Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Audrius Žiedelis rašytinio proceso tvarka, priimdamas sprendimą už akių, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB Gelvora ieškinį atsakovui V. B. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka buvo įteikti ieškinys ir pranešimas apie atsiliepimo į ieškinį pateikimo tvarką ir terminus. Per teismo nustatytą terminą atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, o ieškovė yra pareiškusi prašymą priimti sprendimą už akių, jei byloje atsiliepimas į ieškinį nebus pateiktas, todėl byloje atsiranda CPK 142 straipsnio 4 dalyje numatytos sprendimo priėmimo už akių pasekmės.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2011 m. balandžio 2 d. atsakovas su pradine kreditore UAB ,,4finance“ (toliau – pradinė kreditorė) sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. 1960102 (toliau – sutartis). Remiantis sutartimi pradinė kreditorė paskolino atsakovui 183,91 Eur sumą. Atsakovas savo įsipareigojimų tinkamai nevykdė – sutartyje nustatytu terminu negrąžino kredito. Pradinė kreditorė 2017 m. rugsėjo 28 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartimi perleido reikalavimą į atsakovo skolą ieškovui.

Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.200 straipsnio l dalis). Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Vadovaujantis CK 6.881 straipsnio 1 dalimi, 6.873 straipsnio 1 dalimi, 6.872 straipsnio 2 dalimi, kredito gavėjas privalo grąžinti gautą sumą kreditoriui ir sumokėti palūkanas. Pagal CK 6.101 straipsnio 1 dalį, kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi.

Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas grąžino pradinei kreditorei ar ieškovei suteiktą kreditą sutartyje nustatytu terminu (CPK 178 straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta ieškovės reikalavimas dėl skolos priteisimo laikytinas pagrįstu, todėl tenkintinas ieškovei iš atsakovo priteisiant 183,91 Eur skolą.

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 750,85 Eur palūkanas. Iš sutarties sąlygų nustatyta, kad sutarties galiojimo terminas buvo 2011 m. gegužės 2 d. Ieškinyje nurodyta, kad pradinis kreditorius vienašališkai nutraukė sutartį. Pagal sutartį atsakovas įsipareigojo mokėti 75 procentų dydžio metines palūkanas iki kredito grąžinimo dienos (sutarties 6.5 punktas).

Naujausioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, jog pritariant kasacinio teismo nuosekliai formuojamai pozicijai, kad kreditoriaus reikalavimas dėl mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo yra reikalavimas įvykdyti sutartinę prievolę natūra, darytina išvada, jog šis reikalavimas kreditoriaus negali būti reiškiamas po sutarties nutraukimo, kadangi tai neatitinka bendrųjų sutarties nutraukimo teisinių padarinių, įtvirtintų CK 6.221 straipsnyje, pagal kuriuos sutarties nutraukimas atleidžia abi sutarties šalis nuo tolimesnio sutartinių prievolių vykdymo, o šalis iki tol siejęs sutartinis teisinis santykis keičiamas sutartinės atsakomybės teisiniu santykiu. Sutartį nutraukus turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis, kurios teisės reikalauti sutartinės prievolės vykdymo natūra kreditoriui nebenustato. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Skolininko prievolei mokėti mokestį už pinigų naudojimą, neatliekantį nuostolių kompensavimo funkcijos, laikotarpiu, kurio nebeapima šalių sudaryta sutartis, nėra teisinio pagrindo, kadangi tokia skolininko prievolė neišplaukia nei iš šalių sudarytos sutarties, nei iš įstatymo (CK 6.2, 6.221 straipsniai). Minimalių nuostolių, atsiradusių dėl kreditoriaus negalėjimo naudotis negrąžintais pinigais, atlyginimo funkciją atlieka kompensuojamosios palūkanos, kurios gali būti skaičiuojamos ir po paskolos sutarties nutraukimo. Aptartas išaiškinimas neužkerta sutarties šalims kelio susitarti, jog po sutarties nutraukimo iki visiško paskolos sumos grąžinimo paskolos davėjui bus mokamos kompensuojamosios palūkanos, kurių dydis atitinka sutartyje nustatytą mokėjimo (pelno) palūkanų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 48, 49, 52, 53 punktai).

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą kasacinio teismo praktiką, ieškovės reikalavimas dėl 750,85 Eur palūkanų tenkintinas iš dalies, priteisiant 18,39 Eur palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties galiojimo termino suėjimo ir jos nutraukimo. Likusi palūkanų dalis (732,46 Eur) nepriteistina, kadangi

šios mokėjimo (pelno) palūkanos buvo apskaičiuotos jau po sutarties galiojimo termino suėjimo ir jos nutraukimo.

Ieškovas prašo priteisti 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 75 procentų dydžio sutartines metines palūkanas nuo pagrindinės skolos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kai kompensuojamosios palūkanos nustatytos sutartyje, taikomos būtent jos, o ne CK 6.210 straipsnyje reglamentuojamos kompensuojamosios palūkanos. Tokią išvadą patvirtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kurioje pripažįstama, kad pagal teisinį reglamentavimą kompensuojamosios palūkanos ir jų dydis gali būti nustatomi šalių susitarimu, jo nesant – pagal įstatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-248/2016, 32 punktas). Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką ir tai, kad šalys sutartyje susitarė dėl kompensuojamųjų palūkanų, turi būti taikomos ne 5 procentų dydžio procesinės palūkanos, bet sutartinės – 75 procentų dydžio kompensuojamosios palūkanos (sutarties bendrųjų sąlygų 6.5 punktas), todėl ieškovo reikalavimas priteisti 75 procentų dydžio sutartines metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo tenkintinas, o reikalavimas dėl 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo – atmestinas. Išdėstytų aplinkybių pagrindu ieškovui iš atsakovo priteistinos 75 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (202,30 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. gegužės 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatomis, t. y. ieškovo ieškinį tenkinus iš dalies, t. y. 21,64 proc. reikalavimų, ieškovui iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 4,54 Eur dalis sumokėto žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92, 93, 96 straipsniais, 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui UAB „GELVORA“, j. a. k. 125164834, 183,91 Eur (vieno šimto aštuoniasdešimt trijų eurų 91 ct) skolą, 18,39 Eur (aštuoniolikos eurų 39 ct) palūkanas, 75 procentų metines palūkanas už pagrindinę skolos sumą (183,91 Eur), skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gegužės 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 4,54 EUR (keturių eurų 54 ct) bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo V. B., a. k. (duomenys neskelbtini)

Likusią ieškinio dalį atmesti.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnio reikalavimus.

Ieškovas per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.