Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2013-12-18 · Civilinė byla Nr. 2A-1639-123/2013

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2012-11-28Klaipėdos apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-12-18Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-12-18
Bylos Nr.
2A-1639-123/2013
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-00979-2012-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Alvydas Žerlauskas, Erika Misiūnienė, Virginija Nijolė
Atsakovas
L. C., V. K.
Ieškovas
V. A.
Kategorijos
  • 35.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 35.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 42.9pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 42.11.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 95.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėja V. N. Griškevičienė Civilinė byla Nr. 2A-1639-123/2013

Teisėjas S. Zajarskas (Proceso Nr. 2-06-3-00979-2012-1)
Procesinio sprendimo kategorija 35.3.1; 35.4; 42.9; 42.11.3; 95.3; 121.21 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2013 m. gruodžio 18 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Virginija Nijolė Griškevičienė, kolegijos teisėjai Erika Misiūnienė, Alvydas Žerlauskas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės L. C. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. A. ieškinį atsakovams V. K. (V. K.) ir L. C. dėl skolos ir palūkanų priteisimo ir atsakovų L. C. ir V. K. priešieškinį dėl prievolės pripažinimo asmenine,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti jai solidariai iš atsakovų V. K. ir L. C. 63 160,63 Lt skolos ir palūkanų iki ieškinio pateikimo dienos bei 5 procentų metinių palūkanų nuo išieškotinos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2006-03-19 paskolino atsakovui V. K. 6 000 JAV dolerių, 2009-02-01 – 14 000 Lt, 2009-07-18 – 6 600 Lt, 2011-06-18 – 5 260 JAV dolerių. Atsakovas tai patvirtindamas pasirašė paskolos raštelius, o atsakovė L. C. garantavo už savo sutuoktinį. Ieškovės teigimu, atsakovai iš jos pasiskolino 50 117,64 Lt sumą. Ieškovė nurodė, kad minėtų paskolų atsakovas ar už jį garantavusi sutuoktinė negražino, pinigai buvo naudojami atsakovų šeimos poreikiams tenkinti, todėl atsakovė L. C. laikytina atsakovo V. K. bendraskole ir privalo solidariai su atsakovu įvykdyti skolinius įsipareigojimus su visomis iš jų nevykdymo kylančiomis finansinėmis pasekmėmis. Lietuvos banko pateiktais statistiniais duomenimis 2006 m. kovo mėn. Lietuvos bankų vidutinė metinė palūkanų norma buvo lygi 5 proc., 2009 m. vasario mėn. – 8,57 proc., 2009 m. liepos mėn. – 10,24 proc. ir 2011 m. birželio mėn. – 5,43 proc., todėl ieškovė pagal CK 6.872 str. 1 dalį prašė už suteiktą paskolą pagal 2006-03-19 skolos raštelį nuo 15 571,80 Lt sumos už laikotarpį nuo 2006-03-19 iki 2012-01-25 iš atsakovų ieškovės naudai priteisti 3 324,36 Lt palūkanų bei 5 proc. metinių palūkanų nuo 15 571,80 Lt sumos už laikotarpį nuo 2012-01-26 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; už suteiktą paskolą pagal 2009-02-01 skolos raštelį nuo 14 000 Lt sumos už laikotarpį nuo 2009-02-01 iki 2012-01-25 iš atsakovų ieškovės naudai priteisti 3 040,80 Lt palūkanų bei 8,57 proc. metinių palūkanų nuo 14 000 Lt sumos už laikotarpį nuo 2012-01-26 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; už suteiktą paskolą pagal 2009-07-18 skolos raštelį nuo 6 600 Lt sumos už laikotarpį nuo 2009-07-18 iki 2012-01-25 iš atsakovų ieškovės naudai priteisti 1 805,76 Lt palūkanų bei 10,24 proc. metinių palūkanų nuo 6 600 Lt sumos už laikotarpį nuo 2012-01-26 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; už suteiktą paskolą pagal 2011-06-18 skolos raštelį nuo 13 945,84 Lt sumos už laikotarpį nuo 2011-06-18 iki 2012-01-25 iš atsakovų ieškovės naudai priteisti 308,58 Lt palūkanų bei 5,43 proc. metinių palūkanų nuo 13 945,84 Lt sumos už laikotarpį nuo 2012-01-26 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Ieškovė vadovaudamasi CK 6.210 str. 1 dalimi taip pat prašė už suteiktą paskolą pagal 2006-03-19 paskolos sutartį nuo 15 571,80 Lt sumos už laikotarpį nuo 2006-03-19 iki 2012-01-25 priteisti iš atsakovų ieškovės naudai 2 756,52 Lt palūkanų, taip pat 5 procentų dydžio palūkanas už laikotarpį nuo 2012-01-25 imtinai iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; už suteiktą paskolą pagal 2009-02-01 paskolos sutartį nuo 14 000 Lt sumos už laikotarpį nuo 2009-08-01 iki 2012-01-25 priteisti iš atsakovų ieškovės naudai 1 267 Lt palūkanų, taip pat 5 procentų dydžio palūkanas už laikotarpį nuo 2012-01-25 imtinai iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; už suteiktą paskolą pagal 2009-07-18 paskolos sutartį nuo 6 600 Lt sumos už laikotarpį nuo 2010-01-18 iki 2012-01-25 priteisti iš atsakovų ieškovės naudai 485,76 Lt palūkanų, taip pat 5 procentų dydžio palūkanas už laikotarpį nuo 2012-01-25 imtinai iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; už suteiktą paskolą pagal 2011-06-18 paskolos sutartį nuo 13 945,84 Lt sumos už laikotarpį nuo 2011-12-18 iki 2012-01-25 priteisti iš atsakovų ieškovės naudai 54,21 Lt palūkanų, taip pat 5 procentų dydžio palūkanas už laikotarpį nuo 2012-01-25 imtinai iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taip pat prašė iš atsakovų solidariai priteisti 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Atsakovai pateikė priešieškinį kuriuo prašė pripažinti, kad 2006-03-19, 2009-02-01, 2009-07-18, 2011-06-18 sandoriai, kurie įforminti paskolos raštais, yra skolininko V. K. asmeninė prievolė kreditorei V. A. Atsakovė L. C. pasirašant 2009-02-01 paskolos sutartį nedalyvavo, jos parašą suklastojo ieškovė. Taip pat nurodė, kad atsakovas V. K., pinigų pagal sutartis realiai negavo, sutartį pasirašė suklydimo ir apgaulės įtakoje. Paaiškino, kad paskolos raštais buvo įformintas susitarimas dėl netesybų pagal 2005-04-18 paskolos sutartį.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-06-21 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Pripažino niekine ir negaliojančia ieškovės V. A. ir atsakovo V. K. sudarytą 2006-03-19 paskolos sutartį ir taikė restituciją – priteisė solidariai iš atsakovo V. K. ir atsakovės L. C. ieškovei V. A. 17 177,40 Lt bei 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2012-02-01 – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pripažino niekine ir negaliojančia ieškovės V. A. ir atsakovo V. K. sudarytą 2011-06-18 paskolos sutartį ir taikė restituciją – priteisė iš atsakovo V. K. ieškovei V. A. 12 844,92 Lt bei 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2012-02-01 – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Priteisė iš atsakovų V. K. ir L. C. solidariai 14 000 Lt skolos, 3 040,80 Lt palūkanų už laikotarpį iki ieškinio teismui padavimo dienos ir 8,57 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2012-02-01 – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Priteisė iš atsakovo V. K. 6 600 Lt skolos, 1 805,76 Lt palūkanų už laikotarpį iki ieškinio teismui padavimo dienos ir 10,24 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2012-02-01 – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kitą dalį ieškinio atmetė. Atsakovų priešieškinį tenkino iš dalies ir pripažino, kad 2009-07-18 ir 2010-01-18 paskolos yra atsakovo V. K. asmeninė prievolė kreditorei V. A., kitą dalį priešieškinio atmetė. Priteisė iš ieškovės V. A. į valstybės biudžetą 230,76 Lt žyminio mokesčio, priteisė iš atsakovų ieškovei 2 620 Lt bylinėjimosi išlaidų, t. y. iš kiekvieno po 1310 Lt. Priteisė iš ieškovės atsakovams 70,50 Lt žyminio mokesčio, t. y. kiekvienam atsakovui po 35,25 Lt. Grąžino iš valstybės biudžeto atsakovei L. C. sumokėtą 141 Lt žyminį mokestį. Teismas nepagrįstais laikė atsakovo atsikirtimus dėl sandorio nebuvimo, t. y. kad pinigai realiai nebuvo perduoti ir konstatavo, jog paskolos dalykas (pinigai) paskolos gavėjui buvo perduoti. Atsakovų atsikirtimus laikė prieštaringais, nes jie neigė, kad pinigai buvo perduoti, tačiau pareikšdami priešieškinį sutiko, kad pinigai buvo perduoti ir tokiu būdu atsirado V. K. prievolė, kurią atsakovai prašė pripažinti asmenine V. K. prievole. Nurodė, kad paskolos davėjas privalo įrodyti pinigų perdavimą, tačiau neprivalo įrodinėti, kad jis apskirtai turėjo pinigų. Dėl solidariosios sutuoktinių atsakomybės nurodė, kad atsakovė L. C. imant 2006-03-19 ir 2009-02-01 paskolas garantavo už savo sutuoktinį V. K., todėl suteikdama garantiją ji tuo pačiu davė sutikimą imti paskolą. Konstatavo, kad šiuo atveju neturi teisinės reikšmės aplinkybė, ar pagal 2006-03-19 ir 2009-02-01 paskolas gauti pinigai buvo panaudoti šeimos poreikiams tenkinti. Atsakovės L. C. dalyvavimas ir garantavimas (sutikimas) imant 2009-07-18 paskolą buvo paneigtas eksperto išvada, 2011-06-18 paskolos raštelyje nėra įrašo, jog atsakovė L. C. garantuoja už savo sutuoktinį arba sutinka, jog jis imtų paskolą, todėl nustatė, kad 2009-07-18 ir 2011-06-18 paskolas atsakovas V. K. gavo be sutuoktinės sutikimo. Nustatė, kad byloje nepateikta įrodymų, jog 2009-07-18 ir 2011-06-18 sandoriai buvo sudaryti atsakovų šeimos interesais, todėl ieškovės reikalavimo priteisti skolą ir palūkanas pagal 2009-07-18 ir 2011-06-18 paskolos raštus solidariai iš atsakovų netenkino ir pripažino, kad prievolė pagal šiuos paskolų raštus yra asmeninė atsakovo V. K. prievolė. Teismas nustatęs, jog šalys 2006-03-19 ir 2011-06-18 sudarė paskolos sutartis, kurių dalykas buvo užsienio valiuta – JAV doleriai, konstatavo, jog šalių sudarytos 2006-03-19 ir 2011-06-18 paskolos sutartys yra niekinės ir negaliojančios nuo jų sudarymo momento, ir taikė restituciją – skolą pagal 2006-03-19 paskolos sutartį iš skolininkų priteisė solidariai, o pagal 2011-06-18 sutartį – iš atsakovo V. K., nes jo prievolė pagal šią paskolos sutartį yra pripažinta asmenine. Skolą ir palūkanas pagal 2009-02-01 paskolos sutartį teismas iš atsakovų priteisė solidariai, nes atsakovo sutuoktinė L. C. minėtos paskolos grąžinimą garantavo ir davė sutikimą, kad jos sutuoktinis imtų paskolą, o pagal 2009-07-18 paskolos sutartį – iš atsakovo V. K. Teismas nepriteisė palūkanų pagal CK 6.261 straipsnį, nes jas apima palūkanos, priteistos pagal CK 6.872 str. 1 dalį.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė L. C. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-06-21 sprendimą pakeisti ir ieškovės reikalavimą dėl skolos priteisimo pagal 2006-03-19 paskolos sutartį atmesti arba ją pripažinti niekine ir negaliojančia, taikyti restituciją skolą priteisiant iš atsakovo V. K.; priteisti skolą ir palūkanas pagal 2009-02-01 sutartį iš atsakovo V. K. Atsakovų priešieškinį prašo tenkinti visiškai – pripažinti, kad 2006-03-19 paskola yra atsakovo V. K. asmeninė prievolė kreditoriams V. A. ir V. A., ir pripažinti, kad skola pagal 2009-02-01 sandorį yra skolininko V. K. asmeninė prievolė kreditorei V. A. Prašo spręsti klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, taip pat priteisti iš ieškovės atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Nurodo, kad nesutinka su teismo sprendimo dalimi dėl solidariosios prievolės pagal 2006-03-19 ir 2009-02-01 paskolos sutartis ir palūkanų pagal 2009-02-01 paskolos sutartį priteisimo. Nurodo, kad 2006-03-19 paskolos rašte nurodomi du kreditoriai – V. A. ir V. A. V. A. mirė ir nekilnojamąjį turtą testamentu paliko V. A. Tačiau byloje nėra duomenų, ar V. A. paliko visą savo turtą V. A. Byloje nenustatyta, ar V. A. po V. A. mirties perėmė reikalavimo teises pagal 2006-03-19 paskolos sutartį, todėl negalima nustatyti, ar V. A. buvo tinkama ieškove. Dėl nurodytų aplinkybių mano, kad teismas nepagrįstai tenkino ieškovės reikalavimą dėl skolos pagal 2006-03-19 paskolos sutartį priteisimo. Nurodo, kad pinigų pagal 2006-03-19, 2009-02-01, 2009-07-18 ir 2011-06-18 paskolos sutartis nei ji, nei jos sutuoktinis negavo. Atsakovė mano, kad ieškovė pagal savo tuometinę turtinę padėtį negalėjo suteikti atsakovui tokio dydžio paskolų. Paaiškino, kad 2006-03-19 paskolos raštas dėl 6 000 JAV dolerių buvo sudarytas dėl 2005-04-18 ieškovės sutuoktinio atsakovui V. K. suteiktos ir negrąžintos 3 000 JAV dolerių paskolos ir palūkanų. Paaiškino, kad analogiškai buvo įformintas 2009-02-01 paskolos raštas, kurio dalį dėl 260 eurų palūkanų per mėnesį ieškovė yra nuplėšusi arba sunaikinusi. Nurodo, kad 6 000 JAV dolerių suma ieškovei buvo grąžinta. Paaiškino, kad atsakovei nebuvo žinoma apie tai, kad jos sutuoktinis 2009-07-18 ir 2011-06-18 pasirašė naujus paskolos raštus. Teismas nepagrįstai neišreikalavo iš ieškovės duomenų apie pajamas, santaupas, paveldėto turto vertę, todėl neįrodyta, kad ieškovė turėjo paskolintą pinigų sumą. Ieškovės pajamos per mėnesį sudaro 636,40 Lt, todėl ji nebūtų galėjusi sukaupti paskolos sutartimis paskolintos sumos. Paaiškino, kad garantas, priešingai nei laiduotojas, atsako ne solidariai, o subsidiariai, t. y. tuo atveju, jei skolininkas neįvykdo prievolės. Nurodo, kad ieškovė kreipėsi į teismą pasibaigus garantijos galiojimo terminui, todėl garantas (atsakovė) turėjo teisę atsisakyti tenkinti ieškovės reikalavimą dėl skolos grąžinimo. Mano, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą dėl sutuoktinių solidariosios atsakomybės pagal 2006-03-19 ir 2009-02-01 paskolos sutartis. Nesutinka dėl procesinių palūkanų pagal 2009-02-01 sutartį priteisimo, nes šalys nebuvo dėl tokių palūkanų susitarusios.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė V. A. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-06-21 sprendimą palikti nepakeistą. Mano, kad apeliantė apeliacinio skundo reikalavimais pripažįsta, jog ieškovė yra tinkama šalis ir jai priklauso reikalavimo teisė pagal 2006-03-19 paskolos raštelį šioje byloje. Paaiškino, kad po vyro mirties paveldėjo visą V. A. turtą, tarp jo ir kreditinius reikalavimus. Ieškovės ir jos sutuoktinio reikalavimo teisė buvo solidari, todėl mano, kad turi teisę pareikšti ieškinį dėl visos 2006-03-19 paskolos rašteliu paskolintos sumos. Atsakovas V. K. neskundė teismo sprendimo apeliaciniu skundu, todėl sutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir tuo patvirtino, jog pinigus pagal keturis paskolos raštelius gavo. Nesutinka, kad byloje turėjo būti įrodinėjamos kreditoriaus finansinės galimybės suteikti paskolą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl teismo sprendimo dalies, kuria buvo pripažinta niekine ir negaliojančia 2006-03-19 paskolos sutartis ir taikyta restitucija – iš atsakovų solidariai priteista skola ir procesinės palūkanos, taip pat solidariai priteista skola ir palūkanos pagal 2009-02-01 paskolos sutartį, teisėtumo ir pagrįstumo.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą anksčiau nurodytais pagrindais, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl nagrinėja bylą neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

Byloje nustatyta, kad ieškovė V. A. 2006-03-19, 2009-02-01, 2009-07-18 ir 2011-06-18 suteikė keturias paskolas atsakovui V. K., kuriomis paskolino 20 600 Lt ir 11 260 JAV dolerių. Atsakovas gaudamas paskolas pasirašė paskolos raštelius, o atsakovė L. C. garantavo už savo sutuoktinį.

Dėl 2006-03-19 paskolos raštelio

Iš 2006-03-19 paskolos raštelio matyti, kad atsakovas V. K. pasiskolino iš V. A. ir V. A. 6 000 JAV dolerių. L. C. paskolos raštelyje nurodė, kad garantuoja už savo vyrą V. K. laiku grąžinti 6 000 JAV dolerių (t. 1, b. l. 9). Civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad V. A. (duomenys neskelbtini) mirė (t. 1, b. l. 30). Apeliantė atsakovė L. C. apeliaciniame skunde pagrįstai nurodo, kad iš civilinės bylos duomenų nėra galimybės nustatyti, ar ieškovė V. A. po V. A. mirties perėmė reikalavimo teises pagal 2006-03-19 paskolos sutartį.

Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą (CK 5.1 str. 1 d.). CPK 45 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, arba ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį ieškovą arba atsakovą tinkamu ieškovu arba atsakovu. Teismas nenustatė, ar (duomenys neskelbtini) mirus V. A., yra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, ar palikimas, likęs po palikėjo mirties, yra priimtas būtent ieškovės V. A., ir ar dėl to nėra ginčo.

CK 6.10 straipsnis nustato, kad jeigu įstatymai ar sutartys nenumato ko kita, solidarusis reikalavimas po kreditoriaus mirties padalijamas jo įpėdiniams pagal CK penktojoje knygoje nustatytas taisykles, išskyrus atvejus, kai prievolė yra nedali. Iš nurodyto teisinio reglamentavimo galima daryti išvadą, kad vieno iš kreditorių mirties atveju solidarusis reikalavimas pasibaigia, todėl nepagrįstais laikytini ieškovės nurodyti motyvai, jog pagal CK 6.18 straipsnio 1 dalį kiekvienas iš solidarių kreditorių turi teisę pareikšti skolininkui reikalavimą tiek dėl visos skolos, tiek ir dėl jos dalies. Ieškovė taip pat nurodo, kad pagal CK 3.92 straipsnio 2 dalies 4 punktą kito sutuoktinio sutikimas nereikalingas, kai pareiškiamas ieškinys dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės gynimo, tačiau CK 3.100 straipsnio 1 punktas reglamentuoja, kad mirus vienam iš sutuoktinių bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė V. A. nurodo, kad po sutuoktinio V. A. mirties paveldėjo visą jam priklausantį turtą, taip pat ir jo kreditinius reikalavimus, tačiau šį teiginį pagrindžiančių įrodymų nepateikia (CPK 178 str.).

Civilinėje byloje pirmosios instancijos teismas nenustatė, ar reikalavimo teisė į atsakovus pagal 2006-03-19 paskolos sutartį išimtinai priklauso ieškovei V. A., todėl yra pagrindas teismo sprendimo dalį, kuria buvo pripažinta niekine ir negaliojančia 2006-03-19 paskolos sutartis ir taikyta restitucija ieškovei V. A. priteisiant pinigines sumas iš atsakovų pagal šią sutartį, panaikinti ir perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Dėl 2009-02-01 paskolos raštelio

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė V. A. 2009-02-01 paskolino atsakovui V. K. 14 000 Lt 6 mėnesių laikotarpiui. Atsakovė L. C. paskolos raštelyje nurodė, kad garantuoja už savo vyrą V. K. laiku grąžinti 14 000 Lt sumą.

Apeliantė nurodo, kad pinigų pagal 2006-03-19, 2009-02-01, 2009-07-18 ir 2011-06-18 paskolos sutartis nei ji, nei jos sutuoktinis negavo, be to, mano, kad ieškovė pagal savo tuometinę turtinę padėtį negalėjo suteikti atsakovui tokio dydžio paskolų.

Pagal CK 6.870 straipsnio 1 ir 2 dalį paskolos sutartis yra realinis sandoris, t. y. paskolos teisiniams santykiams atsirasti vien šalių susitarimo dėl paskolos neužtenka. Tam, kad tarp šalių atsirastų teisiniai paskolos santykiai, turi egzistuoti du juridinę reikšmę turintys faktai: 1) paskolos dalyko (pinigų) perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn; 2) paskolos gavėjo įsipareigojimas tokią pat pinigų sumą grąžinti paskolos davėjui. Šios sąlygos laikomos esminėmis paskolos sutarties sąlygomis, kurių, nors vienos nesant, paskolos sutartis negali būti laikoma sudaryta. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad šios aplinkybės bylose dėl paskolos grąžinimo sudaro įrodinėjimo dalyką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-09-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366/2010; 2005-11-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2005). Paskolos sutartis yra realinė, t. y. laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento (CK 6.870 str.), todėl įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – kad paskolą grąžino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008).

Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad paskolos dalykas (pinigai) paskolos gavėjui buvo perduoti, taip pat nurodė, jog atsakovai neigdami, kad pinigai buvo realiai perduoti, tuo pačiu pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti, kad minėti sandoriai, kurie įforminti paskolos raštais, yra skolininko V. K. asmeninė prievolė kreditorei V. A.. Tokius pat reikalavimus apeliantė kėlė pareikštame apeliaciniame skunde. Sutiktina, kad atsakovų atsikirtimai yra prieštaringi, nes viena vertus jie neigia, kad pinigai buvo perduoti, tačiau pareikšdami priešieškinį sutinka, kad pinigai buvo perduoti ir tokiu būdu atsirado V. K. prievolė, kurią jie prašė pripažinti asmenine V. K. prievole. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovų argumentus, jog ieškovė V. A. neturėjo pinigų. Pinigų perdavimo atsakovui faktą patvirtina šalių sudaryti paskolos rašteliai, įstatymas numato pareigą ieškovui įrodyti paskolos perdavimo faktą, tačiau nenumato pareigos įrodyti, jog jis apskritai turėjo pinigų paskolai suteikti. Be to, atsakovas V. K. neskundė pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl manytina pripažino, kad piniginės lėšos pagal paskolos sutartis jam buvo suteiktos.

Pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktą bendrosioms sutuoktinių prievolėms, kurios turi būti vykdomos iš bendro turto, priskiriamos prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovė L. C. imant 2009-02-01 paskolą garantavo už savo sutuoktinį V. K., todėl suteikdama garantiją ji tuo pačiu davė sutikimą imti šią paskolą. Todėl teismas prievolę atsiradusią iš šios paskolos pagrįstai pripažino bendra sutuoktinių prievole.

Apeliantė L. C. nesutinka dėl procesinių palūkanų pagal 2009-02-01 sutartį priteisimo, nes šalys nebuvo dėl tokių palūkanų susitarusios. CK 6.872 str. 1 dalis nustato, kad jeigu šalys nėra susitarusios dėl palūkanų dydžio, palūkanos nustatomos pagal paskolos davėjo gyvenamosios ar verslo vietos komercinių bankų vidutinę palūkanų normą, galiojusią paskolos sutarties sudarymo momentu. CK 6.37 str. 1 dalis nustato, kad palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai, be to, skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d.). Atsakovė neginčija priteisto palūkanų dydžio, todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pagrįstai priteisė iš atsakovų ieškovei 3 040,80 Lt palūkanų už laikotarpį iki ieškinio teismui padavimo dienos ir 8,57 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2012-02-01 – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo pagal 2009-02-01 paskolos raštelį.

Patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo perskirstymo ir priteisimo klausimas apeliacinės instancijos teisme negali būti išspręstas, todėl turi būti sprendžiamas pirmosios instancijos teismo jam išnagrinėjus ieškinio reikalavimus dėl panaikintos teismo sprendimo dalies.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pagrindas panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria pripažinta niekine ir negaliojančia ieškovės V. A. ir atsakovo V. K. sudaryta 2006-03-19 paskolos sutartis ir taikyta restitucija, ir sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, ir ši bylos dalis perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p.), kitą teismo sprendimo dalį paliekant nepakeistą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 325?330 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 21 d. sprendimo dalį, kuria pripažinta niekine ir negaliojančia ieškovės V. A. ir atsakovo V. K. (V. K.) sudaryta 2006-03-19 paskolos sutartis ir taikyta restitucija – priteista solidariai iš atsakovo V. K. ir atsakovės L. C. ieškovei V. A. 17 177,40 litų bei 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2012-02-01 – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo panaikinti ir šią bylos dalį perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Virginija Nijolė GriškevičienėKolegijos teisėjai Erika MisiūnienėAlvydas Žerlauskas