Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Artūras Driukas, susipažinęs su ieškovės A. B. V. prašymu dėl Kauno apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. A2-32-413/2011 nagrinėjimo bei šios civilinės bylos perdavimo nagrinėti kitos apygardos apylinkės teismui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos teismas 2010 m. vasario 4 d. perdavė Lietuvos apeliaciniam teismui spręsti ieškovės A. B. V. prašymą dėl Kauno apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. A2-32-413/2011 nagrinėjimo. Nušalinimas buvo pareikštas Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. A2-32-413/2011 pagal ieškovės A. B. V. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. sausio 14 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-63-03/04 pagal ieškovės A. B. V. ieškinį atsakovui Telesforui Mosteikai dėl skolos pripažinimo gražinta.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas dėl bylos perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui tenkintinas.

Byla gali būti perduodama iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui CPK 35 straipsnio pirmosios dalies pagrindu, taip pat, kai bylą nagrinėjantis teismas nuo jos nagrinėjimo nušalinamas dėl teismo galimo šališkumo (CPK 35 str. 4 d., 65-66 str., 71 str.). Bylą nagrinėjančiam apygardos teismui pareikšto nušalinamo klausimą išsprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas ar šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (CPK 69 str. 1 d.).

Asmens konstitucinė teisė, kad jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti pagrįstų abejonių: teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. vasario 12 d. nutarimas). Prielaidos, galinčios sukelti abejonių dėl teisėjo ir teismo nešališkumo, turi būti šalinamos. Asmens konstitucinės teisės į nepriklausomą ir nešališką teismą turinio aiškinimas yra reikšmingas taikant proceso teisės normų įtvirtintas garantijas. Kasacinis teismas ne vieną kartą šiuo klausimu yra pažymėjęs, kad visos aplinkybės, sudarančios pagrindą tiek teisėjui nušalinti, tiek pačiam nusišalinti, turi būti pagrįstos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. lapkričio 6 d. nutartis civ. byloje A. S. v. B. B., bylos Nr. 3K-3-1074/2000; 2003 m. kovo 5 d. nutartis civ. byloje J. A. v. R. P., bylos Nr. 3K-3-279/2003).

Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pabrėžiama, kad teisė į nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nė vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (1989 m. gegužės 24 d. sprendimas, priimtas byloje Hauschildt v. Danija, prareiškimo Nr. 154). Objektyvusis teisėjo nešališkumas yra bet kokių prielaidų, sukeliančių abejonių dėl nešališkumo, nebuvimas. Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų, Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą pabrėžė, jog turi būti nustatyti faktai, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Iš Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos galima daryti išvadą, kad, sprendžiant teisės į nešališką teismą pažeidimo klausimą, svarbu netgi tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui (žr. pvz., 2000 m. birželio 22 d. sprendimą, priimtą byloje Coeme ir kt. v. Belgija, pareiškimo Nr. 32492/96; 2005 m. rugsėjo 6 d. sprendimą, priimtą byloje Salov v. Ukraina, pareiškimo Nr. 65518/01). Europos Žmogaus Teisių Teismas yra konstatavęs, kad, sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (1998 m. gegužės 20 d. sprendimas Gautrin ir kt. v. Prancūzija, pareiškimo Nr. 38/1997/822/1025–1028).

Nagrinėjamu atveju ieškovė A. B. V. nušalinimą visiems Kauno apygardos teismo teisėjams nuo civilinės bylos Nr. A2-32-413/2011 grindžia tuo, jog civilinė byla pagal ieškovės atskirąjį skundą yra vilkinama, taip pat, kad atsakovo atstovė advokatė R. U. turi gerų ryšių Kauno apygardos teisme, su teisėja R. P. yra bendramokslės (teisėjų kolegiją, nagrinėjančią ieškovės atskirąjį skundą, sudaro kolegijos pirmininkas ir pranešėjas Gintautas Koriaginas, kolegijos teisėjai Evaldas Burzdikas ir Birutė Bobrel), Kauno apygardos teisme buvo nagrinėjamos ieškovės civilinės bylos, kuriose teisėjai priėmė jai nepalankius sprendimus.

Nagrinėjamu atveju ieškovė A. B. V. prašymą dėl Kauno apygardos teismo teisėjų nušalinimo grindžia atskirojo skundo nagrinėjimo vilkinimu atidedant bylos nagrinėjimą du kartus. Pažymėtina, jog bylos nagrinėjimo atidėjimas savaime nesudaro pagrindo abejoti teisėjo ar visų atitinkamo teismo teisėjų nešališkumu, todėl negali būti jų nušalinimo pagrindu. Ieškovės argumentai, kad atsakovo atstovė advokatė R. U. turi gerų ryšių Kauno apygardos teisme nepagrįsti įrodymais, nesudaro pagrindo abejoti bylą nagrinėjančio teismo nešališkumu. Vien tik aplinkybė, kad minėta advokatė yra bendramokslė su teisėja R. P., nepagrindžia teiginių apie Kauno apygardos teisme dirbančių visų teisėjų šališkumą obektyviuoju ir subjektyviuoju aspektais.

Tačiau iš byloje esančios medžiagos ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Kauno apygardos teismas nuo 2004 metų šioje civilinėje byloje Nr. A2-32-413/2011 (pirmosios instancijos teismo civilinės bylos Nr. 2-63-03/04) apeliacine tvarka, taip pat ir kitose civilinėse bylose susijusiose su nagrinėjama byla, tikrino pirmosios instancijos teismo priimtų procesinių sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą (civilinės bylos Nr. 2A-1426/2003, Nr. 2A-1120/2004, Nr. 2S-876-230/2005, Nr. 2A-663-395/2006, Nr. 2A-898-1/2006, Nr. 2S-803-510/2008, Nr. 2A-1072-343/2008). Nagrinėjamu atveju ieškovė reiškia nušalinimą Kauno apygardos teismui nuo apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-63-03/04. Nuo šio klausimo teisingo išsprendimo priklauso, ar ieškovei bus suteikta teisė į jai nepalankaus teismo sprendimo peržiūrėjimą proceso atnaujinimo tvarka. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriuje dirba 21 teisėjas. Pažymėtina, jog nagrinėjamoje byloje ir susijusiose kitose civilinėse bylose ieškovės atžvilgiu buvo priimti procesiniai sprendimai, kurių nagrinėjime dalyvavo 14 Civilinių bylų skyriaus teisėjų., t. y. faktiškai daugiau kaip pusę Civilinių bylų skyriaus teisėjų yra pasisakę ir išreiškę nuomonę civilinėse bylose, kuriuose dalyvaujantis byloje asmuo yra A. B. V., įvairiais materialiosios ir proceso teisės klausimais tiek dėl bylų esmės, tiek ir dėl atskirų procesinių klausimų išsprendimo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes Kauno apygardos teismas nušalintinas nuo apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta tenkinti A. B. V. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-63-03/2004, nagrinėjimo ir byla perduotina nagrinėti Šiaulių apygardos teismui (CPK 35 str. 2 d., 69 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 69 straipsnio pirmąja dalimi, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas

nutaria:

Ieškovės A. B. V. prašymą dėl Kauno apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. A2-32-413/2011 nagrinėjimo tenkinti. Nušalinti Kauno apygardos teismą nuo civilinės bylos Nr. A2-32-413/2011, dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. sausio 14 d. nutarties, kuria atsisakyta tenkinti A. B. V. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-63-03/2004, nagrinėjimo ir bylą su atskiruoju skundu perduoti nagrinėti apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui.