Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 2A-857-370/2015

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2015-11-03
Bylos Nr.: 2A-857-370/2015
Teisminio proceso Nr.: 2-56-3-00033-2013-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Kazys Kailiūnas, Danguolė Martinavičienė, Nijolė Piškinaitė
Atsakovas: P. Č., Ž. T.
Ieškovas: Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos
Trečiasis asmuo: Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos

Kategorijos

2.3.2.11Nuosavybės paėmimas visuomenės poreikiams
3.2.4.9.6.2Eksperto išvada

Civilinė byla Nr. 2A-857-370/2015Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00033-2013-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.11; 3.2.4.9.6.2 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. lapkričio 3 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Kazio Kailiūno, Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nijolės Piškinaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų P. Č. ir Ž. T. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 28 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-648-221/2014 pagal ieškovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos ieškinį atsakovams P. Č. ir Ž. T. dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus sprendimo (įsakymo) paimti žemę visuomenės poreikiams teisėtumo, atlyginimo už paimtą žemę dydžio nustatymo, daiktinių teisių, nustatytų į visuomenės poreikiams paimtą žemę, panaikinimo ir atsiskaitymo su žemės bendraturčiais (atsakovais) P. Č. ir Ž. T.; trečiasis asmuo – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams P. Č. ir Ž. T. prašydama:

1) nustatyti, kad Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2013 m. sausio 9 d. įsakymas Nr. 1P-(1.3.)-11 „Dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams (magistralinio kelio A5 Kaunas-Marijampolė-Suvalkai 22,00-56,50 km ruožui rekonstruoti) Prienų rajono savivaldybėje“ (toliau – Įsakymas), kuriuo nuspręsta paimti iš bendraturčių P. Č. ir Ž. T. bendrosios dalinės nuosavybės teise (po ½ dalį) valdomus 0,2274 ha ploto žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį Prienų rajone, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime (toliau – Sklypas1), ir 0,0195 ha ploto žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį Prienų rajone, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime (toliau – Sklypas2), yra teisėtas;

2) nustatyti pagal Įsakymą už visuomenės poreikiams paimtus iš bendraturčių P. Č. ir Ž. T. bendrosios dalinės nuosavybės teise (po ½ dalį) valdomus žemės sklypus bendrą 7 546 Lt dydžio atlyginimo dydį taip: už Sklypą1 4 662 Lt atlyginimą mokamą taip: P. Č. – 2 331 Lt (už ½ dalį), Ž. T. – 2 331 Lt (už ½ dalį); už Sklypą2 2 884 Lt atlyginimą, mokamą taip: P. Č. – 1 442 Lt (už ½ dalį), Ž. T. – 1 442 Lt (už ½ dalį);

3) nustačius, kad Įsakymas yra teisėtas, leisti ieškovei sumokėti Įsakyme nurodytą 7 546 Lt atlyginimą (po 3 773 Lt) už visuomenės poreikiams paimtą žemę į atsakovų sąskaitas, panaikinti daiktines teises, nustatytas į šiuos visuomenės poreikiams paimtus žemės sklypus, leisti įregistruoti šiuos žemės sklypus Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu ir pradėti juos naudoti visuomenės poreikiams, numatytiems Įsakyme, t. y. magistralinio kelio A5 Kaunas-Marijampolė-Suvalkai 22,00-56,50 km rekonstruoti;

4) priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

Atsakovai nesutiko su ieškovės siūloma kompensacijos už visuomenės poreikiams paimamą žemę dydžiu. Jų nuomone, pažeidžiami protingumo ir teisingumo kriterijai, nes abu žemės sklypai yra vienoje grafinėje vietovėje, ribojasi vienas su kitus, todėl ir jų vertė turi būti vienoda. Dėl ieškovės įtakos buvo stabdomas ginčo žemės sklypuose komercinės veiklos vystymas. Atsakovų teigimu, jų sklypai verti daugiau, todėl prašė ieškinį atmesti kaip neįrodytą arba nustatyti teisingą atlyginimo dydį, t. y. 114 574 Lt už Sklypą1 ir 9 824 Lt už Sklypą2.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apygardos teismas 2014 m. lapkričio 28 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies:

1) nustatė, kad Įsakymas, kuriuo nuspręsta paimti iš bendraturčių P. Č. ir Ž. T. bendrosios dalinės nuosavybės teise (po ½ dalį) valdomus Sklypą1 ir Sklypą2, yra teisėtas;

2) nustatė pagal Įsakymą už visuomenės poreikiams paimtus iš bendraturčių P. Č. ir Ž. T. bendrosios dalinės nuosavybės teise (po ½ dalį) valdomus žemės sklypus bendrą 11 684 Lt dydžio atlyginimo dydį taip: už Sklypą1 8 800 Lt atlyginimą mokamą taip: P. Č. – 4 400 Lt (už ½ dalį), Ž. T. – 4 400 Lt (už ½ dalį); už Sklypą2 2 884 Lt atlyginimą, mokamą taip: P. Č. – 1 442 Lt (už ½ dalį), Ž. T. – 1 442 Lt (už ½ dalį);

3) nustatęs, kad Įsakymas yra teisėtas, leido ieškovei sumokėti nurodytą 11 684 Lt atlyginimą (po 5 842 Lt) už visuomenės poreikiams paimtą žemę į atsakovų sąskaitas, panaikinti daiktines teises, nustatytas į šiuos visuomenės poreikiams paimtus žemės sklypus, leisti įregistruoti šiuos žemės sklypus Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu ir pradėti juos naudoti visuomenės poreikiams, numatytiems Įsakyme, t. y. magistralinio kelio A5 Kaunas-Marijampolė-Suvalkai 22,00-56,50 km ruožui rekonstruoti.

Teismas taip pat paskirstė bylinėjimosi išlaidas priteisdamas: atsakovui Ž. T. iš ieškovės 4 112,75 Lt (1 191,13 Eur) bylinėjimosi išlaidų; iš atsakovo Ž. T. valstybei 211,76 Lt (61,33 Eur) bylinėjimosi išlaidų; iš atsakovo P. Č. valstybei 211,76 Lt (61,33 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

Teismas nustatė, kad atsakovams bendrosios dalinės (po ½ dalį) nuosavybės teise priklauso 0,6179 ha komercinės paskirties žemės sklypas Prienų rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, ir 0,52 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas Prienų rajone, (duomenys neskelbtini) kaime. Žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra dėl atsakovų žemės sklypų (jų dalių) pradėta Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinės žemės tarnyba) direktoriaus 2011 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3)-55. Nacionalinės žemės tarnybos Prienų ir Birštono skyriaus vedėjo 2012 m. rugsėjo 24 d. sprendimu Nr. 10SK-(14.10.110)-699 atsakovų 0,6179 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini) kaime padalytas į liekantį atsakovams 0,5984 ha žemės sklypą ir paimtiną visuomenės poreikiams 0,0195 ha žemės sklypą (Sklypas2), o 2012 m. rusėjo 24 d. sprendimu Nr. 10SK-(14.10.110)-654 atsakovų 0,52 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini) kaime – į liekantį atsakovams 0,2926 ha žemės sklypą ir paimtiną visuomenės poreikiams 0,2274 ha žemės sklypą (Sklypas1). Nacionalinės žemės tarnybos direktorius 2013 m. sausio 9 d. įsakymu (Įsakymas) nusprendė paimti visuomenės poreikiams atsakovų bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomus Sklypą1 ir Sklypą2 ir nustatė už juos atlyginimo dydį pagal Žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekte esančias UAB „STIVVF“ parengtas vertinimo ataskaitas: 4 662 Lt už Sklypą1 ir 2 884 Lt už Sklypą2, iš jų žemės sklypų vertė – 7 546 Lt, kitų nuostolių – 0 Lt.

Teismo vertinimu, byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad yra būtina dalį atsakovams priklausančių žemės sklypų paimti visuomenės poreikiams. Kadangi to neginčija ir atsakovai, teismas dėl Įsakymo teisėtumo plačiau nepasisakė. Nurodė, kad byloje ginčas kilo dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę, o paimamo žemės sklypo vertė apskaičiuojama pagal pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį, nustatytus iki sprendimo paimti žemės visuomenės poreikiams (Žemės įstatymo 47 straipsnis).

Dėl Sklypo2 teismas pažymėjo, kad 0,6179 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kaime (kuris vėliau buvo padalytas į liekantį atsakovams 0,5984 ha žemės sklypą ir paimtiną visuomenės poreikiams 0,0195 ha žemės sklypą) pagrindinė žemės naudojimo paskirtis atsakovų prašymu 2009 m. birželio 17 d. buvo pakeista iš žemės ūkio į komercinę. Atsakovai ne kartą yra nurodę, kad su Sklypo2 paėmimu ir įvertinimu sutinka, neprašė skirti ekspertizės tam, kad būtų nustatyta šio sklypo vertė iki jo paėmimo visuomenės poreikiams, tačiau prašė nustatyti 9 824 Lt atlyginimą, t. y. po 5 038 Lt už ha. Kaip pagrindą tokiam skaičiavimui nurodė eksperto išvadą dėl kito sklypo, jei tai būtų komercinės paskirties žemė, iki paėmimo visuomenės poreikiams pradžios. Teismo vertinimu, toks reikalavimas yra nepagrįstas, nes atsakovai sutiko su Sklypo2 vertinimu, o vertinimas, kuriuo jie remiasi, yra atliktas kito sklypo, be to, tokiu vertinimu nustatyta sklypo vertė ne paėmimo visuomenės poreikiams metu, todėl teismas pripažino pagrįstu ieškovės pateiktą vertinimą, t. y. po 1 479 Lt už ha, iš viso už Sklypą2 – 2 884 Lt.

Dėl Sklypo1 teismas pažymėjo, kad 0,52 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kaime (kuris vėliau buvo padalytas į liekantį atsakovams 0,2926 ha žemės sklypą ir paimtiną visuomenės poreikiams 0,2274 ha žemės sklypą) tikslinė naudojimo paskirtis iki sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams buvo žemės ūkio. Todėl, teismo vertinimu, nustatant atlyginimą už paimamą visuomenės poreikiams turtą, jis pagrįstai buvo įvertintas pagal faktinę situaciją, buvusią iki sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams. Būtent tokią paskirtį (žemės ūkio) turinčio žemės sklypo vertę nustatė UAB „STIVVF“. Pagal šio vertintojo pateiktą ataskaitą Sklypas1 įvertintas 4 662 Lt. Atsakovai pripažino, kad žinojo, jog turi galimybę atlikti turto vertinimą, tačiau tuo nesinaudojo, nes visi turto vertintojai, pasak atsakovų, tvirtino, kad žemė bus vertinama pagal žemės naudojimo paskirtį – žemės ūkio. Atsakovų nuomone, ši paimama žemė turi būti įvertinta kaip komercinės paskirties žemė, nes jie buvo pateikę prašymą pakeisti tikslinę žemės paskirtį, tačiau ji dėl valdininkų veiksmų nebuvo pakeista. Teismas nustatė, kad atsakovai 2007 m. vasario 13 d. buvo pateikę prašymą pakeisti 0,52 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kaime paskirtį iš žemės ūkio į komercinę, 2007 m. vasario 15 d. buvo pritarta šio žemės sklypo detaliojo plano rengimui, 2007 m. rugsėjo 27 d. buvo pritarta ir 0,6179 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kaime paskirties keitimui, tačiau 2008 m. rugsėjo 25 d. ir 2008 m. lapkričio 27 d. nuspręsta pritarti tik pastarojo ((duomenys neskelbtini) kaime) žemės sklypo naudojimo paskirties keitimui iš žemės ūkio į komercinę. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovų prašymu buvo paskirta teismo ekspertizė. Ekspertas nustatė, kad paėmimo visuomenės poreikiams metu Sklypo1 vertė buvo 8 800 Lt. Į atsakovo argumentus, kad teismo ekspertas turėjo vertinti tapačius sklypus, t. y. tokius, kurių paskirtis gali būti keičiama į komercinę ir ši procedūra jau vykdoma, be to, kitoje byloje ekspertas greta esančio sklypo vertę nustatė didesnę, teismas atsakė, kad iš ekspertizės akto ir eksperto paaiškinimų spręstina, jog visi lyginamieji objektai pagal savo teisinį statusą yra analogiški vertinimo objektui. Teismui nekilo abejonių dėl teismo ekspertizės teisingumo. Atsakovų argumentą, kad paimama sklypo dalis būtų vertinama po 3 558 Lt už arą, teismas laikė nepagrįstu, nes tokią vertę ekspertas nustatė pagal komercinę sklypo paskirtį. Teismas, nustatydamas atlyginimą už paimamą Sklypą1, rėmėsi eksperto išvada ir konstatavo, kad tokiu atlyginimu (8 800 Lt) bus išlaikyta pusiausvyra tarp visuomenės ir privačių interesų. Pažymėjo, kad atsakovai mokesčius už žemę moka pagal vertę, kuri nurodyta Nekilnojamojo turto registre, o ši vertė yra žymiai mažesnė už nustatytą byloje.

Teismas nurodė, kad ieškinys patenkintas iš dalies – 55 proc. Nustatė, kad atsakovai už advokatų pagalbą ir atvykimą į teismo posėdžius sumokėjo 8 600,56 Lt, o už eksperto atvykimą į teismo posėdį – 500 Lt. Pažymėjo, kad atsakovų atstovė advokatė L. G. teismo posėdžiuose dalyvavo 6 valandas, o advokatas P. M. – 5 valandas, be to, byloje teikė prašymus. Atsižvelgdamas į rekomenduojamus maksimalius užmokesčio dydžius už advokato teikimą teisinę pagalbą, į bylos sudėtingumą, į tai, kad procesiniai dokumentai buvo rengiami abiejų atsakovų vardu, pateikti prašymai nesudėtingi, nedidelės apimties, bylos nagrinėjimas vyko kitame mieste, į patenkintų reikalavimų dalį, teismas priteisė atsakovui Ž. T. (kuris atliko visus mokėjimus byloje) iš ieškovės 1 350 Lt išlaidų už atsiliepimą rengimą, 45,25 Lt atstovų kelionės išlaidų, 742,50 Lt atstovavimo teisme išlaidų, 400 Lt prašymų rengimo išlaidų, taip pat 1 575 Lt ekspertizės rengimo ir eksperto atvykimo į teismo posėdį išlaidų, iš viso 4 112,75 Lt.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniame skunde atsakovai P. Č. ir Ž. T. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pripažinti, kad Įsakymas yra neteisėtas; nustatyti teisingą atlyginimą už visuomenės poreikiams paimamus atsakovų sklypus, skaičiuojant eksperto nustatytą kainą 5 038 Lt už 1 arą – 114 574 Lt už Sklypą1, 9 284 Lt už Sklypą2, kompensaciją už juodžemio išvežimą 8 228 Lt, taip pat kompensaciją už atsakovų patirtus 4 124,39 Lt nuostolius, tiesiogiai susijusius su visuomenės poreikiams paimamų ginčo sklypų paskirties keitimu, nes po dalies sklypų paėmimo visuomenės poreikiams, likusi sklypų dalis negalės būti naudojama pagal paskirtį dėl per mažo ploto. Apeliantai taip pat prašo priteisti iš ieškovo visas jų apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais:

1. Teismas netinkamai išsprendė ginčą, nes netinkamai nustatė ginčo sklypų tikrąją vertę, o atsakovų kitos žalos, susijusios su sklypu paėmimu, apskritai nesprendė. Pagal Žemės įstatymo 47 straipsnį žemės savininkui taip pat atlyginama paimamoje visuomenės poreikiams žemėje esančių sodinių, miško medynų tūrio, negauto derliaus bei įdėtų lėšų į ūkio produkciją ir miško auginimui vertė. Atsakovai pateikė įrodymus dėl jų patirtos žalos dydžio, iš viso 4 124,39 Lt. Teismas privalėjo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taikyti įstatymo analogiją ir į kompensaciją įtraukti ne tik sklypų vertę, bet ir kitus nuostolius, kuriuos atsakovai faktiškai patyrė.

2. Dėl Sklypo2 teismas nepagrįstai nusprendė, kad jo vertei nustatyti pakanka atsakovų tariamų sutikimų su siūloma sklypo verte. Atsakovai ne kartą yra nurodę, kad su šios sklypo dalies paėmimu ir įvertinimu nesutinka. Teismas nepagrįstai atsakovų sutikimu laikė taikaus susitarimo siekiančių atsakovų pasiūlymą ieškovei tartis dėl abiejų sklypų bendros kainos. Atsakovai teismo posėdžio metu prašė, kad už Sklypą2 būtų sumokėta 9 824 Lt, t. y. 5 038 Lt už arą. Rėmėsi eksperto išvada dėl šalia esančio atsakovams priklausančio visuomenės poreikiams paimamo sklypo, jei tai būtų komercinės paskirties žemė, iki paėmimo visuomenės poreikiams pradžios. Teismas nepagrįstas atmetė atsakovų reikalavimą dėl 9 824 Lt kompensacijos tik todėl, kad atsakovai mokesčius mokėjo nuo mažesnės sklypo vertės ir neprašė skirti ekspertizės komercinės paskirties sklypui, todėl teismas pažeidė įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, kad sklypo vertę privalo įrodyti ieškovė (CPK 178 straipsnis). Teismas turėjo teisę ir pagrindą skirti papildomą teismo ekspertizę net ir nesant atsakovų prašymo.

3. Teismas netinkamai nustatė paimamų žemės sklypų vertę dėl netinkamai parinktų lyginamųjų objektų, kurie neatitiko Žemės įstatymo 47 straipsnio 1 dalies, Turto ir verslo vertinimo įstatymo 7 straipsnio reikalavimų, nes byloje nėra įrodymų, kad nors vieno palyginimui panaudoto žemės sklypo paskirtis buvo keičiama iš ūkio žemės į komercinę. Nagrinėjamu atveju visi lyginamieji objektai pagal savo parametrus ir perleidimo sąlygas nebuvo analogiški vertinimo objektui, todėl teismas turėjo vadovautis ekspertizės akte nustatyta teisinga sklypo verte pagal komercinę šio sklypo paskirtį, nes ekspertas palyginamaisiais objektais paėmė ne tik šioje teritorijoje, bet ir už jos ribų toje pačioje vietovėje esančius panašius sklypus, t. y. kurių paskirtis yra keičiama į komercinę, perleistus panašiomis sąlygomis kaip ir atsakovų žemės sklypo. Kasacinis teismas analogiškoje byloje Nr. 3K-3-251/2013 pripažino tokius argumentus teisiškai pagrįstais. Nors nagrinėjamu atveju ekspertas negalėjo nurodyti, ar lyginamųjų objektų paskirtis buvo keičiama arba galėjo būti realiai pakeista iš žemės ūkio į komercinę, kad jie būtų laikomi analogiškais vertinimo objektui, akivaizdu, jog ieškovės siūloma ir teismo priteista kompensacijos suma tiek už Sklypą2, tiek už Sklypą1 yra gerokai mažesnė, nei šių sklypų teisinga rinkos vertė. Minėtoje kasacinio teismo byloje išaiškinta, kad, nustatant laisvosios ekonominės zonos poreikiams paimamo žemės sklypo rinkos vertę ir kompensacijos dydį savininkui, palyginamaisiais objektais turi būti paimami ne tik laisvojoje ekonominėje zonoje esantys žemės sklypai, bet ir toje pačioje vietovėje, kaip ir paimamas žemės sklypas, esantys panašūs pagal savo parametrus ir perleidimo sąlygas žemės sklypai. Žemės sklypo praradimas dėl sprendimo paimti jį visuomenės poreikiams sietinas su savininko galimybe įsigyti žemės sklypą, analogišką paimtam žemės sklypui, t. y. turi būti orientuojamasi į laisvoje rinkoje esančių panašių žemės sklypų vertę, kurie gali būti komercinės paskirties, o ne vien į žemės sklypų vertę, kurių paskirtis negali būti keičiama į komercinę. Ekspertas negalėjo pateikti įrodymų, kad žemės ūkio paskirties sklypai, kurių duomenys buvo panaudoti ekspertizei, buvo analogiški atsakovų sklypui, t. y. kad žemės sklypų paskirtis buvo realiai keičiama iš žemės ūkio į komercinę, kai buvo pradėta žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra. Teismas turėjo vadovautis gretimo atsakovams priklausančio sklypo, kurio paskirtį atsakovai spėjo pakeisti, verte, taip pat ginčo sklypo verte pagal jo komercinę paskirtį, kurios atsakovai nespėjo pakeisti dėl ieškovės planų šio sklypo dalį paimti visuomenės poreikiams. Dėl to pripažintini nepagrįstais teismo motyvai, kad atsakovų žemės sklypo vertė turi būti nustatoma tik atsižvelgiant į bet kokių žemės ūkio paskirties sklypų vertę, nes eksperto palyginti žemės ūkio paskirties sklypai, kurių paskirtis nebuvo keičiama į komercinę, nebuvo analogiški atsakovų sklypui, kurio paskirtis buvo keičiama į komercinę. Byloje yra nustatyta, kad atsakovai įsigijo sklypus ruošdamiesi ten statyti komercinius objektus ir užsiimti verslu. Atsakovų nurodytą poziciją patvirtina Lietuvos apeliacinio teismo civilinės bylos Nr. 2A-695/2014 ir Nr. 2A-745/2014.

4. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad Įsakymas yra teisėtas, nes sprendime nurodyta kompensacijos už paimamą turtą vertė nėra teisinga, tai pripažinto ir pats teismas, nustatydamas nors ir didesnį, tačiau vis tiek neteisingą kompensacijos dydį.

5. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad patenkinta 55 proc. ieškinio. Be to, teismas nevertino atsakovų atstovų kelionės į teismo posėdžiu laiko, todėl bendras atstovavimo laikas turi būti ne mažiau 30 valandų. Teismas nepagrįstai priteisė tik dalį atsakovų patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos prašo skundą atmesti ir Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia tokiais argumentais:

1. Atsakovai nepagrįstai tvirtina, kad Įsakymas yra neteisėtas vien tik dėl to, kad jų netenkina jame nurodytas atlyginimo dydis už visuomenės poreikiams paimamą žemę.

2. Atsakovai nepagrįstai reikalauja už Sklypą1 atlyginti pagal menamą jo paskirtį (degalinių ir autoservisų), nes šio sklypo naudojimo paskirtis yra žemės ūkio. Teismo nurodytas atlyginimo dydis pagrįstai buvo nustatytas faktiniu žemės paėmimo momentu – Įsakymo priėmimo dieną pagal Turto ir verslo pagrindų įstatyme nustatytą lyginamosios vertės metodą. Apeliantai nepateikė konkrečių įrodymų, patvirtinančių, kad eksperto parinkti lyginamieji objektai nėra tinkami. Akivaizdu, kad apeliantai nesutinka su lyginamojo metodo taikymu, t. y. lyginamųjų objektų parinkimu ir teismo ekspertizėje atliktų jų palyginimu su visuomenės poreikiams paimamu žemės sklypu tik todėl, kad jų netenkina ekspertizės akte nustatyta rinkos verte. Atsakovai nepasinaudojo procesine teise prašyti skirti pakartotinę ekspertizę. Apeliantai neteisingai aiškina, kad atlyginimo dydis už visuomenės poreikiams paimamą žemę yra sietinas su emociniu ryšiu su nuosavybe. Apeliantai savo emocinį ryšį grindžia tuo, kad žemę įsigijo ketindami statyti verslo objektus. Kasacinis teismas išaiškino, kad emocinis ryšys su nuosavybe, jos įsigijimo būdas ar laikas negali lemti atlyginimo dydžio už visuomenės poreikiams paimamą žemę sumažinimo ar padidinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-601/2012).

Motyvuojamoji dalis

3. Byloje nesant kitų įrodymų, negu vertinimo ataskaitoje nustatyta vertė, teismas pagrįstai už Sklypą2 nustatė 2 884 Lt atlyginimo dydį.

4. Atsakovai nepagrįstai reikalauja atlyginti kitus nuostolius.

5. Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teisme įvyko net 9 teismo posėdžiai, kuriuose dalyvavo jų atstovai, tačiau bylos medžiaga patvirtina, kad tiek posėdžių įvyko dėl pačių atsakovų ir jų atstovų veiksmų (neveikimo).

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos duomenimis, atsakovams bendrosios dalinės (po ½ dalį) nuosavybės teise priklauso komercinės paskirties 0,6179 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini) kaime ir žemės ūkio paskirties 0,52 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini) kaime. Nacionalinės žemės tarnybos Prienų ir Birštono skyriaus vedėjo 2012 m. rugsėjo 24 d. sprendimais 0,6179 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini) kaime padalytas į liekantį atsakovams 0,5984 ha žemės sklypą ir paimtiną visuomenės poreikiams 0,0195 ha žemės sklypą (Sklypas2), o 0,52 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini) kaime – į liekantį atsakovams 0,2926 ha žemės sklypą ir paimtiną visuomenės poreikiams 0,2274 ha žemės sklypą (Sklypas1). Nacionalinės žemės tarnybos direktorius Įsakymu nusprendė paimti visuomenės poreikiams atsakovų bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomus Sklypą1 ir Sklypą2 ir nustatė už juos atlyginimo dydį pagal Žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekte esančias UAB „STIVVF“ parengtas vertinimo ataskaitas: 4 662 Lt už Sklypą1 ir 2 884 Lt už Sklypą2, iš jų žemės sklypų vertė – 7 546 Lt, kitų nuostolių – 0 Lt.

Byloje kilo ginčas dėl visuomenės poreikiams (magistralinio kelio A5 Kaunas-Marijampolė-Suvalkai 22,00-56,50 km ruožui rekonstruoti) paimtų atsakovų Sklypo1 ir Sklypo2 rinkos vertės ir kompensacijos už juos nustatymo.

Pagal Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalies ir CK 4.93 straipsnio 4 dalies nuostatas nuosavybė iš savininko visuomenės poreikiams gali būti paimama tik teisingai atlyginant. Teisingo atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą nuosavybę principą detalizuoja CK 4.100 straipsnio 2 dalies ir Žemės įstatymo 47 straipsnio 1 dalies (įstatymo redakcija, galiojusi ginčo teisinių santykių metu) nuostatos, pagal kurias žemės savininkui turi būti teisingai atlyginama pinigais žemės rinkos kaina.

Žemės įstatymo 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo vertė apskaičiuojama pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatytą lyginamosios vertės metodą. Lyginamosios vertės metodo esmė yra palyginimas, t. y. turto rinkos vertė nustatoma palyginus analogiškų objektų faktinių sandorių kainas, kartu atsižvelgiant į nedidelius vertinamo turto bei jo analogo skirtumus (Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 7 straipsnio 1 punktas).

Dėl Sklypo2 (suformuoto padalijus komercinės paskirties 0,6179 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kaime) rinkos vertės

Žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto rengėjo UAB „Kelprojektas“ užsakymu UAB „STIVVF“ 2011 m. rugpjūčio 12 d. parengė nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą. Turto vertintojas nustatė, kad komercinės paskirties Sklypo2 rinkos vertė yra 2 884 Lt. Šios ataskaitos pagrindu Nacionalinės žemės tarnybos direktorius Įsakyme nustatė 2 884 Lt atlyginimą už visuomenės poreikiams paimamą atsakovų Sklypą2.

Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovai, iš pradžių sutikę su Sklypo2 vertinimu, vėliau, t. y. pirmosios instancijos teismui 2013 m. birželio 10 d. nutartimi paskyrus teismo ekspertizę dėl kito atsakovų 0,52 ha žemės sklypo rinkos vertės, jei tai būtų komercinės paskirties sklypas, nustatymo ir šią ekspertizę atlikus, pakeitė savo nuomonę – teismo posėdyje nurodė, kad už Sklypą2 jiems priklauso 9 824 Lt kompensacija. Apeliantai nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas atmėtė tokį jų reikalavimą vien dėl to, kad atsakovai mokesčius valstybei mokėjo nuo mažesnės sklypo vertės, be to, neprašė skirti ekspertizės nustatyti Sklypo2 rinkos vertę. Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad atsakovų reikalavimas dėl 9 824 Lt kompensacijos už Sklypą2 nustatymo buvo atmestas, nes vertinimas, kuriuo jie remiasi, buvo atliktas kito sklypo, be to, šiuo vertinimu nustatyta sklypo vertė ne paėmimo visuomenės poreikiams metu. Dėl šių pirmosios instancijos teismo motyvų apeliaciniame skunde argumentų nenurodyta. Atkreiptinas apeliantų dėmesys, kad skundžiamos nutarties motyvai dėl atsakovų mokamo žemės mokesčio yra susiję su kito, t. y. Sklypo1, vertės nustatymu, o ne su Sklypo2 vertės nustatymu, nes byloje nėra ginčo, jog šis sklypas yra komercinės paskirties.

Atmestini kaip nepagrįsti apeliantų argumentai dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės pažeidimo. Apeliantų teigimu, Sklypo2 vertę privalo įrodyti ieškovė, o, atsakovams pagrįstai nesutinkant su ieškovės siūloma verte, teismas turėjo teisę ir pagrindą skirti teismo ekspertizę net ir nesant atsakovų prašymo. CPK 212 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančius klausimus, reikalaujančius specialių žinių, teismas gali skirti ekspertizę. Apeliantai yra teisūs, kad ekspertizė gali būti skiriama tiek šalių, tiek teismo iniciatyva (ex officio). Kita vertus, ekspertizė skiriama tada, kai, surinkus ir ištyrus byloje esančius įrodymus, iškyla klausimų, kuriems išsiaiškinti reikia specialių žinių. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad atsakovai sutiko su UAB „STIVVF“ atliktu Sklypo2 vertinimu. Šiuo vertinimu rėmėsi ir ieškovė pateikdama ieškinį atsakovams (CPK 178 straipsnis). Bylos duomenys patvirtina, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu iškilo klausimas dėl kito atsakovų žemės sklypo (Sklypo1) rinkos vertės nustatymo, todėl buvo paskirta teismo ekspertizė būtent šio sklypo rinkos vertei nustatyti. Aplinkybė, kad atsakovai prašė paskirti teismo ekspertizę tik dėl Sklypo1 rinkos vertės nustatymo, patvirtina skundžiamos nutarties motyvus, kad atsakovai sutiko su UAB „STIVVF“ atliktu Sklypo2 vertinimu. Kaip minėta, atsakovai klausimą dėl Sklypo2 rinkos vertės iškėlė tik gavę teismo ekspertizės aktą dėl Sklypo1 rinkos vertės. Esant šioms aplinkybėms, t. y. ieškovui pateikus turto vertintojo UAB „STIVVF“ parengtą nekilnojamojo turto ataskaitą, atsakovams neprieštaraujant dėl ataskaitoje nurodytos Sklypo2 vertės, o šį klausimą iškėlus tik po teismo ekspertizės dėl kito žemės sklypo vertės nustatymo atlikimo, tačiau nepateikus prašymo skirti dar vieną ekspertizę, teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus dėl pirmosios instancijos teismo įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklės pažeidimo ir ekspertizės skyrimo Sklypo2 vertei nustatyti teismo iniciatyva (ex officio).

Dėl Sklypo1 (suformuoto padalijus žemės ūkio paskirties 0,52 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kaime) rinkos vertės

Žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto rengėjo UAB „Kelprojektas“ užsakymu UAB „STIVVF“ 2011 m. rugpjūčio 12 d. parengė dar vieną nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą. Turto vertintojas nustatė, kad Sklypo1 rinkos vertė yra 4 662 Lt. Šios ataskaitos pagrindu Nacionalinės žemės tarnybos direktorius Įsakyme nustatė 4 662 Lt atlyginimą už visuomenės poreikiams paimamą atsakovų Sklypą1. Atsakovams iškėlus klausimą, kad Sklypas1 turi būti įvertintas kaip komercinės paskirties, nes jie buvo pateikę prašymą pakeisti šio sklypo paskirtį iš žemės ūkio į komercinę, tačiau dėl valdininkų veiksmų ji nebuvo pakeista, buvo paskirta teismo ekspertizė. Ekspertui buvo pavesta atsakyti į atsakovų užduotą klausimą dėl 0,52 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kaime (kurį padalijus buvo suformuotas visuomenės poreikiams paimtinas Sklypas1) rinkos vertės pagal komercinę šio sklypo paskirtį ir ieškovės užduotą klausimą dėl Sklypo1 rinkos vertės žemės paėmimo visuomenės poreikiams momentu (2013 m. sausio 9 d). Pirmosios instancijos teismas iš dalies tenkindamas ieškinį vadovavosi teismo eksperto nustatyta Sklypo1, kurio pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – žemės ūkio, rinkos verte – 8 800 Lt ir atmetė atsakovų reikalavimus nustatyti didesnę šio sklypo vertę, kurie grindžiami teismo eksperto nustatytą 0,52 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kaime rinkos vertę pagal komercinę sklypo paskirtį.

Atsakovai apeliaciniame skunde laikosi tos pačios pozicijos, t. y. kad Sklypo1 rinkos vertė turi būti nustatoma atsižvelgiant į šio sklypo komercinę paskirtį, todėl, apeliantų nuomone, teismo ekspertas nustatydamas Sklypo1 rinkos vertę pagal lyginamosios vertės metodą blogai parinko lyginamuosius objektus, nes jis turėjo parinkti tokius žemės sklypus, kurių paskirtis buvo realiai keičiama iš žemės ūkio į komercinę, kai buvo pradėta žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra.

Žemės įstatymo 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paimamo žemės sklypo vertė apskaičiuojama pagal pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį, nustatytus iki sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams. Byloje nėra ginčo, kad iki sprendimo paimti Sklypą1 visuomenės poreikiams, jo paskirtis buvo žemės ūkio. Teisėjų kolegija sutinka su skundžiamo sprendimo motyvais, kad, nustatant atlyginimą už paimamą visuomenės poreikiams Sklypą1, jis pagrįstai buvo įvertintas pagal faktinę situaciją, buvusią iki sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams. Būtent tokią paskirtį (žemės ūkio) turinčio Sklypo1 vertę nustatė UAB „STIVVF“. Vėliau ši vertė, pabrėžiant, kad Sklypo1 pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – žemės ūkio, naudojimo pobūdis – kiti žemės ūkio paskirties sklypai, buvo patikslinta teismo eksperto.

Sprendžiant klausimą, ar teismo ekspertas teisingai parinko lyginamuosius objektus, pirmiausia reikia išsiaiškinti aplinkybes, susijusias su 0,52 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kaime paskirties pakeitimo iš žemės ūkio į komercinę procesu, taip pat dėl kokių priežasčių šis procesas nebuvo baigtas. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovai 2007 m. vasario 13 d. buvo pateikę prašymą pakeisti 0,52 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kaime paskirtį iš žemės ūkio į komercinę, o 2008 m. gruodžio 18 d. pateikė analogišką prašymą dėl 0,6179 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kaime. Prienų rajono savivaldybės taryba 2007 m. vasario 15 d. sprendimu pritarė 0,52 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kaime detaliojo plano rengimui, kurio rengimo tikslas: pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties keitimas iš žemės ūkio į kitos paskirties žemę, nustatant naudojimą būdą – komercinės paskirties objektų teritorijos (1.3 punktas). Kauno apskrities viršininkas 2009 m. birželio 17 d. įsakymu pakeitė 0,6179 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kaime naudojimo paskirtį, o apie 0,52 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kaime paskirties keitimo proceso pabaigą byloje duomenų nėra. Nors apeliantai tvirtina, kad šis procesas nebuvo baigtas dėl valdininkų veiksmų, Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 9 d. sprendimas, priimtas administracinėje byloje Nr. I-907-428/2013 pagal pareiškėjų Ž. T. ir P. Č. skundą atsakovams Prienų rajono savivaldybei ir Nacionalinei žemės tarnybai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, patvirtina, jog būtent dėl pačių atsakovų veiksmų (neveikimo) detalusis planas, būtinas keičiant sklypo paskirtį, nebuvo patvirtintas ir net nebuvo pradėtas rengti. Administracinėje byloje pareiškėjai prašė įpareigoti Prienų rajono savivaldybę parengti 0,52 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kaime paskirties pakeitimo detalųjį planą, užbaigiant išnagrinėti jų 2007 m. vasario 13 d. prašymą dėl šio sklypo paskirties pakeitimo. Administracinis teismas nurodė, kad pareiškėjai nepateikė teismui įrodymų, jog jie būtų pasirašę detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo–priėmimo sutartį dėl 0,52 ha žemės sklypo ir nesinaudojo Aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. Dl-239 patvirtintų Detaliųjų planų rengimo taisyklių 28 punkto nuostatomis dėl teisės patiems planavimo organizatoriams pradėti rengti detaliojo teritorijų planavimo dokumentus, todėl konstatavo, kad Prienų rajono savivaldybė neturėjo pareigos vykdyti 0,52 ha žemės sklypo detaliojo planavimo procedūrų, o pareiškėjai praleido Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje nustatytą skundo padavimo terminą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. liepos 22 d. sprendimu atmetė pareiškėjų apeliacinį skundą dėl minėto Kauno apygardos administracinio teismo sprendimo papildomai nurodydamas, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjai, pateikę 2007 m. vasario 13 d. prašymą dėl 0,52 ha žemės sklypo, iki 2013 m. būtų domėjęsi šio sklypo detaliojo planavimo procesu, teikę atitinkamus prašymus savivaldybei (administracinės bylos Nr. A858-1284/2014). Šios aplinkybės sudaro pagrindą teisėjų kolegijai konstatuoti, kad atsakovų pradėtas 0,52 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kaime paskirties pakeitimo iš žemės ūkio į komercinę procesas nebuvo baigtas dėl jų pačių neveikimo. Nustačius šią aplinkybę, atmestini apeliantų argumentai, susiję su Sklypo1 rinkos vertės nustatymu pagal komercinę šio sklypo paskirtį ir teismo eksperto neteisingu lyginamųjų objektų parinkimu.

Dėl kitų atsakovų nuostolių atlyginimo

Paimant privačios žemės sklypą visuomenės poreikiams, žemės savininkui ar kitam naudotojui taip pat atlyginama paimamoje visuomenės poreikiams žemėje esančių sodinių, miško medynų tūrio, negauto derliaus bei įdėtų lėšų žemės ūkio produkcijos ir miško auginimui vertė (Žemės įstatymo 47 straipsnio 1 dalis). Apeliantai kitus patirtus nuostolius, susijusius su ginčo žemės sklypų paėmimu visuomenės poreikiams, grindžia ne juose esančių sodinių, miško medynų tūrio, negauto derliaus bei įdėtų lėšų žemės ūkio produkcijos ir miško auginimui verte, o patirtomis išlaidomis dėl detaliųjų planų ruošimo (4 124,39 Lt) ir juodžemio išvežimo (8 228 Lt). Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas į kompensaciją turėjo įtraukti ne tik ginčo sklypų vertę, bet ir minėtus nuostolius. Teisėjų kolegija nesutinka su šia apeliantų pozicija.

Minėta, kad 0,52 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kaime detalusis planas nebuvo parengtas dėl pačių atsakovų neveikimo, todėl atsakovų patirtos išlaidos dėl detaliojo planavimo nėra susijusios su šio žemės sklypo paėmimu visuomenės poreikiams. Be to, iš atsakovų pateiktų įrodymų apie jų patirtas išlaidas nėra galimybės nustatyti ryšio su atsakovų reikalavimu dėl nuostolių, susijusių su detaliojo plano rengimu, atlyginimo.

Dėl sandėliuojamo grunto perkėlimo išlaidų pažymėtina, kad, ieškovės teigimu, atsakovai yra informuoti apie tai, kad magistralinio kelio rekonstrukcijos darbų metu šis gruntas ieškovės sąskaita galės būti perstumtas į atsakovams liekančias žemės sklypų dalis.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas pagrįstai į kompensaciją neįtraukė atsakovų nurodytų nuostolių.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme

Teigdami, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė ieškinio reikalavimų patenkinimo proporcijas, t. y. nustatė, kad ieškinys patenkintas 55 proc., apeliantai nepateikia šią poziciją pagrindžiančių argumentų. Dėl to teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nustatytomis ieškinio patenkinimo proporcijomis.

Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantų argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė atsakovų atstovų bendrą atstovavimo laiką, nes, apeliantų teigimu, į dalyvavimą teismo posėdžiuose laiką turėjo būti įskaičiuotas ir kelionėje į teismo posėdžius sugaištas laikas. Iš skundžiamo sprendimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas atskirai priteisė atsakovų atstovų atstovavimo teisme išlaidas ir jų kelionės išlaidas, todėl nėra pagrindo atstovų kelionėje į teismo posėdį sugaištą laiką įskaičiuoti į dalyvavimo teismo posėdyje laiką. Atmestini apeliantų argumentai, kad pagal pirmosios instancijos teismo nustatytą ieškinio patenkinimo proporcijas atsakovams turėjo būti priteista 2 700 Lt bylinėjimosi išlaidų. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs atsakovų faktiškai patirtas bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgdamas į konkrečias šios bylos aplinkybes, jos sudėtingumą ir kitas aplinkybes bei vadovaudamasis teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintomis rekomendacijomis dėl užmokesčio dydžio, jas dar sumažino. Dėl to minėtos proporcijos negali būti taikomos nuo atsakovų faktiškai patirtų bylinėjimosi išlaidų sumos.

Dėl nurodytų aplinkybių visumos teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovų apeliacinio skundo argumentai nesudaro įstatyme nustatytų pagrindų naikinti apeliacine tvarka skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

TeisėjaiKazys KailiūnasDanguolė MartinavičienėNijolė Piškinaitė