Šiaulių apygardos teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovui D. L. prekybos įmonės administratoriaus UAB „Bankroto administravimas ir teisinių paslaugų centras“ įgaliotam asmeniui O. P., atstovei advokatei Eugenijai Povilaitienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutuojančios D. L. prekybos įmonės bankroto administratorius UAB „Bankroto administravimas ir teisinių paslaugų centras“ ieškinį atsakovams D. L. ir S. L. dėl nuostolių priteisimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas bankrutuojanti D. L. prekybos įmonė procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdyje nurodė, kad Šiaulių apygardos teismo 2009 m. balandžio 22 d. nutartimi iškėlus D. L. prekybos įmonei bankroto bylą, 2011 m. rugsėjo 8 d. nutartimi patvirtinti bankrutavusios įmonės kreditorių patikslinti reikalavimai sudaro 200 245,44 Lt. Šiaulių apygardos teismas nutartimi įpareigojo D. L. perduoto bankroto administratoriaus įgaliotam asmeniui viso turimo turto sąrašą ir visą įmonės ūkinės-finansinės veiklos dokumentaciją. 2009-05-05 buvo surašytas Prekių likučių perdavimo-priėmimo aktas, pagal kurį perdavė prekių už 3719,35 Lt., o 2010-07-19 perdavė dalį įmonės veiklos dokumentų, iš jų nebuvo galima nustatyti visos ūkinės veiklos apimties, jos turto. Šiaulių apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-694-357/10 atlikus įmonės finansinės veiklos ekspertizę ir gavus ekspertizės aktą, paaiškėjo, kad įmonės savininkas D. L. padarė žalą ne tik įmonei, bet ir jos kreditoriams, nes įmonė dėl atsakovo D. L. kaltų veiksmų negalėjo su kreditoriais atsiskaityti. Įmonės savininkas D. L. be jokio pagrindo išimdamas iš įmonės kasos ir pasisavindamas grynuosius pinigus, neperduodamas bankroto administratoriui grynųjų pinigų, buvusių kasoje bankroto bylos iškėlimo dieną, neteisėtai ir nepagrįstai panaudodamas įmonės lėšas savo asmeniniams interesams tenkinti, nepanaudojo įmonės turto atsiskaitymui su kreditoriais, aplaidžiai ir nerūpestingai vykdė įmonės savininko pareigas ir tuo padarė įmonei nuostolių už 303 842,01 Lt. Šią sumą sudaro: 1) 57 199,01 Lt grynųjų įmonės kasoje buvę ir neperduoti bankroto administratoriui; 2) Nuostoliai, padaryti per laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo: 152 643 Lt savininkui D. L. iš kasos išduoti išlaidoms, bet nepanaudoti; 3) 94000 Lt išimti, bet iki 2009-01-31 nedeklaruoti AVMI. Nurodo, kad atsakovas tinkamai nevykdė jam pavestų pareigų, nesiėmė priemonių turto išsaugojimui ir teisingai jo apskaitai užtikrinti, be pagrindo pasisavino įmonės turtą, todėl pažeidė savo, kaip įmonės vadovo pareigas, veikė priešingai įmonės interesams, tuo atliko neteisėtus veiksmus ir padarė žalą ne tik bendrovei, bet ir jos kreditoriams. Įmonei iškėlus bankroto bylą, atsakovas turto bei teisingai įformintų dokumentų apie bendrovės turto panaudojimą administratoriui nepateikė, todėl nepagrindus turėto turto panaudojimo vykdant ūkinę veiklą, atsakovas privalo atlyginti jo vertę (CK 6.251 str.). Nurodo, kad iš individualios įmonės, veikiančios santuokos metu, veiklos atsiradusios prievolės turi būti laikomos bendromis sutuoktinių prievolėmis ir jos turi būti tenkinamos iš sutuoktinių bendro turto. Atsakovė S. L. nereiškė materialinio teisinio reikalavimo dėl pripažinimo, jog verslu vertėsi išimtinai vienas sutuoktinis be jos, t.y. kito sutuoktinio žinios ar prieš jos valią ir verslo duodama nauda nebuvo panaudota šeimos interesais, ir kad ji neturi pareigos atsakyti už įmonės skolas, kaip juridinio asmens dalyvis ir taip paneigti sutuoktinių turto bendrumo prezumpciją. Tokiu būdu, tiek įmonės turtas, tiek įmonės skolos buvo bendros ir pareiga atsiskaityti su kreditoriais buvo abiejų sutuoktinių prievolė. Santuokos metu, iš Individualios įmonės kasos be jokio teisėto pagrindo ir ne įmonės interesais buvo išimta 173 000 Lt. Nutraukus atsakovų santuoką, buvo išimta likusi suma. Neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys ir kaltė pasireiškė tuo, kad didelė dalis lėšų santuokos metu be jokio teisėto pagrindo buvo išimta iš įmonės ir nepanaudota jos interesais. Bendro turto prezumcija nėra nuneigta, todėl preziumuojama, kad atsakovė S. L. gavo naudos iš jos sutuoktinio nepagrįstai iš įmonės išimtų pinigų, t.y. S. L. turtinės naudos turėjimas neteisėtai iš įmonės kasos išimtų pinigų yra susijęs su žalingais padariniais, kurie įmonei dėl to kilo - sumažėjo jos turtas, mokumas, kas vėliau sąlygojo įmonės bankrotą. Atsakovas D. L. tinkamai nevykdė jam pavestų pareigų, nesiėmė priemonių turto išsaugojimui ir teisingai jo apskaitai užtikrinti, be pagrindo pasisavino įmonės turtą, todėl pažeidė savo, kaip įmonės vadovo pareigas, veikė priešingai įmonės interesams, tuo atliko neteisėtus veiksmus ir padarė žalą ne tik bendrovei, bet ir jos kreditoriams. Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama. Paneigti šią prezumciją, siekiant išvengti civilinės atsakomybės, remiantis kaltės nebuvimu, turėtų atsakovai, t.y. individualios įmonės savininkai (CPK 178 str., 182 str. 4 p.). 2008-11-17 Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimu nei įmonės turtas, nei skolos, nei kreditoriai nebuvo įvardinti, kreditoriai apie santuokos nutraukimo ir turto pasidalijimo bylą nebuvo informuoti. Bendraskoliai savo turtinių santykių negali spręsti trečiųjų asmenų - kreditorių sąskaita. Nebūtų sąžininga, teisinga ir protinga, kad vienam sutuoktiniui tektų 3/4dalys turto, o kitam - 1/4 turto ir su šiuo turtu susijusios visos skolos. Kadangi šia Sutartimi įmonės skolų nepasidalino, atsakovė S. L. atsako solidariai kartu su D. L. prieš įmonės kreditorius pagal įstatymą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Ieškovo ieškinys pareikštas CK 6.263 str.,2.87 str.,2.50 str. pagrindais. Įmonės vadovo ir savininko civilinei atsakomybei taikyti, būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas - neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246-6.249 straipsnis). Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyse nustatytos pareigos arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymas ar sutartis draudžia atlikti arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Viena iš būtinų sąlygų deliktinei atsakomybei kilti, yra neteisėti veiksmai (LR CK 6.246 str.). Civilinė atsakomybė atsiranda ir esant netiesioginiam priežastiniam ryšiui, t. y. kai žala atsiranda ne tiesiogiai iš neteisėtų veiksmų, bet kai šie veiksmai yra pakankamai susiję su žalingais padariniais.

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad kreditoriaus reikalavimo teisės atsiradimo momentas priklauso nuo prievolės, kurios pagrindu reiškiamas reikalavimas, pobūdžio, todėl turi būti sprendžiama, atsižvelgiant į situacijos specifiką, susijusią su tuo, kad reikalavimą reiškia individualios įmonės bankroto administratorius. Sprendžiant dėl reikalavimo teisės į įmonės savininkus atsiradimo momento, svarbus tampa sužinojimo apie tai, kad individualios įmonės turto nebeužtenka kreditorių reikalavimams patenkinti, faktas. Taikomas objektyvusis kriterijus, pripažįstant, jog savininkams ši aplinkybė tampa žinoma iš karto jai susidarius, nes individualios įmonės savininkai, valdydami įmonę, privalo žinoti apie jiems priklausančios įmonės turtinę padėtį, prisiimtus įsipareigojimus ir jų santykį. Sąžiningas įmonės savininkas, žinodamas, kad įmonės turto gali neužtekti atsiskaityti su kreditoriais, privalo atitinkamai elgtis, imtis priemonių įmonės turto ir skolų pusiausvyrai atkurti, jis nebegali didinti nei įmonės, nei savo turimų prievolių ar tikslingai mažinti turimo turto. Savininkui taikant objektyvųjį kriterijų, laikoma, kad jis apie tokią situaciją sužino vos jai susidarius ir prisiima dėl to riziką (Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinė byla Nr. 3k-3-360/2012).

Bylos dokumentais nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismo 2009 m. balandžio 22 d. nutartimi D. L. prekybos įmonei iškelta bankroto byla (Šiaulių apygardos teismo civ. b. Nr. B2-643-40/2009). Įmonės bankroto administratoriumi paskirtas UAB "Bankroto administravimo ir teisinių paslaugų centras". Šiaulių apygardos teismas 2009-06-15 nutartimi patvirtino bankrutuojančios D. L. prekybos įmonės kreditorinius reikalavimus 72 181,51 Lt sumai, 2009 m. rugsėjo 1 d. nutartimi įtraukė į kreditorių sąrašus DnB NORD banką su kreditoriniu reikalavimu 122 063,70 Lt. Sumai. 2011 m. rugsėjo 8 d. nutartimi patvirtinti bankrutavusios įmonės kreditorių kreditoriniai reikalavimai viso sudaro 200 245,44 Lt.

Iš Individualios įmonės kasos dokumentų matyti, kad iš įmonės kasos buvo išimta - 2007-12-13 kasos išlaidų orderiu Nr. (duomenys neskelbtini) - 10 000 Lt., 2007-12-28 kasos išlaidų orderiu Nr. (duomenys neskelbtini) - 10 000 Lt., 2008-08-26 kasos išlaidų orderiu Nr. (duomenys neskelbtini) - 45 000 Lt., 2008-09-02 kasos išlaidų orderiu Nr. (duomenys neskelbtini) - 49 000 Lt., 2008-10-21 kasos išlaidų orderiu Nr. (duomenys neskelbtini)- 30 000 Lt., 2008-11-10 kasos išlaidų orderiu Nr. (duomenys neskelbtini)-29 000 Lt., 2008-11-28 kasos išlaidų orderiu Nr. (duomenys neskelbtini) - 41 000 Lt., 2008-12-15 kasos išlaidų orderiu Nr. (duomenys neskelbtini) - 28 000 Lt., 2008-12-31 kasos išlaidų orderiu Nr. (duomenys neskelbtini) - 3840 Lt., 2009-04-07 kasos išlaidų orderiu Nr. (duomenys neskelbtini) - 803,34 Lt (b.l.2-12,t.2).

Metinės pelno mokesčio deklaracijos patvirtina, kad D. L. prekybos įmonės 2009-03-24 deklaracijoje už 2008 metų laikotarpį deklaruota apmokestinamojo pelno 84.728 Lt sumai. 2011 m. gegužės 17 d. įmonės finansinės veiklos ekspertinės akte nurodoma, kad bankroto bylos iškėlimo metu, įmonė turėjo 57 199.01 Lt grynųjų įmonės kasoje, debitoriniai įsiskolinimai sudarė 19 962.21 Lt. Bankroto byloje pateikti įmonės savininko dokumentai - kreditorių sąrašas, darbuotojų sąrašas (b.l. 3-8), įmonės prekių likučių priėmimo-perdavimo aktas (b.l. 25, t.1), ilgalaikio materialiojo turto sąrašas (b.l. 32) patvirtina, kad 2008 m. gruodžio mėn. – 2009 m. gegužės mėn. laikotarpiu įmonės turtas sudarė virš 81.002 Lt, įmonės skolos sudarė 176.061 Lt.

Iš byloje pateikto 2008-11-17 Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimo matyti, kad atsakovų santuoka nutraukta ir patvirtinta Sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

Ieškovas prašo priteisti žalą, kurios dydį sieja su 57 199,01 Lt grynųjų pinigų buvusių įmonės kasoje neperdavimu bankroto administratoriui; nuostoliais, padarytais įmonei per laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dėl 152 643 Lt grynųjų, iš kasos išduotų savininko D. L. išlaidoms, bet nepanaudotų įmonės reikmėms, 94000 Lt grynųjų išimtų iš kasos, bet iki 2009-01-31 nedeklaruotų AVMI, iš viso priteisti 303 842,01 Lt žalą.

Dėl pinigų iš individualios įmonės kasos paėmimo

Individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės privatus juridinis asmuo, jos savininkai atsako už individualios įmonės prievoles visu savo turtu, įmonės savininkas turi įvertinti ūkinės komercinės veiklos riziką ir galimą atsakomybę už tokios įmonės prievoles. Jeigu prievolėms įvykdyti neužtenka neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens turto, už jo prievoles atsako juridinio asmens dalyvis, nes CK 2.50 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta individualios įmonės savininkų atsakomybė už įmonės prievoles. Atsižvelgiant į tai, kad individualios įmonės savininkas kartu yra ir civilinės atsakomybės subjektas ir jo pareiga atsakyti atsiranda, kai prievolei įvykdyti neužtenka pagrindinio skolininko (individualios įmonės) turto, laikytina, jog kreditorius įgyja reikalavimo teisę į skolininką (individualios įmonės savininką) tada, kai kreditoriaus reikalavimams patenkinti neužtenka individualios įmonės turto. Kreditoriaus teisė CK 2.50 straipsnio 4 dalies pagrindu reikalauti, kad įmonės savininkas atsakytų už individualios įmonės prievoles savo turtu, atsiranda nuo to momento, kai įmonės turtas atsiskaityti su kreditoriais tampa nepakankamas. Kreditoriaus teisė nukreipti reikalavimus į įmonės savininką atsiranda anksčiau, nei kreditorius gali ją įgyvendinti dėl subjektyvių sužinojimo aplinkybių, t. y. įmonės savininkas turi suvokti apie tokią teisę nuo pat situacijos, kai trūksta įmonės turto atsiskaityti su kreditoriais, susidarymo. Atsižvelgiant į tai, kad rizika dėl nepakankamo įmonės turto tenka individualios įmonės savininkui, ypatingą reikšmę turi individualios įmonės savininkų sąžiningumo klausimas. Tačiau, jei savininkas elgiasi nesąžiningai, didina įmonės ar savo prievoles, mažina turtą ar imasi panašių veiksmų atsiskaitymui su kreditoriais išvengti, toks nesąžiningumas suponuoja kreditoriaus teisę įgyvendinti atsiradusį reikalavimą nukreipiant į įmonės savininką.

Pagal LR Įmonių Bankroto Įstatymo 10 str. 7 d. 1 p., įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, tais atvejais, kai bankroto byla iškeliama individualiai įmonei, savininkas per įstatymo nustatytus terminus privalo pateikti administratoriui viso turimo turto sąrašą, įskaitant ir esančio bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Šiaulių apygardos teismas nutartimi įpareigojo D. L. perduoto bankroto administratoriaus įgaliotam asmeniui viso turimo turto sąrašą ir visą įmonės ūkinės-finansinės veiklos dokumentaciją. Šiaulių apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-694-357 atlikus įmonės finansinės veiklos ekspertizę ir gavus ekspertizės aktą, paaiškėjo, kad dėl įmonės savininko D. L. veiksmų - pinigų išėmimo iš kasos ir pinigų likučio neperdavimo bankroto administratoriui, padaryta žala įmonei, nes įmonė dėl atsakovo D. L. kaltų veiksmų negalėjo ir negali atsiskaityti su kreditoriais. Atsakovas D. L. tinkamai nevykdė jam pavestų pareigų, nesiėmė priemonių turto išsaugojimui ir teisingai jo apskaitai užtikrinti, be pagrindo pasisavino įmonės turtą, todėl pažeidė savo, kaip įmonės vadovo pareigas, veikė priešingai įmonės interesams, tuo atliko neteisėtus veiksmus ir padarė žalą ne tik bendrovei, bet ir jos kreditoriams. Atsakovas vadovavo įmonei ir iki bankroto bylos iškėlimo buvo atsakingas už įmonės veiklą, turto išsaugojimą, todėl privalėjo organizuoti tinkamą turto apskaitą, išlaidų nurašymą, tačiau šie veiksmai nebuvo atliekami. Įmonei iškėlus bankroto bylą, atsakovas turto bei teisingai įformintų dokumentų apie bendrovės turto panaudojimą, administratoriui nepateikė. Dėl individualios įmonės savininko nesąžiningų veiksmų įmonė negalėjo įvykdyti savo prievolių kreditoriams, todėl nepagrindus dalies turėto turto panaudojimo vykdant ūkinę veiklą, atsakovas privalo atlyginti jo vertę (CK 6.251 str.).

Teismas įvertindamas byloje esančius įrodymus ir teisinį ieškinio pagrindą pripažįsta, kad D. L. individualiai įmonei padarytos žalos dydis sietinas su įmonės kreditorių finansinių reikalavimų dydžiu tuo laikotarpiu, kai susidarė situacija - trūkstant įmonės turto atsiskaityti su kreditoriais, įmonės savininkas išsiėmė iš kasos grynuosius pinigus, taip mažindamas įmonės turtą. Bankroto bylos iškėlimo metu, kreditorių finansiniai reikalavimai sudarė 57 229.37 Lt. Įmonės savininko skolų ir turto balansas t.y. įmonės turto suma virš 81.002 Lt, įmonės skolos 176.061 Lt rodo, kad D. L. įmonės skolos ženkliai viršijo įmonės turto vertę (skirtumas 95.058.21). Jeigu vertinti, kad bankroto bylos iškėlimo metu įmonės savininkas nurodė mažesnę nekilnojamojo turto – parduotuvės vertę, pripažintina, kad parduotuvė buvo įkeista vienam kreditoriui AB DnB NORD bankui, savininko D. L. ir S. L. asmeninės prievolės užtikrinimui ir kiti kreditoriai, tuo metu, negalėjo tikėtis savo reikalavimų patenkinimo iš viso šio įkeisto turto.

Įvertinus įmonės turimo turto bei įsipareigojimų bendrą balansą matyti, kad piniginės lėšos iš įmonės kasos buvo paimtos tuo laikotarpiu, kuomet ši įmonė faktiškai buvo nemokios būsenos, turėjo daug pradelstų kreditorinių įsipareigojimų, todėl galima pagrįstai manyti, kad grynųjų išėmimu iš įmonės kasos prieš ieškinio pateikimą dėl bankroto, buvo pažeistos individualios įmonės kreditorių teisės ir padaryta žala jų teisėtiems interesams. Net ir pripažinus, kad individualios įmonės savininko įvykdytas pinigų iš įmonės kasos paėmimas savo reikmėms, kaip sandoris, pats savaime nėra žalingas ir leidžiamas, tačiau įvertinus tai, kad po kelių mėnesių įmonės savininkas kreipėsi dėl bankroto bylos iškėlimo ir bankroto administratoriui nebuvo perduotas visas įmonės turtas, tokiais veiksmais (pinigų išėmimu iš kasos) buvo atimta kreditorių galimybė gauti visišką savo reikalavimų patenkinimą iš įmonės finansinio turto.

Nustačius, kad atsakovas kaip įmonės savininkas elgėsi nesąžiningai, t. y. žinodamas apie prastą įmonės turtinę padėtį ir turto atsiskaityti su kreditoriais nepakankamumą, prieš kreipiantis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo išsiėmė pinigus iš įmonės kasos savo reikmėms, taip sumažindamas įmonės turtą, privalo atlyginti įmonei (kreditoriams) padarytus nuostolius. Įmonės savininkas D. L., turėdamas savo ir įmonės finansinius įsipareigojimus, būdamas įkeitęs įmonės turtą vienam kreditoriui, nesiėmė priemonių atsiskaityti su kitais kreditoriais, tačiau pasiėmė įmonės gautas pajams, tai leidžia pripažinti, kad atsakovas vengė atsakyti už įmonės prievoles. Atsižvelgiant, kad įmonės turtas buvo įkeistas kreditoriui AB DnB NORD bankui, pripažintina, kad atsakovas nepagrįstai išėmė kasoje buvusius grynuosius 2008-12-15 kasos išlaidų orderiu Nr. (duomenys neskelbtini0 - 28 000 Lt., 2008-12-31 kasos išlaidų orderiu Nr. (duomenys neskelbtini) - 3840 Lt., 2009-04-07 kasos išlaidų orderiu Nr. (duomenys neskelbtini) - 803,34 Lt, taip neužtikrindamas atsiskaitymo su kitais kreditoriais. Šios kasos išlaidų orderiais paimtos sumos – 37.859.20 Lt neviršija skolos dydžio kreditoriams, todėl pripažintinos įmonei padarytos žalos dydžiu, kuris priteistinas iš atsakovo.

Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.), todėl ieškovas neprivalo įrodinėti, kad atsakovas kaltas. Paneigti šią prezumciją, siekiant išvengti civilinės atsakomybės, remiantis kaltės nebuvimu, turėtų atsakovas, t.y. individualios įmonės savininkas (CPK 178 str., 182 str. 4d.).

Atsakovo pozicija, kad išieškota žala gali atitekti atsakovui yra nepagrįsta, nes iš delikto kilusiame civiliniame teisiniame santykyje, kai reikalavimą atlyginti žalą reiškia bankrutavusi individuali įmonė jos savininkui, kreditoriaus ir skolininko sutapimas nėra galimas, teismo priteista žalos atlyginimo pinigų suma netaps bankrutavusios individualios įmonės savininko turtu, o bus valdoma bankrutavusios įmonės administratoriaus ir skirta kreditorių reikalavimams tenkinti, įmonės kreditoriai spręs, kaip pasielgti su šiuo įmonės turtu (Įmonių bankroto įstatymo 10 str. 7 d. 2 p., 11 str. 3 d. 3 p., 23 str., 33 str.).

Dėl likusių pinigų paėmimo iš įmonės kasos ieškinys netenkinamas, nes LR Individualių įmonių įstatymo 6 str. 6 d. 2 p. numatyta individualios įmonės savininko teisė paimti įmonės kasoje esančius pinigus kaip avansu išmokamą pelną savo asmeniniams poreikiams. Tai, kad iš kasos paimta pinigų suma nebuvo deklaruota, nesumokėti mokesčiai AVMI, nesietina su žalos padarymu kitiems įmonės kreditoriams, nėra šio ieškinio dalykas, o tai nulėmė teisę šiai institucijai pasitvirtinti kreditorinį reikalavimą. LR Individualių įmonių įstatymo 7 str. numatyta, kad individualios įmonės savininkas kartu yra ir individualios įmonės vadovas, kuris vienvaldiškai veikia individualios įmonės vardu ir atsako už individualios įmonės veiklos organizavimą ir teismo vertinimu, savininkas gali naudoti įmonės turtą, išsimokėti pelną. Priteisiama žalos suma padengia tuo metu buvusių kreditorių reikalavimų dydį, todėl 2007-12-13 iki 2008-11-28 laikotarpio iš kasos išimti grynieji nepadarė įmonės kreditoriams žalos.

Dėl pinigų likučio įmonės kasoje neperdavimo bankroto administratoriui

Tais atvejais, kai įmonės turtas neatskirtas nuo įmonininko ar jos narių turto, savininkas (savininkai) per tuos pačius terminus privalo pateikti administratoriui viso turimo turto sąrašą, įskaitant ir esančio bendrąja jungtine nuosavybe (ĮBĮ 10 str. 7 d. 1 p.).

Šiaulių apygardos teismo 2009 m. balandžio 22d. nutartimi iškėlus bankroto bylą, uždrausta įmonei vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įpareigotas įmonės vadovas per 15 dienų po nutarties įsiteisėjimo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę. Atlikus 2011 m. gegužės 17 d. įmonės finansinės veiklos ekspertizę nustatyta, kad ne visas turto likutis perduotas, įmonės kasoje buvusių 57 199,01 Lt grynųjų pinigų atsakovas neperdavė bankroto administratoriui. Individualios įmonės savininkas, kaip ir bet kuris kitas įmonės vadovas, privalo būti maksimaliai atidus bei rūpestingas ir daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad būtų užtikrinti įmonės interesai. Tokie vadovavimo standartai taikomi bet kuriai įmonei, įsteigtai įstatymų nedraudžiamai komercinei-ūkinei veiklai. Įmonės savininkas D. L. be jokio pagrindo pasisavindamas grynuosius pinigus, neperduodamas bankroto administratoriui grynųjų pinigų, buvusių kasoje bankroto bylos iškėlimo dieną, neteisėtai ir nepagrįstai panaudodamas įmonės lėšas savo asmeniniams interesams tenkinti, nepanaudojo įmonės turto atsiskaitymui su kreditoriais, aplaidžiai ir nerūpestingai vykdė įmonės savininko pareigas ir tuo padarė įmonės kreditoriams nuostolių.

Deliktinė civilinė atsakomybė – turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 str. 4 d.). Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų žalos kitam asmeniui (CK 6.263 str. 1 d.). Vertinant atsakovo pareigos perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą (lėšas) pažeidimą darytina išvada, jog atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad jis, būdamas įmonės valdymo organu, nesilaikė įstatymo imperatyvaus reikalavimo, iškėlus bankroto bylą, perduoti administratoriui turtą, šiuo atveju 57.229.37 Lt dydžio likutį kasoje. Atsakovo kaltės prezumpciją apima neteisėtų veiksmų prezumpcija, nes bendros pareigos elgtis sąžiningai ir rūpestingai pažeidimas suponuoja neteisėtumą. Konstatavus atsakovo neteisėtus veiksmus, taip pat konstatuotina ir atsakovo kaltė. Žala įmonei pasireiškė tuo, kad atsakovas neįvykdė įstatyme nustatytos pareigos ir neperdavė administratoriui apskaityto įmonės finansinio turto – grynųjų pinigų. Dėl tokio neteisėto veikimo, t. y. neperdavus bankroto administratoriui įmonės kasoje apskaitytų pinigų, jie negalėjo būti panaudoti tenkinant kreditorinius reikalavimus. Priežastinis ryšys tarp nurodytų atsakomybės sąlygų pasireiškė tuo, kad būtent dėl atsakovo veiksmų įmonei buvo padaryta žala – ji neteko lėšų, kurios galėjo būti panaudotos atsiskaityti su kreditoriais.

Pripažinus, kad atsakovas neperdavė administratoriui viso turto, kuris turėjo būti apskaitytas individualioje įmonėje, įmonės savininko veiksmai turi tiesioginį priežastinį ryšį su atsiradusiomis pasekmėmis, nes bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai pirmiausia tenkinami iš neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens turto, o kai jo neužtenka – už prievoles atsako juridinio asmens dalyvis (CK 2.50 str.). Neperdavus viso įmonės apskaityto turto administratoriui t.y. 57.229.37 Lt bankroto administratoriui neperduoto kasos likučio, pažeidžiami kreditorių interesai, todėl neperduota 57 199.01 Lt suma ieškovui priteistina iš atsakovo D. L..

Dėl atsakovės S. L. civilinės atsakomybės

Ieškovas argumentuoja tuo, kad individuali įmonė įsteigta santuokos metu, nors ir registruota vieno iš sutuoktinių vardu, pagal LR CK 3.88 str. 1 d. 4 p. pripažįstama bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe, o iš individualios įmonės, įsteigtos santuokos metu, veiklos atsiradusios prievolės turi būti laikomos bendromis sutuoktinių prievolėmis ir jos turi būti tenkinamos iš bendro sutuoktinių turto (LR CK 3.109 str.). Ši nuostata, konkrečiu atveju, netaikoma atsakovės S. L. atžvilgiu, nes iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad atsakovas D. L. įmonę įsteigė iki santuokos sudarymo - 1993 m., atsakovų santuoka įregistruota 1996 m. rugsėjo 7 d.

D. L. įmonė nebuvo bendrosios jungtinės nuosavybės objektas, ji priklausė D. L. asmeninės nuosavybės teisėmis. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 17 d. sprendimu šalių santuoka nutraukta, turtas padalintas, iki santuokos sudarymo sutuoktinių įsteigtos dvi individualios įmonės nedalintos kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, bet paliktos kiekvienam sutuoktiniui kaip asmeninis turtas. D. L. individualios įmonės prievolės, atsiradusios iš įmonės veiklos, nėra preziumuojamos kitam sutuoktiniui, bet turi būti įrodytos. Konstatavus atsakovo D. L. veiksmais žalos padarymo faktą įmonei, kreditorių reikalavimo apimtyje 2008m. gruodžio mėn. - 2009m.balandžio mėn. laikotarpiu, t.y. po santuokos nutraukimo, atsakovės S. L., kaip buvusios sutuoktinės, atsakomybė dėl lėšų panaudojimo šeimos turtui neįrodyta. Pripažintina, kad atsakovė S. L. už buvusio sutuoktinio veiksmus bei padarytą žalą įmonei neatsako.

Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. gruodžio 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-2678/2011, konstatavo, kad nutraukdami santuoką D. L. ir S. L. sudarė sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria pasidalino tiek asmeninę, tiek ir bendrąją jungtinę nuosavybę, padalinus sutuoktinių turtą ir prievoles, išieškojimo nukreipimas į vieno buvusio sutuoktinio turtą už kito buvusio sutuoktinio prievoles negalimas. Nepagrįstai ieškovas sutapatina fizinių asmenų kreditorius su individualios įmonės kreditoriais. Kaip minėta, Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008-11-17 sprendimu nepilnamečių vaikų D. L. ir R. L. gyvenamosios vietos nustatytos su atsakove, sūnus D. L. turi negalią, o pagal CK 3.123 straipsnio 1 dalies nuostatas atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes teismas nukrypo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisė vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį.

Byloje nenustatyta, kad atsakovė S. L. būtų atlikusi neteisėtus veiksmus įmonės atžvilgiu, kasos išlaidų orderių atsakovė nepasirašė, pinigų neišėmė, nepraturtėjo įmonės sąskaita, apie paimtų iš kasos pinigų panaudojimą S. L. interesais, įrodymų nėra. Už buvusio sutuoktinio D. L. veiksmus ji nėra atsakinga, jokių neteisėtų veiksmų ieškovo atžvilgiu neatliko, turtinės žalos ieškovui nepadarė, todėl ieškinys atsakovės S. L. atžvilgiu atmetamas.

Bylinėjimosi išlaidos priteistinos CPK 93 straipsnio pagrindais. Ieškovo bylinėjimosi išlaidos sudaro 1500 Lt už atstovavimą ir procesinių dokumentų ruošimą, atsakovės S. L. bylinėjimosi išlaidos sudaro 1000 Lt už - atstovavimą ir procesinių dokumentų ruošimą, D. L. atstovavimo išlaidos – 500 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad D. L. atžvilgiu ieškinys iš esmės tenkintas, šios išlaidos priteistinos iš atsakovo D. L..

Išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu valstybei – 54,30 Lt priteistinos iš atsakovo D. L..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 270 straipsniais

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo D. L. ieškovui bankrutuojančiai D. L. prekybos įmonei 95.058.21 Lt žalos atlyginimo ir 1500 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo D. L. 1000 Lt bylinėjimosi išlaidų S. L..

Priteisti iš atsakovo D. L. 54.30 Lt išlaidų valstybei susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Atsakovės S. L. atžvilgiu ir likusioje reikalavimo dalyje D. L. atžvilgiu, ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos Apeliaciniam teismui paduodant skundą Šiaulių apygardos teisme.