Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko, Konstantino Gurino ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal bendraatsakovės S. L. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 8 d. nutarties, kuria patikslinti kreditoriniai reikalavimai ir leista parduoti turtą, Dainiaus Lideikio prekybos įmonės bankroto byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje naginėjami klausimai, susiję su įmonės bankrotu.

Atskiruoju skundu keliami klausimai dėl teismo nutarties, kuria leista parduoti turtą, teisėtumo.

Kitu reikalavimu bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo prašė leisti parduoti asmeninį S. L. turtą: 3/4 dalis žemės sklypo, gyvenamojo namo, garažo ir kitų statinių (inžineriniai), tvoros. Nurodė, kad 2010 m. gruodžio 17 d. nutartimi D. L. ir S. L. buvo įtraukti bendraatsakovais bankroto byloje.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Ji nėra Dainiaus Lideikio prekybos įmonės dalyvė CK 2.45 straipsnio prasme, todėl nėra atsakinga už Dainiaus Lideikio prekybos įmonės prievoles šios įmonės kreditoriams. Tuo metu, kai įmonei buvo iškelta bankroto byla, pareiškėja jau buvo nutraukusi santuoką su D. L., o sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių numatyta, kad Dainiaus Lideikio prekybos įmonė lieka D. L.. Dar iki santuokos nutraukimo pareiškėja nebegyveno su D. L. kaip šeima ir nevedė bendro ūkio. Įmonę įsteigė D. L., kuris priiminėjo visus sprendimus ir sudarinėjo sandorius, įmonės pajamos nebuvo naudojamos šeimos interesais. Pareiškėja verslu kartu su D. L. nesivertė. Sutuoktinių prievolių pobūdis nepreziumuojamas, tai nustato teismas. Skundžiama nutartimi buvo nuspręsta dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų, nes teismas neinformavo pareiškėjos apie klausimo, ar pareiškėja atsakinga prieš įmonės kreditorius, svarstymą. Turtas, kurį teismas leido parduoti ginčijama nutartimi, yra vienintelis pareiškėjos ir jos nepilnamečių vaikų gyvenamasis būstas. Tuo tarpu D. L. turtas gali padidėti dėl sprendimų kitoje byloje. Todėl skundžiama teismo nutartimi priimtas sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

Byloje sprendžiamas ginčas dėl buvusio sutuoktinio civilinės atsakomybės kito sutuoktinio individualios įmonės bankroto byloje.

Kadangi bankroto bylos yra susijusios su viešuoju interesu – maksimaliai patenkinti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimus, yra nustatyta speciali bankroto bylų nagrinėjimo procedūra, įtvirtinta Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme ir taikoma visoms įmonėms, įregistruotoms Lietuvos Respublikoje įstatymų nustatyta tvarka (Įmonių bankroto įstatymo 1 straipsnio 1 ir 2 dalys). Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatyme atskira individualių įmonių bankroto tvarka nėra numatyta, todėl individualios įmonės bankroto procedūrai yra taikoma Įmonių bankroto įstatyme nustatyta tvarka.

CK 2.50 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, už kurio prievoles atsako ne tik juridinis asmuo, bet ir juridinio asmens dalyviai. CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, pagal kurią visas sutuoktinių turtas, įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė nuosavybė, nepriklausomai nuo to, įgytas jis vieno ar abiejų sutuoktinių vardu. Dėl individualios įmonės priklausymo nuosavybės teise turi būti taip pat sprendžiama vadovaujantis sutuoktinių turto bendrumo prezumpcija (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Kai individuali įmonė įsteigta santuokos metu, ji iš esmės yra šeimos verslas: verslui naudojamas bendras sutuoktinių turtas, jų fizinis ir intelektinis darbas, o iš jos veiklos gaunamos pajamos – visos šeimos poreikiams tenkinti, todėl individuali įmonė, nors registruota vieno iš sutuoktinių vardu, pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 4 punktą pripažįstama bendrąja jungtine nuosavybe. Dėl to ir iš individualios įmonės, įsteigtos santuokos metu, veiklos atsiradusios prievolės turi būti laikomos bendromis sutuoktinių prievolėmis ir jos turi būti tenkinamos iš sutuoktinių bendro turto (CK 3.109 straipsnis). Tik įrodžius, kad verslu vertėsi tik vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio žinios ar prieš jo valią ir verslo duodama nauda nebuvo panaudota šeimos interesais, būtų galima daryti priešingą išvadą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 4 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-7-192/2007). CK 3.88 straipsnio 1 dalies 4 punkte taip pat nurodyta, kad, jeigu iki santuokos sudarymo įmonė nuosavybės teise priklausė vienam sutuoktiniui, tai bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė po santuokos sudarymo yra iš įmonės veiklos ar kitokio verslo gautos pajamos ir įmonės (verslo) vertės padidėjimas. Todėl darytina išvada, kad po santuokos sudarymo iš individualios įmonės veiklos atsiradusios prievolės turi būti laikomos bendromis sutuoktinių prievolėmis. Dėl nurodytų priežasčių apeliantės teiginys, kad sutuoktinių prievolių pobūdis nepreziumuojamas, atmestinas kaip nepagrįstas.

Nagrinėjamu atveju D. L. prekybos įmonę įsteigė 1993 m. liepos 23 d., t.y. prieš santuokos sudarymą 1996 m. rugsėjo 7 d., o bankroto byla įmonei iškelta 2009 m. balandžio 22 d., jau po santuokos nutraukimo 2008 m. lapkričio 17 d. Apeliantė neįrodė, kad individualios D. L. įmonės pajamos nebuvo naudojamos šeimos interesams, be to, iki 2008 m. rugsėjo 30 d. dirbo savo sutuoktinio įmonėje (III tomas, 120 b.l.), todėl negalima teigti, kad ji nežinojo apie D. L. veiklą ar jai prieštaravo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nėra priežasties netaikyti sutuoktinių turto bendrumo prezumpcijos, o prievolių nelaikyti bendromis. Tačiau bylos duomenys patvirtina, kad, nutraukdami santuoką, D. L. ir S. L. sudarė sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria, be kita ko, pasidalino tiek asmeninę, tiek ir bendrąją jungtinę nuosavybę. Sutartis buvo patvirtinta teismo. Tokiu būdu, padalinus sutuoktinių turtą ir prievoles, išieškojimo nukreipimas į vieno buvusio sutuoktinio turtą už kito buvusio sutuoktinio prievoles negalimas. Be to, minėtos sutuoktinių sutarties 10 punkte nurodyta, kad Dainiaus Lideikio individuali prekybos įmonė po santuokos nutraukimo lieka D. L. (III tomas, 113 b.l.). Tokiu būdu sutuoktiniai pasidalino ir prievoles, o tai patvirtina, jog apeliantė neatsako už Dainiaus Lideikio individualios įmonės prievoles kreditoriams.

Tačiau į D. L. bankroto bylą kaip kreditorius yra įtrauktas ir DnB NORD bankas su 122 063,70 Lt kreditoriniu reikalavimu (II tomas, 123 b.l.). Šis reikalavimas kyla iš D. L. ir S. L. su DnB NORD banku sudarytų 2006 m. kovo 18 d. kreditavimo sutarties Nr. 65 ir 2007 m. spalio 18 d. kreditavimo sutarties Nr. K-4800-2007-97. Už šiose sutartyse numatytų įsipareigojimų įvykdymą D. L. ir S. L. atsako solidariai. Sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių 14 punkte taip pat nurodyta, kad sutartiniai įsipareigojimai, kylantys iš minėtų sutarčių, lieka kredito gavėjams D. L. ir S. L.. Bankas šiam susitarimui neprieštaravo. Tai reiškia, kad S. L. turi prievolę vienam iš D. Lideikio prekybos įmonės bankroto byloje dalyvaujančių kreditorių. Tačiau, kaip jau minėta, Įmonių bankroto įstatymas nustato bendrą turto pardavimo ir kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarką, todėl iš parduoto S. L. turto būtų tenkinami ne tik banko, tačiau ir įmonės kreditorių reikalavimai, padengiamos bankroto procedūros administravimo išlaidos. Susidarytų situacija, kuomet S. L. jai priklausančiu asmeniniu turtu atsakytų ne tik už savo, bet ir už D. L. (jo individualios įmonės) prievoles. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai leido parduoti S. L. priklausantį nekilnojamąjį turtą Dainiaus Lideikio prekybos įmonės bankroto byloje. Tai, kad teismo nutartimi D. L. ir S. L. buvo įtraukti bendraatsakoviais bankroto byloje, nekeičia aptartų teisinių santykių, todėl atmestinas bankroto administratoriaus prašymas leisti išieškojimą individualios Dainiaus Lideikio įmonės kreditorių naudai nukreipti į asmeninį S. L. turtą. Pirmosios instancijos teismas, patenkinęs šį prašymą, materialinės teisės normas pritaikė netinkamai, ir tai yra pagrindas panaikinti skundžiamą nutarties dalį bei klausimą išspręsti iš esmės – prašymą atmesti (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

Dėl kitų atskirajame skunde bei atsiliepime į jį išdėstytų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjamo klausimo išsprendimui.

CK 6.6 straipsnio 4 dalis numato, kad jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. Ši nuostata leidžia kreditoriui pareikšti ieškinį tiek vienam bendraskoliui, tiek visiems kartu ir dėl visos prievolės ir dėl jos dalies įvykdymo (CK 6.14 straipsnio 3 dalis). Apie šias nuostatas primintina kreditoriui DnB NORD bankui, siekiančiam skolos išsiieškojimo ir iš S. L..

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 8 d. nutarties dalį, kuria leista parduoti S. L. priklausantį turtą: 3/4 žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 0,0447 ha, esančio (duomenys neskelbtini), 3/4 pastato - gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas - 132,66 kv.m., esančio (duomenys neskelbtini), 3/4 pastato - garažo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 49,00 kv. m., esančio (duomenys neskelbtini), 3/4 kitų statinių (inžinierinių), tvoros, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti D. L. bankroto administratoriaus prašymą Dėl leidimo išieškoti skolas kreditorių reikalavimų tenkinimui iš bankrutavusios Dainiaus Lideikio prekybos įmonės bendraatsakovės S. L. asmeninio turto.