- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-12-17
- Bylos Nr.
- eAS-1343-629/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-02524-2025-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Veslava Ruskan (pirm.), Arūnas Dirvonas, Milda Vainienė (pran.)
- Pareiškėjas
- P. V.
- Atsakovas
- Mažeikių rajono
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 25 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. V. skundą atsakovui Mažeikių rajono merui dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas P. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) pripažinti, kad teiginiai, pateikti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021, prasilenkia ne tik su tiesa, bet ir morale, t. y. neatitinka faktinės tikrovės; 2) pripažinti Mažeikių rajono savivaldybės mero (toliau – ir Meras) neveikimą / vilkinimą atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus neteisėtu, panaikinti Mero 2024 m. gruodžio 31 d. raštą Nr. R8-4396 (toliau – ir Raštas) bei įpareigoti Merą išnagrinėti 2024 m. lapkričio 29 d. kreipimąsi dėl sąžiningumo.
II.
Regionų administracinis teismas 2025 m. rugsėjo 25 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą ir skyrė pareiškėjui 300 Eur dydžio baudą už piktnaudžiavimą procesu.
Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika teismuose nenagrinėtinų viešojo administravimo subjektų priimtų raštų aspektu, ir nustatė, kad Raštu pareiškėjui nebuvo nustatytų privalomų įpareigojimų, pritaikytų poveikio priemonių. Taip pat minėtu dokumentu nebuvo sukurtos naujos teisės arba pareigos bei nebuvo apribotos ar panaikintos esamos.
Teismas sprendė, kad Rašte nėra pateikta informacija, kuri leistų jį vertinti kaip administracinį aktą, galintį būti ginčo administraciniame teisme objektu, todėl atsisakė priimti pareiškėjo skundą, priėjęs prie išvados, kad Raštas nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka.
Šalies argumentai
Teismas nustatė, kad pareiškėjas dėl Rašo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus kreipėsi į teismą 34 kartus, nurodydamas tapatų reikalavimą ir visus kartus jo skundą buvo atsisakyta priimti kaip nenagrinėtiną teismo ABTĮ nustatyta tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas taip pat akcentavo, jog visose bylose pareiškėjas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė atskiruosius skundus, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) visose bylose konstatavo, kad Regionų administracinis teismas visais atvejais pagrįstai konstatavo, kad šiame Rašte nėra numatyta jokių pareiškėjui privalomų vykdyti įpareigojimų, duota nurodymų ar išdėstyta kitokių Mažeikių rajono savivaldybės mero sprendimų, galinčių turėti įtakos pareiškėjo teisėms ir pareigoms.
Teismas, atsižvelgęs į pareiškėjo teikiamų bylų dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu kiekį, atsižvelgęs į tai, kad tapatų skundą šioje byloje pareiškėjas pateikė žinodamas daugybę ankstesnių galutinių LVAT nutarčių, kuriomis galutinai buvo išspręstas ginčas dėl tokio skundo nepriimtinumo nagrinėti teisme ir buvo konstatuota, kad toks skundas negali būti skundžiamas ir nagrinėjamas ABTĮ nustatyta tvarka, už tolesnį piktnaudžiavimą savo procesine teise kreiptis į teismą nusprendė skirti pareiškėjui 300 Eur dydžio baudą.
Teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą, konstatavo, jog jis savo esme negali būti vertinamas kaip savarankiškas ginčo objektas, nagrinėtinas administracinio proceso tvarka. Pažymėjo, kad administraciniai teismai sprendžia klausimus, susijusius su viešojo administravimo subjektų veiksmais ar neveikimu, kai pastarieji turi tiesioginių teisinių pasekmių pareiškėjui – tai yra, kai pažeidžiamos pareiškėjo subjektinės teisės ar teisėti interesai, todėl teismas sprendė, kad pareiškėjo skundo dalis pripažinti, kad teiginiai, pateikti Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021, prasilenkia ne tik su tiesa, bet ir morale, neatitinka tikrovės, nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai.
III.
Pareiškėjas P. V. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 25 d. nutartį ir grąžinti jo skundo (pareiškimo) priėmimo klausimą nagrinėti (ne) tam pačiam teismui.
Taip pat prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą; pripažinti, kad Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarimo Nr. KT177- A- N14/2021 išaiškinimai – „Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą – neatskiriamas teisinės valstybės principo turinio elementas ir būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga; demokratinėje valstybėje teismas yra pagrindinė institucinė žmogaus teisių ir laisvių garantija; asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai“, neatitinka tikrovės.
Pareiškėjas taip pat prašo priimti atskirąją nutartį (dėl teisės į teisminę gynybą, neva praleisto termino, pareigos pradėti ir išnagrinėti bylą ir pan.) ir ją pateikti Regionų administracinio teismo pirmininkui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkui bei Teisėjų garbės teismui.
Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimą (skundą) nagrinėti iš esmės ir nepagrįstai skyrė pareiškėjui baudą už piktnaudžiavimą administraciniu procesu. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė ABTĮ nuostatas. Pirmosios instancijos teismas siekia dirbtinai sukurti pareiškėjui kliūtis kreiptis į teismą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 25 d. nutarties, kuria, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, buvo atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, teisėtumo ir pagrįstumo vertinimas.
ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas sąrašas aplinkybių, kurioms esant, teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jeigu teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą), nustato esant bent vieną iš šių aplinkybių, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka.
Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenys patvirtina, kad Regionų administracinis teismas 2025 m. vasario 4 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI3-8054-931/2025 atsisakė priimti pareiškėjo 2025 m. sausio 24 d. skundą dėl Mero 2024 m. gruodžio 31 d. rašto Nr. R8-4396 panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus (t. y. įpareigoti merą iš naujo nagrinėti pareiškėjo 2024 m. lapkričio 29 d. kreipimąsi dėl sąžiningumo), kaip nenagrinėtiną ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. kovo 26 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-374-1188/2025 Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 4 d. nutartį paliko nepakeistą, priėjęs prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog Rašte pareiškėjui nėra numatyta jokių privalomų vykdyti įpareigojimų, duota nurodymų ar išdėstyta kitokių Mero sprendimų, galinčių turėti įtakos pareiškėjo teisėms ir pareigoms, todėl jo skundą pagrįstai atsisakyta priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu. Analogiškos pozicijos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., 2025 m. rugpjūčio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-808-575/2025; 2025 m. rugpjūčio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-707-463/2025 ir jose nurodytą praktiką).
Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, įvertinusi nagrinėjamos administracinės bylos skundo pagrindą ir dalyką (dėl Rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus), įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjo skundo reikalavimas dėl Rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas pareiškėjo atskiruosius skundus bylose, kuriose buvo reiškiami tapatūs reikalavimai ir nurodomos tos pačios aplinkybės, jau yra pasisakęs dėl pareiškėjo procesinių prašymų kreiptis į Konstitucinį Teismą bei priimti atskirąją nutartį (šiuo aspektu žr., pvz., 2025 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-694-1188/2025; 2025 m. liepos 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-794-520/2025; 2025 m. rugpjūčio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-707-463/2025; 2025 m. spalio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1061-1047/2025; ir kt.). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, prašydamas kreiptis į Konstitucinį Teismą bei priimti atskirąją nutartį, nenurodo naujų argumentų, kurie teismo nebūtų įvertinti, todėl minėti prašymai netenkinami.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, jog pareiškėjo prašymas pripažinti teiginius, pateiktus Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021, neatitinkančius tikrovės, nenagrinėtinas administraciniame teisme ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 17 str., 18 str.) (žr., pvz., 2025 m. rugsėjo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1003-492/2025; 2025 m. spalio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-883-629/2025; ir kt.).
Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai skyrė pareiškėjui baudą už piktnaudžiavimą administraciniu procesu.
ABTĮ 83 straipsnio 1 dalies 6 punktas nustato, kad administracinę bylą nagrinėjantis teisėjas ar teismas turi teisę skirti baudas, jeigu asmuo piktnaudžiauja administraciniu procesu. Piktnaudžiavimu administraciniu procesu administracinis teismas gali pripažinti akivaizdžiai nepagrįsto procesinio dokumento pateikimą, objektyviai nesąžiningą veikimą ar neveikimą, nukreiptą prieš ekonomišką, operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą ar išsprendimą. ABTĮ 83 straipsnio 2 dalis įtvirtina, kad administracinę bylą nagrinėjantis teismas turi teisę skirti baudą fiziniams ir juridiniams asmenims, jų atstovams iki 300 Eur, o pareigūnams ar institucijų ir įstaigų atstovams – iki 600 Eur už kiekvieną pažeidimo atvejį, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytą atvejį. Nušalinimo teise piktnaudžiaujančiam asmeniui teismas turi teisę skirti iki 1 500 Eur baudą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad, spręsdamas baudos skyrimo klausimą, teismas vertina proceso šalies ir (ar) jos atstovo elgesį piktnaudžiavimo aspektu ir skiria baudą tik nesąžiningai besielgiantiems ir savo veiksmais vilkinantiems bylos nagrinėjimą byloje dalyvaujantiems asmenims (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-555-520/2018; kt.).
Teisėjų kolegija pažymi, kad piktnaudžiavimu administraciniu procesu yra pripažįstamas asmens elgesys, kai, nesulaukęs skundo priėmimo proceso stadijos pabaigos, asmuo inicijuoja naujus teismo procesus ir teikia skundus dėl tų pačių viešojo administravimo subjekto aktų panaikinimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. liepos 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-598-1188/2025; kt.).
Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi konstatavo, kad pareiškėjas piktnaudžiauja administraciniu procesu, nes pareiškėjas inicijuoja vis naujus teismo procesus, reikšdamas tapačius pareiškimo (skundo) reikalavimus.
Įvertinusi bylos duomenis, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju, kaip ir pirmosios instancijos teismo nurodytose bylose, pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, analogiškai prašo panaikinti Mero 2024 m. gruodžio 31 d. raštą ir įpareigoti Merą išnagrinėti pareiškėjo 2024 m. lapkričio 29 d. prašymą iš naujo. Pareiškėjas nepaiso ankstesnių, jau įsiteisėjusių teismo procesinių sprendimų, ir, nelaukdamas pareiškimų (skundų) priėmimo nagrinėti iš esmės proceso pabaigos kitose bylose, tikslingai inicijuoja vis naujus teismo procesus, reikšdamas identiškus reikalavimus. Minėtos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad pareiškėjas piktnaudžiauja administraciniu procesu.
Atsižvelgdama į išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai skyrė pareiškėjui 300 Eur dydžio baudą.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 25 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.