Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo savivaldybės įmonės „Raseinių butų ūkis“ atstovui advokatui Tadui Elzbergui,

institucijos, teikiančios išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei R. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės savivaldybės įmonės „Raseinių butų ūkis“ ieškinį atsakovėms L. B. ir B. B., trečiasis suinteresuotas asmuo Raseinių rajono savivaldybės administracija, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos, nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas advokatas Tadas Elzbergas palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti.

Atsakovės atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį pranešta tinkamai, procesinius dokumentus ir teismo šaukimą įteikiant viešo paskelbimo būdu.

Institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Institucija) pateiktoje 2018-11-06 išvadoje Dėl nuomos sutarties nutraukimo, iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos nurodė, kad Mokinių registro duomenų bazės išrašo duomenimis, nepilnametė E. L. nėra įtraukta į Lietuvos Respublikoje esančių mokyklų mokinių sąrašus. Skyrius negali išsiaiškinti E. L. gyvenimo sąlygų, kadangi mergaitė su motina gyvena užsienio valstybėje.

Institucijos atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad su ieškiniu sutinka. Papildomai paaiškino, kad Raseinių miesto seniūnijos pateiktais duomenimis atsakovė L. B. jau kelis metus yra išvykusi į Jungtinę Karalystę, tačiau išvykimą deklaravo tik šiais metais. Institucija 2014 metais gavo informaciją iš socialinių paslaugų tiekėjo, kad atsakovė L. B. su dukra E. L. yra išvykusios į užsienio valstybę. Gavus informaciją buvo tikrinami Mokinių registro duomenų bazės duomenys ir buvo nustatyta, kad E. L. nuo 2014 metų nebuvo įtraukta į Lietuvos Respublikoje esančių mokyklų mokinių sąrašus.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Įvertinus pateiktus rašytinius įrodymus, nustatyta, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Raseinių rajono savivaldybei. Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2006-05-30 įsakymu Nr. (5.3)-A1-419 Dėl gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties pakeitimo atsakovės L. B. šeimai buvo skirtas socialinis būstas – vieno kambario ir virtuvės 23,98 kv. m. butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). 2006-06-06 tarp atsakovės L. B. ir ieškovo buvo sudaryta Savivaldybės socialinio būsto fondo gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 24 (toliau – Sutartis 1). 2010-12-20 buvo sudaryta nauja Savivaldybės socialinio būsto fondo gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 101 (toliau – Sutartis 2). Sutartimi 2 sulygtas 3,13 Eur (10,79 Lt) nuomos mokestis. Iš Raseinių rajono savivaldybės administracijos Raseinių miesto seniūnijos rašto matyti, kad atsakovė L. B. 2018-07-04 išsideklaravo iš savo gyvenamosios vietos kartu su savo šeima: B. B. ir E. L., ir išvyko gyventi į Jungtinę Karalystę. Iš Raseinių rajono savivaldybės administracijos rato matyti, kad atsakovė L. B. už laikotarpį nuo 2016-01-01 iki 2018-07-01 yra skolinga 136,38 Eur sumą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. UAB „Raseinių vandenys“ rašte nurodyta, kad L. B. už vandens tiekimo ir nuotėkų tvarkymo paslaugas 2018-09-01 duomenimis yra skolinga 40,06 Eur, paskutinis mokėjimas 2015-07-14. Laikotarpiu nuo 2016-03-30 iki 2017-09-04 Raseinių rajono savivaldybės administracija siuntė atsakovei L. B. iš viso 7 raštus dėl duomenų pateikimo ir savivaldybės būsto nuomos sutarties sudarymo.

Asmens teisė į savivaldybei priklausančių ar patikėjimo teise valdomų gyvenamųjų patalpų nuomą turi specifinę socialinę prigimtį, nes tai yra valstybės paramos mažas pajamas turintiems asmenims (šeimoms) forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51/2010; 2012-04-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194/2012).

CK 6.611 straipsnis numato, kad jei nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip tris mėnesius, jeigu sutartis nenumato ilgesnio termino) nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas, jei nuomininkas, jo šeimos nariai ar kiti kartu su juo gyvenantys asmenys ardo ar gadina gyvenamąją patalpą arba ją naudoja ne pagal paskirtį, nuomos sutartis gali būti nutraukta ir asmenys iškeldinami iš nuomojamos patalpos nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

Šios teisės normos taikymui būtina nustatyti jos dispozicijoje įtvirtintas sąlygas: pirma, aplinkybę, kad yra sudaryta gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, antra, šios sutarties sąlygų pažeidimo faktą (mokesčių nemokėjimą, gyvenamosios patalpos ardymą, gadinimą, naudojimą ne pagal paskirtį, netinkamą elgesį, dėl kurio kitiems kartu ar greta gyvenantiems asmenims trukdoma normaliai gyventi). Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad, nustatęs nuomos sutarties pažeidimą, teismas nuomos sutartį gali nutraukti ir nuomininką iškeldinti iš nuomojamos patalpos nesuteikiant jam kitos gyvenamosios patalpos tik įvertinęs tokios teisinės priemonės proporcingumą padarytam pažeidimui, sutarties nutraukimo neigiamus padarinius bei teisės į būstą ribojimo pagrįstumą ir teisėtumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-01-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012). Vertinant aptariamos priemonės proporcingumo klausimą, gali būti svarbūs įvairūs aspektai – iškeldinamų asmenų pažeidžiamumo laipsnis (sveikatos būklė, amžius, nepilnamečiai vaikai), gyvenimo atitinkamame būste trukmė, kito būsto neturėjimas, nuomos mokesčio mokėjimas, tvarkingos kaimynystės užtikrinimas, kito reikšmingo intereso į būstą nebuvimas, iškeldinimu suinteresuoto subjekto pozicija iškeldinamojo atžvilgiu (kokį laikotarpį ignoruotas teisių pažeidimas), valstybės įsipareigojimų suteikti kitą būstą nesilaikymas ir (ar) pan. (žr., pvz., Bjedov v. Croatia, no. 421050/09, judgment of 29 May 2012, Stankova v. Slovakia, no. 7205/02, judgment of 9 October 2007, Pinnock and Walker v. United Kingdom, no. 31673/11, judgment of 24 September 2013 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju ieškovas sudarytos sutarties nutraukimą sieja su keliomis aplinkybėmis: pirma, nemokėjimu už teikiamas komunalines paslaugas; antra, tai, kad atsakovės suteiktu socialiniu būstu faktiškai nesinaudoja, išvykdamos į užsienio valstybę nepranešė ieškovui apie išsikėlimą, neatlaisvino patalpų ir jų ieškovui neperdavė, nors tokia pareiga atsakovėms yra numatyta Nuomos sutartyje 5.4 punkte.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovė L. B. kartu su dukterimis E. L. ir B. B. yra išvykusios gyventi į Jungtinę Karalystę ir faktiškai socialiniu būstu nesinaudoja, jame negyvena. Šias aplinkybes patvirtina teismo posėdžio metu Institucijos atstovės pateikti paaiškinimai, Raseinių miesto seniūnijos raštas, išrašai iš fizinių asmenų registro.

Taip pat įvertinęs 2010-12-20 Nuomos sutarties nuostatas, teismas daro išvadą, kad atsakovė L. B. pažeidė šalių sudarytą sutartį, ir tai sudaro pagrindą Nuomos sutartį nutraukti. Pirma, Nuomos sutarties 5.4 punkte numatyta, kad nuomininkas įsipareigoja keliantis iš vienos gyvenamosios patalpos į kitą su visa šeima, atlaisvinti ir nedelsiant (iki nuomotojo nurodyto termino) perduoti nuomotojui pagal aktą tvarkingas gyvenamąsias patalpas ir jų įrenginius. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovės šios pareigos nevykdė, socialiniame būste negyvena, tačiau patalpų neatlaisvino ir ieškovui neperdavė. Antra, 5.7 punkte numatyta, kad nuomininkas įsipareigoja kas 5‑eri metai, skaičiuojant nuo nuomos sutarties sudarymo datos, pateikti rajono Savivaldybės administracijos Turto valdymo skyriui deklaraciją apie turtą ir pajamas, įsigytas per praėjusius metus. Iš teismui pateiktų Raseinių savivaldybės administracijos raštų, siųstų atsakovei, kad ši pateiktų duomenis apie savo turtą, matyti, kad atsakovė ir šios pareigos nevykdė, į raginimus pateikti duomenis nereagavo, su Raseinių savivaldybės administracija nebendravo. Trečia, Nuomos sutarties 11 punkte numatyta, kad jei nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip 3 mėnesius) nemoka mokesčio už komunalines paslaugas, nuomos sutartis gali būti nutraukta ir asmenys teismine tvarka iškeldinti iš nuomojamos patalpos, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad atsakovė L. B. UAB „Raseinių vandenys“ už vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas skolinga 40,06 Eur , už atliekų surinkimą ir tvarkymą Raseinių rajono savivaldybei yra skolinga 136,38 Eur.

Konstatavus, kad atsakovė L. B. nevykdo savo kaip nuomininkės pareigų, nuomos sutartis su atsakove nutrauktina ir atsakovės iškeldintinos iš socialinio būsto, nesuteikiant joms kitos gyvenamosios patalpos.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovas pateikė rašytinius įrodymus apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 225,00 Eur žyminis mokestis bei 1089,00 Eur už advokato suteiktas teisines paslaugas. Teismas įvertinęs ieškovo atstovo atliktų darbų apimtį byloje: byloje nėra sprendžiami nauji teisiniai klausimai, nereikalauja išskirtinių ir specifinių teisinių žinių, ieškovo atstovas analogišku ieškiniu jau buvo kreipęsis į teismą (LITEKO duomenimis bylos Nr. e2‑5307‑674/2018), abejose bylose pateiktos tos pašios ieškovo šabloninės sutartys dėl nuomos sutarties, taigi ieškovo atstovui iš naujo sutarčių nagrinėti nereikėjo, taip pat ieškinys praktiškai analogiškas prieš tai teiktam (pakeičiant tik atsakovų duomenis ir tam tikrus individualius dalykus), taigi tiek ieškinio parengimas tiek pasirengimas nagrinėjimui teismo posėdyje nereikalavo didelių laiko sąnaudų. Nagrinėjant bylą vyko vienas parengiamasis posėdis (trukmė apie 11.30 min) ir vienas teismo posėdis (trukmė apie 17 min). Todėl teismas daro išvadą, kad yra pagrindas bylinėjimosi išlaidas sumažinti iki 500,00 Eur (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, kad ieškinio reikalavimai patenkinti 100 proc., iš atsakovių lygiomis dalimis priteistinas 225,00 Eur žyminis mokestis ir 500,00 Eur už advokato suteiktas teisines paslaugas, t. y. iš kiekvienos atsakovės po 362,50 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 93 straipsnio 1 dalis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (3,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos iš atsakovių nepriteisiamos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285 – 287 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nutraukti tarp ieškovės savivaldybės įmonės „Raseinių butų ūkis“, įmonės kodas 302044607, ir atsakovės L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2010-12-20 sudarytą Savivaldybės socialinio būsto fondo gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį ir iškeldinti atsakovę L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) su jos šeimos nariais B. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. L., gim. (duomenys neskelbtini), iš gyvenamųjų patalpų adresu (duomenys neskelbtini), su visa joms priklausančia manta, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto.

Priteisti iš atsakovių L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir B. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 362,50 Eur (tris šimtus šešiasdešimt du eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų, ieškovo savivaldybės įmonės „Raseinių butų ūkis“, įmonės kodas 302044607, naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 4 dalies nuostatomis jeigu šalys taikos sutartį dėl ginčo esmės sudaro ir pateikia ją teismui tvirtinti po sprendimo pirmosios instancijos teisme priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui, pirmosios instancijos teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma.