- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-11-24
- Bylos Nr.
- eI3-8157-289/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-01335-2022-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjai
- Virginijus Stankevičius (pirm.), Arvydas Martinavičius, Jarūnė Sedalienė
- Pareiškėjas
- N. M.
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Raseinių skyriaus, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Raseinių skyrius
- Kategorijos
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arvydo Martinavičiaus, Jarūnės Sedalienės ir Virginijaus Stankevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
dalyvaujant atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Raseinių skyriaus atstovei L. M.,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo N. M. skundą atsakovui dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas N. M. kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo panaikinti atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Raseinių skyriaus 2022 m. birželio 20 d. sprendimą Nr. 11SS-2-(14.11.45) ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2022 m. birželio 20 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Raseinių skyrius (toliau ir - Atsakovas) sprendimu Nr. 11SS-2-(14.11.45.) nusprendė N. M. (toliau ir - Pareiškėjas) skundo netenkinti. Mano, kad Atsakovo 2022 m. birželio 20 d. sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Tokią poziciją grindžia šiais argumentais: N. M. yra ūkininkas, vykdantis individualią žemės ūkio veiklą, įregistruotą Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat yra PVM mokėtojas. N. M. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdo 7.0000 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) kurio posūkio taškai yra užfiksuoti ir žemės sklypas įregistruotas Nekilnojamojo turto registre 1995 m. balandžio 11 d. Matininkas G. Š. (toliau ir - Matininkas) Pareiškėjui siuntė jo naujai formuojamo žemės sklypo kadastrinių matavimų plano ir žemės reformos žemėtvarkos projektus. Pareiškėjas sugretinęs naujai formuojamo žemės sklypo projektus ir savo bendrąja sutuoktinių jungtine nuosavybės teise valdomo jau suformuoto žemės sklypo bendra kraštine, kur yra 3 posūkio taškai, rado, kad Matininkas perkėlė sklypo ribą į pareiškėjo sklypo teritoriją 1 taške (A) apie 10 m; 7 taške (B) apie 13 m; 6 taške (C) apie 9 m, todėl pareikalavo Matininko neišeiti už jau esančių posūkio taškų koordinačių: A1 - duomenys neskelbtini), A2 - duomenys neskelbtini) ir jomis vadovautis. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnyje yra nurodyta, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Aukščiausias Teismas suformavo praktiką, kad duomenys, įrašyti į viešą registrą, pripažįstami teisingi ir išsamūs, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. Š. v. L. Š. ir kt., bylos Nr. 3K-3-1165/2002; 2002 m. spalio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybės valdyba v. A. T. ir kt., bylos Nr. 3K-3-1117/2002). Matininkas privalo vadovautis duomenimis įrašytais į viešą registrą ir susilaikyti nuo sprendimų, jeigu duomenys nėra pakeisti nekilnojamojo turto registre. VĮ „Registrų centras“ teikia specializuotas paslaugas matininkams, suteikiant prieigą prie NTR posistemės „Matininkas“ ir NTR posistemės „GeoMatininkas“ (https://www.registrucentras.lt/p/528). Keisti nekilnojamojo turto kadastro duomenis gali tik Kadastro tvarkytojas Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnyje nustatytais teisiniais pagrindais: 1) valstybės valdžios ar valdymo institucijos sprendimas; 2) teismo sprendimas, nutartis, nutarimas, nuosprendis; 3) rašytiniai sandoriai; 4) kitų valstybės kadastrų ir registrų dokumentai; 5) kiti įstatymų ir Vyriausybės nustatyti dokumentai. Matininkui tokia teisė nesuteikta. Matininkas, priimdamas ginčijamą Sprendimą, viršijo įgaliojimus ir savo veiksmais galimai pažeidė nepiktnaudžiavimo valdžia principą, įtvirtintą Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 8 punkte, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektams draudžiama atlikti viešojo administravimo funkcijas neturint šio įstatymo nustatyta tvarka suteiktų viešojo administravimo įgaliojimų. Atsakovas sprendime neteisingai nurodo, kad Matininko elgesys yra teisėtas, nes Matininkas turi vadovautis esamais posūkio taškais, t.y. neišeiti už jau esančių posūkio taškų koordinačių: A1 - duomenys neskelbtini), A2 – (duomenys neskelbtini) ir jomis vadovautis. Sprendimas yra individualus administracinis aktas, todėl jam turi būti taikomi individualiam administraciniam aktui keliami reikalavimai, numatyti Viešojo administravimo įstatyme. Pagal šio įstatymo 2 str. 5 p. Administracinis sprendimas – teisės aktų reglamentuotu būdu ir (ar) forma išreikšta vienkartinė viešojo administravimo subjekto valia dėl teisės taikymo, privaloma ir skirta konkrečiam asmeniui ar individualiai apibrėžtai asmenų grupei. Pagal šio Įstatymo 10 str. 5 d., kuriame įtvirtinti individualaus administracinio sprendimo reikalavimai, nurodyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Šiuo atveju sprendimas nemotyvuotas, nepagrįstas konkrečiais faktais, todėl Atsakovo priimtas individualus administracinis aktas negali būti laikytinas motyvuotu sprendimu atitinkančiu VAĮ 10 str. reikalavimus.
Atsiliepimas
Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Raseinių skyriaus (toliau - Raseinių skyrius) atsiliepime nurodoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini), matininkas G. Š., vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo” (toliau - Kadastro nuostatai) 65 punktu, 2022 m. birželio 1 d. pateikė Raseinių skyriui pakartotiniam patikrinimui žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) 2022 m. kovo 31 d. nustatytų kadastrinių matavimų bylą. Patikrinus Raseinių skyriuje atliktus šio žemės sklypo kadastrinius matavimus ir parengtą kadastro duomenų bylą pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus patvirtintas Taisykles, 2022 m. birželio 3 d. buvo surašytas žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktas Nr. KAM-50817-(10.9E.). Šis aktas patvirtino, kad žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) kadastriniai matavimai atlikti teisingai, teisės aktų pažeidimų nenustatyta, žemės sklypo ribos atitinka teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus. Surašius šį aktą, Raseinių skyriaus vedėjas 2022 m. birželio 17 d. priėmė sprendimą Nr. 1 lSK-760-(14.11.110 E.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. duomenys neskelbtini),, esančio duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ (toliau - Sprendimas). Sprendimas buvo priimtas, vadovaujantis Kadastro nuostatų 84 .1.1.2.5 papunkčiu, kadangi žemės sklypo kadastrinių matavimų metu buvo pakeistos teritorijos, kuriose taikomos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos. Šio Sprendimo pagrindu žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) kadastriniai matavimai buvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. 2022 m. gegužės 23 d. Raseinių skyriuje buvo gautas N. M. skundas dėl 2022 m. balandžio 20 d. matininko sprendimo Nr. 1 panaikinimo. Šiuo skundu N. M. prašė Raseinių skyrių panaikinti 2022-04-20 matininko G. Š. sprendimą Nr. 1 „Dėl N. M. raštu pateiktų pastabų atliekant žemės sklypo kadastro Nr. duomenys neskelbtini)“, kuriuo matininkas nusprendė netikslinti šio žemės sklypo ribų. Skunde N. M. teigė, kad matininkas G. Š., atlikdamas aukščiau nurodyto žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus, neteisingai nustatė bendrą ribą tarp šio žemės sklypo ir besiribojančio N. M. bendrąja jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo kadastro Nr. duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) neteisėtai perkeldamas žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ribą į jo žemės sklypo teritoriją. Raseinių skyrius netenkino šio N. M. skundo ir atsakydamas į jį 2022-06-20 raštu Nr.llSS-2-(14.11.45.) „Dėl gauto skundo“, nurodė, kad Raseinių skyrius, išnagrinėjęs žemės sklypų kadastro Nr. 7235/0003:32 ir Nr. (duomenys neskelbtini) suformavimo dokumentus, nustatė, kad UAB „(duomenys neskelbtini) matininkas G. Š. teisėtai priėmė 2022-04-20 sprendimą Nr. 1 „Dėl N. M. raštu pateiktų pastabų atliekant žemės sklypo kadastro Nr. duomenys neskelbtini)“, HSS-2-(14.11.45.) kuriuo nusprendė netikslinti šio žemės sklypo ribų. Raseinių skyriaus 2022-06-20 raštas Nr. 1 lSS-2-(14.11.45.) „Dėl gauto skundo“ yra priimtas teisėtai ir pagrįstai, remiantis atliktais žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) kadastriniais matavimais, kurių teisingumas yra patvirtintas 2022 m. birželio 3 d. surašytu žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktu Nr. KAM-50817-(10.9E.). Šis Raseinių skyriaus atsakymas N. M. į jo 2022-05-23 skundą buvo parengtas, atlikus žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) kadastriniai matavimų ir Raseinių skyriui pateiktos kadastro bylos patikrinimą ir nustačius, kad šio žemės sklypo kadastriniai matavimai buvo atlikti teisingai, atliekant šio žemės sklypo kadastrinius matavimus, žemės sklypo ribos nebuvo pakeistos. Atliktų žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų ir 2022 m. birželio 3d. surašyto žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo akto Nr. KAM-50817-(10.9E.) pagrindu, kaip nurodyta aukščiau, buvo priimtas Sprendimas. Remiantis šuo Sprendimu žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) kadastriniai matavimai buvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Sprendimas nėra panaikintas, žemės sklypo kadastro Nr. duomenys neskelbtini) kadastriniai matavimai nėra užginčyti. Todėl sprendžiant ginčą dėl nurodytų žemės sklypų ribų, reikia vadovautis atliktais ir įregistruotais teisės aktų nustatyta tvarka žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) kadastriniais matavimais, kadangi kadastriniai matavimai valstybinėje koordinačių sistemoje (ribos-ribų posūkio taškai nustatyti valstybinėje koordinačių sistemoje) yra tikslesni už preliminarius matavimus.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas tenkintinas.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Raseinių skyriaus 2022 m. birželio 20 d. sprendimo Nr. 11SS-2-(14.11.45) (toliau – ir Sprendimas) teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, jog pareiškėjui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 7.0000 ha ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esantis duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nurodo, kad Matininkas G. Š. Pareiškėjui siuntė jo naujai formuojamo žemės sklypo kadastrinių matavimų plano ir žemės reformos žemėtvarkos projektus. Pareiškėjas sugretinęs naujai formuojamo žemės sklypo projektus ir savo bendrąja sutuoktinių jungtine nuosavybės teise valdomo jau suformuoto žemės sklypo bendra kraštine, kur yra 3 posūkio taškai, rado, kad Matininkas perkėlė sklypo ribą į pareiškėjo sklypo teritoriją 1 taške (A) apie 10 m; 7 taške (B) apie 13 m; 6 taške (C) apie 9 m, todėl pareikalavo Matininko neišeiti už jau esančių posūkio taškų koordinačių: A1 - duomenys neskelbtini), A2 - duomenys neskelbtini) ir jomis vadovautis.
Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų (administracinė byla Nr. eI3-5893-289/2022) matyti matininkas G. Š. 2022 m. balandžio 20 d. sprendimu Nr. „Dėl raštu pateiktų pastabų atliekant žemės sklypo (kadastro Nr. / projektinis Nr. duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus“ (toliau – ir Matininko sprendimas) nusprendė netikslinti žemės sklypo (kadastro Nr. (ar projektinis Nr.) duomenys neskelbtini, esančio (duomenys neskelbtini), ribų vietovėje.
2022 m. balandžio 20 d. sprendimu matininkas E. Š. nusprendė, kad, jo nuomone, 2022 m. kovo 3 d. paženklintos žemės sklypo ribos atitinka matuojamo žemės sklypo ir gretimų žemės sklypų planus ir abrisus, bei žemės reformos žemėtvarkos projektą. Sprendime taip pat pažymima, kad sklypo riba yra atitinka natūroje, esančioje peržemėjimą viršų nuo kurio turėtų prasidėti projektuojamas bendro naudojimo kelias 6 metrų pločio. Sprendime nurodoma, kad pareiškėjo žemės sklypo kad. Nr. (duomenys neskelbtini) planas yra preliminarus ir jam nėra nustatytos posūkio taškų koordinatės.
Pareiškėjas atsakovui pateikė skundą dėl 2022 m. balandžio 20 d. matininko sprendimo Nr.1 panaikinimo.
Pareiškėjas skunde atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Raseinių skyriui akcentavo, kad atsakovas perkėlė sklypo ribą į pareiškėjo sklypo teritoriją 1 taške (A) apie 10 m, 7 taške (B) apie 13 m, 6 taške (C) apie 9 m. Taigi pareiškėjas iš esmės nesutiko su matininko sprendimu dėl žemės sklypo ribų galimų pakeitimų.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. balandžio 18 d. nutartyje pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog Nuostatų 21 punkto normoje yra įtvirtinta klaidų, padarytų nustatant žemės sklypo ribas, taisymo galimybė. Pagal šią teisės normą klaida pripažįstama tokia situacija, kai faktiškai naudojamo žemės sklypo ribos (konfigūracija) neatitinka teritorijų planavimo dokumente suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigūracijos). Ir tik nustatyta tvarka konstatavus šią teisiškai reikšmingą aplinkybę (surašius atitinkamą išvadą), žemėtvarkos skyriui suteikiama teisė šią klaidą, priklausomai nuo jos atsiradimo priežasties, atitinkamai ištaisyti: 1) arba patikslinti žemės sklypo ribas (konfigūraciją) vietovėje pagal teritorijų planavimo dokumento duomenis; 2) arba patikslinti teritorijų planavimo dokumento duomenis pagal faktiškai naudojamo žemės sklypo ribas (konfigūraciją). Ištaisius šią klaidą, faktiškai naudojamo žemės sklypo ribos (konfigūracija) ir žemės sklypo ribos (konfigūracija), kurios suprojektuotos teritorijų planavimo dokumente, turi sutapti, tokiu būdu užtikrinant anksčiau suformuoto žemės sklypo ribų stabilumo principą (žr., pvz., 2015 m. sausio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4-552/2015, 2015 m. lapkričio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-816-438/2015, 2016 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2459-822/2016 ir kt.).
Atsakovo Sprendime nurodoma, kad vadovaujantis Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalies ir Taisyklių 6 punktu, matininkas negali keisti vietovėje paženklintų (nuosavybės teisių atkūrimo į žemę metu nustatytų) žemės sklypo ribų. Tuo atveju, kai ženklinamo žemės sklypo riba nėra aiškis (išnykę riboženkliai), atstatant riboženklius privaloma vadovautis teritorijų planavimo dokumentais (lauko matavimo brėžiniais (abrisais), planais ir kitais dokumentais). Taip pat atsakovo Sprendime paaiškinama, kad skyrius, išnagrinėjęs pareiškėjui priklausančio žemės sklypo suformavimo dokumentus bei gretino sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), suformavimo dokumentus, nustatė, kad rytinė pareiškėjo žemės sklypo kraštinė ribojasi su 6 m pločio bendro naudojimo keliu. Vis dėlto atsakovas Sprendime nepasisakė dėl pagrindinio pareiškėjo skundo argumento, kuriuo pareiškėjas grindė matininko sprendimo neteisėtumą, t. y. ar atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus pareiškėjo žemės sklypo ribos išliko nepakitusios, lyginant su ribomis, nustatytomis atlikus preliminarius matavimus.
Taip pat atsakovo sprendime, viena vertus, nurodoma, kad matininkas G. Š. teisėtai priėmė 2022 m. balandžio 20 d. sprendimą Nr. 1 „Dėl N. M. raštu pateiktų pastabų atliekant žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus”, kita vertus, nurodoma, kad Nacionalinės žemės tarnybos kompetencijai nepriskirta teisė panaikinti privačių matininkių sprendimų dėl kadastrinių matavimų teisingumo.
Atsakovas šioje administracinėje byloje pagal vykdomų funkcijų apimtį bei paskirtį, veiklos pobūdį, turimus įgaliojimus priskirtina viešojo administravimo subjektui, todėl savo veikloje (t. y. priimdamas administracinius aktus) privalo vadovautis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatomis.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad vienas iš pagrindinių teisinės valstybės principų, be kita ko, taikomas ir įgyvendinant viešąjį administravimą (VAĮ 3 straipsnio 4 punktas; aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020 m. lapkričio 1 d.) – įstatymo viršenybės principas – inter alia reikalauja, jog administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais būtų pagrįsti įstatymais.
Pareiga vykdant viešojo administravimo veiklą laikytis teisėtumo principo apima tiek reikalavimą priimti administracinį sprendimą, kuris atitiktų tam teisiniam santykiui taikytiną konkrečią teisės normą (turinio požiūriu sprendimas turi būti pagrįstas tinkamu teisiniu pagrindu), tiek reikalavimą priimtame sprendime expressis verbis (aiškiais žodžiais; tiesiogiai) nurodyti teisinį pagrindą atitinkančią konkrečią teisės normą (žr., pvz., LVAT 2013 m. rugpjūčio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-834/2013, 2017 m. spalio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-290-602/2017, 2018 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1240-556/2018).
Žemesnės instancijos teismas
VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose detalizuojama, kad administracinis sprendimas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, jame turi būti nurodomi motyvai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad anksčiau galiojusio VAĮ 8 straipsnio nuostatos (analogiškos dabartinės redakcijos 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų nuostatoms) reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (administracinės bylos Nr. A-3061-858/2015, Nr. eA-3706-756/2016).
Atsakovo atsiliepime paaiškinama, kad „Raseinių skyriaus 2022-06-20 raštas Nr. 1 lSS-2-(14.11.45.) „Dėl gauto skundo“ yra priimtas teisėtai ir pagrįstai, remiantis atliktais žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) kadastriniais matavimais, kurių teisingumas yra patvirtintas 2022 m. birželio 3 d. surašytu žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktu Nr. KAM-50817-(10.9E.). Šis Raseinių skyriaus atsakymas N. M. į jo 2022-05-23 skundą buvo parengtas, atlikus žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) kadastriniai matavimų ir Raseinių skyriui pateiktos kadastro bylos patikrinimą ir nustačius, kad šio žemės sklypo kadastriniai matavimai buvo atlikti teisingai, atliekant šio žemės sklypo kadastrinius matavimus, žemės sklypo ribos nebuvo pakeistos.“ Atkreiptinas dėmesys, kad visi šie argumentai pareiškėjui buvo nurodyti atsiliepime, tik inicijavus ginčą teisme, tačiau nebuvo nurodomi Sprendime.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo vertinimu, skundžiamame sprendime motyvų išdėstymas yra nepakankamas, pareiškėjas iš Sprendime nurodytų motyvų negalėjo suprasti, ar atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus pareiškėjo žemės sklypo ribos išliko nepakitusios, lyginant su ribomis, nustatytomis atlikus preliminarius matavimus. Atsižvelgiant į tai, nustatyti skundžiamo sprendimo trūkumai yra esminiai, todėl ginčijamas sprendimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu.
Sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, kad būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar laikantis tik iš dalies, pavyzdžiui, neįvardijant, kokiais teisės aktais remiantis ginčijamas administracinis aktas yra priimamas, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (LVAT 2008 m. lapkričio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1898/2008, 2012 m. kovo 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-212/2012, 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2074-146/2016, 2019 m. balandžio 24 d. nutartis Nr. eA-4013-492/2019).
Pabrėžtina, kad VAĮ reikalavimų nepaisymas ir konkrečių teisės normų nesusiejimas su objektyviais duomenimis (faktais) pripažintinas esminiu trūkumu, kai toks pažeidimas ne tik paneigia asmens teisę žinoti teisei priešingos veikos ribas, riboja teises į teisminę gynybą, bet ir ginčui persikėlus į teismą atima galimybę pastarajam suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo apimtį, o kartu visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą. Tai prieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje įtvirtintai asmens teisei į teisminę gynybą, įskaitant tinkamą teismo procesą bei teisingą bylos išnagrinėjimą (žr., pvz., LVAT 2011 m. gegužės 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-1064/2011, 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-2692/2011, 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2359/2012, 2014 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-47/2014, 2019 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-563-520/2019).
Administracinio akto priėmimo argumentai pagal įstatymą privalo būti nurodomi administraciniame akte ar jo sudedamosiose dalyse, o ginčijamo sprendimo priėmimo motyvų nurodymas atsiliepime į skundą ar teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto ginčijamo sprendimo pripažinimui teisėtu. Kadangi skundžiamas aktas (Sprendimas) priimtas pažeidžiant pagrindines procedūras, ypač taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 3 punktu, toks aktas naikintinas.
Pažymėtina, jog individualaus akto panaikinimas savaime suponuoja atsakovui pareigą teisės aktų nustatyta tvarka priimti naują administracinės procedūros sprendimą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad papildomų teismo patvarkymų atsakovui davimas yra nepagrįstas ir neleistinai peržengiantis pareiškėjo iškeltos bylos nagrinėjimo ribas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 9 d. nutartis administracinėje byloje A-1196-502/2015).
Pareiškėjas pateikė prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą ištirti, ar Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatos, jog ūkininką teisme pagal pavedimą negali atstovauti darbuotojas, turintis aukštąjį teisinį išsilavinimą, neprieštarauja Lietuvos Respublikos preambulėje įtvirtintam teisinės valstybės principui, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 1 daliai.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad klausimas dėl teismo kreipimosi į Konstitucinį Teismą yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija ir pagrindu teismui kreiptis į Konstitucinį Teismą su atitinkamu paklausimu gali būti tik paties bylą nagrinėjančio teismo pagrįstas manymas (pagrįstos abejonės) dėl taikytino teisės akto atitikimo Konstitucijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2007/2012). Pagal įstatymo formuluotę „yra pagrindas manyti“ galima daryti išvadą, kad sprendimas kreiptis į Konstitucinį Teismą yra tik teismo atliktos įstatymo analizės ir aiškinimo rezultatas. Teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes ir toje byloje taikytino konkretaus teisės akto turinį, sprendžia, ar yra būtina kreiptis į Konstitucinį Teismą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-78/2012).
Pažymėtina, kad pareiškėjo prašymas ištirti Administracinių bylų teisenos įstatymo 47 straipsnio nuostatas grindžiamas iš esmės nesutikimu dėl minėtų šio įstatymo normų taikymo. Tačiau pažymėtina, kad pagal Konstituciją ir Konstitucinio Teismo įstatymą Konstitucinis Teismas nesprendžia teisės aktų taikymo klausimų, tokius klausimus sprendžia institucija, turinti įgaliojimus taikyti teisės aktus (žr., Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkričio 13 d., 2006 m. lapkričio 20 d., 2007 m. rugsėjo 12 d., 2011 m. rugsėjo 5 d. sprendimus). Atsižvelgiant į tai, asmenų prašymai ir argumentai kreiptis į Konstitucinį Teismą, kuriais iš esmės keliami teisės taikymo, o ne teisės aktų atitikties Konstitucijai ir (arba) įstatymams, klausimai, gali būti atmetami (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-315/2012).
Teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl Administracinių bylų teisenos įstatymo 47 straipsnio atitikties Konstitucijai, todėl pareiškėjo prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą netenkintinas.
Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Taigi, nuostata „kurios naudai priimtas sprendimas“ reiškia, kad bylinėjimosi išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kurios atžvilgiu priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus.
Iš pateikto 2022 m. liepos 20 d. AB SEB banko mokėjimo nurodymo Nr. 2915 matyti, kad pareiškėjas N. M. Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sumokėjo 22,50 Eur žyminį mokestį. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjo naudai iš atsakovo priteistinas sumokėtas žyminis mokestis.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo N. M. skundą tenkinti.
Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Raseinių skyriaus 2022 m. birželio 20 d. sprendimą Nr. 11SS-2-(14.11.45).
Priteisti pareiškėjui N. M. iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Raseinių skyriaus 22,50 Eur (dvidešimt du eurus ir 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.