Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiųjų asmenų GAURUS internacional ir LTD „Strial-Avtotrans“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 4 d. nutarties, kuria priimtas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „B. F. Group“ atsisakymas nuo pareiškimo iškelti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „DAREKA“ bankroto bylą.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, išnagrinėjęs atskiruosius skundus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimo į juos argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.Nagrinėjamojoje byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria priimtas ieškovės UAB „B. F. Group“ atsisakymas nuo pareiškimo iškelti atsakovei UAB „DAREKA“ bankroto bylą, pagrįstumo ir teisėtumo klausimas. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas.Bylos duomenys patvirtina, kad UAB „B. F. Group“ pateikė teismui pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovei UAB „DAREKA“ iškėlimo, kreditoriai GAURUS international ir LTD „Strial-Avtotrans“ – prašymus dėl jų įtraukimo į bylą bendraieškiais. Bankroto bylą nagrinėjantis teismas, nustatęs, kad kreditoriai GAURUS international ir LTD „Strial-Avtotrans“, teikdami prašymus dėl jų įtraukimo į bylą bendraieškiais, nesilaikė ĮBĮ 6 straipsnyje nustatytų reikalavimų, įtraukė šiuos asmenis į bylą trečiaisiais asmenimis. Sprendžiant ieškovės atsisakymo nuo pareiškimo priėmimo klausimą, teismas vadovavosi CPK 140 straipsnio 1 dalies nuostatomis bei sprendė, kad nagrinėjamu atveju ieškovės atsisakymas nuo pareiškimo iškelti atsakovei bankroto bylą nepažeidžia kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, viešojo intereso. Apeliantų teigimu, priėmus ieškovės atsisakymą nuo pareiškimo iškelti atsakovei bankroto bylą jų teisės ir teisėti interesai buvo pažeisti, kadangi liko neišspręsti jų reikalavimai atsakovės atžvilgiu.Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje padaryta teisinga ir pagrįsta išvada, jog ieškovės atsisakymas nuo pareiškimo iškelti atsakovei bankroto bylą nepažeidžia byloje dalyvaujančių trečiųjų asmenų be savarankiškų reikalavimų teisių ir teisėtų interesų. Įmonių bankroto teisiniai santykiai reglamentuojami specialiajame teisės norminiame akte –ĮBĮ, kuriame nustatyta, kad bankroto bylos iškeliamos ir teisme nagrinėjamos bendra CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus šiuo įstatymu nustatytas išimtis (ĮBĮ 10 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad iškeliant bankroto bylą, ieškovu laikomas asmuo, kuris kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti bankroto bylą; atsakovu bankroto byloje laikomas skolininkas, t. y. įmonė, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą; visi kiti asmenys bankroto byloje dalyvauja trečiųjų asmenų teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2012; 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2013). Esminis trečiųjų asmenų skirtumas nuo bylos šalių (ieškovas ir atsakovas) tas, kad tretieji asmenys nėra ginčo, kurį ieškovas pateikia atsakovui, subjektai. Tretieji asmenys byloje dalyvauja, nes turi pagrįstą suinteresuotumą bylos baigtimi, t. y. bylos baigtis gali tiesiogiai arba netiesiogiai paveikti jų teises. Pagal CPK 46 ir 47 straipsnius, tretieji asmenys skirstomi į trečiuosius asmenis, pareiškiančius savarankiškus reikalavimus, ir trečiuosius asmenis, nepareiškiančius savarankiškų reikalavimų. Tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, yra ieškovai pirminių šalių (ieškovo ir atsakovo) atžvilgiu. Jie įstoja į jau prasidėjusį procesą pareikšdami savarankišką ieškinį dėl to paties ginčo dalyko, dėl kurio ieškovas su atsakovu jau bylinėjasi. CPK 46 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, turi visas ieškovo teises ir pareigas, todėl nagrinėjamos bylos baigtis gali turėti tiesioginį poveikį trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais materialiosioms teisėms ir pareigoms. Trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, materialiosioms teisėms ir pareigoms tarp bylos šalių nagrinėjama civilinė byla tiesioginės įtakos neturi (CPK 47 straipsnis). Tai grindžiama tuo, kad bylos baigtis gali turėti netiesioginės, bet svarbios įtakos asmens teisinei padėčiai. Tai, kad bylos baigtis gali turėti tik netiesioginės įtakos trečiojo asmens teisinei padėčiai, lemia, kad trečiajam asmeniui be savarankiškų reikalavimų CPK nesuteikia teisės disponuoti ginčo dalyku. CPK 47 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises ir pareigas, išskyrus teisę pakeisti ieškinio pagrindą ir dalyką, padidinti arba sumažinti ieškinio reikalavimus, atsisakyti ieškinio, pripažinti ieškinį arba sudaryti taikos sutartį. Taigi trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, nors ir nėra tiesioginis ginčo dalyvis, jis turi procesinį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi ir jam procesiniai įstatymai suteikia visas procesines teises, išskyrus tas, kurios susijusios su galimybe disponuoti ginčo dalyku. Tai trečiajam asmeniui leidžia dalyvauti procese, kad jis pats galėtų užtikrinti savo procesines teises ir teisėtus interesus. Kaip minėta, tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus (ieškovai pradinių ginčo šalių – ieškovo ir atsakovo – atžvilgiu), turi teisę įstoti į jau prasidėjusį procesą, pareikšdami savarankišką ieškinį dėl to paties ginčo dalyko, dėl kurio ieškovas su atsakovu jau bylinėjasi. Taigi, po to, kai vienas iš kreditorių jau kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos tam tikru įstatyme numatytu pagrindu iškėlimo, kiti kreditoriai, manydami, jog tam pačiam skolininkui yra pagrindas iškelti bankroto bylą kitu įstatyme numatytu bankroto bylos iškėlimo pagrindu, jie turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu, kaip tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus. Jeigu kiti kreditoriai turi ketinimą įstoti į bylą bendraieškiais, prašydami iškelti atsakovui bankroto bylą tuo pačiu pagrindu, kaip ir pradinis ieškovas, jie turi pareikšti teisme visus įstatymo tokiam procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus atitinkantį ieškinį. Priešingu atveju, tokie kreditoriai neturi teisinio pagrindo tikėtis, kad jie procese įgis bendraieškio ar trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais procesinį teisinį statusą ir tokį statusą išsaugos bei galės tęsti bankroto bylos iškėlimo skolininkui procedūrą, pradiniam ieškovui pasitraukus iš proceso. Proceso teisės normos nenumato galimybės kitam asmeniui prisijungti prie byloje jau pareikšto ieškinio ir tuo pagrindu reikalauti jį pripažinti byloje bendraieškiu. Kadangi ieškinį pareiškęs asmuo laisvai disponuoja, išskyrus įstatymo numatytas išimtis, ieškinio dalyku, jis turi teisę atsisakyti ieškinio, sudaryti su atsakovu taikos sutartį. ĮBĮ šių ieškovo teisių taip pat neriboja. Priešingai, ĮBĮ 6 straipsnio 5 dalis numato, kad pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo kreditorius turi teisę atsisakyti iki teismas priima nutartį iškelti bankroto bylą ir tai yra dispozityvumo civiliniame procese principo išraiška. Be to, pagal ĮBĮ 10 straipsnio 3 dalies 1 punktą, teismas atsisako kelti bankroto bylą tuo atveju, jeigu įmonė iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo patenkina kreditoriaus, kuris kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, reikalavimus.ĮBĮ 9 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad nuo pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo dienos įmonės kreditoriai laikomi turinčiais teisinį suinteresuotumą ir turi teisę kreiptis į teismą su prašymu įtraukti juos į bylą trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, teisėmis. Teismui kartu su prašymu turi būti pateikiami kreditoriaus reikalavimo teisę įmonei patvirtinantys įrodymai. Kreditoriai GAURUS international ir LTD „Strial-Avtotrans“ pateikė teismui prašymus dėl jų įtraukimo į bylą bendraieškiais. Kartu su prašymais jie pateikė teismui reikalavimo teisę atsakovei patvirtinančius įrodymus. Kreditorius GAURUS international prašyme nurodė, kad ĮBĮ nustatyta tvarka įspėjo atsakovę apie kreipimąsi į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos jai iškėlimo, tačiau jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų teismui nepateikė. Kreditorius LTD „Strial-Avtotrans“ kartu su prašymu taip pat pateikė atsakovei siųstą pretenziją dėl skolos sumokėjimo, kurioje jokios informacijos apie ketinimą kreiptis į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo nebuvo nurodyta. Vertinant kreditorių prašymų turinį, akivaizdu, kad pateikti prašymai neatitiko CPK 111 ir 135 straipsniuose numatytų bendrųjų reikalavimų, keliamų ieškinio (procesinio dokumento) turiniui, taip pat ĮBĮ 6 straipsnyje nustatytų specialiųjų reikalavimų, keliamų kreditoriaus pareiškimui dėl bankroto bylos iškėlimo. Kreditoriai GAURUS international ir LTD „Strial-Avtotrans“ savarankiškų pareiškimų dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo nepateikė, prašymuose tik nurodė esmines faktines aplinkybes, susijusias su atsakovei keliamų finansinių reikalavimų pagrįstumu. Taigi, nurodytiems kreditoriams nepateikus teismui savarankiško ieškinio (pareiškimo) dėl bankroto bylos tam tikru įstatyme numatytu pagrindu atsakovei iškėlimo, taip pat įrodymų, kad Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka jie įvykdė ĮBĮ 6 straipsnio 2 ir 4 dalyse nustatytus reikalavimus (ĮBĮ nustatyta tvarka informavo atsakovę apie savo ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos jai iškėlimo), pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo pripažinti šių kreditorių prašymus savarankiškais ieškinio pareiškimais ir įtraukti juos į bylą bendraieškių ar trečiųjų asmenų, pareiškiančių savarankiškus reikalavimus, teisiniu statusu. Tokioje situacijoje pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad GAURUS international ir LTD „Strial-Avtotrans“ įtraukiami į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, teisėmis (ĮBĮ 9 straipsnio 5 dalis).Kaip minėta, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, nėra tiesioginis ginčo dalyvis, jam suteikiamos visos procesinės teisės, išskyrus tas kurios susijusios su galimybe disponuoti ginčo dalyku, t. y. teise pakeisti ieškinio pagrindą ir dalyką, padidinti arba sumažinti ieškinio reikalavimus, atsisakyti ieškinio, pripažinti ieškinį arba sudaryti taikos sutartį (CPK 47 straipsnio 2 dalis). Ieškovei UAB „B. F. Group“ iki nutarties iškelti atsakovei bankroto bylą (ĮBĮ 6 straipsnio 5 dalis) atsisakius pareiškimo dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo, byloje neliko ieškovo (CPK 42 straipsnis) ir ginčo objekto, kuriuo disponuoja išimtinai pačios ginčo šalys (ieškovas ir atsakovas), o ne tretieji asmenys be savarankiškų reikalavimų (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1530-381/2016). Esant tokiai situacijai pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nagrinėjama byla dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo nutraukiama (CPK 293 straipsnio 4 punktas). Priešingai nei teigia apeliantai, šiuo atveju jų teisės ir teisėti interesais nėra pažeidžiami. Siekdami apginti savo galimai pažeistas teises, laikydamiesi ĮBĮ numatytos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos apeliantai turi teisę savarankiškai kreiptis į teismą su pareiškimais dėl bankroto bylos UAB „DAREKA“ iškėlimo.Apeliacinės instancijos teismas nesivadovauja trečiojo asmens LTD „Strial-Avtotrans“ atskirajame skunde nurodyta Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-714-186/2017, kadangi šios ir nagrinėjamos bylų faktinės aplinkybės iš esmės yra skirtingos. Civilinėje byloje Nr. e2-714-186/2017 buvo sprendžiamas klausimas, ar teisėtai buvo nutraukta byla vienai iš bendraieškių, pateikusių teismui savarankišką ieškinį ir protokoline teismo nutartimi pripažintai bendraieške, atsisakius ieškinio. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje, kaip minėta, kreditoriai GAURUS international ir LTD „Strial-Avtotrans“ savarankiškų reikalavimų dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo nebuvo pateikę, nesilaikė ĮBĮ nustatytos ikiteisminės bankroto bylos iškėlimo tvarkos bei kitų ieškiniui pareikšti įstatyme nustatytų reikalavimų, todėl į bylą pagrįstai buvo įtraukti trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų. Be to, nurodytoje civilinėje byloje Nr. e2-714-186/2017 buvo pareikštas reikalavimas dėl turto pardavimo akto pripažinimo niekiniu, todėl visos šioje byloje pateiktos išvados buvo padarytos neatsižvelgus į bankroto bylų nagrinėjimo specifiką.Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad trečiųjų asmenų atskirųjų skundų argumentai nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo skundžiamą nutartį, todėl atskirieji skundai atmestini kaip teisiškai nepagrįsti.

Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 4 d. nutartį palikti nepakeistą.