Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

2022-12-19 · Civilinė byla Nr. e2VP-13409-1115/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-12-19
Bylos Nr.
e2VP-13409-1115/2022
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Indrė Savkinienė
Ieškovas
D. B.
Atsakovas
R. B.
Trečiasis asmuo
akcinė bendrovė SEB bankas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2VP-13409-1115/2022Teisminio proceso Nr. 2-52-3-02023-2021-4Procesinio sprendimo kategorija 3.2.6.10 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2022 m. gruodžio 19 d.Vilnius
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Indrė Savkinienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. B. prašymą išdėstyti teismo sprendimo vykdymą civilinėje byloje pagal ieškovės D. B. ieškinį atsakovui R. B. ir pagal atsakovo R. B. priešieškinį ieškovei D. B. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinių kaltės, santuokoje įgyto turto ir prievolių padalijimo bei kompensacijos priteisimo, trečiasis asmuo akcinė bendrovė SEB bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose 2022 m. birželio 30 d. priimtas sprendimas, kuriuo ieškinys ir priešieškinis tenkinti iš dalies nusprendžiant: nutraukti šalių santuoką, pripažįstant, kad ji iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo palikti sutuoktiniams santuokines pavardes; priteisti ieškovei asmeninės nuosavybės teise: negyvenamąją patalpą-administracines patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias adresu (duomenys neskelbtini), negyvenamąją patalpą-gydymo patalpą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini); priteisti atsakovui asmeninės nuosavybės teise: žemės sklypą, kurio bendras plotas 0,1875 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), esantį kilnojamąjį turtą (audio aparatūrą su audio įrašų kolekcija, baldus, pirtis ir pan.), taip pat saulės kolektorius, monetų kolekciją; pripažinti ieškovės asmenine nuosavybe šiuos paveikslus: Viktoras Šatas „Sodyba“, Viktoras Šatas „Peizažas“; Viktoras Šatas „Du medžiai“, Viktoras Šatas „Pušys“, Viktoras Šatas „Peizažas kopa“, Viktoras Šatas „Nemuno vingis“, Viktoras Šatas „Tvenkinys“, Viktoras Šatas „Vakaro nuotaika“, Aloyzas Stasiulevičius „Vilnius“ 50×60, Aloyzas Stasiulevičius „Vilnius“, 50×70, Aloyzas Stasiulevičius „Vilnius“, 60×70, Viktoras Šatas „Vakaras, pušys“, Viktoras Šatas „Žiemos peizažas“, Viktoras Šatas „Krymas“, Viktoras Šatas „Hortenzijos“, Viktoras Šatas „Melancholiškas peizažas“, Aloyzas Stasiulevičius „Vilniaus tolumos“, Aloyzas Stasiulevičius „Mergelės žvaigždynas virš Vilniaus“, Aloyzas Statulevičius „Vilnius“, 80×100, Viktoras Šatas „Rudenėlis“, Aloyzas Stasiulevičius „Marija su Kūdikiu“, Viktoras Šatas „Obelis“; pripažinti atsakovo asmenine nuosavybe Antano Beinoravičiaus paveikslą „Trakų pilis“; priteisti ieškovei asmeninės nuosavybės teise šiuos paveikslus: Antanas Beinoravičius „Gulbės“, Antanas Beinoravičius „Jūra“, Milda Eitmonaitė „Medetkos“, Juozas Pranckevičius „Angelo valanda“, Antanas Beinoravičius „Graži diena“, Antanas Beinoravičius „Prie upės“, Antanas Beinoravičius „Bažnyčia“, Mickevič „Ruduo“, Antanas Beinoravičius „Jūros kopos“, K. Bogdanas „Dangaus erdvė“, K. Bogdanas „Už kalvų“, 2003 m., Filomena Linčiūtė Vaitiekūnienė „Lelijos“, Viktorija Jasinskaitė Bobina „Lubinai vakare“, Viktorija Jasinskaitė Bobina „Orchidėjos“, Uogintaitė „Orchidėjos“, Antanas Beinoravičius „Peizažas su tiltu“, Antanas Beinoravičius „Natiurmortas“, Antanas Beinoravičius „Tiltelis“, Antanas Beinoravičius „Dalios portretas“, Viktorija Jasinskaitė Bobina „Mulatiškoji elegancija“, Rimas „Moteris su vaiku“, Antanas Beinoravičius „Jūra“; Viktorija Jasinskaitė Bobina „Pavasaris“, Viktorija Jasinskaitė Bobina, „Rausvasis“; priteisti atsakovui asmeninės nuosavybės teise E. Malinausko paveikslą „Jūra“; priteisti ieškovei iš atsakovo 43 767,93 Eur kompensaciją; pripažinti solidaria ieškovės ir atsakovo prievole trečiajam asmeniui AB SEB bankui pagal 2007 m. spalio 24 d. kredito sutartį Nr.1450718074975-53; priteisti ieškovei iš atsakovo 3 656,44 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisti valstybei iš atsakovo 13,30 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų; priteisti valstybei iš ieškovės 7,16 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

2. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 8 d. nutartimi ieškovės D. B. ir atsakovo R. B. apeliaciniai skundai atmesti, o Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. birželio 30 d. sprendimas paliktas nepakeistas. Sprendimas įsiteisėjęs.

3. Teisme gautas pareiškėjo R. B. prašymas dėl sprendimo vykdymo išdėstymo civilinėje byloje Nr. e2-209-1115/2022. Pareiškėjas prašo išdėstyti 2022 m. birželio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-209-1115/2022 iš R. B. ieškovės D. B. naudai priteistą 43 767,93 Eur kompensacijos mokėjimą 15 mėnesių laikotarpiui, padalinant priteistą sumą į 15 įmokų, mokant po 3 000,00 Eur kiekvieną mėnesį iki mėnesio, už kurį mokama, paskutinės dienos, o paskutinė įmoka sudaro 1 767,93 Eur.

Šalies argumentai

4. Prašyme dėl sprendimo vykdymo išdėstymo nurodė, kad šiuo metu atsakovas neturi finansinės galimybės sumokėti sprendimu priteistą kompensaciją iš karto. Pažymėjo, kad atsakovas rengiasi parduoti sprendimu jo asmeninėn nuosavybėn priteistą gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) bei ūkinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau — Gyvenamasis namas). Šias aplinkybes patvirtina kartu su prašymu pateikiami įrodymai apie tarpininkavimo paslaugų sutarties sudarymą, kuria paslaugos teikėjas įsipareigojo tarpininkauti parduodant Gyvenamąjį namą. Būtent iš pagal Gyvenamojo namo pardavimo gautinų sumų atsakovas ketina įvykdyti sprendimą bei sumokėti visą sprendimu priteistą sumą ieškovei. Tačiau iki gyvenamojo namo pardavimo atsakovas neturi finansinių galimybių sumokėti visos sprendimu priteistos sumos ieškovei iš karto. Be to, atsakovas svarsto galimybę sudaryti kredito sutartį dėl kredito gavimo ir tokiu būdu sumokėti sprendimu ieškovei priteistą kompensaciją. Vis dėlto, kredito sutarties sudarymui ir kredito gavimui reikalingas papildomas laikas, dėl ko šiuo atveju yra teikiamas prašymas dėl sprendimo vykdymo išdėstymo. Atsakovas nurodo, kad ėmėsi aktyvių veiksmų siekdamas gauti kreditą, tačiau kredito gavimui buvo reikalinga įkeisti Gyvenamąjį namą. Dėl šios priežasties atsakovas kreipėsi į AB SEB banką dėl perteklinės hipotekos Gyvenamajam namui išregistravimo su prašymu „Dėl hipotekos išregistravimo“, kuriuo prašė: „panaikinti hipoteką žemės sklypui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su gyvenamuoju namu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuri buvo įregistruota 2007 m. lapkričio 23 d. Hipotekos registro pranešimo apie hipotekos įregistravimą Nr. Nr. 01120070033383 pagrindu“. AB SEB bankas paprašė, jog ieškovė taip pat pateiktų tokį prašymą ir pasirašytų kartu su atsakovu kredito sutarties pakeitimą. Tačiau ieškovė nesutiko dėl hipotekos Gyvenamajam namui išregistravimo, tokiu būdu ieškovė užkirto kelią atsakovui gauti kreditą įkeičiant Gyvenamąjį namą ir atsiskaityti su ieškove. Pažymėjo, kad atsakovas gauna apie 8 500,00 Eur darbo užmokestį per mėnesį atskaičius mokesčius. Atsižvelgiant į tai, atsakovas turi finansines galimybes vykdyti sprendimą dalimis išdėstant sprendimu priteistą sumą kas mėnesį sumokant ieškovei po 3 000,00 Eur.

Atsiliepimas

5. D. B. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė: 1) R. B. prašymą išdėstyti 2022 m. birželio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-209-1115/2022 iš R. B. ieškovės D. B. naudai priteistą 43 767,93 Eur kompensacijos mokėjimą atmesti; 2) paskirti pareiškėjui R. B. penkių tūkstančių eurų baudą, 50 procentų iš jos paskiriant suinteresuotam asmeniui D. B.; 3) priteisti D. B. iš R. B. jos patirtas bylinėjimosi išlaidas – 840,00 Eur už atsiliepimų parengimą; 4) išreikalauti iš VSDFV duomenis apie VSDFV išmokėtas R. B. išmokas per laikotarpį nuo 2022 m. liepos 1 d. iki dabar, o taip pat apie R. B. nurodytu laikotarpiu gautas apmokestinamas pajamas ir prijungti prie nagrinėjamos bylos Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų civilinę bylą Nr. e2-209-1115/2022, kurioje yra prašymo dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo nagrinėjimui reikšmingi dokumentai.

6. Atsiliepime į prašymą nurodė, kad R. B. finansinė padėtis nelaikytina sunkia, atvirkščiai, ji vertintina kaip labai gera. Be to, pareiškėjas, prašyme teismui dėl sprendimo vykdymo išdėstymo nurodydamas savo gaunamas pajamas, nebuvo sąžiningas, nes nuslėpė/nutylėjo dalį savo gaunamų pajamų. Pareiškėjas pagal amžių yra senatvės pensininkas ir gauna atitinkamas išmokas iš SODROS. Suinteresuotam asmeniui nėra žinomas pareiškėjo gaunamos pensijos dydis, tačiau iš jo civilinėje byloje Nr. e2-209-1115/2022 pateiktų duomenų matyti, kad 2020 m. gegužės 20 d. Sodros išmoka sudarė 832,81 Eur. Tikėtina, kad šiuo metu dėl indeksavimo pareiškėjo gaunama pensija yra dar padidėjusi. Suinteresuotojo asmens D. B. turimais neoficialiais duomenis, pareiškėjas pagal darbo sutartis dirba ne tik (duomenys neskelbtini), bet taip pat ir (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini). Informacija apie tai, kad R. B. dirba (duomenys neskelbtini), yra skelbiama ir šios įstaigos internetiniame puslapyje, duomenys apie (duomenys neskelbtini) sumokėtą darbo užmokestį buvo pateikti civilinėje byloje Nr. e2-209-1115/2022. Pareiškėjo turtinės padėties vertinimui yra svarbu ne tik jo gaunamos pajamos, bet ir valdomas turtas. Vien santuokos nutraukimo byloje priimtu sprendimu pareiškėjo (atsakovo) asmeninėn nuosavybėn buvo priteista turto beveik už 400 000 Eur, iš kurių nekilnojamas turtas (gyvenamasis namas, ūkinis pastatas ir žemės sklypas (duomenys neskelbtini)) bendros 338 000,00 Eur vertės; gyvenamajame name esantis kilnojamasis turtas bendros 10 000,00 Eur vertės ir monetų kolekcija 42 810,00 Eur vertės. Be to, santuokos nutraukimo procese šalys dalį turto pasidalijo notarinėmis sutartimis, pagal kurias pareiškėjui atiteko du ganėtinai brangūs automobiliai: LEXUS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė nenurodyta; TOYOTA CAMRY HYBRID, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 20 000,00 Eur. Pareiškėjas asmeninės nuosavybės teise valdo 5 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė Nekilnojamojo turto registro duomenis yra 15 700,00 Eur, ką patvirtina civilinėje byloje Nr. e2-209-1115/2022 esantis Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas. Pažymėjo, kad suinteresuotojo asmens D. B. turimais duomenimis, pareiškėjas 2022 m. sausio mėnesį yra įsigijęs žemės sklypą su gyvenamuoju namu (duomenys neskelbtini), kurį jis kapitališkai suremontavo ir kur gyvena šiuo metu. VĮ „Registrų centras“ duomenimis šis turtas, kaip pareiškėjo nuosavybė, de jure nėra registruotas, tačiau D. B. yra žinoma, kad R. B. šį namą su žemės sklypu de facto nusipirko ir jame gyvena.

7. Atsiliepime į prašymą D. B. taip pat nurodė, kad ji su šalių sūnumi L. B. bendrosios dalinės nuosavybės teise yra įsigijusi žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame ruošiasi statytis gyvenamąjį namą (šiuo metu vyksta statybos leidimo išdavimo procesas). Ji turi aiškų ir pagrįstą lūkestį gyvenamojo namo statybai panaudoti teismo sprendimu priteistą kompensaciją, kas paspartintų tiek namo statybos, tiek jos apsirūpinimo nuosavu gyvenamuoju plotu reikalus. Teismo sprendimo vykdymo išdėstymo atveju ji artimiausiu laiku negalėtų panaudoti priteistos kompensacijos, atitinkamai, analogišką pinigų sumą tektų skolintis, kas susiję tiek su papildomais rūpesčiais, tiek su išlaidomis (įskaitant ir palūkanų už paskolintą sumą mokėjimą). Tuo tarpu pareiškėjas jai priteistas pinigais naudotųsi be jokio atlygio. Atsiliepime taip pat nurodė, kad pareiškėjo elgesys, kai jis, siekdamas vilkinti teismo sprendimu priteistos piniginės kompensacijos išmokėjimą, teikia teismui aiškiai nepagrįstą prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, nuslepia faktines aplinkybes dėl gaunamų pajamų bei turto, pripažintinas nesąžiningu. Todėl suinteresuotas asmuo D. B., remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 95 straipsnio nuostatomis, prašo paskirti pareiškėjui penkių tūkstančių eurų baudą, 50 procentų iš jos skiriant suinteresuotam asmeniui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškėjo R. B. prašymas dėl sprendimo vykdymo išdėstymo atmestinas

8. CPK 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo vykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Aiškindamas ir taikydamas šią proceso teisės normą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004). Akcentuotinas šios normos taikymo išimtinumas sietinas su nuostata, jog bylą laimėjusio asmens teisė į realų apgintos civilinės teisės įgyvendinimą gali būti ribojama tik tuo atveju, jeigu bloga skolininko turtinė padėtis objektyviai apriboja jo galimybes įvykdyti teismo sprendimą, egzistuoja reali tikimybė, jog teismo sprendimo vykdymo išdėstymas sukurs prielaidas tinkamam teismo nustatytų įpareigojimų vykdymui, įpareigojimų įvykdymo atidėjimas nesukurs neigiamų pasekmių kreditoriaus turtinei padėčiai ir veiklai. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3626-378/2015). Taigi, klausimo dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo sprendimas yra grindžiamas ginčo šalių interesų derinimo taisykle ir reglamentuotas dispozityviai, paliekant teismui diskrecijos teisę kiekvienu atveju individualiai įvertinti teismo sprendimo išdėstymo būtinumą. Pažymėtina, kad asmeniui, prašančiam išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, tenka pareiga įrodyti tokio išdėstymo būtinumą lemiančias aplinkybes ir pagrįsti šio išimtinio instituto taikymo reikalingumą (CPK 178 straipsnis).

9. Nagrinėjamu atveju atsakovas prašė išdėstyti 43 767,93 Eur kompensacijos mokėjimą 15 mėnesių laikotarpiui, padalinant priteistą sumą į 15 įmokų, mokant po 3 000,00 Eur kiekvieną mėnesį iki mėnesio, už kurį mokama, paskutinės dienos, o paskutinė įmoka sudaro 1 767,93 Eur.

10. Iš prie prašymo pridėtų (duomenys neskelbtini) pažymų apie išmokėtą darbo užmokestį matyti, kad vidutiniškai R. B. atlygis laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės mėnesio iki 2022 m. spalio mėnesio sudarė 8 144,01 Eur. Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad pareiškėjui R. B. nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini) Iš byloje Nr. e2-209-1115/2022 esančių duomenų matyti, kad minėto turto vertė - 338 000 Eur. Iš pareiškėjo pateiktos tarpininkavimo paslaugų sutarties Nr. AN – 22/4 matyti, kad jis minėtą turtą ketina parduoti už 350 000,00 Eur. Taip pat minėtos civilinės bylos Nr. e2-209-1115/2022 duomenimis R. B. teismo sprendimu priteistas gyvenamajame name esantis kilnojamasis turtas bendros 10 000,00 Eur vertės ir monetų kolekcija 42 810,00 Eur vertės. Minėtos bylos duomenimis R. B. turto pasidalinimo sutartimis atiteko ir du automobiliai – LEXUS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė nenurodyta) ir TOYOTA CAMRY HYBRID, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė – 20 000,00 Eur. Minėtoje byloje taip pat yra duomenų apie tai, kad pareiškėjui priklauso nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė Nekilnojamojo turto registro išraše nurodyta 15 700,00 Eur. Pažymėtina ir tai, kad minėtoje byloje yra pateikti duomenys apie R. B. gaunamą pensiją, kuri 2020 m. gegužės 20 d. Sodros duomenimis sudarė 832,81 Eur. Be to, iš prie D. B. pridėtų prie atsiliepimo priedų matyti, jog R. B. taip pat dirba ir (duomenys neskelbtini), o iš civilinėje byloje Nr. e2-209-1115/2022 pateiktų duomenų matyti, jog 2020 m. birželio 8 d. R. B. darbo užmokestį pervedė (duomenys neskelbtini).

11. Teismas pažymi, kad nors D. B. reiškė procesinio pobūdžio prašymus dėl duomenų iš VSDFV apie išmokėtas išmokas R. B. per laikotarpį nuo 2022 m. liepos 1 d. iki dabar, išreikalavimo, tačiau teismas, įvertinęs turimus duomenis apie R. B. turtinę padėtį, konstatuoja, kad turimi duomenys yra pakankami įvertinti jo turtinę padėtį ir prašymo išdėstyti teismo sprendimo vykdymą pagrįstumą.

12. Tuo tarpu vertindamas D. B. padėtį, teismas vertina jos nurodytas aplinkybes, jog ji ketina statytis gyvenamąjį namą ir, kaip ji nurodo, negavus teismo sprendimu priteistos kompensacijos sumos iš karto, tektų skolintis pinigų, užtruktų namo statybos darbai. Atsižvelgiant į D. B. nurodomas aplinkybes darytina išvada, kad sprendimo vykdymo išdėstymas galėtų turėti neigiamos įtakos ieškovės turtinei padėčiai bei sukelti papildomų nepatogumų siekiant gauti paskolą ir pan. (CPK 12, 42, 178 straipsniai).

13. Įvertinus prašomos išdėstyti sumos dydį, nustatytas aplinkybes, šalių argumentus ir šalių turimą įrodinėjimo pareigą (CPK 12, 178 straipsniai), teismas sprendžia, kad pareiškėjas R. B., prašydamas išdėstyti kompensacijos mokėjimą 15 mėnesių laikotarpiui, pateikė nepakankamai mokėjimo išdėstymo pagrįstumą bei proporcingumą patvirtinančių argumentų ir objektyvių duomenų. Teismo vertinimu, pareiškėjo turtinė padėtis yra pakankama įvykdyti teismo sprendimu priteistą sumokėti D. B. kompensaciją. Pareiškėjo R. B. argumentai, jog jis atlieka mokėjimus suinteresuotam asmeniui D. B. ir ketina įvykdyti sprendimą, nepatvirtina jo argumentų dėl sunkios turtinės padėties ir kad jo turtinė padėtis objektyviai apriboja galimybes įvykdyti teismo sprendimą. Jokių kitų aplinkybių, dėl ko teismo sprendimas negalėtų būti įvykdytas, nenustatyta, todėl pareiškėjo prašymas dėl sprendimo vykdymo išdėstymo netenkintinas.

Suinteresuoto asmens D. B. prašymas dėl baudos skyrimo atmestinas

14. D. B. prašė teismo paskirti R. B. maksimalią 5 000,00 Eur dydžio baudą argumentuodama šį prašymą tuo, jog pareiškėjo elgesys, kai jis, siekdamas vilkinti teismo sprendimu priteistos piniginės kompensacijos išmokėjimą, teikia teismui aiškiai nepagrįstą prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, nuslepia faktines aplinkybes dėl gaunamų pajamų bei turto, pripažintinas nesąžiningu.

15. CPK 95 straipsnio 1 dalis numato, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.

16. Kasacinio teismo išaiškinta, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, įtvirtintą CPK 95 straipsnyje. Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnio, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279-684/2020).

17. Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, R. B. kreipimasis su prašymu išdėstyti teismo sprendimu priteistą kompensaciją, nelaikytinas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Pažymėtina, kad tokia galimybė yra numatyta CPK 284 straipsnyje. Tai, kad D. B. vertinimu, pareiškimas yra aiškiai nepagrįstas, nesudaro pagrindo daryti išvadą apie pareiškėjo piktnaudžiavimą pasinaudoti jo teise prašyti teismo išdėstyti priteistą kompensaciją. Pažymėtina, kad D. B. argumentai, jog R. B. nuslėpė reikšmingas aplinkybes apie savo turimą turtą bei gaunamas pajamas, taip pat nėra pagrindas daryti išvadai apie pareiškėjo tyčinius veiksmus siekiant nuslėpti reikšmingą jo prašymo nagrinėjimui informaciją. Pažymėtina, kad duomenys apie R. B. turtinę padėtį teismui yra prieinami naudojantis LITEKO informacine sistema. Pažymėtina, kad pats pareiškėjas prašyme nurodė civilinės bylos numerį, kuriuo buvo be kita ko padalintas turtas tarp R. B. ir D. B. bei pateikti išsamūs duomenys apie šalių turtinę padėtį. Teismas pažymi, kad civilinėje teisėje vyrauja dispozityvumo principas ir teikti įrodymus yra šalių teisė (CPK 42 straipsnio 1 dalis). Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo R. B. veiksmų vertinti kaip sąmoningo reikšmingų duomenų slėpimo nuo teismo, taip pat nėra pagrindo jo veiksmus vertinti kaip piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Atsižvelgiant į išdėstytą, D. B. prašymas dėl baudos skyrimo R. B. atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalimi, 95 straipsnio 2 dalimi, 290–291 straipsniais,

nutarė:

pareiškėjo R. B. prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo atmesti.

Suinteresuoto asmens D. B. prašymą dėl baudos R. B. skyrimo atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėja Indrė Savkinienė