Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Logotir“, atstovaujamos nemokumo administratorės mažosios bendrijos „Atisa“, atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2024 m. balandžio 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditorės likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės „LOGOTIR“, pareiškimą skolininkei uždarosios akcinės bendrovės „Dzūkijos logistika“ dėl teismo įsakymo išdavimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Teismas kreditorės pareiškimą priėmė ir 2024 m. kovo 29 d. išdavė įsakymą dėl reikalaujamų sumų išieškojimo, išsiuntė kreditorės pareiškimo, teismo įsakymo nuorašus ir pranešimą pareiškime nurodytu skolininkės adresu (duomenys neskelbtini), tačiau procesiniai dokumentai į teismą grįžo neįteikti. Teismas nurodė, kad skolininkės vadovas ir vienintelis akcininkas yra miręs. Kreditorė pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo nenurodė kitų adresų, kuriais teismas galėtų įteikti skolininkui procesinius dokumentus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

7. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria panaikintas teismo įsakymas ir kreditorės pareiškimas paliktas nenagrinėtu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

3.1. Apeliacine tvarka tikrinamoje byloje iš bylos, teismų informacinės sistemos LITEKO ir valstybės įmonės Registrų centro Juridinių asmenų registro (toliau – ir JAR) duomenų nustatyta, kad:

7.1.1 kreditorė 2024 m. kovo 28 d. kreipėsi į teismą, prašydama išduoti teismo įsakymą ir priteisti kreditorei iš skolininkės 36 932 Eur skolos, 6 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo visiško įvykdymo;

7.1.2 Alytaus apylinkės teismas 2024 m. kovo 29 d. teismo įsakymu nutarė išieškoti iš skolininkės 36 932,00 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2024 m. kovo 29 d. iki teismo įsakymo visiško įvykdymo kreditorei; 195 Eur žyminį mokestį valstybei;

7.1.3 Alytaus apylinkės teismas 2024 m. kovo 29 d. skolininkei išsiuntė kreditorės pareiškimą, teismo įsakymo nuorašą ir pranešimą kreditorės pareiškime nurodytu skolininkės adresu (duomenys neskelbtini);

7.1.4 iš Lietuvos pašto pateiktos informacijos matyti, kad pašto siunta buvo neįteikta adresatui, pažymint priežastį „neatsiėmus pašte per siuntos saugojimo terminą“, papildomai nurodant, kad „savininkas miręs“;

7.1.5 skolininkės vadovas ir vienintelis akcininkas A. Č. mirė (duomenys neskelbtini);

7.1.6 Valstybės įmonės Registrų centras 2023 m. rugpjūčio 7 d. priėmė sprendimą inicijuoti juridinio asmens likvidavimą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.70 straipsnyje nustatyta tvarka.

8. Supaprastintas procesas dėl teismo įsakymo išdavimo įtvirtintas CPK XXIII skyriuje. CPK 438 straipsnyje (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. lapkričio 18 d.), reglamentuojančiame procesinių dokumentų įteikimą bylose dėl teismo įsakymo išdavimo, nurodyta, kad kreditoriaus pareiškimo, teismo įsakymo kopijos ir teismo pranešimas skolininkui įteikiami CPK 123 ir 124 straipsniuose nustatyta tvarka, išskyrus įteikimą kuratoriui ir viešo paskelbimo būdu. Įsiteisėjęs teismo įsakymas per tris darbo dienas išsiunčiamas išieškotojui.

9. CPK 122 straipsnis reguliuoja procesinių dokumentų įteikimo vietą, o CPK 123 ir 124 straipsniai – įteikimo tvarką ir įteikimo patvirtinimą. CPK 122 straipsnio 2 dalis specifiškai nurodo, kad juridiniams asmenims visi procesiniai dokumentai įteikiami juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis.

10. Minėta, kad CPK 123 straipsnis reglamentuoja procesinių dokumentų įteikimo tvarką. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad juridiniams asmenims adresuoti procesiniai dokumentai įteikiami šio juridinio asmens vadovui, kitiems juridinių asmenų registre nurodytiems valdymo organų nariams, juridinio asmens atstovams teisme arba raštinės darbuotojui. Minėto straipsnio 4 dalis įtvirtina, kad, kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato juridinio asmens buveinės vietoje ar kitoje juridinio asmens nurodytoje vietoje, procesinis dokumentas įteikiamas bet kuriam kitam įteikimo vietoje esančiam juridinio asmens darbuotojui. Kai šioje dalyje nustatyta tvarka procesinių dokumentų įteikti nepavyksta, procesinis dokumentas siunčiamas juridinio asmens buveinės adresu ir laikomas įteiktu praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo. Pastaroji teisės norma nustato procesinių dokumentų įteikimą pagal įstatymą, t. y. vienas iš atvejų, kai procesinis dokumentas laikomas įteiktu pagal įstatymą netikrinant, ar dokumentas faktiškai buvo asmeniui įteiktas.

11. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija yra nurodžiusi, kad bylose dėl teismo įsakymo išdavimo procesinių dokumentų įteikimas buvo tikslingai įtvirtintas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 429 ir 438 straipsnių pakeitimo įstatymu, įsigaliojusiu nuo 2015 m. lapkričio 18 d., CPK 438 straipsnį papildant nuoroda į CPK 123 straipsnį, įskaitant ir nuorodą į jame nustatytą įteikimo pagal įstatymą institutą. Šio pakeitimo parengiamieji dokumentai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 429 ir 438 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto aiškinamasis raštas (dokumento Nr. XIIP-2814, registravimo data 2015 m. kovo 10 d.) suponuoja, kad tokio pakeitimo tikslas – įgalinti teismus taikyti CPK 123 straipsnio 4 dalyje nustatytą procesinių dokumentų įteikimo tvarką – išsiuntimą juridinio asmens buveinės adresu, kai praėjus 10 dienų nuo išsiuntimo procesinis dokumentas laikomas tinkamai įteiktu, tokiu reguliavimu siekiant pagreitinti bylų dėl teismo įsakymo išdavimo nagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14-1075/2018).

12. Procesinių dokumentų įteikimo juridiniams asmenims, įskaitant ir įteikimą pagal įstatymą, reguliavimas sistemiškai remiasi juridinių asmenų prigimtimi, Lietuvos Respublikos civilinio kodekse (toliau – CK) įtvirtintu juridinių asmenų įsisteigimo (išskyrus tam tikrus juridinius asmenis, kurie juridiniais asmenimis tampa įstatymo pagrindu) ir įregistravimo (CK 2.63 straipsnis) JAR bei informacijos atskleidimo principu, reiškiančiu juridinių asmenų pareigą atskleisti informaciją (CK 2.62 straipsnio 3 dalis). Kaip nurodoma teisės doktrinoje, atskleidimo principu siekiama užtikrinti, kad juridiniai asmenys neslėptų esminės informacijos nuo visuomenės ir prisiimtų atsakomybę už informacijos neatskleidimą registrui (ir atitinkamai visuomenei) per nustatytus terminus (Civilinė teisė. Bendroji dalis: vadovėlis. Vilnius: Justitia, 2009, p. 247). CK nustatytas juridinių asmenų registravimo ir JAR reguliavimas tretiesiems asmenims leidžia pasitikėti JAR duomenimis ir teisiniuose santykiuose veikti remiantis šiais duomenimis. Atskleidimo pareigos pažeidimas gali sukelti ir tokias teisines pasekmes kaip juridinio asmens likvidavimas JAR tvarkytojo iniciatyva (CK 2.70 straipsnis).

13. Kadangi juridinis asmuo neegzistuoja fiziškai, juridinio asmens buveinė yra itin reikšminga informacija apie jį patį, nes būtent ši informacija yra vienas iš duomenų, užtikrinančių galimybę susisiekti su juridiniu asmeniu, taip pat ir nuspėjamumą bei teisinį tikrumą teisinių santykių dalyviams. Ši informacija turi reikšmės ir užtikrinant kreditoriaus interesus. Pareiga atskleisti duomenis Juridinių asmenų registrui taikoma juridiniam asmeniui (jo valdymo organams, jei įstatymuose ar steigimo dokumentuose nenurodyta kitaip). Be to, juridinis asmuo turėtų ne tik atskleisti duomenis Juridinių asmenų registrui, bet ir pasirūpinti, kad jo buveinėje būtų sudarytos sąlygos priimti procesinius dokumentus ir kitą korespondenciją. Juridinio asmens nepasirūpinimas duomenų apie savo buveinę atskleidimu iš esmės reiškia, jog pats juridinis asmuo, žinodamas jam tenkančią įstatymo nustatytą atskleidimo pareigą ir jos teisines pasekmes, sąmoningai pasirenka tokį savo elgesio būdą, kuriuo atsisako savo pasiekiamumo ir prieinamumo bei su tuo susijusių savo teisių. Taigi, juridinio asmens nepasirūpinimas duomenų apie savo buveinę atskleidimu iš esmės suponuoja ir tai, kad juridinis asmuo sąmoningai prisiima riziką būti neinformuotam apie vykstantį teismo procesą ir nerealizuoti savo teisės būti išklausytam. Kita vertus, juridinio asmens teisė būti išklausytam užtikrinama pateikiant prieštaravimus byloje dėl teismo įsakymo išdavimo, t. y. jei juridinis asmuo įrodo, kad egzistuoja svarbios priežastys, dėl kurių asmuo neįvykdė įstatymų nustatytos atskleidimo pareigos, procesinis terminas gali būti atnaujinamas ir asmuo turės galimybę atlikti atitinkamus procesinius veiksmus. Tokia įstatymo įtvirtinta procesinių dokumentų įteikimo reguliavimo sistema (įskaitant ir įteikimą pagal įstatymą) užtikrina kreditorių ir skolininkų interesų pusiausvyrą ir yra proporcinga priemonė, užkertanti kelią skolininkui piktnaudžiauti teise. Būtent tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-14-1075/2018).

14. Tai, kad skolininkės bendrovės vadovas ir vienintelis akcininkas yra miręs, taip pat nereiškia, kad šiuo atveju neturėjo būti taikyta CPK 123 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta procesinių dokumentų įteikimo juridiniam asmeniui tvarka. CK 2.50 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad juridinis asmuo neatsako pagal juridinio asmens dalyvio prievoles, o pastarasis neatsako pagal juridinio asmens prievoles, išskyrus įstatymuose arba juridinio asmens steigimo dokumentuose numatytus atvejus. Dėl to uždarosios akcinės bendrovės vienasmenio valdymo organo ar dalyvio mirties faktas nepakeičia bendrovės teisinio statuso ir/ar nenaikina bendrovės prievolių kreditoriams.

15. Taigi, įvertinus nurodytą teisinį reglamentavimą ir šiuo klausimu aktualią teismų praktiką, sutiktina su apeliantu, kad teisės aktai nenumato išimties dokumentų įteikimui juridinio asmens buveinės adresu laikant, kad jie yra įteikti po 10 dienų nuo išsiuntimo. Dėl to Alytaus apylinkės teismo 2024 m. balandžio 30 d. nutartis panaikintina ir byla pirmosios instancijos teismui perduotina atlikti veiksmus dėl procesinių dokumentų skolininkei įteikimo įstatyme įtvirtinta tvarka.

16. Atkreiptinas pirmosios instancijos teismo dėmesys į CK 2.70 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą nuostatą, kad juridinio asmens kreditoriai turi teisę pareikšti ieškinį teisme dėl skolininko prievolių įvykdymo ar bankroto bylos iškėlimo per vienerių metų ieškinio senaties terminą, skaičiuojamą nuo juridinio asmens, kuriam inicijuojamas likvidavimas, statuso įgijimo. Kaip minėta, apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad valstybės įmonės Registrų centro 2023 m. rugpjūčio 7 d. sprendimu pradėtos skolininkės likvidavimo procedūros CK) 2.70 straipsnyje nustatyta tvarka. Taigi teismas, priėmęs ieškinį dėl skolininko prievolių įvykdymo (šiuo atveju pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo), privalėjo ne vėliau kaip kitą darbo dieną apie tai pranešti juridinių asmenų registro tvarkytojui. Registro tvarkytojas, gavęs šį teismo pranešimą, juridinių asmenų registro nuostatuose nustatyta tvarka išregistruoja juridinio asmens, kuriam inicijuojamas likvidavimas, statusą.

Dėl bylos procesinės baigties

17. Esant nustatytoms aplinkybėms spręstina, jog pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad skolininkės vadovas yra miręs, nepagrįstai konstatavo, kad teismui nėra žinoma vieta, kur būtų galima įteikti skolininkei procesinius dokumentus, dėl to nepagrįstai panaikino teismo įsakymą ir kreditoriaus pareiškimą paliko nenagrinėtą. Atsižvelgiant į tai atskirasis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis panaikintina ir byla pirmosios instancijos teismui perduotina atlikti veiksmus dėl procesinių dokumentų skolininkei įteikimo įstatyme įtvirtinta tvarka (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2024 m. balandžio 30 d. nutartį ir perduoti pirmosios instancijos teismui atlikti veiksmus dėl procesinių dokumentų skolininkei įteikimo įstatyme įtvirtinta tvarka.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.