Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjo UAB „3Ri“ atstovui advokatui Aivarui Giliui, atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui Linui Ramanauskui ir trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus teritorinės muitinės atstovei Janinai Meškevič,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „3Ri“ skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus teritorinei muitinei dėl sprendimų panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2010 m. rugsėjo 17 d. pareiškėjas su Baltarusijos Respublikoje registruotu pardavėju OOO „KadansInvestStroi“ sudarė Produkcijos tiekimo sutartį Nr. 17-09/10, kurios pagrindu pareiškėjas įsigijo ir įvežė į Lietuvos Respubliką skalūnų alyvos, kurią deklaracijose deklaravo TARIC kodu 2707 99 99 00 ir papildomu nacionaliniu kodu X305. Iš pardavėjo išduoto pareiškėjui parduotos produkcijos partijos techninio paso Nr. 5 matyti, kad įsigyta ir įvežta produkcija pasižymi tokiomis savybėmis, kaip vienalytis (homogeniškas) klampus juodos spalvos skystis. Pagal 2012 m. spalio 17 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 927/2012 (Kombinuotoji nomenklatūra), produktas su kodu 2707 99 99 00, priklauso 2707 pozicijai, kurią sudaro alyvos ir kiti aukšto temperatūrinio akmens anglių dervų distiliavimo produktai, panašūs produktai, kurių sudėtyje esančių aromatinių sudėtinių dalių masė didesnė už nearomatinių sudėtinių dalių masę. Vadovaujantis Europos Sąjungos Kombinuotosios nomenklatūros paaiškinimais 2707 99 99 subpozicijoje daugiausia klasifikuojami produktai, kuriuos sudaro angliavandenilių mišiniai. Pagal 1 ir 6 bendrąsias Kombinuotosios nomenklatūros aiškinimo taisykles, juridiniais tikslais prekių klasifikavimas turi būti nustatomas pagal pozicijų pavadinimus bei skyrių ir skirsnių pastabas. Klasifikuojant prekes bet kurios pozicijos subpozicijoje, vadovaujamasi subpozicijų pavadinimais ir visomis taikytinomis subpozicijų pastabomis. Nagrinėjamu atveju, Bendrovė muitinio įforminimo metu tinkamai deklaravo produktą TARIC arba Kombinuotosios nomenklatūros kodu 2707 99 99 00 ir dėl to ginčo tarp šalių nėra. Vilniaus teritorinė muitinė pareiškėjo importuotam produktui apskaičiavo 1043 Lt už 1000 l produkto akcizų tarifą, kuris pagal Akcizų įstatymo 37 straipsnio 1 dalį taikytinas gazoliams. Remiantis Kombinuotosios nomenklatūros sąrašu gazoliams priskiriami produktai, kurie kvalifikuojami 2710 19 ir 1710 20 subpozijose, nors tiek Vilniaus teritorinė muitinė, tiek Muitinės departamentas sutiko su pareiškėjo nurodytu 2707 99 99 00 kodu, kuris priklauso 2707 99 subpozicijai. Pagal Nacionalinių papildomų Lietuvos Respublikos integruoto tarifo kodų sąrašą nacionalinis kodas X305 nurodo šildymui skirtus gazolius (buitinį krosnių kurą), pažymėtus nustatyta tvarka, arba produktus, kurie pagal Akcizų įstatymą apmokestinami akcizų tarifu, nurodytu Akcizo įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje. Pareiškėjas importavo energinį produktą, kuris nėra priskirtinas prie gazolių (buitinio krosnių kuro). Pareiškėjo produktas nebuvo pažymėtas, todėl Vilniaus teritorinė muitinė nusprendė pakeisti prekių nacionalinį papildomą kodą iš X305 į X304, panaikinti Bendrovei pritaikytą lengvatinį akcizo tarifą bei įregistruoti mokestinę nepriemoką pareiškėjui. Vilnius teritorinė muitinė, įregistravusi pareiškėjui papildomą mokestinę nepriemoką, TARIC kodo nepakeitė. Pakeitė tik nacionalinį papildomą kodą (iš X305 į X304), susijusį su akcizo tarifo dydžiu, nors X304 kodas žymi gazolius arba produktus, kurie pagal Akcizų įstatymą apmokestinami akcizo tarifu, nurodytu Akcizų įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje, t.y. gazoliams taikytinu tarifu. Tokiu būdu Vilniaus teritorinė muitinė priskaičiuodama papildomus importo mokesčius pareiškėjo importuotą produktą priskyrė prie gazolių, nors sutiko, kad produktas priklauso 2707 99 subpozicijai, kuriai pagal Kombinuotąją nomenklatūrą nėra priskirtini gazoliai.

Pareiškėjas pažymėjo, kad ginčas su Muitinės departamentu dėl pareiškėjui importuotų prekių (skalūnų alyvos-absorbento 50/370), kurios yra analogiškos iš Baltarusijos pardavėjo įsigytam produktui, pažymėtų Kombinuotosios nomenklatūros kodu 2707 99 99 00, yra kilęs ir anksčiau. Pareiškėjas, siekdamas įrodyti prekės sudėtį ir tinkamą žymėjimą, pateikė Muitinės departamentui Rusijos federalinės muitinės tarnybos 2012 m. lapkričio 7 d. eksperto išvadą Nr. 391329, kurioje skalūnų alyva-absorbentas identifikuotas kaip mišinys, susidedantis iš neribinių linijinių ir ciklinių angliavandenilių izomerinių darinių, organinių junginių, kurių sudėtyje yra deguonies ir nedidelio skaičiaus aromatinių angliavandenilių, kuris gaunamas gaminant monomerus sintetiniam kaučiukui (izoprenas, izobulenas). Rusijos muitinės ekspertas pažymėjo, kad tiriamo mėginio komponentinė sudėtis nebūdinga naftos produktams ir produktams, gautiems iš akmens anglies dervos, o tiriamo mėginio cheminė sudėtis neatitinka prekių pozicijoje 2707 pateikto aprašymo. Atsižvelgiant į Rusijos ekspertų išvadas muitinės deklaracijoje buvo pakoreguotas prekei – skalūnų alyva-absorbentas 50/370 – suteiktas naujas kombinuotosios nomenklatūros kodas 3814 00 90 00.

Pareiškėjo vertinimu, iš Baltarusijos į Lietuvą importuotas produktas naudojamas kaip priedas į šildymo kurą ar kuro katilų, kitų sistemų valymui, nes turi savybę tirpinti asfalto-dervos ir parafino nuosėdas, yra nepriskirtinas naftos produktams, todėl deklaracijose jis tinkamai deklaruotas Kombinuotosios nomenklatūros kodu 2707 99 99 00 ir papildomu nacionaliniu kodu X305.

Vilniaus teritorinė muitinė supaprastinto patikrinimo ataskaitoje padarė išvadą, kad pareiškėjas nepagrįstai pritaikė lengvatinį akcizo tarifą (73 Lt už 1000 l), nes pagal Akcizų įstatymo 37 straipsnio 2 dalį, tokia lengvata gali būti taikoma tik žymėtam šildymui skirtam kurui. Todėl Vilniaus teritorinė muitinė nusprendė, kad apskaičiuojant akcizą pareiškėjo įvežtam produktui, taikytinas Akcizų įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje nustatytas akcizo tarifas (1043 Lt už 21000 l), kuris taikomas gazoliams. Pareiškėjas pažymėjo, kad Vilniaus teritorinė muitinė nepateikė jokių duomenų ir (ar) įrodymų, patvirtinančių produkto priskyrimą būtent šiam produktui – gazoliams. Muitinės departamentas ginčijamame 2013 m. gegužės 22 d. sprendime nurodė, kad nacionaliniu kodu X305 deklaruojami šildymui skirti gazoliai (buitinis krosnių kuras), pažymėti nustatyta tvarka arba produktai pagal Akcizų įstatymą apmokestinami akcizo tarifu, nurodytu Akcizų įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje. Muitinės departamentas taip pat pažymėjo, kad prekė, klasifikuojama Kombinuotosios nomenklatūros kodu 2707 99 99 00 nėra priskiriama prie šildymui skirto kuro, kuris turi būti pažymėtas, todėl padarė išvadą, kad pareiškėjui neatsirado prievolės žymėti produktą. Nepaisant išvardintų prieštaravimų Muitinės departamentas patvirtino Vilniaus teritorinės muitinės supaprastinto patikrinimo ataskaitą.

Pagal Akcizų įstatymo nuostatas ne šildymui skirtas kuras privalo būti pažymėtas tik Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais. Pareiškėjo importuotas produktas, kurio Kombinuotosios nomenklatūros kodas 2707 99 99 00, nepriklauso nei šildymui skirtam kurui, nei šildymui skirtam energetiniam produktui. Kadangi nei Vyriausybė, nei jos įgaliota institucija nepatvirtino jokios tvarkos ir (ar) taisyklių dėl tokio produkto (KN kodas 2707 99 99 00) žymėjimo, tai nėra aišku, kaip turėjo būti įvykdytas Muitinės departamento sprendime nurodytas reikalavimas – prekes žymėti vadovaujantis Akcizų įstatymo 37 straipsnio 2 dalies nuostatomis.

Akcizų įstatymo 42 straipsnio nuostatos leidžia pasinaudoti 37 straipsnio 2 dalyje numatytu šildymui skirtam gazoliui nustatytu lengvatiniu 73 Lt už 1000 l produkto akcizu, jeigu energetinis produktas yra ekvivalentiškas produktui, vietoj kurio arba kaip šių produktų priedai jie gali būti ar yra parduodami arba naudojami. Pareiškėjas įvežtą produktą (KN kodas 2707 99 99 00, NK X305) pardavė pirkėjui UAB „Artela“ pagal 2010 m. rugsėjo 28 d. absorbentinių skiediklių, priedų ir produktų pirkimo-pardavimo sutartį. Pareiškėjo importuota produkcija pagal savo charakteristikas įprastai yra naudojama kaip priedas į šildymo kurą, taip pat skalauti piršimo sistemų katilus nuo nuosėdų, skystinti tirštus produktus ir šalinti vandens frakcijas, jas absorbuojant, užšalusių, sustingusių ir nusistovėjusių produktų atitirpdymui. Pareiškėjo turimais duomenimis įsigytą produktą UAB „Artela“ panaudojo kaip priedą į šildymo kurą.

Pareiškėjas taip pat atkreipė dėmesį, kad UAB „Nadeksas, kuri 2013 metais įvežė tokią pat alyvą-absorbentą kaip ir pareiškėjas, tačiau Vilniaus teritorinė muitinė įvežtam produktui priskyrė naują Kombinuotosios nomenklatūros kodą 2707 99 19 00 ir pritaikė 0 proc. dydžio trečiųjų šalių muitą, o pareiškėjo atžvilgiu paliko 2707 99 99 00 kodą ir be apskaičiuotų 1,7 proc. trečiųjų šalių muito papildomai pritaikė 1043 Lt už 1000 l akcizo tarifą, priskaičiavo trūkstamą PVM, delspinigius ir paskyrė 10 proc. dydžio piniginę baudą.

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas skundą patikslino, nurodydamas, kad pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus teritorinės muitinės supaprastinto patikrinimo ataskaitą visa apimtimi, skundą palaikė iš esmės jame nurodytais motyvais ir prašė jį tenkinti.

Muitinės departamentas, priimdamas ginčijamą sprendimą, nagrinėjo konkretų mokestinį ginčą, kuris kilo dėl prievolės žymėti importuojamą prekę buvimo ar nebuvimo. Pareiškėjas nesutinka dėl Vilniaus teritorinės muitinės sprendimu pakeisti nacionalinį papildomą kodą iš X305 į X304. Muitinės departamentas taip pat atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo nurodyti ankstesni sprendimai priimti nagrinėjant kitokius teisiniu ir faktiniu požiūriu ginčus.

Mokestinis ginčas kilo dėl apreiškėjo importuotų ir ginčo deklaracijose deklaruotų prekių (šildymo kuras-alyva) klasifikavimo papildomu nacionaliniu kodu X304 bei iš to kylančių mokestinių įsipareigojimų. Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2002 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. 193 patvirtintos Kuro, kuriam taikomos akcizų lengvatos, žymėjimo taisyklės (toliau – Taisyklės) detalizuoja Akcizų įstatyme nuodytų lengvatų taikymo tvarką. Taisyklių 1 punkte nustatyta, kad kuro, kuriam taikomos akcizų lengvatos, žymėjimo tvarka skirta tokio kuro žymėjimo (fiskalinio) reikalavimams nustatyti, kad jis išsiskirtų iš kuro, kuriam netaikomos akcizų lengvatos. Taisyklių 9 punktas reglamentuoja, kad importuojamas kuras žymimas užsienio šalyse ar muitinės sandėliuose arba laikinojo prekių saugojimo vietose. Importuojamas kuras, kuriam taikomos akcizų lengvatos, dažomas ir žymimas tokiomis pačiomis žymėjimo medžiagomis, kaip nurodyta Taisyklių 1 ir 2 prieduose, nurodant kokybės pažymėjime, pase ar sertifikate dažiklio, žymiklio koncentracijos svorio vienetui bei spalvos skaičius, nustatytus ASTM D 1500 metodu. Taisyklių 1 priedo 2.1 punkte nustatyta, kad šildymui skirtas kuras apima produktus, klasifikuojamus pagal Kombinuotąją nomenklatūrą kodais: 2707 50 10, 2707 99 19, 2710 19 41, 1710 19 45, 1710 19 49, 2710 19 61, 2710 19 63, 2710 19 65, 3824 91 99. Įvertinus tai, kad apreiškėjas deklaravo šildymui skirtą kurą – alyvą, nurodydamas kodą 2707 99 99, kuris nėra numatytas taisyklių 1 priedo 2.1 punkte, taip pat, kad tas kuras nebuvo pažymėtas, Vilniaus teritorinė muitinė padarė išvadą, kad akcizo lengvatos importuotoms prekėms netaikytinos ir dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjui perskaičiavo akcizo ir importo PVM mokesčius, apskaičiavo delspinigius ir paskyrė baudą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies

2010 m. rugsėjo 17 d. UAB „KadansInvestStroj“ ir UAB „3Ri“ pasirašė Produkcijos tiekimo sutartį Nr. 17-19/10 (b.l. 31-32, 33-34), kuria UAB „3Ri“ susitarė pirkti iš UAB „KadansInvestStroj“ skalūnų alyvą.

2010 m. rugsėjo 17 d. UAB „KadansInvestStroj“ išrašė komercinę sąskaitą Nr. 20 (b.l. 36, 37) 3010 Eur sumai už 14 tonų skalūnų alyvos.

Pase (b.l. 39, 40) nurodyta, jog skalūnų alyva yra vienalytis klampus skystis – juodos spalvos, kurio tankis, esant 20⁰ C, g/cm³ , ne mažiau kaip 981, klampumas (klimatinis), esant 80⁰ C, cSt, ne mažiau 3,70, pelenų masės dalis 0,014 proc., vandens masės dalis 0,38 proc., sieros dalis ne daugiau kaip 0,92 proc., degimo šiluma 39,06 MJ/kg.

2010 m. rugsėjo 28 d. Absorbentų skiediklių, priedų ir produktų pirkimo-pardavimo sutartimi (b.l. 54-58) UAB „3Ri“ įsipareigojo parduoti ir pristatyti absorbentinių skiediklių, tokių kaip skysto šildymo kuro priedų ir tam skirtų kuro katilų, kitų sistemų valymo produktų, o UAB „Artela“ įsipareigojo prekes nupirkti ir tinkamai priimti.

2012 m. gruodžio 13 d. Kauno teritorinės muitinės supaprastinto patikrinimo ataskaitoje Nr. 2KM19/13-07393 (b.l. 59-64) buvo pakeistas UAB „3Ri“ importuotos prekės „Absorbentas 50/370“ 2012 m. rugpjūčio 13 d. deklaracijoje prekės kodas iš 2707 50 90 00 X305 į 2707 50 10 00 X304 bei atitinkami perskaičiuoti muito mokesčiai ir įregistruota mokestinė nepriemoka. 2013 m. gegužės 2 d. sprendimu Nr. 1A-154 (b.l. 70-72) Kauno teritorinei muitinei pavesta atlikti pakartotinį patikrinimą ir priimti naują sprendimą.

Kauno teritorinės muitinės 2013 m. sausio 10 d. supaprastinto patikrinimo ataskaitoje Nr. 3KM19/13-0014S (b.l. 65-69) buvo pakeistas UAB „3Ri“ 2012 m. lapkričio 5 d. deklaracijoje deklaruotoms prekėms šildymo kurui-alyvai-absorbentui nacionalinis papildomas prekės kodas iš X305 į ZX304 ir perskaičiuoti importo mokesčiai bei įregistruota mokestinė nepriemoka. 2013 m. gegužės 7 d. Muitinės departamento sprendimu Nr. 1A-157 (b.l. 74-77) Kauno teritorinei muitinei pavesta atlikti pakartotinį patikrinimą ir priimti naują sprendimą.

2012 m. lapkričio 7 d. Federalinės muitinės tarnybos Centrinės ekspertizės-kriminalinės muitinės valdybos Muitinės eksperto išvadoje Nr. 660/03-2012 (b.l. 42-46, 47-52) konstatuota, kad „Absorbent 50/370“ markės prekės gaunamos gaminant monomerus sintetiniam kaučiukui ir naudojamos kaip asfalto-dervos ir parafino nuosėdų tirpiklis. Tiriamo mėginio komponentinė sudėtis nebūdinga naftos produktams ir produktams, gautiems iš akmens anglies dervos.

Vilniaus teritorinė muitinė, vadovaudamasi Bendrijos muitinės kodekso 78 straipsniu, Mokesčių administravimo įstatymo 96 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 97 straipsnio 2 dalimi, 139 straipsnio 1 dalimi, Akcizų įstatymo 2 straipsniu, 37 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 748 patvirtintų Mokesčių mokėjimo muitinėje taisyklių 10 punktu, Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2007 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 1B-240 patvirtintu Nacionalinių papildomų Lietuvos Respublikos integruoto tarifo kodų sąrašu, Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2003 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. 1B-835 patvirtintomis Duomenų taisymo muitinėje įformintuose dokumentuose taisyklėmis, 2013 m. vasario 12 d. supaprastinto patikrinimo ataskaita Nr. 3VM190277s (b.l. 11-15, 16-20) nusprendė taikyti deklaracijose Nr. 10LTVR3000IM01D396 (2010-10-06), 12LTVR3000IM001334 (2012-01-13), 12LTVR3000IM007457 (2012-03-01), 12LTVR3000IM00BCC7 (2012-04-07), 12LTVR3000IM00F897 (2012-05-05) ir 12LTVR3000IM013159 (2012-06-01) deklaruotoms prekėms akcizo tarifą kaip nurodyta 1 lentelėje (ginčo deklaracija Nr. 10LTVR3000IM01D396 taikant akcizo tarifą 947 Lt už 1000 l produkto, o ginčo deklaracijos 12LTVR3000IM001334, 12LTVR3000IM007457, 12LTVR3000IM00BCC7 - 1043 Lt už 1000 l produkto); taisyti deklaracijose Nr. 10LTVR3000IM01D396, 12LTVR3000IM001334, 12LTVR3000IM007457, 12LTVR3000IM00BCC7, 12LTVR3000IM00F897 ir 12LTVR3000IM013159 TARIC kodu 2707 99 99 00 deklaruotoms prekėms nacionalinį papildomą prekės kodą iš X305 į X304; perskaičiuoti deklaracijose Nr. 10LTVR3000IM01D396, 12LTVR3000IM001334, 12LTVR3000IM007457, 12LTVR3000IM00BCC7, 12LTVR3000IM00F897 ir 12LTVR3000IM013159 importo mokesčius kaip nurodyta 2 lentelėje - 109909 Lt akcizo mokesčio ir 23081 Lt PVM (ginčo deklaracijos atitinkamai 61205 Lt akcizo mokesčio ir 12853 Lt PVM), skirti UAB „3Ri“ 13299 Lt baudos už mokėtinų mokesčių sumažinimą; priskaičiuoti 11972 Lt akcizo ir 2515 Lt PVM delspinigių (ginčo deklaracijos atitinkamai 8021 Lt akcizo ir 1685 Lt PVM delspinigių) ir įregistruoti UAB „3Ri“ mokestinę prievolę: 109909 Lt akcizo, 23081 Lt PVM, 13299 Lt baudos, 11972 Lt delspinigių, 2515 Lt PVM delspinigių.

UAB „3Ri“ 2013 m. kovo 1 d. kreipėsi į Muitinės departamentą su skundu (b.l. 22-25) prašydama panaikinti Vilniaus teritorinės muitinės 2013 m. vasario 12 d. supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr. 3VM190277s.

Muitinės departamentas 2013 m. gegužės 22 d. sprendimu Nr. 1A-4.13-182 „Dėl UAB „3Ri“ skundo“ (b.l. 26-28) patvirtino Vilniaus teritorinės muitinės 2013 m. vasario 12 d. supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr. 3VM190277s.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 52 straipsnį pareiškėjas turi teisę tikslinti skundo pagrindą ar dalyką. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad tiek atsakovas, tiek tretysis suinteresuotas asmuo atsiliepimuose į pareiškėjo skundą pateikė argumentus dėl visų ginčijamoje ataskaitoje tikrintų deklaracijų, todėl teismas išnagrinėjo patikslintą pareiškėjo reikalavimą dėl supaprastintos patikrinimo ataskaitos visa apimtimi. Nagrinėjamoje byloje spręstinas ginčas dėl Vilniaus teritorinės muitinės 2013 m. vasario 12 d. supaprastinto patikrinimo ataskaitos Nr. 3VM190277s (b.l. 11-15) ir Muitinės departamento 2012 m. gegužės 22 d. sprendimo Nr. 1A-4.13-182 (b.l. 26-28) teisėtumo ir pagrįstumo. Teismas įpareigotas nustatyti, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo savo kompetencijos, taip pat ar aktas neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (ABTĮ 3 str. 2 d.). Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Sprendžiant pareiškėjo reikalavimo panaikinti ginčo sprendimus pagrįstumą būtina įvertinti skundžiamų sprendimų, kurie laikytini viešojo administravimo aktais, atitiktį Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas sprendimas turėtų būti panaikintas.

Iš esmės ginčas tarp šalių kilęs dėl pareiškėjo įvežtam produktui, ginčo deklaracijose nurodytam kaip šildymo kuras-alyva ir pažymėtam prekių kodu 2707 99 99 00 ir papildomu kodu X305, taikytino akcizų tarifo. Muitinio įforminimo metu ginčo deklaracijose apskaičiuojant akcizą pritaikytas lengvatinis akcizo tarifas (73 Lt už 1000 l produkto). Ginčijamoje ataskaitoje konstatuota, kad turi būti taikomas Akcizų įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje nustatytas akcizo tarifas (1140 Lt už 1000 l produkto).

Vilniaus teritorinė muitinė, ginčijama ataskaita pakeisdama pareiškėjo pateiktose deklaracijose nacionalinį papildomą prekės kodą iš X305 į X304 ir perskaičiuodama akcizo, PVM mokesčius, delspinigius bei paskirdama baudą, vadovavosi Bendrijos muitinės kodekso 78 straipsniu, Mokesčių administravimo įstatymo 96 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 97 straipsnio 2 dalimi, 139 straipsnio 1 dalimi, Akcizų įstatymo 2 straipsniu, 37 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos vyriausybės 1996 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 748 patvirtintų Mokesčių mokėjimo muitinėje taisyklių 10 punktu, Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2007 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 1B-240 patvirtintu Nacionalinių papildomų Lietuvos Respublikos integruoto tarifo kodų sąrašu, Muitinės departamento direktoriaus 2003 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. 1B-835 patvirtintomis Duomenų taisymo muitinėje įformintuose dokumentuose taisyklėmis.

Akcizų įstatymo 2 straipsnyje, apibrėžiančiame akcizų objektą, nustatyta, kad akcizais yra apmokestinamos šios prekės, kaip jos apibrėžtos šio įstatymo 3 straipsnyje:1) etilo alkoholis ir alkoholiniai gėrimai; 2) apdorotas tabakas; 3) energiniai produktai; 4) elektros energija. Kiti, negu nurodyta šio įstatymo 2 priede, energiniai produktai tampa akcizų objektu, jeigu jie parduodami arba naudojami kaip variklių degalai, jų priedai arba kaip šildymui skirtas kuras, tačiau jiems netaikomi šio įstatymo reikalavimai dėl prekių kontrolės ir gabenimo (reikalavimas, kad jie būtų gaminami, perdirbami, maišomi, laikomi akcizais apmokestinamų prekių sandėlyje, reikalavimas, kad jie būtų gabenami tokia pačia tvarka kaip ir šio įstatymo 2 priede nurodyti produktai, ir t. t.). Visi kiti šio straipsnio 1 dalyje nenurodyti produktai tampa akcizų objektu, jeigu jie parduodami arba naudojami kaip variklių degalai arba jų priedai. Šioje dalyje nurodytiems produktams taikomi akcizų tarifai, šiame įstatyme nustatyti atitinkamam ekvivalentiškam energiniam produktui, vietoj kurio arba kaip kurio priedas produktas parduodamas arba naudojamas. Visi kiti šio straipsnio 1 dalyje nenurodyti angliavandeniliai, išskyrus gamtines dujas ir durpes, tampa akcizų objektu, jeigu jie parduodami arba naudojami kaip šildymui skirtas kuras. Šioje dalyje nurodytiems produktams taikomi akcizų tarifai, šiame įstatyme nustatyti atitinkamam ekvivalentiškam energiniam produktui, vietoj kurio produktas parduodamas arba naudojamas.

Akcizų įstatymo 37 straipsnio, nustatančio gazoliams taikomus akcizų tarifus, 1 dalyje nustatyta, kad gazoliams taikomas 1140 litų už 1000 litrų produkto akcizų tarifas, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šildymui skirtiems gazoliams (buitiniam krosnių kurui), pažymėtiems šio įstatymo 44 straipsnyje nustatyta tvarka, taikomas 73 litų už 1000 litrų produkto akcizų tarifas.

Akcizų įstatymo 44 straipsnis reglamentuoja energetinių produktų, kuriems taikomos akcizų lengvatos, žymėjimą, tiekimą ir naudojimą. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka žymimi: 1) šildymui skirti energiniai produktai, kuriems taikomas šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje nustatytas akcizų tarifas; 2) kiti energiniai produktai, kuriems taikomos akcizų lengvatos, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais. Šio straipsnio 1 dalyje, taip pat šio įstatymo 43 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų energinių produktų tiekimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija (44 str. 2 d.). Už energinių produktų žymėjimo ir (arba) tiekimo tvarkos nesilaikymą, taip pat tais atvejais, kai žymėti energiniai produktai panaudojami kaip degalai (variklių kuras) ir (arba) kaip šildymui skirtas kuras, tačiau kitaip negu tam tikslui, kuriam šiuos energinius produktus naudojant yra nustatyta akcizų lengvata, įstatymų nustatyta tvarka taikomos sankcijos (44 str. 3 d.).

Kaip jau anksčiau teismo sprendime minėta pareiškėjo įvežtas produktas ginčo deklaracijose (b.l. 111-116) buvo nurodytas, kaip šildymo kuras-alyva. Be to, produktas identifikuotas ir TARIC prekių kodu 2707 99 99 bei papildomu nacionaliniu kodu X305.

Ginčo tarp proceso šalių dėl deklaracijose nurodyto pareiškėjo įvežto produkto TARIC kodo (2707 99 99) nėra, tačiau šalys skirtingai vertina produkto žymėjimą nacionaliniu kodu. Pareiškėjo vertinimu ginčo deklaracijose produktas buvo teisingai pažymėtas nacionaliniu kodu X305 ir tuo pagrindu teisingai buvo pritaikytas Akcizų įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje nustatytas akcizų tarifas (73 Lt už 1000 l produkto). Vilniaus teritorinė muitinė ginčijamoje ataskaitoje pareiškėjo nurodytą kodą X305 ištaisė į X304.

Nacionalinių papildomų Lietuvos Respublikos integruoto tarifo kodų sąraše, patvirtintame Muitinės departamento direktoriaus 2007 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 1B-240, nustatyta, kad kodu X304 žymimi gazoliai arba produktai, kurie pagal Akcizų įstatymą apmokestinami akcizo tarifu, nuodytu Akcizų įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje, o kodu X305 - šildymui skirti gazoliai (buitinių krosnių kuras), pažymėti nustatyta tvarka, arba produktai, kurie pagal Akcizų įstatymą apmokestinami akcizų tarifu, nurodytu Akcizų įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje. Vilniaus teritorinė muitinė, nustačiusi, kad pareiškėjo produktas nebuvo pažymėtas (ginčo tarp šalių dėl šios aplinkybės nėra) nusprendė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas deklaracijose privalėjo nurodyti ne kodą X305, o X304. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. birželio 28 d. nutartimi Nr. A261-1313/2012 yra išaiškinęs, kad sistemiškai analizuojant minėtąsias teisės normas darytina išvada, kad papildomais kodais žymimos tokios pačios prekės – skiriasi tik požymiai (žymėtos ar nežymėtos) bei taikomo akcizo tarifo dydis. Todėl nagrinėjamoje byloje ypač aktualiu tampa pareiškėjo įvežto produkto žymėjimo klausimas. Kaip teismo sprendime anksčiau jau minėta, pareiškėjo įvežtas produktas pažymėtas nebuvo. Tiek Muitinės departamento, tiek Vilniaus teritorinės muitinės vertinimu šildymui skirtas kuras, kuriam pareiškėjas siekia pritaikyti 73 Lt už 1000 l akcizinę lengvatą, privalo būti žymimas visais atvejais, nes tai tiesiogiai numato Akcizų įstatymo 37 straipsnio 2 dalis ir 44 straipsnio 1 dalies 1 punktas.

Kaip teisingai nurodė pareiškėjas Kuro, kuriam taikomos akcizų lengvatos, žymėjimo taisyklės, patvirtintos Ūkio ministro 2002 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. 193, taikytinos tik šildymui skirto kuro ir kito kuro, kuriam taikomos akcizų lengvatos, – Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais, žymėjimui. Minėtų taisyklių 2 priedo 2 punkte nurodyti, reikalavimai žymėtam šildymui skirtam kurui: šildymui skirtas kuras apima produktus, klasifikuojamus pagal Kombinuotąją prekių nomenklatūrą, kodai 2707.50.10, 2707.99.19, 2710.19.41, 2710.19.45, 2710.19.49, 2710.19.61, 2710.19.63, 2710.19.65, 3824.90.99; kuro, klasifikuojamo kodais 2707.50.10.0, 2707.99.19.0, tankis esant 15° C yra daugiau kaip 880 kg/m³ ir likusio kuro tankis esant 15° C lygus 880 kg/m³ ir mažiau; kiti kuro parametrai privalo atitikti Lietuvoje vartojamų naftos produktų privalomuosius kokybės rodiklius, patvirtintus Lietuvos Respublikos ūkio ministro, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2001 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 135/221/137 „Dėl Lietuvoje vartojamų naftos produktų privalomųjų kokybės rodiklių patvirtinimo“. Atsižvelgiant į šį teisinį reglamentavimą sutiktina su pareiškėjo argumentu, kad jam (pareiškėjui) įvežant produktą, klasifikuojamą TARIC kodu 2707 99 99 ir neįtrauktą į žymėtino šildymo kuro sąrašą, nenustatyta prievolė įvežamą produktą žymėti. Aplinkybė, kad Vyriausybė ar jos įgaliota institucija nėra nustačiusi tvarkos, pagal kurią turėtų būti žymimas pareiškėjo įvežtas produktas, kuris pagal turinį (sudėtį) ir paskirtį galėtų būti vertinamas kaip produktas, kuriam taikoma akcizo tarifo lengvata, negali eliminuoti pareiškėjo galimybės tokia lengvata pasinaudoti (MAĮ 3 str. 5 d.).

Akcizų įstatymo 42 straipsnyje nustatyta, kad šio įstatymo 35-39 straipsniuose nenurodytiems energiniams produktams taikomi akcizų tarifai, šiuose straipsniuose nustatyti atitinkamiems ekvivalentiškiems produktams, vietoj kurių ar kaip šių produktų priedai jie gali būti ar yra parduodami arba naudojami. Kai pagal Akcizų įstatymo nuostatas atsiranda prievolė apskaičiuoti ir mokėti kitų nei šio įstatymo 35-39 straipsniuose nurodytų energinių produktų akcizus, turi būti taikomas tas iš įstatymo 35-39 straipsniuose nurodytų akcizų tarifų, kuris taikomas tam energiniam produktui, vietoj kurio ar kaip kurio priedas kitas energinis produktas gali būti ar yra parduodamas arba naudojamas. Kaip matyti iš į bylą pateiktos produkcijos tiekimo sutarties Nr. 17-09/10 (b.l. 31-41) pareiškėjas ginčo deklaracijose deklaravo iš UAB „KadansInvestStroj“ įsigytą skalūnų alyvą. Be to iš Absorbentinių skiediklių, priedų ir produktų pirkimo-pardavimo sutarties, pasirašytos tarp pareiškėjo ir UAB „Artela“ (b.l. 54-58) matyti, kad pareiškėjo įvežtas produktas galutinio jo gavėjo naudojamas kaip skysto šildymo kuro priedas ir tam skirtų kuro katilų, kitų sistemų valymo produktas. Todėl pareiškėjas pagrįstai įvežtą produktą laiko ne šildymui skirtu gazoliu, o kitu energetiniu produktu.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes ir anksčiau sprendime aptartą teisinį reglamentavimą (Akcizų įstatymo 37 str., 42 str., 44 str.,) sutiktina su pareiškėjo išvada, kad jo (pareiškėjui) įvežtam produktui, kuris buvo panaudotas kaip priedas į šildymo kurą ir yra priskirtinas prie kitų energetinių produktų, gali būti taikomas Akcizų įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje numatytas lengvatinis akcizų tarifas.

Remiantis sprendime išdėstytais motyvais darytina išvada, kad Vilniaus teritorinė muitinė nagrinėjamu atveju neturėjo pagrindo keisti pareiškėjo deklaracijose nurodyto nacionalinio kodo iš X305 į X304, o tuo pačiu ir perskaičiuoti akcizo mokesčio, PVM, paskaičiuoti delspinigių ir skirti baudą. Vilniaus teritorinės muitinės 2013 m. vasario 12 d. supaprastinto patikrinimo ataskaita Nr. 3VM190277s naikintina kaip prieštaraujanti aukštesnės galios teisės aktams (ABTĮ 89 str. 1 d. 1 p.).

Kadangi Muitinės departamentas 2013 m. gegužės 22 d. sprendimu Nr. 1A-4.13-182, patvirtindamas Vilniaus teritorinės muitinės 2013 m. vasario 12 d. supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr. 3VMN190277s rėmėsi iš esmės tais pačiais argumentais kaip ir Vilniaus teritorinė muitinė ginčijamoje ataskaitoje, kuriuos teismas anksčiau sprendime nurodytais motyvais pripažino nepagrįstais, todėl, teismui panaikinus ginčijamą Vilniaus teritorinės muitinės supaprastinto patikrinimo ataskaitą kaip prieštaraujančią teisės aktų nuostatoms, tuo pačiu pagrindu naikintinas ir Muitinės departamento sprendimas (ABTĮ 89 str. 1 d. 1 p.).

Pareiškėjas prašo priteisti jam patirtas bylinėjimosi išlaidas: 100 Lt žyminio mokesčio (b.l. 10) ir 2000 Lt atstovavimo išlaidų. ABTĮ 44 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad proceso šalis, kurios naudai buvo priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi teismo sprendimas yra palankus pareiškėjui, jis įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Administraciniame procese atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos). Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą už skundo parengimą maksimali priteistina suma sudaro 3000 Lt (3 x 1000 litų minimalios mėnesinės algos, kuri galiojo teisinių paslaugų suteikimo metu), o pagal 8.18 punktą už vieną atstovavimo valandą teisme 150 Lt (0,15 x 1000). Šiuo atveju pareiškėjas prašo priteisti jo naudai 2000 Lt atstovavimo išlaidų. Atsižvelgiant į Rekomendacijų 2, 8.2 ir 8.18 punktus, byloje nagrinėtų klausimų sudėtingumą, vadovaujantis protingumo, proporcingumo principais, pareiškėjo prašoma priteisti atstovavimo išlaidų suma (2000 Lt) vertintina kaip pagrįsta ir todėl pareiškėjui priteistina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 2 p., 127 str. 1 d., 129 str.,

nusprendžia:

Pareiškėjo UAB „3Ri“ skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus teritorinės muitinės 2013 m. vasario 12 d. supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr. 3VM190277s ir Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2013 m. gegužės 22 d. sprendimą Nr. 1A-4.13-182.

Priteisti UAB „3Ri“ iš Muitinės departamento prie Lietuos Respublikos finansų ministerijos 2100 Lt (du tūkstančius šimtą litų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.