Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei I. V.-S. (per Zoom programą) ir jos atstovei advokato padėjėjai Dženetai Terespolskienei (per Zoom programą),

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. V. – S. ieškinį atsakovui P. V.-S. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovė teismo posėdžio metu ieškinį palaikė.

Atsakovas teismo posėdžio metu su ieškiniu sutiko, pasirašė sutikimą dėl ieškinio pripažinimo. Sutiko, kad santuoka būtų nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 268 straipsnio 5 dalimi atsakovui ieškinį pripažinus, sprendime surašomi sutrumpinti motyvai.

Nustatyta, kad šalys susituokė (duomenys neskelbtini) Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Paslaugų ir civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė nurodė, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ji galutinai apsisprendusi santuoką nutraukti. Šalys bendrų nepilnamečių vaikų neturi, nekilnojamojo ir kito kilnojamojo turto gyvendami santuokoje neįgijo, kreditorių neturi. Atsakovas su ieškovės ieškiniu sutiko visiškai.

Šalys skirti termino susitaikymui neprašė, todėl terminas susitaikyti nenustatomas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, toliau – CK, 3.54 straipsnio 4 dalis, 3.64 straipsnis). Šalys kartu negyvena, bendro ūkio neveda, jokių ryšių nepalaiko.

CK 3.61 straipsnis reglamentuoja abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo.

Santuokos tikslas - šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. CK 3.60 ir 3.61 straipsniuose nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės sąlygos. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad abiejų sutuoktinių kaltei dėl santuokos iširimo konstatuoti pakanka nustatyti, kad tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam pareigą pažeidė abu sutuoktiniai ir kad šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėlto turėjo įtakos santuokos iširimui, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370-687/2016). Abi šalys sutinka, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, laikytina, kad šalių bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas, jog šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl šalių santuoka nutrauktina (CK 3.63 straipsnis).

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę pavardę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ginčo šiuo klausimu tarp šalių nėra. Atsižvelgiant į ieškovės pageidavimą ir nesant ieškovo reikalavimo pakeisti jam santuokinę pavardę, ieškovei – paliktina ikisantuokinė pavardė, atsakovui – jo prigimtinė.

Šalys nereikalauja santuokoje įgytą turtą padalinti, priteisti kuriam tai iš jų išlaikymą. Šalys kreditorių ir bendrų nepilnamečių vaikų neturi.

Nustatytas, kad ieškovė 100 proc. yra atleista nuo žyminio mokesčio ir bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, vadovaujantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos 2024 m. rugpjūčio 8 d. Kauno skyriaus sprendimu Nr. (8.3Mr)ATP-C-2023-06177.

Ieškovė paduodama teismui ieškinį privalėjo sumokėti 110 EUR žyminį mokestį už reikalavimą nutraukti santuoką, ir su šiuo reikalavimu susijusius kitus neturtinius reikalavimus (100 Eur x indeksas 146,8 x 0,75 (el. byla).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025 m. sausio 20 d. pažymoje dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2025-00764 nurodoma, kad antrinės teisinės pagalbos ieškovei teikimo išlaidos yra 425,50 Eur, kurios turėtų būti priteistos valstybės naudai.

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei priteistinos, nes jos sumoje 23,79 Eur viršija minimalią 8 eurų dydžio valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nauja redakcija nuo 2024 m. sausio 1 d.).

CPK 96 straipsnio 1 dalis numato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovės ieškinys buvo patenkintas visiškai, todėl visos bylinėjimosi išlaidos turėtų būti išieškomos į valstybės biudžetą iš atsakovo. Tačiau CPK 96 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šios taisyklės, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Atsižvelgiant į tai, kad santuoka tarp šalių nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kas rodo, jog bylinėjimosi išlaidos valstybei susidarė dėl abiejų šalių kaltės, abi šalys sutiko santuoką nutraukti. Teismas nukrypsta nuo CPK 96 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, ir priteisia iš atsakovo valstybei 55 Eur žyminio mokesčio (110 Eur/2), 212,75 Eur (425,50 Eur/2) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, 11,90 Eur (23,79 Eur/2) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Kadangi nuo šių išlaidų ieškovė yra atleista 100 proc., jos dalis iš jos nėra priteisiama.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 42, 178, 270 straipsniais,

nusprendė:

ieškinį patenkinti visiškai.

Santuoką, sudarytą tarp P. V.-S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir I. V.-S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įregistruotą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Paslaugų ir civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei I. V.-S. palikti jos ikisantuokinę pavardę „B.“, o atsakovui P. V.-S. palikti prigimtinę pavardę „V.-S.“.

Priteisti iš atsakovo P. V.-S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas valstybei: 55 Eur ( penkiasdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio; išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (pašto išlaidas) 11,90 Eur (vienuolika eurų 90 euro centų); valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, suteiktos ieškovei, išlaidas 212,75 Eur (du šimtus dvylika eurų 75 euro centų).

Atsakovui išaiškinti, kad bylinėjimosi išlaidos privalo būti sumokėtos į vieną pasirinktiną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: „Swedbank AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele banka“ Lietuvos filialas Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, Akcinė bendrovė Šiaulių bankas, Uždaroji akcinė bendrovė Urbo bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant juridinio asmens kodą - 188659752, įmokos kodą - 5662, mokėjimo paskirtį - žyminis mokestis, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį - procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, bei įmokos kodą - 5630, mokėjimo paskirtį - įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą, bei visais atvejais nurodant civilinės bylos numerį Nr. e2-114-503/2025.

Sprendimą per 3 dienas nuo įsiteisėjimo dienos išsiųsti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Paslaugų ir civilinės metrikacijos skyriui.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.