Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. G. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys VĮ Turto bankas, A. G.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

5. Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovė palaikė pareiškimą jame nurodytais motyvais bei argumentais, prašė pareiškimą patenkinti.

6. Teismo posėdžio metu liudytojas G. K. paaiškino, jog pažįsta pareiškėją nuo vaikystės, pats gyvena (duomenys neskelbtini). Paliudijo, jog pažinojo pareiškėjo tėvus ir matė, kad mirus pareiškėjo tėvui, toliau bute gyveno jo žmona.

Motyvuojamoji dalis

Teismas ko nstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

7. Iš byloje esančio santuokos sudarymo įrašo nustatyta, kad pareiškėjo motina G. G. buvo V. G. sutuoktinė, santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo motina, būdama santuokoje su V. G., turėjo du vaikus – A. G., gim. (duomenys neskelbtini) ir A. G., gim. (duomenys neskelbtini). Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų nustatyta, kad santuokos su palikėju V. G. metu buvo įgytas nekilnojamasis turtas: 1/3 buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nors registre ši nekilnojamojo turto dalis įregistruota G. G. vardu, tačiau vadovaujantis tuo metu galiojusio Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos Santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnio 3 dalimi, turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiems sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu. Bylos duomenimis palikėjas V. G. mirė (duomenys neskelbtini) būdamas santuokoje su pareiškėjo motina. Testamentų registre nėra įregistruotų V. G. testamentų ir palikimo priėmimo faktų. Bylos dalyvių paaiškinimais nustatyta, kad nei pareiškėjo motina, nei palikėjo vaikai po V. G. mirties nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo, paveldėjimo byla neužvesta, tačiau pareiškėjo motina faktiškai pradėjo valdyti po sutuoktinio V. G. mirties likusį nekilnojamąjį turtą. Po palikėjo mirties, pareiškėjo motina ir toliau liko viena gyventi bute, jį prižiūrėjo, mokėjo mokesčius už komunalines paslaugas. Šias aplinkybes patvirtina ir liudytojo G. K. parodymai: teismo posėdžio metu, liudytojas nurodė, jog pareiškėją A. G. pažįsta nuo vaikystės, taip pat ir jo tėvus. Liudytojas taip pat nurodė, jog po palikėjo mirties, pareiškėjo motina liko gyventi tame pačiame bute. Pareiškėjas paaiškino, kad neturėjo galimybės gauti rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad jo motina mokėjo mokesčius už komunalines paslaugas (duomenys neskelbtini) metais, kadangi pareiškėjas nėra tokių duomenų išsaugojęs, o buhalteriniai dokumentai yra saugomi 10 metų, todėl nėra galimybės jų gauti iš atitinkamų institucijų. Taigi, iš byloje esančių įrodymų darytina išvada, kad pareiškėjo motina nepadavė laiku notarų biurui pareiškimo apie palikimo priėmimą, tačiau faktiškai pradėjo valdyti po sutuoktinio V. G. mirties likusį turtą.

8. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Įstatymo įtvirtinta keletas palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

9. Teismų praktikoje yra suformuluotos esminės CK 5.51 straipsnio aiškinimo ir taikymo taisyklės. Visų pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais. Antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. Trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010, 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010; kt.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas, atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją.

10. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Vertindamas įrodymų visumą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo.

11. Įvertinus pareiškėjo paaiškinimus, kad mirus V. G., pareiškėjo motina rūpinosi likusiu nekilnojamuoju turtu, kuriam kiti bylos dalyviai neprieštaravimo, įgytu lygiomis dalimis su sutuoktiniu santuokos metu, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos aukščiau nurodytos sąlygos spręsti klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – palikimo priėmimo įpėdiniui pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą. Byloje esantys įrodymai ir pareiškėjo išdėstytos aplinkybės, kad jo motina po sutuoktinio mirties rūpinosi ne tik savo turto dalimi, bet visu turtu, t. y. mokėjo mokesčius, buvo deklaravusi savo gyvenamąją vietą ir pan., leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad pareiškėjo motina aktyviais veiksmais siekė priimti po sutuoktinio V. G. mirties likusį palikimą, t. y. jam priklausančią 1/6 dalį turto. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo motinos elgesį galima vertinti kaip paveldėto turto savininkės, o ji, kaip įpėdinė, priėmė turtą, kaip palikimą, faktiškai pradėjusi jį valdyti per įstatyme nustatytą terminą. Taigi nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjo motina po palikėjo V. G. likusį turtą prižiūrėjo kaip savo, juo rūpinosi ir tokiu būdu išreiškė valią dėl palikimo priėmimo.

12. Kaip matyti iš bylos duomenų, pareiškėjo motina turėjo teisę paveldėti mirusio V. G. turtą pagal įstatymą, kadangi ji buvo laikoma įpėdine pagal įstatymą (CK 5.13 straipsnis). Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdiniai, pradėję valdyti turtą, juo rūpintis kaip savu, laikomi priėmusiais visą palikimą. Todėl darytina išvada, kad pareiškėjo motina po V. G. mirties faktinio valdymo būdu priėmė V. G. palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis, 5.50 straipsnio 2 dalis).

13. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas siekiant įgyvendinti pareiškėjo teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą į paveldėtą turtą.

14. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad teismas, spręsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimą, neturi aiškintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007). Kai nėra įpėdinių ginčo, šiuos klausimus išsprendžia notaras, išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269-270 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo motina G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinio V. G., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį visą palikimą priėmė faktiškai pradėdama jį valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį Vilniaus miesto apylinkės teismą.