- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-05-08
- Bylos Nr.
- 2A-612-112/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-06470-2013-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rimvida Zubernienė, Erika Misiūnienė, Almantas Padvelskis
- Atsakovas
- UAB „TORPOL Baltija“
- Ieškovas
- E.A. R.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Rimvida Zubernienė, kolegijos teisėjai Erika Misiūnienė, Almantas Padvelskis, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovės UAB „TORPOL Baltija“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės E.A. R. ieškinį atsakovei UAB „TORPOL Baltija“ dėl daikto pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo, žalos atlyginimo ir atsakovės UAB „TORPOL Baltija“ priešieškinį ieškovei E.A. R. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė: 1) pripažinti negaliojančia „Biostat“ čiužinio 2011-12-16 pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutartį, 2) taikyti restituciją ir įpareigoti atsakovę grąžinti sumokėtą 500 Lt avansą, o ieškovę įpareigoti grąžinti atsakovei, gavus avansą per 5 dienas, nenaudotą, įpakuotą čiužinį; 3) priteisti iš atsakovės ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ji yra apgauta, nes atsakovė įtikino pirkti gaminį (magnetinę terapiją teikiantį čiužinį), dėl kurio reikalinga mediko rekomendacija bei pritarimas. Teigia, jog nepagrįstai atsakovė atsisakė nutraukti pirkimo–pardavimo sutartį, nors prekė neišpakuota ir nepanaudota. Atsakymuose į raštiškus kreipimusis atsakovė atsakydavo, kad ieškovė praleido sutarties nutraukimo terminą. Ieškovė nurodė, kad terminą praleido dėl svarbios priežasties – ligos, todėl atsakovė nepagrįstai atsisakė nutraukti sutartį.
Atsakovė priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovės 1 500 Lt pagal pirkimo–pardavimo sutartį, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad dėl šių gaminių naudojimo nėra būtina gydytojo konsultacija ar pritarimas, kadangi atsakovės platinami gaminiai yra kliniškai ištirti ir yra nustatytos konkrečios kontraindikacijos bei galimas šalutinis poveikis, tą patvirtina gaminio etiketė bei naudojimo instrukcija. Teigia, jog sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis yra prievolės pagrindas. Ieškovė privalo atsiskaityti su atsakove. Ieškovė nuo pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarties sudarymo dienos nėra atlikusi jokių mokėjimų už įsigytą prekę, išskyrus 2011-12-16 sumokėtą 500 Lt avansą, todėl yra pagrindas iš ieškovės priteisti likusią už įsigytą prekę mokėtiną sumą – 1 500 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-12-10 sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Nutraukė „Biostat“ čiužinio 2011-12-16 pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutartį, sudarytą tarp E. A. R. ir UAB „TORPOL Baltija“, ir priteisė iš atsakovės UAB „TORPOL Baltija“ ieškovei E. A. R. 500 Lt avansą ir 395,00 Lt bylinėjimosi išlaidų. Įpareigojo ieškovę E. A. R. grąžinti „Biostat“ čiužinį atsakovei UAB „TORPOL Baltija“ atsakovės sąskaita. Priešieškinį atmetė. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad sutartis ieškovei įteikta tik kartu su čiužiniu, į ieškovės amžių, į tai, kad sutartis surašyta itin mažu šriftu, konstatavo, kad atsakovė nesuteikė ieškovei būtinos, teisingos ir visapusiškos informacijos apie parduodamus daiktus, tuo pažeisdama CK 6.353 str. nuostatas. Teismas taip pat vadovavosi Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-15300-854/2013 pateikta Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos pateikta išvada, kurioje nurodyta, jog UAB „TORPOL Baltija“, parduodama Lenkijos firmos TORPOL SP. Z O. O. medicinos prietaisus – čiužinius su magnetiniais įdėklais ir be jų, prideda šio gaminio naudojimo instrukciją lietuvių kalba, kurioje pateikiama informacija neatitinka informacijos naudojimo instrukcijoje, kurią pateikė Lenkijos įgaliotoji institucija, įregistravusi Lenkijos firmos TORPOL SP. Z O. O. gaminamus medicinos prietaisus. Pažymėjo, kad ieškovė pateikė medikų pažymas, kad dėl jos turimų ligų ji negali naudoti magnetinio čiužinio, nors atsakovė apie tai, kad reikalinga mediko rekomendacija, nenurodė. Ieškovė įrodė, kad iš atsakovės įsigijo nekokybišką prekę, atsakovė neįrodė, kad ieškovė pažeidė įsigytos prekės naudojimo ar saugojimo taisykles (CK 6.327 str. 1 d., 6.333 str.6 d., 6.363 str. 8 d.). Teismas atmetė priešieškinio reikalavimus kaip nepagrįstus, nes ieškovė įrodė, kad atsakovė jai pardavė nekokybišką prekę. Be to, teismas nesutiko su atsakovės argumentu, jog ieškovė praleido terminą sutarčiai nutraukti, ir nurodė, kad, vadovaujantis CK 6.338 str. 3 d., ieškovė kreipėsi dėl sutarties nutraukimo nepraėjus 5 metų garantiniam terminui.
Šalies argumentai
Atsakovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują – ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti. Nurodė, kad teismas nepagrįstai konstatavo, kad prekė neatitinka kokybės reikalavimų, ir taikė CK 6.363 str. 8 d. Nutraukti sutartį CK 6.363 str. 8 d. pagrindu galima tuomet, kai parduodamas netinkamos kokybės daiktas. Nurodė, kad parduotas daiktas atitinka kokybės reikalavimus, byloje nėra pateikta jokių duomenų, kad prekė neatitiktų deklaracijoje ar Medicinos normoje MN 4:2009 išvardytų reikalavimų šios kategorijos prekėms. Be to, įsigyta prekė nebuvo ginčo dalykas, todėl neprivalėjo įrodinėti, kad ieškovė nepažeidė įsigytos prekės naudojimo ar saugojimo taisyklių. Pažymėjo, jog daiktas negali būti laikomas nekokybišku dėl pirkėjo fizinių savybių. Apeliantė taip pat nesutinka, kad ieškovei buvo pateikta klaidinga informacija apie prekę, kad sutartį gavo kartu su čiužiniu ir kad pateikė apgaulingą pasiūlymą dėl kelialapių į sanatoriją. Teigia, kad originalioje prekės naudojimo instrukcijoje nėra nurodymo, kad reikalinga mediko rekomendacija bei pritarimas, todėl tokios informacijos ir neteikė. Teigia, jog teismas netinkami aiškino CK 6.357 str. 6 d. ir nurodė, kad atsisakyti sutarties gali apie tai pranešusi per 7 dienas nuo sutarties gavimo dienos, o ne nuo informavimo apie terminą sutarčiai nutraukti. Teigia, jog sutartį ieškovė pasirašė renginio vietoje, priešingu atveju ji kartu su čiužiniu būtų gavusi nepasirašytą sutartį. Be to, pateiktame pasiūlyme yra nurodyta visa reikiama informacija, todėl ieškovės argumentai, jog ir dėl to buvo apgauta, yra visiškai nepagrįsti. Nurodė, kad teismas nepagrįstai vadovavosi ir Vilniaus apylinkės teismo civilinėje byloje nustatytais faktais, nes sprendimas yra apskųstas. Be to, nurodė, kad atsakovei nebuvo žinoma apie tokius teismo renkamus įrodymus, todėl teismas pažeidė CPK 263 str. 2 d. Teigia, kad teismas nepagrįstai nesivadovavo LR ūkio ministro 2001-06-29 įsakymu Nr. 217 patvirtintų Daiktų grąžinimo ir keitimo taisyklių 17 p. Mano, kad teismas neteisingai nustatė ieškinio dalyką, kaip ginčą kvalifikuodamas netinkamos kokybės prekę, nors ginčas kilo dėl ieškovės įsigytos prekės modelio. Dėl priešieškinio teigia, kad ieškovė pati patvirtino, kad nesumokėjo už pateiktą prekę.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad apeliantė netinkamai aiškina CK 6.363 str. 3 d. nuostatas ir teigia, kad norint nustatyti, ar daiktas atitinka kokybės reikalavimus, reikia remtis ir atsakovės viešai išsakytais teiginiais dėl daikto kokybės. Atsakovė teigė, kad čiužinys tinka visiems, tačiau akivaizdu, kad tai netiesa, gydytojo pažymoje aiškiai nurodyta, jog ieškovė negali naudoti šio čiužinio. Nurodė, kad čiužinio instrukcija nebuvo pridėta prie įsigyto čiužinio. Prie apeliacinio skundo pridėtoje instrukcijoje ne kartą paminėta, jog reikia pasikonsultuoti su gydytoju. Taip pat ieškovė nurodė, kad prekę susigundė pirkti dėl pateikto pasiūlymo į sanatoriją, kuris taip pat klaidingas, ir dėl taikomos 500 Lt nuolaidos bei kitų dovanėlių. Teigia, jog prekės pristatymo metu jai buvo paaiškinta, kad kelialapis galios ir Druskininkų sanatorijoje. Tik namo parsinešusi dovanas, pastebėjo, jog tai katalogas, kuriame nėra nė vienos Lietuvos sanatorijos. Pažymėjo, jog visi ieškovės nurodyti argumentai yra paremti rašytiniais įrodymais, o atsakovė remiasi tik deklaracijomis bei mokslinių tyrimų ataskaitomis.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
Pirmosios instancijos teismas sprendė, o atsakovė neginčijo aplinkybės, kad ieškovės ir atsakovės 2011-12-16 sudaryta pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo daiktų pirkimo–pardavimo sutartis, sudaryta ne prekybai skirtose patalpose, nes pirkėjas yra fizinis asmuo, įsigijęs prekę „Biostat“ šeimos poreikiams tenkinti, o pardavėja UAB „TORPOL Baltija“ yra verslininkė – juridinis asmuo. Todėl taikytinos CK vartojimo pirkimo–pardavimo sutartis reglamentuojančios nuostatos ir specialios taisyklės, užtikrinančios vartotojo teisių apsaugą (CK 6.350, 6.357 str.). Kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovei, kaip verslo subjektui, savo srities profesionalui, taikomi aukštesni rūpestingumo reikalavimai. Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovė byloje įrodinėjo, jog atsakovė nesuteikė jai visos informacijos apie įsigyjamos prekės – čiužinio „Biostat“ poveikį sveikatai bei galimybę grąžinti įsigytą prekę. Taigi ginčas byloje yra dėl to, ar atsakovė tinkamai informavo ieškovę apie parduodamą prekę. CK 6.353 str. nuostatos nustato imperatyvią pardavėjo pareigą pateikti teisingą ir visapusišką informaciją apie parduodamas prekes, o parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas. Iš bylos duomenų nustatyta, kad byloje ginčo dėl to, jog čiužinys buvo nepanaudotas, nėra. Ieškovė nurodė, kad instrukcija, kaip naudotis čiužiniu, jai nebuvo pateikta, su ja susipažino tik gavusi apeliacinį skundą, prie kurio minėta instrukcija yra pridėta. Prekės naudojimo instrukciją su vertimu iš lenkų į lietuvių kalbą atsakovės atstovė pateikė tik nagrinėjant bylą (segtuvas 1 tomo gale). Taigi byloje nepateikta neginčijamų įrodymų, jog kartu su prekių įsigijimu ieškovei buvo perduota visa informacija lietuvių kalba apie galimą gaminio šalutinį poveikį žmogaus sveikatai, apie įspėjimus naudojant gaminį ar išaiškinimą, kad jis turi šalutinį poveikį žmonių sveikatai. Byloje nepateikti įrodymai, jog pirkėjas buvo supažindintas su gaminio naudojimo ir aptarnavimo instrukcija, kas pardavėjui yra privaloma. Be to, iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovei gydytoja nurodė, kad naudoti čiužinio dėl jos sveikatos būklės jai negalima. Atsakovė byloje neneigė, kad, parduodama prekę, neinformavo ieškovės, jog dėl čiužinio naudojimo būtina pasikonsultuoti su gydytoju, priešingai, teigia, jog to daryti neprivalėjo, nes tai nenumatyta ir instrukcijose. Tačiau iš pateiktų instrukcijų matyti, kad čiužinio paskirtis – gydyti įvairias ligas. Nurodytas ir čiužinio šalutinis poveikis žmogaus sveikatai, be to, yra ir įvardytos ligos, kurioms sergant negalima čiužinio naudoti. Atsižvelgus į tai, akivaizdu, kad asmuo, prieš naudodamas čiužinį, turėtų pasitarti su gydytoju. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovė buvo suklaidinta. Atsakovė byloje neįrodė, kad jos atstovai prekės pardavimo metu domėjosi, ar ieškovė neserga širdies ir kraujotakos ligomis. Pripažintina, jog pati ieškovė išreiškė valią įsigyti čiužinį, tačiau pagal bylos duomenis labiau tikėtina, jog atsakovės atstovai nesuteikė vartotojui būtinos informacijos apie galimą šio įrenginio poveikį sveikatai, o tai neužtikrino vartotojo saugos, taip pat išsamiai nepaaiškino prekės grąžinimo ir sutarties nutraukimo galimybių. Teismas, atsižvelgdamas į pirkėjos amžių ir jos gebėjimą suvokti sutarties esmę, į tai, kad pirkėja dėl objektyvių priežasčių – amžiaus, informacijos, patirties, akivaizdžiai buvo nelygiavertėje padėtyje su kita sutarties šalimi, į tai, kad sutartis surašyta itin mažu šriftu, kad atsakovei, kaip verslo subjektui, turi būti keliami aukštesni rūpestingumo ir pareigingumo reikalavimai, siekdamas atskleisti visą informaciją apie sutarties sąlygas, pagrįstai konstatavo, kad atsakovė nesuteikė ieškovei būtinos, teisingos ir visapusiškos informacijos apie parduodamus daiktus, tuo pažeisdama CK 6.353 str. nuostatas. Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad ieškovei negalėjo būti žinoma, kad ji negali naudoti nusipirktos prekės pagal paskirtį, nejausdama neigiamo poveikio savo sveikatai. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovė turėjo teisę pasirinkti savo teisių gynimo būdą ir vadovaudamasi CK 6.353 str. 9 d. reikalauti sutarties nutraukimo ir avanso grąžinimo. Be to, kadangi sutartis buvo sudaryta ne prekybai skirtose patalpose, tai ir pagal CK 6.357 str. 1, 4 d., 2001-07-11 ūkio ministro įsakymo Nr. 226 „Dėl daiktų pardavimo ne prekybai skirtose patalpose taisyklių patvirtinimo“ 8 p. nuostatas ieškovė turėjo teisę atsisakyti sutarties ar ją nutraukti apie tai pranešdama raštu pardavėjui per 7 dienas nuo CK 6.357 str. 4 d. numatyto dokumento su atitinkama informacija gavimo dienos. Sutartis sudaryta 2011-12-16. Ieškovė į atsakovę dėl čiužinio grąžinimo kreipėsi 2012-04-05 (t. 1, b. l. 15). Ieškovė nuo 2011-01-10 iki 2011-01-17 gydėsi Neurologijos skyriuje (t. 1, b. l. 140). Iš šių duomenų matyti, kad ieškovė praleido terminą kreiptis dėl sutarties nutraukimo, tačiau atsižvelgęs į tai, kad gydėsi stacionare, į jos sveikatos būklę, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad yra pagrindas atnaujinti terminą. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė prašo grąžinti avanso įmoką už prekę ir įpareigoti nutraukti sutartį, nes jos atsisakė. Kadangi sutartis buvo sudaryta ne prekybai skirtose patalpose, šalių teises ir pareigas reglamentuoja ir CK 6.357 str. 7 d. ir 2001-07-11 ūkio ministro įsakymas Nr. 226 „Dėl daiktų pardavimo ne prekybai skirtose patalpose taisyklių patvirtinimo“. Šiose teisės normose yra analogiškos nuostatos, kad savo teise nutraukti sutartį ar jos atsisakyti pirkėjas gali pasinaudoti, jei daiktas nebuvo sugadintas ar jo išvaizda iš esmės nepasikeitė, kad daikto ar pakuotės pakeitimo, kurie buvo būtini norint apžiūrėti daiktą, negalima laikyti esminiais daikto išvaizdos pakeitimais, kad kai kyla ginčas dėl daikto išvaizdos, gali būti skiriama ekspertizė, kurios išlaidas atlygina kaltoji šalis. Byloje nėra ginčo dėl prekės sugadinimo, įrodyta, jog prekė yra neišpakuota.
Kolegija nesutinka su apeliantės argumentu, jog vadovaujantis LR ūkio ministro įsakymo „Dėl daiktų keitimo ir grąžinimo taisyklių patvirtinimo“ 17 p., ieškovė neturi teisės grąžinti atsakovei prekės. Iš šalių sudarytos sutarties matyti, jog 6.1 punktu šalys susitarė, kad prekių grąžinimas ir keitimas pagal šią sutartį vykdomas remiantis galiojančiu LR ūkio ministro įsakymu „Dėl daiktų keitimo ir grąžinimo taisyklių patvirtinimo“. Taigi, sutartimi šalys susitarė dėl teisės akto, kuris reglamentuoja ir detalizuoja tarp šalių kilusio ginčo sprendimą. Pažymėtina, jog LR ūkio ministro įsakymo „Dėl daiktų keitimo ir grąžinimo taisyklių patvirtinimo“ 4 punktas nustato, jog jeigu pirkėjui buvo parduota netinkamos kokybės ne maisto prekė ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jos trūkumų, pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu iš pardavėjo reikalauti nutraukti sutartį ir grąžinti sumokėtus pinigus. Teisėjų kolegijos nuomone, ieškovė įrodė, kad atsakovės atstovas nesuteikė ieškovei pakankamai informacijos apie prekės poveikį sveikatai bei apie galimybes grąžinti ieškovei netinkančią prekę.
Apeliantė nurodė, jog teismas nepagrįstai konstatavo, kad čiužinys neatitinka kokybės rodiklių. Apeliacinį skundą grindžia tuo, jog prekė atitinka visus jai keliamus reikalavimus, numatytus tarptautiniuose dokumentuose. Teisėjų kolegija, įvertinusi šiuos atsakovės argumentus, pažymi, kad šios bylos ieškinio pagrindas ir nagrinėjimo dalykas nebuvo nustatyti, ar ieškovės įsigytą čiužinį gali naudoti asmenys, turintys sveikatų sutrikimų, ar atsakovės platinamos prekės yra pripažįstamos medicinos prietaisais tarptautiniu mastu, ar prietaisas atitinka teisės aktuose įtvirtintus reikalavimus, kadangi šių aplinkybių nustatymas yra įgaliotų valstybės institucijų, kurių nurodymų atsakovė privalo laikytis, kompetencija. Todėl, sprendžiant dėl apeliacinio skundo teisėtumo ir pagrįstumo, šie atsakovės argumentai ir įrodymai esminės reikšmės neturi ir neįrodo, kad ieškovės, kaip vartotojos, teisės ir teisėti interesai nebuvo pažeisti.
Apeliantė savo skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos išvada dėl atsakovės platinamų prekių, tuo pažeisdamas CPK 263 str. 2 d. bei šalių rungimosi principą. Kolegija iš dalies sutinka su apeliantės argumentu, jog teismas nepagrįstai vadovavosi neįsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytomis aplinkybėmis, tačiau yra ir įsiteisėjusių teismo procesinių sprendimų, kuriuose nustatytos aplinkybės, patvirtinančios atsakovės nesąžiningą veiklą, pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-01-29 nutartyje (bylos Nr. P552-2/2014) yra nurodyta, kad Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2012-06-01 nutarimu Nr. 12 NKV-26 „Dėl UAB „TORPOL Baltija“ Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo pažeidimo“ atsakovei paskirta bauda. Be to, šiuo atveju procesinės teisės normų pažeidimas nesudarė pagrindo priimti neteisingą teismo sprendimą (CPK 329 str. 1 d.).
Kiti atsakovės apeliacinio skundo argumentai nedaro įtakos priimto teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas iš esmės ištyrė teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą tarp šalių, tinkamai išaiškino ir taikė teisės normas bei motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d.). Atsižvelgus į tai, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 10 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.