- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-03-22
- Bylos Nr.
- 2A-226-278/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-14-3-00976-2010-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualdas Januška (pirm.), Ramunė Čeknienė, Birutė Valiulienė (pran.)
- Atsakovas
- K. M., L.
- Ieškovas
- B. P.
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-226-278/2011
Teisėja Vitalija Ragauskienė Teisminio proceso Nr. 2-14-3-00976-2010-5
2011 m. kovo 22 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Romualdo Januškos,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo K. M. apeliacinį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. N2-1149-786/2010 pagal ieškovo B. P. ieškinį atsakovams L. P., K. M. dėl tėvystės nuginčijimo.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo B. Valiulienės pranešimą apie bylą, ieškovo ir atsakovo atstovų paaiškinimus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas B. P. nurodė, kad su atsakove susituokė 1992-04-25, o 2009-09-17 kreipėsi į Anykščių rajono apylinkės teismą dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jiems priteisimo. Nurodė, kad 2010-04-07 atsakovė L. P. pagimdė dukterį Emiliją, kuriai buvo suteikta jo pavardė, nes santuoka nėra nutraukta. Nurodė, jog daugiau nei metus šalys gyveno atskirai ir jų santuokiniai ryšiai su atsakove yra nutrūkę, atsakovė gyvena su K. M., todėl dukters Emilijos biologiniu tėvu jis negali būti. Prašė teismą nustatyti, kad jis nėra E. P., gimusios 2010 m. balandžio 7 d., tėvas, panaikinti E. P. gimimo įraše duomenis apie ieškovą B. P. bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Anykščių rajono apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 22 d. sprendimu ieškinį tenkino, nustatė, jog B. P. nėra E. P., gimusios 2010-04-07, biologinis tėvas; panaikino E. P. gimimo įraše Nr. 52, sudarytame 2010-04-12 Anykščių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje įrašą „tėvas B. P., a. k. (duomenys neskelbtini) nustatė, kad E. P., gim. 2010-04-07, tėvas yra K. M.. Teismas nustatė, jog pagal gimimo, santuokos liudijimų duomenis, nepilnametės E. P., gimusios 2010 04 07, motina įrašyta atsakovė L. P., tėvu – B. P., kurie nėra nutraukę santuokos, o L. P. ir K. M. santuoka neįregistruota. Teismas darė išvadą, kad civilinės metrikacijos įstaiga vaiko gimimo akte įrašą apie vaiko tėvą padarė, vadovaudamasi CK 3.140 str. 2 d. nustatyta tvarka, pagal kurią kaip vaiko tėvas pripažįstamas vaiko motinos sutuoktinis. Vertindamas įrodymus, teismas atsižvelgė į tai, kad įstatymai nenumato jog pagrindu tėvystei nuginčyti galimi tik moksliniai įrodymai – ekspertizės išvados, nes pagrindas tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę. Teismas darė išvadą, kad ieškovo ir atsakovų paaiškinimai yra pakankami bei tinkami įrodymai išvadoms pagrįsti ir konstatavo, jog byloje nebūtina gauti DNR ekspertizės išvados apie tai, kad ieškovas B. P. nėra E. P., gimusios 2010 04 07 tėvas, o vaikų tėvas yra atsakovas K. M.. Atsakovė nurodė, kad dukters Emilijos biologinis tėvas yra K. M., kuris teismo posėdžio metu taip pat patvirtino, kad jis yra E. P. tėvas. Teismas darė išvadą, jog atsižvelgiant į prioritetines vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą – tėvystės nuginčijimas šiuo atveju nepažeis vaiko interesų.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas K. M. prašo panaikinti Anykščių rajono apylinkės teismo 2010-12-22 sprendimą dalyje dėl tėvystės nustatymo ir paskirti byloje DNR ekspertizę, už ekspertizės atlikimą pavedant apmokėti Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai arba bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui; nustačius, kad atsakovas nėra E. P. tėvas, ieškinio dalį dėl tėvystės nustatymo atmesti. Nurodo, kad bylos nagrinėjimo metu jis pripažino ir nurodė, kad tikriausiai yra E. P. tėvas. Tačiau išnagrinėjus bylą, atsakovė pasiėmė vaiką ir išvyko, neleidžia jam matytis su vaiku. Tokiu elgesiu parodo, kad vaikas iš tikrųjų nėra jo. Be to, sužinojo, kad atsakovė ir tuo metu kai pastojo galėjo turėti santykių su kitais vyrais, o atsakovės pageidavimas, kad vaikui liktų P.pavardė, kelia įtarimų, kad iš tikrųjų jis nėra E. P. tėvas. Mano, kad tėvystė nustatyta tikslu ateityje priteisti iš jo išlaikymą vaikui. Kadangi ieškinio dėl tėvystės nustatymo nepripažįsta, mano, jog siekiant nustatyti objektyvią tiesą, būtina byloje skirti DNR ekspertizę, nes tai būtų vienintelis patikimas įrodymas tokio pobūdžio bylose. Jei DNR ekspertizė patvirtins, kad jis yra E. P. tėvas, pageidauja, kad jai būtų suteikta ir jo pavardė.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo Anykščių rajono apylinkės teismo 2010-12-27 sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti valstybei turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas aplinkybes ir surinktų įrodymų visetu priėmė teisėtą sprendimą, kurį naikinti nėra pagrindo. Teismo posėdžio metu atsakovams buvo pasiūlyta atlikti DNR ekspertizę, tačiau abu atsakovai kategoriškai atsisakė ją atlikti motyvuodami, kad nėra jokio reikalo ir būtinumo, kadangi biologinis tėvas yra K. M.. Mano, kad apeliantas sąmoningai vilkina tėvystės nuginčijimą ir tuo nori išvengti teikti išlaikymą savo dukrai arba siekia daryti psichologinį spaudimą atsakovei, kaskart kai tarpusavyje jie susipyksta. Nurodo, jog apeliantui nedraudžiama dėl bendravimo su vaiku kreiptis į teismą dėl bendravimo tvarkos nustatymo su jo dukra Emilija. Teigia, jog apeliantas piktnaudžiauja jam suteikta valstybės antrine teisine pagalba ir mokesčių mokėtojų lėšomis, siekdamas vilkinti teismo procesus dėl tėvystės nuginčijimo, nors gerai žino, kad yra vaiko biologinis tėvas ir tuo pačiu daro trukdžius nutraukti ieškovui santuoką su atsakove. Nurodo, kad motinos atsisakymas suteikti vaikui tikro biologinio tėvo pavardę, neužkerta kelio apeliantui kreiptis į teismą bendrąja teise dėl pažeistų teisminės gynybos.
Bylos nagrinėjimo metu atsakovo K. M. atstovas teismui pateikė atsakovo prašymą, kuriame apeliantas K. M. nurodo, jog atsisako pateikto apeliacinio skundo ir žino tokio veiksmo pasekmes (b. l. 44, CPK 308 str.).
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis procesas nutrauktinas.
Civilinio proceso kodekso 308 straipsnio 1 dalis numato, kad apeliacinį skundą padavęs asmuo turi teisę atsisakyti skundo iki baigiamųjų kalbų, o jeigu skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka - iki skundo nagrinėjimo iš esmės pradžios. Teismas nepriima apeliacinio skundo atsisakymo, jeigu tie veiksmai prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešąjam interesui (CPK 302 str., 42 str. 2 d., 308 str.1 d. 2 p.). Kiti byloje dalyvaujantys asmenys Anykščių rajono apylinkės teismo 2010-12-22 sprendimo nėra apskundę, o atsakovo atsisakymas nuo apeliacinio skundo neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui. Be to, atsakovas yra atstovaujamas advokato, prašyme nurodoma, kad apeliantui yra žinomos apeliacinio skundo atsisakymo pasekmės, todėl K. M. atsisakymas nuo apeliacinio skundo priimtinas ir apeliacinis procesas nutrauktinas (CPK 308 str. 2 d.).
Kadangi ieškovui B. P. ir atsakovui K. M. yra suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba, todėl atstovavimo išlaidos nepriteistinos. Žyminis mokestis už apeliacinį skundą nebuvo mokamas, todėl nutraukus apeliacinį procesą jo dalies grąžinimas nesprendžiamas (CPK 87 str. 2 d., 96 str. 4 d., 99 str., b. l. 6, 33, 45, 46).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 308 straipsnio 2 dalimi teisėjų kolegija,
NUTARIA:
apeliacinį procesą pagal atsakovo K. M. apeliacinį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1149-786/2010 nutraukti apeliantui atsisakius apeliacinio skundo.