Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Teisėja D.Šuminaitė Teisminio proceso Nr. 1-95-1-000037-2009-1

2013 m. spalio 18 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų M. M., M. M. (M.) ir jų gynėjo advokato Kęstučio Žičkaus apeliacinį skundą dėl Širvintų rajono apylinkės teismo 2013-04-11 nuosprendžio, kuriuo:

M. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. – 55 MGL (7150 Lt) dydžio bauda; pagal BK 300 str. 1 dalį – 20 MGL (2600 Lt) dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 5 d., ir 6 d., paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 55 MGL (7150 Lt) dydžio bauda.

M. M. pripažinta kalta pagal BK 182 str. 1 dalį ir nuteista 25 MGL (3250 Lt) dydžio bauda.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. M. ir M. M. (M) nuteisti už tai, kad M. M. suklastojo dokumentą ir, veikdamas su sutuoktine M. M., apgaule savo ir kitų naudai įgijo svetimą turtą, o būtent:

M. M., būdamas UAB „F2M group“, registruotos Širvintų r., Širvintėlių kaime, direktoriumi, nuo 2008 m. birželio 16 d. priėmė į darbą pagal 2008 m. birželio 13 d. pasirašytą darbo sutartį savo sutuoktinę M. M. (M.) direktoriaus pavaduotojos pareigoms, nustatydamas jai 6200 litų dydžio atlyginimą. Abu žinodami, kad M. M. (M.) yra nėščia, iš anksto turėdami tikslą nepagrįstai gauti didesnes motinystės ir vaiko priežiūros pašalpas M. M. motinystės atostogų laikotarpiu, M. M. padidino sutuoktinės 2008 metų antro ketvirčio pajamas. Tuo tikslu 2008 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 08-11 skyrė M. M. už birželio mėnesį 12500 litų premiją ir viso už pusę birželio mėnesį dirbtą laiką išmokėjo M. M. 18600 litų. Tokiu būdu, M. M. (M.) 2008 m. pusės mėnesio uždarbis prilygo viso ketvirčio draudžiamųjų pajamų dydžiui. Taip M. M. darbovietėje UAB „F2m group“ apgaule padidinus sutuoktinės draudžiamąsias pajamas, pagal kurias buvo apskaičiuojamas motinystės pašalpos dydis, M. M. (M.) iš VSDFV Širvintų skyriaus už laikotarpį nuo 2008-12-15 iki 2009-04-19 gavo 28 717,92 Lt motinystės pašalpą (22 718,66 Lt pervesta į M. M. (M.) sąskaitą ir 5999,26 Lt išskaičiuota pajamų ir sveikatos draudimo mokesčių), kuri nepagrįstai padidėjo 16 800 Lt. Motinystės pašalpos padidėjimas turėjo tiesioginės įtakos, apskaičiuojant M. M. (M.) kompensuojamą darbo užmokestį, o tuo pačiu ir mėnesines išmokas vaiko priežiūros laikotarpiu. 2009-04-27 M. M. (M.) VSDFF Širvintų skyriui pateikus prašymą skirti motinystės pašalpą vaiko priežiūros atostogų laikotarpiu nuo 2009-04-20 iki 2011-02-24, jai buvo paskirta 118322,47 Lt motinystės pašalpa(93 996,68 Lt pervesta į M. M. (.) sąskaitą ir 24 325,79 Lt išskaičiuota pajamų ir sveikatos draudimo mokesčių), kuri nepagrįstai padidėjo 15 564,55 Lt. Tokiu būdu M. M. ir M. M. (M.) apgaulės būdu neteisėtai įgijo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos lėšų viso už 32 364,55 Lt.

2013-05-16 Vilniaus apygardos teisme gautas nuteistųjų M. M., M. M. (M.) ir jų gynėjo advokato Kęstučio Žičkaus apeliacinis skundas, kuriuo jie prašo panaikinti Širvintų rajono apylinkės teismo 2013-04-11 nuosprendį ir priimti jų atžvilgiu naują išteisinamąjį nuosprendį.

Apeliaciniame skunde taip pat nurodyta, kad byloje nesama absoliučiai jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad 2008 m. UAB „F2M group“ nevykdė ūkinės-komercinės veiklos, kad tokia veikla buvo nuostolinga, kad bendrovė buvo nemoki ar turėjo rimtų finansinių sunkumų ir pan. Priešingai, tiek rašytiniai įrodymai, tiek nuteistųjų paaiškinimai, tiek liudytojais apklaustų buvusių UAB „F2M group“ darbuotojų D. Z. ir R. G., taip pat UAB „MB projektai“ vadovo M. B. parodymai patvirtina, kad 2008 m. antroje pusėje UAB „F2M group“ sėkmingai veikė ir vykdė savo įprastinę ūkinę-komercinę veiklą statybų srityje. Pagal 2008 m. liepos 16 d. statybos rangos sutartį, sudarytą su UAB „MB projektai“, UAB ,,F2M group“ buvo numačiusi ir pagrįstai tikėjosi gauti dideles pajamas (sutarties ir papildomų susitarimų vertė buvo 1559320,81 Lt), taigi ir pelną. Byloje esantys atliktų darbų aktai, pažymos apie atliktų darbų vertę, PVM sąskaitos-faktūros, baigiamasis darbų atlikimo aktas ir kt. patvirtina, kad UAB ,,F2M group“ realiai (iš tikrųjų) atliko ir perdavė atliktus apdailos darbus UAB „MB projektai“, tokiu būdu įgydama teisę į atlyginimą, tačiau UAB „MB projektai“ savalaikiai neatsiskaitė su UAB ,,F2M group“, kuri daugiau kaip pusės milijono litų skolą buvo priversta prisiteisti teismine tvarka (ką patvirtina Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 30 d. sprendimas už akių), o būtent užtrukęs skolos išsiieškojimas sąlygojo apyvartinių lėšų trūkumą ir 2010 m. privedė bendrovę prie nemokumo. Tačiau 2008 m. viduryje UAB „F2M group“ dar neturėjo finansinių problemų, mokėdavo atlyginimus savo darbuotojams, mokėdavo mokesčius į valstybės biudžetą ir t. t.

Taip pat nurodyta, kad Darbo kodekso 233 straipsnyje nustatyta, jog už gerą darbo pareigų vykdymą, našų darbą, geros kokybės produkciją, ilgalaikį ir nepriekaištingą darbą, taip pat už kitus darbo rezultatus darbdavys gali skatinti darbuotojus, inter alia premijuoti. Šiuo konkrečiu atveju UAB „F2M group“ direktorius M. M. turėjo pagrįstą (realų) pagrindą paskirti M. M. 12400 Lt dydžio premiją, kadangi ji savo specialiosiomis architektūros ir interjero dizaino žiniomis ir atliktu darbu ženkliai prisidėjo prie to, kad UAB ,,F2M group“ laimėjo konkursą ir sudarė net 1559320,81 Lt vertės statybos rangos sutartį.

Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad pirmosios instancijos teismas apkaltinamajame nuosprendyje iškraipė M. B. parodymus ir neteisingai (klaidingai) konstatavo, kad M. B. parodė, jog „su M. M. bendradarbiauti neteko, nematė jos ir objekte“.

Nurodo, jog liudytoju apklaustas M. B. parodė, kad nors vykdant statybos rangos sutartį su M. M. nėra tiesiogiai bendravęs, tačiau objekte yra ją matęs (2013 m. sausio 22 d. teisiamojo posėdžio protokolo 18 psl.).

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašo apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistųjų M. M., M. M. (M.) ir jų gynėjo advokato Kęstučio Žičkaus apeliacinis skundas tenkintinas.

Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės aktų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. (LAT baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-04-21 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-204/ 2008).

Teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Tačiau jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, nustato esminių šio Kodekso pažeidimų, jis, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, patikrina, ar tai turėjo neigiamos įtakos ne tik asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla, bet ir kitiems skundų nepadavusiems nuteistiesiems (LR BPK 320 str.).

Pagal Konstituciją, jos 109 straipsnį, konstitucinius teisingumo ir teisinės valstybės principus, teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, neturi apsiriboti vien kaltinime nurodytomis veikos faktinėmis aplinkybėmis, privalo imtis visų BPK nurodytų priemonių, kad būtų nustatytos tikrosios inkriminuojamos veikos aplinkybės. Teismas įgalintas nustatyti tikrąsias bylos aplinkybes, net jei, prokuroro ar kitų nagrinėjimo teisme dalyvių tvirtinimu, šios aplinkybės yra kitokios, taip pat ir tais atvejais, kai teismo nustatomos inkriminuojamos veikos aplinkybės iš esmės skiriasi nuo nurodytų kaltinime. Priešingu atveju būtų sudarytos prielaidos, kad bylos sprendimą, taigi ir teisingumo įgyvendinimą, lemtų ne teismo, teisėjų reikšmingų duomenų (įrodymų) įvertinimas, bet nagrinėjimo teisme dalyvių nuomonė. Kita vertus, minėti teismo įgaliojimai nustatyti tikrąsias bylos aplinkybes turi būti įgyvendinami užtikrinant konstitucinę teisę žinoti kaltinimą, teisę į gynybą ir kitus konstitucinius tinkamo teisinio proceso principus (kasacinė nutartis Nr. 2K-P-36/2010).

Pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kad viešojo intereso negalėtų apginti teismas, į kurį buvo kreiptasi, taip pat kad teismas, spręsdamas bylą, būtų priverstas priimti tokį sprendimą, kuriuo pačiu būtų pažeidžiamas viešasis interesas, vadinasi, ir kuri nors Konstitucijoje įtvirtinta, jos ginama ir saugoma vertybė. Jeigu teismas priimtų tokį sprendimą, tas sprendimas nebūtų teisingas. Tai reikštų, kad teismas Lietuvos Respublikos vardu įvykdė ne tokį teisingumą, kokį įtvirtina Konstitucija, taigi pagal Konstituciją – ne teisingumą. Šitaip būtų paneigta ir teismo, kaip Lietuvos Respublikos vardu teisingumą vykdančios institucijos, konstitucinė samprata (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas).

Širvintų rajono apylinkės teismo 2013-04-11 M. M. ir M. M. (M.) atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas išteisinamasis nuosprendis – M. M. ir M. M. (M.) išteisintini pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d., nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 3 dalį, įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai (kasacinė byla Nr. 2K-673/2007). Taip pat pažymėtina, jog nekaltumo prezumpcija, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje, reiškia ir tai, kad kiekvienas žmogus, kaltinamas nusikaltimo padarymu, laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas pagal įstatymą, kad baudžiamajame procese kaltės įrodinėjimo našta tenka kaltinančiai institucijai, tačiau kaltinamasis, pasinaudodamas teise į gynybą, gali pateikti įrodymus ar argumentus, paneigiančius pareikštą kaltinimą. Šios nekaltumo prezumpcijos nuostatos sukonkretintos ir įtvirtintos BPK 44 straipsnyje. Atsižvelgiant į nurodytas nuostatas, teismų praktikoje visuotinai pripažįstama, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes, o abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti (kasacinė nutartis Nr. 2K-251/2008).

Pažymėtina, kad byloje nėra įrodymų, neginčijamai patvirtinančių M. M. ir M. M. (M.) kaltę. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis pagrįstas prielaidomis ir spėlionėmis, dėl M. M. ir M. M. (M.) galimai nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d., padarymo. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, vadovavosi tik faktine aplinkybe, kad M. M. (M.) už birželio mėn. išdirbtas 79 valandas (t.1, b.l. 46) 2008 metų birželio 30 d. bendrovės direktoriaus M. M. įsakymu Nr. 08-11 priedų ir premijų buvo priskaičiuota 18600 litų. Teismas nevertino tos aplinkybės, kad UAB „F2M group“ 2008 m. birželio - gruodžio mėn. vykdė sau įprastą ūkinę-komercinę veiklą ir turėjo realias finansines galimybes mokėti darbuotojams nustatytą darbo užmokestį, neaptarė M. M. (M.) priėmimo į darbą aplinkybių, jos darbo specifikos, kad tokių specialistų UAB „F2M group“ neturėjo, taip pat jos atliktų darbų apimties ir pasiektų rezultatų, nemotyvavo, kodėl nesivadovauja nuteistųjų M. M., bei M. M. bei liudytojų, buvusių UAB „F2M group“ darbuotojų, D. Z. ir R. G., taip pat UAB „MB projektai“ vadovo M. B. parodymais, patvirtinančiais, kad M. M. (M.) buvo įdarbinta UAB „F2M group“, tam, kad savo specialiosiomis žiniomis ir kvalifikuotu darbu padėti laimėti objekto rangovo parinkimo konkursą bei, laimėjus konkursą, dirbti visu statybos rangos sutarties vykdymo laikotarpiu. Tai yra, pirmosios instancijos teismas nevertino tos aplinkybės, kad M. M. (M.) yra baigusi architektūros ir dizaino studijas (ką patvirtina byloje surinkti duomenys), pakankamai ilgą laiką dirba pagal specialybę ir yra kvalifikuota savo srities specialistė, buvo susipažinusi su objektu, kad, įdarbinus M. M. (M.), ji per trumpą laikotarpi, t. y. 2008 m. birželio mėn. antrąją pusę, išanalizavo objekto projektinę dokumentaciją, brėžinius, įvertino darbų kiekius (apimtis), numatė reikalingų medžiagų kainą ir, galiausiai, kartu su M. M. atliko sąmatinius paskaičiavimus, kuriais pagristas UAB „F2M group“ pasiūlymas buvo pateiktas UAB „MB projektai“. Tai yra pirmosios instancijos teismas ignoravo tą aplinkybę, kad, įdarbinus M. M. (M.), dėka jos kvalifikuotų žinių UAB „F2M group“ laimėjo konkursą – su UAB „MB projektai“ ir buvo pasirašyta didelės vertės statybos rangos sutartis (sutarties ir papildomų susitarimų vertė buvo net 1559320,81 Lt). Be to, pirmosios instancijos teismas neteisingai, iškreiptai interpretavo liudytojo M. B. parodymus, nurodydamas, kad „liudytojas M. B. paliudijo, jog, vykdant statybos darbus, bendravo tik su M. M., su M. M. bendradarbiauti neteko, nematė jos ir objekte“. Priešingai nei nurodyta nuosprendyje, apklaustas teismo posėdyje liudytoju M. B. parodė, kad iki sutarties pasirašymo su UAB „F2M group“ jokios bendros veiklos nevykdė, juos pasirinko pagal jų darbų kokybę, pagal paskaičiuotas sąmatas. UAB „F2M group“ darbas kūrybinis, kadangi buvo nusamdytas architektas, kuris projektavo tuos darbus. Taip pat pati UAB „F2M group“ darė matavimus, skaičiavimus pagal brėžinius vykdė statybos darbus, brėžiniai buvo pateikti su matmenimis. Kadangi inžinieriniai brėžiniai yra sudėtingi, jie gali kainuoti daugiau nei du procentai nuo sandorio vertės. Viskas priklauso nuo to kokį žmogų samdaisi, pavyzdžiui, jeigu samdaisi žmogų, kuris dirba papildomai namuose, darbo brėžinių rengimas kainuos ženkliai pigiau. Į statybas važiuodavo kiekvieną dieną, M. M. matydavo visą laiką, su juo bendravo, matydavo objekte dirbančius žmones. M. M. pažįsta iš matymo, vykdant sutartį su ja tiesiogiai nebendravo, tačiau objekte ją yra matęs. Jeigu reikėtų parengti sąmatą ar brėžinius, samdytų specialistą, pats parengti negalėtų.

Taip pat pirmosios instancijos teismas nevertino teismo posėdyje apklausto liudytojo bankroto administratoriaus A. Š. parodymų, kad UAB „F2M group“ bankroto byla iškelta tik 2010-04-28, pagal 2007 m. balanso duomenis tuo metu ši įmonė buvo moki, jokių įrodymų, patvirtinančių įmonės nemokumą 2008 ir vėlesniais metais, jis neturi.

Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytoju D. Z. parodė, kad 2008 m. dirbo UAB „F2M group“ iš pradžių paprastu statybininku, vėliau – gamybos vadovu. Atlyginimą už darbą gaudavo reguliariai. Atlyginimą sudarė – pastovus bazinis atlyginimas plius procentas už autorines sutartis, kuris priklausė nuo objekto kainos. M. M. buvo direktoriaus dešinioji ranka, atliko tuos pačius darbus kaip ir direktorius. Matydavo ją dažnai, galėjo būti ir penkis kartus per savaitę ir tris kartus per savaitę. Marius ir Mingailė būdavo kartu. M. M. ir matuojant ir skaičiuojant brėžinius. Taip pat ji paaiškindavo darbuotojams ką reikia daryti, išaiškindavo brėžinius.

Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytoju R. G. parodė kad 2008 m. dirbo UAB „F2M group“ medžiagų tiekėju ir patvirtino, kad atlyginimą gaudavo reguliariai, statybose matydavo kartu su Mariumi ir M. M., jie abu vadovavo įmonei. M. M. nebuvo jo tiesioginė vadovė, o su M. M. jis bendravo retai.

Apklaustas teismo posėdyje M. M. kaltu neprisipažino ir parodė, kad jo vadovaujama įmonė užsiėmė stambių projektų įgyvendinimu. 2008 m. turėjo keletą didelių objektų, apyvarta padidėjo 3-4 kartus, nuosavo kapitalo įmonė turėjo 1 milijoną 300 tūkstančių, tais pačiais metais sudarė stambią sutartį su užsakovu, laimėjo konkursą. Norint laimėti šį konkursą, turėjo labai nedaug laiko. Architektai 2008 m. birželio mėn. perdavė labai daug brėžinių popieriaus ir kompiuteriniame formate. Kadangi jo žmona yra architektė, ji yra dirbusi su šiuo projektu, konkurse užėmusi antrąją vietą, todėl žino, ką konkrečiai su tuo projektu reikia daryti, ką skaičiuoti pasiūlė jai prisidėti. Ji padėjo sudaryti teisingą sąmatą, kadangi turi specialias programas, padėjo suskaičiuoti kiekius, kiek reikia turėti statybinių medžiagų, įdėti darbo, pinigų, ir pan. Jeigu būtų samdęs kitą specialistą, kainuotų ženkliai daugiau, kadangi jis nėra susipažinęs su projektu ir nežino objekto, be to laiko skaičiavimams parengti turėjo tik 2-3 savaites. Mingailė visu šimtu procentų prisidėjo prie laimėto konkurso. Tokį projektą išanalizuoti ir parengti reikia daug laiko, tačiau Mingailės dėka jie suspėjo laiku ir laimėjo daugiau nei 1,5 milijono vertės konkursą, todėl 12 tūkstančių litų premija tikrai nėra didelė.

Apklausta teismo posėdyje M. M. (M.) kalta neprisipažino ir parodė, kad tuomet, kai dirbo „IT technologijoms“, už antrąją vietą konkursiniame projekte dėl to paties objekto ji gavo 7 tūkstančių litų premiją, pirmosios premijos laimėtojai tuomet gavo 10 tūkstančių litų premiją tik už darbą, nekalbant apie kažkokių darbų tęstinumą. Tai buvo premija kaip priedas prie atlyginimo. Kuomet vyras paprašė jam padėti, ji jau nedirbo bendrovėje „A2 Designe“, todėl priėmė vyro pasiūlymą dėl įsidarbinimo UAB „F2M group“. Jai buvo pažadėtas 6 tūkstančių litų atlyginimas ir labai daug darbo, jeigu jis gaus šį objektą. Kadangi šį projektą puikiai žinojo, jau buvo jį rengusi, kitų specialistų pagalbos jai nereikėjo. Pagal jos pareigybę darbų mastas buvo didesnis, negu jai dirbant bendrovėje „A2 Designe“, kadangi reikėjo dirbti daugiau architektu negu dizaineriu, o gauta 12400 Lt premija savo dydžiu panaši į jos gautą už mažesnės apimties darbus, jai dirbant bendrovėje „A2 Designe“.

Taigi, pirmosios instancijos teismo argumentai, kad M. M. (M.) nepagrįstai buvo paskirta 12400 Lt premija už 1559320,81 Lt vertės konkurso laimėjimą, kur jos vaidmuo buvo ne antraeilis, atmestini, kaip nepagrįsti.

Atkreiptinas dėmesys, kad teismas nevertino, ir tos aplinkybės, kad M. M. (M.) UAB „F2M group“ buvo įdarbinta 2008 m. birželio 16 d. pagal 2008 m. birželio 13 d. pasirašytą darbo sutartį direktoriaus pavaduotojos pareigoms eiti, nustatant jai 6200 litų dydžio atlyginimą. Tuo tarpu iš M. M. (M.) parodymų matyti, kad apie savo nėštumą ji sužinojo 2008 m. liepos mėn. apsilankiusi pas ginekologą Vilniaus centro poliklinikos senamiesčio filiale. Kadangi tai buvo neplanuotas nėštumas, išsigando ir vyrui pranešė truputį vėliau. Vyras turėjo savų darbų, ji irgi buvo nusiteikusi dirbti, nes tuo metu buvo pakilimas, todėl buvo minčių negimdyti. Pirmosios instancijos teismo argumentai, kad M. M. ir jos sutuoktiniui M. M. pasirašant darbo sutartį buvo žinoma apie M. M. nėštumą, neva, tai patvirtina byloje esantys medicinos dokumentai, kuriuose 2008 m. liepos 9 d. yra užfiksuotas 8-9 savaičių M. M. nėštumas, taip pat atmestini, kaip nepagrįsti, kadangi teismas visiškai ignoravo teismo posėdyje apklaustos liudytojos akušerės-ginekologės I. J. parodymus, kur ji parodė, kad liepos 8 d. M. M. buvo nustatytas 8-9 savaičių nėštumas, gi, echoskopinis tyrimas yra privalomas tik 16-17 nėštumo savaitę, todėl moteris iki 9 savaičių gali visiškai nejausti, kad ji yra nėščia, jeigu ciklas yra nereguliarus, pasitaiko, kad ateina moterys ir 4 mėn. nėštumo, apie savo nėštumą net neįtardamos. Nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina, kad darbo sutarties pasirašymo metu M. M. (M.) nėštumas buvo tik 2-3 savaitės, todėl netikėti M. M. ir jo sutuoktine, kad apie pastarosios nėštumą jie sužinojo tik po jos apsilankymo pas ginekologą liepos mėnesį, nėra jokio pagrindo.

Be to, apklausta teismo posėdyje M. M. (M.) parodė, kad vaikas gimė vasario pabaigoje, o ne pradžioje, todėl gydytoja, 2008-07-08 nustatydama jai 8-9 savaičių nėštumą, matomai suklydo.

Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad 2008 m. UAB „F2M group“ nebuvo fiktyviai sukurta, kadangi vykdė realią veiklą, M. M. ir M. M. (M.) darbo santykiai taip pat nebuvo fiktyvūs, nes išteisintieji dėl atliktinų darbų iš tiesų susitarė ir šie darbai realiai buvo vykdomi, todėl darytina išvada, kad jie nepadarė sukčiavimo nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 str. 1 d. Darbo sutartyje sulygtas 6200 Lt atlyginimas yra dviejų šalių – darbdavio ir darbuotojo – susitarimo dalykas, M. M. (M.) išmokėta 12400 Lt (dviejų mėnesio atlyginimų dydžio) premija už jos dėka laimėtą 1559320,81 Lt vertės konkursą savo dydžiu nėra išimtinė, todėl, žinant UAB „F2M group“ darbo veiklos pobūdį ir mastą, pagrindo išvadai, kad objektyviai buvo neįmanoma išmokėti M. M. (M.) 6200 Lt dydžio atlyginimą bei 12400 Lt dydžio premiją, nėra. Pažymėtina, kad tokia išvada atitinka teismų praktiką šios kategorijos bylose (kasacinės nutartys 2K-448/2010, 2K-606/2010 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 329 str. 1 d. 1 p., 303 str. 5 d. 1 p., kolegija

nusprendė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-04-11 nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį.

M. M. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d., 300 str. 1 d., M. M. (M.) išteisinti pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d., kadangi nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.