- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-04
- Bylos Nr.
- e2S-2690-392/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-23520-2018-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginijus Kairevičius
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Rakovita“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Astana“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės (apeliantės) uždarosios akcinės bendrovės „Rakovita“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Rakovita“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Astana“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Rakovita“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Astana“ 27 113,34 Eur skolos už atliktus darbus, 7 049,46 Eur delspinigių, 8 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti reikalavimo sumą atitinkančias atsakovės turimas pinigines lėšas, esančias bankų sąskaitose ir kasoje, turtines teises (gautinas sumas), esančias pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, o tik nesant šio turto – kilnojamąjį atsakovės turtą, esantį pas atsakovę arba trečiuosius asmenis. Ieškovės teigimu, ieškinio suma yra pakankamai didelė, atsakovės pelningumas minimalus, o turimi įsipareigojimai viršija likvidaus turto santykį, todėl yra reali grėsmė būsimo galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. liepos 30 d. nutartimi ieškovės UAB „Rakovita“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies. Areštavo atsakovei UAB „Astana“ nuosavybes teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas ir turtines teises, priklausančias atsakovei ir esančias pas atsakovę ir (ar) trečiuosius asmenis, neviršijant 34 162,80 Eur reikalavimų sumos, uždraudžiant šį turtą perleisti, įkeisti, kitaip apsunkinti ar iš esmės sumažinti jo vertę. Iš areštuoto turto atsakovei leido atsiskaityti su ieškove, leido atsakovei gauti pinigines lėšas, prilygintas pajamoms, leido iš turimų lėšų daryti atsiskaitymus su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, valstybės biudžetu ir atsakovės darbuotojais.
Šalies argumentai
4. Atsakovė UAB „Astana“ kreipėsi į teismą su priešieškiniu, prašydama priteisti iš ieškovės UAB „Rakovita“ 36 000 Eur baudos ir 2 814,33 Eur nuostolių.
Atsiliepimas
5. Atsakovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – ieškovės turto areštą. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju faktą, jog yra grėsmė būsimam atsakovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui įrodo duomenys iš CREDITINFO apie ieškovės finansinę padėtį bei kreditingumo reitingus. Iš ieškovės balanso matyti, kad iš ieškovės viso turto atėmus visus jos turimus įsipareigojimus, likusi suma nepadengtų atsakovės reikalaujamą 38 814,33 Eur sumą. Ieškovė galimai piktnaudžiauja teise, reikalaudama iš atsakovės sumokėti už darbus, kurių ji net neatliko. Atsakovės nuomone, yra pagrindas išvadai, jog egzistuoja grėsmė galimai palankaus sprendimo įvykdymui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi atsakovės UAB „Astana“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tenkino. Areštavo ieškovės UAB „Rakovita“ nuosavybes teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas ir turtines teises, priklausančias ieškovei ir esančias pas ieškovę ar trečiuosius asmenis, neviršijant 38 814,33 Eur sumos, uždraudžiant šį turtą perleisti, įkeisti, kitaip apsunkinti ar iš esmės sumažinti jo vertę. Iš areštuoto turto ieškovei leido atsiskaityti su atsakove, leido ieškovei gauti pinigines lėšas, prilygintas pajamoms, leido iš turimų lėšų daryti atsiskaitymus su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, valstybės biudžetu ir ieškovės darbuotojais.
7. Teismas, spręsdamas atsakovės prašymą, nustatė, jog nėra akivaizdžių duomenų apie priimto priešieškinio nepagrįstumą. Atsižvelgęs į tai, kad atsakovė nepateikė 2017 metų finansinės atskaitomybės dokumentų, įvertinęs 2016 metų finansinės atskaitomybės dokumentus ir nustatęs, jog priešieškinio suma yra didesnė negu ieškovės viso turto ir turimų įsipareigojimų skirtumas, padarė išvadą, kad priešieškiniu reikalaujama priteisti 38 814,33 Eur suma, turimais duomenimis, ieškovei laikytina didele. Teismas sprendė, kad yra pagrindas taikyti atsakovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones – reikalavimo dydžio ieškovės turto areštą, nes jo nepritaikius galimai atsakovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Ieškovė (apeliantė) UAB „Rakovita“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 28 d. nutartį ir atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Apeliantės nuomone, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas gali reikšmingai pakenkti ieškovės, kaip intensyviai besivystančios ir savo veiklą plečiančios bendrovės teisėms bei teisėtiems interesams. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje privalėjo įvertinti ar ieškinys yra bent jau prima facie pagrįstas. Apeliantės nuomone, priešieškinis prima facie yra nepagrįstas. Atsakovė gavusi ieškinį rado formalų būdą suvaržyti ieškovės turtą ir veiklą. Toks atsakovės elgesys reiškia piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, tikslingą siekį padaryti žalos. Apeliantė nurodo, kad neslėpė ir neketina slėpti turto, vertingo materialaus turto ji neturi, didžiąją dalį turto sudaro gautinos pajamos įvykdžius sutartis, kurių vykdyti, teismui areštavus sąskaitas, ieškovė neturi jokios galimybės. Jeigu taikytos laikinosios apsaugos priemonės bus paliktos galioti dėl taikomų ribojimų, ieškovė bus nepajėgi vykdyti įsipareigojimus užsakovams, suplanuotų pajamų negaus, bus privesta prie bankroto.
Atsiliepimas
9. Atsakovė UAB „Astana“ atsiliepimu į ieškovės atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, nes laikinosios apsaugos priemonės buvo taikytos teisėtai, esant visiems teisiniams ir faktiniams pagrindams, todėl naikinti skundžiamos teismo nutarties nėra pagrindo. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad teismas nepatikrino ar atsakovės pateiktas priešieškinis, kurio vykdymui užtikrinti skundžiama nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, yra prima facie pagrįstas. Teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlieka tik preliminarų ieškinio reikalavimų ir pateiktų įrodymų vertinimą, o ne nagrinėja bylą iš esmės. Apeliantės argumentai dėl to, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės apsunkins ieškovės ūkinę komercinę veiklą, rodo būtinybę tokių priemonių imtis. Tai, kad teismas leido iš areštuoto turto atsiskaityti su atsakove, paneigia atskirojo skundo argumentus, jog neva nebus galima vykdyti sutarčių, nes areštuotos sąskaitos. Atsakovės nuomone, apeliantė pateikdamas 2017 m. finansinės atskaitomybės dokumentus, iš esmės nepaneigė fakto, jog priešieškinio suma jai yra didelė. Grėsmę, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių ieškovė gali imtis priemonių, kuriomis siektų paslėpti ar perleisti turtą, patvirtina tai, kad tiek ieškovė UAB „Rakovita“, tiek jos vadovas R. P. jau praeityje elgėsi nesąžiningai ir neteisėtai prisidėjo prie to, jog kitos įmonės UAB „Termora“ bankrotas būtų pripažintas tyčiniu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
11. Šioje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai priėmė nutartį, kuria tenkintas atsakovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
12. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, neatliekamas įrodymų, susijusių su bylos esme, vertinimas, nepasisakoma dėl ginčo esmės, vertinamas tik prima facie ieškinio ar priešieškinio reikalavimų pagrįstumas. Tikėtino ieškinio ar priešieškinio pagrindimo reikalavimas reiškia, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nenagrinėja ieškinio ar priešieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio, priešieškinio bei atsiliepimo faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad dėl pareikštų reikalavimų pateiktų įrodymų viseto pagrindu gali būti priimtas ginčo šaliai palankus teismo sprendimas.
13. Apeliantė nurodo, kad teismas nepatikrino ar atsakovės pateiktas priešieškinis, kurio vykdymui užtikrinti skundžiama nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės, yra prima facie pagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo apeliantės argumentu nesutinka. Pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, skundžiamojoje nutartyje pasisakė dėl priešieškinio tikėtino pagrįstumo, vadinasi, teismas vertino atsakovės pateiktą priešieškinį. Apeliantė atskirajame skunde nurodydama, jog priešieškinis yra prima facie nepagrįstas, iš esmės dėsto savo nesutikimo su ieškiniu motyvus, kurių vertinimas atliekamas išnagrinėjus civilinę bylą iš esmės, o ne šioje civilinės bylos stadijoje, kuomet sprendžiamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas.
14. Antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga yra konstatavimas, kad, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju, teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka, kad būtų taikomos prašomos laikinosios apsaugos priemonės. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog įvertinus, kad priešieškinio suma yra didesnė nei ieškovės turimo turto ir turimų įsipareigojimų skirtumas, priešieškiniu reikalaujama priteisti 38 814,33 Eur suma ieškovei laikytina didelė, yra pagrindas taikytas laikinąsias apsaugos priemones, nes jų nepritaikius galimai atsakovei palankaus sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Be to, apeliantė pati pripažino, jog vertingo materialaus turto neturi ir didžiąją dalį turto sudaro gautinos pajamos įvykdžius sutartis. Esant minėtoms aplinkybėms, darytina išvada, jog šiuo atveju yra pagrįsta laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybė.
15. Apeliantė nurodo, kad dėl neteisėto, verslo praktikoje nepriimtino atsakovės elgesio, šiuo metu ieškovė neatgauna savo jau uždirbtų pinigų bei nepagrįstai yra suvaržoma jos teisė disponuoti turimomis (gautinomis) lėšomis. Pirmosios instancijos teismas taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, siekdamas užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą, areštavo atsakovės kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas ir turtines teises, iš areštuoto turto leido ieškovei atsiskaityti su atsakove, leido ieškovei gauti pinigines lėšas, prilygintas pajamoms, leido iš turimų lėšų daryti atsiskaitymus su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, valstybės biudžetu ir ieškovės darbuotojais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos ir nevaržo apeliantės daugiau nei būtina teisėtam tikslui (atsakovės reikalavimų įvykdymo užtikrinimui) pasiekti. Nagrinėjamu atveju, apeliantės veikla nėra visiškai apribota, nes lėšų areštas taikytas tik nesant kito turto, be to, teismas iš turimų lėšų leido atsiskaityti su darbuotojais, mokėti mokesčius.
16. Be to, svarbiausia, grėsmę, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių ieškovas gali imtis veiksmų, kuriais siektų paslėpti ar perleisti savo turtą, patvirtina ir tas faktas, jog tiek pats ieškovas UAB „Rakovita“, tiek ir jo dabartinis vadovas R. P. jau ir praeityje elgėsi nesąžiningai ir neteisėtai bei prisidėjo prie to, kad kitos įmonės UAB „Termora“ bankrotas būtų pripažintas tyčiniu. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 12 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2-162-798/2018, kurioje UAB „Termora“ bankrotas pripažintas tyčiniu, be kita ko konstatuota, jog BUAB ,,TERMORA“ buvęs vadovas R. P. (kuris yra ir dabartinis UAB „Rakovita“ vadovas) veikė neteisėtai, t. y. įstatymų nustatyta tvarka neteikė Juridinių asmenų tvarkytojui finansinės atskaitomybės dokumentų, dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo tyčinį bankrotą kvalifikuojantį požymį – netinkamą BUAB ,,TERMORA“ buhalterinės apskaitos tvarkymą (Apeliacinio teismo nutarties 39 pastraipa). Nagrinėjamu taip pat finansinės atskaitomybės dokumentus ieškovas pateikė tik po to, kai atsakovas į tai atkreipė teismo dėmesį. Be to, minėtoje Apeliacinio teismo nutartyje yra konstatuota, kad įmonės UAB „Termora“ ir UAB „Rakovita“ buvo susijusios per valdymo organus (tarp jų R. P.; Apeliacinio teismo nutarties 40 pastraipa), o UAB „TERMORA“ perleido nuosavybės teisėmis valdomas penkias transporto priemones įmonei UAB „Rakovita“. Tokie tiek UAB „Rakovita“, tiek ir jos vadovo R. P. veiksmai rodo, kad ieškovas, iškilus finansiniams sunkumams, gali imtis priemonių, kad turimas turtas būtų perleistas kitiems asmenims. Apeliacinio teismo nutartyje konstatuota, jog UAB “Termora” įmonės vadovas (-ai) nuo 2015 m. gruodžio mėnesio esant BUAB „TERMORA“ akivaizdžiai nemokiai bei esant paralyžiuotai veiklai dėl vykdomų priverstinių išieškojimų ir turto areštų, esant pradelstų įsipareigojimų, susijusių su darbo teisiniais santykiais ir VSD biudžetui bei eilei kitų kreditorių, kurių reikalavimai buvo pradelsti, nesilaikė pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo; įmonės vadovas (-ai) nepateikė Juridinių asmenų tvarkytojui 2015 m.–2016 m. finansinės atskaitomybės dokumentų bei jų neperdavė bankroto administratorei, todėl bankroto administratorė negalėjo nustatyti įmonės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatų ar įvertinti turto, taip pat yra kliūtimi identifikuoti tikrąsias įmonės bankroto priežastis; įmonės valdymo organas (-ai) BUAB „TERMORA“ esant faktiškai nemokiai priėmė ekonomiškai nenaudingą sprendimą dėl statybos rangos sutarties sudarymo su UAB ,,City property investment“ ir nebaigtą vykdyti sutartį bei gautinas pagal ją pajamas perkėlė į susijusią įmonę ,,Rakovita“; taip pat pažeidė CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintą atsiskaitymų eiliškumą, nes atsiskaitymus vykdė ne pirmesnės eilės kreditoriams ir nukreipęs ne tik sutarties, bet ir pajamų pagal sutartį gavimą į susijusią įmonę eliminavo kreditorių galimybes patenkinti savo reikalavimus. Šie veiksmai patvirtina, kad bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įstaigos valdymo organo veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo (Apeliacinio teismo nutarties 61 pastraipa).
17. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį, todėl skundžiama teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies
Rezoliucinė dalis
nutaria:
ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Rakovita“ atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.