- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-09-27
- Bylos Nr.
- e2S-2595-467/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-23520-2018-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alma Urbanavičienė
- Atsakovas
- UAB „Astana“
- Ieškovas
- UAB „Rakovita“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Astana“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 30 d. nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Rakovita“ ieškinį atsakovui UAB „Astana“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas UAB „Rakovita“ 2018 m. liepos 27 d. kreipėsi su ieškiniu į teismą ir prašė priteisti iš atsakovo UAB „Astana“ 27 113,34 EUR skolos už atliktus darbus, 7 049,46 EUR delspinigių, 8 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Ieškovas ieškinyje taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti reikalavimo sumą atitinkančias atsakovo turimas pinigines lėšas, esančias bankų sąskaitose ir kasoje, turtines teises (gautinas sumas), esantį pas jį arba trečiuosius asmenis, o tik nesant šio turto – kilnojamąjį atsakovo turtą, esantį pas jį arba trečiuosius asmenis. Prašymą grindė tuo, kad ieškinio suma atsakovui yra didelė, kadangi jis dirba minimaliu pelningumu ir vos padengia savo veiklos kaštus. Be to, atsakovas vengia atsiskaityti su ieškovu jau ilgą laiką, motyvuodamas, kad neturi lėšų atsiskaitymui.
3. Ieškovas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovo einamojo likvidumo koeficientas yra 0,54, kas reiškia, kad trumpalaikiu turtu dengti savo įsipareigojimus atsakovas yra nepajėgus. Piniginių lėšų likutis 2017-12-31 dienai negali būti vertinamas, kadangi piniginės lėšos yra likvidžios ir jų likutis yra nuolat kintantis. Ieškovo teigimu, atsakovo kritinio likvidumo koeficientas sudaro 0 (kadangi be atsargų kito trumpalaikio turto, kuriuo laisvai disponuotų, atsakovas neturi), kas taip pat patvirtina atsakovo galimybių vykdyti įsipareigojimus kreditoriams ribotumą. Ieškovo teigimu, atsakovas yra nemokus, o tai leidžia daryti išvadą, kad, galimai tenkinus ieškinį, net ir priteisus reikalaujamą sumą, jos išsiieškoti gali būti neįmanoma.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. liepos 30 d. nutartimi ieškovo UAB „Rakovita“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies - nutarė areštuoti atsakovui UAB „Astana“ nuosavybes teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o, jo nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas ir turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą ir (ar) trečiuosius asmenis, neviršijant 34 162,80 EUR reikalavimų sumos, uždraudžiant šį turtą perleisti, įkeisti, kitaip apsunkinti ar iš esmės sumažinti jo vertę. Iš areštuoto turto atsakovui leisti atsiskaityti su ieškovu, leisti atsakovui gauti pinigines lėšas, prilygintas pajamoms, leisti iš turimų lėšų daryti atsiskaitymus su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, valstybės biudžetu ir atsakovo darbuotojais.
5. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad, nesant akivaizdžių duomenų apie priimto ieškinio nepagrįstumą, įvertinus tai, kad iš ieškovo pateiktų duomenų matyti, kad atsakovo turimi įsipareigojimai viršija viso likvidaus turto santykį, teismas daro išvadą, kad ieškiniu reikalaujama priteisti 34 162,80 EUR suma, turimais duomenimis, atsakovui laikytina didele.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
6. Atskiruoju skundu atsakovas UAB „Astana“ prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 30 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
7. Apeliantas nurodo, kad nagrinėjamu atveju grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui ieškovo bei teismo motyvuojama vieninteliu kriterijumi - didele ieškinio suma. Tokią išvadą teismas padarė iš ieškovo pateiktų atsakovo finansinės atskaitomybės dokumentų už 2017 metus. Apelianto teigimu, tokias išvadas pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstai, kadangi finansinėje atskaitomybėje fiksuojamas tik ilgalaikis ir trumpalaikis turtas bei jo vertė. Šiuo atveju ilgalaikis atsakovo turtas 2017 m. buvo 119 736 EUR vertės, o trumpalaikis – 340 855 EUR. Iš viso atsakovas turėjo 460 590 EUR vertės turto.
8. Visi atsakovo įsipareigojimai tesudarė 153 478 EUR, t. y. atsakovo turimas turtas buvo maždaug tris kartus didesnis, nei turimi įsipareigojimai. Ir net iš viso turto atėmus turimus įsipareigojimus, atsakovui liktų daugiau kaip 300 000 EUR vertės, t. y. beveik 10 kartų už ieškinio sumą didesnės vertės turto, kuris galėtų būti panaudotas atsiskaitymui su ieškovu, jei teismas priimtų jam palankų sprendimą. Atsakovo einamojo mokumo koeficientas yra lygus 2,22. Kitaip tariant, net ir imant vien tik trumpalaikį atsakovo turtą, jis yra daugiau kaip du kartus didesnis už visus atsakovo įsipareigojimus, o tai taip pat parodo atsakovo stabilią finansinę padėtį.
9. Atsakovas pažymi, kad bendrovės Creditinfo, kuri profesionaliai vertina įmonių kreditingumą, duomenimis atsakovo bankroto reitingas (t. y. tikimybė, kad atsakovas bankrutuos) yra klasifikuojamas kaip žemos rizikos, einamojo mokumo bei kritinio padengimo koeficientai (svarbiausi rodikliai, rodantys įmonės galimybės įvykdyti įsipareigojimus) yra geri bei aukštesni nei vidutiniai statybų sektoriaus rodikliai. Įmonė veiklą vykdo jau daugiau kaip 20 metų, kas taip pat rodo, jog atsakovas yra patikima įmonė.
Atsiliepimas
10. Atsakovo teigimu, ieškovas neįrodė nei aplinkybės, kad ieškinio suma atsakovui laikytina didele, nei fakto, kad yra grėsmė galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymui, todėl teismo išvados yra visiškai nepagrįstos. Vadovaujantis teismų praktika, tokie kriterijai, kaip ieškinio sumos dydis konkrečiam atsakovui ir atsakovo turtinė padėtis, nesuponuoja absoliutaus ir savaime pakankamo pagrindo laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti.
11. Ieškovas UAB „Rakovita“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atsakovo UAB “Astana” skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-07-30 nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismų praktikoje yra įprasta, vertinant asmens turtinę padėtį, vertinti ne tik formalius balanso duomenis, tačiau ir į balansą įrašyto turto likvidumą, t.y. galimybę, esant poreikiui, turtą skubiai paversti pinigais. Atsakovo į balansą įrašytas turtas yra nelikvidus, todėl niekaip negali patvirtinti subjekto finansinio stabilumo, juo labiau geros jo finansinės padėties.
12. Teikdamas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ieškovas nurodė, kad nelikvidus atsakovo turtas yra šis: debitorių skolos, išankstiniai mokėjimai, konkrečiai dienai fiksuotas piniginių lėšų likutis. Teikdamas atskirąjį skundą, šiuos argumentus atsakovas galėjo paneigti, tačiau to nepadarė. Priešingai, iš atsakovo pateikto Creditinfo išrašo matyti, kad debitorius, su kuriuo atsakovas bylinėjasi, yra UAB “Himėja”, o pastarajai bendrovei yra iškelta bankroto byla. Atsakovas taip pat nepateikė įrodymų, kokia atskirojo skundo rengimo dienai yra jo atsargų vertė, nepateikė duomenų apie turimo ilgalaikio turto sudėtį, realumą ir likvidumą, taigi atsakovas neįrodė teismo išvadų dėl įsipareigojimų ir likvidaus turto santykio ydingumo.
13. Netinkamai atskirajame skunde atsakovas įrodinėja ir savo einamojo likvidumo koeficiento reikšmę. Ieškovas sutinka su atsakovo teiginiais, kad vieno pagrindinių bendrovės mokumą atskleidžiančių rodiklių yra einamojo likvidumo koeficientas turi būti 1,2 – 2, tačiau nesutinka, kad atsakovo einamojo likvidumo koeficientas yra 2,22. Skaičiuodamas einamojo likvidumo koeficiento reikšmę prie trumpalaikio turto atsakovas priskiria ne tik atsargas, kurių realaus egzistavimo nesugeba įrodyti, tačiau ir neįrodytą realiai turimų piniginių lėšų sumą bei realiai gautinas debitorines skolas.
14. Vertinant ieškovo pateiktos Creditinfo duomenų bazės informaciją, atkreipiamas dėmesys, kad atsakovo vėlavimo atsiskaityti reitingas yra prastas. Tuo tarpu bankroto rizika ginčo situacijoje neturėtų būti vertinama, kadangi, kaip minėta, ji paremta atsakovo finansinių ataskaitų rodikliais, kurių realumo ginčo dienai atsakovas neįrodė.
15. Prastėjančią atsakovo finansinę padėtį atskleidžia darbuotojų skaičiaus neigiami pokyčiai, o abejones atsakovo ilgalaikio turto vertingumu ypač sustiprina pateikta informacija apie turimas transporto priemones. Iš pateiktų duomenų matyti, kad atsakovo turimų transporto priemonių amžius svyruoja nuo 11 iki 25 metų ir tik viena transporto priemonė yra 3,5 metų senumo. Žinant, kad transporto priemonės yra naudojamos statybų veikloje, tikėtina, kad jų būklė yra dar blogesnė, nei standartinė tokio senumo transporto priemonės būklė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę nauji įrodymai gali būti pateikiami: kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus ir kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliantas UAB „Astana“ kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – Creditinfo išrašą. Teismas, įvertinęs tai, kad šie įrodymai teismui pateikti kartu su atskiruoju skundu, su jais turėjo galimybę susipažinti ir susipažino ieškovas, kuris turėjo galimybę pasinaudoti teise teikti paaiškinimus dėl jų savo atsiliepime į atskirąjį skundą, konstatuoja, kad pateikti nauji įrodymai priimtini ir vertintini kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, sprendžiant procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma, reikia preliminariai įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga yra ta, jog, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.) Taigi teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, visų pirma, turi nustatyti, ar yra pagrindas jas taikyti.
19. Civilinio proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012). Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymui reikalinga konstatuoti abiejų sąlygų egzistavimą. Teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
20. Iš ieškovo UAB „Rakovita“ ieškinio turinio matyti, kad ieškovas pakankamai aiškiai suformulavo ieškinio pagrindą ir dalyką, detaliai išdėstė faktines aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, pateikė ieškinio reikalavimus tikėtinai pagrindžiančius įrodymus, kurių įrodomoji vertė bus nustatyta nagrinėjant civilinę bylą iš esmės, o ne pradinėje civilinės bylos stadijoje. Atsižvelgęs į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šioje civilinės bylos stadijoje (sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą), kai ginčas dar nėra nagrinėjamas iš esmės, nėra pagrindo konstatuoti, jog ieškovas tikėtinai nepagrindė pareikšto ieškinio reikalavimų, t.y. darytina išvada, kad ieškovo UAB „Rakovita“ ieškinys yra tikėtinai pagrįstas (CPK 144 str. 1 d.).
21. Antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga CPK 144 straipsnio 1 dalies prasme reikalauja išaiškinti aplinkybę, ar, netaikius suinteresuoto asmens prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, būtų pakenkta būsimojo teismo sprendimo įvykdymo galimybei ar ne. Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, svarbu įvertinti ne tik galimą grėsmės galimai ieškovui palankaus sprendimo neįvykdymui kilimą, bet ir prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių atitikimą ekonomiškumo, proporcingumo, teisingumo, protingumo principams. Bet kuris teismo atliekamas procesinis veiksmas neatsiejamas nuo tikslo užtikrinti ginčo šalių ir kitų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyrą, nes to reikalauja universalieji civilinio proceso teisės principai (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-02-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-262-464/2015). Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-04-25 nutartis civilinėje byloje). Kiekvienu atveju, turi būti surasta pusiausvyra tarp būsimo teismo sprendimo įvykdymo galimybės užtikrinimo ir atsakovo teisių bei teisėtų interesų apsaugos.
22. Lietuvos apeliacinis teismas yra ne kartą pasisakęs, kad teismo sprendimo įvykdymo galimas pasunkėjimas preziumuojamas turtinių ginčų atvejais, kai ginčas tarp šalių kilęs dėl didelės pinigų sumos (Lietuvos apeliacinio teismo 2013-01-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-210/2013; 2014-01-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-50/2014). Tačiau pažymėtina, kad ši prezumpcija nėra absoliuti ir teismų praktikoje nėra konstatuota, jog didelė ieškinio suma bet kuriuo atveju objektyviai padidina ieškovui palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Kaip ne kartą nurodė Lietuvos apeliacinis teismas, kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, t. y. ar jam ši ieškinio suma, lyginant ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, vykdoma veikla, gaunamu pelnu, įsipareigojimais kreditoriams ir pan., yra didelė (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2012-01-19 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-22/2012; 2013-05-28 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1535/2013).
23. Civilinėje byloje kilo ginčas, ar ieškinio suma – 34162,80 EUR – yra didelė atsakovui. Ieškovas yra įsitikinęs, kad, atsižvelgiant į jo pateiktus duomenis, atsakovui ieškinio suma laikytina didele. Atsakovas šią aplinkybę neigia. Nagrinėjamu atveju iš pateikto balanso matyti, kad nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų fiksuojama 460 591 EUR suma, o per vienerius metus mokėtinos sumos sudaro 153 478 EUR, taigi laikytina, kad atsakovo finansinė padėtis yra stabili. Iš VĮ Registrų centrui pateikto aiškinamojo rašto matyti, kad, nors didžiąją dalį ilgalaikio materialaus turto sudaro transporto priemonės, tačiau atsakovas turi ir kito turto – fiksuojama 90 072 EUR dydžio suma pastatų ir statinių (investicinio turto) vertė. Be to, iš aiškinamojo rašto matyti, kad nepaskirstytas pelnas finansinių metų pabaigoje sudarė 260 704 EUR, o 38 000 EUR (daugiau nei ieškinio suma) išmokėta dividendams (CPK 179 straipsnis). Be to, nors ieškovas abejoja, kad atsakovo turimos transporto priemonės turi vertę, tačiau iš atsakovo pateiktos Creditinfo informacijos matyti, kad bendra transporto priemonių parko vertė yra apie 51 870 EUR. Visi šie duomenys pagrįstai leidžia teigti, kad atsakovo finansinė padėtis yra stabili, o ieškinio suma atsakovui nevertintina kaip didelė.
24. Kita vertus, net ir pripažinus, jog atsakovui ieškinio suma yra didelė, o atsakovo finansinė padėtis yra prasta, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pats savaime neužtikrins teismo sprendimo vykdymo, kadangi ieškovas neįgys pirmumo teisės patenkinti savo finansinį reikalavimą iš atsakovo turto. Iš esmės atsakovas tik negalės disponuoti areštuotu turtu, o tai gali neproporcingai suvaržyti juridinio asmens veiklą ir trukdyti generuoti pajamas. Ieškovas į bylą nepateikė jokių duomenų ar įrodymų, leidžiančių daryti pagrįstą prielaidą, jog atsakovas sąmoningai siekia bloginti savo turtinę padėtį, ketindamas išvengti prievolių ieškovui įvykdymo.
25. Akcentuotina, kad ir grėsmės teismo sprendimo įvykdymui atsiradimo tikimybė turi būti šalies pagrįsta. Kaip pažymėta teismų praktikoje, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad būsimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas, nesiėmus šių priemonių, gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Ieškinio (priešieškinio) ar pareiškimo pateikimas pats savaime nesuteikia pranašumo kitos šalies atžvilgiu ir atitinkamai nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes, tiek kreipimasis į teismą, tiek pareikštų reikalavimų pobūdis ir mastas iš esmės priklauso nuo pareiškėjo valios. Pagrindo varžyti kito asmens teises taip pat nesudaro deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016-01-28 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-152-178/2016).
26. Svarbu pažymėti ir tai, kad paprastai laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tada, kai yra duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, kad atsakovas ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti, siekdamas išvengti būsimo jam nenaudingo sprendimo vykdymo (pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2016-01-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016-02-11 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-203-464/2016; 2016-08-06 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1150-464/2016; 2017-02-09 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-147-943/2017).
27. Nagrinėjamoje byloje ieškovas UAB „Rakovita“ nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie leistų daryti pagrįstą prielaidą, kad atsakovas UAB „Astana“ ketina sumažinti savo turto vertę, jį perleisti tretiesiems asmenims, kitaip siekti išvengti būsimo teismo sprendimo vykdymo (CPK 178 str.). Kaip pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovas iš esmės nurodo tik aplinkybę, kad atsakovui ieškinio suma yra didelė, todėl galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali tapti sudėtingas ar netgi neįmanomas. Tačiau, kaip jau nurodyta anksčiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši suma negali būti laikoma reikšminga atsakovui, nesant konstatuotų kitų reikšmingų sąlygų ir aplinkybių.
28. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, kurią yra pagrindas panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 30 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo UAB „Rakovita“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.