- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-04-18
- Bylos Nr.
- 2S-421-357/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-00580-2017-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Bartašienė
- Pareiškėjas
- V. D.
- Suinteresuotas asmuo
- akcinė bendrovė SEB bankas, S. R.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. D. atskirąjį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. D. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys akcinė bendrovė SEB bankas, S. R.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas V. D. kreipėsi su skundu dėl antstolio veiksmų, prašydamas antstolės padėjėjos G. S. 2017-01-24 surašytą priverstinio įėjimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinti neteisėtu. Nurodė, kad antstolės padėjėja neturėdama pagrindo įėjo į jo gyvenamąsias patalpas, taip pat į jas įsibrovė ir tretieji asmenys – antstolio padėjėjo asistentas V. R., turto vertintojas J. U. ir trys policijos tyrėjai. Mažeikių rajono apylinkės teismas 2016 m. spalio 18 d. nutartimi išdavė leidimą įeiti į gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), tik antstolei, bet ne jos padėjėjai ar kitiems darbuotojams ir tretiesiems asmenims.
Antstolė E. M. 2017-02-17 patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė patenkinti skundą ir bylą persiuntė teismui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Mažeikių rajono apylinkės teismas 2017 m. vasario 24 d. nutartimi pareiškėjo V. D. skundą dėl antstolės E. M. veiksmų atmetė. Nurodė, kad antstolė E. M. 2017 m. vasario 17 d. patvarkyme patvirtino, kad ji antstolio padėjėjai G. S. yra išdavusi įgaliojimą, kuriuo jai antstolė suteikė teisę veikti antstolės vardu ir už ją atlikti procesinius veiksmus, kurie nėra išimtinai priskirti pačiam antstoliui. Skolininkas skunde patvirtino, kad antstolės padėjėja G. S., įeidama į jo gyvenamąjį namą, parodė antstolio išduotą įgaliojimą. Antstolio padėjėja, turėdama antstolės E. M. įgaliojimą, turėjo teisėtą pagrindą atlikti Antstolių įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje jai leidžiamus atlikti veiksmus, tame tarpe, ir gavus teismo leidimą įeiti į skolininko gyvenamąsias patalpas bei surašyti priverstinio įėjimo protokolą. Antstolės padėjėjo asistentas yra techninis darbuotojas, jis jokių vykdymo veiksmų neatlieka ir jam nėra išduodamas antstolės įgaliojimas, leidžiantis įstatymo nustatyta tvarka atlikti vykdymo veiksmus. Antstolės padėjėjos asistentas V. R. turėjo teisę ir pagrindą įeiti kartu su antstolės padėjėja į skolininko gyvenamąsias patalpas, kadangi jis gyvenamojoje patalpoje padėjo antstolės padėjėjos nurodymu atlikti jai techninius darbus, t. y. filmavo ir fotografavo. Valstybės įmonės Registrų centro turto vertintojas J. U. atlikdamas turto vertinimą turėjo teisėtą pagrindą įeiti į skolininko namą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. IK-159 patvirtintos Turto ir verslo vertinimo metodikos 31 punkto reikalavimais vertindamas turtą įsitikinti, jog vertinamas turtas egzistuoja, jį apžiūrėdamas bei nufotografuodamas ir (ar) nufilmuodamas, bei atlikti kitus minėtoje metodikoje nurodytus privalomus veiksmus. Skolininkas ne kartą atsisakė gera valia įleisti antstolę į gyvenamąsias patalpas, kad jas galėtų apžiūrėjęs ir įvertinti turto vertintojas, todėl antstolė pagristai pasikvietė policijos pareigūną, norėdama užtikrinti, kad būtų įvykdytas jos 2017 m. sausio 10 d. patvarkymas ir įėjus į skolininkui priklausantį gyvenamąjį namą atliktas jo įvertinimas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas V. D. prašo panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 24 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės, antstolės padėjėjos G. S. 2017-01-24 priverstinio įėjimo protokolo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) ar 2017-01-24 priverstinio protokolo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuotus veiksmus, priverstinį įėjimą antstolės padėjėjos ar trečiųjų asmenų, pripažinti neteisėtu. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Tiek antstolė, tiek teismas neteisingai interpretuoja CPK 615 str. 1 d., teigdami, jog CPK 615 str. 1 d. nenumato, jog teisę apžiūrėti skolininko gyvenamąsias patalpas ir kitas patalpas turi tik antstolis, todėl skolininko patalpų apžiūroje įstatymo nustatytais atvejais gali dalyvauti ir kiti asmenys tame tarpe ir turto vertintojas. Tačiau CPK įsakmiai nurodo, jog tik antstolis (pabrėžtina, kad tik antstolis, o ne ir tretieji asmenys) gyvenamojoje patalpoje gyvenančių asmenų sutikimu turi teisę apžiūrėti skolininko gyvenamąsias patalpas, jei tai reikalinga išieškojimui įvykdyti. Kitas patalpas antstolis (taip pat pabrėžtina, kad tik antstolis) turi teisę apžiūrėti be skolininko sutikimo. Šiuo atveju įstatymo leidėjas net nenurodo, kad patalpas gali apžiūrėti antstolis ar kiti asmenys susiję su išieškojimu ar turto vertintojas šiuo atveju ar pan. o įsakmiai nurodo tik antstolis.Nebuvo teismo leidimo leisti įeiti turto vertintojui ir antstolės asistentui į gyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). Mažeikių rajono apylinkės teismo nutartyje yra nurodyta įeiti tik antstoliui, tačiau ne tretiesiems asmenims. Antstolė E. M. pateiktu atsiliepimu prašo atmesti pareiškėjo skundą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Pareiškėjas atskirajame skunde nenurodo jokių aiškių, esminių teisės normos taikymo klaidų ar įstatymo pažeidimų, kuriuos galimai padarė pirmosios instancijos teismas.
Pareiškėjas, teigdamas, kad jis 2017-01-23 informavo antstolę, jog gera valia gali įleisti antstolę apžiūrėti gyvenamąsias patalpas, nepateikia jokių tas aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Pareiškėjas pats apie savo sutikimą įleisti apžiūrėti gyvenamąsias patalpas antstolės neinformavo jokiu būdu, t. y. nei el. paštu atsiųsdamas pranešimą, nei telefonu tai pranešdamas žodžiu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai
Byloje nustatyta, kad antstolės E. M. kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolininkų V. D. ir S. R. įkeisto turto (žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šulinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) priverstinio pardavimo iš varžytynių išieškotojos akcinės bendrovės SEB bankas naudai. 2016 m. liepos 26 d. patvarkymu antstolė paskelbė skolininkams V. D. ir S. R. priklausančio nekilnojamojo turto varžytines, 2016 m. rugpjūčiu 19 d. patvarkymu sustabdė skolininkams priklausančio nekilnojamojo turto varžytines, 2016 m. rugpjūčio 23 d. patvarkymu, patenkinusi skolininko V. D. skundą, paskyrė skolininkams V. D. ir S. R. priklausančio nekilnojamojo turto vidutinei rinkos vertei nustatyti papilomą ekspertizę. Mažeikių rajono apylinkės teismas 2016 m. spalio 18 d. priėmė nutartį išduoti antstolei E. M. leidimą įeiti į gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), ir už antstolės reikalavimų nevykdymą paskyrė baudą. 2017 m. sausio 10 d. antstolė patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl įėjimo į gyvenamąsias patalpas nustatė, kad 2017 m. sausio 24 d. 10.00 val. bus priverstinai įeinama į V. D. ir S. R. priklausančias gyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), turto vertės nustatymui, nurodė, kad skolininkams suteikus galimybę apžiūrėti jiems priklausančias gyvenamąsias patalpas, informuos šalis papildomai. Minėtas patvarkymas skolininkams 2017 m. sausio 12 d. ir sausio 13 d. įteiktas asmeniškai. Byloje nėra duomenų, kad skolininkai būtų susiekę su antstole dėl galimybės apžiūrėti jiems priklausančias gyvenamąsias patalpas, todėl pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad antstolė nereagavo į jo siūlymą geranoriškai apžiūrėti patalpas. 2017 m. sausio 24 d. antstolės padėjėja G. S. surašė priverstinio įėjimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini). Antstolė E. M. 2017 m. vasario 17 d. patvarkyme patvirtino, kad ji antstolio padėjėjai G. S. yra išdavusi įgaliojimą, kuriuo jai antstolė suteikė teisę veikti antstolės vardu ir už ją atlikti procesinius veiksmus, kurie nėra išimtinai priskirti pačiam antstoliui. CPK nenumato, kad įeiti į skolininko patalpas gali tik antstolė, taigi, šis vykdymo proceso veiksmas nėra išimtinai priskirtinas tik antstoliui. Esant tokioms aplinkybėms, įėjimas į skolininko gyvenamąsias patalpas ir priverstinio įėjimo protokolo surašymas galėjo būti atliekamas antstolės padėjėjos G. S.. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, antstolio padėjėja, turėdama antstolės E. M. įgaliojimą, turėjo teisėtą pagrindą atlikti Antstolių įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje jai leidžiamus atlikti veiksmus. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad antstolės padėjėjos asistentas Valdas Riauka turėjo teisę ir pagrindą įeiti kartu su antstolės padėjėja į skolininko gyvenamąsias patalpas, nes jis gyvenamojoje patalpoje padėjo antstolės padėjėjos nurodymu atlikti jai techninius darbus, t. y. filmavo ir fotografavo. Įstatymas nenumato draudimo antstoliui pasitelkti darbuotojus techniniam darbui atlikti. Pažymėtina, kad VĮ Registrų centro turto vertintojas J. U. taip pat turėjo teisę įeiti į skolininko patalpas, kadangi buvo paskirta papildoma ekspertizė skolininkams priklausančio turto vidutinei rinkos vertei nustatyti, ko skolininkas neskundė. Byloje nustatyta, kad Mažeikių rajono apylinkės teismas 2016 m. spalio 18 d. nutartimi paskyrė baudą pareiškėjui V. D. už tai, kad jis nesudarė galimybės apžiūrėti jam ½ dalį nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). Iš minėtos nutarties matyti, kad skolininkas trukdė antstolei atlikti vykdymo veiksmus, todėl antstolės padėjėja teisėtai CPK 615 straipsnio pagrindu kvietė policijos pareigūną. Aplinkybė, kad atvyko ne vienas, o keli policijos pareigūnai, nuo antstolės nepriklauso, kadangi ne ji sprendžia, kiek pareigūnų privalo atvykti. Pirmosios instancijos teismas pagristai rėmėsi vaizdo medžiaga, iš jos nustatė, kad tiek turto vertintoją, tiek ir policijos pareigūnes įeiti į skolininko gyvenamąsias patalpas pakvietė pats skolininkas, pats aprodė patalpas. Byloje nenustatyta, kad antstolė pareiškėją veikė psichologiškai, morališkai gniuždė. Šiems teiginiams įrodyti pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, todėl apeliacinės instancijos teismas juos atmeta kaip nepagrįstus. Atkreiptinas dėmesys, kad aplinkybė, jog Mažeikių rajono apylinkės teismas 2016 m. spalio 18 d. priėmė nutartį išduoti antstolei E. M. leidimą įeiti į gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), nereiškia, jog teismas tokį leidimą suteikė išimtinai antstolei, kadangi tas nutartyje nebuvo nurodyta. Taigi, pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad visų anksčiau aptartų asmenų dalyvavimas jo gyvenamajame būste yra neteisėtas Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 18 d. nutarties pagrindu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, kuriam viena iš valstybės suteiktų funkcijų - vykdomųjų dokumentų vykdymas, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-08 nutartis c. b. Nr. 3K-3-40/2010). Antstolių įstatymo 3 str. 1 dalyje nustatyta, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, kartu nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Antstolio veiksmai vykdymo procese reglamentuojami ir jo įgalinimai nustatyti LR CPK VI dalies normose bei Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Antstolio veiksmų teisėtumas yra vertinamas pagal tuo metu buvusias faktines aplinkybes, teismas retrospektyviai įvertina, ar antstolio veiksmai buvo pagrįsti ir teisėti jų atlikimo metu. Iš anksčiau aptartų aplinkybių matyti, kad pareiškėjas neįrodė neteisėtų antstolės ar jos padėjėjos veiksmų.Dėl išdėstyto, Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 24 d. nutartis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 24 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.