- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-01-19
- Bylos Nr.
- 2A-242-467/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alma Urbanavičienė (pran.), Virginija Volskienė, Petras Jaržemskis
- Ieškovas
- J. B.
- Atsakovas
- Z. B.
- Kategorijos
- 30.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Almos Urbanavičienės (pranešėja),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo Z. B. (Z. B. ) apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. B. (J. B. ) ieškinį atsakovui Z. B. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės bei atsakovo Z. B. priešieškinį ieškovui J. B. dėl naudojimosi tvarkos gyvenamuoju namu ir ūkiniais pastatais nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas J. B. 2008-06-04 kreipėsi į teismą su ieškiniu ir, jį patikslinęs, prašė atidalinti ieškovo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, padalinant gyvenamąjį namą, unikalus (duomenys neskelbtini), su ūkiniais pastatais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), natūra pagal ieškovo pateiktą projektą, sudarytą UAB „Arkilida“: ieškovui J. B. pripažinti asmeninės nuosavybės teisę ir paskirti patalpas, plane pažymėtais indeksais 1-3 (15,08 kv.m), 1-2 (12,02 kv.m), 1-4 (3,30 kv.m), įpareigojant savo sąskaita įrengti įėjimą į gyvenamąją namą per patalpą 1-4 (3,30 kv.m); atsakovui Z. B. pripažinti asmeninės nuosavybės teisę ir paskirti patalpas, plane pažymėtas indeksu 1-1 (30,99 kv.m), 1-5 (4,17 kv.m), ir 1-6 (2,54 kv.m), įpareigojant atsakovą savo sąskaita užtaisyti angą tarp patalpos 1-1 (30,99 kv.m) ir 1-2 (12,02 kv.m), padaryti pertvarą tarp patalpos 1-6 (2,54 kv.m) ir 1-4 (3,30 kv.m); pripažinti ieškovui asmeninės nuosavybės teisę ir paskirti ūkinį pastatą (duomenys neskelbtini), plane pažymėtu indeksu 3I1ž, atsakovui Z. B. asmeninės nuosavybės teise paskirti ūkinį pastatą (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą indeksu 2I1m.
Ieškovas nurodė, kad šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis priklauso gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), paveldėti po tėvo K. B. mirties. Ieškovas nori atidalyti savo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės ir savarankiškai valdyti bei disponuoti savo nuosavybe, tačiau atsakovas nesutinka geruoju pasidalinti gyvenamąjį namą, nenurodydamas pagrįstų atsisakymo priežasčių, todėl ieškovas prašo atidalinti jam priklausančią dalį pagal pateiktą projektą, pagal kurį atsakovui gyvenamajame name tektų 37,70 kv.m ploto patalpų, o ieškovui - 30,40 kv.m ploto. Ieškovas įsipareigoja savo sąskaita įrengti įėjimą, o atsakovas turėtų savo sąskaita užtaisyti angą tarp patalpos 1-2 ir 1-1, taip pat savo sąskaita padaryti pertvarą tarp patalpos 1-6 ir 1-4. Atsakovui gyvenamajame name atitektų apie 7 kv.m ploto daugiau, tačiau kompensacijos už tai ieškovas nereikalauja.
Atsakovas Z. B. su ieškiniu nesutiko, pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė nustatyti naudojimosi ginčo gyvenamuoju namu ir ūkiniais pastatais tvarką: atsakovui paskirti naudotis gyvenamojo namo patalpomis, plane pažymėtomis indeksais 1-1 (30,99 kv.m), 1-5 (4.17 kv.m), 1-6 (2,54 kv.m), taip pat ½ ūkinio pastato, plane pažymėto 3I1ž, dalimi - 46,99 kv.m ploto, įpareigojant savo sąskaita įrengti šiame pastate atskirą įėjimą iš šiaurės pusės ir pertvarą pagal 2009-06-01 projektą, bei 1/2 ūkinio pastato, plane pažymėto indeksu 2Ilž, dalimi - 22,63 kv.m ploto, pagal 2009-06-01 projektą; ieškovui J. B. paskirti naudotis gyvenamajame name patalpomis, plane pažymėtomis indeksais 1-2 (12,02 kv.m), 1-3 (15,08 kv.m), 1-4 (3,30 kv. m), įpareigojant savo sąskaita padaryti pertvarą tarp patalpos 1-6 ir 1-4 bei savo sąskaita patalpose 1-4 įrengti atskirą įėjimą į namą; taip pat paskirti naudotis 1/2 ūkinio pastato, plane pažymėto 3I1ž, dalimi - 46,99 kv.m ploto, bei ½ ūkinio pastato, plane pažymėto indeksu 2I1ž, dalimi - 22,63 kv.m ploto, pagal 2009-06-01 projektą.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodė, kad po tėvo mirties pagal žodinį susitarimą ieškovas patikėjo atsakovui prižiūrėti, rūpintis, remontuoti visą paveldėtą turtą bei naudotis visu turtu. Atsakovas su žmona D. B. faktiškai gyvena ginčo name nuo 1987 m., laiko galvijus bei kitą ūkį. Per visą gyvenimo laikotarpį atsakovas investavo į namą apie 20000 Lt, pagerino namo būklę, kuri prieš tai buvo avarinė, ir tik jo pastangomis bei lėšomis faktiškai išlaikytas namas. Ieškovas šiame name negyvena ir juo nesinaudoja, nes turi kitą gyvenamąją vietą. Pablogėjus šalių santykiams, ieškovas kreipėsi į teismą. Tikslu išvengti konfliktų, reikia turėti atskirus įėjimus į patalpas, o bendro naudojimo patalpas padalinti lygiomis dalimis, atsižvelgiant į jų paskirtį. Kadangi atsakovas niekada nereikalavo jokių kompensacijų už atliktą ginčo statinių remontą, būtų teisinga, jog atskiras įėjimas ir kiti darbai būtų atlikti ieškovo sąskaita.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2009 m. birželio 23 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, priešieškinį atmetė: atidalino ieškovo ir atsakovo vardu įregistruotas idealiąsias nuosavybės dalis gyvenamajame name, unikalus (duomenys neskelbtini), ūkiniame pastate, unikalus (duomenys neskelbtini), pažymėtu plane indeksu 3I1ž, ūkiniame pastate, unikalus (duomenys neskelbtini), pažymėtu plane indeksu 2I1m., esančiuose (duomenys neskelbtini), iš bendrosios dalinės nuosavybės - nustatė ieškovui asmeninės nuosavybės teisę į gyvenamajame name esančias patalpas, plane pažymėtas indeksais 1-3 (15,08 kv.m), 1-2 (12,02 kv.m), ½ dalį patalpos 1-4 (3,17 kv.m), ūkinį pastatą, pažymėtą indeksu 3I1ž, įpareigojo ieškovą savo sąskaita įrengti įėjimą į gyvenamąją namą per patalpą 1-4 (3,30 kv.m); atsakovui nustatė asmeninės nuosavybės teisę į gyvenamajame name esančias patalpas, plane pažymėtas indeksu 1-1 ( 30,99 kv.m), 1-5 (4,17 kv.m), ½ dalį patalpos 1-4 (3,17 kv.m), ūkinį pastatą, pažymėtą indeksu 2I1m., įpareigojo atsakovą savo sąskaita užtaisyti sienoje esančią angą tarp patalpos 1-1 (30,99 kv.m) ir 1-2 (12,02 kv.m), padaryti patalpoje 1-4 pertvarą, kaip numatyta UAB „ARKILDA“ parengtame projekte. Kitoje dalyje ieškinį atmetė.
Teismas nustatė, kad tarp šalių iš esmės nėra ginčo dėl gyvenamojo namo atidalinimo, tačiau patalpa 1-6 name nėra suformuota kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas. Pagal pateiktą UAB „ARKILDA“ planą ši 2,54 kv.m ploto patalpa turėtų būti įrengta dalyje patalpos, plane pažymėtos 1-4. Todėl teismas konstatavo, kad, sprendžiant atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės klausimą, kai bendroji dalinė nuosavybė transformuojasi į kiekvieno iš bendraturčių asmeninę nuosavybę, negali būti atidalijimo objektu nesuformuotas daiktas. Dėl to teismas laikė tikslinga gyvenamajame name esančią patalpą, plane pažymėtą 1-4, atidalinti po ½ dalį kiekvienai šaliai, kad jos, atlikusios būtinus šios patalpos perplanavimo darbus, turėtų galimybę kiekviena atskirai naudotis joms atidalintomis patalpomis pagal paskirtį. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika bylose, susijusiose su atidalijimu iš bendrosios nuosavybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-11-04 nutartis) ir įvertinęs ieškovo pateiktą UAB „DARBASTA“ 2009-06-08 aktą, konstatavo, jog ūkinių pastatų 2I1m ir 3I1ž stovis yra avarinis, jų eksploatuoti negalima dėl griūties pavojaus. Ūkinio pastato, pažymėto indeksu 2I1m, sienų ir stogo konstrukcijos pažeistos puvinio, deformuotos stogo konstrukcijos su žymiais įlinkimais, ūkinio pastato, pažymėto indeksu 3I1ž, sienų konstrukcijos žymiai deformuotos, nukrypimai nuo vertikalės daugiau kaip 0,5 metrų, yra realus griūties pavojus. Teismas taip pat įvertino atsakovo pateiktame 2009-05-29 akte duomenis dėl galimybės ūkinius pastatus padalinti po lygiai ir padarė išvadą, jog atsakovo siūlomas ūkinių pastatų padalijimo būdas neatitinka CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatyto reglamentavimo, kadangi atidalijant daiktą neturi būti padaryta neproporcinga žala daikto paskirčiai. Teismas konstatavo, kad atsakovas nepateikė tinkamai parengto šių pastatų techninio atidalijimo projekto, kuris leistų įvertinti atsakovo nurodytų perplanavimo darbų technines galimybes, tuo tarpu byloje nustatytos aplinkybės apie šių statinių avarinę būklę, liudytojo parodymai, sudaro pagrindą pripažinti, kad ieškovo pasirinktas atidalijimo būdas yra priimtiniausias, nepažeidžiantis bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai. Priešingu atveju, atidalinat atsakovo pasiūlytu būdu (abiems šalims po ½ dalį pastatų), būtų susiję su papildomomis investicijomis bei darbais. Teismas konstatavo, jog ieškovo pasiūlytas ūkinių pastatų atidalijimo projektas saugo daiktus nuo tokių pertvarkymų, dėl kurių gali pablogėti ginčo objektų techninė būklė, todėl tokiu būdu išskyrus bendraturčiams tenkančias dalis natūra, bus apsaugoti bendraturčių interesai ir tai atitiks teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 str. 1 d.). Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad ieškovo pateiktas atidalinimo būdas leis šalių konfliktą išspręsti mažiausiomis sąnaudomis. Atsakovo argumentus dėl ūkinių pastatų negalimumo atidalinti pagal ieškovo pasiūlymą dėl to, kad ginčo pastatai priklauso Neries regioniniam parkui, teismas atmetė, nes toks draudimas nenumatytas (LR Aplinkos ministro 2002-08-10 įsakymu Nr.422 patvirtinto Neries regioninio parko apsaugos reglamento 29 ir 41 p.).
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2009 m. liepos 7 d. papildomu sprendimu priteisė ieškovui iš atsakovo 700 Lt bylinėjimosi išlaidų už teisinę advokato pagalbą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas Z. B. prašo iš dalies panaikinti sprendimą dėl ūkinių pastatų padalijimo būdo ir priimti naują sprendimą dalyje – patenkinti atsakovo priešieškinį. Nurodo, kad nesutinka su faktiniu bylos aplinkybių įvertinimu, nes skundžiamas teismo sprendimas trukdo jam įgyvendinti savo poreikius, susijusius su ūkininkavimu ir savo šeimos aprūpinimu, atima galimybę pilnavertiškai ūkininkauti ir pažeidžia jo teises. Teismas neatsižvelgė, kad atsakovas su šeima ginčo gyvenamajame name gyvena nuo 1978 m., laiko galvijus ir tai yra jo pagrindinis darbas bei šeimos išlaikymo šaltinis. Ieškovas niekada čia negyveno, nes turi gyvenamąją vietą ir darbovietę kitame mieste. Atsakovo pateiktas pasiūlymas atidalinti ūkinius pastatus lygiomis dalimis labiausiai atitinka ne tik atsakovo, bet ir ieškovo interesus. Teismas neatkreipė dėmesio ir nevertino fakto, kad ginčijami pastatai yra skirtingos paskirties: vienas - skirtas šienui laikyti, kitas – gyvuliams. Norint ūkininkauti, pastato vertės ir būklės klausimas yra visiškai nereikšmingas, bet tam reikalingi skirtingos paskirties pastatai. Nors pastatų būklė ir avarinė, tačiau yra techniškai galima rekonstrukcija. Papildomos investicijos, reikalingos pastato atidalijimui, pertvaros įrengimui ir pan., savaime nereiškia, kad turto negalima padalyti lygiomis dalimis ir bendrai naudotis. Teismo sprendimo argumentacija visiškai iškraipo realią situaciją, pažeidžia atsakovo teises ir interesus. Atsakovo pasiūlymas pasidalinti ūkinius pastatus lygiomis dalimis atitinka teisingumo ir protingumo principus.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas J. B. prašo apeliacinį skundą atmesti, palikti galioti teismo sprendimą. Nurodo, kad šalių santykiai ilgą laiką yra įtempti, po tėvo mirties atsakovas ieškovo į ginčo pastatus neįsileido. Todėl pageidauja, jog pastatai būtų atidalinti taip, kad būtų kuo mažiau sąlyčio su atsakovui tenkančia dalimi. Abu pastatai yra prastos būklės ir pertvaros įrengimas nieko neduos, kadangi bus reikalinga įrengti ne tik pertvaras, bet ir atskiras duris, o pertvarkant ieškovui paskirtą pastatą, jis gali nugriūti, kadangi sienos yra avarinės būklės. Jei atsakovas siekia ūkininkauti, jis jam paskirtą pastatą turės remontuoti, todėl perstatant ir remontuojant pastatus kiekvienam atskirai, bus išvengta ginčų ateityje.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje atsakovas ir jo atstovė apeliacinį skundą palaikė ir prašė jį tenkinti, ieškovas – prašė atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama atsakovo Z. B. apeliacinio skundo ribose, t.y. atsakovui ginčijant teismo sprendimo dalį dėl ūkinių pastatų padalijimo būdo. Atsakovas savo skundu neginčija teismo pritaikyto gyvenamojo namo atidalijimo būdo ir tvarkos, todėl teisėjų kolegija laiko, jog šioje dalyje teismo sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas ir plačiau dėl to nepasisako (CPK 320 str.). Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ir apskųstoje dalyje teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį arba keisti pagrindo nėra. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Teismo sprendimas laikomas pagristu, jeigu teismo išvados atitinka nustatyta tvarka ir įstatymo nustatytomis priemonėmis konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Teismo funkcija įrodinėjimo procese pasireiškia tuo, kad jis tiria ir vertina šalių pateiktus įrodymus ir jų pagrindu daro išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktų buvimą ar nebuvimą. Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tuomet, kai jam nekyla abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Įrodymų pakankamumas ir tam tikrų faktų įrodytinumas turi būti vertinami visos byloje esančios medžiagos kontekste, o ne atskirų faktų interpretavimu (CPK 185 str.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Šie įrodymų vertinimo principai atitinka ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintam reikalavimui, kad teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Nors apeliantas ir teigia, tačiau nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo konstatuoti, kad teismas pažeidė nurodytas proceso taisykles ir principus.
Viena iš bendraturčio teisių yra teisė atsidalyti savo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 str. 1 d.), kurią jis gali įgyvendinti bendru sutarimu su kitais bendraturčiais. Bendraturčiams nesutarus dėl atidalijimo būdo, atidalijimo klausimą pagal bet kurio bendraturčio ieškinį išsprendžia teismas. Daiktas turi būti padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai (CK 4.80 str. 2 d.). Vienas iš esminių atsakovo apeliacinio skundo argumentų yra susijęs su teismo pasirinktu šalims priklausančių ūkio statinių atidalijimo būdu – apeliantas nesutinka su faktiniu bylos aplinkybių vertinimu. Apelianto nuomone, reali situacija visiškai iškraipyta ir išdėstyta taip, neva jis negali suderinti savo ir brolio interesų. Tokį sprendimą apeliantas vertina kaip neteisingą, trukdantį jam įgyvendinti savo poreikius, susijusius su ūkininkavimu ir savo šeimos aprūpinimu, pažeidžiančiu jo teises. Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, tokie apeliacinio skundo argumentai nėra pagrįsti, kadangi, atsižvelgiant į tai, jog galimybė atsidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės nustatyta tam, kad būtų galima palengvinti ir supaprastinti savininko teisių turinį sudarančių teisių įgyvendinimą į bendrą daiktą, kad ateityje būtų išvengta ginčų, kylančių tarp bendraturčių jiems įgyvendinant šias teises, daiktas negali būti dalijamas taip, kad po jo padalijimo atsidalijusių savininkų teisių įgyvendinimas būtų neproporcingai apsunkintas įvairiais suvaržymais ar kitų asmenų teisėmis į atidalytąją daikto dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-10-31 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-459/2007).
Nagrinėjamos bylos duomenys tvirtina, kad šalių, nors jie ir yra artimi giminaičiai (broliai), tarpusavio santykiai jau ilgą laiką yra įtempti, nedraugiški, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai į šią aplinkybę atsižvelgė ir padalino ūkio statinius taip, kad būtų užkirstas kelias tarpusavio ginčams ateityje. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad teismo parinktas ūkio statinių padalijimo būdas leis šalių konfliktą išspręsti mažiausiomis sąnaudomis, sudarys sąlygas valdyti turtą nedalyvaujant bendrame jo valdyme, kas labiausiai atitiks atidalijimų savininkų interesus. Be to byloje neginčijamai nustatyta, kad abu ūkio pastatai yra prastos (avarinės) būklės ir vien tik pertvaros įrengimas, padalijant pastatus pusiau, taip kaip prašo atsakovas, ginčo neišspręs. Dalijant statinius pusiau, būtų reikalinga įrengti ne tik pertvaras, bet ir atskiras duris, o tai neabejotinai turės neigiamos įtakos šių pastatų techninei būklei, taip pat atlikti statinių rekonstrukciją, kas reikalautų papildomo bendraturčių bendravimo.
Apeliantas neginčija, kad pastatų būklė yra avarinė ir, norint juos tinkamai eksploatuoti, reikalinga rekonstrukcija, net ir padalijus statinius abiems bendraturčiams lygiomis dalimis. Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, VĮ Registrų centro duomenys neginčijamai tvirtina, jog 45 kv.m ploto ūkinio pastato fizinis nusidėvėjimas yra 70 procentų, o 94 kv.m ploto ūkinio pastato - 75 procentai (b.l. 16, 17). Ieškovo pateiktas UAB „Darbasta“ 2009-06-08 aktas rodo, kad pastatų 2I1m ir 3I1ž stovis yra avarinis, pastatų eksploatuoti negalima dėl griūties pavojaus, ūkinio pastato, pažymėto indeksu 2I 1m, sienų ir stogo konstrukcijos pažeistos puvinio, deformuotos stogo konstrukcijos su žymiais įlinkimais, ūkinio pastato, pažymėto indeksu 3I1ž, sienų konstrukcijos žymiai deformuotos, nukrypimai nuo vertikalės daugiau kaip 0,5 metrų, yra realus griūties pavojus. Todėl, nors atsakovas ir pateikė 2009-05-29 aktą, kuriame pažymėta galimybė pastatą 2I1m padalinti į dvi lygias dalis (po 22,63 kv.m), įrengiant skiriančias pertvaras ir papildomą įėjimą, o pastatą 3I1ž padalinti į dvi lygias dalis (po 46,99 kv.m) be papildomų įėjimų ir pertvaros, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai šiuo aktu nesirėmė, nes nagrinėjamojoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste atsakovo pasiūlytas ūkinių statinių atidalijimo būdas geriau atitiko CK 4.80 straipsnio 2 dalies nuostatas, kadangi atsakovas nepateikė tinkamai parengto pastatų techninio atidalijimo projekto, kuris leistų įvertinti akte nurodytų perplanavimo darbų technines galimybes. Tokių įrodymų apeliantas nepateikė ir prie apeliacinio skundo (CPK 178 str.).
Apeliaciniu skundu atsakovas ginčija pirmosios instancijos teismo nustatytą ūkio statinių padalijimo būdą iš esmės dėl to, kad ūkio statiniai yra skirtingos paskirties: vienas skirtas laikyti gyvuliams, kitas – pašarui. Apelianto tvirtinimu, norint ūkininkauti, o jis ūkininkauja, yra reikalingi abu statiniai, todėl, nors statinių būklė ir yra avarinė, jiems reikalinga rekonstrukcija, tai įmanoma atlikti techniškai ir padalijus abu pastatus tarp šalių lygiomis dalimis. Teisėjų kolegija apelianto argumentus atmeta. Visų pirma, apelianto nurodyta ūkio statinių paskirtis (tokia, kaip jie yra naudojami praktiškai – gyvuliams ir šienui laikyti) yra sąlyginė, nes pagal Nekilnojamojo turto kadastro duomenis (b.l. 4-13) abiejų statinių paskirtis yra vienoda – jie įvardinti kaip ūkio pastatai. Antra, kaip jau buvo minėta, atsakovas nepateikė objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad yra reali techninė galimybė ūkio pastatą 2I1m galima padalinti į dvi lygias dalis. Tuo tarpu bylos duomenys - UAB „Darbasta“ 2009-06-08 aktas, fotonuotraukos, šalių ir liudytojo K. M. parodymai sudaro pakankamą pagrindą išvadai, jog ūkio pastatas 3I1ž yra avarinio stovio ir jo dalijamas pusiau be neproporcingos žalos jo paskirčiai nėra galimas. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad ieškovo pasirinktas atidalijimo būdas yra priimtiniausias, nepažeidžiantis bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai. Priešingu atveju, atidalinat atsakovo pasiūlytu būdu, kai abu ūkiniai pastatai atidalinami abiem šalims po ½ dalį, būtų susijęs su papildomų investicijų bei darbų atlikimu, siekiant šiuos objektus tinkamai naudoti ir tai, nagrinėjamu atveju gali turėti neigiamos įtakos šių pastatų techninei būklei, nes keltų grėsmę seniai pastatytų pastatų stabilumui. Ieškovo pasiūlytas ūkinių pastatų atidalijimo projektas saugo daiktus nuo tokių pertvarkymų, dėl kurių gali pablogėti ginčo objektų techninė būklė, todėl tokiu būdu išskyrus bendraturčiams tenkančias dalis natūra, bus apsaugoti bendraturčių interesai ir tai atitiks teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų įgyvendinimą (CK 1.5 str.).
Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad bendraturčiai, įgyvendindami savo teises, privalo išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto ir aktyviai ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo, taip pat ir vykstant ginčui teisme, o siekimas maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitų interesus, neatitinka CK 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų. Tuo atveju, jei bendraturtis prieštarauja kompromisiniam atidalijimo variantams, siekiant patenkinti tik savo interesus, tokie veiksmai vertintini kaip piktnaudžiavimas savo teise ir į tokius reikalavimus neatsižvelgtina parenkant optimaliausią atidalijimo būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003-09-08 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-780/2003). Nagrinėjamu atveju ūkio statinių atidalijimo būdas tarp šalių buvo parinktas tinkamai, nes toks atidalinimo būdas leis šalių konfliktą išspręsti mažiausiomis sąnaudomis, sudarant sąlygas valdyti turtą kuo mažiau bendraturčiams dalyvaujant bendrame jo valdyme, ir tai optimaliai atitiks atidalijimų savininkų interesus.
Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad teismas nevertino atsakovo nurodytomis aplinkybėmis, kad jis su šeima gyvena ginčo gyvenamajame name, ūkiniuose pastatuose laiko galvijus ir pašarus, kad tai yra jo pagrindinis darbas bei šeimos išlaikymo šaltinis. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atidalijamų objektų priskyrimo nuosavybės teise konkrečiam bendraturčiui klausimą, būtent ir atsižvelgė į tai, kad atsakovas turi galvijus, kuriuos laiko ūkiniame pastate 2J1/ž, o ieškovui nėra svarbu, kuris konkrečiai ūkinis pastatas bus atidalintas jo nuosavybėn. Todėl, įvertinęs reikšmingesniais ir svarbesniais būtent atsakovo poreikius, sprendžiant šalių nuosavybės teises ūkinių pastatų atžvilgiu, atsakovui nuosavybės teise paskyrė ūkinį pastatą (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą indeksu 211m., o ieškovui - ūkinį pastatą (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą indeksu 3I1ž (CK 4.80 str. 2 d.).
Kiti atsakovo apeliacinio skundo motyvai nėra juridiškai reikšmingi ir taip pat neįtakoja teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas sprendime laikėsi įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisyklių (CPK 176-185 str.) bei ištyręs įrodymų visetą, teisingai taikė materialinės teisės normas bei atmetė priešieškinį kaip nepagrįstą, dėl ko skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).
Atmetus apeliacinį skundą iš atsakovo priteistina 6,95 Lt pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo Z. B. (asmens k. (duomenys neskelbtini) valstybei 6 (šešis) litus 95 centus pašto išlaidų.