- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-05-06
- Bylos Nr.
- e2YT-3746-1141/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-00740-2022-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Enrika Janušonienė
- Pareiškėjas
- J. U., A. U.
- Suinteresuotas asmuo
- Sodininkų bendrija „Vita“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Enrika Janušonienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų J. U. ir A. U. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Sodininkų bendrija „Vita“ ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjai J. U. ir A. U. (toliau – ir pareiškėjai) 2022 m. kovo 28 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjai įgyjamąją senatimi įgijo nuosavybės teises į nesuformuotą žemės sklypą Sodininkų bendrijos „Vita“ (toliau – ir SB „Vita“) plane pažymėtą Nr. „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas). Pareiškėjai paaiškino, kad Žemės sklypas ribojasi su jų 2012 m. vasario 20 d. įsigytu žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir SB „Vita“ plane pažymėtu numeriu „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – pareiškėjų sklypas). Pareiškėjai nurodė, kad 10 metų į Žemės sklypą niekas nebuvo atvažiavęs, iš pradžių Žemės sklypas buvo apleistas, vėliau pareiškėjai jį pradėjo tvarkyti, rinkti šiukšles, kiekvienais metais pjauti žolę, todėl turi teisėtą ir pagrįstą lūkestį įsigyti Žemės sklypą.
2. 2022 m. gegužės 5 d. pareiškėjai pateikė teismui papildomus rašytinius paaiškinimus, pažymėdami, kad valstybė visus 10 metų nesirūpino Žemės sklypu, neprižiūrėjo jo ir nesirūpino juo kaip savininkė.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo SB „Vita“ atsiliepime patvirtino, kad Žemės sklypas nuo 1992 metų buvo bešeimininkis, neprižiūrimas. SB „Vita“ nurodė, kad vienasmeniškai (be visuotinio bendrijos narių susirinkimo) priimti sprendimų dėl SB „Vita“ sklypų bendrijos pirmininkas neturi įgaliojimų. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT), atstovaujama NŽT Vilniaus rajono skyriaus, atsiliepime prašė pareiškėjų prašymą atmesti kaip nepagrįstą. NŽT nurodė, kad prašymas negali būti tenkinamas dėl draudimo, įtvirtinto Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.69 straipsnio 3 dalyje, numatančioje, kad įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus bei į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
4. Byloje prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjai pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į nesuformuotą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Sodininkų bendrijoje „Vita“.
5. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.68 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad fizinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą. Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad įgyjamosios senaties institutas yra skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti ir daiktų apyvartos galimumui užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011).
6. Pagal CK 4.69 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytą teisinį reguliavimą įgyjamąja senatimi nuosavybėn gali būti įgyjami tik tie daiktai, kurie gali būti privačios nuosavybės teisės objektais, ir negali būti įgyjami valstybei ar savivaldybei priklausantys daiktai bei kito asmens (ne valdytojo) vardu registruoti daiktai. Vadinasi, įgyjamosios senaties pagrindu nuosavybės teisė gali būti įgyjama tik į tokius daiktus, kurie, pirma, yra sukurti (suformuoti) taip, kad apskritai gali būti nuosavybės teisės objektai, antra, jie nuosavybės teise gali priklausyti privatiems asmenims, t. y. įstatymai nenustato draudimo tokius daiktus įgyti privačios nuosavybės teise. Be to, įgyjamosios senaties pagrindu nuosavybės teise negali būti įgyjami daiktai, kurie priklauso valstybei arba savivaldybei, arba yra registruoti kito asmens (ne valdytojo) vardu.
7. Suinteresuotas asmuo NŽT, kaip minėta, atsiliepime nurodė, kad nagrinėjamu atveju Žemės sklypas yra daiktas, kurio įgijimą įgyjamąja senatimi draudžia CK 4.69 straipsnio 3 dalis. Byloje nėra duomenų, kad ginčo Žemės sklypas būtų privatizuotas (įgytas kaip privati nuosavybė), todėl pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 8 punktą, šis Žemės sklypas nuosavybės teise priklauso Lietuvos valstybei. Taigi, kaip teisingai pastebėjo NŽT atsiliepime, valstybei priklausančio daikto valdymas, nepriklausomai nuo tokio valdymo laiko ar kitų aplinkybių, negali būti pagrindu pripažinti nuosavybės teisės faktą įgyjamąja senatimi. Tokios išvados negali pakeisti ir pareiškėjų nurodyta aplinkybė, kad jie nuo 2012 m. vasario 20 d. minėtame Žemės sklype kasmet pjauna žolę, o valstybė Žemės sklypu nesirūpina.
8. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad imperatyvus CK 4.69 straipsnio 3 dalies pobūdis yra susijęs su viešojo intereso gynimu. Valstybei nuosavybės teise priklausančio turto negalima įgyti privačios nuosavybės teise kitaip nei specialiuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka, todėl įgyjamosios senaties institutas nėra pagrindas viešąją nuosavybę pertvarkyti į privačiąją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad CK 4.69 straipsnio 3 dalyje nustatytas draudimas įgyjamąja senatimi įgyti daiktą sietinas su jo priklausymu valstybei nuosavybės teise, o ne su šios teisės registracija, todėl nuosavybės teisių fakto buvimas ar nebuvimas gali būti įrodinėjamas nepaisant to, ar daiktas yra ar nėra registruotas valstybės vardu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011).
9. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas pareiškėjų prašymą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jie įgyjamąja senatimi įgijo nuosavybės teises į nesuformuotą Žemės sklypą, SB „Vita“ plane pažymėtą Nr. „(duomenys neskelbtini)“, atmeta kaip nepagrįstą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 448 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjų J. U. ir A. U. prašymą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.