- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-11-02
- Bylos Nr.
- 2A-668/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Konstantinas Gurinas, Marytė Mitkuvienė, Nijolė Piškinaitė
- Atsakovas
- A. B., K. M., M. B., R. M.
- Ieškovas
- „Swedbank“
- Kategorijos
- 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 36.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.9.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino, Marytės Mitkuvienės ir Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Vladislavai Tumas,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės A. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. sausio 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-778-601/2010 pagal ieškovo „Swedbank“ akcinės bendrovės ieškinį atsakovams A. B. , K. M. , M. B. ir R. M. , dalyvaujant trečiajam asmeniui bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Valderama“ dėl skolos, palūkanų ir delspinigių priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas „Swedbank“ AB kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams A. B. , K. M. , M. B. ir R. M. , dalyvaujant trečiajam asmeniui BUAB „Valderama“ dėl skolos, palūkanų ir delspinigių priteisimo, ir prašė iš atsakovių A. B. ir K. M. , solidariai priteisti: 208 127,87 Lt skolos; kintamas metines palūkanas, kurios apskaičiuojamos imant per kalendorinį mėnesį paskelbtų šešių mėnesių VILIBOR (Vilniaus tarpbankinė palūkanų norma) palūkanų normų aritmetinį vidurkį ir pridedant 2,20 proc. metų palūkanų dydžio Banko skolinimosi rizikos ir pelno maržą ir kurios kiekvienų metų gegužės 29 d. ir lapkričio 29 d. keičiamos šešiems mėnesiams į priekį, imant per prieš palūkanų keitimo dieną ėjusį kalendorinį mėnesį Lietuvos banko REUTERS informacinėje bazėje paskelbtų šešių mėnesių VILIBOR (Vilniaus tarpbankinė palūkanų norma) palūkanų normų aritmetinį vidurkį ir pridedant 2,20 proc. metų palūkanų dydžio Banko skolinimosi rizikos ir pelno maržą, skaičiuojant nuo negrąžintos 175 000 Lt kredito dalies nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki pilno kredito grąžinimo; 6 proc. įstatyminių palūkanų už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašė iš atsakovių A. B. , K. M. priteistų sumų išieškojimą nukreipti vykdyti tiek į atsakovėms A. B. , K. M. , priklausantį turtą, tiek į bendrą A. B. bei M. B. turtą, tiek į bendrą K. M. ir R. M. turtą. Nurodė, kad tarp ieškovo ir trečiojo asmens UAB „Valderama“ 2005 m. lapkričio 29 d. buvo sudaryta kredito linijos sutartis Nr. 079007-KL (pakeista ir papildyta 2006 m. liepos 13 d. susitarimu Nr. 05-079007-KL-1, 2006 m. lapkričio 28 d. susitarimu Nr. 05-079007-KL-2, 2007 m. lapkričio 9 d. susitarimu Nr. 05-079007-KL-3) (toliau – kredito sutartis), pagal kurią bendrovei buvo suteiktas 175 000 Lt kreditas. Kredito grąžinimo terminas – 2008 m. lapkričio 29 d., tačiau iki šios dienos kreditas negrąžintas. Atsakovės A. B. ir K. M. 2006 m. liepos 18 d. pasirašė laidavimo sutartis (Nr. 05-079007-LA1 ir Nr. 05-079007-LA2), pagal kurias įsipareigojo atsakyti už kredito sutarties nevykdymą visu savo turtu solidariai su kredito gavėju. Kredito gavėjas, kredito užtikrinimui, yra įkeitęs savo turtą ieškovui, tačiau 2009 m. balandžio 23 d. jam iškelta bankroto byla, kreditas negrąžintas, todėl ieškovas prašo priteisti negrąžintą kreditą ir palūkanas iš solidarių skolininkų - atsakovių. Skolą ieškovui pagal kredito sutartį sudaro 175 000 Lt išduoto ir negrąžinto kredito, 10 518,35 Lt priskaičiuotų ir nesumokėtų palūkanų, 21 700 Lt priskaičiuotų ir nesumokėtų delspinigių, 909,52 priskaičiuotų ir nesumokėtų delspinigių už palūkanas, viso 208 127,87 Lt. Be to prašo priteisti mokėjimo funkciją (nuo 175 000 Lt negrąžintos kredito dalies iki bus grąžintas kreditas) ir kompensavimo funkciją (nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo įvykdymo) atliekančias palūkanas.
Atsiliepimas
Atsakovė A. B. prašė ieškinį atmesti, nes ji laidavimo sutarties Nr. 05-079007-LA1 175 000 Lt sumai nepasirašė. Nurodė, kad trečias laidavimo sutarties lapas yra jos pasirašytas, tačiau ant pirmų dviejų lapų yra ne jos parašas.
Atsakovas M. B. su ieškiniu sutiko, tik pažymėjo, kad pirmiausia turi būti išieškota iš bendrovės įkeisto turto. Patvirtino, kad jo sutuoktinė atsakovė A. B. pasirašė laidavimo sutartį Nr. 05-079007-LA1, jis jai ją atnešė bei pats pasirašė joje.
Atsiliepimas
Atsakovas R. M. nurodė, kad jis su atsakove sutuoktine K. M. sutinka su ieškiniu, tik nori, kad pirmiausia būtų išieškota iš bendrovės įkeisto turto, o likusį įsiskolinimą padengs. Atsakovės A. B. laidavimo sutarties pasirašymo aplinkybių nurodė nežinąs.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2010 m. sausio 20 d. sprendimu ieškinį patenkino, priteisė ieškovui solidariai iš atsakovių A. B. ir K. M. 208 127,87 Lt kintamas metines palūkanas, kurios apskaičiuojamos imant per kalendorinį mėnesį paskelbtų šešių mėnesių VILIBOR palūkanų normų aritmetinį vidurkį ir pridedant 2,20 proc. metų palūkanų dydžio Banko skolinimosi rizikos ir pelno maržą ir kurios kiekvienų metų gegužės 29 d. ir lapkričio 29 d. keičiamos šešiems mėnesiams į priekį, imant per prieš palūkanų keitimo dieną ėjusį kalendorinį mėnesį Lietuvos banko REUTERS informacinėje bazėje paskelbtų šešių mėnesių VILIBOR palūkanų normų aritmetinį vidurkį ir pridedant 2,20 proc. metų palūkanų dydžio Banko skolinimosi rizikos ir pelno maržą, skaičiuojant nuo negrąžintos 175 000 Lt kredito dalies nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki pilno kredito grąžinimo, 6 proc. įstatyminių palūkanų už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo dienos iki pilno teismo sprendimo įvykdymo. Priteistų iš atsakovų, A. B. , K. M. , sumų išieškojimą teismas nukreipė vykdyti tiek į atsakovėms A. B. , K. M. , priklausantį turtą, tiek į bendrą A. B. bei M. B. turtą, tiek į bendrą K. M. ir R. M. turtą.
Teismas nurodė, kad įstatymas kreditoriui suteikia teisę savo nuožiūra pasirinkti, iš kurio solidaraus skolininko (-ų) reikalauti skolos grąžinimo, dėl ko ieškovas pagrįstai reikalauja priteisti negrąžintą kreditą iš atsakovių, nes jos yra solidarios skolininkės su kredito gavėju (CK 6.81 str. 1 d., laidavimo sutarties 3.1 p.). Teismas pažymėjo, kad atsakovai M. B. , R. M. ir K. M. neginčija sudarytų laidavimo sutarčių bei prašomų priteisti įsiskolinimo sumų. Atsakovė A. B. nesutinka, nes tvirtina, kad nepasirašė laidavimo sutarties Nr. 05-079007-LA1. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė pripažįsta pasirašiusi trečią (paskutinį) laidavimo sutarties Nr. 05-079007-LA1 lapą, į tai, kad šią laidavimo sutartį pasirašė ir jos sutuoktinis atsakovas M. B. , kad sutuoktinis M. B. patvirtino, kad atsakovė pasirašė šią laidavimo sutartį, be to vizualiai visi trys parašai ant laidavimo sutarties yra tokie pat, nekeliantys abejonių dėl suklastojimo, į tai, kad atsakovė yra viena iš pagrindinių UAB „Valderama“ savininkių (turinti apie 30 procentų akcijų), bendrovės akcijų pirkimo-pardavimo sutartyje taip pat pasisakyta apie esamus laidavimus, kiti atsakovai M. sudarę analogišką laidavimo sutartį, ją pripažįsta, teismas sprendė, kad nėra jokių abejonių, jog atsakovė A. B. sudarė laidavimo sutartį Nr. 05-079007-LA1 su ieškovu. Teismas tenkino reikalavimą priteisti 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo, nes kredito sutarties 5.5 punkte susitarta dėl tokių palūkanų mokėjimo, o laiduotojai atsako pagal kredito sutarties visus įsipareigojimus (CK 6.37 str., laidavimo sutarties 3.2 p.). Teismas sprendė, kad ieškovo prašymas nustatyti, jog priteistos sumos gali būti išieškomos ir iš atsakovių A. B. ir K. M. sutuoktinių atsakovų M. B. ir R. M. yra tenkintinas, nes atsakovai (laiduotojų sutuoktiniai) davė sutikimus sudaryti laidavimo sutartis, dėl ko iš sandorio kilusios prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 str. 1 d. 5 p.).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė A. B. prašo šį teismo sprendimą panaikinti toje dalyje, kurioje ieškinys patenkintas ir piniginės sumos priteistos iš atsakovės A. B. . Taip pat prašo priimti naujus, su apeliaciniu skundu pateikiamus įrodymus apie baudžiamąjį procesą Nr. 64-1-00558-09. Skundui pagrįsti apeliantė nurodo, kad esant abejonių, jog ant laidavimo sutarties atsakovės A. B. parašai gali būti suklastoti, pirmosios instancijos teismas abejonių šiuo klausimu negalėjo palikti. Šiuo metu Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo skyriuje yra tiriama baudžiamoji byla Nr. 64-1-00558-09, dėl turtinės žalos padarymo apgaule, kurioje liudytoja A. B. savo iniciatyva pateikė dokumentus tyrimui, tame tarpe ir ginčo sutartį, todėl greitu laiku bus nustatyta ar parašai esantys laidavimo sutartyje priklauso jai. Paaiškėjus, kad laidavimo sutartyje esantys parašai nepriklauso A. B. , teismo sprendimas dalyje turi būti pakeistas iš esmės, atleidžiant atsakovę nuo pareigos vykdyti - solidarias su kitais atsakovais pinigines prievoles.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas ,,Swedbank“ AB nurodo, kad su skundu nesutinka, nes apeliantė bylos nagrinėjimo metu patikslino ir pareiškė, kad ji pasirašė laidavimo sutartį, tačiau abejoja tik dėl parašų pirmuose dviejuose laidavimo sutarties lapuose. Esant tokioms byloms aplinkybėms, kai pati atsakovė pripažino, kad pasirašė laidavimo sutartį, ekspertizės skyrimas tik būtų užvilkinęs bylos nagrinėjimą, tačiau, bet kokia eksperto išvada nebūtų turėjusi įtakos galutiniam teismo sprendimui. Pažymi, kad apeliacinis skundas „Swedbank“ AB buvo pateiktas be priedų, todėl ieškovas nesusipažinęs su naujai pateikiamais įrodymais. Tačiau iš apeliantės nurodytų aplinkybių apie baudžiamąją bylą Nr. 64-1-00558-09 akivaizdu, kad ši baudžiamoji bylą neturi jokio tiesioginio ryšio su šia civiline byla. Todėl ieškovas prieštarauja, dėl papildomų įrodymų prijungimo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.), t. y. apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas skundo ribų, patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 str.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės normas bei ištyrė faktines bylos aplinkybes. Keisti ar naikinti sprendimą nėra pagrindo.
Apeliacinio skundo esminis argumentas yra tas, kad teismas nepagrįstai atsisakė skirti apeliantės parašų ant pirmojo ir antrojo lapų ekspertizę.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ekspertizė bei jos pagrindu teikiama eksperto išvada yra tik viena iš įrodinėjimo priemonių civiliniame procese, kurią gali pasirinkti šalis vadovaudamasi civilinio proceso dispozityvumo principu (CPK 13 str., 177 str. 2 d., 178 str.). Ekspertizės išvada byloje vertinama kartu su kitais įrodymais pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles (CPK 185 str.), o pagal nustatinėjamas bylos aplinkybes ji nėra privalomas įrodymas (CPK 177 str. 4 d., 218 str.).
CK 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarčių laisvės principas reiškia, kad civilinių teisinių santykių dalyviai patys sprendžia, sudaryti sutartį ar ne. Šis principas taip pat reiškia, kad sudaroma sutartis turi atitikti sutarties šalių valią, t. y. negalima versti asmenį sudaryti sutartį prieš jo valią, išskyrus atvejus, kai tokia pareiga nustatyta įstatyme ar savanoriškame įsipareigojime sudaryti sutartį (CK 6.156 straipsnio 2 dalis). Sutarties laisvės principas reiškia ir šalių laisvę savanoriškai nustatyti sutarties formą ir turinį, išskyrus, kai tai reglamentuoja imperatyviosios teisės normos ar tam tikrų sąlygų reikalauja gera moralė, viešoji tvarka ir kiti teisės principai. CK 6.192 straipsnyje nustatyta, kad sutarties formai taikomos CK 1.71–1.77 straipsnių taisyklės, reglamentuojančios sandorių formą. CK 1.73 straipsnyje išvardyti atvejai, kada sandoriai turi būti sudaryti raštu, tačiau šis sąrašas nėra baigtinis, nes kitos CK normos ir įstatymai gali nustatyti privalomą rašytinę formą ir kitiems sandoriams. Vienas iš tokių atvejų yra laidavimo sutartis, kurios formą reglamentuoja CK 6.79 straipsnis, kur nustatyta, kad laidavimo sutartis turi būti rašytinė. Atsižvelgiant į tai, pabrėžtina, kad bylos medžiaga patvirtina, jog ginčo laidavimo sutartis yra rašytinė, ji apeliantės yra pasirašyta ant trečiojo (paskutiniojo) sutarties lapo, kuriame aiškiai nurodoma, kad apeliantė A. B. M. B. yra laiduotoja (ginčo byloje dėl šios aplinkybės nėra) (b. l. 116). Apie patį laidavimo faktą apeliantei taip pat buvo žinoma ir iš 2008 m. spalio 23 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutarties, kuria A. B. drauge su kitais asmenimis pardavė A. L. jai priklausančią UAB ,,Valderama“ akcijų dalį (Akcijų pirkimo-pardavimo sutarties 4 p., b. l. 93).
CK 1.73 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šalys susitarimu gali nustatyti papildomos rašytinės sandorio formos reikalavimų bei numatyti tokių papildomų reikalavimų nesilaikymo teisines pasekmes. Nagrinėjamu atveju ginčo laidavimo sutarties šalys susitarė, kad jos pasirašo kiekvieną laidavimo sutarties lapą (Laidavimo sutarties 11.4 punktas, b. l. 116). Tai reiškia, kad apeliantė, pripažindama parašą ant paskutiniojo (trečiojo) sutarties lapo, sutiko su šio sutarties lapo turiniu, tačiau formaliai neigdama savo parašą ant pirmųjų dviejų laidavimo sutarties lapų, pažymėjo, kad tokiu būdu ji neturėjo galimybės susipažinti su šių lapų turiniu bei laidavimo suma, nurodė, kad pirmuosius lapus yra galimybė pakeisti (b. l. 126). Pažymėtina, kad ginčo laidavimo sutarties 11.4 punkte (be jau paminėtos pareigos pasirašyti kiekvieną sutarties lapą) nurodyta, kad ši sutartis surašyta dviem vienodą juridinę galią turinčiais egzemplioriais, kiekvienai šaliai po vieną. Tai reiškia, kad apeliantei nesutinkant su pirmame ir antrame laidavimo sutarties lapuose nurodytu sutarčių turiniu, ji privalo pateikti savo sutarties egzempliorių, tačiau to nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismuose nepadarė (CPK 178 str.). Atsakovei pripažįstant pasirašius paskutinįjį sutarties lapą, teigiant, kad pakeisti pirmieji du lapai, nes visas sutartis atidžiai skaitė, ir nurodant, kad po tokiomis sumomis tikrai nebūtų galėjusi pasirašyti, visgi neatsimenant, kokios sumos buvo nurodytos jos pasirašytoje sutartyje (b. l. 130), tačiau nepateikiant savo sutarties egzemplioriaus, teismas apeliantės veiksmus vertina kaip nesidomėjimu sudaromu sandoriu. Teisėjų kolegijos nuomone, būdama apdairi ir atidi, apeliantė (įmonės, už kurią laidavo, akcininkė) privalėjo domėtis ne tik savo kaip juridinio asmens dalyvio, bet ir kaip fizinio asmens teisėmis ir pareigomis bei išsaugoti savo sutarties egzempliorių ir pateikti jį teismui. Darytina išvada, kad apeliantė nepaisė elementariausių atidumo ir rūpestingumo taisyklių, nebuvo dėmesinga, atsargi ir apdairi, kiek tai buvo reikalinga atitinkamomis veikimo sąlygomis taip, kaip reikėtų elgtis pagal bonus pater familias principą.
Pasisakant dėl ekspertizės skyrimo, taip pat konstatuotina, kad ekspertizės skyrimas paprastai susijęs su bylos sustabdymu (CPK 164 str. 2 p.). Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas turi pareigą rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, nesudaryti sąlygų vilkinti bylą (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str., CPK 2, 7, 72 str.). Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovė pripažįsta pasirašiusi trečią (paskutinį) laidavimo sutarties lapą, šią laidavimo sutartį pasirašė ir jos sutuoktinis atsakovas M. B. , kuris tvirtina, kad atsakovė pasirašė šią laidavimo sutartį. Be to, vizualiai visi trys parašai ant laidavimo sutarties lapų nekelia abejonių. Apeliantė yra viena iš pagrindinių UAB „Valderama“ akcininkių. Bendrovės akcijų pirkimo-pardavimo sutartyje taip pat pasisakyta apie esamus laidavimus, o atsakovai K. M. ir R. M. , sudarę analogišką laidavimo sutartį, ją pripažįsta. Atsakovė nepateikė įrodymų, kokio masto įsipareigojimus ji prisiėmė ginčo laidavimo sutartimi (nepateikė savo laidavimo sutarties egzemplioriaus, kuriame būtų nurodyta kita nei ginčo sutartyje numatyta kredito suma už kurią laiduojama). Šios aplinkybės eliminuoja būtinybę skirti apeliantės nurodomą ekspertizę (CPK 185 str.).
Teisėjų kolegijos nuomone, bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, remdamasis šalių paaiškinimais, jų faktiniais veiksmais ir rašytiniais įrodymais, pagrįstai neskyrė A. B. parašų, esančių ginčo laidavimo sutarties pirmajame ir antrajame lapuose, ekspertizės ir patenkino ieškovo reikalavimus. Teismas tokį sprendimą išsamiai motyvavo ir spręsti kitaip apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo.
Apeliacinio skundo netenkinus, vadovaujantis CPK 79, 88, 92, 93, 96 straipsniais iš apeliantės priteisiama valstybei 5,40 Lt procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punkte,
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2010 m. sausio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės A. B. (a. k.(duomenys neskelbtini)) į valstybės biudžetą 5,40 Lt (penkis litus keturiasdešimt centų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu apeliacinės instancijos teisme.