- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-04-24
- Bylos Nr.
- 1-216-1078/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-00921-2024-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ieva Narbutaitė
- Kaltinamasis
- R. B., R. G.
- Nukentėjusysis
- V. V.
- Kategorijos
- 1.1.4.4.5Padėjėjas (BK 24 str. 6 d.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
R. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), faktinė gyv. vieta – (duomenys neskelbtini), kitas teismui žinomas gyvenamosios vietos adresas – (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, užsiima individualia veikla, teistas 2 kartus, paskutinį kartą:
- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 21 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį, paskirta 1 metų laisvės apribojimo bausmė. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 18 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 21 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 1 metų laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų arešto bausmę (bausmę atlikęs).
R. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), faktinė gyv. vieta – (duomenys neskelbtini), gyv. vieta nedeklaruota, nevedęs, pradinio išsilavinimo, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, neteistas (teistumas išnykęs),
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.
R. G., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, faktinė ir deklaruota gyv. vieta – (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo, dirba (duomenys neskelbtini), teistas:
- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 25 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį, paskirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė (bausmė atlikta).
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. B., R. B. ir R. G. nesunkiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą, o būtent:
jie, 2024 m. sausio 6 d., apie 18.10 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupėje, visi būdami apsvaigę nuo alkoholio, keršijant už D. K. sumušimą, R. G. laikant kambario duris, kad neįeitų pašaliniai asmenys, R. B. ir R. B. tyčia rankomis ir kojomis sudavė V. V. nenustatytą skaičių smūgių, bet ne mažiau kaip 3 smūgius, į įvairias kūno vietas, dėl ko V. V. buvo padaryta galvos sumušimas, pasireiškęs kairės akiduobinės srities ir viršutinės lūpos kraujosruvomis, kraujavimu po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinėje ir pakraujavimu į dešinį galvos smegenų skilvelį, taip pat nosikaulių ir nosies pertvaros, kairės akiduobės apatinės ir išorinės sienelių, kairio žandinio ančio vidinės ir išorinės sienelių bei dešinio žandikaulio lūžiais, ir krūtinės ląstos sumušimas, pasireiškęs dešinės pusės IV-VII šonkaulių lūžiais su dešinio plaučio sumušimo židiniais, kas kvalifikuotina kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas.
Šiais savo veiksmais R. B., R. B. padarė nusikalstamą veiką, numatyta BK 138 straipsnio 1 dalyje, o R. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 138 straipsnio 1 dalyje.
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis R. B. nurodė, kad kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažįsta pilnai, nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, byloje pareikštą ieškinį pripažįsta pilnai. Paaiškino, kad bute, adresu (duomenys neskelbtini), pas A. K. ir D. V., vyko išgertuvės, kurios vyko pakankamai ilgą laiką, t. y. apie savaitę. Jis (kaltinamasis) įvykio vakarą pamiegojo, o tada grįžo į kambarį ir pamatė sumuštą D. K., kuri pasakė, kad ją sumušė sugyventinis V. V. Tada jis (kaltinamasis) nuėjo į V. V. kambarį ir pastarajam trenkė į saulės rezginį, į krūtinės pusę. Trenkė vieną ar du kartus. Jis nukentėjusiajam nepadarė tokių sužalojimų, dėl kurių bėgtų kraujas. Prieš suduodamas smūgį, ant nukentėjusiojo nematė jokių sužalojimų arba jų nepamena. Jis su kitais kaltinamaisiais nebuvo susitaręs, tiesiog vienas nuėjo ir trenkė. Išeidamas iš V. V. kambario, jis prasilenkė su R. B. ir R. G. Kas toliau vyko – jam nėra žinoma, nes jis nuėjo į kitą kambarį toliau vartoti alkoholio. Jis vartojo alkoholį, po to į kambarį sugrįžo ir R. B. bei R. G. Kodėl jie buvo nukentėjusiojo kambaryje – nežino, nes jie prasilenkė. Iš nukentėjusiojo kambario jie grįžo po kelių minučių, jokių garsų, sklindančių iš nukentėjusiojo kambario, negirdėjo, nes pas juos kambaryje grojo muzika. Jis kambaryje toliau vartojo alkoholį, tuomet užmigo, pabudo, o V. V. nebebuvo, paklausė kitų žmonių, kur V. V. ir jie jam atsakė, kad V. V. išvežė greitoji. Greitąją iškvietė D. K., nes V. V. buvo sunku kvėpuoti. Kai pirmą kartą atvažiavo policija, tai jie tik patikrino visus, po ko jis (kaltinamasis) toliau nuėjo miegoti, o kai policija atvažiavo antrąjį kartą – išsivežė ir jį (kaltinamąjį). Atsakydamas į klausimus, kaltinamasis nurodė, jog negali paaiškinti, kodėl ikiteisminio tyrimo metu davė kitokius parodymus. Po galvos traumos jam yra blogai su atmintimi. Įvykius geriau prisimena dabar (t. y. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu). Nurodė, jog įvykio metu buvo girtas, o būdamas girtas tampa agresyvus, tačiau su kitais kaltinamaisiais nukentėjusiojo nemušė, nuėjo vienas į jo kambarį, sudavė kelis smūgius ir išėjo. Nuo jo smūgių nukentėjusiajam galėjo atsirasti krūtinės ląstos sumušimas, pasireiškęs dešinės pusės IV-VII šonkaulių lūžiais su dešinio plaučio sumušimo židiniais. Jis nukentėjusiojo asmeniškai atsiprašė, buvo nuvykęs į ligoninę atsiprašyti. Kaltinamasis R. B., teismui pagarsinus jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 3, b. l. 78-79), nurodė, jog šių parodymų netvirtina. Nepamena, kad R. B. būtų atėjęs į nukentėjusiojo kambarį, kai jis (R. B.) jame buvo; jie prasilenkė.
Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. sausio 7 d. apklaustas įtariamasis R. B. nurodė, jog dėl įtarimo prisipažįsta visiškai. Prieš 6-7 metus turėjo galvos traumą, nuo to laiko turi epilepsijos priepuolius, tačiau savo veiksmus suvokia, gali duoti parodymus. 2024 m. sausio 6 d., ryte, tikslaus laiko pasakyti negali, nuėjo į svečius pas A. ir D., adresu (duomenys neskelbtini). Ten jie vartojo alkoholinius gėrimus, bendravo, kartas nuo karto vis užmigdavo ir vėl atsikėlęs bendraudavo ir vartojo alkoholinius gėrimus. Vakare apie 19 val. prabudo ir atėjo iš virtuvės į kambarį, kur buvo D., jo sugyventinė G., R., R., A. ir A. sugyventinė D. Atėjęs pamatė, kad D. yra visa kruvina. D. jam pasiskundė, kad ją sumušė V. Jis nuėjo į kitą kambarį, kur buvo V., ir pasakė jam, kad taip daryti negalima ir sudavė jam vieną smūgį į krūtinę dešinės rankos delnu, po pirmojo smūgio V. į krūtinę prisijungė ir R. R. mušė V. į įvairias kūno vietas, kaip ir kuo neprisimena, jis dar kartą ar du kartus sudavė V. į krūtinę ranka, tačiau neprisimena – ar delnu ar kumščiu, po ko išėjo atgal į kambarį, kuriame vartojo alkoholinius gėrimus. Ką veikė R. – nematė, nes buvo kitame kambaryje; kad R. muštų V. – nematė, visi kiti buvę asmenys kambaryje, kuriame vartojo alkoholį, nebuvo nuėję į kambarį, kur buvo V. Už kažkiek laiko jis nuėjo miegoti vėl, o jau prabudęs po kelių valandų visų klausė, kur V., jam pasakė, kad jis visiems nusibodo ir jam iškvietė greitąją medicinos pagalbą bei atvykusi medicinos pagalbą jį išvežė į ligoninę. Po kurio laiko jau naktį atvyko policijos pareigūnai ir jį sulaikė bei pristatė į policijos įstaigą. Nori pridurti, kad R. B., nurodyto pranešime apie įtarimą, nepažįsta, su juo susipažino tik šių išgertuvių metu, jis galimai yra D. draugas. Kur jis gyvena nežino, jokių jo kontaktų neturi (t. 3 b. l. 66-69).
Ikiteisminio tyrimo metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją 2024 m. vasario 27 d. apklaustas įtariamuoju R. B. nurodė, kad kaltę pripažįsta visiškai. Bute, adresu (duomenys neskelbtini), nukentėjusysis prieš savo sugyventinę pakėlė ranką. Ji buvo visa kruvina, dėl ko jis nukentėjusiajam sudavė kelis kartus. Sudavė ranka į krūtinės sritį, į saulės rezginį. Po jo suduotų smūgių, nukentėjusiajam buvo sunku kvėpuoti. Po to iš galo atbėgo R. B. Kai išeidinėjo, nebematė, kas toliau vyko. Nematė, kad būtų dar kas nors sudavęs nukentėjusiajam. Matė, kad R. pradėjo mušti, bet jis iš karto išėjo. Nematė, kaip R. mušė, nes išėjo. Išėjo į kitą kambarį ir jie išgėrinėjo, nuėjo miegoti. Kai prabudo, nukentėjusiojo sugyventinė pasakė, kad jį išvežė į ligoninę, bet jis buvo tiek prigėręs, kad negirdėjo kaip jį išvežė į ligoninę. Nuo to laiko, kai jis sudavė, iki atsibudo, per tą laiką nukentėjusiojo nematė. Tą vakarą bute taip pat buvo A. - šeimininkas, D., R., R. ir jis, dar V. sugyventinė D. V. sugyventinė pasakė, kad jį išvežė į ligoninę ir daugiau nieko nesakė. Gal ir sakė, bet jis negirdėjo. Smūgio sudavimo momentu buvo išsimiegojęs, jis susinervino, kai pamatė D., nuėjo į kitą kambarį ir sudavė V. Visą dieną gėrė degtinę, bet jis po to dar buvo išsimiegojęs ir tada sudavė. Kai sudavė smūgius, D. buvo kitame kambaryje pas A. Po įvykio bendravo su D. Ji pasakojo, kad jos sugyventinis (nukentėjusysis) ir pasakė, kad jis (R. B.) sudavė kelis kartus, o R. „dabaigė“, kad į ligoninę išvežė. Įvykis galėjo būti sausio 6 dieną. Gėrė, nes į svečius atvažiavo. Pamiršo paminėti, kad bute dar buvo jo sugyventinė G. Bute yra du kambariai ir virtuvė, ten yra išstumiama lova. Kai buvo mušamas V., kambaryje buvo jis, atėjo R. ir R. R. taip pat mušė. Savo akivaizdoje matė, kaip R. kumščiu sudavė pirmą smūgį į galvą. V. tada buvo lovoje, gulėjo. Kai jis mušė, V. irgi buvo lovoje, gulėjo. Jis sudavė kelis smūgius ranka. Nestipriai sudavė. R. tuo metu tiesiog stovėjo. Kai išėjo iš kambario, nuėjo į kitą kambarį, kur sėdėjo D., A. ir G. R. ir R. grįžo po kokių 5 minučių, po to R. išsigando ir išėjo namo. Kol buvo R. ir R. prie V. kitame kambaryje, nieko negirdėjo, nei riksmo, nieko. Savo veiksmus vertina blogai. Su V. bendrauja, buvo susitikę. V. supranta, ką jis padarė ir už ką. V. jam atleido. D. nesakė, už ką ją sumušė. Jos veido kairė pusė buvo kruvina. Labai apgailestauja dėl šio įvykio. Savo parodymus duotus pas tyrėją skaitė, jie teisingi (3 t. b. l. 78-79).
Žemesnės instancijos teismas
Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. rugpjūčio 22 d. apklaustas įtariamuoju R. B. nurodė, kaltę pripažįsta iš dalies. Lieka prie savo pirmosios apklausos metu ir Vilniaus miesto apylinkės teisme duotų parodymų. 2024 m. sausio 6 d. buvo bute, adresu (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholį kartu su kitais bute buvusiais asmenimis. Jie visi buvo didžiajame buto kambaryje, o V. buvo mažajame buto kambaryje. Vakare, tikslaus laiko neprisimena, tačiau buvo jau tamsu, į didįjį kambarį atėjo D. K. kruvinu veidu ir pasakė, kad ką tik ją sumušė sugyventinis V. V. Jis nieko nelaukęs, norėdamas apginti D. ir pamokyti V., nuėjo į mažąjį kambarį, kur nukentėjusysis tuo metu gulėjo lovoje ir savo dešinės rankos plaštaka sudavė nukentėjusiajam 3-4 smūgius į krūtinės sritį, kur šonkauliai. Nepamena, ar suduodamas smūgius, ką nors sakė V. Labai greitai sudavė šiuos smūgius V. ir iš karto išėjo iš mažojo kambario atgal į didįjį kambarį. Jam išeinant pro mažojo kambario duris, į šį kambarį įėjo R. ir R. Ką jie darė šiame kambaryje, kur lovoje gulėjo V., - jis nebematė, nes visą laiką buvo didžiajame kambaryje. Tačiau, kai išėjo iš šio kambario, o į jį įėjo R. ir R., iš šio kambario girdėjo sklindančius trenksmus, tačiau daugiau nebėjo ir nežiūrėjo, kas ten vyksta. Tada jis greitai užmigo didžiajame kambaryje, o, kai atsibudo, bute V. jau nebebuvo ir labai greitai atvyko policijos pareigūnai, iš kurių ir sužinojo, kad V. yra išvežtas į ligoninę. Policijos pareigūnai patikrino visų bute buvusių asmenų rankas; kas tuo metu dar buvo likęs bute – jis neprisimena. Patikrinę rankas, policijos pareigūnai išvažiavo. Tada po valandos vėl atvyko policijos pareigūnai, jį sulaikė ir išvežė į areštinę. Parodo, kad suduodamas smūgius V., neveikė bendrininku grupėje su R. G. ir R. B., jie nebuvo susitarę sumušti V. Tuo metu, kai atliko smūgius V. į krūtinės sritį, jis buvo vienas. R. ir R. tuo metu kambaryje nebuvo. Taip pat parodo, kad V. sudavė smūgius tik į krūtinės sritį, kur šonkauliai, į kitas kūno vietas nesmūgiavo. Nesmūgiavo jam nei į galvą, nei į veidą ar nosį. Be to smūgius atliko rankos plaštaka, kojomis nesmūgiavo V. Parodo, kad ant jo megztinio, kelnių ir jo rankų galėjo būti jo paties kraujas, nes 2024 m. sausio 6 d., vakaro metu susimušė su jam pažįstamais asmenimis, kurie sudavė smūgį jam į nosį, todėl jam iš nosies stipriai bėgo kraujas, dėl ko buvo sukruvinti ir jo vilkėti drabužiai. Dėl šio incidento į policiją nesikreipė. Dėl savo poelgio nuoširdžiai gailisi, o būtent dėl to, kad sudavė smūgius V. V., dėl ko jis patyrė kūno sužalojimus (3 t. b. l. 83-86).
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis R. B. nurodė, kad kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažįsta. Paaiškino, kad atėjo į svečius į kaltinime nurodytą butą. Bute jis pažinojo A. K., V. V., buvo jo (R. B.) draugė J. M. Kiti kaltinamieji R. B. ir R. G. buvo tik iš matymo pažįstami. Bute vartojo alkoholinius gėrimus ir iš V. V. kambario į kambarį, kuriame buvo vartojamas alkoholis, atėjo D. K., kuri taip pat buvo iš matymo pažįstama. D. K. pasiskundė, kad V. V. ją sumušė. Tuomet jis (R. B.) liepė D. K. pasėdėti, o jis nuėjęs prie V. V., pastarajam koja vieną kartą spyrė į galvą, po ko vėl sugrįžo į kambarį vartoti alkoholio. Galima sakyti, kad jis nukentėjusiajam spyrė koridoriuje. R. B. kartu su juo nebuvo, jie prasilenkė. Nurodė, jog dėl kaltinimo pripažįsta pilnai, buvo girtas, todėl visų aplinkybių neprisimena, bet tikrai galėjo nukentėjusiajam trenkti ne vieną kartą, o kelis, tiesiog pats atsimena tik vieną smūgį. Kaltinamasis nurodė, kad R. G. su juo į nukentėjusiojo kambarį nėjo. Atsakydamas į klausimus, R. B. nurodė, kad jis pareikštus ieškinius pripažįsta pilnai, dėl nusikalstamos veikos padarymo nuoširdžiai gailisi ir labai blogai vertina savo poelgį. Nukentėjusiojo jis atsiprašė, nukentėjusysis jam atleido. Teismui pagarsinus jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 3, b. l. 173), kaltinamasis nurodė, jog parodymus tvirtina. Atsakydamas į klausimus nurodė, kad jis nematė, jog kiti kaltinamieji būtų sudavę smūgius nukentėjusiajam.
Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. sausio 10 d. apklaustas įtariamasis R. B. nurodė, jog dėl pareikšto įtarimo prisipažįsta pilnai. Paaiškino, kad 2024 m. sausio 6 d., dienos metu, tikslaus laiko neprisimena, jam paskambino J. ir pasiūlė susitikti ir nueiti pas bendrus pažįstamus adresu (duomenys neskelbtini), pavartoti alkoholio. Jis sutiko ir atėjo prie parduotuvės (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kur jo jau laukė J. ir, kaip dabar paaiškėjo, R. B. ir R. G. R. pažįsta tik iš matymo, o R. 2024 m. sausio 6 d. matė pirmą kartą. Visi susitikę prie parduotuvės (duomenys neskelbtini) nuėjo nupirko alkoholio ir nuėjo į butą, adresu (duomenys neskelbtini). Jiems atėjus į butą, viduje buvo buto savininkas A. ir jo sugyventinė D. Bute dar buvo jam nepažįstama moteris, kurios vardo nežino, matė pirmą kartą. Bute taip pat buvo V. V. ir D. K. Visi jie didžiajame kambaryje vartojo alkoholį, kalbėjosi, žaidė kortomis. D. su V. buvo savo kambaryje. Po kurio laiko į didįjį kambarį atėjo D. sumuštu veidu. Jie jos paklausė, kas jai atsitiko, o ji atsakė, kad gavo į galvą nuo V., kaip visada. Tada, kiek prisimena, į didįjį kambarį atėjo ir pats V., kuris vėl kažką pradėjo rėkti ant D. ir artintis prie jos. Jis priėjo prie V. ir jį ranka nustūmė. Kadangi V. buvo irgi labai neblaivus, jis nuo jo pastūmimo nukrito ant grindų. V. gulint ant grindų, jis koja vieną kartą spyrė jam į kažkurią kūno vietą, į kurią kūno vietą spyrė – neprisimena. Rankomis ir kumščiais jis V. nemušė. Kai spyrė V. koja, avėjo juodos spalvos sportbačius „Nike“, kuriuos 2024 m. sausio 10 d., kratos metu paėmė policijos pareigūnai. Kadangi buvo stipriai neblaivus, visko ryškiai ir aiškiai negali prisiminti. Pamena, kad kažkuriuo metu dar bandė užstoti V., nes prie jo dar kažkas lindo ir bandė suduoti, tačiau kas tiksliai atliko šiuos veiksmus – jis neprisimena. Nepamena, kad R. B. ir R. G. muštų ar suduotų V. Kad V. būtų praradęs sąmonę ar gulėtų kažkur kruvinas – neprisimena. Kažkiek dar pabuvo adresu (duomenys neskelbtini), ir su J. išėjo pas G. B., kur dar pavartojo alkoholio ir užmigo. Parodo, kad 2024 m. sausio 6 d. įvykio metu adresu (duomenys neskelbtini), avėjo tuos batus ir vilkėjo tuos drabužius, kuriuos šiandien kratos metu adresu (duomenys neskelbtini), paėmė policijos pareigūnai. Taip pat įvykio metu vilkėjo pilkos spalvos striukę, kurią buvo palikęs pas G. B. koridoriuje ant pakabos. Parodo, kad ant visų drabužių ir ant batų raudonos spalvos dėmės galimai yra kraujas. Šis kraujas gali būti tiek jo, tiek V. V., kadangi 2023 metų gruodžio mėnesio pabaigoje tame pačiame bute jis buvo sužalotas, o būtent buvo sužalotas jo dešinės rankos dilbis. Žaizdą jam siuvo ligoninėje. Galimai buvo su tais pačiais drabužiais. Dėl įvykio nuoširdžiai gailisi (t. 3, b. l. 166-169).
Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. vasario 27 d. pas ikiteisminio tyrimo teisėją apklaustas įtariamasis R. B. nurodė, kad kaltę pripažįsta. Buvo svečiuose, vartojo alkoholį, žaidė kortomis. Atėjo nukentėjusysis, pakėlė prieš moterį ranką, jis (R. B.) neatlaikė ir trenkė. Trenkė vieną kartą ir visi išsiskirstė. Trenkė vieną kartą koja į galvą. Nežino, kokio stiprumo smūgis. Nukentėjusysis nugriuvo, bet atsistojo ir išėjo, pasakė, kad prie jo moters nemuš. Tai buvo didžiajame kambaryje. Žmonių vardų nežino. Žino D., A., kuris yra buto šeimininkas. Matė, kad nukentėjusysis trenkė jai į veidą ir ji pradėjo rėkti. Jis atsistojo ir neatlaikė. Jis bandė antrą kartą kažką padaryti, jis neatlaikė ir trenkė. Moteris ar nuo smūgio nežino, ar jau prieš tai ji buvo užtinusi. Trenkė tame pačiame kambaryje. Kai trenkė, tas asmuo nukrito, tačiau iš karto atsistojo ir išėjo. Jis trenkė smūgį, pataikė į galvą ar kaklo sritį ir nuo smūgio jis nugriuvo, tačiau jis atsistojo ir nuėjo. Jie toliau prie stalo žaidė kortomis. Po to vyro nebematė, nes tas vyras nuėjo į kitą kambarį. Kai jis išėjo į kambarį, nematė, ar su juo kas nuėjo kartu. Į kitą kambarį buvo nuėjusi moteris. Su vienu iš įtariamųjų žaidė kortomis, o kitas net nežino, kur buvo - jis pasirodydavo ir dingdavo, jis gal eidavo miegoti. O jis su D. ir A. išgėrinėjo. Kaip įvykis baigėsi, nežino. Jie atsistojo, „dagėrė“ ir jis su savo mergina išėjo iš buto. Paskui tik girdėjo, kad buvo atvažiavusi policija. Iki išėjimo to asmens, kuriam sudavė, nebematė. Žino, kad dar yra du įtariamieji. Vieno nematė, o beausis – jo nelietė, prie jo bent jau jis nematė. Tiksliai negali pasakyti, gali būti, kad spyrė jam arba stovinčiam, arba gulinčiam. Vieną kartą spyrė. Žino, kad į galvą, kad žmogus žinotų ir viskas. Tą dieną gėrė. Visi gėrė nemažai. Gėrė šnapsą. Po įvykio nebendravo su dalyviais, su kuriais gėrė. Jo drabužiai paimti, ten yra kraujo pėdsakai. Tai kraujas jo (R. B.) ir nukentėjusiojo. Ant rūbų jo (R. B.) kraujas, nes jam buvo susiūta ranka, o jis rūbų nepasikeitė, o nukentėjusiojo kraujas gali būti tik ant bato. Parodymai, kuriuos davė tyrėjui, teisingi. Savo veiksmus vertina blogai, nes buvo išgėręs. Gailisi. (t. 3 b. l. 173-174).
Žemesnės instancijos teismas
Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. rugpjūčio 21 d. apklaustas įtariamasis R. B. nurodė, jog dėl nusikalstamos veikos, kurios padarymu yra įtariamas, prisipažįsta iš dalies. Lieka prie savo pirmosios apklausos metu ir Vilniaus miesto apylinkės teisme vykdytos apklausos metu duotų parodymų. Nieko savo parodymuose keisti nenori. Tik parodo, kad prisipažįsta iš dalies, nes 2024 m. sausio 6 d., apie 18.10 val., bute adresu (duomenys neskelbtini), didžiajame buto kambaryje V. V. stovint, savo dešine koja vieną kartą sudavė jam vieną smūgį į veido sritį, dėl ko nuo jo suduoto smūgio V. V. nukrito ant grindų. Daugiau smūgių V. nesudavė, jis atsikėlė ir nuėjo į kitą kambarį. Ar paskui V. į kitą kambarį nuėjo kažkas kitas iš bute buvusių asmenų – jis nematė, nes toliau liko didžiajame kambaryje, kur žaidė kortomis ir vartojo alkoholį. Tokio momento nebuvo, kad mažajame kambaryje, į kurį nuėjo V., jis, R. ir R. muštų V. Ar kažkas dar tą vakarą bute sudavė smūgius V. – jis nematė, nes po savo suduoto smūgio V., kažkiek neilgai dar pabuvo bute ir kartu su drauge J. išėjo iš buto. Kas toliau vyko bute, ar buvo atvykusi greitoji medicinos pagalba ir policija – nieko nežinojo. Buvo tik didžiajame buto kambaryje, nes šiame kambaryje miegojo jo draugė J., jam nebuvo jokio poreikio eiti į kitą buto kambarį. Parodo, kad koja sudavė V., nes pamatė, kaip jiems būnant didžiajame kambaryje V. ranka sudavė savo sugyventinei D. į veidą, norėdamas apginti D. jis ir sudavė koja vieną smūgį V. į veido sritį. Parodo, kad V. rankomis nemušė ir koja jam sudavė tik vieną smūgį. Trijų ar daugiau smūgių V. atžvilgiu neatliko. Parodo, kad nežino, kaip ant jo dėvėtos striukės ir kelnių atsirado V. V. kraujas. Galimai atėjęs į butą adresu (duomenys neskelbtini), nenusiėmė striukės, nes tuo metu buvo žiema, o tame bute atjungtas šildymas. Prisipažįsta, kad ant jo avėto bato galėjo likti V. V. kraujas, nes spyrė V. savo koja, tačiau spyręs nematė, kad pas V. kažkur būtų pradėjęs bėgti kraujas, jis į jį nežiūrėjo. Parodo, kad ant jo megztinio buvo jo paties kraujas, nes prieš porą dienų buvo susižalojęs savo dešinės rankos dilbį. Įvykio metu buvo stipriai neblaivus, todėl visko tiksliai gali ir neprisiminti. Sutinka dalimis atlyginti Valstybinės ligonių kasos pateiktą civilinį ieškinį, bet tik savo dalį, nes, kiek žino, yra dar du įtariamieji, kurie, kaip supranta, taip pat turėtų prisidėti prie civilinio ieškinio atlyginimo. Dėl įvykdytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi (t. 3, b. l. 178-181).
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis R. G. nurodė, kad kaltės dėl pareikšto kaltinimo nepripažįsta. Nurodė, jog kaltinime nurodytą dieną atėjo į svečius pas A. K. ir D. V. Bute dar buvo R. B. draugė J. M., vėliau atvyko ir R. B. Būdamas bute, pamatė, kad D. K. po akimi yra mėlynė, ji pasakė, kad per Naujus metus susibarė su V. V. ir jis jai trenkė. Ant jos veido kraujo nematė. Ji pati jam nieko nesakė, kad tą dieną ją V. V. būtų mušęs. Kai R. B. mušė nukentėjusįjį, jis nematė. Taip pat nematė, kai ir R. B. mušė nukentėjusįjį. Kai R. B. išeidinėjo iš kambario, jis (R. G.) taip pat išeidinėjo, nes ėjo į tualetą, o R. B. nuėjo į nukentėjusiojo kambarį. Tualetas yra arčiau kambario, kuriame buvo nukentėjusysis. Jis (R. G.) išėjęs iš tualeto, grįžo į kambarį, kuriame buvo vartojamas alkoholis. Tame kambaryje buvo J. M., G. K., D. V., A. K. Po kurio laiko jam (R. G.) pasidarė negera, nuėjo į tualetą, tuomet išėjęs pamatė, kad nukentėjusiojo kambario durys praviros, įkišo galvą į kambarį ir pamatė, kad nukentėjusysis guli ant žemės, prie lovos, visas kraujuose. Tuomet jis (R. G.) iškvietė greitąją medicinos pagalbą ir nuėjo pasitikti medikų, iškart jiems pasakė, kad čia reikės neštuvų. Jis medikams padėjo nukentėjusįjį įdėti į neštuvus ir nunešti nukentėjusįjį į automobilį. Po to jis sugrįžo į butą, kur dar išgėrė alkoholio ir išėjo į namus. Tuomet, kai padėjo medikams, galėjo susitepti drabužius nukentėjusiojo krauju. Kaltinamasis nurodė, kad jis su nukentėjusiąja D. K. anksčiau buvo pora, bet po to ji sugrįžo pas nukentėjusįjį, jis (R. G.) dėl to jokių nuoskaudų nejautė. D. K. jam neminėjo, kad V. V. būtų prieš ją smurtavęs. Atsakydamas į klausimus, kaltinamasis nurodė, jog jis girdėjo R. B. parodymus, galimai, kaip pastarasis ir sako, jie prasilenkė išeidami iš kambario, tačiau R. B. nuėjo į nukentėjusiojo kambarį, o jis (R. G.) nuėjo į tualetą, į nukentėjusiojo kambarį nuėjo tik su medikais, prieš tai, tik įkišo galvą pro duris ir pamatė, kad nukentėjusysis kruvinas. Ką sakė medikams, kai kvietė greitąją medicinos pagalbą, dabar jau nepamena. Prieš kviesdamas pagalbą, neklausinėjo kitų bute buvusių asmenų, kas čia įvyko, nes visi buvo girti, žmonių buvo daug, o vienas buvo sumuštas, tai, vadinasi, kažkas iš jų ir sumušė nukentėjusįjį. Kaltinamasis nurodė, kad negali paaiškinti, kodėl jo duodami parodymai skiriasi nuo tų, kuriuos davė apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu. Tuo metu buvo vartojęs alkoholio, o dabar yra blaivus, todėl aplinkybes geriau ir prisimena dabar. Jį apklausinėjo po paros nuo įvykio, tai jis nebuvo dar spėjęs išsiblaivyti. Teismui pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu jo 2024 m. rugpjūčio 22 d. duotus parodymus, kaltinamasis R. G. nurodė, kad parodymus tvirtina. Atsakydamas į klausimus, nurodė, kad negali paaiškinti, kodėl kviesdamas medikus jiems nurodė, kad nukentėjusysis nukrito laiptinėje, o jis (kaltinamas) neva jį parsinešė namo. Taip pat apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu neteisingai nurodė, kad jis buvo priėjęs prie nukentėjusiojo. Dabar visą esmę prisimena geriau, todėl parodymai ir skiriasi.
Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. sausio 7 d. apklaustas įtariamasis R. G. nurodė, kad kaltės dėl pareikšto įtarimo nepripažįsta, nes, kuomet atėjo į svečius, V. jau buvo sumuštas. 2024 m. sausio 6 d., apie 13 val., jis atėjo į svečius pas A., adresu (duomenys neskelbtini), kur vartojo alkoholinius gėrimus su A., D., J., G., R. Jiems baigėsi alkoholis, J. paskambinusi savo pažįstamam R. B. pasiūlė susitikt prie parduotuvės (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini). Apie 14.00 val. jis ir J., R., G. nuėjo iki parduotuvės, kur sutiko R., visi kartu, apsipirkę alkoholiniais gėrimais, grįžo į minėtą butą. Bute vartojo alkoholinius gėrimus. Kad bute yra V., jis nežinojo, nes jis buvo galimai kitame kambaryje. Kokiu metu ir kas sumušė D. – nežino, nematė. Kažkurio metu, kai jau buvo tamsus paros laikas, jis ėjo koridoriumi ir pamatė kitame kambaryje gulintį ant grindų V. V. buvo kruvinas, sumuštas, tačiau kas jį sumušė – jis nepasakė. Jis paskambino 112 ir pranešė, kad bute yra sumuštas vyras. Atvykusi greitosios medicinos pagalba V. išsivežė į ligoninę, jis dar medikams padėjo V. išnešti iš buto su neštuvais iki greitosios medicinos pagalbos automobilio. Kuomet išvežė V., jie kartu su G. ir R. nuėjo į naktinę parduotuvę, kur dar nusipirko alkoholinių gėrimų bei grįžo atgal į butą, kur suvartojo nupirktą alkoholį, po ko jis išėjo namo. Jam būnant savo namuose, į namus atvyko policijos pareigūnai, kurie jam pasakė apsirengti ir pasakė, jog yra sulaikytas. Nori patikslinti, jog jis V. nemušė bei kas jį sumušė – nematė. R. iki vakar dienos nepažinojo, kur jis gyvena nežino, tačiau žino, kad jis yra J. buvęs vaikinas. Pačios J. pavardės nežino, žino tik, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini). 2024 m. sausio 6 d. D. sumušta nebuvo, ant jos veido buvo tik viena mėlynė po kaire akimi, tačiau mėlynė buvo sena, ir ji pati jam sakė, jog jai sudavė per Naujuosius metus V., o minėtą dieną jos niekas nemušė ( t. 4, b. l. 85-88)
Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. rugpjūčio 22 d. apklaustas įtariamuoju R. G. nurodė, kad dėl nusikalstamos veikos, kurios padarymu yra įtariamas, visiškai neprisipažįsta. Lieka prie savo pirmosios apklausos metu duotų parodymų, o būtent, kad 2024 m. sausio 6 d., apie 18.10 val., būdamas ir vartodamas alkoholį bute adresu (duomenys neskelbtini), visiškai nemušė ir nesudavė smūgių V. V. Jis V. V. apskritai nei dienos metu, nei vakare nematė šiame bute, kai jie visi buto didžiajame kambaryje vartojo alkoholį. Taip pat nematė, kad V. būtų sudavęs savo sugyventinei D. K. smūgį į veidą ar į kitą kūno vietą. Taip pat nematė, kad D. būtų tą dieną ar vakarą sužalota. Pas D. ant veido po kaire akimi matė mėlynę, kuri vizualiai jau buvo sena, gyjanti. Kaip jam pasakė pati D., per Naujuosius metus ją sumušė V. 2024 m. sausio 6 d. vakare, tikslaus laiko neprisimena, bet buvo jau tamsu, išėjo iš didžiojo kambario į koridorių ir pamatė, kad mažajame buto kambaryje dega šviesa, kambario durys buvo uždarytos. Nusprendė nueiti ir patikrinti, kodėl mažajame kambaryje dega šviesa ir kas randasi šiame kambaryje. Užėjęs į kambarį pamatė, kad ant grindų guli V. Matė, kad V. buvo kruvinas. Buvo kruvina jo galva, lūpos. Priėjęs prie jo bandė V. kalbinti, klausė, kas jį sumušė, tačiau jis kažką nerišliai kalbėjo, jis jo visiškai nesuprato. Tuo metu daugiau kitų asmenų šiame kambaryje nebuvo. Visiems bute buvusiems asmenims sušuko, kad kambaryje guli sumuštas V. Niekas nieko rišliai neatsakė, nes visi bute buvę asmenys buvo stipriai neblaivūs. Jis nusprendė pats iškviesti greitąją medicinos pagalbą ir paskambino bendruoju pagalbos numeriu 112 iš savo telefono numerio. Ką tiksliai sakė skambindamas bendruoju pagalbos numeriu – jis neprisimena. Kodėl, skambindamas bendruoju pagalbos numeriu, pasakė, kad V. pats griuvo laiptinėje ir jis jį atsinešė namo, nežino. Būdamas neblaivus galimai ekspromtu kūrė situaciją. Parodo, kad nematė, kaip susižalojo ir kas mušė V., jis tik pamatė po fakto sužalotą V., gulintį kambaryje ant grindų. Kai atvyko medikai, padėjo jiems V. nuo grindų užkelti ant neštuvų ir palydėjo medikus prie jų automobilio į lauką. Galimai dėl to, kad kilnojo ir lietėsi prie V., ant jo megztinio ir liko V. kraujas. Apie tai, kad išvykus medikams į butą atvyko policijos pareigūnai, jis neprisimena. Pamena, kad medikams išvežus V. į ligoninę, netrukus jis išėjo pas save į namus ir nakties metu į jo namus atvyko policijos pareigūnai, kurie jį sulaikė ir išvežė į areštinę. Parodo, kad tą vakarą tame bute jis pats asmeniškai nebuvo sužalotas, nebuvo sužalojęs savo rankų ar kitų kūno vietų, todėl negali paaiškinti, kaip jo kraujas atsirado didžiajame kambaryje ir mažajame kambaryje ant grindų. Kaip ant jo džinsų atsirado jo kraujas, jis negali paaiškinti. Parodo, kad V. jokių sužalojimų nepadarė, jis jam nesudavė nei vieno smūgio nei rankomis, nei kojomis. Tuo labiau neveikė bendrininkų grupėje su R. B. ir R. B. Ar šie du asmenys sumušė V. – jis nematė. Jis, jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos neįvykdė ( t. 4, b. l. 92-95).
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis V. V. nurodė, jog nagrinėjamo įvykio nelabai pamena. Atsimena, kad tą dieną ruošėsi važiuoti į (duomenys neskelbtini), ryte vartojo alkoholį su D. K., A. K., D. V., R. B. Bevartojant alkoholį, dar prisidėjo žmonių. Jis išgėrė per daug alkoholio, dėl to nebepavyko jam išvažiuoti į (duomenys neskelbtini). Nutarė nueiti miegoti. Susipyko su D. K., kad ji nenorėjo su juo važiuoti į (duomenys neskelbtini) ir daugiau nieko nepamena iki tol, kol nubudo ligoninėje. Kas vyko – žino iš pasakojimų, kad jį mušė visi trys kaltinamieji. Pradėjo mušti R. B., po to prisijungė R. B., o R. G. stovėjo prie durų, kad niekas negalėtų įeiti į kambarį. Taip jam apie įvykį pasakojo D. K. ir D. V. Jį sumušė dėl to, kad jis prieš tai trenkė D. K. Viską žino iš pasakojimų, nes pats nieko neatsimena. Sakė, kad viena iš moterų norėjo įeiti į kambarį, kuriame jį mušė, tačiau R. G. to neleido padaryt, stovėjo tarpdury. Po įvykio R. B. buvo atvažiavęs į ligoninę atsiprašyti, o R. B. sutiko (duomenys neskelbtini) ir jis taip pat jo atsiprašė. Su kaltinamaisiais anksčiau konfliktų nėra buvę. Nukentėjusysis nurodė, jog jis pretenzijų niekam neturi, civilinio ieškinio byloje nereiškia. Jo atsiprašiusiems kaltinamiesiems R. B. ir R. B. jis atleido.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis V. V. nurodė, kad 2024 m. sausio 6 d., apie 10.00 val., buvo namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus kartu su sugyventine D. K. Tai pat bute buvo buto savininkas A. K. bei savininko sugyventinė D. V. Buvo A. K. draugas R. B. su savo drauge, galimai jos vardas G. Po kiek laiko dar atvažiavo J. M. Vėliau atėjo dar vienas draugas – R. B. Kartu visi vartojo alkoholį ir daugiau nieko neprisimena. Neatsimena, kada ir dėl ko įvyko konfliktas. Įvykio aplinkybių nurodyti negali, kadangi nieko neprisimena. Atsimena, kad atsikėlė Lazdynų ligoninėje sumuštas, paguldytas į Neurochirurgijos skyrių. Kas jį atvežė į ligoninę – nežino. Kadangi vartojo daug alkoholio, galimai dėl šios priežasties jis nieko negali prisiminti. Kas jam diagnozuota nežino. Jo manymu, jį sumušė R. B., kadangi jis iš jo sugyventinės D. K. reikalavo pinigų ir puolė ją plaktuku. Su R. B. susipažino prieš kelias dienas iki įvykio dienos, kitus buvusius kartu asmenis taip pat mažai pažįsta. Jų požymių įvardyti negali. Namuose įvykio metu buvo su džinsais, „Adidas“ bliuzonu ir sportiniu švarkeliu. Pretenzijų dėl sumušimų neturi, pareiškimą rašyti atsisako (2 t. b. l. 26-29).
Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas nukentėjusysis V. V. nurodė, kad dėl 2024 m. sausio 6 d. bute, adresu (duomenys neskelbtini), įvykusio jo sumušimo iki šiol nedaug ką prisimena, nes buvo stipriai neblaivus. Nuo 10 val. bute pradėjo vartoti alkoholį. Tuo metu bute buvo buto savininkas A. K., A. K. sugyventinė D. V., jo sugyventinė D. K. Dienos metu, link vakaro į minėtą butą atvyko R. B. su savo drauge G. K. ir pažįstama J. M. Jie visi kartu sėdėjo buto svetainėje ir vartojo alkoholį. Svetainėje tarp jo ir sugyventinės D. K. kilo žodinis konfliktas. Žodinio konflikto metu jis atsistojo nuo kėdės, o D. K. vis dar sėdint ant kėdės, rankos plaštaka vieną kartą sudavė jai per lūpas ir pasakė, kad ji užtiltų. Sudavęs D. K. vieną smūgį, vienas nuėjo į savo kambarį ir atsigulė ant lovos, nes buvo stipriai neblaivus ir norėjo pamiegoti. Kiek buvo tiksliai valandų, kai jis atsigulė – neprisimena. Kaip ir kada į butą atėjo R. G. ir R. B. – jis nematė. Visi bute dalyvavę asmenys jam yra pažįstami, nes dažnai ateina į šį butą ir jie visi kartu vartoja alkoholį, o R. B. iš viso yra matęs 2-3 kartus, jį pažįsta mažiausiai. Nuo to laiko, kai nuėjo į kambarį ir atsigulė miegoti, iki to laiko, kai atsibudo Lazdynų ligoninėje, nieko neprisimena. Nematė nei kas jį mušė, nei kuo mušė, nei į kurias kūno vietas kiek smūgių jam buvo suduota. Įtaria, kad jį galėjo sumušti R. B., todėl, kad jis bute lankėsi prieš Naujuosius metus ir elgėsi gana agresyviai. Kadangi R. B. pažįsta mažiausiai, sudaro agresyvaus asmens įspūdį, todėl ir galvoja, kad jį sumušti galėjo jis. R. G. apibūdintų, kaip ramų žmogų, jis į tokius dalykus nesiveltų ir galvoja, kad jis negalėtų jo sumušti. R. B. nėra blogas žmogus, pamena, kad 2023 metų vasarą buvo susimušę, tačiau savo konfliktą išsisprendė ir nuo to laiko bendravo taikiai. Įvykio dieną svetainės kambaryje vartojant alkoholį su vyrais jokių konfliktų nebuvo (2 t. b. l. 31-34).
Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas nukentėjusysis V. V. nurodė, jog po 2024 m. sausio 6 d. įvykio bute, adresu (duomenys neskelbtini), nebegyvena, tačiau kartais atvažiuoja į svečius, pabūna dieną ar dvi ir išvažiuoja. Po įvykio šiame bute matė R. B. su G. K. ir R. G. R. B. matė parduotuvėje, su juo vieną kartą dar šventė kito draugo gimtadienį. Su minėtais asmenimis daug apie šį įvykį, kuomet buvo sumuštas, nekalbėjo. Kai gulėjo Respublikinėje Vilniaus universiteto ligoninėje pas jį buvo atvažiavęs R. B., D. K., G. ir kitas jam nepažįstamas vyras. R. B. ligoninėje jo atsiprašė. Taip ir neprisiminė, kas konkrečiai įvyko 2024 m. sausio 6 d. vakare bute, adresu (duomenys neskelbtini). Jis pats nematė, kas jį sumušė bute. Kai dienos metu atvyko į šį butą, buvo sveikas, nesužalotas, po ko su bute buvusiais asmenimis vartojo alkoholį. Jausdamasis esantis visiškai neblaivus, nuėjo į kitą mažesnįjį kambarį miegoti ir atsibudo Respublikinėje Vilniaus universiteto ligoninėje. Prisimena, kad pas jį į ligonę buvo atvykę policijos pareigūnai, kažko klausinėjo, tačiau ko jie klausinėjo ir ką jis atsakė – neprisimena. Apie įvykį žino tik iš D. K. ir D. V. žodžių. Jos jam vėliau papasakojo, kad R. G. laikė kambario duris, kuriame jis miegojo, kad niekas neužeitų, o R. B. ir R. B. jį mušė. Civilinio ieškinio ikiteisminiame tyrime jis nereikš. Niekam iš šių asmenų pretenzijų neturi (2 t. b. l. 36-39).
Žemesnės instancijos teismas
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas policijos pareigūnas E. K. nurodė, kad nagrinėjamo įvykio nelabai atsimena, kaltinamieji gal ir matyti, bet sunkiai juos atsimena. Teismui pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytojas nurodė, kad juos tvirtina ir atsakė į teismo bei proceso dalyvių klausimus. Liudytojas nurodė, jog po įvykio su nukentėjusiuoju bendravo tik ligoninėje, kadangi iš ligoninės ir buvo gautas pranešimas apie sužalotą nukentėjusįjį.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas policijos pareigūnas E. K. nurodė, kad 2024 m. sausio 6 d. dirbo pamainoje kartu su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 5-ojo skyriaus vyresniąja tyrėja A. L. 2024 m. sausio 6 d., apie 23.20 val., buvo gautas pranešimas iš VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės apie tai, kad minėtos ligoninės slaugytoja pranešė, jog 19.09 val. greitoji medicinos pagalba į ligoninę pristatė V. V., kuris paaiškino, kad jį kažkas sumušė. Asmenį greitoji medicinos pagalba paėmė iš buto adresu (duomenys neskelbtini), kur nurodė, kad gyvena. Pranešime buvo nurodyta, kad ligoninėje jam buvo diagnozuoti daugybiniai veido kaulų lūžimai, trauminė subdūrinė hematoma, 4,5,6,7 šonkaulių lūžimai, plaučių sumušimas, hematoma. Paguldytas gydymui į Neurochirurgijos skyrių. Apie 23.36 val. kartu su kolege A. L. iš karto atvyko adresu (duomenys neskelbtini), kur duris atidarė ir koridoriuje juos pasitiko trys neblaivūs asmenys, kaip vėliau paaiškėjo R. B., jo sugyventinė G. K. ir nukentėjusiojo V. V. sugyventinė D. K. Paklausus asmenų, kas minėtame bute nutiko ir kodėl V. V. iš šio buto sumuštą greitoji medicinos pagalba išvežė į ligoninę, R. B. jiems paaiškino, kad pas V. V. prasidėjo epilepsija ir jį išvežė į ligoninę dėl epilepsijos. Tuo tarpu G. K. ir D. K. jiems paaiškino, kad V. V. yra išduotas orderis dėl smurto artimoje aplinkoje ir jis šiandien po pietų ar apie pietus atvyko minėtu adresu pasiimti savo daiktų. Abi moterys nurodė, kad jis į butą jau atėjo sumuštas. Kur ir kas jį sumušė – asmenys nurodė nežinantys, o ir V. V. sveikatos sutrikimais nesiskundė. Paklausus asmenų, kur viskas įvyko, asmenys nurodė mažesnįjį kambarį. Kartu su kolege atliekant buto apžiūrą ir užėjus į mažesnįjį kambarį, pamatė, kad šiame kambaryje ant lovos sėdėjo taip pat neblaivus vyras, kaip vėliau paaiškėjo R. G. Asmuo buvo ramus, nieko nesakė, jie jam papildomų klausimų neuždavinėjo. Nuėjus į antrąjį didesnį kambarį – svetainę, pamatė lovoje gulintį ir miegantį buto savininką, kaip vėliau paaiškėjo A. K. Jie jo nežadino ir su juo nebendravo. Kiek prisimena, prieš išeinant iš šio buto vizualiai apžiūrėjo bute buvusių asmenų rankas, tačiau ar ant kažkurių asmenų rankų buvo sužalojimai – jis neprisimena. Ar buto apžiūros metu kažkur matėsi kraujo dėmės – jis neprisimena. Po pokalbio su bute buvusiais asmenimis iš karto su kolege A. L. nuvyko į VŠĮ Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, kur palatoje bandė pabendrauti su nukentėjusiuoju V. V. Vyras atrodė labai prastai, visą laiką gulėjo ant vieno šono, matėsi, kad jo veidas buvo sumuštas. Jo buvo pasiteirauta, kas jam nutiko, kas jį sumušė, tačiau V. V. labai nerišliai atsakė, kad nieko neprisimena, tik prisimena, kad bute buvo pažįstamas vardu R., pavardės nežino. V. V. nurodė, kad jam atrodo, jog jį sumušė R., bet ar tiksliai jį sumušė šis asmuo – neprisiminė. V. V. pasakė, kad niekam pretenzijų neturės. Dėl V. V. sveikatos būklės, jo apklausa nebuvo atliekama, nes daugiau V. V. nieko reikšmingo tyrimui negalėjo nurodyti (2 t. b. l. 54-57).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas gydytojas A. T. nurodė, kad dirba Respublikinėje Vilniaus Universitetinėje ligoninėje Neurochirurgijos skyriuje. 2024 m. sausio 6 d., apie 19 val., buvo pristatytas pacientas V. V., kuriam buvo nustatyta galvos smegenų trauma, nedidelis kraujo išsiliejimas, lūžę keturi šonkauliai, lūžę veido kaulai (žandikaulio bei nosies kaulai). Buvo nustatyta, kad pacientas buvo neblaivus, jam buvo nustatytas 3,06 prom. Kiek pasidomėjo, šis asmuo buvo pristatytas ne pirmą kartą, buvo pristatytas 2023 m. gruodžio 31 d. vartojo alkoholį, nurodė, kad paslydo būdamas neblaivus, susižalojo alkūnę. 2023 m. rugpjūčio 21 d. buvo pristatytas, tačiau pasišalino iš ligoninės savo noru, nesulaukęs apžiūros. Jis su pacientu bendravo, šis kalbėjo nerišliai, buvo pavargęs, tačiau pasakė visas savo ligas, nurodė savo ūgį ir svorį. Paliepimus visus vykdė, valdė savo rankas bei kojas, stiprių defektų neturėjo, tačiau buvo neblaivus. Apie tai, kas jam įvyko, jam neatsakė, vengė klausimų, todėl iš kur atsirado jo traumos – jis nežino, asmuo pasakoti nenorėjo (2 t. b. l. 60-63).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja G. K. nurodė, kad 2024 m. sausio 6 dienos metu ji kartu su A. K., D. V., D. K. ir V. V. vartojo alkoholinius gėrimus. D. K. nuolatos varė V. V. iš buto, kadangi jis ją sumušė prieš Naujuosius metus. Visi išgėrė tikrai daug, kiek prisimena ji pati išgėrė 0.7 litro talpos degtinės butelį. Todėl galvoja, kad kiti bute buvę asmenys išgėrė maždaug tiek pat. Kuomet sėdėjo prie stalo svetainėje, kiek prisimena, dar dienos metu, buvo R. B., R. G. ir J. M. Tuomet R. B. be jokios priežasties sudavė jai kumščiu į veido sritį, dėl ko ji nuėjo miegoti. Po suduoto smūgio jai liko kraujosruva ant kairiojo žando. Jokių pretenzijų R. B. neturi, pareiškimą rašyti atsisako. Tuomet atsikėlus apie 19 val., atvyko jos sugyventinis R. B., kuris atvyko norėdamas paimti ją namo, tačiau dar liko šiek tiek išgerti ir pagulėti. Vėliau atvyko policija. D. K. jai paaiškino, kad V. V. išvežė į ligoninę, tačiau taip ir nesuprato kodėl. Ar bute buvo kiti asmenys kol ji miegojo – nežino. Sunkiai ką nors prisimena. Prie įėjimo durų į butą, ant grindų, matė kraujo dėmę, tačiau D. K. neatsakė, iš kur ji atsirado. V. V. asmeniškai nepažįsta, nieko apie jį nežino. Jos akivaizdoje jokių sužalojimų pas V. V. nematė. Galvoja, kad V. V. sumušė bute buvęs R. B., tačiau ji to nematė (2 t. b. l. 70-73).
Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja D. K. nurodė, kad žino, jog į teismo posėdį pakviesta dėl įvykio, kai buvo sumuštas jos buvęs sugyventinis V. V. Kaltinamuosius pažįsta, nes jie jos draugai. Nagrinėjamo įvykio vakarą buvo namuose, vartojo alkoholinius gėrimus, V. V. ją kvietė eiti miegoti, tačiau ji atsisakė tą daryti ir V. V. puolė ją tempti už plaukų, kad ji eitų su juo ir nebebūtų su kitais tame kambaryje. Ji pradėjo rėkti ir tada į jų kambarį atbėgo visi vyrai jos užstoti. Nukentėjusysis jau anksčiau buvo perspėtas, kadangi tai nebuvo pirmas kartas, kai V. V. prieš ją kėlė ranką. Atbėgę vyrai, ją išstūmė iš kambario ir ji nematė, kas ten vyko. Tie vyrai – tai R. B., R. G. ir R. B. Kai jie trise išėjo iš kambario, tuomet į kambarį įėjo ji ir pamatė, kad V. V. guli be sąmonės. Kambaryje buvo kraujo, lova buvo aptaškyta krauju, V. V. kelnės buvo aptaškytos krauju, veidas buvo kruvinas. Ji iškvietė greitąją medicinos pagalbą. R. B. liko bute, o R. G. ir R. B. išėjo. Atvykę medikai, išvežė V. V., o po kurio laiko atvažiavo ir policijos pareigūnai. Ji nepamena, ar po to, kai pamatė sumuštą V. V., ji bendravo su kaltinamaisiais, nes jai buvo šokas. Ji buvo nemažai išgėrusi alkoholio, tačiau aplinkoje orientavosi. Atsakydama į klausimus, liudytoja nurodė, kad niekas iš bute buvusių asmenų nematė, ką V. V. darė kaltinamieji, nes visi liko kitame kambaryje. Ji pati taip pat jokių garsų negirdėjo. Durys buvo laikomos iš vidaus. Kas jas laikė – nežino, tačiau ji bandė užeiti į V. V. kambarį, tačiau to negalėjo padaryti. Kiek laiko visi trys kaltinamieji prabuvo nukentėjusiojo V. V. kambaryje – negali nurodyti, gal apie 5 minutes. Atsimena, kad prieš kaltinamiesiems ateinant į nukentėjusiojo kambarį, ant nukentėjusiojo kūno sužalojimų nebuvo. Taip pat nukentėjusioji nurodė, kad ji mano, kad būtent ji iškvietė nukentėjusiajam greitąją medicinos pagalbą, tačiau dėl apsvaigimo, galimai kažko ir neatsimena. Taip pat nepamena, kaip atvykę greitosios pagalbos medikai išnešė iš buvo V. V. Tuo metu, kiek pamena, namuose buvo tik R. B. Tikrai pamena, kad tuo metu, kai buvo sumuštas nukentėjusysis, visi trys kaltinamieji buvo jo kambaryje, tą tikrai žino. Atsakydama į klausimus, liudytoja nurodė, kad ji, slėpdamasi nuo V. V., yra savaitę laiko gyvenusi su R. G., bet buvo tik draugai, jokių piktumų R. G. nejaučia.
Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. sausio 7 d. apklausta liudytoja D. K. nurodė, kad 2024 m. sausio 6 d. jai būnant pas savo pažįstamą A. K., adresu (duomenys neskelbtini), kur gyvena, kartu kompanijoje vartojo alkoholinius gėrimus. Bute buvo buto savininkas A. K., kuris visą laiką gulėjo lovoje, kadangi turi problemų su sveikata ir iš lovos nesikelia. Bute taip pat buvo D. V., kuri taip pat visą laiką gulėjo su A. K., R. G., J. M., R. B. Po kažkurio laiko bute pasirodė R. B. su G. K. 2024 m. sausio 6 d. išgertuvių metu, apie 18.30 val., kai su kompanija vartojo alkoholinius gėrimus, jos sugyventinis V. V. pradėjo priekaištauti, kad ji eitų su juo į lovą ilsėtis, į ką ji atsakė, kad bute yra svečių ir ji dar neis, o jis kadangi jau yra stipriai neblaivus tegul eina pats gultis, po ko jį palydėjo iki kito kambario į lovą. Po tokių jos žodžių V. V. tapo agresyvus ir ranka, kuria tiksliai – neprisimena, stvėrė ją už plaukų ir pradėjo tempti į kambarį, dėl ko ji pajuto fizinį skausmą ir pradėjo rėkti. Tai išgirdę kompanijoje buvę vyrai R. G., R. B. ir R. B. atbėgo į kambarį ir pradėjo ją ginti, jie ją iš kambario išvarė ir pasakė į kambarį neiti. Kas vyko toliau kambaryje – ji nematė, tačiau kambaryje buvo R. G., R. B., R. B. ir V. V. Ji girdėjo tik muštynių garsus. Po kurio laiko ji pas vyrus paprašė užeiti į kambarį, kad pažiūrėti ar su V. V. viskas tvarkoje. Užėjusi į kambarį, pamatė, kad V. V. gulėjo kambaryje ant grindų, aplink jį buvo kraujo, jis kvėpavo, nejudėjo. V. V. buvo sumuštas, kruvinas, kraujas buvo ant veido, užsitaškęs ant kelnių. Paskambino bendruoju pagalbos numeriu 112 ir kol atvažiavo greitoji V. V. visą laiką buvo be sąmonės (2 t. b. l. 84-87,
Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. kovo 6 d. papildomai apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją liudytoja D. K. nurodė, kad jie su V. V. susipyko, iš pradžių buvo žodinis konfliktas, vėliau jis jai trenkė, ji užrėkė. Jie tada kitam kambaryje sėdėjo, kai užrėkė, tai visi vyrai – R. G., R. B. ir R. B., atlėkė ją užstoti. Jie ją išstūmė iš kambario, nematė, kas ką darė. Kai jie išėjo iš kambario, bute liko R., o R. su R. ir J. išėjo. Ji užėjo į kambarį, V. gulėjo leisgyvis, ji iškvietė greitąją. Įvykis buvo sausio 6 dieną, valandų neatsimena, adresas (duomenys neskelbtini), ten draugų butas, ji gyvena su V. V. viename kambaryje. Tie draugai yra D. V. ir A. K., kuriam butas ir priklauso. Kiti buvę asmenys šiaip užėjo į svečius, jie ten išgėrinėjo, buvo R. B. su drauge G., R. B. su J. ir R. G. Jie visi sėdėjo ir išgėrinėjo. Su V. nuėjo į kitą kambarį atsigulti. Jis kai išgėręs visokiais žodžiais ant jos kalba, tada visaip pradėjo, kad nemiegos ir panašiai. Apsistumdė, jis jai trenkė vieną kartą, paskui kitą, prakirto lūpą, ji užrėkė ir atėjo kiti vyrai. Jai buvo prakirsta lūpa, ji dėl pagalbos nesikreipė, bet policijoje fotografavo. Ką atėję vyrai darė – nematė, nes jie ją išstūmė iš kambario. Jos akivaizdoje jie nieko nedarė. Kai atėjo vyrai, V. gulėjo ant lovos. Kai išstūmė, girdėjo tik mušimą, kaip kad trenkė. V. dar kažkiek stenėjo, todėl ir girdėjo mušimo garsus. Kai ją išvarė iš kambario, jie buvo kambaryje gal 5-10 minučių, tiksliai negali pasakyti. Tuo metu ji buvo kitame kambaryje, jie ten sėdėjo, laukė. Vėliau jie visi trys išėjo, R. atėjo į kambarį, o R. B. pasiėmė J. ir išėjo su R. G. Nubėgo į kambarį, V. buvo be sąmonės, gulėjo ant lovos. Iškvietė greitąją. V. buvo sumuštas, kruvinas, kraujas buvo ant veido, užsitaškęs ant kelnių. Kol atvažiavo greitoji, jis visą laiką buvo be sąmonės. Kai vyrai išėjo iš kambario, su jais nebendravo, R. B. pasiliko kitame kambaryje, bet ji su juo nebendravo, buvo prie V. ir laukė greitosios. Prieš užeinant vyrams, V. buvo sveikas, nebuvo jokių sužalojimų. Po įvykio matė R. B. vieną kartą. Bendravo su R. B. daugiausia. R. B. sakė, kad R. G. stovėjo šalia ir nieko nedarė, daugiausia trenkė R. B. R. B. sakė, kad jis irgi trenkė kelis kartus. Tai pasakojo R., jis pasakojo, kad R. trenkė ir kojomis, ir rankomis, bet ji neklausė, kur trenkė. V. apie įvykį sakė, kad nieko neprisimena. Ji nematė ant išėjusių R., R. ir R. kraujo pėdsakų. Bet sakė, kad kai atvyko pareigūnai, iš R. paėmė kelnes, nes lyg buvo kraujas, sakė darė ekspertizę ( t. 2, b. l. 92-93).
Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja D. V. nurodė, kad kaltinamieji yra jos draugai. Apie įvykį žino tik tiek, kad buvo sumuštas V. V. Kaip ir kas jį mušė – nieko nežino, nes ji miegojo tuo metu. Ryte D. K. pasakė, nes ryte, kai atsikėlė, sužinojo, kad V. V. išvežtas į ligoninę, nes buvo sumuštas, o kas sumušė – nieko nepasakojo. Tą dieną visi buvo labai daug alkoholio išgėrę. Po įvykio su V. V. bendravo tik vieną kartą, bet jis pats apie įvykį pasakė tik tiek, kad ir jis neatsimena, kas vyko. Teismui pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu jos duotus parodymus, liudytoja juos patvirtino.
Žemesnės instancijos teismas
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja D. V. nurodė, kad gyvena su sugyventiniu A. K. Butas adresu (duomenys neskelbtini), priklauso A. K. Taip pat bute gyvena ir D. K., kuri yra jų abiejų pažįstama. Iki įvykio bute taip pat gyveno V. V., kuris yra D. K. sugyventinis. Po įvykio V. V. šiame bute nebegyvena, tik kartais užeina į svečius, kartais pernakvoja. R. B. yra pažįstamas, jis yra labiau A. K. pažįstamas. R. G. yra labiau jos pažįstamas, nes jis gyvena netoli jos mamos gyvenamosios vietos, niekada agresyvaus R. G. nematė, net ir tada, kai jis būna išgėręs. Jis niekada nesivelia į muštynes. R. B. yra mačiusi tik kelis kartus. Gali būti, kad įvykio dieną jį matė antrą kartą, jis draugauja su J. M. Po pirmojo karto, kai jį matė pas juos svečiuose, jis jai sudarė labai agresyvaus asmens įvaizdį. Antrą kartą jį matė pas juos bute įvykio dieną. G. K. yra R. B. draugė. Yra mačiusi ją porą kartu. 2024 m. sausio 6 d. bute, adresu (duomenys neskelbtini), buvo ji, A. K., D. K., G. K., V. V., J. M., R. B., R. B. ir R. G. Tą dieną, nuo ryto, bute buvo ji, A. K., D. V. ir V. V. Dienos metu pas juos į svečius atėjo R. B. su G. K. Apie 18 val. į svečius atėjo R. B. su J. M. Apie 21 val. į svečius atėjo R. G. Tiek dienos, tiek vakaro metu visi vartojo alkoholį didžiajame kambaryje, kur ji miega kartu su A. K. Alkoholio vartojimo metu jokių konfliktų ar nesutarimų tarp asmenų nebuvo kilę. Apie 23 val. ji su A. K. nuėjo miegoti, todėl bute likę asmenys alkoholį toliau nuėjo vartoti į mažesnįjį kambarį, kur visada miegodavo D. K. ir V. V. Nuo to laiko, kai nuėjo miegoti nieko nematė ir nieko negirdėjo. Nematė, kad V. V. būtų trenkęs D. K. ir nematė bei negirdėjo, kad kažkas iš bute buvusių vyrų dėl kažkokios priežasties muštų V. V. Kada ir kur bute buvę asmenys išėjo ar pasišalino – ji nematė. Taip pat negirdėjo ir nematė, kad į butą būtų atvykusi policija ar greitoji (2 t. b. l. 100-103).
Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja J. M. nurodė, kad žino, kad į posėdį pakviesta, nes kaltinamieji sumušė nukentėjusįjį V. V., bet ji apie tai nieko nežino, tik tiek, kad R. B. ir R. B. buvo užpuolę nukentėjusįjį. Ji tuo metu buvo kitame kambaryje ir miegojo. Tame bute buvo du kambariai. Ji miegojo viename kambaryje, o kitą kambarį nuomojosi D. K. ir V. V. Ji į butą atėjo jau būdama neblaivi, ten dar išgėrė ir užmigo – nematė nei greitosios pagalbos medikų atvykusių į butą, nei policijos pareigūnų. Kiti bute buvę asmenys jai nėra pasakoję apie tai, kas tą naktį įvyko. Bendrauja su D. V., bet pastaroji irgi turbūt nieko nematė, nes miegojo. Jai (liudytojai) R. B. sakė, kad jie – R. B. ir R. B. sumušė V. V., nes pastarasis sumušė D. K. D. K. buvo labai sumušta. Jie tiesiog apgynė moterį. R. G. ji pažįsta tik iš matymo, kiek ji žino, tai, kai ji užmigo, jis buvo D. V. kambary. Ji nematė, ar R. G. buvo nukentėjusiojo kambaryje. Pamena, kad D. K. į D. V. kambarį atėjo visa kruvina. Daugiau apie įvykį nieko nepamena.
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja J. M. nurodė, kad apie 2024 m. sausio 6 d. įvykį bute, adresu (duomenys neskelbtini), ji nieko parodyti negali, nes nieko nematė. Žino, kad šio buto savininkas yra A. K. Jis šiame bute gyvena kartu su sugyventine D. V. Jie yra jos seni pažįstami. Žino, kad viename didžiajame kambaryje gyvena A. K. ir D. V., o kitą kambarį nuomoja D. K. ir V. V., kurie jai yra pažįstami iš matymo, nes matydavo juos bute, adresu (duomenys neskelbtini). 2024 m. sausio 6 d., neprisimena kuriuo metu, atėjo pas A. K. ir D. V. į svečius. Kaip atėjo ir su kuo atėjo pas juos į svečius – ji neprisimena, nes buvo labai neblaivi. Galbūt pas juos atėjo ir viena. Tiksliai neprisimena ar tą dieną šiame bute dar vartojo alkoholį. Ji pamena, kad labai greitai užmigo didžiajame kambaryje, kur gyvena A. K. su D. V. Kada ji atsibudo, kada ir kaip išėjo iš šio buto – neprisimena. Jokių muštynių tarp asmenų ji nematė. Kai atėjo į butą, bute matė tik A. K. ir D. V., o į kitą kambarį ji nėjo ir nežiūrėjo, kitų asmenų bute ji nematė. Nematė ir negirdėjo, kad vakaro ar nakties metu į butą būtų atvykusi policija bei greitoji medicinos pagalba. Nematė, kad bute būtų sumuštas V. V. Praėjus kažkuriam laikui, kažkas jai pasakė, galimai D. K., kad V. V. buvo jai sudavęs, po to kažkas sumušė ir patį V. V. Daugiau į detales ji nesigilino, nes jai neįdomu, kas ir kaip sumušė V. V. R. B. yra jos draugas, su juo pažįstami yra nuo 2023 metų vasaros. Su juo dažnai pykstasi ir gyvena atskirai, kur ir pas ką jis būna ji nežino. R. B. nepažįsta. R. G. vieną kartą kažkada matė pas D. V. svečiuose. G. K. nepažįsta (2 t. b. l. 105-108).
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. K. nurodė, jog kaltinamuosius pažįsta, jie yra draugai. Žino, kad yra pakviestas į teismo posėdį dėl to, kad buvo sumuštas V. V. Tai buvo lyg prieš metus. Pats įvykio nematė, nes tuo metu miegojo, apie viską sužinojo tik ryte, kai V. V. jau buvo išvežtas į ligoninę. Žino, kad dalyvavo tame R. B., R. G. ir R. B. Apie įvykį jam pasakojo D. K. Ji pasakojo, kad R. G. laikė kambario duris, jos neįleidinėjo, o R. B. ir R. B. spardė nukentėjusįjį. Jis pats tai net nežinojo, kad naktį buvo atvykę policijos pareigūnai ir greitoji, nes buvo neseniai grįžęs iš ligoninės, turi sveikatos problemų, todėl tuo metu miegojo. Pats V. V. nepasakojo apie įvykį. Ar kaltinamieji kažką pasakojo dėl įvykio – nelabai pamena, lyg sakė, kad čia viskas buvo dėl D. K., nes V. V. pradėjo ją mušti ir jie užstojo D. K. Viską jis čia žino iš D. K., kuri jam papasakojo ryte.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. K. nurodė, kad kartu su sugyventine D. V. gyvena jam nuosavybės teise priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini). Dažnai vartoja alkoholį ir pas jį bute lankosi daug draugų, pažįstamų su kuriais kartu vartoja alkoholį. Jo bute yra du kambariai. Viename kambaryje gyvena jis su sugyventine D. V., o kitą kambarį anksčiau nuomojosi V. V. ir D. K. D. K. kitame kambaryje gyvena iki šiol, o V. V. po 2024 m. sausio 6 d. įvykio išsikraustė ir į svečius atvažiuoja kartais, pabūna porą dienų ir išvažiuoja. 2024 m. sausio 6 d. buvo per daug prigėręs alkoholio ir nuolat miegojo. Sunkiai vaikšto, beveik nepakyla iš lovos, todėl neblaivus nuolat guli ir miega savo kambaryje lovoje. Paties įvykio, kai V. V. buvo sumuštas jo bute, jis nematė ir nieko negirdėjo. Tiksliai nepasakys, kas tą dieną buvo bute, nes nuolat lankosi įvairūs draugai ir pažįstami. Pamena, kad jam miegant ar tai naktį, ar tai ryte į namus buvo atvykusi policiją, žiūrėjo į jo rankas ir pasakė, kad jo rankų krumpliai yra sveiki, nesudaužyti. Policijos pareigūnai kambaryje, kuriame miegojo kažko ieškojo ant grindų, apžiūrinėjo, fotografavo. Vėliau ryte D. K. jam pasakė, kad V. V. stipriai primušė. Ji pasakė, kad kitame kambaryje R. G. laikė duris, kad ji neužeitų į kambarį, kuriame buvo V. V., R. B. ir R. B. D. K. pasakė, kad iš kambario girdėjo muštynių garsus. Daugiau apie įvykį nieko nežino, pats nieko nematė ir negirdėjo (2 t. b. l. 110-113).
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas D. V. nurodė, jog jis dirba greitosios pagalbos specialistu. Paaiškino, kad, jeigu atvykus pagal iškvietimą, randamas žmogus be sąmonės, jam yra suteikiama pagalba, ir jis neštuvais yra išnešamas į automobilį. Šiuo atveju, kaip buvo išneštas nukentėjusysis – nepamena. Jų brigadoje dirba du žmonės – jis ir vairuotojas. Kadangi asmuo buvo be sąmonės, tai jį reikėjo išnešti gulintį, tam padaryti reikia daugiau nei dviejų žmonių, tad galimai kažkas jiems padėjo išnešti nukentėjusįjį, tačiau kas konkrečiai padėjo – dabar nepamena. Nešant žmogų neštuvuose yra įmanoma įsitepti tiek kelnes, tiek megztinį, tačiau dažniau išsitepa krauju batai. Labai retai būna, kad išsitepa drabužiai.
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas J. J. nurodė, kad jis yra GMP automobilio vairuotojas. Paaiškino, kad tais atvejais, kai atvykus į įvykio vietą yra randamas asmuo be sąmonės, yra įvertinami medicininiai kriterijai ir dedamas ant neštuvų bei gabenamas į automobilį. Neštuvais nešti žmogų reikalingi trys žmonės. Jie brigadoje buvo dviese, tačiau nepamena, kas buvo tas trečiasis žmogus, kuris padėjo išnešti nukentėjusįjį. Iš jo praktikos gali pasakyti, kad nešant žmogų neštuvuose yra įmanoma susitepti drabužius krauju.
Iš 2024 m. sausio 7 d. įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, jog buvo apžiūrėtas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole. Apžiūros pradžia 01.30 val. – pabaiga 01.45 val. (1 t. b. l. 61-63).
Iš 2024 m. sausio 7 d. įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, jog pakartotinai buvo apžiūrėtas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole. Apžiūros pradžia 03.35 val. – pabaiga 03.55 val. (1 t. b. l. 71-73).
Iš 2024 m. sausio 7 d. asmens apžiūros protokolo nustatyta, jog buvo atlikta D. K. apžiūra. Apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole (2 t. b. l. 94-96).
Iš 2024 m. sausio 7 d. asmens apžiūros protokolo nustatyta, jog buvo atlikta G. K. apžiūra. Apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole (2 t. b. l. 74-76).
Žemesnės instancijos teismas
Iš 2024 m. sausio 7 d. asmens apžiūros protokolo nustatyta, jog buvo atlikta įtariamojo R. B. apžiūra. Apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole (3 t. b. l. 42-44).
Iš 2024 m. sausio 7 d. asmens apžiūros protokolo nustatyta, jog buvo atlikta įtariamojo R. G. apžiūra. Apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole (4 t. b. l. 65-67).
Iš 2024 m. sausio 10 d. asmens apžiūros protokolo nustatyta, jog buvo atlikta įtariamojo R. B. apžiūra. Apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole (3 t. b. l. 182-185).
Iš 2024 m. vasario 19 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, jog buvo apžiūrėti skambučių įrašai iš Bendrojo pagalbos centro. Apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole (2 t. b. l. 147-150).
Iš 2024 m. kovo 29 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, jog buvo apžiūrėti vaizdo ir garso įrašai iš policijos pareigūnų kūno kamerų. Apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole (1 t. b. l. 86-88).
Iš 2024 m. sausio 10 d. kratos protokolo nustatyta, jog buvo atlikta krata įtariamojo R. B. gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini). Atliekant kratą antrajame namo aukšte yra J. M. ir įtariamasis R. B. Antrajame namo aukšte yra du kambariai, virtuvė ir vonios kambarys. Kratos metu virtuvės patalpoje ant grindų aptikti juodos spalvos sportiniai batai „Nike“ su baltos spalvos padu, ant kurių matomos raudonos spalvos dėmės panašios į kraują. Virtuvės patalpoje ant grindų prie batų guli pilkos spalvos sportinės kelnės su ant šonų esančiu užrašu „Super My Sport“ ir priekyje matomomis raudonos spalvos dėmėmis, panašiomis į kraują. Kratos metu virtuvės patalpoje, ant sėdimojo suolo, guli pilkos spalvos megztinis su gobtuvu, priekyje užsegamas užtrauktuku, su ant rankovės matomomis raudonos spalvos dėmėmis, panašiomis į kraują. Kratos metu dalyvaujantis R. B. nurodė, kad šiuos batus avėjo ir šiuos drabužius vilkėjo įvykio metu, t. y. 2024 m. sausio 6 d. bute, adresu (duomenys neskelbtini). Batai ir kelnės paimami ir supakuojami į paketą, Nr. 612631. Pilkos spalvos megztinis paimamas ir supakuojamas į paketą, Nr. 612632 (1 t. b. l. 98-103).
Iš 2024 m. sausio 11 d. kratos protokolo nustatyta, jog buvo atlikta krata įtariamojo R. B. gyvenamoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini). Atlikus kratą bute adresu (duomenys neskelbtini), įtariamojo R. B. avalynės ir drabužių su galimais kraujo pėdsakais ar raudonos spalvos dėmėmis neaptikta (1 t. b. l. 122-125).
Iš 2024 m. sausio 11 d. kratos protokolo nustatyta, jog buvo atlikta krata įtariamojo R. G. gyvenamoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini). Krata atliekama dviejų kambarių bute, esančiame trečiajame daugiaaukščio gyvenamojo namo aukšte. R. G. nurodė, kad pats savanoriškai parodys avalynę ir rūbus, kuriuos dėvėjo įvykio metu 2024 m. sausio 6 d., adresu (duomenys neskelbtini). Bute yra kambarys, Nr. 1, kuriame gyvena R. G., kambaryje, Nr. 2, pasak R. G., gyvena jo brolienė. Bute taip pat yra virtuvė, tualeto ir vonios patalpos. Kratos metu kambaryje, Nr. 1, kur gyvena R. G. ant sofos guli raudonos spalvos megztinis su kapišonu, užsegamas užtrauktuku. Ant megztinio matomos raudonos spalvos dėmės panašios į kraują. Megztinis paimamas ir supakuojamas į paketą, Nr. 612633. Kambaryje, Nr. 1 ant sofos matomi gulintys mėlynos spalvos džinsai su matomomis raudonos spalvos dėmėmis panašiomis į kraują. Džinsai paimami ir supakuojami į paketą, Nr. 612633. Kambaryje, Nr. 1 ant grindų prie sofos matomi stovintys rudos spalvos batai „Timberland“ su matomomis raudonos spalvos dėmėmis, panašiomis į kraują. Batai paimami ir supakuojami į paketą, Nr. 612634 (1 t. b. l. 141-146).
Iš 2024 m. vasario 23 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 282/2024 (01) nustatyta, jog:
· V. V. nustatytas galvos sumušimas, pasireiškęs: kairės akiduobės srities ir viršutinės lūpos kraujosruvomis, kraujavimu po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinėje, pakraujavimu į dešinį galvos smegenų skilvelį, nosikaulių ir nosies pertvaros, kairės akiduobės apatinės ir išorinės sienelių, kairio žandinio ančio vidinės ir išorinės sienelių, dešinio žandikaulio lūžiais, ir krūtinės ląstos sumušimas, pasireiškęs dešinės pusės IV-VII lūžiais su dešinio plaučio sumušimo židiniais. Nustatyti sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (-ais), iki kreipiantis medicininės pagalbos 2024 m. sausio 6 d. Kairio skruostinio lanko ir kairės pusės VIII, X šonkaulių lūžiais, gydytojo rentgenologo tyrimo duomenimis yra poūmiai/seni, todėl kaip sužalojimai nevertinami.
· Sužalojimai, dėl kaulų lūžių, kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Esant įprastinėms sąlygoms, tokių sužalojimų padarymo metu jaučiamas fizinis skausmas.
· Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiais trimis trauminiais poveikiais. Neatmetama galimybė, kad nustatyti sužalojimai padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku.
· Nustatyti sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (-ais). Mažai tikėtina, kad nustatytus sužalojimus nukentėjusysis galėjo pasidaryti pats vienkartinai nugriuvęs.
· Sužalojimų lokalizacija nenurodo, kokioje padėtyje buvo nukentėjusysis sužalojimų padarymo metu.
· Nustatyti sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (-ais). Mažai tikėtina, kad nustatytus sužalojimus nukentėjusysis galėjo pasidaryti pats vienkartinai nugriuvęs (2 t. b. l. 20-22).
Žemesnės instancijos teismas
Iš 2024 m. balandžio 15 d. Policijos departamento prie LR VRM Kriminalistinių tyrimų valdybos specialisto išvados Nr. IBPS-V-1030026-24 nustatyta, kad:
· Ant pateikto tirti tampono, tiriant pažymėto Nr. 1, su nuoplova, padaryta 2024 m. sausio 7 d., apžiūrint įvykio vietą, (duomenys neskelbtini), rasta vyro kraujo (pažymėta mėg. Nr. 1), tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su R. G. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų R. G. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė kaip 1×10-23;
· Ant pateikto tirti tampono, tiriant pažymėto Nr. 2, su nuoplova, padaryta 2024 m. sausio 7 d. apžiūrint įvykio vietą, (duomenys neskelbtini), rasta ne mažiau kaip dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų, iš jų ir žmogaus kraujo (pažymėta mėg. Nr. 2), tinkamų vieno vyro tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurių genotipas sutampa R. G. genotipu. Negalima atsakyti, kieno yra ant tampono Nr. 2 rastas žmogaus kraujas;
· Ant pateikto tirti tampono, tiriant pažymėto Nr. 3, su nuoplova, padaryta 2024 m. sausio 7 d. apžiūrint įvykio vietą, (duomenys neskelbtini), rasta ne mažiau kaip dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų, iš jų ir žmogaus kraujo (pažymėta mėg. Nr. 3), tinkamų vieno vyro tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurių genotipas sutampa V. V. genotipu. Negalima atsakyti, kieno yra ant tampono Nr. 3 rastas žmogaus kraujas. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų V. V. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė kaip 1×10-22;
· Ant pateikto tirti tampono, tiriant pažymėto Nr. 4, su nuoplova, padaryta 2024 m. sausio 7 d. apžiūrint įvykio vietą, (duomenys neskelbtini), rasta vyro kraujo (pažymėta mėg. Nr. 4), tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su V. V. genotipu;
· Ant pateiktų tirti V. V. kelnių, kurias 2024 m. sausio 7 d. pateikė V. V. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, rasta vyro kraujo (pažymėta mėg. Nr. 5-8), tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su V. V. genotipu;
· Ant pateikto tirti V. V. megztinio, kurį 2024 m. sausio 7 d. pateikė V. V. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, rasta ne mažiau kaip dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų, iš jų ir žmogaus kraujo (pažymėta mėg. Nr. 9, Nr. 11), tinkamų vieno vyro tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurių genotipas sutampa V. V. genotipu. Negalima atsakyti, kieno yra mėg. Nr. 9, Nr. 11 rastas žmogaus kraujas. Rasta vyro kraujo (pažymėta mėg. Nr. 10), tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su V. V. genotipu;
· Ant pateiktos tirti R. B. striukės, kurią 2024 m. sausio 10 d. pateikė G. B. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, rasta vyro kraujo (pažymėta mėg. Nr. 12, Nr. 16, Nr. 17), tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su V. V. genotipu; rasta vyro kraujo (pažymėta mėg. Nr. 13, Nr. 14), tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su R. B. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų R. B. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė kaip 7×10-26. Rasta ne mažiau kaip dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų, iš jų ir žmogaus kraujo (pažymėta mėg. Nr. 15), tinkamų vieno vyro tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurių genotipas sutampa V. V. genotipu. Negalima atsakyti, kieno yra mėg. Nr. 15 rastas žmogaus kraujas;
· Ant pateiktų tirti R. B. kelnių, kurios 2024 m. sausio 10 d. paimtos atliekant kratą (duomenys neskelbtini), rasta ne mažiau kaip dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų, iš jų ir žmogaus kraujo (pažymėta mėg. Nr. 18-20), tinkamų vieno vyro tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurių genotipas sutampa V. V. genotipu. Negalima atsakyti, kieno yra mėg. Nr. 18-20 rastas žmogaus kraujas;
· Ant pateiktų tirti R. B. batų, kurie 2024 m. sausio 10 d. paimti atliekant kratą (duomenys neskelbtini), rasta vyro kraujo (pažymėta mėg. Nr. 21-23), tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su V. V. genotipu;
· Ant pateikto tirti R. B. megztinio, kuris 2024 m. sausio 10 d. paimtas atliekant kratą (duomenys neskelbtini), rasta vyro kraujo (pažymėta mėg. Nr. 24), tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su R. B. genotipu; rasta ne mažiau kaip dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų, iš jų ir žmogaus kraujo (pažymėta mėg. Nr. 25, Nr. 26), tinkamų vieno vyro tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurių genotipas sutampa R. B. genotipu. Negalima atsakyti, kieno yra mėg. Nr. 25, Nr. 26 rastas žmogaus kraujas. Rasta daugiau kaip dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų, iš jų ir žmogaus kraujo (pažymėta mėg. Nr. 27), netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR;
· Ant pateikto tirti R. G. megztinio, kuris 2024 m. sausio 11 d. paimtas atliekant kratą R. G. gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini), rasta dviejų vyrų susimaišiusių biologinių pėdsakų, iš jų ir žmogaus kraujo (pažymėta mėg. Nr. 28), tinkamų abiejų asmenų tapatybei nustatyti tiriant DNR. Mėg. Nr. 28 mišraus DNR profilio alelių rinkinys sutampa su V. V. ir R. G. genotipus sudarančiu sudėtiniu alelių rinkiniu. Negalima atsakyti, kurio asmens yra mėg. Nr. 28 rastas žmogaus kraujas. Tikimybė, kad egzistuoja kiti du asmenys, kurių genotipai sudarytų sudėtinį alelių rinkinį, gautą iš susimaišiusių biologinių pėdsakų, rastų mėg. Nr. 28, yra ne didesnė kaip 3×10-27. Rasta ne mažiau kaip dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų, iš jų ir žmogaus kraujo (pažymėta mėg. Nr. 29), tinkamų vieno vyro tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurių genotipas sutampa V. V. genotipu. Negalima atsakyti, kieno yra mėg. Nr. 29 rastas žmogaus kraujas. Rasta vyro kraujo (pažymėta mėg. Nr. 30), tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su R. G. genotipu;
· Ant pateiktų tirti R. G. džinsų, kurie 2024 m. sausio 11 d. paimti atliekant kratą R. G. gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini), rasta vyro kraujo (pažymėta mėg. Nr. 31, Nr. 32), tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su R. G. genotipu;
· Ant pateiktų tirti R. G. batų, kurie 2024 m. sausio 11 d. paimti atliekant kratą R. G. gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini), kraujo buvimo faktas nenustatytas;
· Ant pateikto tirti R. B. megztinio, kurį 2024 m. sausio 12 d. pateikė R. B. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, rasta vyro kraujo (pažymėta mėg. Nr. 33), tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su R. B. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų R. B. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė kaip 9×10-26. Rasta ne mažiau kaip dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų, iš jų ir žmogaus kraujo (pažymėta mėg. Nr. 34), tinkamų vieno vyro tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurių genotipas sutampa R. B. genotipu. Negalima atsakyti, kieno yra mėg. Nr. 34 rastas žmogaus kraujas. Rasta daugiau kaip dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų, iš jų ir žmogaus kraujo (pažymėta mėg. Nr. 35), netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR;
· Ant pateiktų tirti R. B. kelnių, kurias 2024 m. sausio 12 d. pateikė R. B. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, rasta vyro kraujo (pažymėta mėg. Nr. 37), tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su R. B. genotipu. Mėg. Nr. 36 žmogaus kraujo buvimo faktas nenustatytas, rasta vyro biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurių genotipas sutampa su R. B. genotipu;
· Ant pateikto tirti tampono, tiriant pažymėto Nr. 5, su nuoplova, padaryta 2024 m. sausio 7 d. nuo R. G. abiejų rankų, žmogaus kraujo buvimo faktas nenustatytas, rasta vyro biologinių pėdsakų (pažymėta mėg. Nr. 38), tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurių genotipas sutampa su R. G. genotipu;
· Ant pateikto tirti tampono, tiriant pažymėto Nr. 6, su nuoplova, padaryta 2024 m. sausio 7 d. nuo R. B. abiejų rankų, rasta vyro kraujo (pažymėta mėg. Nr. 39), tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su R. B. genotipu (1 t. b. l. 163-178).
Iš 2024 m. sausio 7 d., 04.05 val., Alkotesterio kvito duomenų nustatyta, jog įtariamajam R. B. nustatytas 2,21 promilės neblaivumas (3 t. b. l. 28).
Iš 2024 m. sausio 7 d., 04.36 val., Alkotesterio kvito duomenų nustatyta, jog įtariamajam R. G. nustatytas 1,79 promilės neblaivumas (4 t. b. l. 51).
Motyvuojamoji dalis
Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo
BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už žmogaus sužalojimą ar susargdinimą, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.
Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, kuriuos pripažįsta įrodymais, konstatuoja, kad kaltinamųjų R. B. ir R. B. kaltė dėl jiems pareikšto kaltinimo padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, įrodyta. R. G. kaltė taip pat įrodyta bylos medžiaga, tačiau jam kaltinimas tikslintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad pats nukentėjusysis V. V. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme negalėjo nurodyti, kas jo atžvilgiu naudojo fizinį smurtą ir taip sukėlė kaltinime nurodytus sužalojimus. Taip pat nukentėjusysis nurodė ir tai, jog jis niekam pretenzijų neturi, apie įvykį jis žino tik iš tuometinės sugyventinės D. K. pasakojimų, t. y. jog R. B. ir R. B. jį mušė, o R. G. tik stovėjo prie durų, kad niekas negalėtų įeiti. Liudytoja D. K. tiek apklausta ikiteisminio tyrimo metu iškart po įvykio, tiek ir pas ikiteisminio tyrimo teisėją, tiek ir teisme davė iš esmės analogiškus parodymus, o būtent, kad nukentėjusiajam V. V. pavartojus fizinį smurtą jos atžvilgiu, atbėgo visi trys kaltinamieji, kurie visi užsidarė viename kambaryje su V. V., jai bandant patekti į tą kambarį, jie jos neįleido, o po to, kai jie iš kambario išėjo, ji pamatė, kad V. V. veidas ir drabužiai buvo kruvini. Apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėją D. K. taip pat nurodė, jog, bendraujant su R. B., ir pastarasis nurodė, kad smūgius V. V. sudavė daugiausiai jis ir R. B., o R. G. tik stovėjo prie durų. Pažymėtina, kad D. K. parodymai, kaip minėta, viso proceso metu buvo nuoseklūs ir nekito, nors ji neneigė, kad įvykio metu, taip pat kaip ir kiti įvykio metu bute buvę asmenys, buvo apsvaigusi nuo alkoholio, bet, kaip nurodė apklausiama teisme, jos apsvaigimas netrukdė jai orientuotis aplinkoje ir ji tikrai atsimena tai, kad nukentėjusiojo kambaryje, kai pastarasis buvo sumuštas, buvo būtent visi trys kaltinamieji. Teismas neturi pagrindo netikėti šiais aptartais ir nuosekliais liudytojos D. K. parodymas. Atkreiptinas dėmesys, kad nei vienas iš kaltinamųjų teisme nenurodė priežasčių, kodėl minėta liudytoja galėtų juos apšnekėti, kaltinamasis R. G. pažymėjo, jog taro jo ir liudytojos D. K. jokių pykčių nėra ir nebuvo.
Tuo tarpu kaltinamųjų parodymai, skirtingai nei liudytojos D. K. parodymai, buvo nenuoseklūs, prieštaringi ir kito proceso eigoje. Teisme apklaustas kaltinamasis R. B. neneigė, jog sudavė smūgius V. V., tačiau teigė, jog jis smūgius nukentėjusiajam sudavė vienas, kiti kaltinamieji nedalyvavo, jie nebuvo susitarę, tik po to, kai jis jau išeidinėjo iš nukentėjusiojo kambario, prasilenkė R. B. ir R. G., tačiau ką jie darė – jis nematė. Tuo tarpu iškart po įvykio apklaustas R. B. nurodė, jog jis nuėjo pas nukentėjusįjį į kambarį, sudavė smūgį, po ko prisijungė R. B., kuris mušė nukentėjusįjį į įvairias kūno vietas. Tokios pozicijos, apie tai, kad R. B. atbėgo į nukentėjusiojo kambarį, po to, kai jis (R. B.) sudavė smūgį nukentėjusiajam, R. B. laikėsi ir apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Šioje apklausoje jis gi nurodė, kad tuo metu, kai nukentėjusysis buvo mušamas, tame kambaryje buvo jis (R. B.), R. G. ir R. B. Matė, kaip R. B. sudavė pirmą smūgį nukentėjusiajam į galvą, o R. G. stovėjo, jis (R. B.) pasišalino iš kambario, o R. B. ir R. G. iš to kambario grįžo tik maždaug po 5 minučių. Tuo tarpu 2024 m. rugpjūčio 22 d. papildomai ikiteisminio tyrimo metu apklaustas R. B., nors ir liko prie pozicijos, kad R. G. ir R. B. kartu įėjo į nukentėjusiojo kambarį, tačiau šios apklausos metu jau neigė matęs, ką pastarieji veikė nukentėjusiojo kambaryje, tačiau nurodė, kad girdėjo trenksmus iš minėto kambario.
Taigi, iš aptartų kaltinamojo R. B. parodymų matyti, kad jis viso proceso eigoje neneigė sudavęs smūgius į krūtinės sritį nukentėjusiajam, tačiau pozicija dėl to, ar jis matė, ką darė kiti kaltinamieji – nuolat kito.
Proceso eigoje nebuvo nuosekli ir kaltinamojo R. B. pozicija dėl jam pareikšto kaltinimo sutrikdant nukentėjusiojo sveikatą, veikiant bendrai su kitais kaltinamaisiais. Šio kaltinamojo parodymai, pažymėtina, buvo ne tik nenuoseklūs, bet ir prieštaraujantys kitai bylos medžiagai. Tiek ikiteismini tyrimo metu, tiek ir apklausiamas teisme R. B. neneigė, jog vartojo fizinį smurtą V. V. atžvilgiu, tačiau skirtingai nei nurodė kaltinamasis R. B. ar nukentėjusioji D. K., R. B. teigė, kad smurtą vartojo ne nukentėjusiojo kambaryje, o kitose buto vietoje – teisme teigė, jog spyrė nukentėjusiajam, kai pastarasis buvo koridoriuje, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu jau teigė, kad nukentėjusįjį nustūmė ir taip pargriovė didžiajame kambaryje, po ko dar spyrė koja nukentėjusiajam, tačiau ant jo kraujo žymių nematė, o po jo smūgių nukentėjusysis atsistojo ir išėjo į kitą kambarį. Taip pat ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad lyg ir bandė nukentėjusįjį užstoti, nes ir kažkas kitas bandė suduoti smūgius nukentėjusiajam.
Iš apartų kaltinamojo R. B. aprodymų matyti, jog jis, kaip ir kaltinamasis R. B., neneigė smurtavęs prieš nukentėjusįjį, tačiau jis teigė smurtą naudojęs didžiajame kambaryje, o po smurto pavartojimo neva nukentėjusysis dar nuėjo į savo kambarį. Pažymėtina, jog tokių kaltinamojo R. B. parodymų nepatvirtina nei vienas tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis ar liudytojas – niekas iš apklaustų asmenų nenurodė, jog būtų matę, kad didžiajame kambaryje kaltinamasis R. B. būtų sudavęs smūgius nukentėjusiajam ir jį pargriovęs. Be to, čia taip pat pažymėtina, kad, nors apklausiamas R. B. teigė, jog jis nematė, kad V. V. būtų buvęs kruvinas po jo smūgių, tačiau, kaip nustatyta iš byloje esančios Specialisto išvados Nr. IBPS-V-1030026-24, tiek ant R. B. striukės, tiek ant kelnių, tiek ant batų rasta kraujo, kurio DNR genotipas sutampa būtent su nukentėjusiojo V. V. genotipu.
Kaltinamasis R. G. tiek apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme kategoriškai neigė kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo, laikydamasis pozicijos, jog jis smurto nukentėjusiojo atžvilgiu nenaudojo, nematė, kad kas nors kitas smurtą vartotų, jis kambaryje tik surado sumuštą nukentėjusįjį ir jam iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Nors kaltinamasis R. G. viso proceso metu neigė kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo, tačiau pažymėtina, kad ir jo parodymai stokoja nuoseklumo, be to, ir prieštarauja kitai bylos medžiagai. Pirmiausia, atkreiptinas dėmesys, jog R. G., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad, kai jis atėjo į kaltinime nurodytą butą, nukentėjusysis jau buvo sumuštas. Pažymėtina, kad tokią jo išdėstytą aplinkybę paneigia kitų apklaustų kaltinamųjų ir nukentėjusiosios parodymai, be to, apklausiamas teisiamojo posėdžio metu R. G. jau nurodė, kad jis matė, kaip kitas kaltinamasis R. B. ėjo į nukentėjusiojo kambarį, kas iš esmės prieštarauja jo ikiteisminio tyrimo nurodytai aplinkybei, kad jis atėjo į butą, kai nukentėjusysis jau buvo sumuštas. Be to, ikiteisminio tyrimo metu išreikšta pozicija, jog, jam atėjus į butą, nukentėjusysis jau buvo sumuštas taip pat stokoja logiškumo, nes lieka neaišku, iš kur R. G. buvo žinoma tokia aplinkybė, nes, kaip nurodė pats nukentėjusysis bei kiti bylos nagrinėjimo metu apklausti asmenys, nukentėjusysis, išėjęs iš didžiojo kambario, kuriame visi susirinkę vartojo alkoholinius gėrimus, į minėtą kambarį nebegrįžo.
Kaltinamojo R. G. parodymų patikimumas kelia pagrįstų abejonių ir todėl, kad jis teigė, jog nagrinėjamo įvykio vakarą D. K. nebuvo sumušta ir prieš ją nebuvo vartota fizinė prievarta. Tai, kad prieš D. K. V. V. nagrinėjamo įvykio vakarą vartojo fizinį smurtą ir, kaip nurodė kaltinamasis R. B. ir R. B. tai buvo smurto prieš nukentėjusįjį V. V. naudojimo priežastis, patvirtino pats V. V., šią aplinkybę nurodė tiek pati D. K., tiek liudytoja J. M., kuri nurodė, kad iš V. V. kambario D. K. atėjo kruvina. Be to, ši liudytoja taip pat nurodė ir tai, kad R. B. ir R. B. sumušė nukentėjusįjį, nes pastarasis sumušė D. K.
Vertinant R. G. poziciją, jog jis nedalyvavo vartojant fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog, kaip nurodė jis pats apklausiamas teisme, jis neva pamatė šviesą nukentėjusiojo kambaryje, įkišo galvą į kambarį, pamatė sumuštą nukentėjusįjį, suprato, kad jis sumuštas ir iškart paskambino bendruoju pagalbos telefonu. Kaip suprato, kad V. V. buvo būtent sumuštas – kaltinamasis nepaaiškino. R. G. teisme nurodė, jog nukentėjusįjį sumušė kažkas iš namuose buvusių asmenų. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, jis nurodė, jog jis ne tik įkišo galvą į nukentėjusiojo kambarį, bet dar gi buvo priėjęs prie gulinčio nukentėjusiojo, matė, kad jo sumušta galva, lūpa, bandė kalbinti nukentėjusįjį, klausti, kas jį sumušė. Taigi, akivaizdu, kad proceso eigoje ir dėl šių aplinkybių kaltinamojo parodymai nebuvo nuoseklūs. Tuo tarpu iš byloje esančio jo skambučio BPC operatorei matyti, kad jis pranešdamas apie nukentėjusįjį nurodo, jog jis pargriuvo laiptinėje ir taip susižalojo galvą. Teisme apklaustas R. G. nurodė, jog jis negali paaiškinti, kodėl skambindamas bendrajam pagalbos centrui jis teigė, jog V. V. susižalojo laiptinėje. Teismo vertinimu, toks akivaizdus melavimas, kviečiant pagalbą, leidžia pagrįstai suabejoti R. G. proceso metu išsakyta pozicija, jog jis nedalyvavo kartu su kitais kaltinamaisiais, kuomet buvo vartojamas fizinis smurtas nukentėjusiojo atžvilgiu, nes priešingu atveju, lieka neaišku, iš kur R. G. pamačius kruviną nukentėjusįjį galėjo būti žinoma, kad jam ne tik praskelta lūpa ar nosis (kas sukelia didelį kraujavimą), bet ir sužalota galva (BPC operatorei R. G. nurodė, jog „nu jam labai blogai su galva“).
Taigi, iš to, kas aptarta, teismas daro išvadą, jog byloje patikimais laikytini būtent liudytojos D. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai dėl nagrinėjamo įvykio aplinkybių. Tokią išvadą teismas daro dėl to, jog būtent šios liudytojos parodymai, skirtingai nei kaltinamųjų, buvo nuoseklūs viso proceso metu – ji tas pačias aplinkybes nurodė nuo pat pirmosios apklausos, atliktos ikiteisminio tyrimo metu, tuo tarpu kaltinamieji, kaip aptarta šiame nuosprendyje, proceso eigoje parodymus keitė, jų parodymai buvo nenuoseklūs, prieštaringi vieni kitiems ir neparemti jokiais kitais byloje esančiais įrodymais. Pasisakant dėl liudytojos D. K. parodymų patikimumo, pažymėtina, jog priežasčių, kodėl ši liudytoja galėtų apšnekėti kaltinamuosius, baudžiamojoje byloje nenustatyta, tokių priežasčių nenurodė ir kaltinamieji. Kaltinamasis R. G., kuris viso proceso metu kaltės nepripažino, apklausiamas teisme taip pat nurodė, jog jo ir D. K. santykiai yra draugiški, pykčių tarp jų nėra buvę.
Įvertinus surinktus įrodymus tiek kiekvieną atskirai, tiek jų visumą, byloje nustatytas aplinkybes galima susieti į vieną loginę grandinę ir tai leidžia daryti neginčytiną išvadą, kad kaltinamiesiems R. B., R. B. ir R. G. pareikštas kaltinimas pasitvirtino – nustatyta, jog kaltinime nurodytu laiku ir vietoje R. G. laikant uždarytas nukentėjusiojo kambario duris ir taip neleidžiant pašaliniam asmenims patekti į kambarį ir nutraukti daromos nusikalstamos veikos – smurto vartojimo prieš nukentėjusįjį, R. B. ir R. B. naudojo fizinį smurtą ir V. V. sukėlė Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2024 m. vasario 23 d. Specialisto išvadoje Nr. G282/2024(01) konstatuotus ir kaltinime nurodytus sužalojimus, taip nesunkiai sutrikdydami nukentėjusiojo sveikatą.
Kaltinamajame akte nurodoma, jog R. G., R. B. ir R. B. jiems inkriminuotą nusikalstamą veika įvykdė veikdami bendrininkų grupėje ir visi veikė kaip vykdytojai. Visgi teismas tik iš dalies sutinka su tokia prokuroro pateikta kaltinamojo R. G. veiksmų kvalifikacija.
BK 24 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių BK 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką, to paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad vykdytojas yra asmuo, nusikalstamą veiką padaręs pats, jeigu nusikalstamą veiką padarė keli asmenys kartu, tai kiekvienas iš jų laikomas vykdytoju (bendravykdytoju), o 6 dalyje numatyta, kad padėjėjas yra asmuo, padėjęs daryti nusikalstamą veiką duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemones arba šalindamas kliūtis, saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus, iš anksto pažadėjęs paslėpti nusikaltėlį, nusikalstamos veikos darymo įrankius ar priemones, šios veikos pėdsakus ar nusikalstamu būdu įgytus daiktus, taip pat asmuo iš anksto pažadėjęs realizuoti iš nusikalstamos veikos įgytus ar pagamintus daiktus.
Iš ištirtų bylos įrodymų neginčijamai nustatyta, kad smūgius nukentėjusiajam sudavė R. B. ir R. B. Duomenų, kurie leistų neginčijamai teigti, jog smūgius nukentėjusiajam sudavė ir R. G. – byloje nėra. Teisme apklausta liudytoja D. K., kurios parodymais, kaip jau teismas pasisakė šiame nuosprendyje, nėra pagrindo abejoti, nurodė, jog R. G. laikė kambario duris, kitiems kaltinamiesiems vartojant smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu, ir neleido jai patekti į kambarį. Taigi, teismo vertinimu, byloje nėra neginčijamų įrodymų, jog R. G. tiesiogiai savo veiksmais realizavo nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje, objektyviuosius požymius, t. y. suduodant tiesioginius smūgius nukentėjusiajam. Jis gi savo veiksmais – laikant duris ir neleidžiant į kambarį patekti kitiems asmenimis, sudarė sąlygas kitiems kaltinamiesiems veikti, neabejotinai suprato kitų kaltinamųjų tikslus, kaip ir tai, kad prisideda prie bendro nusikalstamos veikos rezultato. Pažymėtina, kad nors ant kaltinamojo R. G. drabužių buvo surasta nukentėjusiojo kraujo, tačiau byloje nepaneigta kaltinamojo iškelta versija, jog nukentėjusiojo krauju jis galėjo susitepti drabužius, kuomet padėjo greitosios medicinos pagalbos darbuotojams įkelti nukentėjusįjį į neštuvus ir nunešti jį į greitosios medicinos pagalbos automobilį. Juo labiau, kad teisme apklausti greitosios medicinos pagalbos tarnybos darbuotojai D. V. ir J. J. patvirtino, jog į iškvietimą jie atvažiavo dviese, o, atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusysis buvo nesąmoningas, jį reikėjo išnešti gulintį ir jiems buvo reikalinga papildoma pagalba, o nešant žmogų neštuvais, guldant į juos, tikrai yra galima susitepti to žmogaus krauju.
Įvertinus šioje baudžiamojoje byloje nustatytą ir teismo šiame nuosprendyje jau aptartą nusikalstamo veikimo mechanizmą, kiekvieno asmens atliktus nusikalstamus veiksmus, kaltinimas tikslintinas R. G. atžvilgiu, įrašant nuorodą į BK 24 straipsnio 6 dalį, o kaltinimą patikslinant, jog smūgius nukentėjusiajam sudavė R. B. ir R. B., kai R. G. laikė uždarytas kambario duris, kad nepatektų pašaliniai asmenys.
Dėl bausmių skyrimo ir su tuo susijusių klausimų
Spręsdamas skirtinos bausmės klausimą, teismas turi atsižvelgti į baudžiamojo įstatymo specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų, taip pat atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus bei tikslus, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Skirdamas bausmę R. B. teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį – padarytas smurtinis nusikaltimas, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, šis nusikaltimas padarytas veikiant tiesiogine tyčia. Atsižvelgtina į tai, kad jo atsakomybę švelninančių aplinkybių nenustatyta – nors kaltinamasis neneigė vartojęs smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu, tačiau neigė, jog šią nusikalstamą veiką įvykdė veikdamas bendrai su kitais kaltinamaisiais. Jo atsakomybę sunkiančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad nusikalstamą veiką įvykdė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, nusikalstama veika padaryta, veikiant bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 ir 9). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius R. B. – anksčiau teistas taip pat už smurtinį nusikaltimą, baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nesusimokėjęs, kas rodo, jog vengia atsakomybės už savo neteisėtas veikas (3 t., b. l. 1-27).
Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamą nusikalstamą veiką R. B. įvykdė neišnykus ankstesniam teistumui taip pat už smurtinį nusikaltimą, teismas, vadovaudamasis BK 27 straipsnio 1 dalimi, R. B. pripažįsta recidyvistu.
Įvertinęs R. B. charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai bus pasiekti R. B. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymą jam paskyrus sankcijoje numatytą su trumpalaikiu laisvės atėmimu susijusią arešto bausmę, kurios dydis nustatytinas, nesiekiantis šios bausmės, skiriamos už nusikaltimus, maksimalios trukmės.
Siekdamas nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti teisingą bausmę, teismas atsižvelgia į tai, jog nuo nagrinėjamos nusikalstamos veikos praėjo jau pakankamai ilgas laikas, duomenų, apie tai, kad R. B. atžvilgiu būtų pradėta naujų ikiteisminio tyrimų, teismas neturi, kas leidžia spręsti, jog šiuo atveju bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo, bausmės vykdymą atidedant. Arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu R. B. įpareigotinas dalyvauti elgesio pataisos programoje bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, įskaitant ir alkoholio, tęsti darbą arba be pažeidimų registraciją Užimtumo tarnyboje bei bent iš dalies atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą.
Realaus bausmės atlikimo atveju į bausmės laiką įskaitytinas laikas išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2024 m. sausio 7 d., 03.20 val., iki 2024 m. sausio 8 d., 13.25 val. (1 para) (t. 3, b. l. 34-35, 98-99), bei nuo 2024 m. gruodžio 19 d., 14 val. iki 2024 m. gruodžio 20 d., 13.33 val. (1 para) (t. 5, b. l. 53, 56).
Ikiteisminio tyrimo metu R. B. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei dokumento paėmimą panaikinti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, paimtą dokumentą – Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini) (saugomą voke, prisegtame prie bylos 4 tomo galinio viršelio) po nuosprendžio įsiteisėjimo grąžinti pasirašytinai R. B.
Skirdamas bausmę R. B. teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį – padarytas smurtinis nusikaltimas, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, šis nusikaltimas padarytas veikiant tiesiogine tyčia. Kaltinamojo R. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta – nors kaltinamasis neneigė vartojęs smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu, tačiau neigė, jog šią nusikalstamą veiką įvykdė veikdamas bendrai su kitais kaltinamaisiais. Kaltinamojo R. B. atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis nusikalstamą veiką įvykdė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, nusikalstama veika padaryta, veikiant bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 ir 9). Atkreiptinas dėmesys, jog kaltinamojo R. B. girtumas po įvykio tikrinamas nebuvo, tačiau aplinkybė, jog jis nusikalstamą veiką įvykdė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, nustatyta iš jo paties parodymų apie tai, kad įvykio vakarą vartojo alkoholį, o būdamas išgėręs tampa agresyvus. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius R. B. – neteistas (teistumas išnykęs), baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nesusimokėjęs, kas rodo, jog vengia atsakomybės už savo neteisėtas veikas, nedirbantis (3 t., b. l. 112-143).
Įvertinęs R. B. charakterizuojančias aplinkybes, taip pat tai, kad nagrinėjama nusikalstama veika padaryta išnykus ankstesniam teistumui, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai bus pasiekti R. B. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymą jam paskyrus sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę, kurios dydis, nustatytinas artimas šios bausmės vidurkiui. Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, kartu su bausme R. B. nustatytini įpareigojimai – dalyvauti elgesio pataisos programoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, įskaitant alkoholio, tęsti darbą arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje bei bent iš dalies atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą.
Į bausmės laiką įskaitytinas laikas išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2024 m. sausio 10 d., 11.35 val., iki 2024 m. sausio 11 d., 14.50 val. (2 paros), kas, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, atitinka 6 laisvės apribojimo dienas.
Ikiteisminio tyrimo metu R. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Skirdamas bausmę R. G. teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme – padarytas smurtinis nusikaltimas, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, šis nusikaltimas padarytas veikiant tiesiogine tyčia, kaltinamasis veikė kaip padėjėjas. Atsižvelgtina ir į tai, kad nebuvo nustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, taip pat nustatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės – nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, nusikalstama veika padaryta, veikiant bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 9 punktai). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius R. G. – anksčiau teistas už turtinio nusikaltimo padarymą, tačiau nuo ankstesnės nusikalstamos veikos padarymo yra praėjęs pakankamai ilgas laiko tarpas, kas leidžia teigti, kad asmens elgesyje nėra sistemingų nusikalstamą elgesį skatinančių nuostatų, ankstesniu teismo sprendimu paskirtos laisvės apribojimo bausmės vykdymo pažeidimų neužfiksuota, baustas administracine tvarka, paskirtas baudas susimokėjęs, kas rodo, jog nevengia atsakomybės už savo neteisėtas veikas, dirbantis (4 t., b. l. 27-39).
Įvertinęs R. G. charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai bus pasiekti R. G. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymą jam paskyrus sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę, kurios dydis, atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, nustatytinas nesiekiantis šios bausmės vidurkio. Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, kartu su bausme R. G. nustatytini įpareigojimai – dalyvauti elgesio pataisos programoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, įskaitant alkoholio, tęsti darbą arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje bei bent iš dalies atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą.
Į bausmės laiką įskaitytinas laikas išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2024 m. sausio 7 d., 04.20 val., iki 2024 m. sausio 8 d., 12.55 val. (2 paros), kas, vadovaujantis 65 straipsnio 1 punkto b papunkčiu, atitinka 6 laisvės apribojimo dienas.
Ikiteisminio tyrimo metu R. G. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei dokumento paėmimą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikint, o byloje saugomą R. G. asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą voke, prisegtame prie bylos 4 tomo galinio viršelio, pasirašytinai atiduoti R. G.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.
Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Vilniaus teritorinės ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 1043,16 Eur turtinės žalos atlyginimo bei 5 procentų dydžio procesinių palūkanų priteisimo. Civilinis ieškinys grindžiamas tuo, kad V. V. dėl patirtų sužalojimų buvo gydytas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Žalos dydis pagrįstas byloje esančiu Gydymo paslaugų apskaitos išrašu (2 t., b. l. 153-159). Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys tenkintinas pilna apimtimi ir civilinio ieškovo naudai turtinė žala priteistina solidariai iš kaltinamųjų, kadangi žala sukelta jų bendrais veiksmais.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
- BPC centro įrašas, 1 vnt. kompaktinė plokštelė ir Kūno kamerų vaizdo ir garso įrašas, 1 vnt. kompaktinė plokštelė, supakuotos į voką, prisegtą prie ketvirtojo tomo galinio viršelio vidinės pusės, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti byloje.
- Po 2024 m. balandžio 15 d. specialisto išvados tyrimo likę objektai – keturi tamponai, DNR lyginamieji pavyzdžiai, V. V. kelnės ir megztinis, R. B. striukė, batai, kelnės ir megztinis, R. G. megztinis, džinsai, R. B. megztinis ir kelnės, perduoti saugoti 2024 m. birželio 20 d. nutarimu (t. 1, b. l. 179-180) į Policijos departamento Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, adresu Vilniaus g. 69, Nemenčinės II k., Vilniaus r., įsiteisėjus nuosprendžiui, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir BPK) 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, sunaikintini. Dėl kaltinamųjų ir nukentėjusiojo drabužių kaip menkaverčių daiktų teismas sprendžia, atsižvelgdamas į tai, jog, kaip nustatyta iš Policijos departemnto prie LR VRM Kriminalistinių tyrimų valdybos 2024 m. balandžio 15 d. išvados aprašomosios dalies, paminėti drabužiai, atliekant tyrimą, buvo sukarpyti, kas leidžia teigti, jog jie nebetinkami naudojimui pagal paskirtį.
- Po 2024 m. balandžio 15 d. specialisto išvados tyrimo likę objektai – R. G. batai, ant kurių kraujo buvimo faktas nenustatytas, perduoti saugoti 2024 m. birželio 20 d. nutarimu (t. 1, b. l. 179-180) į Policijos departamento Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, adresu Vilniaus g. 69, Nemenčinės II k., Vilniaus r., įsiteisėjus nuosprendžiui, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, grąžintini R. G.
Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2025 m. kovo 27 d. pateikė teismui pažymą, kurioje nurodoma, kad iš kaltinamojo R. B. priteistinos 491,67 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidos už advokato E. Š. darbą; 2025 m. balandžio 16 d. pateikė teismui pažymą, kurioje nurodoma, kad iš kaltinamojo R. G. priteistinos 602,08 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidos už advokato R. P. darbą; 2025 m. sausio 24 d. pateikė teismui pažymą, kurioje nurodoma, kad iš kaltinamojo R. B. priteistinos 212,50 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidos už advokato K. R. darbą
BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Darytina išvada, kad teismas iš nuteistojo gali išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas ir tuo atveju, kai gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu (išskyrus nurodytas išimtis), tačiau kiekvienu atveju turi būti įvertinta nuteistojo turtinė padėtis (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-445-929/2020; Panevėžio apygardos teismo 2020 m. spalio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-162-581/2020).
Kaltinamiesiems privalomas gynėjas paskirtas BPK 51 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 2 dalies pagrindu. Kadangi kaltinamiesiems gynėjai privalomai paskirtas neatsižvelgiant į kaltinamųjų valią, kaltinamiesiems yra priteistina suma civilinio ieškinio atlyginimui, todėl įvertinus visas aplinkybes, teismas sprendžia, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas neatitiktų teisingumo ir proporcingumo principų reikalavimų, todėl šios išlaidos iš kaltinamųjų nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Pripažinti R. B. kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, R. B. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 1 (vienų) metų laikotarpiui, įpareigojant R. B. bausmės vykdymo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje, tęsti darbą arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje, atlyginti civiliniam ieškovui bent dalį, tačiau ne mažesnę nei 400 Eur, šiuo nuosprendžiu priteistos nusikalstama veika priteistos turtinės žalos, pirmus keturis bausmės atidėjimo mėnesius nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, įskaitant ir alkoholio.
Realaus bausmės atlikimo atveju, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į R. B. paskirtą bausmę, įskaityti laiką išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2024 m. sausio 7 d., 03.20 val., iki 2024 m. sausio 8 d., 13.25 val. bei nuo 2024 m. gruodžio 19 d., 14 val. iki 2024 m. gruodžio 20 d., 13.33 val., iš viso 2 paras.
Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi, R. B. pripažinti recidyvistu.
Ikiteisminio tyrimo metu R. B. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei dokumentų paėmimą, panaikinti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus iš R. B. paimtą dokumentą – Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini) (saugomas voke, prisegtame prie bylos 4 tomo galinio viršelio) pasirašytinai grąžinti R. B.
Pripažinti R. B. kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 (vienų) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalimi, 5 dalimi, R. B. įpareigoti bausmės vykdymo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje, atlyginti civiliniam ieškovui bent dalį, tačiau ne mažesnę nei 400 Eur, šiuo nuosprendžiu priteistos nusikalstama veika priteistos turtinės žalos, tęsti darbą arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje, pirmus keturis bausmės vykdymo mėnesius nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, įskaitant alkoholio.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į R. B. paskirtą bausmę įskaityti laiką išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2024 m. sausio 10 d., 11.35 val., iki 2024 m. sausio 11 d., 14.50 val., t. y. 2 paras, kas atitinka 6 laisvės apribojimo dienas.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio gavimo dienos bausmę vykdančioje institucijoje.
Ikiteisminio tyrimo metu R. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Pripažinti R. G. kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalyje ir 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros.
Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalimi, 5 dalimi, R. G. įpareigoti bausmės vykdymo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje, atlyginti civiliniam ieškovui bent dalį, tačiau ne mažesnę nei 200 Eur, šiuo nuosprendžiu priteistos nusikalstama veika priteistos turtinės žalos, tęsti darbą, o jo netekus be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje, pirmus keturis bausmės vykdymo mėnesius nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, įskaitant alkoholio.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į R. G. paskirtą bausmę įskaityti laiką išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2024 m. sausio 7 d., 04.20 val., iki 2024 m. sausio 8 d., 12.55 val., t. y. 2 paras, kas atitinka 6 laisvės apribojimo dienas.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio gavimo dienos bausmę vykdančioje institucijoje.
Ikiteisminio tyrimo metu R. G. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir asmens dokumento paėmimą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti, po nuosprendžio įsiteisėjimo R. G. asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą voke, prisegtame prie bylos 4 tomo galinio viršelio, pasirašytinai grąžinti R. G.
Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti solidariai iš R. B., R. B. ir R. G. 1043,16 Eur (viena tūkstantį keturiasdešimt tris eurus ir 16 centų) turtinei žalai atlyginti bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1043,16 Eur) skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško teismo nuosprendžio įvykdymo (civilinio ieškinio dalyje).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
- Kompaktinį diską su vaizdo ir garso įrašais, supakuotą į voką, prisegtą prie ketvirtojo tomo galinio viršelio vidinės pusės, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti byloje.
- Po 2024 m. balandžio 15 d. specialisto išvados tyrimo likusius objektus – keturi tamponai, DNR lyginamieji pavyzdžiai, V. V. kelnės ir megztinis, R. B. striukė, batai, kelnės ir megztinis, R. G. megztinis, džinsai, R. B. megztinis ir kelnės, perduotus saugoti 2024 m. birželio 20 d. nutarimu į Policijos departamento Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, adresu Vilniaus g. 69, Nemenčinės II k., Vilniaus r., įsiteisėjus nuosprendžiui, sunaikintini.
- Po 2024 m. balandžio 15 d. specialisto išvados tyrimo R. G. batus, ant kurių kraujo buvimo faktas nenustatytas, perduotus saugoti 2024 m. birželio 20 d. nutarimu į Policijos departamento Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, adresu Vilniaus g. 69, Nemenčinės II k., Vilniaus r., įsiteisėjus nuosprendžiui, grąžinti R. G.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl išlaidų priteisimo atmesti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.