- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-11-12
- Bylos Nr.
- 2A-1046-153/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Galina Blaževič (pirm.), Birutė Bobrel, Albinas Čeplinskas
- Ieškovas
- I. N.
- Atsakovas
- A. B.
Procesinio dokumento kategorija121.1,121.15,121.21,121.22, 44.5.2.16.
44.2.4.1. 44.2.4.2.
2007 m. lapkričio 12 d.
Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Galinos Blaževič,
dalyvaujant ieškovės I. N. atstovui advokatui S. K., atsakovės A. B. atstovui advokatui K. J.,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės A. B. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2007 m. birželio 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-0858-058/2007 pagal ieškovės I. N. ieškinį atsakovei A. B. dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė I. N. patikslintu ieškiniu teismo prašė priteisti iš atsakovės A. B. 4 371 Lt turtinės ir 20 000 Lt neturtinės žalos. 2007-02-22 Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendžiu A. B. pripažinta kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 str.1 d., t.y. dėl to, kad 2006-04-27 moksleivių varžybų metu tyčia padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą ieškovei I. N., kuriai pripažinta teisė į ieškinio patenkinimą, o jo dydžio klausimas paliktas spręsti civilinio proceso tvarka. Baudžiamojoje byloje I. N. buvo pareiškusi civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš A. B. 2 971,38 Lt turtinę žalą ir 20 000 Lt neturtinę žalą. Ieškovė nurodė, kad dėl sužalotų pirštų teko ilgą laiką gydytis, nukentėjo darbas, buvo pažeista jos reputacija, kadangi ji buvo pažeminta A. B. ne tik sporto salėje jos auklėtinių ir kitų sportininkų akivaizdoje, patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą.
Atsakovė su ieškiniu sutiko iš dalies, prašė neturtinės žalos atlyginimą sumažinti iki 5 000 Lt, atsižvelgiant į jos materialinę padėtį, nurodė, kad ieškovė nepagrįstai padidino išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno rajono apylinkės teismas 2007 m. birželio 1 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, iš atsakovės A. B. ieškovės I. N. naudai priteisė 3 346,38 Lt turtinei žalai atlyginti, kur 566,38 Lt išlaidos vaistams bei medicininėms paslaugoms, 280 Lt kelionės išlaidos, 2 500 Lt išlaidos advokato paslaugoms apmokėti bei 7 000 Lt neturtinei žalai atlyginti; iš atsakovės A. B. priteisė 12 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Teismas nurodė, kad pagal CK 6.283 str.1 d., jei asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Visiškai įrodyta baudžiamojoje byloje Nr. 1-058-058/2007 įsiteisėjusiu apkaltinamuoju nuosprendžiu, kad ieškovei sveikata sužalota tyčiniais atsakovės veiksmais. Teismas nustatė, kad remiantis baudžiamosios ir civilinės bylų medžiaga ieškovė įrodė, jog vaistams išleido 30,38 Lt, už suteiktas medicinines paslaugas 33 Lt (baudž. byla, 2 t,b.1.56-57,60), už atliktą magnetinio rezonanso tomografiją sumokėta 503 Lt (b.l.133-34), viso 566,38 Lt. Ieškovės išlaidų dėl važinėjimo iš Vilniaus į Kauną į teismo posėdžius prašoma suma yra užaukštinta, todėl atsižvelgiant į pravažiuotą atstumą bei į išlaidų įrodymus išleista: už dujas - 115 Lt (b.1. 6,7,27), už dyzeliną- 75 Lt (b.l. 9,20), benziną - 80 Lt (b.l.27), automobilio stovėjimo bilietams- 10 Lt (b.l.11-16), viso 280 Lt. Teismas nustatė, kad ieškovės reikalavimas priteisti 3 750 Lt už advokato atstovavimą yra aiškiai per didelis, todėl, remdamasis LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintomis rekomendacijomis atsižvelgiant į įvykusių teismo posėdžių trukmę, sumažino iki 2 500 Lt.
Teismas nurodė, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi. Neturtinės žalos piniginė kompensacija nustatoma vadovaujantis CK 6.250 str. 2 d. Jeigu neturtinė žala padaryta dėl asmens sveikatos sužalojimo, o kaltė dėl sveikatos sužalojimo išreikšta tyčiniais smurtiniais brutaliais veiksmais, tai šie neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra esminiai ir nelaikytini lygiaverčiai su kitais, tokiais kaip padarytos turtinės žalos dydis, žalą padariusio asmens turtinė padėtis ir kt. (LAT 2006-06-12 nutartis c.b.Nr.3K-3-394/2006).Teismas konstatavo, kad baudžiamosios bylos medžiaga (b.l. 168-169, 172) įrodyta, kad atsakovė užlauždama pirštus ieškovei, sukėlė pastarajai fizinį skausmą. Sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei dešimt dienų. Ranka ilgą laiką buvo gipso įtvare, kas sukėlė didelius nepatogumus. Ieškovė, kaip trenerė, negalėjo pilnai atlikti savo pareigų, dėl ko nukentėjo komandos sportiniai rezultatai. Atsakovės užpulta sporto salėje vykstant varžyboms, buvo pažeminta savo komandos ir kitų sportininkų akivaizdoje. Ypač pablogėjo ieškovės reputacija, atsakovei kreipiantis į įvairias sportines institucijas ir sąmoningai iškraipant konflikto aplinkybes, stengiantis apkaltinti nukentėjusiąją. Nukentėjusioji buvo taip pat svarstoma rankinio federacijos įvairiose komisijose (b.l. 176-177), nors ir nepripažinta kalta, tačiau svarstymas, aiškinimasis sukėlė dvasinius išgyvenimus. Pablogėjo bendravimas su kitais sportinės sferos, kurioje ji dirba, atstovais, kadangi nevisi žinodami tikslias konflikto aplinkybes, ėmė įtariai į ją žiūrėti. Byloje visiškai įrodyta, jog ieškovei sveikatos sužalojimą atsakovė padarė tyčiniais smurtiniais veiksmais. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas pripažino, kad ieškovei padaryta neturtinė žala, tačiau ji vertintina ne 20 000 Lt suma, o žymiai mažesne.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė A. B. iš dalies nesutiko su teismo sprendimu, prašė teismo sprendimą dalyje dėl 7 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo panaikinti, priimti naują sprendimą šioje dalyje ir priteistą neturtinės žalos atlyginimą sumažinti iki 500 Lt bei priteisti iš ieškovės 195 Lt žyminio mokesčio bei 1 000 Lt išlaidas advokato pagalbai pamokėti. Apeliantė nurodė šiuos nesutikimo motyvus:
1) nepagrįstai nustatant neturtinės žalos dydį konstatuota, kad dėl atsakovės atliktų veiksmų ieškovė negalėjo pilnai atlikti savo pareigų, dėl ko nukentėjo ieškovės komandos sportiniai rezultatai. Tai paneigia šios byloje nustatytos aplinkybės: 2006-04-29, t.y. jau po 2 dienų po sužalojimo, ieškovė dalyvavo rankinio veteranų diskotekoje Vilniuje; 2006-05-01, t.y. po 4 dienų po sužalojimo, vadovavo savo komandai finalinėms moksleivių taurės varžyboms prieš Utenos komandą; 2006-05-13/14 dienomis savo laisvalaikio bei pomėgio praleidimui dalyvavo Lietuvos rankinio veteranų čempionate Pasvalyje; 2006-06-19/26 dienomis dalyvavo tarptautinėse varžybose Vengrijoje. Ieškovės ranka buvo be jokių sutvarstymų, jokios langetės. Šios aplinkybės patvirtina, kad nepraėjus nei kelioms dienoms po sužalojimo, ieškovė galėjo pilnai ir visa apimtimi atlikti savo kaip trenerės darbą;
Žemesnės instancijos teismas
2) teismas nurodė, kad ieškovė atsakovės buvo užpulta sporto salėje vykstant varžyboms, buvo pažeminta savo komandos ir kitų sportininkų akivaizdoje. Tačiau neatsižvelgta į susidariusios situacijos aplinkybes. Atsakovės netinkamus veiksmus ieškovės atžvilgiu sąlygojo būtent tai, kad rankinio varžybų metu buvo grubiai prasižengta prieš jos nepilnametę dukrą - dukra buvo traumuota, ji liko gulėti ant salės grindų kol buvo išnešta iš aikštelės. Byloje kelių liudytojų nurodyta, kad po šios grubaus prasižengimo prieš atsakovės dukrą, ieškovė ištarė žodžius „duok į galvą, kad neatsikeltų“. Tokioje situacijoje atsakovės kaip motinos, matančios traumuotą, gulinčią ir negalinčia pasikelti savo dukrą, veiksmai ne visada gali būti maksimaliai adekvatūs situacijai. Akivaizdu, kad ir pačios ieškovės veiksmai buvo skatinantys neadekvatiems atsakovės veiksmams;
3) atsakovės paklausimai kompetentingoms valstybinėms institucijoms, sportinėms institucijoms buvo pateikti siekiant įvertinti ieškovės elgesį, ištirti, ar pačios ieškovės veiksmai ir elgesys atitinka įstatymus bei sportinius principus. Tokią teisę suteikia įstatymai ir tai atlikdama atsakovė nepažeidė jokios teisės normos. Atsakovės prašymuose valstybinėms institucijoms nėra jokios tyčios, jokio siekimo pažeminti ar įskaudinti asmenį, - tik teisėtas reikalavimas ištirti ir pačios ieškovės veiksmus ir elgesį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas 1998 m. gegužės 15 d. nutarimo Nr. 1 "Dėl LR CK 7, 7¹ straipsnių ir LR Visuomenės informavimo įstatymo taikymo teismų praktikoje nagrinėjant garbės ir orumo civilines bylas“ 4 punkte išaiškino, kad „sąžiningas asmens kreipimasis į valstybės institucijos dėl pažeistų teisių ar interesų gynimo bei pranešimas apie padarytus ar daromus teisės pažeidimus nėra asmens garbę ir orumą žeminančių žinių paskleidimas“. atsakovės kreipimuose į valstybinėms institucija nėra jokio siekimo pažeminti ar įskaudinti asmenį, - tik teisėtas reikalavimas;
4) nustatant neturtinės žalos dydį nepakankamai įsigilinta į bylos esmę. LAT 2003 m. kovo 26 d. aprobuotoje nutartyje, c.b. Nr. 3K-3-37-1/2003 nurodė, kad CK 6.283 str. 1 d. įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas neturtinės žalos atlyginimo srityje objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). LAT 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartyje c.b. Nr.3K-3-450/2006 nurodė, kad esminis neturtinis žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir jų įtaka tolesniam nukentėjusiojo gyvenimui. Šioje byloje medikai ieškovės patirtus sužalojimus įvertino kaip nesunkius kūno sužalojimus, nepavojingus gyvybei, ieškovės ranka buvo be jokių sutvarstymų, jokios langetės. Ieškovė dėl sužalojimo pobūdžio neturi nuolat rūpintis savo sveikata, ji yra jauno amžiaus, patirti sužalojimai pakankamai greitai praėjo, patirta trauma turėjo minimalią įtaką jos darbinei veiklai, laisvalaikio praleidimui, šeiminiam gyvenimui;
5) Vaiko teisių konvencijos 3 str. įtvirtintas vienas iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų - prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija nustato, kad Valstybė turi imtis tokių priemonių, kokios yra būtinos vaikų interesams ginti (Konvencijos protokolo Nr.7 5 straipsnis). Atsakovės turtinė padėtis nėra gera, nes jos mėnesinės pajamos sudaro 1 640,08 Lt, ji kartu su sutuoktiniu augina dvi nepilnametes dukras 15 m. ir 9 m., gyvena jai priklausančiame name, kurio gyvenamasis plotas 90,09 kv.m., kartu su dar 5 asmenimis - savo sutuoktiniu, 2 dukromis bei tėvais. Priteistas toks didelės neturtinės žalos ieškovei atlyginimas atsakovei labai apsunkintų galimybes finansiškai aprūpinti bent jau minimalius jos nepilnamečių vaikų poreikius;
6) būtina atsižvelgti ir į kitas aplinkybes, nustatytas baudžiamojoje byloje ir turinčias reikšmės bylai: atsakovė niekada nebuvo teista, niekada nebuvo įtariama kito asmens kūno sužalojimu ar kitais nusikalstama veikla, dėl atsakovės veiksmų jokių nusiskundimų nei kaimynai, nei seniūnija nėra gavusi; atsakovė labai gerai charakterizuojama - ji gera specialistė, puikiai išmananti savo dalyką, sugeba sudominti vaikus ir uždega juos siekti sportinių rezultatų; atsakovė kalta prisipažino pilnai, aiškino kad žalos padarymo ieškovei momentu sukilo jos motiniški jausmai; bylos nagrinėjimo metu atsakovė ne kartą kontaktavo su ieškove, jos atsiprašė, siūlė sumokėti nedarbingumo netekimą;
7) neatsižvelgta į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nėra visiškai laisvas. Be CK 6.250 str. nustatytų kriterijų, teismas turi atsižvelgti ir į Lietuvos valstybės ekonominį išsivystymo lygį, asmenų gaunamas vidutines pajamas, teisingumo protingumo ir sąžiningumo kriterijus, teismų praktiką (LAT 2003-03-26 nutartis c.b. Nr. 3K-3-371/2003: LAT 2004-10-04 nutartis c.b. Nr. 3K-3-511/2004; LAT 2003-12-08 nutartis c.b. Nr. 3K-3-1180/2003 ir to.). LAT praktikoje tokio pobūdžio bylose, kai kaltinamieji buvo pripažinti kaltais pagal BK 138 str. 1 dalį, priteisiama neturtinė žala sudarė: LAT 2005-12-13 nutartis b.b. Nr.2K-654/2005 - neturtinė žala įvertinta 5 000 Lt, tačiau toje byloje kaltinamasis konflikto metu medine lazda ne mažiau kaip vieną kartą sudavė nukentėjusiajai į ranką, padarydamas jai dešinio alkūnkaulio lūžimą su poodine kraujosruva dešinės alkūnės srityje, odos nubrozdinimus dešinės alkūnės srityje, nusikalstamos veikos pasekmės buvo sunkios - nukentėjusiajai buvo nustatyta antra invalidumo grupė, ji gydėsi ilgą laiką.
LAT 2006-01-31 nutartis b.b. Nr.2K-18/2006 - neturtinė žala įvertinta 3 000 Lt, kaltinamieji tyčia suduodami po vieną kartą metaliniu strypu nukentėjusiajai į galvą bei po vieną kartą į kitas kūno vietas, bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajai muštines žaizdas galvos kairėje momeninėje srityje, kaktoje, poodines kraujosruvas veide, kakle, dešiniame žaste, kairėje blauzdoje, galvos smegenų sukrėtimą, t.y. nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą.
LAT 2005-01-11 b.b. Nr.2K-43/2005, kur kaltinamasis būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto su nukentėjusiu metu, pargriovė nukentėjusįjį ant žemės ir tyčia ne mažiau kaip du kartus spyrė į veidą ir krūtinės ląstą, padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą. Teismas nuteisė kaltinamąjį pagal BK 138 str. 1 d., ir priteisė 500 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Vadovaujantis aukščiau išdėstytu, teismo sprendimas priteisti 7 000 Lt neturtinę žalą turi būti sumažintas.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė I. N. nesutiko su apeliacinio skundo argumentais, prašė skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą, iš atsakovės priteisti išlaidas advokato pagalbai apmokėti, dėl šių motyvų:
Šalies argumentai
1) apeliantės teiginiai, kad teismas neatsižvelgė į susidariusios varžybų metu situacijos aplinkybes, kai jos elgesį sąlygojo ieškovės elgesys ištariant žodžius „duok į galvą, kad neatsikeltų“, po kurių grubiai pargriovus apeliantės dukrą ir jai gulint ant grindų, jos kaip motinos veiksmai galėjo būti neadekvatūs situacijai, neatitinka tikrovės ir iškreipia įvykius 2006 m. balandžio 27 d. vykusių varžybų metu, kurie nustatyti 2007 m. vasario 22 d. Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, kuriame apeliantės nurodytų žodžių nepatvirtino nei vienas liudytojas, išskyrus suinteresuoti asmenys kaltinamosios dukra I. B. ir bendradarbė R. P.;
2) apeliantė, kaip profesionali sportininkė - rankinio specialistė, privalėjo įvertinti žaidybinę situaciją ir elgtis santūriai, o kaip motina galėjo pasirūpinti gulinčia ant grindų dukra. Tačiau jos elgesys, kurį įvertino teismas baudžiamojoje byloje buvo visiškai nepateisinamas;
3) apeliantė bandydama pateisinti savo elgesį, visokiais būdais ir visur šmeižė ieškovę kaip asmenį ir specialistę-pedagogą, jos iniciatyva ieškovė buvo paskelbta kaip grubi, neprofesionali, konfliktiška persona ir trenerė, dėl atsakovės veiksmų pobūdžio nesibaigus teisminiam tyrimui, ieškovė negalėjo dalyvauti Lietuvos Respublikos trenerio rinkimuose, teko aiškintis sporto komitete, akademijoje ir rankinio federacijoje dėl to, trys komisijos tyrė ieškovės veiklą, buvo sulaukta apeliantės ir jos aplinkos grasinimų taip pat ir komandos žaidėjoms, dalis mergaičių tėvų nutraukė vaikų dalyvavimą treniruotėse ir varžybose;
4) apeliantė yra nenuosekli ir pamiršta savo elgesį, vertinant padarytos neturtinės žalos piniginio atlyginimo dydį, kurį ji gera valia sutiko mokėti, t.y. tuoj po įvykio ji siūlė 10 000 Lt, vėliau, vykstant teismo procesui baudžiamojoje byloje, ji siūlė 5 000 Lt. Dabar, praėjus 15 mėnesių, apeliantė savo padarytą man neturtinę žalą tevertina tik 500 Lt.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Teismo sprendimas laikomas teisėtu ir pagrįstu, jeigu teismo išvados atitinka įstatymo nustatyta tvarka ir įrodinėjimo priemonėmis konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 260, 263 straipsniai); todėl, vertinant materialinės teisės normų taikymą, yra svarbu, ar aplinkybės, turinčios reikšmės taikant tam tikras materialinės teisės normas byloje nustatytos, ar jos nustatytos nepažeidžiant procesinės teisės normų. Teismo sprendimas, priimamas išsprendus civilinį ginčą, yra teisingumo vykdymo aktas. Teisingu bylos sprendimu yra suinteresuotos ne tik ginčo šalys, bet ir visa visuomenė; taigi privataus intereso gynimas nėra vienintelis civilinio proceso tikslas, teismo procese ginamas ir viešasis interesas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovei I. N. 2006-04-28 buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas (baudž.b. psl. 30,1t.), nedarbingumo laikotarpis nustatytas nuo 2006-04-28 iki 2006-05-18. Specialisto išvadoje (baudž.b. psl. 23,1t.) nurodyta, kad ieškovės I. N. kūno sužalojimai dešinės plaštakos IV-o piršto ir kairės plaštakos V-jo piršto sumušimai, pasireiškę raiščių patempimu, sąnarių ir aplinkinių audinių uždegimu, vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes raiščių patempimo, sąnarių ir aplinkinių audinių uždegimų sveikata sutrikdyta ilgiau dešimt dienų. Todėl negalima sutikti su apeliantės motyvais, kad teismas nepagrįstai nustatė, kad dėl sužalojimų ieškovė negalėjo pilnai atlikti savo pareigų. Kaip nurodyta anksčiau ieškovė I. N. buvo nedarbinga, ieškovės dalyvavimas diskotekoje, laisvalaikio praleidimas, dalyvavimas savo komandos varžybose, tvarsčių nebuvimas ant ieškovės sužalotų pirštų, nesudaro pagrindo pripažinti, kad ieškovė galėjo tinkamai atlikti savo pareigas. Todėl pirmosios instancijos teismo nustatytas faktas, kad dėl atsakovės atliktų veiksmų ieškovė negalėjo pilnai atlikti savo pareigų pripažintinas pagrįstu. Tačiau kolegija sutinka su apeliantės motyvais, kad byloje nėra duomenų, kad dėl ieškovės sužalojimo nukentėjo ieškovės komandos sportiniai rezultatai.
Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje neįrodytas faktas, jog atsakovės veiksmus sąlygojo ieškovės raginimas sumušti atsakovės dukrą. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kadangi teismo išvados pagrįstos surinktais civilinėje byloje įrodymais ir teismo 2007 m. vasario 22d. nuosprendžiu (baudž.byla 2t., psl.110-112) CPK 176 str.,182 str.1d.3p. Todėl negalima sutikti su apeliantės motyvais, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į susidariusios situacijos aplinkybes, kuriuos metu buvo sužalota ieškovė.
Kolegija sutinka su apeliantės motyvais, kad rašymas paklausimų kompetentingoms valstybinėms institucijoms, sportinėms institucijoms siekiant įvertinti asmenų elgesį, ištirti, ar jų veiksmai ir elgesys atitinka įstatymus bei sportinius principus, nėra draudžiamas ir negali būti pripažintas įstatymo pažeidimu. Tačiau sprendžiant neturtinės žalos dydį teismas privalo priimti sprendimą dėl ieškinio, kuris atsirado iš baudžiamosios bylos, o ne dėl įvykių, kurie atsirado ir tęsėsi po ieškovės sužalojimo, nes to nenumato įstatymas. Kauno rajono apylinkės teismo 2007-02-22 nuosprendžiu atsakovė A. B. nuteista pagal LR BK 138 str.1d., jos nusikalstami veiksmai pasireiškė tuo, kad 2006-04-27 Garliavos vidurinėje mokykloje Vytauto g.4, Garliavoje Kauno rajone- moksleivių rankinio varžybų metu, kilus konfliktui tarp I. N. ir A. B., pastaroji sugriebusi I. N. už rankų pirštų, pasuko juos lenkdama žemyn, tuo padarydama nukentėjusiajai nesunkų sveikatos sutrikdymą, t. y. padarė nusikalstamą veiką numatytą LR BK 138 str.1d. Taigi būtent dėl šios veikos ieškovė pareiškė ieškinį baudžiamojoje byloje (b.b. psl.54-55,2t.). Pirmosios instancijos teismas baudžiamojoje byloje nustatė, kad civilinio ieškinio reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, tame tarpe dėl išlaidų vaistams, teisinei pagalbai ir kelionės išlaidų, baudžiamojoje byloje tiksliai apskaičiuoti negali, todėl ieškinio dydžio klausimą perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka (CPK 115 str.). Esant tokioms aplinkybėms šioje civilinėje byloje kolegija nagrinėja civilinio ieškinio reikalavimus pareikštus baudžiamojoje byloje (b.b., 2t.,psl.54-55) neišeidama už ieškinio ribų, nes tai draudžia įstatymas. Todėl šalių iniciatyva parašyti įvairus prašymai ir skundai į sportines institucijas, tarpusavio pokalbiai ir ginčai po 2006-04-27, neturi jokios teisinės reikšmės šioje byloje. Pažymėtina, kad teismo nuosprendyje nustatyta, kad ieškovė buvo sužalota kilus abipusiam šalių konfliktui, tarp I. N. ir A. B., todėl šis klausimas iš naujo neįrodinėjamas, nes to nenumato įstatymas.
Negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad po konfliktinės situacijos pablogėjo ieškovės reputaciją, pablogėjo bendravimas su sportinės sferos atstovais, kadangi tokių duomenų byloje nėra. Baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, kad sportininkai ir jų tėvai neigiamai įvertino atsakovės poelgį konflikto metu. Ieškovė charakterizuojama išimtinai teigiamai, todėl negalima sutikti su sprendimo motyvais, kad be asmeninių išgyvenimų, ieškovė patyrė neigiamą požiūrį visuomenės į ją, kaip į asmenį.
Byloje neįrodytas ieškovės motyvas, kad neturtinės žalos dydis negali būti mažinamas, kadangi po konflikto atsakovė savo elgesio nepakeitė, elgėsi piktybiškai, nuolat grasino ieškovei, kad ieškovės atžvilgiu bus imtasi drastiškų priemonių. Iš ieškovės atsiliepimo motyvų į apeliacinį skundą matyti, kad atsakovė gailėjosi dėl savo poelgio, tuoj pat po įvykio siūlė ieškovei pinigus (10 000,00 Lt.), o vėliau baudžiamojo proceso metu siūlė ieškovei 5 000,00 Lt. (b.l.97). Todėl šis ieškovės motyvams atmestinas kaip nepagrįstas.
Nėra teisiškai reikšmingas šioje byloje ieškovės atsiliepimo į skundą argumentas, kad po įvykio atsakovės grasinimai sekė komandos žaidėjus ir, kad dėl to dalis sportininkių nutraukė dalyvavimą treniruotėse, pasitraukė iš komandos. Paminėti ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą asmenys byloje nepareiškė jokių savarankiškų reikalavimų, atsakovės nusikalstami veiksmai šių asmenų atžvilgiu baudžiamojoje byloje nenustatyti. Todėl atsižvelgiant į ieškovės ieškinio reikalavimus, nustatytas byloje aplinkybes, atsakovės veiksmai vertinami konfliktinės situacijos metu, nes ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo pagrįstas konkrečiu 2006-04-27 įvykiu.
CK 6.250 straipsnio 2 dalyje yra nustatytos neturtinės žalos atlyginimo sąlygos ir jos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai. Pagal minėto straipsnio 2 dalį neturtinė žala turi būti atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo, bei kitais įstatymo numatytais atvejais. Šiame straipsnyje taip pat nurodyta, kad teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Kolegija nustatydama neturtinės žalos dydį atsižvelgia į įvykio aplinkybes, ieškovė buvo sužalota viešoje vietoje sportinių varžybų metu, nors ieškovė buvo sužalota abipusio konflikto metu, tačiau atsakovė pripažinta kalta dėl ieškovės sužalojimo, tai nustatyta Kauno rajono apylinkės teismo 2007 m. vasario 22 d. nuosprendžiu, ieškovės sužalojimo pasekmės nebuvo itin sunkios, ieškovė buvo nedarbinga tik 20 dienų.
Ieškovės išgyvenimai, kad sužalojimas įvyko per varžybas, viešoje vietoje- sporto salėje, dalyvaujant sportininkams, tame tarpe nepilnamečiams asmenims bei į tai, kad ieškovė gynė kitą sportininkę (D. G.) nuo atsakovės smurtinių veiksmų, vertinami atsižvelgiant į tai, kad mokytojui, šiuo atveju treneriui galioja pavyzdingo elgesio ir etikos taisyklės, taigi smurto veiksmai kito trenerio atžvilgiu, sportininkų akivaizdoje moraliniu požiūriu vertinami ypač neigiamai. Todėl ieškovės motyvai, kad patyrė įvykio metu moralinius išgyvenimus, dėl smurto ir pažeminimo, pripažintini pagrįstais. Atsakovės apeliacinio skundo motyvai, jog atsakovė smurtavo dėl motiniškų jausmų, kad atsakovė yra puiki specialistė, išmano savo dalyką, nepateisina atsakovės veiksmų ir neatleidžia nuo pareigos atlyginti žalą.
Žalą padariusio asmens turtinė padėtis yra vienas iš kriterijų, galinčių turėti įtakos neturtinės žalos atlyginimo dydžiui, tačiau jis negali būti lemiamu, kai žala padaryta sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju. Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovė I. N. dirba mokytoja ir treneriu, jos atlyginimas 2006-01-03 laikotarpyje sudarė į mėnesį su mokesčiais 2 906.24 Lt. (b.l.31-32). Atsakovė taip pat dirba sporto mokykloje, jos darbo užmokestis į mėnesį su mokesčiais sudaro 2 207,21 Lt.(b.l.45-46, atsakovė augina du vaikus gim. 1991 ir 1997m., turi sutuoktinį (b.l.47), gyvena nuosavybės teisėmis priklausančiame name kartu su šeima (b.l.48-52), turi žemės sklypą SB,,Bijūnas,, šio turto vidutinė rinkos vertė kartu su žemės sklypais sudaro 373 225,00 Lt. (b.l.50-52). Teismo sprendimu 2007-09-18 atsakovės santuoka su vyru nutraukta, iš atsakovės sutuoktinio priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams (b.l.97-99), duomenų apie ištuokos įregistravimą byloje nepateikta. Įvertinus nurodytas aplinkybes, kolegija konstatuoja, kad šalių, tame tarpe atsakovės turtinė padėtis yra pakankami gera. Todėl negalima sutikti su apeliantės motyvais, kad patenkinus ieškovės prašymą dėl neturtinės žalos priteisimo gali nukentėti atsakovės vaikų interesai. Bylos duomenimis vaikais privalo rūpintis abu vaikų tėvai (b.l.97-99), teismo sprendimu iš atsakovės sutuoktinio priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams, kuris turi būti mokamas periodinėmis išmokomis, kiekvienam iš vaikų po 500,00 Lt. į mėnesį.
Nustatydamas neturtinės žalos dydį pirmosios instancijos teismas formaliai išvardino nustatytinas neturtinės žalos atlyginimo sąlygas ir jos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus, nenurodė jokių įrodymų, kuriais vadovavosi sprendime nustatydamas neturtinės žalos -7000,00 Lt., dydį. Todėl pripažintinas pagrįstu apelianto motyvas, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad esminiu neturtinės žalos atlyginimo kriterijumi, sužalojus sveikatą arba atėmus gyvybę, yra dėl to atsiradusios pasekmės ir patirti arba patiriami dvasiniai išgyvenimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose: 2003 m. kovo 26 d. Nr. 3K-3-371/2003; 2004 m. spalio 4 d. Nr. 3K-3-511/2004; 2005 m. balandžio 18 d. Nr. 3K-7-255/2005). Kaip nustatyta byloje ieškovės sveikata buvo sutrikdyta trumpą laiką, sveikatos sužalojimas neturėjo jokių pasekmių atsakovės profesinei veiklai, darbingumui, ieškovė visiškai pasveiko, turtinė žala byloje įvertinta 3 346,38 Lt. (b.l.1-3). Tokiu būdu išnagrinėjus visas nurodytas aplinkybes kolegija sutinka su apeliantės motyvais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė neturtinės žalos dydį, kadangi nesivadovavo surinktais byloje įrodymais, tuo pažeidė CPK 185 str., 270 str.4d.2p.nuostatas, neteisingai pritaikė ir išaiškino materialinės teisės normas (CPK 330 str.),nustatydamas neturtinės žalos sumą, todėl teismo sprendimas keistinas (CPK 326 str.1d.3p.), priteistos neturtinės žalos dydis sumažinamas iki 3000,00 Lt.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse teismai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota vienoda teisės aiškinimo ir taikymo praktika turi vadovautis ne a priori, o atsižvelgdami į visų nagrinėjamoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekstą. Todėl apeliacinį skundą galima grįsti tik tokiais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse išdėstytais teisės išaiškinimais (ratio decidendi), kurie suformuluoti savo faktinėmis aplinkybėmis analogiškose arba iš esmės panašiose į bylą, kurioje apeliacine (kasacine) tvarka skundžiamas teismo sprendimas, bylose. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartyse,Nr.3k-3-1180/2003, Nr.2K-654/2005, Nr.2K-18/2006, Nr.2K-43/2005 faktinės aplinkybės, kurios yra pagrindas nustatyti konkretų neturtinės žalos dydį neatitinka nagrinėjamoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekstą. Todėl negalima sutikti su apelianto motyvais, kad neturtinės žalos dydis turi būti sumažintas iki 500,00 Lt., atsižvelgiant į paminėtas apeliaciniame skunde Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys, nes paminėtų skunde bylų faktinės aplinkybės yra skirtingos.
Esant tokioms aplinkybėms apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, teismo sprendimas keistinas, iš šalių priteistinos bylinėjimosi išlaidos. Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovė sumokėjo už apeliacinį skundą žyminį mokestį 195,00 Lt. (b.l.75), už advokato teisinės paslaugas 1000,00 Lt. (b.l.74), ieškovė sumokėjo advokatui už teisinių paslaugų suteikimą 500,00 Lt. (b.l.96) ir remiantis pinigų priėmimo kvitais Nr. 404170, ir 404184 dar po 500,00 Lt., viso ieškovė sumokėjo 1 500,00 Lt. Patenkinus iš dalies (43 %) atsakovės apeliacinį skundą dalis bylinėjimosi išlaidų priteistina atsakovei (CPK 79,88 str.6p.,93,98 str.), tai sudaro žyminio mokesčio išlaidos (195x43):100= 83,85Lt. ir advokato atstovavimo išlaidos. Atsakovę ir ieškovę apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose atstovavo advokatai. Advokatai surašė apeliacinės instancijos teismui procesinius dokumentus- apeliacinį skundą ir atsiliepimą į apeliacinį skundą (b.l.69-73,78-79). Todėl šalims priteistinos advokatų atstovavimo išlaidos apeliacinės instancijos teisme po 500,00 Lt. kiekvienai, šios išlaidos yra ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Kauno rajono apylinkės teismo 2007 m. birželio 1 d. sprendimą pakeisti, sumažinti priteistos iš atsakovės A. B. neturtinės žalos sumą iki 3 000,00 Lt. Priteisti iš ieškovės I. N. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) ) žyminio mokesčio išlaidas 83,85 Lt., advokato atstovavimo išlaidas 500,00 Lt. , viso 583,(penki šimtai aštuoniasdešimt tris), 85 Lt. bylinėjimosi išlaidų atsakovei A. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) , gyv. (duomenys neskelbtini) ).
Priteisti iš atsakovės A. B. (a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) ) 500,00( penki šimtai) Lt. advokato atstovavimo išlaidų ieškovei I. N. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) ).