- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-01-31
- Bylos Nr.
- 2K-18/2006
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Egidijus Bieliūnas (pirm.), Lidija Liucija Žilienė, Benediktas Stakauskas (pran.)
- Nuteistasis
- G. N., G. M.
- Nukentėjusysis
- V. S.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Egidijaus Bieliūno, Lidijos Liucijos Žilienės ir pranešėjo Benedikto Stakausko,
išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios V. S. ir nuteistojo G. N. kasacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2004 m. gruodžio 20 d. nuosprendžio, kuriuo
G. N. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dešimčiai mėnesių. Pritaikius Lietuvos Respublikos įstatymo dėl amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos dešimties metų sukaktį (2002 m. lapkričio 7 d. Nr. IX-1182) 1 straipsnio 1 dalies 2 punktą, jis nuo paskirtos bausmės atleistas;
G. M. nuteistas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dešimčiai mėnesių. Pritaikius Lietuvos Respublikos įstatymo dėl amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos dešimties metų sukaktį (2002 m. lapkričio 7 d. Nr. IX-1182) 1 straipsnio 1 dalies 2 punktą, jis nuo paskirtos bausmės atleistas.
K. S. nuteistas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dešimčiai mėnesių. Pritaikius Lietuvos Respublikos įstatymo dėl amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos dešimties metų sukaktį (2002 m. lapkričio 7 d. Nr. IX-1182) 5 straipsnį paskirta laisvės atėmimo bausmė sumažinta šeštadaliu, galutinę bausmę nustatant laisvės atėmimą aštuoniems mėnesiams dešimčiai dienų.
Iš nuteistųjų nukentėjusiajai V. S. solidariai priteisti 2547,20 Lt turtinės žalos ir 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei 900 Lt už advokato pagalbą.
Taip pat skundžiama Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 21 d. nutartis, kuria nukentėjusiosios V. S., nuteistųjų G. N. ir G. M. apeliaciniai skundai buvo atmesti.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo ir jo gynėjos, prašiusių jų kasacinį skundą tenkinti, o nukentėjusiosios skundą atmesti, nukentėjusiosios, prašiusios jos skundą tenkinti, o nuteistojo atmesti, prokuroro, prašiusio nuteistojo kasacinį skundą atmesti, o nukentėjusiosios skundą iš dalies tenkinti ir priteistos neturtinės žalos dydį nustatyti 10 000 Lt, paaiškinimus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. N., G. M. ir K. S. nuteisti už tai, kad veikdami grupe, 2001 m. rugsėjo 5 d., apie 21 val. 10 min., Kaune esančio namo laiptinėje (duomenys neskelbtini) užpuolė Vidą Simovičienę ir tyčia suduodami po vieną kartą metaliniu strypu nukentėjusiajai į galvą bei po vieną kartą į kitas kūno vietas, bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajai muštines žaizdas galvos kairėje momeninėje srityje, kaktoje, poodines kraujosrūvas veide, kakle, dešiniame žaste, kairėje blauzdoje, galvos smegenų sukrėtimą, t.y. nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą.
Šalies argumentai
Nukentėjusioji V. S. kasaciniu skundu prašo pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2004 m. gruodžio 20 d. nuosprendį ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 21 d. nutartį: nuteistajam K. S. skirti laisvės atėmimą trejiems metams; nuteistuosius G. N. ir G. M. įpareigoti per tris mėnesius atlyginti nukentėjusiajai priteistą turtinę žalą: Iš nuteistųjų G. N., G. M. ir K. S. solidariai nukentėjusiajai priteisti 2547,20 Lt turtinės žalos, 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą ir 1200 Lt išlaidų už advokato pagalbą. Kasatorė nurodo, kad jos prašytas 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo dydis pagrįstas ir realus, nežiūrint to, teismui svarbesni atrodė nuteistųjų interesai (buvo atsižvelgta į jų turtinę padėtį, jų naudai traktuoti sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principai). V. S. teigia, kad nuteistųjų buvo žiauriai sumušta, dėl ko patyrė fizinį skausmą, baimę, dvasinį sukrėtimą, sirgo depresija, sumažėjo galimybės dirbti – ji buvo atleista iš darbo. Atsižvelgiant į tai, jos prašomas neturtinės žalos atlyginimo dydis tikrai nėra didelis. Kasatorė taip pat mano, kad teismas K. S. turėjo skirti griežtesnę bausmę, nes nėra šio asmens atsakomybę lengvinančių aplinkybių, jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą padarė veikdamas iš anksto susitarusių asmenų grupe, nusikalto dėl savanaudiškų paskatų, anksčiau buvo teistas už nusikaltimus nuosavybei, teistumai neišnykę. Šios klaidos neištaisė ir apeliacinės instancijos teismas. Kasatorė įsitikinusi, kad kolegija nepaneigė jos apeliacinio skundo motyvų, o išvada, jog 3000 Lt yra pakankama suma atlyginti nusikaltimu padarytai neturtinei žalai, nepagrįsta. Skunde taip pat nurodyta, kad nuteistiesiems G. N. ir G. M. pritaikius amnestiją, jie turėjo būti pagal BK 69 straipsnį įpareigoti atlyginti kasatorei priteistą žalą, nustatant konkretų terminą.
Nuteistasis G. N. kasaciniu skundu prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2004 m. gruodžio 20 d. nuosprendį ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 21 d. nutartį, bylą nutraukti. Nurodo, kad nusikaltimo nepadarė. Teismas pažeidė BPK 6 straipsnį, garantuojantį teisę į nešališką teismą, kuriam visi asmenys lygūs, nepaisant jų procesinės padėties. Nuosprendis grindžiamas prieštaringais ir nenuosekliais nukentėjusiosios parodymais bei neteisėtai iš kasatoriaus išgautu prisipažinimu (V.S. nurodymu G. N. buvo atvežtas į jos namus, verčiamas prisipažinti ir nurodyti asmenis, kurie sužalojo nukentėjusiąją). Liudytojai, kurių parodymais įrodinėjama G. N. kaltė ir grindžiamas teismo nuosprendis - nukentėjusiosios artimieji ir giminės, kurie patys nusikaltimo nematė, o apie jį sužinojo iš V. S. pasakojimų. Visi kasatoriaus nekaltumą patvirtinantys įrodymai buvo vertinami kritiškai. Neįvertinti liudytojos I. Ž. parodymai, įrodymu nepripažintos telefono pokalbių išklotinės, patvirtinančios faktą, kad nusikaltimo padarymo metu kasatorius buvo namie. Teismas neatsižvelgė į tai, kad šią aplinkybę patvirtino ir liudytojai M N., G. N., A. Š., E. Š., E. A. Neanalizuotas ir policijos komisariate užregistruotas pranešimas apie V. S. sužalojimą, kuriame konstatuota, kad ji buvo sumušta keturių nepažįstamų asmenų. Kasatoriaus nuomone, teismų procesiniai sprendimai naikintini, nes tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas, vertindamas įrodymus, pažeidė BPK 20 straipsnio nuostatas.
Dėl BPK 20 straipsnio ir 301 straipsnio 1 dalies taikymo
G. N. kasaciniame skunde nepagrįstai keliamos abejonės dėl BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų reikalavimų tinkamo vykdymo tiriant ir vertinant įrodymus, tame tarpe nukentėjusiosios V. S. parodymais nustatytus duomenis. Nukentėjusiosios parodymams, priešingai nei teigiama skunde, privilegijuota padėtis nebuvo taikoma. Jos parodymai nuosprendyje vertinti kartu su kitais teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais. Teismas neturėjo pagrindo netikėti ar abejoti nuosekliais esminėse detalėse sutampančiais V. Simovičienės parodymais apie sužalojimo aplinkybes bei smurto pasekmes, atitinkančiais liudytojų V. S., V. J., A. P., R. N., V.Ch. parodymams, teismo medicinos eksperto išvadai, kitiems faktiniams duomenims. Šių įrodymų visuma paneigia kasatoriaus teiginius, kad įvykio vakarą nukentėjusiosios V. S. nemušė. Byloje nėra duomenų, kad šie įrodymai būtų gauti neteisėtais būdais, o taip pat būtų galima abejoti jų objektyvumu. Teismas apkaltinamąjį nuosprendį pagrindė visais įrodymais, kaip to reikalauja BPK 305 straipsnio 3 dalies 3 punktas, surinktus įrodymus aptarė bendrame bylos duomenų kontekste, nurodė, kodėl kaltinančius kaltinamąjį įrodymus priėmė, o teisinančius įrodymus, kaip prieštaraujančius vieni kitiems, atmetė. Pažymėtina, kad kritiškai vertindamas nuteistojo G. N. aiškinimus ir jo teiginius patvirtinančius liudytojų G. N., M. N., A. Š., E. A. parodymus, teismas nurodė tokio vertinimo kriterijus. Tai atitinka BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintoms įrodymų vertinimo nuostatoms.
Šalies argumentai
G. N. teiginiai, kad bylą išnagrinėjo šališkas teismas, nepagrįsti, nes byloje nėra duomenų, jog pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai būtų šališki ir taip pažeidę BPK 44 straipsnio 5 dalies nuostatas. Kasatoriaus nesutikimas su jam nepalankiu įrodymų vertinimu nelaikomas proceso normų pažeidimu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija pažymi, kad įrodymų vertinimas, nesusijęs su baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimais, yra apeliacinės, o ne kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, konstatavo, kad įrodymai įvertinti teisingai, nuosprendyje išdėstytos teismo išvados apie G. N. padarytą nusikalstamą veiką atitinka faktines bylos aplinkybes. Į visus apelianto G. N. argumentus, kurie iš esmės yra tie patys, kaip ir nurodyti kasaciniame skunde, yra išsamiai atsakyta bei paaiškinta, kodėl atmetami. Nesutikti su apeliacinės instancijos teismo nutartyje padarytomis išvadomis teisėjų kolegija neturi pagrindo.
Bausmės skyrimas
Kasatorė V. S. nuosprendį laiko ydingu, nes netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas dėl nuteistajam K. S. paskirtos švelnios bausmės. Pagal BPK 369 straipsnio 2 dalį baudžiamasis įstatymas netinkamai pritaikytas tada, kai netinkamai pritaikytos BK Bendrosios dalies normos arba nusikalstamos veikos kvalifikuotos ne pagal tuos BK straipsnius, dalis ir punktus, pagal kuriuos reikėjo kvalifikuoti veiką. Tokių pažeidimų nagrinėjamoje byloje kolegija nenustatė. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam K. S., vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje ir, kaip to reikalaujama BK 55 straipsnyje, laisvės atėmimo bausmės skyrimą savo sprendime motyvavo. Motyvai aiškūs, konkretūs, atitinkantys nustatytas bylos aplinkybes. Teismas tinkamai įvertino K. S. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, pasekmes, kaltės formą ir rūšį, tikslus, kaltininko asmenybę, teistumą, atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jo elgesį per tris metus po nusikaltimo įvykdymo ir padarė pakankamai motyvuotą išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus laisvės atėmimo bausmę mažesnę negu įstatyme numatytas vidurkis.
Pagal BPK 109 straipsnį nukentėjusysis dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę į jos atlyginimą. Bylos faktiniais duomenimis nustatyta, kad nuteistieji G. M., G. N. ir K. S. bendrais nusikalstamais veiksmais padarė žalą nukentėjusiajai, todėl pagrįstai solidariai buvo teismo įpareigoti ją atlyginti. Savo sprendimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, jos dydžio apylinkės teismas motyvavo, nuosprendyje konstatuodamas, kad neturtinė žala nukentėjusiajai pasireiškė fiziniu skausmu, dvasiniais išgyvenimais, emocine depresija, bendravimo galimybių sumažėjimu. Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas pagrįstai atsižvelgė į sužalojimo pasekmes, darbingumo praradimą, žalą padariusių asmenų kaltę, jų turtinę padėtį, amžių (nuteistieji G. N. ir G. M. padarė nusikaltimą nepilnamečiai, neturintys uždarbio šaltinio). Teismas tinkamai taikė CK 6.250 straipsnio nuostatas, siekė užtikrinti pusiausvyrą tarp nuteistųjų ir nukentėjusiosios interesų. Taip pat kolegija pažymi, kad CK 6.250 straipsnis nenustato neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) ir jos dydžio nustatymas, atsižvelgus į įstatyme nurodytus kai kuriuos kriterijus, yra fakto klausimas. Pagal BPK 376 straipsnio 1 dalies prasmę kasacinės instancijos teismas faktinių aplinkybių nenustatinėja.
Nesant BPK 369 straipsnyje numatytų pagrindų procesiniams sprendimams pakeisti ar panaikinti, kasaciniai skundai laikytini nepagrįstais, o nuosprendis ir nutartis skundų ribose laikytini teisėtais (BPK 384 straipsnio 5 dalis).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo G. N. ir nukentėjusiosios V. S. kasacinius skundus atmesti.