Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Žemesnės instancijos teismas

Kaltinamasis R. P., būdamas R. P. individualios įmonės „M.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 1991-10-21 įregistruotos adresu (duomenys neskelbtini), vadovu, ir pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 21 straipsnio reikalavimus, būdamas atsakingas už įmonės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, pažeisdamas 2001-11-06 LR buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 nuostatas, t.y.,

6 straipsnio 2 dalies nuostatas, kuriose nurodyta, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu,

13 straipsnio 1 dalies nuostatas (apskaitos dokumentų rekvizitai) ir 3 dalies nuostatas, kuriose nurodyta, kad įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius 1, 2 ir 4 dalyse nurodytus rekvizitus (galioja nuo 2003-07-23 pagal LR įstat. Nr. IX-1668), žinodamas, kad

ūkininkui A. V. pagal:

2007-10-31 serija RPS Nr. 1003386 už 511000,00 Lt + PVM 91980,00 Lt, iš viso už 602980,00 Lt;

ūkininkui A. V. pagal:

2007-09-14 serija RPS Nr. 1003253 už 1004 000,00 Lt + PVM 180720,00 Lt, iš viso už 1184720,00 Lt;

2007-10-30 serija RPS Nr. 1003387 už 511000,00 Lt + PVM 91980,00 Lt, iš viso už 602980,00 Lt;

2007-12-03 Nr. AV 02 kreditinė (grąžinimo) už 1004000,00 Lt + PVM 180720,00 Lt, iš viso už 1184720,00Lt,

viso 2007 m. už 511000,00 Lt + PVM 91980,00 Lt, iš viso už 602980,00 Lt;

2008-01-04 serija RPS Nr. 1003534 už 1540000,00 Lt + PVM 277200,00 Lt, iš viso už 1817200,00 Lt;

2008-02-28 serija RPS 1003617 už 134750,00 Lt + 24255,00 Lt, iš viso už 159005,00 Lt;

2008-05-29 serija RPS Nr. 1003712 kreditinė (grąžinimo) už 327179,16 Lt + PVM 58892,25 Lt, iš viso už 386071,41 Lt,

viso 2008 m. už 1347570,84 Lt + PVM 242562,75 Lt, iš viso už 1590133,56 Lt,

UAB „R.“ 2008-03-21 serija IND Nr. 2748687 už 992759,50 Lt + PVM 178696,71 Lt, iš viso už 1171456,21 Lt;

UAB „L. Vilnius“ 2008-03-21 Nr. LV – 001848 už 574268,92 Lt + PVM 103368,41 Lt, iš viso už 677637,33 Lt;

ŽŪB „Ž.“ 2008-05-26 serija GED Nr. 4253043 už 2782095,00 Lt + PVM 500777,10 Lt, iš viso už 3282872,10 Lt;

UAB „A.g.“ 2008-05-30 serija RGR Nr. 001021/1 už 488792,50 Lt + PVM 87982,95 Lt, iš viso už 576775,15 Lt;

užfiksuotos pirkimo ir grąžinimo operacijos neįvyko, pateikė šias PVM sąskaitas faktūras įmonės buhalterinę apskaitą tvarkančiai vyriausiajai buhalterei G. R., kuri nežinojo apie jo daromą nusikalstamą veiką, įtraukti į įmonės apskaitą;

6 straipsnio 2 dalies nuostatas, kuriose nurodyta, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu,

12 straipsnio 1 dalies nuostatas, kuriose nurodyta, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, kurie surašomi ūkinės operacijos ar ūkinio įvykio metu, nurodė įmonės apskaitininkei D. S., kuri nežinojo apie jo daromą nusikalstamą veiką, išrašyti PVM sąskaitas faktūras neįvykusioms grūdų pardavimo operacijoms :

ūkininkui A. V. 2007-12-28 serija RPS Nr. 1003518 už 511000,00 Lt + PVM 91980,00 Lt, iš viso už 602980,00 Lt;

ūkininkui A. V. 2008-03-31 serija RPS Nr. 1003685 už 1347570,84Lt + PVM 242562,75 Lt, iš viso už 1590133,59 Lt,

bei nurodė įmonės apskaitininkei D. S., kuri nežinojo apie jo daromą nusikalstamą veiką, išrašyti UAB „R.“ vardu 2008-01-22 PVM sąskaitą faktūrą serija RPS Nr. 1003516 1200 tonų kviečių, 2008-02-06 PVM sąskaitą faktūrą serija Nr. 1003521 400 t kviečių, iš viso už 1359360,00 Lt, nors realiai 2008 m. sausio – vasario mėnesiais, pagal krovinio važtaraščius:

2008-01-29 serija RPS Nr.B05,

2008-01-30 serija RPS Nr.B05,

2008-01-30 serija RPS Nr.B05,

2008-01-30 serija RPS Nr.B05,

2008-01-31 serija RPS Nr.B05,

2008-02-05 serija RPS Nr.(nenurodytas),

2008-02-06 serija RPS Nr.(nenurodytas),

2008-02-06 serija RPS Nr.SAL 01

2008-02-06 serija RPSNr. SAL 02,

2008-02-11 serija RPS Nr.SAL,

2008-02-12 serija RPS Nr.SAL,

2008-02-12 serija RPS Nr.SAL,

2008-02-13 serija RPS Nr.(nenurodytas),

2008-02-14 serija RPS Nr.SAL,

2008-02-14 serija RPS Nr.SAL,

2008-02-15 serija RPS Nr.(nenurodytas),

2008-02-18 serija RPS Nr. (nenurodytas),

2008-02-20 serija RPS Nr. SAL,

2008-02-21 serija RPS Nr. (nenurodytas),

2008-02-22 serija RPS Nr. BO7,

šiai bendrovei pristatė tik 558,930 t kviečių (įvertinus drėgnumą, šiukšlingumą bendrovė užsipajamavo 554,99 t) iš viso už 458421,74 Lt, ir pateikė šias PVM sąskaitą faktūras įmonės buhalterinę apskaitą tvarkančiai vyriausiajai buhalterei G. R., kuri nežinojo apie jo daromą nusikalstamą veiką, įtraukti į įmonės apskaitą, dėl ko tokiu būdu R. P., laikotarpiu nuo 2007-09-14 iki 2008-08-18 bendrovės administracinėse patalpose, adresu Pramonės g. 10, Pakruojis, tyčia apgaulingai organizavo įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti asmens – R. P. IĮ „M.“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2007 metus ir laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2008-08-18.

Be to, kaltinamasis R. P. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 220 straipsnio 1 dalį tuo, kad būdamas R. P. individualios įmonės „M.“, įmonės kodas 167921443, 1991-10-21 įregistruotos adresu Pramonės g. 10, Pakruojis, vadovu ir pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio reikalavimus, būdamas atsakingas už įmonės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, o pagal LR Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 2001-11-06 Nr. IX-575 28 straipsnio 2 punktą (2003-12-18 LR įstatymo Nr. IX-1915 redakcija) už įmonės finansinės atskaitomybės sudarymą ir pateikimą laiku, siekdamas išvengti mokesčių, įrašydamas į Metinę pelno mokesčio deklaraciją žinomai neteisingus duomenis apie 2007 metais R. P. IĮ grūdų pajamas, taip padidino sąnaudas ir susimažino apmokestinamąsias pajamas ir tuos duomenis pateikė valstybės įgaliotai institucijai, o būtent, 2008 metais siekdamas išvengti 307075,00 Lt pelno mokesčio, 2008 metų Metinėje pelno mokesčio deklaracijoje padidino sąnaudas 4209238,50 Lt, taip 2047168,59 Lt suma sumažino apmokestinamąjį pelną už 2007 veiklos metus, ir 2008-09-05 užpildytą metinę pajamų mokesčio deklaraciją per elektroninę deklaravimo sistemą pateikė Šiaulių apskrities VMI Pakruojo skyriui.

Kaltinamasis R. P. dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų kaltu neprisipažino ir parodė, kad jokio nusikaltimo nepadarė, įtraukė visas įvykusias operacijas, kas liečia grūdų pirkimus, įrašė visus rekvizitus, visus dokumentus įtraukė į registrus. Visas ūkines operacijas ir sandorius užfiksavo bei patvirtino antra šalis ir visus tuos sandorius pripažino Šiaulių apygardos teismas bankroto byloje. Kažkodėl Mokesčių inspekcija vienašališkai pasakė, kad tie sandoriai gal būt neįvyko. Su specialistės išvada visiškai nesutinka, nes ji pasakė, kad padarė sąlyginę išvadą. Mano, kad prokuratūra labai nesigilino, nurašė specialistės išvadą ir pateikė jam kaltinimą. Visi sandoriai buvo pateikti bankroto administratoriui, o bankroto administratorius su kompetentinga buhaltere nepateikė jokių abejonių dėl įvykusių sandorių, nematė negaliojančių sandorių. Jis asmeniškai samdė teismo ekspertą, kuris tuos pačius sandorius įvardijo, kaip teismo pripažintus pagal kreditorinius reikalavimus. Jo įmonė vykdė didelę ūkinę veiklą su 30 milijonų apyvarta, todėl jis samdė ne vieną kompetentingą buhalterę, nupirko buhalterinės apskaitos programą, visos sąskaitos buvo suvestos į registrus, viskas surašyta ir visi sandoriai yra įvykę. Kaltinimai yra konkretūs pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo tris straipsnius, dėl ko jis uždavė specialistei klausimus ir jo manymu specialistė nepateikė jam atsakymų, ką išrašant, ar neišrašant jis pažeidė, kokių rekvizitų tuose dokumentuose nėra. Jam pateiktas kaltinimas dėl sąskaitų išrašymo, tačiau nepateikė nei specialistė, nei mokesčių inspekcija, kokios sąskaitos neišrašė, į kokius registrus neįtraukė, kokie dokumentai neturi visų rekvizitų. Nepateikė nė vieno fakto, kokias Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatas jis pažeidė. Tik sąlygiškai bandė pasakyti, kad neįrašyta, kad nepateikta. Jeigu yra išrašytas dokumentas, sumokėti pinigai, tai jis sako, kad ūkinė operacija įvyko. Dalis pinigų dėl bankroto liko nesumokėta, tai rodo, kad įvyko ūkinė operacija ir ūkinės operacijos pasekmės yra tai, dėl ko atsirado kreditoriniai reikalavimai. Tai pagrindiniai įrodymai kas akivaizdžiai jo nuomone rodo, kad tos ūkinės operacijos įvyko. Jis žino, kad Šiaulių apygardos teisme yra patvirtinti kreditoriniai reikalavimai „R.“, „Ž.“, „L. Vilnius“. V. už grūdus buvo sumokėti pinigai, dalį grūdų jie atvežė pagal išrašytą sąskaitą, o neatvežus grūdų privaloma išrašyti pridėtinę sąskaitą, kas ir buvo padaryta. Visų ginčijamų sandorių įmonės (antros pusės) yra pagal tuos pačius ginčijamus sandorius pateikę kreditorinius reikalavimus. V. nėra įtraukti į kreditorių sąrašus, kadangi su jais įvyko sandoris, su jais buvo atsiskaityta iki bankroto. Iš sąskaitų matyti, kad sandoriai yra įvykę, tai nėra „plikos“ išrašytos sąskaitos, tai yra išankstiniai mokėjimai, arba atsiskaitymai, arba užskaitos pagal tas sąskaitas. Iš V. jo įmonė ne vienus metus pirko grūdus. Kai prašydavo sumokėti avansą, kas yra įprasta grūdų prekyboje, išrašius sąskaitą, patikrinus ar jie turi grūdų sandėliuose, tuo pasitikėdavo, įvertindavo grūdus ir išrašydavo sąskaitą ir V. gaudavo avansą. Įvykus bankrotui, kai kurių sandorių įmonė įvykdyti iki galo nebegalėjo, o šiuo atveju V. neatvežė grūdų ir jie privalėjo išrašyti ginčijamą kreditorinę sąskaitą, ko reikalauja įstatymas. Jeigu abi šalys pripažįsta tuos sandorius, tai yra, kad viena pardavė, o kita, kad pirko, tai žalos padaryti neįmanoma. Mokesčių inspekcija savo išvadoje vienašališkai teigia, kad vieną pirkimo sandorį pripažįsta, o išvestinį iš šio sandorio - kreditorinę sąskaitą nepripažįsta, arba priešingai. Kaip teigia specialistė priešpriešinėje surinktoje informacijoje, kad kitų mokesčių inspekcijų visi sandoriai yra užfiksuoti kitose įmonėse, pirkimas ir pardavimas, mokesčiai sumokėti, taip pat įmonės „M.“ sumokėti mokesčiai, tai žalos jokios nėra padarytos. Dėl grūdų apskaitos tvarkymo buvo nupirkta buhalterinė programa, kurioje yra atskira sąskaita, buvo fiksuojamos ūkinės operacijos apie grūdus. Sandėlininkė, kartais jis pats apie įvykusias ūkines operacijas pateikdavo duomenis buhalterijai, o buhalterija įvesdavo įvykusias ūkines operacijas į apskaitą, tai yra, į bendrą programą. Specialistės išvadoje pasakyta, kad grūdų sandėlyje jokios grūdų apskaitos nebuvo. Jis mano, kad buhalterinė apskaita buvo tvarkinga, grūdų judėjimas apskaitytas registruose. Sandėlininkė G. dirbo viename iš įmonės sandėlių, ji grūdus pasverdavo, parašydavo popierėlį su visais rekvizitais, tai yra, kas atvežė, kiek atvežė, koks svoris, kokie grūdai ir pateikdavo buhalterijai, kad pagal jį išrašytų sąskaitą. Mano, kad tokia buhalterinė apskaita yra privaloma, tai yra, pasveriami grūdai, parašomas svoris, nustatomas šiukšlingumas, kokybė, ant dokumento įrašomi visi duomenys ir pagal tuos duomenis išrašoma sąskaita. Nemažai grūdų buvo perkama iš kitų įmonių, įmonių sandėliuose, tiek Va., tiek „Kiemelių“, tiek „Vikedos“, tiek „Mūšos“. Pirkimas įvykdavo sandėliuose, o specialistė maišo sąvokas: vežti ir parduoti. Jeigu kas nors neatveždavo grūdų, jie privalėdavo išrašyti kreditinę sąskaitą, kas ir buvo daroma. Mokesčių inspekcija taip pat sutapatino sąvoką parduoti ir atvežti. Su V. vyksta konfliktas, vyksta ikiteisminis tyrimas. Jam pačiam girdint prie bankroto administratoriaus, kai V. ūkius pradėjo tikrinti mokesčių inspekcija, V. atbėgusi prašė jo buhalterės dokumentų, kuriuos, jos aiškinimu, ji išmetė. Jam V. paaiškino, kad ji neparodė grūdų pirkimo, kadangi jai reikės sumokėti PVM mokestį, kad tuos dokumentus ji parodys vėliau. Buhalterei prie bankroto administratoriaus G. paklausus, kur padėjo tuos dokumentus, V. atsakė, kad suplėšė. Bankroto administratoriaus G. leidimu iš buhalterinės apskaitos programos (iš kompiuterio P. g. 10) tuos dokumentus buhalterė iš naujo atspausdino V. Jeigu nebūtų vykę sandoriai tarp V., tai jų įmonė būtų likusi skoloje, arba V. būtų likę skoloje jų įmonei. Sandoriai buvo įtraukti į apskaitą ir suvedus piniginius mokėjimus gaunasi nulis, dėl to V. nepateikė kreditorinių reikalavimų. Kaip teigė V., kuri veikė pagal įgaliojimą A. ir A. V., A. ir A. apie grūdų pirkimus pardavimus nieko nežinojo. O pati V., neturėdama pinigų kas pusmetį sumokėti PVM, paslėpė tuos dokumentus, o paskui nebepateikė, arba suplėšė, kaip pati teigė. Kad dokumentus suplėšė, V. teigė ikiteisminio tyrimo medžiagoje, tik konkrečiai nepasakė, kad nereikėtų mokėti PVM mokesčio. Ikiteisminiame tyrime matyti, kad patikrinus V., jie taip pat nepateikė dokumentų dideliam grūdų kiekiui „R.i“, „Achemai“ ir kitiems. Jo įmonės bankroto bylą administravo bankroto administratorius, visi įmonės dokumentai buvo pateikti suarchyvuoti ir perduoti administratoriui. Kai administratorius perėmė dokumentus, tikrino turtą, tačiau grūdų bokštuose nebuvo ir negalėjo būti, kadangi jie visi buvo parduoti. Jis negavo 2009 m. lapkričio 30 dienos mokesčių inspekcijos patikrinimo akto ir jam buvo atimta teisė jį apskųsti. Apie patikrinimo aktą jis sužinojo po kelių mėnesių iš bankroto administratoriaus, kad toks aktas jau yra patvirtintas. Tada jis kreipėsi į mokesčių inspekciją, bet jam buvo pasakyta, kad viskas yra pateikta bankroto administratoriui, ir jam jokių dokumentų nedavė. Bankroto administratorius, žinodamas, kad tie sandoriai yra teismo patvirtinti, jų kažkodėl neskundė, kadangi jo nuomone mokesčių inspekcija yra aukščiau už teismą. Su civiliniu ieškiniu nesutinka, kadangi tuos sandorius, apie kuriuos kalbama, pripažino visos šalys, sumokėti mokesčiai ir pati mokesčių inspekcija pripažįsta, kad visi mokesčiai pagal tuos sandorius yra sumokėti. Paimti vieną sandorį ir pasakyti, kad jisai neįvyko čia yra vieno žmogaus, gal specialisto nuostata. Kodėl tie sandoriai parašyti, kad neįvykę, jis mano, kad pirmiausia yra mokesčių inspekcijos nekompetencija ir specialistės nesigilinimas, o prokuratūra mano, kad nurašė iš specialistės išvados.

Įrod y m a i

Civilinio ieškovo atstovas R. B. parodė, kad Šiaulių apskrities VMI 2011 m. spalio 17 dieną pareiškė civilinį ieškinį ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje, kurio suma yra 1 milijonas 878 tūkstančiai 664 litai. Buvo gautas FNTT raštas, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas R. P. atžvilgiu, kad jam pareikštas įtarimas dėl mokesčių įstatymų pažeidimų: dėl buhalterinės apskaitos įstatymo 6 ir 12 straipsnių nuostatų bei pridėtinės vertės mokesčio įstatymo. Buvo padaryta žala valstybei, kuri paskaičiuota pagal FNTT specialisto išvadą ir todėl Šiaulių apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija pareiškė civilinį ieškinį. Civilinis ieškinys paskaičiuotas pagal FNTT specialisto išvadą ir pagal mokesčių inspekcijos padarytą patikrinimo aktą. Patikrinimo aktas buvo įvykdytas 2009 m. lapkričio 30 d., 2009 m. gruodžio 11 d. priimtas sprendimas išieškoti žalą. Sprendime ir patikrinimo akte yra numatytos didesnės sumos dėl išieškojimo į valstybės biudžetą, tačiau ieškinys pareikštas tik žalai dėl nesumokėtų mokesčių, delspinigiai, baudos į ieškinį neįeina. Akto niekas neskundė, jis yra įsiteisėjęs, yra galiojantis. Civilinis ieškinys pareikštas R. P., todėl prašo iš jo priteisti šią sumą. Patikrinimą atliko specialistai, kurie yra įpareigoti atlikti tuos patikrinimus, todėl jie skaičiavo, turėjo reikiamą medžiagą, kurioje nustatė pažeidimus. Civilinis ieškinys buvo rengiamas pagal 2009 m. lapkričio 30 d. patikrinimo aktą. Pagal Bankroto administravimo įstatymą, kadangi bankroto administratorius perėmė visas teises, tai patikrinimo aktas buvo išsiųstas turto administratoriui, o P. nebuvo išsiųstas. Civilinį ieškinį sudaro 307075.00 litų pelno mokesčio ir 1571589 litų PVM .

Liudytojas K. Š. parodė, kad jis bankroto administratoriumi buvo gal apie metus laiko. Bankroto administratoriumi buvo paskirta Kooperatinė bendrovė „Jonas ir sūnūs“, o įgaliotu asmeniu buvo paskirtas jis. Bankroto byla buvo iškelta R. P. individualiai įmonei „M.“. Bankroto byla iškelta 2008 m. rugpjūčio 18 d. Šiaulių apygardos teismo. Jis su buhaltere G. Š. perėmė visus buhalterinius dokumentus, kurie buvo tvarkingai sudėti archyve. Įmonės „M.“ archyvas buvo adresu P. g. 10 A, Pakruojis, antrame aukšte, atskirose patalpose, užrakintas, raktas buvo pas juos. Tuo metu vyko įmonės „M.“ patikrinimai Šiaulių ir Pakruojo mokesčių inspekcijose. Su buhaltere jis sutikrino pareikštus kreditorinius reikalavimus su perimtais įmonės dokumentais. Apžiūrėjo visą įmonės turtą: parduotuves, grūdų sandėlius, techniką. Grūdų sandėliuose nematė, matė tik sandėlius, grūdų bokštus, variklius, gaisro purkštuvus. Nežino, ar grūdų bokštuose buvo grūdų, grūdų neperėmė, nes perduodamo turto sąraše grūdų nebuvo, todėl ir netikrino, ar jų yra. Pagal įmonių bankroto įstatymo reikalavimus tikrino įmonės sudarytus sandorius už 36 mėnesius iki bankroto iškėlimo dienos. Kiek pamena, iki bankroto iškėlimo vyko teisminiai ginčai su keletu įmonių, kurie baigėsi taikos sutartimis. Jis pareiškė įspėjimus debitoriams, kad atsiskaitytų su įmone „M.“. Sutikrinus visus dokumentus bei turtą, kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą dėl kreditorinių reikalavimų patvirtinimo. Po to ruošė pirmą kreditorių susirinkimą, kuriame dalyvavo daug kreditorių: buvo ūkininkų, buvo mokesčių inspekcija, SODRA. Ūkininkai buvo gal dėl to, kad pristatė grūdus ir su jais neatsiskaitė. Sunku viską prisiminti, kadangi tai vyko seniai, buvo daug bylų. Iš varžytynių jokio turto jis nepardavė. Jį pakeitė bankroto administratorius S. G. Kokia įmonė inicijavo bankroto bylą neprisimena. Prisimena, kad buvo kreditoriai UAB „ L. Vilnius“, UAB „R.“, ŽŪB „Ž.“. Savo laikotarpiu įtartinų sandorių jis nerado. Sandoriai yra tikrinami visą bankroto laikotarpį. Mokesčių inspekcija prašė pateikti dokumentus, kuriuos jie pateikė, o ką mokesčių inspekcija tikrino, nežino. Patikrinimo akto nematė, su G. apie tai nekalbėjo.

Liudytojas S. G. parodė, kad jis R. P. individualios įmonės „M.“ bankroto procedūros vykdymą perėmė 2009 m. liepos mėnesį iš K. Š. Jam perėmus vykdymą, kreditoriniai reikalavimai buvo nustatyti, sandoriai patikrinti, o jo pagrindinis darbas buvo turto pardavimas, kreditorinių reikalavimų koregavimas, susirinkimų sušaukimas, tolimesnė bankroto procedūra. Šioje byloje tyrimą atliko Valstybinė mokesčių inspekcija, ilgą laiką dirbo dvi specialistės, medžiaga yra pateikta teismui. Jie mokesčių inspekcijos tyrimui teikė visą eilę medžiagos, dokumentus, kurių prašydavo. Valstybinė mokesčių inspekcija dirbo ir nagrinėjo ne vien įmonę „M.“, bet nagrinėjo su ja susijusias kitas įmones tuose sandoriuose, todėl mano, kad jie tą tyrimą atliko pakankamai atidžiai. N. M. inspekcija ir skųsti patikrinimo akto nebuvo pagrindo. Tuo labiau, kad nebuvo jokių skundų iš kaltinamojo pusės tuo metu. Šiaulių apygardos teismui ieškinio dėl individualios R. P. įmonės „M.“ tyčinio bankroto pripažinimo nebuvo pateikę, nes aiškių motyvų nerado, nenustatė tokių aplinkybių, kad būtų sąmoningai vedama prie bankroto. Bankroto byloje atsiskaityta buvo su pirmos eilės kreditoriais darbuotojais, su mokesčių administratoriais, tai yra, su SODROS Pakruojo skyriumi, Valstybine mokesčių inspekcija tuo lygiu, iki kol nebuvo patvirtintas naujas kreditorinis reikalavimas pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos atliktą tyrimą ir surašytą aktą. Iškėlus bankroto bylą, Šiaulių apygardos teismas uždeda areštą, tačiau įmonės „M.“ turtas jau buvo areštuotas iki bankroto iškėlimo, kadangi įmonė turėjo nemažai skolų, areštus dėjo teismai, antstoliai, todėl administratorius kreipėsi į apygardos teismą ir visi areštai buvo panaikinti tam, kad būtų galima realizuoti turtą. Turtas yra parduotas, o gautos lėšos už jį yra kaupiamojoje sąskaitoje. Yra likęs tik vienas ginčytinas klausimas dėl 28 ha žemės, kuris nagrinėjamas Apeliaciniame teisme. Paskutiniai kreditoriniai reikalavimai buvo patvirtinti 2012 m. kovo 7 d. nutartimi. Pagrinde koreguojami buvo arba „Swedbanko“ arba DNB banko kreditoriniai reikalavimai ta nutartimi. UAB „L. Vilnius“, žemės ūkio bendrovė „Ž.“, UAB „A.g.“, UAB „R.“ yra patvirtinti kreditoriniai reikalavimai. Ūkininkų V. kreditorinių reikalavimų nėra. Tiksliai neatsimena, bet atrodo, kad bankroto bylą inicijavo UAB „L. Vilnius“. Neatsimena ir negali pasakyti, ar R. P. turėjo Valstybinės mokesčių inspekcijos patikrinimo aktą, ar buvo su juo susipažinęs, bet mano, kad turėjo su juo susipažinti, kadangi Valstybinės mokesčių inspekcijos atliktame tyrime jam teko pastoviai dalyvauti.

Liudytoja G. G. parodė, kad individualioje R. P. įmonėje „M.“ dirbo vadybininke, dirbo nuo 2006 m. rugsėjo 6 d. iki 2008 m. gegužės 23 d. Įmonėje buvo pastatyti nauji bokštai grūdams. Paskutinius metus dirbo prie grūdų priėmimo, supylimo į bokštus, vadovaudavo technikai, kad vyktų grūdų priėmimas, dirbtų žmonės. Prižiūrėdavo 8 bokštus po 1000 tonų. Grūdus pardavimui atveždavo rajono ūkininkai. Kažkiek skelbdavosi laikraštyje, kad superka grūdus. Vieną skelbimą yra dėjusi ji, dėjo „M.“ vardu, skelbimo tekstą nurodydavo vadovas P. Ji nesitardavo su ūkininkais dėl grūdų pardavimo, pirkimo, tardavosi pats P. Ūkininkai grūdus atveždavo savo transportu. Ji priimdavo grūdus, pasverdavo, paimdavo laboratoriniam tyrimui, surašydavo priėmimą, įtraukdavo į sąrašus. Surašydavo laisvos formos lapelį ir duodavo tam, kas atvežė grūdus, o po to grūdai buvo išpilami. Kartais prie grūdų dirbdavo ir papildomi darbuotojai. Savininkas ieškodavo laborantės-svėrėjos, bet prasidėjus sezonui ir neradus svėrėjos-laborantės dirbdavo ji viena ką tik reikėdavo. Pasvėrus, nustačius grūdų drėgnumą, šiukšlėtumą įtraukdavo į sąrašus, atvežusių grūdus. Šį sąrašą įtraukdavo į kompiuterį, po to atspausdindavo ir nunešdavo į buhalteriją. Iki to sąrašo nunešimo į buhalteriją, susiskambindavo su buhaltere S. ir pasakydavo, kad iš tokio ir tokio žmogaus priėmė grūdus. Tam žmogui duodavo tą išrašytą lapelį, kuriame užrašydavo vardą, pavardę, kokius grūdus atvežė, kiek atvežė ir pasirašydavo. Žmogus su lapeliu eidavo į buhalteriją dėl apmokėjimo. Nė vienas pavienis ūkininkas grūdų neatveždavo su važtaraščiu. Stambesnės firmos atveždavo grūdus su važtaraščiais. Ji buhalterijos netvarkydavo, jos darbas buvo grūdų priėmimas, kad gerai dirbtų technika, kad dirbtų žmonės. Visi, kurie veždavo grūdus, prieš atveždami būdavo susiderinę su P. P. jai pasakydavo, kad tokia, ar toks atveš tiek ir tiek grūdų. Kai tik atveždavo grūdus, ji telefonu tuojau informuodavo buhalteriją. Taip pat būdavo ir dėl grūdų pardavimo. P. paskambindavo ir pasakydavo, kad atvažiuos tas ir tas pasikrauti grūdų, nurodydavo kiekį, atvažiuodavo su savo transportu, bet kartais veždavo ir jų įmonės transportas. Ji žinodavo, kad tiek ir tiek turi išsivežti grūdų per savaitę, ar per mėnesį, todėl sekdavo grūdų išvežimą. Išvežant grūdus, ji pildydavo krovinio važtaraštį, įrašydavo, kad R. P. įmonė „M.“ atkrauna tam ir tam, nurodydavo grūdų kiekį, svorį, užrašydavo datą. Atkraunant grūdus juos pasverdavo. Prie važtaraščio dar pridėdavo kokybės nustatymo pažymėjimą. Vesdavo išvežamų grūdų apskaitą, suvestinę ir mėnesio gale atiduodavo buhalterijai. Krovinio važtaraščius pasirašydavo tas, kas atkraudavo, bet pasirašydavo ir tas asmuo, kuris išsiveždavo grūdus (vairuotojas). Važtaraščių rašydavo du egzempliorius, iš kurių vienas likdavo įmonei, o kitas tam, kas išsiveža grūdus. Grūdų priėmimo aktai, kurie atsirado vėliau (direktorius juos jai padavė) buvo rašomi tada, kai grūdus veždavo stambios įmonės, tokios, kaip „Vikeda“, „K.“, visų pavadinimų nebeprisimena. Nėra taip buvę, kad grūdai negauti, o jau rašomi dokumentai, tokio nurodymo P. nebuvo davęs. Kol nebuvo laborantės-svėrėjos, visą tą darbą dirbdavo ji. Apie grūdų užpajamavimą kažkokios specialios formos ji neturėjo, nes niekas nedavė, tik pati laisva forma vedė į kompiuterį, kad žinotų grūdų apskaitą, nes direktorius visada klausdavo, kiek yra grūdų. Jai dirbant, nebuvo nė vienos metinės inventorizacijos. Apie ūkinę buhalterinę veiklą nieko negali pasakyti. Kuo kaltinamas P. taip pat nieko negali pasakyti. Iš pradžių įmonėje ji nedirbo prie grūdų, prie grūdų pradėjo dirbti nuo 2007 metų sezono. Grūdų priėmimo sezonas prasideda nuo liepos ar rugpjūčio mėnesio. Ne sezono metu grūdai taip pat buvo priimami, gal ne tokie masiniai, kaip sezono metu, bet būdavo priimami. Grūdų bokštai (sandėliai) buvo K. seniūnijoje, o buhalterija buvo Pakruojyje ir į Pakruojį žmonės važiuodavo su tais jos išrašytais lapeliais. Ji atlikdavo tik pirminę apskaitą, kiek atvežta, kiek išvežta grūdų ir po to duomenis pateikdavo buhalterijai.

Liudytoja D. S. parodė, kad R. P. įmonėje „M.“ dirbo nuo 1997 m. gegužės 5 d. iki 2008 m. rugpjūčio 8 dienos. Iš pradžių dirbo sandėlininke (parduotuvės prekių sandėlininke), paskutiniu metu dirbo apskaitininke. Kaip apskaitininkė tvarkė alaus akcizo dokumentų išrašymą ir alaus pardavimo sąskaitas. Nebeatsimena, nuo kurio laiko išrašydavo grūdų pirkimo, pardavimo sąskaitas, išrašydavo, kai pasakydavo pats savininkas. Už grūdus ji nebuvo atsakinga. Savininkas pats nurodydavo išrašyti grūdų pirkimo, ar pardavimo sąskaitas, nurodydavo kam išrašyti. Kartais paskambindavo grūdų sandėlininkė G. ir pasakydavo, kad išrašytų grūdų pirkimo sąskaitas, nurodydavo kam išrašyti ir ji išrašydavo. Jeigu būdavo grūdų pirkimas, išrašydavo grūdų pirkimo sąskaitą, o jeigu būdavo grūdų pardavimas, išrašydavo grūdų pardavimo sąskaitą. Sąskaitas kartais pasirašydavo ji, o kartais pats P. Sąskaitą turi pasirašyti tas, kas ją išrašo, antspaudas nebuvo dedamas. Sąskaitos būdavo atiduodamos tam, kas pirkdavo grūdus, arba atveždavo pardavimui, arba sąskaitas pasiimdavo pats P. Kaina buvo derinama su P. Ūkininkai ateidavo ir atsinešdavo raštelį, kurį būdavo išrašiusi sandėlininkė G. Ji dar pasiskambindavo G. ir pasitikslindavo, ar tikrai atvežė, po to susiderindavo su savininku ir tik tada išrašydavo sąskaitą. Sandėlininkės raštelyje būdavo nurodytas grūdų kiekis, kaina, ūkininko pavardė, bet dėl kainos dar reikėdavo derintis su savininku P. Ji sėdėdavo priimamajame ir būdavo kaip administratorė, priimdavo dokumentus. Buhalterijoje dirbo ne viena buhalterė, buvo vyriausia buhalterė. Jai atrodo, kad tuo metu dirbo trys buhalterės, tai yra, G., B., S., o vyriausia buhalterė buvo R.. Daugiau jokių dokumentų iš G. negaudavo, išskyrus raštelius, kuriuos atnešdavo patys ūkininkai. Gerai nebeatsimena, mėnesio gale gal būdavo koks sąrašas, kažkoks bendras sąrašas ūkininkų, atvežusių grūdus, koks kiekis grūdų yra sandėlyje. Krovinio važtaraščius dar gaudavo iš G. Grūdų pirkimo-pardavimo sąskaitas išrašydavo ji ir atiduodavo P., arba pačiam ūkininkui. Vienas sąskaitos egzempliorius likdavo įmonėje. Grūdų kainą pasakydavo P. ir tą kainą ji nurodydavo išrašomoje sąskaitoje. Kaip ir kas vykdavo toliau (apmokėjimas) ji nieko nežino. P. paliepimu būdavo išrašomos ir išankstinės sąskaitos. Jai atrodo, kad išankstines sąskaitas yra rašiusi UAB „Saerimner“, ūkininkams A., L., ŽŪB „K.“, UAB „Šiaurės vilkas“. Visas išrašytas sąskaitas ji suvesdavo į kompiuterinę apskaitą. Nėra pasitaikę, kad kokios sąskaitos neįvestų į kompiuterinę buhalterinę apskaitą. Išrašydama PVM sąskaitas faktūras, jose nurodydavo visus reikiamus rekvizitus. Nėra išrašiusi tokių sąskaitų, kuriose nebūtų nurodžiusi visų reikiamų rekvizitų. Ji žino, kad grūdų sandėliai buvo K., o kur buvo konkrečiai ir kiek tų sandėlių buvo, nežino. Grūdų sandėlių inventorizacijose ji nedalyvaudavo. Jos pagrindinis darbas buvo prekyba.

Liudytoja G. R. parodė, kad R. P. individualioje įmonėje „M.“ pradėjo dirbti nuo 2003 m. sausio 30 d. ir dirbo iki 2008 m. rugsėjo 15 d., dirbo vyriausia buhaltere. Į jos pareigas įėjo atsiskaitymai su mokesčiais, SODRA, suvesti galutines ataskaitas, patikrinti, ar teisingai suvesti dokumentai, atliktos operacijos. Apskaita buvo tvarkoma su kompiuterine buhalterine programa „Agma“. Sąskaitas į kompiuterinę programą suvesdavo buhalterė, nes buhalterių buvo ne viena ir konkrečiai, kuri suvesdavo sąskaitas, reikėtų pasižiūrėti į dokumentus. Buhalterė užpajamuodavo, o ji pasiimdavo sąskaitas ir pasitikrindavo su suvedimu į kompiuterinę programą, nes darydavo galutines ataskaitas. Sąskaitas dėl grūdų išrašinėdavo S., išrašydavo savininko P. paliepimu. P. nurodydavo, kiek išrašyti, nurodydavo grūdų kainą. Stambesni grūdų pirkėjai buvo „R.“, „L.“, visų neatsimena. Grūdų kainos būdavo nurodytos sutartyse. Jeigu sutartys būdavo sudarytos anksčiau, rinkos kainos keisdavosi, tada grūdų kainą nurodydavo savininkas. Su ūkininkais, įmonėmis, firmomis, su kuriomis vyko grūdų prekyba, ji nebendravo. Ji tvarkydavo tik dokumentus. Žiūrėdavo, kad būtų apmokėtos grūdų pirkimo sąskaitos ir gauti pinigai už parduotus grūdus. PVM sąskaitas faktūras pasirašydavo tas asmuo, kuris jas išrašydavo, o vadovo, buhalterio parašai nėra privalomi rekvizitai. Jai neteko bendrauti su ūkininkais A. ir A. V., tik ateidavo V. su įgaliojimu, nes ūkininkų A. ir A. V. ūkio reikalus tvarkė R. V. Vieną kartą V. atėjusi prašė išduoti sąskaitų kopijas. Tai buvo tuo metu, kai įmonei „M.“ jau buvo paskelbtas bankrotas. V. ji patarė kreiptis į bankroto administratorių. V. paklausus, kur padėjo sąskaitas, atsakė, kad suplėšė. Bankroto administratoriaus leidimu V. buvo išduotos sąskaitų kopijos (iš programos atspausdino sąskaitų kopijas). Kokių konkrečiai sąskaitų prašė V., ji nebeatsimena. Ji pildydavo ataskaitas ir PVM deklaracijas, pildydavo pagal suvestinę, pagal dokumentus. Įmonei „M.“ bankrotas yra iškeltas dėl to, kad su UAB „L.“ neatsiskaitė už grūdus. Kokiuose sandėliuose buvo sandėliuojami įmonės „M.“ grūdai, ji nežino. Inventorizacijos buvo daromos. Įsakymu buvo sudaroma inventorizacijos komisija, tačiau ji inventorizacijose nedalyvaudavo, nes nebūdavo įtraukta. Mano, kad įmonės „M.“ ūkinė ir finansinė apskaita buvo vedama tvarkingai. Žino, kuo yra kaltinamas P. Į klausimus, kodėl atsirado pelno mokesčio ir PVM nepriemokos, liudytoja parodė, kad visas ataskaitas pildė iš pirminių dokumentų, kad jai mokesčių inspekcijos (atstovės S.) buvo paaiškinta, jog parduodant grūdus ne pagal sutartį, o mažesne kaina, tai tiek ir sumokama PVM. Iki bankroto iškėlimo mokesčių inspekcija tikrino įmonę ir jokių pažeidimų nenustatė (dėl PVM, dėl grūdų pirkimo). Tvirtina, kad įmonės apskaita buvo vedama tvarkingai. Neprisimena, ar įmonė liko skolinga V., tačiau atsimena, kad pavedimai tikrai buvo daryti. A. ir A. V. ūkių pinigai buvo pravedami į V. sąskaitą, nes ji buvo pateikusi įgaliojimą, kad jų sąskaitas valdo jinai.

Žemesnės instancijos teismas

ŽŪB „Ž.“ 2008-05-26 serija GED Nr. 4253043 už 2782095,00 Lt + PVM 500777,10 Lt, iš viso už 3282872,10 Lt;

Žemesnės instancijos teismas

tai R. P. IĮ „M.“ savininkas R. P., įrašydamas į apskaitą dokumentus, kuriuose įrašyti duomenys apie ūkinės operacijos turinį neatitinka tikrovės, pažeidė LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, kuriose nurodyta, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, 13 straipsnio 1 dalies nuostatas (apskaitos dokumentų rekvizitai) ir 3 dalies nuostatas – kuriose nurodyta, kad įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius 1, 2 ir 4 dalyse nurodytus rekvizitus (galioja nuo 2003-07-23 pagal LR įstat. Nr. IX-1668).