Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo „Swedbank“ AB ieškinį atsakovui R. G., tretysis asmuo S. G., dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

dydžio ,,Swedbank“, AB skolinimosi rizikos ir pelno maržą, už negrąžintą pagal Sutartį 5000,00 Eur dydžio kredito sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo dienos iki visiško kredito grąžinimo bankui dienos, 5 procentų dydžio metines įstatymines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas - 113 Eur žyminį mokestį. Atsakovui nepateikus atsiliepimo į pareikštą ieškinį, prašo priimti sprendimą už akių.

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (viešo paskelbimo būdu), tačiau atsakovas per nustatytą terminą nepateikė teismui atsiliepimo į ieškinį. Nesant atsakovo atsiliepimo į ieškinį ir prašymo dėl nepriėmimo sprendimo už akių, o ieškovui prašant tokį sprendimą priimti, priimtinas sprendimas už akių (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 str. 4 d.).

Motyvuojamoji dalis

Formaliai įvertinus byloje pateiktus įrodymus, ieškinys tenkintinas.

Iš teismui pateiktų dokumentų matyti, kad „Swedbank“, AB, ir S. G., 2008-05-09 pasirašė kredito sutartį Nr. 08-047562-FA, kurios sąlygos buvo keistos/papildytos vėlesniais susitarimais, o 2011-04-14 Susitarime Nr.08-047562-FA/08-087559-FA/09-023887-FA-3 dėl 2008-05-09 kredito sutarties Nr. 08-047562-FA pakeitimo, remiantis kuria jai buvo suteikta 129986,08 Eur paskola. Bankas ir R. G. 2011-04-14 pasirašė laidavimo sutartį Nr.08-047562-LA1/08-087559-LA1/09-023887-LA1, remiantis kuria R. G. laidavo, kad S. G. įvykdys visus įsipareigojimus pagal kredito sutartį. S. G. užtikrindama savo įsipareigojimų pagal Sutartį įvykdymą, 2008-05-13 hipotekos lakštu, identifikacinis kodas 03120080006231, Bankui įkeitė 0,7842 ha ploto žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), ir 2008-08-08 hipotekos lakštu, identifikacinis kodas 03120080010204, Bankui įkeitė gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini). Kadangi S. G. savo sutartinių įsipareigojimų Bankui neįvykdė, nustatytu laiku suteikto kredito negrąžino bei neatliko kitų privalomų mokėjimų, dėl to Sutarties ir Laidavimo sutarties nustatyta tvarka Bankas raštu kreipėsi į Kredito gavėją S. G. ir laiduotoją R. G., su pasiūlymu taikiai spręsti susidariusią situaciją, įvykdant uždelstus sutartinius įsipareigojimus per papildomai nustatytą terminą, bet jiems nevykdant savo įsipareigojimų, Bankas Sutartį vienašališkai nutraukė bei kreipėsi dėl priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto. Pardavus įkeistą turtą buvo grąžinta tik dalis skolos - 46 060,42 Eur. S. G. skola Bankui pagal Sutartis skolos paskaičiavimo dokumente nurodytai Skolos paskaičiavimo dienai yra 111 516,96 Eur, tačiau šiuo metu nežinant atsakovo R. G. turtinės padėties, Bankas prašo priteisti šiuo ieškiniu tik dalį skolos, tai yra tik 5 000,00 Eur išduoto ir negrąžinto kredito sumos.

Atsakovui R. G. Banko 2016-01-14 raštu Nr.SR/16-1260 buvo pranešta apie likusią skolą ir jis buvo įspėtas apie Sutarties ir Laidavimo sutarties nevykdymo pasekmes, tačiau Sutarčių pažeidimų nepašalino.

Remiantis CK 6.189 straipsnio 1 dalimi, teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Pagal CK 6.200 straipsnį, šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. Pagal CK 6.81 straipsnio 1 dalį, kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis, o šios straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad bendrai laidavę asmenys atsako kreditoriui solidariai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis.

S. G. ir R. G. neįvykdė savo įsipareigojimų „Swedbank“ AB pagal 2008-05-09 Kredito sutarties Nr. 08-047562-FA (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) ir laidavimo sutarties Nr.08-047562-LA1/08-087559-LA1/09-023887-LA1 nurodymus, todėl vertintina, kad atsakovas ir trečiasis asmuo pažeidė CK 6.200 straipsnio, 6.870 straipsnio, 6.873 straipsnio reikalavimus bei savo įsipareigojimus pagal minėtas kredito ir laidavimų sutartis.

Laidavimas yra vienas iš prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų (CK 6.70 straipsnio 1 dalis). Laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės (CK 6.76 straipsnio 1 dalis). Prievolės, kylančios iš laidavimo sutarties, turinys yra laiduotojo įsipareigojimas, skolininkui pažeidus laidavimu užtikrintą prievolę, įvykdyti ją kreditoriui kartu su skolininku. Šios prievolės kreditoriui mastą paprastai nulemia skolininko atsakomybės už prievolės pažeidimą mastas. Kitoks laiduotojo atsakomybės mastas gali būti nustatytas laidavimo sutartyje, kai laiduotojas prisiima ne visišką, o dalinę atsakomybę už skolininką (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimą, priimtą civilinėje byloje AB DNB bankas v. A. J., S. J., bylos Nr. 3K-P-537/2011).

Teismas pažymi, kad laiduotojų prievolės akcesoriškumas reiškia šios prievolės apimties priklausomumą nuo užtikrintos prievolės apimties, o solidarumas – kreditoriaus pasirinkimo teisę – kam ir kaip pareikšti reikalavimą.

Kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek pagrindinis skolininkas ir laiduotojas bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis).

Remiantis CK 6.78 straipsnio 3 dalimi, laidavimu užtikrinamas ir su pagrindine prievole susijusių papildomų (šalutinių) prievolių užtikrinimas. Laiduotojas atsako tiek pat kaip ir skolininkas (už palūkanų sumokėjimą, už nuostolių atlyginimą, už netesybų sumokėjimą), jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis (CK 6.81 straipsnio 2 dalis). Kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis (CK 6.81 straipsnio 1 dalis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015)

Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytų procesinių palūkanų priteisimo iš laiduotojo, yra konstatavęs, kad procesinių palūkanų mokėjimas kaip civilinė atsakomybė kyla iš laiduotojo neteisėtų veiksmų – pinigų nesumokėjimo geruoju, esant jo galiojančiai prievolei grąžinti pinigus kreditoriui už kitą asmenį; jeigu pagrindinis skolininkas negrąžina paskolos ir dėl jos priteisimo teisme pareiškiamas ieškinys už skolininką laidavusiam asmeniui, kuris irgi geruoju nevykdė savo prievolės pagal laidavimo sutartį, tai savo prievolės nevykdęs laiduotojas yra tinkamas skolininkas pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį dėl palūkanų priteisimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-553/2008).

CK 6.37 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad palūkanos pagal prievoles gali būti nustatytos įstatymuose arba šalių susitarimuose. LR CK 6.881 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga (kreditorius) įsipareigoja suteikti kredito gavėjui sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis pinigines lėšas (kreditą), o kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas. Kasacinis teismas yra suformavęs praktiką, pagal kurią išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos: palūkanos, atliekančios mokėjimo (t.y. užmokesčio už pinigų skolinimąsi) funkciją, ir palūkanos, atliekančios kompensacinę (minimalių nuostolių negautų pajamų pavidalu atlyginimo) funkciją. Mokėjimo funkciją atlieka palūkanos, mokamos už naudojimąsi suteiktos paskolos suma. CK 6.872 straipsnio 1 dalyje, kuri reglamentuoja paskolos sutarties palūkanų nustatymą ir skaičiavimą, nustatyta, kad palūkanų (pelno palūkanų) už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu.

Kasacinis teismas (žr. LAT 2010 12 09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010) yra pasisakęs jog sutarties šalių ginčo dėl sudarytos sutarties įsipareigojimų vykdymo atveju yra svarbu vadovautis šalių sutartomis sąlygomis ir įsipareigojimais, įtvirtintais sutartyje, ir nuo jų nukrypti tik esant atitinkamiems nurodytiems atvejams, taikant ne sutarties, bet įstatymo nuostatas. Be to, atkreiptinas dėmesys į CK 6.221 straipsnio, reglamentuojančio sutarties nutraukimo teisinius padarinius, 3 dalyje įtvirtintą nuostatą, kad sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. Paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi paskolos suma mokėjimo tuo atveju, jei paskolos davėjas nutraukia paskolos sutartį paskolos gavėjui pažeidus įsipareigojimus grąžinti suteiktą paskolą ir mokėti sutartas palūkanas nustatytu terminu, išskyrus atvejus, jei tai nustatyta paskolos sutartyje.

Iš šalių sudarytos sutarties 5.1 punkto matyti, jog šalys susitarė, kad palūkanos pradedamos skaičiuoti nuo pirmos kredito išmokėjimo ir skaičiuojamos iki viso Kredito grąžinimo Bankui dienos. Sutarties 5.2. punkte numatyta atsakovės pareiga palūkanas mokėti grafike nurodytą mokėjimo dieną. Kredito sutartimi tretysis asmuo S. G. įsipareigojo mokėti kintamas metines palūkanas, kurios apskaičiuojamos imant palūkanų keitimo dieną REUTERS informacinėje sistemoje paskelbtą šešių mėnesių EURIBOR (Europos tarpbankinė palūkanų norma), už kurią bankai pageidauja (pasiruošę) paskolinti lėšas eurais kitiems bankams (jei palūkanų keitimo dieną tokia Europos tarpbankinės rinkos palūkanų norma nėra paskelbta, naudojama paskutinė prieš palūkanų keitimo dieną paskelbta minėto rodiklio reikšmė), ir pridedant 1,300 proc. metų palūkanų dydžio „Swedbank“, AB skolinimosi rizikos ir pelno maržą, ir kurios kiekvienų metų balandžio 20 ir lapkričio 20 d. d. keičiamos šešiems mėnesiams į priekį imant palūkanų keitimo dieną REUTERS informacinėje sistemoje paskelbtą šešių mėnesių EURIBOR (Europos tarpbankinė palūkanų norma), ir pridedant 1,300 proc. metų palūkanų dydžio „Swedbank“, AB skolinimosi rizikos ir pelno maržą. Šioje sutartyje tiesiogiai nustatyta, kad sutartinės palūkanos pradedamos skaičiuoti nuo pirmos mėnesinės išmokos sumos išmokėjimo dienos ir skaičiuojamos iki viso kredito grąžinimo bankui dienos (sutarties 5.1. punktai). S. G. prievolė pagal kredito sutartį galioja iki ji (ar laiduotojas) įvykdys ieškovui visus savo įsipareigojimus pagal sutartį (sutarties 15.1. punktas), t.y. grąžins kreditą, sumokės palūkanas ir kitus sutartyse numatytus mokėjimus. Taigi nagrinėjamu atveju šalys, sudarydamos sutartį, susitarė dėl mokėjimo už naudojimąsi suteiktos paskolos suma funkciją atliekančių palūkanų mokėjimo iki visiško skolos grąžinimo dienos tuo atveju, kai paskolos gavėjas pažeidžia sutartyje nustatytus įsipareigojimus ir paskolos davėjas kreipiasi į teismą dėl pažeistų teisių gynimo. CK 6.221 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sutarties nutraukimas neturi įtakos tų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. Kadangi sutarties šalys susitarė dėl sutartinių kintamo dydžio palūkanų, jų mokėjimo ir skaičiavimo tvarkos t.y. iki viso kredito grąžinimo bankui dienos, todėl ieškovo reikalavimas priteisti ieškovui sutartines palūkanas kaip atlyginimą už naudojimąsi suteikto kredito suma iki visos kredito sumos grąžinimo, laikytinas tinkamu ir pagrįstu.

Atsakovas praleido terminą įvykdyti piniginę prievolę, todėl pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d. iš ieškovo priteistinos 5 (penkių) procentų dydžio procesinės metinės palūkanos už priteistą 5000,00 Eur sumą nuo bylos iškėlimo dienos, t. y. 2013-03-23 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kadangi ieškinys tenkintinas visiškai, ieškovui iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos 113 Eur žyminis mokestis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 80 str., 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 259, 285, 286 straipsniais ir 287 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo R. G., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovui „Swedbank“, AB į. k. 112029651, 5000,00 Eur (penkių tūkstančių eurų) skolą, kintamas metines palūkanas, kurios apskaičiuojamos imant palūkanų keitimo dieną REUTERS informacinėje sistemoje paskelbtą šešių mėnesių EURIBOR (Europos tarpbankinės rinkos palūkanų norma), už kurią bankai pageidauja (pasiruošę) paskolinti lėšas eurais kitiems bankams (jei palūkanų keitimo dieną tokia Europos tarpbankinės rinkos palūkanų norma nėra paskelbta, naudojama paskutinė prieš palūkanų keitimo dieną paskelbta minėto rodiklio reikšmė), ir pridedant 1,300 proc. metų palūkanų dydžio ,,Swedbank“, AB skolinimosi rizikos ir pelno maržą, ir kurios kiekvienų metų balandžio 20 d. ir lapkričio 20 d. keičiamos šešiems mėnesiams į priekį imant palūkanų keitimo dieną REUTERS informacinėje sistemoje paskelbtą šešių mėnesių EURIBOR (Europos tarpbankinės rinkos palūkanų norma) ir pridedant 1,300 proc. metų palūkanų dydžio ,,Swedbank“, AB skolinimosi rizikos ir pelno maržą, už negrąžintą pagal Sutartį 5000,00 Eur dydžio kredito sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo dienos iki visiško kredito grąžinimo bankui dienos, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 5000,00 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2016-03-23, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 113 Eur (vieno šimto trylikos eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 (dvidešimt) dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali paduoti Šiaulių apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 str. nustatyta tvarka.

Ieškovas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.