Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Pranešėja Audronė KartanienėTeisėjas Miroslavas Gvozdovičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-537-303/2013Teisminio proceso Nr. 1-15-1-00851-2012-7Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.3.1. (S)

2013 m. liepos 9 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Audronės Kartanienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 2 d. nuosprendžio, kuriuo P. B. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje, 284 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu dvejiems metams, pagal BK 187 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu devyniems mėnesiams, pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu vieneriems metams.

BK 63 straipsnio 1, 5, 6 dalių pagrindu subendrinus paskirtas bausmes jų apėmimo būdu, subendrinta bausmė P. B. paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams šešiems mėnesiams.

BK 64 straipsnio 1, 3 dalių pagrindu dalinio sudėjimo būdu subendrinus skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę su Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2010-10-28 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme, galutinė subendrinta bausmė P. B. paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams devyniems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš P. B. priteista A. T. – 1425,50 Lt, A. P. – 500 Lt, Valstybinei ligonių kasai – 149,88 Lt turtinės žalos atlyginimas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. B. nuteistas už tai, kad pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą: 2012-10-07, laikotarpyje nuo 14.00 val. iki 19.30 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, sulaužęs A. P. priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), durų spyną ir medinę staktą, įsibrovė į butą, iš kur pagrobė A. T. priklausantį turtą: DVD grotuvą „Samsung“, 286 Lt vertės, 32 vnt. kompaktinių plokštelių su filmais, vienos plokštelės kaina 8 Lt, iš viso 256 Lt vertės, 1 litro butelį degtinės, 10 Lt vertės, 2 pakelius cigarečių „Magnat“, vieno pakelio kaina 1,25 Lt, iš viso 2,50 Lt vertės, 2 atsuktuvus, vieno kaina 2,50 Lt, iš viso 5 Lt vertės, elektrinę barzdaskutę „Braun“, 42 Lt vertės, mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“, 80 Lt vertės, gręžtuvą, 220 Lt vertės, gręžtuvą-perforatorių „Bosh“, 100 Lt vertės, klausos aparatą, 280 Lt vertės, 300 litų. Iš viso P. B. pagrobė turto už 1581,50 Lt, tuo padarydamas nukentėjusiajam A. T. 1581,50 Lt turtinę žalą, t.y. P. B. nuteistas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą.

Taip pat P. B. nuteistas už tai, kad sugadino svetimą turtą: 2012-10-07, laikotarpyje nuo 14.00 val. iki 19.30 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, sulaužė A. P. priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), durų spyną ir medinę staktą, 500 Lt vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajai A. P. 500 Lt turtinę žalą, t.y. P. B. nuteistas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 1 dalyje, padarymą.

P. B. nuteistas už tai, kad viešojoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką: 2012-11-06, apie 21.00 val., viešoje vietoje ant laiptų prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), priėjęs prie I. J. be priežasties 1 kartą kumščiu sudavė jai į pilvą, 1 kartą kumščiu sudavė į kairę akį. A. J. nuėjus į savo butą Nr. 14, P. B., spirdamas koja, sulaužė durų spyną ir užėjęs į vidų 1 kartą kumščiu sudavė A. J. į kairį žandikaulį, tuo padarydamas nukentėjusiajai poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, muštinę žaizdą kairiajame antakyje, žaizdą viršutinėje lūpoje, 21,22 dantų vainikėlių lūžimą, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Šiuo savo įžūliu elgesiu P. B. demonstravo nepagarbą aplinkiniams, aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t.y. P. B. nuteistas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnio 1 dalyje, padarymą.

Teismo posėdyje nuteistasis P. B. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo P. B. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam P. B. bausmę už atskiras veikas, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, kitas bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes.

P. B. skundžiamu teismo nuosprendžiu yra nuteistas už tris nusikalstamas veikas, iš kurių viena - nuosavybei, pagal įstatymą priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 4 d.). Be to, kaip rodo bylos duomenys, šios veikos pastarajam nebuvo atsitiktinės: P. B. praeityje ne kartą teistas, tame tarpe ir už analogiško pobūdžio veikų padarymą, teistumas neišnykęs, dirba epizodiškai, daro teisės pažeidimus, už ką ne kartą yra baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nemoka, bei, spendžiant iš bylos duomenų, linkęs piktnaudžiauti alkoholiu (1 t. b.l. 129-133, 134, 135).

P. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Ir pagrįstai.

Nors, kaip teigia nuteistasis, jis savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiųjų bei sutinka atlyginti padarytą žalą, tačiau tai nebuvo pagrindas pirmosios instancijos teismui pripažinti kaip aplinkybę, lengvinančią P. B. atsakomybę. Teismų praktikoje kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis pripažįstamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tik tuomet, kai asmuo tai daro savo noru, o ne verčiamas objektyvių aplinkybių, kaip kad nagrinėjamu atveju. Iš bylos duomenų matyti, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylą nagrinėjant teisme, P. B. kaltu prisipažino tik iš dalies, neigdamas tam tikras faktines aplinkybes dėl naudoto fizinio smurto nukentėjusiosios A. J. atžvilgiu bei nepripažindamas dalies, jam inkriminuotų daiktų vagystės. Todėl vėliau, ikiteisminio tyrimo institucijų surinktų ir teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų nulemtas nuteistojo prisipažinimas, pagrįstai nebuvo pripažintas, kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, juolab, kad iš bylos duomenų nematyti, kad nuteistasis neigiamai vertintų savo poelgį ar išgyventų dėl padarytų veiksmų. Tai, kad nuteistasis P. B. savo noru gražino dalį iš nukentėjusiojo pavogtų daiktų, vertintina teigiamai, tačiau ši aplinkybė taipogi negali būti pripažinta lengvinančia apelianto atsakomybę aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte, kadangi kaltininkas savo noru pažalino tik labai nežymią dalį nukentėjusiajam nusikaltimu padarytos žalos.

Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į visas aukščiau aptartas aplinkybes, daromų nusikalstamų veikų kartotinį pobūdį, tai, kad byloje nėra P. B. atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių, pastarajam, kaip recidyvistui, pagrįstai paskyrė sankcijoje už jo padarytus nusikaltimus numatytą laisvės atėmimo bausmę, kadangi kitos rūšies bausmių P. B. kriminaliniams polinkiams pakeisti nepakanka (BK 56 straipsnio 1 dalis). Nuteistajam paskirtą straipsnio sankcijos ribose numatytą laisvės atėmimo bausmę, kuri savo dydžiu už apysunkį nusikaltimą, nesiekia vidurkio, o už nesunkius nusikaltimus artima arba atitinka vidurkį, vertinti kaip aiškiai per griežtą ir dar labiau švelninti apeliaciniame skunde nenurodžius jokių pagrįstų ir teismo neįvertintų argumentų, nėra pagrindo, pažymint ir tai, kad vien vaiko turėjimo faktas, taipogi nėra vada sumažinti apeliantui paskirtą bausmę. P. B. paskirta bausmė adekvati padarytoms veikoms bei jo asmenybei, ir gali pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės tikslus.

Tačiau pirmosios instancijos teismas bendrindamas nuteistajam A. B. paskirtas bausmes tiek skundžiamu teismo nuosprendžiu, tiek ir su Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2010-10-28 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BPK 328 str. 1 p.).

Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnis reglamentuoja bausmės skyrimą už kelias nusikalstamas veikas, t. y. esant nusikalstamų veikų sutapčiai. BK 63 straipsnio 1 dalyje pasakyta : jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, sudarančios nusikalstamų veikų sutaptį, teismas iš pradžių paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti ar visiškai arba iš dalies jas sudėti. Nepriklausomai nuo bausmių subendrinimo būdo, teismas bausmių bendrinimą turi pradėti atsižvelgdamas į griežčiausią bausmę. Kai bausmės apimamos, griežtesnė bausmė apima švelnesnes ir galutinė subendrinta bausmė prilygsta griežčiausiai iš paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas bausmei. Kai bausmės visiškai sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, pridedamos visos švelnesnės bausmės, o kai sudedamos iš dalies, – prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės.

Bausmių, paskirtų už kelias nusikalstamas veikas, apėmimo taikymo privalomi pagrindai numatyti BK 63 straipsnio 5 dalyje. Čia nustatyta, kad bausmių apėmimą teismas taiko, kai yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis; padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio kodekso 10 ar 11 straipsnius; už vieną nusikalstamą veiką paskirta dvidešimt metų laisvės atėmimo arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos.

Pagal įstatymo prasmę idealioji nusikalstamų veikų sutaptis suprantama kaip atvejis, kai kaltininkas viena veika tuo pačiu metu padaro kelias nusikalstamas veikas, numatytas skirtinguose Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsniuose. Tuo tarpu realioji nusikalstamų veikų sutaptis yra tada, kai kaltininkas keliomis savarankiškomis veikomis padaro dvi ar daugiau savarankiškų nusikalstamų veikų, numatytų tiek skirtinguose, tiek tuose pačiuose Baudžiamojo kodekso straipsniuose ar straipsnių dalyse.

Kaip matyti iš nustatytų bylos aplinkybių, nuteistojo A. B. padarytos veikos – svetimo, t. y. nukentėjusiojo A. T. turto pagrobimas (BK 178 str. 2 d.) ir nukentėjusiosios A. P. turto sugadinimas (BK 187 str. 1 d.) – sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį, nes abi šios veikos, nors ir numatytos skirtinguose Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsniuose, buvo padarytos viena veika tuo pačiu metu, t. y. vagystės metu. Todėl pirmosios instancijos teismas, subendrindamas už šias veikas paskirtas bausmes, pagrįstai taikė jų apėmimo būdą, taip kaip ir numatyta BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkte. Tačiau byloje nustatyta ir tai, kad nuteistasis P. B., be jam inkriminuoto svetimo turto pagrobimo ir jo sunaikinimo, padarė dar vieną nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje. Todėl pirmosios instancijos teismas, subendrindamas skundžiamu teismo nuosprendžiu paskirtas bausmes turėjo taikyti ne tik bausmių, paskirtų pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir BK 187 straipsnio 1 dalį apėmimo, bet ir, sprendžiant iš paskirtos subendrintos bausmės dydžio, dalinio jų sudėjimo su bausme, paskirta pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, būdus (BK 63 straipsnio 4 dalis), pažymint tai, kad teismo nuosprendyje nurodytas bausmių subendrinimo būdas, sudaro prielaidą manyti, kad nepagrįstai buvo pasunkinta nuteistojo teisinė padėtis. Todėl skundžiamas teismo nuosprendis šioje dalyje taisytinas.

Taipogi reikia pastebėti, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl P. B. suėmimo įskaitymo į bausmės atlikimo laiką, kaip tam yra pagrindas, nėra tikslus ir nevisiškai atitinka BK 66 straipsnio prasmę.

BK 66 straipsnio 1 dalyje pasakyta, kad teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas), privalo jį įskaityti į paskirtą bausmę. Kardomajam kalinimui (suėmimui) turi būti prilygintas ir į paskirtą bausmę įskaitomas dėl padarytos nusikalstamos veikos paskirto laikino sulaikymo laikas (BPK 140 straipsnis). Toks spendimas turi būti aiškus ir išsamus, įskaitytinos į bausmę datos, turi būti nurodytos tiksliai.

Kaip matyti iš byloje esančių dokumentų, BPK 140 straipsnio tvarka P. B. buvo sulaikytas 2012-11-07, kardomoji priemonė – suėmimas, jam paskirta 2012-11-09, suėmimo terminas buvo pratęstas iki 2013-05-09 (1 t. b.l. 57, 81-82, 175-177, 2 t. b.l. 67-69). Skundžiamu nuosprendžiu P. B. paskirtos bausmės pradžia nustatyta nuo 2013-05-02. Tokiu būdu, nuteistajam P. B. į bausmės atlikimo laiką turi būti įskaitytas laikas išbūtas suėmime nuo 2012-11-07 iki 2013-05-02.

Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, BK 64 straipsnio 1, 3 dalių pagrindu nepagrįstai subendrino ir skundžiamu teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę su bausme, paskirta Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2010-10-28 nuosprendžiu, kuri jau buvo subendrinta su Vilniaus m. apylinkės teismo 2013-04-11 nuosprendžiu ir apie tai teismas žinojo. 2013-06-14 įsiteisėjus Vilniaus m. apylinkės teismo 2013-04-11 nuosprendžiui, susidarė situacija, kad Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2010-10-28 nuosprendžiu nuteistajam P. B. paskirta ir neatlikta bausmės dalis buvo subendrinta du kartus, tuo nepagrįstai pasunkinant nuteistojo teisinę padėtį. Todėl ir šioje dalyje skundžiamas teismo nuosprendis turi būti taisytinas.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 2 d. nuosprendį pakeisti:

BK 63 straipsnio 1, 4, 6 dalių, 5 dalies 1 punkto pagrindu nuteistajam P. B. skundžiamu teismo nuosprendžiu paskirtas bausmes pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, BK 187 straipsnio 1 dalį ir BK 284 straipsnio 1 dalį subendrinti taikant jų apėmimo bei dalinio sudėjimo būdus ir galutinę subendrintą bausmę P. B. paskirti laisvės atėmimą dvejiems metams ir šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės atlikimo laiką P. B. įskaityti laiką išbūtą suėmime nuo 2012-11-07 iki 2013-05-02.

Nuosprendžio dalį, kuria nuteistajam P. B., BK 64 straipsnio 1, 3 dalių pagrindu subendrinta paskirta bausmė su Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2010-10-28 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, panaikinti.

Kitą nuosprendžio dalį, apeliacinio skundo ribose, palikti nepakeistą.