Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

sekretoriaujant Kristinai Račkauskaitei, dalyvaujant ieškovui K. Ž., atsakovų atstovui adv. Gediminui Gudeliauskui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovų K. Ž. ir L. Ž. ieškinį atsakovams P. K. ir D. K. dėl nekilnojamojo daikto trūkumų šalinimo ir jų nustatymo išlaidų atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

- 13 508 Eur nekilnojamojo daikto trūkumų šalinimo išlaidų;

- 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

- patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

7. Byloje nustatyta, kad 2013-06-26 buvo sudaryta buto bei žemės sklypo dalies pirkimo – pardavimo sutartis, pagal kurią atsakovai P. K. ir D. K. pardavė, o ieškovai K. Ž. ir L. Ž. nupirko 216,63 kv.m. bendro ploto butą su terasa, unikalus Nr. 4400-2253-0409:1188, esantį (duomenys neskelbtini)2, Riešės k., Vilniaus r. (toliau – Butas su terasa), ir 1 / 2 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. 4174-0100-0263, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Riešės k., Vilniaus r. (toliau - Sutartis). Minėtas turtas buvo perduotas 2013-06-28 priėmimo – perdavimo aktu.

Minėtas ekspertas 2016-07-22 ieškovui K. Ž. pateikė Ekspertinio vertinimo aktą, kuriame konstatuoti Buto su terasa statybiniai defektai bei pateiktas paskaičiavimas, kiek kainuotų esamiems defektams pašalinti (viso nurodyta suma 12 908 Eur).

Atsakovai į pakartotinę pretenziją atsakė 2016-09-09 raštu, kuriame iš esmės nesutinka su reikalavimais, laikė juos nepagrįstais.

14. Visų pirma pasisakytina dėl nekilnojamojo daikto kokybės garantijos termino, per kurį gali būti reiškiamos pretenzijos dėl parduoto šio daikto trūkumų.

Iš bylos duomenų matyti, kad ginčo statinys pripažintas tinkamu naudoti 2011-12-08, t.y. surašius deklaraciją apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą. Tad būtent nuo tada ir turi būti skaičiuojamas Buto su terasa garantinis terminas per kurį gali būti pareiškiamos pretenzijos dėl šio daikto trūkumų. Vien tai, kad atsakovai nurodo, jog jie statybos rezultatu faktiškai naudojosi nuo 2008 m., nekeičia byloje nustatytų svarbių aplinkybių (t.y. dokumento dėl statinio pripažinimo tinkamu naudoti surašymo datos), su kurių buvimu įstatymas sieja garantinio termino skaičiavimo pradžią. Pastebėtina ir tai, kad atsakovai nurodė, jog statinio garantinis terminas turėtų būti skaičiuojamas bent jau nuo 2008-06-12, tačiau byloje esanti vėlesnė Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento pažyma Nr. 579 tvirtina, kad 2008-09-02 ginčo statinys buvo nebaigtas statyti, jo baigtumas 96 proc. Tad atsakovų argumentai dėl ankstesnės garantinio termino skaičiavimo pradžios atmestini kaip nepagrįsti.

Tačiau teismas su tokiais atsakovų teiginiais negali sutikti. Visų pirma, minėta nuostata taikytina tuomet, kai nenustatytas daikto kokybės garantijos ar tinkamumo naudoti terminas. Gi nagrinėjamu atveju ginčo statiniui yra nustatytas garantinis terminas, šis terminas nustatytas Statybos įstatyme. Vien tai, kad ieškovai nebuvo su atsakovais sudarę statybos rangos sutarties (CK 6.681 str.) nereiškia, jog ieškovų įsigytam statiniui – Butui su terasa, netaikomi statinio garantijos terminai, numatyti Statybos įstatyme. Toks aiškinimas, kurį pateikia atsakovai, nepagrįstai susiaurintų pirkėjų teises, be to, būtų paneigta Statybos įstatyme įtvirtinta garantija dėl statinių kokybės termino.

16. CK 6.317 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pardavėjas privalo pagal pirkimo – pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui, t.y. jam valdyti nuosavybės (patikėjimo) teise, ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę. Pardavėjo garantija (patvirtinimas) dėl daiktų nuosavybės teisės ir jų kokybės yra, nepaisant to, ar tokia garantija pirkimo – pardavimo sutartyje numatyta, ar ne (garantija pagal įstatymą) (2 d.).

CK 6.327 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, - įprastus reikalavimus. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pardavėjas pagal šį kodeksą atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės parėjimo pirkėjui momentu, net jeigu tas neatitikimas paaiškėja vėliau. Pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris atsiranda po šio straipsnio 3 dalyje nurodyto momento ir kuris yra bet kokios pardavėjo prievolės pažeidimo pasekmė, įskaitant garantijos, kad tam tikrą laiką prekės bus tinkamos naudoti pagal jų įprastą ar specialiai nurodytą paskirtį arba išlaikys aptartas savybes ar charakteristikas, pažeidimą (4 d.).

Konkrečios pardavėjo pareigos, susijusios su daiktų kokybe, reglamentuotos CK 6.333 straipsnyje.

Atsižvelgiant į išdėstytą teisinį reglamentavimą, į byloje nustatytas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad būtent atsakovai yra atsakingi už Buto su terasa trūkumus, kurie atsirado per įstatyme nustatytą šio turto garantinį terminą, nes atsakovai yra šio turto pardavėjai, be to, jie yra ir šio turto statytojai.

17. Kad ieškovams buvo perduotas netinkamos kokybės Butas su terasa iš esmės patvirtina į bylą pateiktas eksperto doc. dr. D. K. ekspertinio vertinimo aktas su priedais (plačiau apie tai pasisakyta sprendimo 19 p.), taip pat kita bylos medžiaga.

Iš nustatytų Buto su terasa trūkumų pobūdžio matyti, kad trūkumai ieškovui negalėjo būti žinomi arba tokie akivaizdūs, jog kiekvienas atidus ir rūpestingas pirkėjas juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.327 str. 2 d., 6.333 str. 2 d.).

Byloje nenustatyta, kad atsakovai (pardavėjai) būtų informavę ieškovus (pirkėjus) apie nurodytus parduodamo daikto trūkumus. Priešingai, Sutarties 5.1 punkte nurodyta, kad pardavėjai pareiškė, jog daiktai yra tinkami naudoti pagal jų paskirtį, neturi akivaizdžių ar esminių trūkumų, nėra paslėptų trūkumų dėl kurių daiktų nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjai ketina juos naudoti, arba dėl kurių daiktų naudingumas sumažėtų tai, kad pirkėjai, apie tuos trūkumus žinodami, arba apskritai nebūtų tų daiktų pirkę, arba nebūtų tiek už juos mokėję. Sutartyje taip pat nurodyta, kad pardavėjams išaiškintos LR CK 6.333 ir 6.334 straipsnių apie pardavėjo atsakomybę už daikto trūkumus ir kokybę turinys (Sutarties 5.2 p.).

18. Taigi, byloje neginčijamai nustatyta, kad atsakovai perdavė ieškovams netinkamos kokybės Butą su terasą.

CK 6.399 straipsnyje nustatyta, kad jeigu pagal nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutartį pardavėjas perduoda pirkėjui netinkamos kokybės daiktą, taikomos šio kodekso 6.334 straipsnio taisyklės, išskyrus pirkėjo teisę reikalauti netinkamos kokybės daiktą pakeisti tinkamu. CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad, jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti, jog pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti.

Pažymėtina, kad ieškovai savo ieškinyje būtent ir remiasi minėta nuostata (CK 6.334 str. 1 d. 3 p.), t.y. prašo priteisti iš atsakovų solidariai išlaidas, reikalingas Buto su terasą trūkumams ištaisyti (12 908 Eur).

19. Ieškovai savo prašomų priteisti išlaidų dydį grindžia eksperto D. K. ekspertinio vertinimo aktu, taip pat prie jo pridėtomis penkiomis lokalinėmis sąmatomis; iš šių dokumentų matyti, kad esamiems defektams pašalinti reikia atlikti darbų už 12 908 Eur.

Atsakovai su tokiu paskaičiavimu nesutinka, pateikė ieškovų pateikto ekspertinio akto dokumentacijos įvertinimą, kurį atliko V. N., turintis statinio statybos vadovo ir ypatingo statinio statybos techninės priežiūros vadovo atestatą; minėto V. N. padaryta išvada, kad daliniam atskirų pastato konstrukcijų remontui atlikti reikalinga 3 697 Eur + PVM.

Teismas, įvertinęs visą bylos medžiagą, daro išvadą, kad ieškovai įrodė, jog esamiems defektams, kurie atsirado dėl netinkamos kokybės Buto su terasa pardavimo, pašalinti reikia būtent 12 908 Eur išlaidų.

Visų pirma, ieškovų pateiktą ekspertinio vertinimo aktą ir prie jo pridėtas penkias lokalines sąmatas surašė kvalifikuotas specialistas, t.y. doc. dr. D. K., kuris yra įrašytas į Teismo ekspertų sąrašą, taip pat dėsto Vilniaus Gedimino technikos universitete; jis turi: statinio projekto ekspertizės dalies vadovo ir ypatingo statinio dalinės ekspertizės vadovo kvalifikacijos atestatą; statybos vadovo ir statybos techninės priežiūros vadovo kvalifikacijos atestatą; pastatų energetinio naudingumo sertifikavimo eksperto kvalifikacijos atestatą; ypatingo statinio projekto dalies vadovo ir ypatingo statinio projekto vykdymo priežiūros dalies vadovo kvalifikacijos atestatą. Šis specialistas nėra niekaip susijęs su byloje dalyvaujančiais asmenimis. Apžiūrint ginčo objektą buvo kviesti visi suinteresuoti asmenys, tame tarpe ir atsakovai; kaip matyti iš 2016-05-26 ekspertinio tyrimo protokolo, apžiūroje dalyvavo atsakovas P. K., jam buvo suteikta teisė pareikšti pastabas. Eksperto D. K. pateiktas ekspertinio vertinimo aktas yra pakankamai išsamus ir informatyvus. Akte (išvadų 3 punktas) nurodyta, kad esamai situacijai ištaisyti reikia pakeisti stogo dangą, papildomai apšiltinus 50 mm storio šilumos izoliacija; pakeisti terasos dangą virš garažo ir įrengiant sluoksnius pagal STR „Statinių konstrukcijos. Stogai“ reikalavimus; pakeisti terasą sutankinus pagrindą aplink namą; perdažyti vidaus patalpas pažeistas drėgmes. Taigi, esamiems defektams pašalinti reikia atlikti darbų už 12 908 Eur; lokalinėse sąmatose pateikti konkretūs paskaičiavimai. Teismas taip pat pažymi, kad teismo posėdžio metu buvo apklaustas minėtas ekspertas D. K., kuris patvirtino savo padarytas išvadas. Taip pat nurodė, kad paskaičiavimai buvo atlikti vidutine rinkos verte; akcentavo, kad ginčo turto trūkumų šalinimo išlaidos iš esmės nesikeistų, jeigu tuos darbus atliktų ne įmonė, o privatus asmuo, turintis verslo liudijimą. Ekspertas D. K. akcentavo, kad statybos darbai buvo atlikti nekokybiškai, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, tad sistemų prižiūrėjimas, ar jų neprižiūrėjimas iš esmės neturėjo jokios įtakos defektų atsiradimui; siekiant tinkamai pašalinti Buto su terasa defektus yra būtina atlikti akte nurodytus darbus, tuo tarpu darbus bandant atlikti tik lokaliai, nebūtų tinkamai pašalinami trūkumai.

Teismas, remdamasis aukščiau išdėstytu, neturi pagrindo nesivadovauti ieškovų pateiktu Ekspertinio vertinimo aktu ir prie jo pridėtomis sąmatomis. Be to, teismas pažymi, kad nėra jokio pagrindo kaip nors bandyti apriboti ieškovams teisę į kokybišką darbų atlikimą; ieškovai yra laisvi organizuoti Buto su terasa trūkumų šalinimo darbus jiems priimtinu būdu. Tokios praktikos laikosi ir teismai, žr., pvz., Lietuvos A. T. Civilinių bylų kolegijos 2014-09-26 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2014. Taigi, teismas pažymi, kad Ekspertinio vertinimo akte nurodytos išlaidos esamiems defektams pašalinti yra realiai tikėtinos, pagrįstos objektyviais duomenimis ir skaičiavimais.

Tuo tarpu atsakovų pateiktas Ekspertinio akto dokumentacijos įvertinimas, kurį atliko V. N., yra nelygiavertis įrodymas minėtam ieškovų pateiktam D. K. atliktam Ekspertinio vertinimo aktui ir nepaneigia bei negali paneigti byloje nustatytų svarbių aplinkybių. Visų pirma, nors, kaip matyti iš bylos, V. N. turi tam tikrų specialių žinių statybos srityje, t.y. jam suteikta teisė eiti ypatingo statinio statybos vadovo ir ypatingo statinio statybos techninės priežiūros vadovo pareigas, tačiau jis neturi ekonominės dalies atestato, tad jis tokių paskaičiavimų dėl išlaidų esamiems defektams pašalinti reikalingumo neturi teisės atlikti; kitaip sakant, šioje srityje nėra kompetentingas. Šią aplinkybę teismo posėdžio metu apklaustas pažymėjo ir ekspertas D. K.. Antra, teismui nepateikti jokie duomenys, kaip V. N. yra susijęs su atsakovais, ar yra koks nors artimas ryšys ir pan., kokiomis aplinkybės šis asmuo buvo pasitelktas ir pan.; atsakovų atstovas teismo posėdžio metu negalėjo teismui atsakyti į klausimus, susijusius su minėtomis aplinkybėmis. Teismas taip pat pažymi, kad atsakovas P. K. verčiasi statybų verslu, t.y. pats, kaip fizinis asmuo, stato namus, be to, yra įsteigęs statybos įmonę ir pan., tad neabejotina, jog turi visokių kontaktų ir ryšių su įvairiais subjektais statybų versle. Esant tokiai situacijai, teismui kyla pagrįstų abejonių dėl minėto asmens (V. N.) galimo suinteresuotumo bylos baigtimi. Trečia, V. N. nebuvo atvykęs į objektą ir jo natūroje neapžiūrėjo, savo vertinimą iš esmės atliko tik atsižvelgdamas į eksperto D. K. surašytus dokumentus; taip pat ieškovams nebuvo suteikta teisė pareikšti pastabas, jie iš viso apie tokį vertinimą net nežinojo; vertinimas buvo atliktas vienašališkai. Ketvirta, V. N. atliktas dokumentų įvertinimas yra neišsamus ir nepilnas, lyginant su ieškovų pateiktu eksperto D. K. surašytu Ekspertinio vertinimo aktu. Penkta, iš pateiktos dokumentacijos įvertinimo matyti, kad iš esmės siūloma riboti ieškovams teisę į kokybišką darbų, šalinant Buto su terasa trūkumus, atlikimą, pvz., siūloma remontuoti tik dalį pastato konstrukcijų mazgų; išlaidos paskaičiuotos atliekant statybos darbus ūkio būdu, neįtraukiant mokesčių ir pan.

Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas konstatuoja, kad atsakovai nepateikė įrodymų, paneigiančių apskaičiuotų išlaidų pagrįstumą ((duomenys neskelbtini) str.). Pažymėtina, kad teismas siūlė atsakovams prašyti paskirti teismo ekspertizę, siekiant nustatyti išlaidas esamiems turto defektams pašalinti, tuo pačiu paneigiant ieškovų pateiktus paskaičiavimus, tačiau atsakovai atsisakė prašyti teismo dėl ekspertizės paskyrimo.

Atsakovai dar nurodė, kad ieškovai siekia ne tik pašalinti įsigyto daikto trūkumus, bet ir jį pagerinti. Tačiau teismas tokius atsakovų argumentus atmeta kaip visiškai nepagrįstus. Iš D. K. pateikto Ekspertinio vertinimo akto matyti, kad paskaičiuotos išlaidos yra išimtinai susijusios tik su defektų, kurie atsirado dėl nekokybiškai atliktų statybos darbų, šalinimu.

Teismas taip pat pažymi, kad ieškovai yra pateikę ir D. K. ekspertinio vertinimo akto papildymą, kuriame yra paskaičiuota ir reikiamų atlikti remonto darbų suma, įvertinant nusidėvėjimą. Tačiau teismas sutinka su ieškovo teismo posėdžio metu išsakytais paaiškinimais, kad nagrinėjamu atveju nėra sprendžiamas klausimas dėl turtui padarytos žalos atlyginimo, o yra sprendžiama dėl išlaidų, reikalingų turto trūkumams, atsiradusiems per garantinį laikotarpį, ištaisyti, tad šiuo atveju nusidėvėjimo koeficientas neskaičiuotinas.

Apibendrinant šioje sprendimo dalyje išsakytus argumentus, konstatuotina, kad yra pagrindas ieškovų nurodytas išlaidas esamiems turto defektams, atsiradusiems per nekilnojamojo turto garantinį terminą, pašalinti (12 908 Eur) pripažinti reikalingomis ir pagrįstomis. Tad jos ieškovams priteistinos solidariai iš atsakovų.

20. Ieškovai už Buto su terasa trūkumų patikrinimą sumokėjo ekspertui D. K. 600 Eur; tai tvirtina byloje esantis 2016-07-26 pinigų priėmimo kvitas. Tad šios išlaidos ieškovams taip pat priteistinos solidariai iš atsakovų (CK 6.328 str. 2 d.).

21. Be to, ieškovams iš atsakovų priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos (procesinės) už priteistą sumą – 13 508 Eur (12 908 Eur + 600 Eur), nuo bylos iškėlimo teisme (2016-09-26) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

22. LR CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

I. K. Žibo ir L. Ž. ieškinys patenkintas pilnoje apimtyje, tad akivaizdu, kad sprendimas yra priimtas ieškovų naudai; ieškovai turi teisę į savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Ieškovai patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 304 Eur sumokėjo žyminio mokesčio už ieškinį dėl nekilnojamojo daikto trūkumų šalinimo ir jų nustatymo išlaidų atlyginimo.

Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovams iš atsakovų lygiomis dalimis (o ne solidariai) priteistina 304 Eur bylinėjimosi išlaidų, t.y. po 152 Eur iš kiekvieno atsakovų (CPK 79 - 80 str., 93 str.).

23. Vilniaus rajono apylinkės teismas iš viso patyrė 1,16 Eur procesinių dokumentų siuntimo ir įteikimo išlaidų. Tačiau, kadangi į valstybės biudžetą išieškotina bylinėjimosi (pašto) išlaidų suma (1,16 Eur) yra mažesnė nei nustatyta minimali valstybei priteisina bylinėjimosi išlaidų suma (3 Eur), tad šios išlaidos iš atsakovų nepriteisiamos (CPK 96 str. 6 d.).

24. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016-09-26 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo ((duomenys neskelbtini) str.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis LR (duomenys neskelbtini) straipsniu, teismas

nusprendė:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovams K. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) ir L. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovų P. K., a.k. (duomenys neskelbtini) ir D. K., a.k. (duomenys neskelbtini)

- solidariai 12 908 Eur nekilnojamojo daikto trūkumų šalinimo išlaidų, 600 Eur daikto patikrinimo išlaidų, iš viso 13 508 Eur (trylika tūkstančių penkis šimtus aštuonis eurus);

- solidariai 5 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (13 508 Eur) už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-09-26) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

- lygiomis dalimis 304 Eur (tris šimtus keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų, t.y. iš kiekvieno atsakovų po 152 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt du eurus).

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016-09-26 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.