Kauno apygardos teismo nutartis

2013-06-10 · Civilinė byla Nr. A2-874-153/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-06-10
Bylos Nr.
A2-874-153/2013
Teisminio proceso Nr.
2-05-3-19206-2010-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Galina Blaževič
Atsakovas
Z. R.
Ieškovas
R. K.
Trečiasis asmuo
Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, UAB „Kauno vandenys“
Kategorijos
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. A2-874-153-2013;
Pirmosios instancijos teismo teisėja Milda Remeikienė;
Teisminio proceso Nr. 2-05-3-19206-2010-1;
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 121.21.,117.1.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. birželio 10 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Galina Blaževič apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės Z. R. atstovės advokatės K. Č. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. sausio 18 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal atsakovės Z. R. pareiškimą dėl proceso atnaujinimo Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1704-775/2011 (Nr. 2-10450-775/2012) ieškovui R. K., tretiesiems asmenims Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, UAB „Kauno vandenys“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Kauno miesto apylinkės teismo 2011-10-04 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1704-775/2011 buvo sprendžiama ginčas pagal ieškovo R. K. patikslintą ieškinį, kuriuo ieškovas prašė: leisti jam be atsakovės sutikimo atlikti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), balkono, stogo ir antrojo aukšto lauko sienų remonto darbus; įpareigoti atsakovę netrukdyti jam ir jo pasitelktiems rangovams atlikti gyvenamojo namo(duomenys neskelbtini), balkono, stogo virš ieškovui priklausančios palėpės dalies ir antrojo aukšto vakarinės sienos, kurios ilgis 10,60 m, ir pietinės sienos 2,50 m lauko remonto darbus pagal išduotą aprašą; gyvenamojo namo remonto darbams atlikti ieškovui dviems metams nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nustatyti 1,5 m laikiną servitutą nuo gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) , vakarinės sienos, kurios ilgis 10,60 m, ir pietinės sienos 2,50 m žemės sklypo plane pažymėtame indeksu „A“; įpareigoti atsakovę sudaryti sąlygas ir netrukdyti ieškovui ir jo pasirinktiems rangovams persikelti vandens padavimo į ieškovo gyvenamąsias patalpas kraną, esantį I aukšte patalpoje 2-6, į ieškovo gyvenamąsias patalpas II aukšte, patalpą 1-7. Vėliau ieškovas dalies atsakovei pareikštų reikalavimų atsisakė (b. l. 165–171,186, 1 tomas).

Kauno miesto apylinkės teismas 2011-10-04 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1704-775/2011 ieškovo patikslintą ieškinį patenkino iš dalies. Leido ieškovui R. K. be atsakovės Z. R. sutikimo atlikti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), balkono, stogo ir antrojo aukšto lauko sienų remonto darbus, kurie bus nurodyti paprastojo remonto apraše. Bylos dalį dėl ieškovo reikalavimų įpareigoti atsakovę sudaryti sąlygas ir netrukdyti ieškovui persikelti vandens padavimo kraną iš atsakovės patalpos 2-6, I aukšte, į ieškovo patalpą 1-7, II aukšte bei įpareigoti atsakovę leisti be jos sutikimo atlikti ūkinio pastato 2I1m remonto darbus nutraukė. Kitą patikslinto ieškinio dalį atmetė. Priteisė ieškovui R. K. bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės.

Kauno apygardos teismas 2012-04-20 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-244-264/2012 išnagrinėjęs šalių apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011-10-04 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1704-775/2011 atsakovės apeliacinį skundą atmetė, ieškovo apeliacinį skundą patenkino iš dalies. Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 4 d. sprendimą pakeitė taip: panaikino sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinio reikalavimas dėl laikino servituto nustatymo, ir šį reikalavimą patenkino iš dalies: nustatė vieneriems metams nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos laikiną servitutą ieškovui R. K. remonto darbams atlikti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), 1,5 m pločio nuo gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) , vakarinės sienos, kurios ilgis 10,60 m, ir pietinės sienos 2,50 m ilgio žemės sklypo plane, pažymėtame indeksu „A“, kuriuo naudojasi Z. R. (pagal namų valdos žemės sklypo ribų planą, 2005-10-27 pažymėtą kadastro žemėlapyje VĮ Registrų centro Kauno filiale). Pakeitė sprendimo dalį, kuria ieškovui R. K. iš atsakovės Z. R. priteistos 517,5 Lt bylinėjimosi išlaidos, jas padidino iki 1115 Lt. Taip pat iš atsakovės priteisė atsakovui 70 Lt, iš viso iš atsakovės priteisė ieškovui 1185 Lt. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Šalies argumentai

Vėliau atsakovė 2012-05-23 pateikė teismui prašymą civilinėje Nr. 2-1704-775/2011 dėl Kauno apygardos teismo 2012-04-20 nutartimi iš atsakovės priteistų 1185,00 Lt bylinėjimosi išlaidų sumokėjimo ieškovui R. K. išdėstymo dalimis, leidžiant jas sumokėti per 6 mėnesius, per mėnesį sumokant po 200 Lt, paskutinį mėnesį sumokant 185 Lt (b. l. 100, 2 tomas). Kauno miesto apylinkės teismas 2012-06-14 nutartimi atsakovės Z. R. prašymą patenkino iš dalies (2 t., b. l. 114).

Kauno apygardos teismo 2012-04-20 nutarties dalį dėl 1185,00 Lt (1115 Lt ir 70 Lt) bylinėjimosi išlaidų ieškovui R. K. priteisimo iš atsakovės Z. R. vykdymą civilinėje byloje Nr. 2-1704-775/2011 išdėstė dviem mėnesiams, įpareigojant Z. R. du mėnesius mokėti ieškovui R. K. po 592,50 Lt, pradedant mokėjimą nuo 2012 m. birželio mėn., įmoką sumokant iki paskutinės mėnesio dienos.

Atsakovė Z. R. 2012-09-21 kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą dėl proceso atnaujinimo CPK 366 str. 1 d. 2 p. pagrindu (2 t., b. l. 124–125) ir nurodė, kad naujai paaiškėjusią esminę bylos aplinkybę, kurios nebuvo žinomos atsakovei bylos nagrinėjimo metu, tai, kad ginčo balkonas nepriklauso nei vienam iš bendraturčių, o yra bendro naudojimo, nepriskirta nei vienam butui ir tai patvirtina VĮ Registrų centro Kauno filialo 2012-09-05 raštas, kuriame nurodyta, kad nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), įregistruotos lygiomis dalimis po ½ dalį pareiškėjai ir ieškovui, o dėl naudojimosi tvarkos balkonu byloje duomenų nėra. Esant tokiai situacijai teismas negalėjo tenkinti ieškovo R. K. reikalavimų, ginti jo tariamai pažeistas savininko teises, nes balkonas jam asmenines nuosavybes teise nepriklauso. Teismas neteisingai taikė asmeninės nuosavybės teises reglamentuojančias normas.

Atsakovė Z. R. prašė civilinėje byloje atnaujinti procesą, panaikinti teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį atmesti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno miesto apylinkės teismas 2013 m. sausio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-520-192/2013 atsisakė patenkinti atsakovės Z. R. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-1704-775/2011 (2-10450-775/2012).

Teismas nurodė, kad pareiškimo nagrinėjimo metu pareiškėja Z. R. į teismo jai užduotus klausimus atsakė, kad antrojo aukšto balkonu ji nenori naudotis. Ji patyrusi dideles bylinėjimosi išlaidas, kurios yra jau sumokėtos, o ginčas yra dėl turėtų teismo išlaidų ir neteisėto sprendimo. Nauja paaiškėjusi esminė aplinkybė yra ta, kad ieškovas R. K. į teismą kreipėsi dėl teises, kuri jam nepriklausė, ir šia teise pasinaudojo. Tai patvirtino Registrų centras, pateikęs į bylą duomenis, kad ginčo balkonas niekam nepriklauso, kad naudojimosi tvarka balkonu nenustatyta. Pareiškėja taip pat savo paaiškinimų metu nurodė priežastį, kad balkono remonto darbai atlikti nekokybiškai.

Teismas nustatė, kad Z. R. nuosavybę į pastatą, kuriame įrengtas ginčo balkonas, įgijo pagal 2007 m. sutartį. Sutarties 17 punkte įvardintos konkrečios patalpos, kuriomis atsakovė naudosis. Todėl pareiškėjos teiginys, kad jai nebuvo žinoma, kurias patalpas ji įgijo ir kokiomis konkrečiomis patalpomis atsakovė naudosis, taip pat tai, kad atsakovė tik po bylos išnagrinėjimo sužinojo, kad balkonas niekam nepriklauso, teismo vertinimu, neatitinka tikrovės. Teismas pripažino, kad ginčo šalys yra bendraturčiai ir kiekvienas iš jų turi teisę atlikti pastato remonto darbus.

Teismas akcentavo, kad teismo leidimu buvo atlikti projektavimo darbai, ginčo balkonas buvo suremontuotas. Balkonas yra antro aukšto priklausinys, o antras aukštas priklauso R. K..

Teismas nesutiko su pareiškėjos nurodytomis aplinkybėmis dėl proceso atnaujinimo, kadangi teismas iš jos paaiškinimų nustatė, kad tikroji priežastis, dėl ko ji prašo šioje byloje atnaujinti procesą, tai jos turėtos civilinėje byloje bylinėjimosi išlaidos, kurias dabar siekia atgauti iš R. K., bei tariamai nekokybiškai atliktas ginčo balkono remontas, kuriuo naudotis atsakovė nesiekia, balkonas priskirtas antrajam aukštui, o balkono naudojimosi tvarka nenustatyta. Teismas sprendė, kad pareiškėja neįrodė aplinkybių, kuriomis prašė atnaujinti procesą, todėl jos pareiškimą atmetė. Atmetęs atsakovės prašymą dėl proceso atnaujinimo teismas priteisė iš atsakovės 1000 Lt bylinėjimosi išlaidas ieškovui R. K..

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu Kauno apylinkės teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. A2-520-192/2013, kuria atsisakyta patenkinti atsakovės Z. R. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-10450-775/2012, skundžia atsakovės Z. R. atstovė advokatė K. Č..

Atsakovės atstovė prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti procesą civilinėje byloje, atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo.

Teismo nutartis priimta pirmiausia neįsigilinus į faktinę ginčo esmę ir nagrinėjant bylą pagal pareiškimą neteisingai atskleistas, taikytas proceso atnaujinimo institutas.

Proceso atnaujinimo institutas yra išimtinė galimybė peržiūrėti įsiteisėjusio sprendimo teisėtumą, o 2013-01-18 nutartimi faktiškai teismas užkirto galimybę pasinaudoti šia galimybe, nors faktiškai buvo pateiktas oficialus rašytinis įrodymas su duomenimis, kurie nebuvo pateikti šalių, nebuvo teismo nustatyti vertinti.

Teismai neįvertino nei iki bylos rašytų raštų, nei faktinio naudojimosi, nei faktinio R. K. elgesio.

Taip pat teismas teisiškai nevertino nei faktinių Z. R. veiksmų balkono atžvilgiu, nei kad ji, pavyzdžiui, sutiko, nesutiko, kodėl remontuoti bendrą balkoną ir už kokias lėšas, kokiu būdu: rangos, ne rangos ir pan. Proceso atnaujinimo stadijoje teismas neįvertino net sprendime nurodytos aplinkybės, kad R. K., pažeisdamas Z. R. teises, prieš kreipdamasis į teismą nepateikė projektinės dokumentacijos ir ji nežinojusi, kas bus daroma. Toks sprendimo teiginys rodo, kad bendraturtis iki bylos iškėlimo teisme jau nesprendė ginčo, kaip įpareigoja CK 4.81, 4.75 str. l d., 2 d.

Priimdamas 2013-01-18 nutartį teismas konstatuoja, kad R. K. priklauso antras namo aukštas. Ši aplinkybė proceso atnaujinimo stadijoje ir teismui priimant sprendimą byloje nebuvo nustatyta, o atvirkščiai. Pagal nekilnojamojo turto dokumentus yra nustatyta, kad abi šalys turi po ½ dalį gyvenamojo namo. Bendroji nuosavybė neatidalinta (CK 4.80 str.), nes toks ginčas R. K. nebuvo keltas, todėl ginčo šalys laikomos bendraturčiais. Nors nuosavybė ir neatidalinta, tačiau antras aukštas tikrai juridiškai nėra vieno R. K. nuosavybė. Byloje buvo nustatyta, kad vienintelis įėjimas į palėpę yra per antro aukšto bendro naudojimo koridorių, iš kurio yra įėjimas ir į balkoną. Nors ilgą laiką R. K. vienas ir naudojosi balkonu, tačiau pagal naują paaiškėjusią aplinkybę taikytinas ir CK 4.75 str., kurio 2 d. nurodo, kad jeigu vienas bendratučių nesinaudoja bendru daiktu, tai jis turi teisę gauti iš besinaudojančių ataskaitą. Šiuo atveju teismas padarė atvirkščiai, nes suteikė visišką laisvę R. K. elgtis savo nuožiūra, savo rizika, nepaisant Z. R. interesų.

Teismas gali grįsti nutartį tik nustatytomis aplinkybėmis. 2013-01-18 nutarties motyvuojamoje dalyje teismas nurodo priešingas aplinkybes, nei buvo nustatytos. Z. R. paaiškinimai iškraipyti, dalis svarbių aplinkybių ignoruota. Atstovės nurodytomis aplinkybėmis posėdžio metu, pareiškimu dėl proceso atnaujinimo nesivadovauta. Nors pareiškėja pripažino, kad nesinaudojo balkonu, tačiau nepatvirtino aplinkybės, kad ateityje nesiekia naudotis, valdyti, tvarkyti, rūpintis balkonu. Z. R. nurodė aplinkybę, kad jai skaudu dėl turėtų išlaidų byloje, tačiau šios aplinkybės nenurodė kaip proceso atnaujinimo tikslo ir pagrindo. Pripažintina, kad nutartis pagrįsta spėliojimais ir prielaidomis.

Išaiškėjus esminei naujai aplinkybei tampa akivaizdu, kad teismas negalėjo tenkinti R. K. reikalavimų, ginti jo tariamai pažeistas savininko teises, nes balkonas jam asmeninės nuosavybės teise nepriklauso. Pripažinus, kad balkonas yra bendraturčių nuosavybė lygiomis dalimis, turėjo būti visiškai kitaip teisiškai vertinamas ir bendratučių elgesys iki bylos iškėlimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu. Taigi teismas neteisingai taikė pažeistų teisių gynimo institutą, bendratučių bendros nuosavybės įgyvendinimo institutą, ir tai rodo, kad galioja neteisėtas sprendimas.

Proceso atnaujinimas šiuo atveju negali būti vertinamas formaliai, o būtina remtis ir logiškumo sąžiningumo protingumo kriterijumi.

Teismas neįvertino ir aplinkybės, kad Z. R. gyvena viena, kad su R. K. susiklosčiusi ypač konfliktinė situacija. Teismų „Liteko“ duomenų bazė patvirtina, kad R. K. buvo iškėlęs bylą net privataus kaltinimo tvarka kaltindamas Z. R., kad tariamai jis buvo tyčia sužalotas. Teismas privalo priimti teisingą galutinį sprendimą, kad daugiau nekiltų ginčų, tačiau pagal šios bylos situaciją ginčas galutinai neišspręstas. Logiška ir dėsninga, kad Z. R. išgyvena dėl turimų bylų procesų, turimų išlaidų, ypatingos įtampos su namo bendraturčiu, nes pati dirba valytoja vaikų darželyje, gyvena viena. Darytina išvada, kad 2013-01-18 nutartis prieštarauja logiškumo, protingumo, sąžiningumo principams, negali būti sureikšminti ir ginami tik vieno R. K. interesai, o turi būti užtikrinta abiejų bendratučių teisių gynimas, išlaikyta interesų lygiateisiškumo pusiausvyra.

Kadangi Z. R. dirba mažai apmokamą darbą – valytoja vaikų darželyje, neišgali pragyventi iš gaunamo darbo užmokesčio, turi daug būtinų išlaidų R. K. advokato paslaugoms apmokėti, valstybei šioje ir kitose bylose, teismo prašo žyminio mokesčio mokėjimą pateikiant skundą atidėti iki teismo sprendimo apeliacinėje instancijoje priėmimo.

Teismo nutartis negali būti palikta galioti, nes yra neteisėta, pažeidžianti teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus (LR CK 1.5), taip pat pareiškėjos teises bei teisėtus interesus.

Atsiliepimas

Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovo R. K. advokatas R. L. prašė palikti galioti skundžiamą teismo nutartį ir priteisti 500 Lt bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinę pagalbą surašant atsiliepimą į atskirąjį skundą.

Pareiškėja nepateikė įrodymų, kad jai nebuvo žinoma ta aplinkybė, jog jai priklauso nuosavybės teisės į ½ dalį gyvenamojo namo ir teisė naudotis visomis pirmojo aukšto patalpomis bei bendrai naudotis laiptine, pusrūsio patalpomis ir ūkio pastatu, o ieškovui teisė naudotis visomis antrojo aukšto patalpomis bei bendrai naudotis laiptine, pusrūsio patalpomis ir ūkio pastatu. Nelabai tikėtina, kad pareiškėja nežinojo savo, kaip nekilnojamojo turto savininko, teisių turinio. Tačiau net ir esant tokiems įrodymams ši aplinkybė neturėtų jokios reikšmės, nes pareiškėjai galėjo būti žinomas jos, kaip nekilnojamojo turto savininko, teisių turinys, ir vien tik dėl šios aplinkybės negalėtų būti atnaujintas procesas užbaigtoje nagrinėti civilinėje byloje.

Taip pat akivaizdu, kad balkonas, esantis antrame aukšte, negalėtų būti priskiriamas nei prie pirmojo aukšto patalpų, nei prie bendro naudojimo laiptinės ir juo labiau prie ūkinio pastato. 2007-09-24 mainų sutarties (registro Nr. 2-5969), patvirtintos Kauno miesto 18-jo notarų biuro notaro D. G., kurios pagrindu Z. R. įgijo nuosavybės teises į namų valdą (duomenys neskelbtini), 17 punkte yra nurodytos patalpos, kuriomis naudosis Z. R..

Pareiškime atnaujinti procesą nenurodyta, kokią įtaką teisingam bylos išnagrinėjimui turi VĮ Registrų centro Kauno filialo 2012-09-05 rašte nurodytos aplinkybės. Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, atsakovė sutiko dėl balkono remonto, o šiuo metu avarinės būklės balkonas yra suremontuotas. Pareiškime nurodoma, kad pagrindas atnaujinti procesą yra ta aplinkybė, kad pasak jos, balkonas nepriklauso nei vienam iš bendraturčių, yra bendro naudojimo ir nepriskirtas nei vienam butui. Nei iš pareiškimo, nei iš atskirojo skundo neaišku, kokį ryšį ši aplinkybė (netgi jeigu ir būtų teisinga) dėl balkono nuosavybės ar naudojimosi tvarkos turi su užbaigta nagrinėti byla, kai 2011-10-04 sprendimu ieškovui buvo leista be atsakovės sutikimo atlikti gyvenamojo namo balkono, stogo ir antrojo aukšto lauko sienų remonto darbus, o pareiškėja prašo panaikinti visą sprendimą ir ieškinį atmesti.

Kitos atskirojo skundo prielaidos, kaip pareiškėja spręstų problemas – „nugriaunant ar suremontuojant balkoną“, neturi jokios reikšmės sprendžiant klausimą dėl proceso atnaujinimo, nes pareiškėja šį klausimą „bandė spręsti“ pateikdama ieškinį Kauno miesto apylinkės teismui, kuriuo prašė įpareigoti atsakovą R. K. nugriauti jo naudojamą antrame aukšte esantį gyvenamojo namo balkoną.

Kadangi prašymas atnaujinti procesą nebuvo patenkintas, kiti atskirojo skundo argumentai, kokie klausimai turėtų būti nagrinėjami atnaujinus procesą, nesusiję su ginčijama Kauno apylinkės teismo nutartimi, todėl dėl jų ieškovas ir jo atstovas nepasisako.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinto pagrindo atnaujinti procesą

Vienas iš proceso atnaujinimo pagrindų yra atvejis, kai naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje suformuluota taisyklė, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios, kurios atitinka šiuos požymius: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje BAB „Statūna“ v. UAB „Parama“, UAB „Deklitas“ ir kt., bylos Nr. 3K-7-57/2008; 2009 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje pagal V. Peciukonienės pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-598/2009; 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje I. P. v. VšĮ ,,Kėdainių ligoninė“, bylos Nr. 3K-3-192/2011; 2011 m. liepos 28 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Salta“ v. VĮ Turto bankas, bylos Nr. 3K-3-337/2011; 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje B. S. S. v. S. S., D. S., bylos Nr. 3K-3-370/2011; kt.). Jeigu prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Taigi pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje šiuo pagrindu, turi įrodyti, kad jo nurodomos aplinkybės atitinka visus pirmiau nurodytus kriterijus (CPK 369 straipsnio 2 dalis).

Apeliacinis teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovė Z. R. neįrodė, jog jos nurodoma aplinkybė – VĮ Registrų centro Kauno filialo 2012-09-05 raštas Nr.(3.1.6)S-3249 (2 t., b. l. 126) – atitinka pirmiau nurodytus kriterijus.

Pirma, pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios buvo įrodinėjimo dalykas arba jo dalis išnagrinėtoje civilinėje byloje, egzistavo bylos, kurios procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjimo metu ir nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui. Spręsdamas, ar naujai paaiškėjusi aplinkybė buvo žinoma arba galėjo būti žinoma pareiškėjui, teismas vertina ne tik subjektyviuosius, bet ir objektyviuosius sužinojimo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje A. T. v. V. Š., bylos Nr. 3K-3-250/2010).

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis surinktais byloje Nr. 2-1704-775/2011 įrodymais, tarp jų ir šalių procesiniais dokumentais, nustatė (2 t., b. l. 16–20), kad ieškovas ir atsakovė yra žemės sklypo ir pastatų, esančių (duomenys neskelbtini) , bendraturčiai. Šalims nuosavybės teise priklauso po ½ dalį šiame žemės sklype esančio gyvenamojo namo, ieškovui dar priklauso ½ dalis ūkinio pastato 2I1m, kiemo rūsys 4I0b bei 315/729 dalys žemės sklypo. Atsakovei taip pat priklauso ½ dalis ūkinio pastato 2I1m, kiemo rūsys 3I0b ir 414/729 dalys žemės sklypo. Patalpų ir žemės sklypo naudojimosi tvarka nustatyta 1986-09-04 dovanojimo sutartyje. Bylos duomenimis, Kauno m. savivaldybės administracija statinio techninės priežiūros patikrinimo 2011-08-17 aktu pareikalavo, jog būtų skubiai atlikti gyvenamojo namo balkono remonto, rekonstrukcijos arba nugriovimo darbai. Visi paminėti įrodymai yra pateikti civilinėje byloje, todėl apeliacinio teismo vertinimu, šalims buvo žinoma ginčo balkono būklė ir galimumas išspręsti balkono remonto (nugriovimo) darbų atlikimą derybų būdu (taikiai), ir tokiu būdu sutaupyti lėšas bylinėjimosi išlaidoms padengti. Todėl negalima sutikti su apeliantės motyvais, kad pateikta VĮ Registrų centro Kauno filialo 2012-09-05 rašte Nr.(3.1.6)S-3249 aplinkybė apie balkoną, esantį virš apeliantės buto lango, į kurį galima patekti iš bendro naudojimo patalpų, yra nauja. Ši aplinkybė neatitinka naujumo kriterijaus, nes vienas iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymių yra tas, kad tokia aplinkybė nėra žinoma ir negali būti žinoma pareiškėjui, o ne bylą nagrinėjusiam teismui. Šiuo atveju teismas konstatuoja, jog balkono buvimo vieta, jo techninė būklė, priklausomybė bendrosios dalinės nuosavybės teise šalių valdomam nekilnojamam turtui buvo žinoma ir matoma bylos šalims ir bylą nagrinėjusiems teismams.

Antra, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad naujai paaiškėjusių aplinkybių esminės reikšmės bylai pobūdis suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių bylos duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada dėl ginčo išsprendimo, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje pagal A. K. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-183/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje A. T. v. V. Š., bylos Nr. 3K-3-250/2010; 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje I. P. v. VšĮ Kėdainių ligoninė, bylos Nr. 3K-3-192/2011). Visa tai reiškia, kad naujai paaiškėjusių aplinkybių pagrindu gautų naujų duomenų atsiranda pagrindas ir teisinė galimybė panaikinti ar pakeisti jau priimtus ir įsiteisėjusius teismo sprendimus ne instancine sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės (patikrinimo) tvarka bei šiuos reikalavimus išspręsti kitaip, negu jie buvo pirmiau išspręsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Medasa“ v. UAB „Čeltaura“, bylos Nr. 3K-3-458/2004). Taigi procesui atnaujinti nepakanka tik pateikti naujų dokumentų ar duomenų, kurių nebuvo nagrinėjant bylą.

Nagrinėjamu atveju VĮ Registrų centro Kauno filialo 2012-09-05 rašto Nr.(3.1.6)S-3249 buvimo faktą atsakovė esminę įtaką teismų priimtiems procesiniams sprendimams grindžia nurodydama, kad, neįvertinęs šios aplinkybės, pirmosios instancijos teismas 2013 m. sausio 18 d. nutartyje neatsižvelgė į atsakovės teisių pažeidimą dėl nežinojimo, kokias atsakovė turi teises dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų namo konstrukcijų ir kaip jas gali realizuoti besigindama nuo ieškovo reikalavimų gauti sutikimą šių konstrukcijų remontui, taip pat finansinių išlaidų jų remontui, nes atsakovė, žinodama apie tai, kad ginčo konstrukcijos taip pat priklauso ir jai pačiai, galėtų išspręsti ginčo klausimą kitokiu būdu, tarp jų ir reikalaudama nugriauti ginčo balkoną.

Apeliacinis teismas laiko, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino šių apeliantės argumentų turinčiais esminę reikšmę išnagrinėtai civilinei bylai Nr. 2-1704-775/2011. Vertinant pateiktus byloje rašytinius įrodymus apeliacinis teismas yra tos nuomonės, kad atsakovė nesutiko su ieškovo pasiūlymais duoti sutikimą balkono remontui ne dėl nežinojimo savo teisių, o dėl bendro tarpusavio šalių nesutarimo (CPK 185 str.). Ieškovas, prašydamas patenkinti ieškinio reikalavimus kaip ieškinio patenkinimo pagrindą, nurodė, kad namo bendrojo naudojimo patalpos (CK 4.75 str.), pagrindinės namo konstrukcijos ir kt. pagal CK 4.82 str. 1 d. priklauso bendraturčiams bendrosios dalinės nuosavybės teise. Apie tai taip pat kalbėjo ieškovas savo raštuose (1 t., b. l. 44–46, 114–116) atsakovei, prašydamas leisti jam atlikti namo bendrų konstrukcijų, tarp jų ir balkono, remontą, nes pagal STR „Statinio statybos rūšys“ 18 p., statinio bendrojo naudojimo objektų paprastojo remonto darbai gali būti vykdomi tik gavus bendraturčio sutikimą. Kiti šalių raštai į įvairias instancijas patvirtina, kad atsakovė aiškiai suvokė, kokios namo konstrukcijos priklauso ginčo šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise, tačiau nedavė ieškovui sutikimo atlikti stogo, balkono ir kt. remonto (1 t., b. l. 46, 117, 1 t., b. l. 134–135, 148–151, 182–185, 2 t. b. l. 12–13), dėl to ginčas buvo sprendžiamas teisme. Esant tokioms aplinkybėms atsakovės pateiktas byloje VĮ Registrų centro Kauno filialo 2012-09-05 raštas Nr.(3.1.6)S-3249 nesudaro pagrindo pripažinti, kad skundžiama teismo nutartis yra neteisėta ir kad ieškovas negalėjo kreiptis į teismą dėl leidimo atlikti bendrų namo konstrukcijų remonto darbus, nes esant konstrukcijų avarinei būklei tai numato įstatymas. Pirmosios instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje vadovavosi pirmosios, apeliacinės instancijos teismo procesiniais dokumentais (2 t., b. l. 16–20, 84–92), kuriuose buvo nurodyta, kad ginčo turtas, dėl kurio negautas atsakovės sutikimas, priklauso keliems asmenims bendrosios dalinės nuosavybės teise (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Taigi priešingai, nei atskirajame skunde teigia pati apeliantė, aplinkybė dėl šalių teisių naudojant bendraturčiams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį turtą buvo išaiškinta bylos nagrinėjimo iš esmės metu, taigi dalyvaujant atsakovei. Todėl apeliantės motyvai dėl skundžiamos nutarties neteisėtumo atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti (CPK 12, 178 str.).

Kasacinės instancijos teismas išaiškino, kad proceso atnaujinimo institutas yra ekstraordinarinis būdas įsiteisėjusiam teismo sprendimui peržiūrėti siekiant išvengti jo neteisėtumo. Šis institutas negali būti taikomas siekiant dar kartą pasibylinėti sudarant sąlygas teikti argumentus ir įrodymus, kurie nebuvo, tačiau galėjo būti pateikti nagrinėjant bylą pirmą kartą, ir taip tikintis kitokio teismo sprendimo. Todėl apeliacinis teismas sutinka su atsiliepimo į atskirąjį skundą motyvais ir konstatuoja, kad skundas yra nepagrįstas.

Kiti atskirojo skundo motyvai nėra teisiškai reikšmingi šioje byloje, todėl teismas dėl jų nutartyje nepasisako.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs įrodymų vertinimą teisės taikymo aspektu skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria pirmosios instancijos teismas atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1704-775/2011, palieka nepakeistą, konstatuoja, kad naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnis 1 dalis 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Priėmus procesinį sprendimą atsakovės nenaudai, iš jos priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas kitai šaliai (CPK 93, 98 straipsniai) ir 144 Lt žyminio mokesčio išlaidos valstybei, kurių sumokėjimas atidėtas iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme. Iš ieškovo pateiktų dokumentų matyti, kad už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą ieškovas sumokėjo advokatui 500 Lt (3 t., b. l. 61). Ši suma, atsižvelgiant į teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.16 punktą, mažintina iki 250 Lt (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 d. 1 p., 338, 339 str., teismas

nutari a:

Kauno apylinkės teismo 2013 m. sausio 18 d. nutarties nekeisti.

Priteisti iš atsakovės Z. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) ) bylinėjimosi išlaidas:

teisinių paslaugų išlaidas – 250 (du šimtus penkiasdešimt) Lt ieškovui R. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) );

žyminį mokestį – 144 (vieną šimtą keturiasdešimt keturis) Lt valstybei (Sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos – įstaigos kodas 188659752, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), bankas – AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

Teisėja Galina Blaževič