Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2020-05-05 · Civilinė byla Nr. e2-866-790/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2020-04-29Vilniaus apygardos teismas
  2. Pirmoji instancijaNutartis · 2020-05-05Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-05-05
Bylos Nr.
e2-866-790/2020
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00431-2020-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Marius Bajoras
Trečiasis asmuo
uždarosios akcinės bendrovės ,,Axioma servisas“
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Elektros darbai“
Atsakovas
valstybės įmonei „Lietuvos oro uostai“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-866-790/2020Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00431-2020-7Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.1.1 (s)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gegužės 5 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bajoras,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės ,,Axioma servisas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 24 d. nutarties, kuria tenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Elektros darbai“ ieškinį atsakovei valstybės įmonei „Lietuvos oro uostai“dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Axioma servisas“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Elektros darbai“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti neteisėtu ir panaikinti atsakovės valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Lietuvos oro uostai“ 2020 m. vasario 28 d. sprendimą sudaryti pasiūlymų eilę ir paskelbti laimėtoją viešajame pirkime Nr. 448301 „VĮ „Lietuvos oro uostai“ Vilniaus filialo elektros tinklų ir įrenginių iki 10 kV bei sistemų eksploatacijos, remonto ir techninės priežiūros paslaugos“ (toliau – Pirkimas).

2. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti atsakovės vykdomo Pirkimo procedūras ir uždrausti atsakovei sudaryti Pirkimo sutartį, o jei ji sudaryta – sustabdyti jos vykdymą. Ieškovės teigimu, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra vienintelė efektyvi priemonė užtikrinti būsimo sprendimo įvykdymą, kadangi ieškovė siekia realiai sudaryti Pirkimo sutartį su atsakove, o ne vėliau reikšti reikalavimą dėl žalos atlyginimo. Be to, tokiu būdu bus užtikrinimas viešasis interesas, nes bus užkertamas kelias neteisėtiems perkančiosios organizacijos veiksmams, taip pat garantuojamas viešojo pirkimo procedūrų skaidrumas, visų tiekėjų lygiateisiškumas ir nediskriminavimas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. kovo24 d. nutartimi ieškovės UAB „Elektros darbai“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino – iki bylos išnagrinėjimo sustabdė Pirkimo procedūras, o jeigu sudaryta Pirkimo sutartis – nutarė sustabdyti jos vykdymą.

4. Teismas pažymėjo, kad ieškovės reikalavimų pagrįstumą ar nepagrįstumą teismas galės konstatuoti tik išnagrinėjęs bylą iš esmės ir kompleksiškai įvertinęs visų dalyvaujančių byloje asmenų pateiktus įrodymus, tačiau šioje proceso stadijoje nėra pagrindo manyti, kad ieškinys aiškiai ir akivaizdžiai nepagrįstas.

5. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja reali dvigubo mokėjimo grėsmė – nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir nesustabdžius Pirkimo procedūrų, perkančioji organizacija palankaus ieškovei sprendimo atveju turėtų atlyginti žalą, o jeigu Pirkimo sutartis būtų sudaryta, tektų spręsti su jos galiojimu susijusius klausimus ir pan. Tai neabejotinai reikštų, kad perkančiosios organizacijos lėšos būtų leidžiamos neracionaliai.

6. Teismo vertinimu, nors Pirkimo objektas – oro uosto elektros tinklų ir įrenginių bei sistemų eksploatacijos, remonto ir techninės priežiūros darbai – yra svarbus sklandžiai oro uosto veiklai, tačiau jis nėra susiję su išskirtinėmis, neatidėliotinomis, ypatingai skubiomis ir itin svarbiomis aplinkybėmis, kurios keltų grėsmę didelei žalai atsakovei ar visuomenei atsirasti arba susijęs su kitokiomis aplinkybėmis, dėl kurių, sustabdžius Pirkimo procedūras, būtų iš esmės pažeistas atsakovės ar visuomenės interesas. Teismas pažymėjo, kad nors atsakovė rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, jog su esamu tiekėju sudaryta sutartis baigia galioti 2020 m. balandžio mėnesį, tačiau ji nepateikė teismui nei pačios sutarties, nei kitų duomenų, kurie pagrįstų šią aplinkybę, nepateikė duomenų, ar galimas sutarties pratęsimas ir pan.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

7. Atskirajame skunde trečiasis asmuo UAB „Axioma servisas“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 24 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

7.1. Ieškovės ieškinys yra preliminariai nepagrįstas. Ieškovė atsakovės sprendimo pripažinti UAB „Axioma servisas“ Pirkimo laimėtoja neteisėtumą grindžia aplinkybe, kad UAB „Axioma servisas“ neatitinka kvalifikacijos reikalavimų, numatytų Pirkime. Trečiojo asmens teigimu, siekiant įvertinti ieškinio preliminarų pagrįstumą, reikia atsižvelgti į tai, ar ieškovė tokius argumentus grindžia atitinkamais įrodymais, ar įrodymų visumos pagrindu gali būti priimtas ieškovei palankus sprendimas. Trečiojo asmens teigimu, ieškovės pridedami įrodymai patvirtina, kad, priešingai nei teigia ieškovė, UAB „Axioma servisas“ atitinka kvalifikacijos reikalavimus.

7.2. Net ir priėmus ieškovei palankų sprendimą, jo vykdymas nebus apsunkintas ar neįmanomas. Pirkimu siekiama įsigyti nuolat ir nepertraukiamai teikiamas paslaugas, kurios privalės būti teikiamos tol, kol bus vykdoma Vilniaus oro uosto veikla. Net jeigu teismas priimtų ieškovei palankų sprendimą, ieškovės teisė teikti paslaugas 12 mėnesių nuo sutarties pasirašymo dienos, ar maksimalų galiojimo laikotarpį, nebūtų apribojama, ieškovė tokias paslaugas galėtų teikti ir gauti už tai pajamas. Be to, ieškovės teiginiai, neva ji kreiptųsi į teismą dėl žalos atlyginimo, vertintini kaip deklaratyvūs, teismas jais remtis neturėjo pagrindo.

7.3. Tuo atveju, jei Pirkimo sutartis būtų sudaryta, trečiasis asmuo turėtų baigti specialius Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos mokymus, perimti darbus iš buvusio paslaugų teikėjo (ieškovės). Faktiškai paslaugos iš karto nebūtų teikiamos, vyktų tik pasiruošimo darbai. Nepagrįstai pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, yra apribojamos galimybės įvykdyti pasiruošimo darbus laimėjusiam tiekėjui ir tai sąlygoja ilgesnį laiką, kai atsakovė negauna gyvybiškai svarbių paslaugų.

7.4. Pirkimu siekiama įsigyti itin specifines paslaugas, kurios yra susijusios su orlaivių elektros maitinimo šaltiniais peronuose, Vilniaus oro uosto aerodromo signalų žiburių įrenginių sistemos bei elektros įrenginių, susijusių su signalinių žiburių įrenginių sistema, eksploatacija, remontu, technine priežiūra, sistemų eksploatacija. Be šių darbų oro uostas funkcionuoti pagal jo paskirtį negali, priešingu atveju rizikuotų visų keleivių bei orlaivį valdančių asmenų saugumu. Atsakovė savo personalo šiems darbams atlikti neturi.

Atsiliepimas

8. Atsiliepime į trečiojo asmens atskirąjį skundą atsakovė prašo atskirąjį skundą tenkinti ir Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo24 d. nutartį panaikinti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

8.1. Atsakovės manymu, ieškinys yra prima facie (preliminariai) nepagrįstas. Ieškovė ieškinį grindžia tuo, kad trečiojo asmens pasiūlymas neatitinka Pirkimo specialiųjų sąlygų 3.7 papunkčio 2 lentelės 3 eilutės reikalavimo. Tačiau, kaip matyti pagal trečiojo asmens pasiūlymą, trečiasis asmuo savo kvalifikaciją pagrindžia lygiaverčiu dokumentu – pažymėjimais, kurie suteikia teisę darbuotojams teikti elektros įrenginių eksploatavimo paslaugas. Faktą, kad pateikti pažymėjimai laikytini lygiaverčiais dokumentais, patvirtina ir Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos (toliau – Energetikos ministerija) raštas, kuriame pažymėta, kad trečiojo asmens pateikti pažymėjimai suteikia teisę atestato turėtojui eksploatuoti ir tų pačių parametrų vartotojo elektros įrenginius.

Žemesnės instancijos teismas

8.2. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino perkamo objekto svarbą ir nepagrįstai pripažino, kad paslaugos nėra gyvybiškai svarbios. Perkamos skrydžių saugai užtikrinti būtinų sistemų remonto ir techninės priežiūros paslaugos yra būtinos tinkamai ir nepertraukiamai oro uosto veiklai.

Atsiliepimas

9. Atsiliepime į trečiojo asmens atskirąjį skundą ieškovė prašo Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo24 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:

9.1. Trečiasis asmuo neteisingai interpretuoja Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1-220 patvirtinto Energetikos objektus, įrenginius įrengiančių ir (ar) eksploatuojančių darbuotojų atestavimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) nuostatas, nepagrįstai įrodinėdamas turimo sertifikato lygiavertiškumą ir atitikimą Pirkimo sąlygų reikalavimams. Trečiasis asmuo nenurodė išimčių, kurios leistų energetikos įmonėms išduoti atestatus / pažymėjimus savo darbuotojams vartojimo srityje, o tai patvirtina ieškovės reikalavimų pagrįstumą. Ieškovė pažymėjo, kad byloje pateikė aiškius ir išsamius argumentus, dėl kurių trečiajam asmeniui ir atsakovei pateikta Energetikos ministerijos pozicija vertintina kritiškai, o turėtų būti vadovaujamasi būtent Aprašo nuostatomis ir ieškoveiEnergetikos ministerijos pateiktu 2019 m. gruodžio 30 d. išaiškinimu.

Šalies argumentai

9.2. Ieškovė atkreipia dėmesį į tai, kad trečiojo asmens teiginiai apie ieškovės galimybę teikti paslaugas 12 mėnesių laikotarpį yra nepagrįsti, nes tuo atveju, jeigu laikinosios apsaugos priemonės bus panaikintos, o atsakovė su trečiuoju asmeniu sudarys Pirkimo sutartį, ieškovė, skirtingai nei teigia trečiasis asmuo, neturės galimybės teikti paslaugas. Tai, ieškovės vertinimu, tik patvirtina, kad teismas turėtų atmesti skunde nurodytus reikalavimus, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą.

9.3. Atsakovė ir trečiasis asmuo pabrėžia Pirkimu siekiamų įsigyti paslaugų svarbą. Ieškovės vertinimu, tokie argumentai patvirtina, kad teismas, spręsdamas dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, turi vadovautis viešuoju interesu ir negali sudaryti prielaidų, jog paslaugas atsakovei teiktų nekvalifikuoti trečiojo asmens darbuotojai, neturintys atitinkamų atestatų.

9.4. Ieškovas atkreipia dėmesį į tai, kad patiatsakovė atskirojo skundo dėl skundžiamos nutarties nepateikė. Ši aplinkybėleidžia teigti, kad pačiaiatsakovei perkamų paslaugų įsigijimas nėra toks skubus.Kadangi viešųjų pirkimų bylos nagrinėjamos operatyviai, dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių šioje byloje nebus pažeidžiamas viešasis interesas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Nagrinėjamoje civilinėje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas tenkino ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

11. CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės užtikrina, kad būsimas teismo sprendimas bus realiai įgyvendintas ir suteikta teisminė gynyba iš tikrųjų bus veiksminga. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – tai preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir užtikrinti teismo sprendimo privalomumą.

12. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas, todėl yra tenkinama pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga. Trečiasis asmuo su pirmosios instancijos teismo pozicija nesutinka, teigdamas, kad su ieškiniu pateikti įrodymai nepagrindžia ieškinio reikalavimų, o trečiojo asmens kvalifikacija ginčijama aiškiai nepagrįstai.

13. Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal prima facie (preliminaraus ieškinio pagrįstumo) doktriną atliekamo ieškinio pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1040/2013; 2013 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2476/2013 ir kt.). Teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turi pareigą patikrinti, ar ieškinio reikalavimas nėra akivaizdžiai nepagrįstas, ar ieškovas pasirinko leistiną ir aiškiai įmanomą civilinių teisių gynimo būdą, ar prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones pareikštas siekiant užtikrinti reikalavimą, kuris pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis. Tačiau teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų, juos patvirtinančių įrodymų (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014).

14. Nagrinėjamoje byloje ieškovė ginčija perkančiosios organizacijos sprendimus, kuriais UAB „Axioma servisas“ pasiūlymas pripažintas atitinkančiu Pirkimo sąlygų reikalavimus ir nustatytas laimėjusiu. Ieškovė ieškinį grindžia tuo, kad trečiojo asmens kvalifikacija neatitinka Pirkimo specialiųjų sąlygų 3.7 papunkčio 3 punkte nurodytų reikalavimų, kurie numato, jog tiekėjas privalo pasiūlyti pakankamą kiekį kvalifikuotų specialistų (ne mažiau kaip dvylika), kurie turi vidurinės kategorijos (VK) energetikos darbuotojo pažymėjimus, suteikiančius teisę vykdyti iki 10 kV elektros įrenginių eksploatavimą. Ieškovės teigimu, trečiasis asmuo didžiosios dalies savo specialistų kvalifikaciją grindė savo paties išduotais energetikos darbuotojo pažymėjimais ir tik vienas iš visų specialistų buvo sertifikuotas elektros įrenginių vartojimui. Ieškovės teigimu, trečiojo asmens išduoti pažymėjimai negalėjo būti pripažįstami tinkamais. Kaip matyti iš šalių procesinių dokumentų, tarp šalių ginčas kyla tiek dėl Pirkimo sąlygų ir perkančiosios organizacijos pateiktų išaiškinimų, tiek dėl Aprašo nuostatų taikymo ir aiškinimo.

15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju ieškovė pasirinko leistiną ir įmanomą savo galbūt pažeistų teisių gynimo būdą, ieškinio reikalavimus pagrindė faktiniais ir teisiniais argumentais bei pridedamais įrodymais. Tiekėjo atitiktis Pirkimo sąlygose nustatytiems kvalifikacijos reikalavimams ir perkančiosios organizacijos veiksmų (ne)teisėtumo įvertinimas yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas. Tai, ar trečiasis asmuo pateikė lygiavertį dokumentą, patvirtinantį jo atitiktį aptariamam kvalifikacijos reikalavimui, bus nustatyta bylą išnagrinėjus iš esmės ir įvertinus visų dalyvaujančių byloje asmenų pateiktus įrodymus bei argumentus. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškinys yra prima facie pagrįstas.

16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vien nustatyta aplinkybė, jog ieškinys prima facie yra pagrįstas, nėra pakankamas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią tam, kad galutinis teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas (CPK 144 straipsnio 1 dalis).

17. Nagrinėjamoje byloje patenkinus ieškinį, skundžiami sprendimai, kuriais konstatuota, kad trečiasis asmuo atitinka Pirkimo sąlygas ir pripažintas laimėtoju, netektų teisinės galios ir Pirkimo procedūrosturėtų būti tęsiamos, ieškovė turėtų galimybę pretenduoti į Pirkimo sutarties sudarymą, kadangipagal 2020 m. vasario 28 d. sudarytą pasiūlymų eilę jai atiteko antra vieta (ieškinio priedas Nr. 3). Tuo atveju, jei būtų pripažinti neteisėtais perkančiosios organizacijos veiksmai, tačiau Pirkimo sutartis su tiekėju jau būtų sudaryta ir vykdoma, būsimo teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų, reikėtų spręsti dėl Pirkimo sutarties galiojimo, galimo jos išsaugojimo ar pan., ieškovė neturėtų galimybės teikti paslaugas 12 mėnesių nuo sutarties pasirašymo dienos, dalį paslaugų būtų suteikęs trečiasis asmuo. Aplinkybė, kad perkamų paslaugų poreikis yra nuolatinis, nepaneigia ieškovės poreikio ginti savo galimai pažeistas teises vykdant būtent ginčo Pirkimą, taip pat neeliminuoja fakto, kad ieškovė gali patirti nuostolių dėl galbūt neteisėtų perkančiosios organizacijos veiksmų.

18. Teismas viešųjų pirkimų bylose, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turi vadovautis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais bei viešuoju interesu (CPK 423⁷ straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą akcentavo, kad viešasis interesas apima tiek visuomenės interesą tam tikru pirkimo objektu (preke, paslauga, darbų rezultatu) ir jo teikiama nauda, tiek ir visuomenės interesą užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-175-415/2016; 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2011). Konkuruojant kelioms teisinėms vertybėms, prioritetiškai turi būti ginama ta vertybė, kurios neapgynus atsirastų didesnė žala (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2083/2014). Taigi kiekvienu atveju bylą nagrinėjantis teismas turi spręsti, kurio viešojo intereso aspekto neužtikrinimas padarytų didesnės žalos – (kuo skubesnis) konkrečių prekių ar/ir paslaugų, reikalingų visuomenei, įsigijimas ar konkretaus privataus asmens interesų užtikrinimas lygiomis galimybėmis dalyvauti viešojo pirkimo procedūrose bei visuomenės poreikis racionaliai ir skaidriai panaudoti biudžeto lėšas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1907/2014).

19. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismai, priimdami sprendimus netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių (sustabdyti viešojo pirkimo procedūras, įpareigoti nesudaryti viešojo pirkimo sutarties, sustabdyti jos vykdymą, kt.), turi atsižvelgti į viešojo intereso sudėtinių dalių tarpusavio derinimą, įvertinti neteisėtai sudaryto sandorio išsaugojimo grėsmes, riziką, kad nepagrįstai iš viešojo pirkimo pašalintas ar jo laimėtoju nepripažintas ūkio subjektas dėl to gali siekti prisiteisti negautas pajamas.Pagrįsta ir racionalu, išskyrus tam tikras specifines situacijas, kai iš tiesų būtina skubiai, neatsižvelgiant į ginčo baigtį, užtikrinti viešąjį interesą dėl pirkimo objekto ar jo teikiamos naudos, apginti ieškovų tiekėjų turtinius interesus,inter alia(taip pat), dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir neteisėtai sudarytos viešojo pirkimo sutarties panaikinimo, pirmame teismo procese dėl neteisėtų perkančiųjų organizacijų veiksmų, o ne vėliau sprendžiant ginčus dėl pastarųjų civilinės atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2018 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-359-469/2018 32, 38 ir 39 punktai).

20. Nagrinėjamu atveju Pirkimu siekiama įsigyti elektros tinklų ir įrenginių iki 10 kV bei sistemų eksploatacijos, remonto ir techninės priežiūros paslaugas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su atsakovės ir trečiojo asmens pozicija, kad Pirkimo objektas yra itin svarbus visuomeniniu požiūriu. Atsakovė VĮ „Lietuvos oro uostai“, yra strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinti įmonė, o jos valdomas Vilniaus oro uostas – strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turintis objektas (Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymas), taigi nuolatinė ir nepertraukiama elektros tinklų priežiūra, kurios metu, be kita ko, užtikrinamas lėktuvo sekimo ir palydos sistemos, kilimo / tūpimo tako žiburių sistemos bei orlaivių tūpimo pagal prietaisus sistemos zonų tinkamas veikimas, yra viešasis interesas. Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nei trečiasis asmuo, nei atsakovė neįrodė, jog šių paslaugų teikimas nutrūks, jeigu byloje bus taikomos laikinosios apsaugos priemonės. Nors atsakovė nurodė, kad 2020 m. balandžio mėnesį pasibaigs sutartis, pagal kurią analogiškas paslaugas šiuo metu teikia ieškovė, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, jog atsakovė nepateikė šiuo metu galiojančios paslaugų teikimo sutarties, nenurodė jokių duomenų, leidžiančių teismui įvertinti šios sutarties pratęsimo galimybę. Pati atsakovė atskirojo skundo dėl nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepateikė, poreikio itin skubiai įsigyti perkamas paslaugas nepagrindė.

21. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi tenkinęs ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, atsižvelgė į visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista.

22. Ieškovė apeliacinės instancijos teismui padavė prašymą priteisti iš trečiojo asmens jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, patirtas advokato teisinei pagalbai apmokėti parengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą.

23. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Kaip nurodyta kasacinio teismo praktikoje, viena iš CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės normos taikymo sąlygų – teismo sprendimas, priimtas šalies naudai. Pagal šią teisės normą gauti iš kitos šalies savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą turi teisę tik ta proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas (teismo procesinis sprendimas), o teismas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo sprendžia tik esant sprendimui (teismo procesiniam sprendimui), priimtam (priimamam) šalies naudai, ir šiuo remdamasis. Aptariamos teisės normos prasme proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, suprantama kaip šalis, kuriai sprendimas yra palankus, kuri laimėjo ginčą byloje (pavyzdžiui, ieškovas, kurio ieškinys patenkintas). Ji paaiškėja teismui išnagrinėjus bylą ir priėmus (priimant) sprendimą dėl ginčo esmės. Tokiai proceso šaliai pagal aptariamą teisės normą pralaimėjusioji šalis turi kompensuoti civilinių teisių gynybai išleistas lėšas – patirtas bylinėjimosi išlaidas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2018 16, 17 punktus). Pagal kasacinio teismo praktiką, ši taisyklė taikoma ir šalies bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms apeliacinės instancijos teisme sprendžiant dėl pirmosios instancijos teismo nutarties laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimu pagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-219/2018 13 punktas).

24. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo vertinti, kad ieškovė pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kadangi, kaip matyti iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų, Vilniaus apygardos teismas 2020 m. balandžio 29 d. sprendimu ieškinį atmetė. Todėl ieškovės prašymas priteisti iš trečiojo asmens jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, patirtas advokato teisinei pagalbai apmokėti parengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą, netenkinamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Marius Bajoras