- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-05-28
- Bylos Nr.
- II-564-1157/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00512-2024-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jurga Virgailienė Mečkauskienė
Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovui Vladislavui Butkevičiui (Vladislav Butkevič),
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi E. K. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2024 m. vasario 20 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK: 24232098681) panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Prevencinės ir administracinės veiklos skyriaus Administracinės veiklos poskyrio vyresnysis tyrėjas Albertas Piaseckas (toliau – ir Institucija) 2024 m. vasario 20 d. nutarimu nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK: 24232098681) (toliau – ir skundžiamas nutarimas), Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 565¹ straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu buvo nutraukta administracinio nusižengimo bylos teisena pagal E. K. (toliau – ir pareiškėjas) pranešimą dėl to, kad 2024 m. vasario 9 d., 15.43, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, automobiliai, kurių valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pažeidžia stovėjimo tvarką, nevykdo Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 150.5 punkto reikalavimų. Sprendimas nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną motyvuojamas tuo, kad iš pateiktų fotonuotraukų neįmanoma nustatyti ar nufotografuotos transporto priemonės pažeidžia KET, visiškai nėra aišku, koks iš tikrųjų KET pažeidimas padarytas, taip pat nėra objektyvių duomenų, pagrindžiančių pranešėjui padarytą žalą, kadangi pranešėjo ryšys su galimu administraciniu nusižengimu yra dėl to, kad jį užfiksavo.
Šalies argumentai
Pareiškėjas 2024 m. kovo 26 d. pateikė skundą dėl aukščiau minėto nutarimo, prašydamas šį nutarimą panaikinti ir įpareigoti Instituciją iš naujo atlikti tyrimą. Nurodė, jog nutarimas nemotyvuotas, jame nurodomas faktiškai neteisingos aplinkybės, kadangi buvo pateiktos nuotraukos, kuriose pakankamai gerai matėsi, kad automobiliai stovi motorinio transporto eismui neskirtoje vietoje, o jokių automobilių stovėjimą leidžiančių ženklų nėra. Pažymėjo, jog pareigūnas neatliko liudininkų apklausos. Pareiškėjas skunde citavo teismų praktiką.
Atsiliepimas
Skundžiamą nutarimą priėmusi Institucija pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, jog pareiškėjas nei kreipdamasis su pranešimu į policija, nei skunde nepateikė jokių rašytinių dokumentų patvirtinančių, jog dėl galimai padaryto administracinio nusižengimo jam padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala. Teiginiai, kad patyrė turtinę (gaišo laiką siųsdamas pranešimą apie padarytą pažeidimą), tiek neturtinę žalą (nėra malonu matyti savanaudiškais tikslais pažeidinėjamas visuotinai priimtas bendrabūvio normas) laikytini deklaratyviais ir nesuteikiančiais pranešėjui teisės būti pripažintam nukentėjusiuoju. Iš administracinio nusižengimo bylos ROIK 24232098681 taip pat nenustatyta, jog pranešėjui būtų padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, o ANK 471 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo objektas (valstybės saugoma vertybė) yra saugaus eismo užtikrinimas, kas taip pat nesuponuoja išvados apie būtent tiesiogiai šiuo atveju pranešėjui padarytą fizinę, turtinę ar neturtinę žalą. Šiuo atveju nutarimas nepradėti administracinio nusižengimo teisenos neturi jokios tiesioginės įtakos pareiškėjo nei teisinei, nei procesinei padėčiai, todėl pareiškėjas laikytinas tiesiog informacijos pranešėju, įvykdžiusiu pilietinę pareigą pranešti apie galimai daromus / padarytus teisės pažeidimus. Institucijos teigimu, skundą paduoda asmuo, neturintis teisės jo paduoti, nes administracinio nusižengimo byloje ROIK 24232098681, pareiškėjas neįgavo administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančio asmens statuso, numatyto ANK 575 straipsnyje. Institucija prašo palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas apklaustas teismo posėdyje, be kita ko, nurodė, kad žala yra tokia, kad pareiškėjas yra daugelio komisijų narys, kuris rūpinasi tuo, kad automobilizacija Vilniaus mieste ir šalyje nedidėtų. Tai yra valstybės bendra politika, kad automobilizacija turi mažėti, nes tai yra įsipareigojimai E. S., klimato kaitai ir panašiai. Tai, kai yra leidžiama nesilaikyti KET, tai yra didinamas vairuotojų patogumas, važinėti kur nori, palikti automobilius kur nori, automatiškai, gaunasi taip, kad yra tolstama nuo tų tikslų, dėl kurių pareiškėjas daug metų dirba. Tai pareiškėjui labai svarbi žala, nes pareiškėjas mato, kad Institucija stengiasi užtikrinti KET pažeidinėjančių vairuotojų teises, visos likusios bendruomenės sąskaita. Pareiškėjo manymu, teisė į švarią, tvarkingą aplinką, teisė gyventi pagal įstatymus ir strateginius valstybės planus yra paneigiama žemiausios grandies policijos pareigūnų. Pareiškėjas taip pat nurodė, jog kelias yra labai plačiai asfaltuotas, kokių turbūt 8 metrų pločio, tai yra pravažiavimas į kalniuką, (duomenys neskelbtini), tai yra kiemo pravažiavimas. Juo naudojasi įvažiuojantys į garažą arba į kiemą, pats pareiškėjas šiuo keliu važiuoja dviračiu, aukštyn, žemyn, ir šalia to kelio, arba kelkraščio, net ne kelkraščiu, o tiesiog taku, kuris yra matomame miške. Ten yra takas, kuriuo žmonės vaikšto, kur dabar stovi automobiliai, kur yra ginčijama. Ta vieta, eina žmonės. Automobiliai tiesiog užstoja tą takelį, stovi ant takelio, o išgraužos susidaro, tada, kai automobiliai važinėja veja, lieka gruntas, tas gruntas lengvai išplaunamas, nes veja jo neberiša ir toje vietoje susidaro grioviai. Paskutinę vasarą savivaldybė yra užpylusi kažką panašaus į skaldą, kad ne taip lengvai išplautų, bet tai nėra kelkraštis, nes mieste nebūna kelkraščių, kelkraštis pagal apibrėžimą dažniausiai naudojamas užmiesčio keliuose ir jis yra sankasos dalis. Čia sankasos nėra. Tai mieste, praktiškai visur, automobiliai, šalia asfalto negali stovėti, nes tai nėra kelkraštis. Miesto teritorijoje neturi gatvė kelkraščio įprastai. Anot pareiškėjo, visas šitas sprendimas turėtų būti sprendžiamas KET 150.5 punktu, kuriame parašyta, kad draudžiama važiuoti ten, kur nėra važiuojamosios kelio dalies. Tai galima suprasti, jei nėra aišku, ar tai yra važiuojamoji kelio dalis, tą neaiškumą turi išsklaidyti pats automobilio vairuotojas, o ne palikti spręsti kitiems, nes jei traktuotume, kad jei yra apsnigta, tai neaišku, ar čia yra važiuojamoji dalis, galima tada gal statyti automobilius Katedros aikštėje, ant ežero paviršiaus, miško paklotės, nes viskas yra apsnigta ir gal nesimato vairuotojui. Bet KET ne taip yra rašytos, nes būtent vairuotojai įgyja specialiąją teisę vairuoti ir patys turi gebėti nustatyti, kur baigiasi važiuojami kelio dalis. Negana to, KET yra parašyta aiškiai, kad eismo juostų skaičių, jei jos pažymėtos vairuotojas irgi turi sugebėti pats įvertinti.
Institucijos atstovas teismo posėdyje, be kita ko, nurodė, kad skundžiamas nutarimas priimtas teisėtai ir pagrįstai, kadangi nesutinka su pranešėjo nuomone, kad kelkraštis tai yra maždaug važiuojamosios kelio dalies elementas užmiestyje. Gali būti, kad kelkraštis, kaip nurodo KET, kelio elementas dengtas tokia pat, važiuojamosios dalies ar kitokia danga. Šiuo metu, galime pasižiūrėti KET, būtent dėl sustojimo ir stovėjimo. Kaip ponas K. nurodo 150 punktą, galime šiek tiek ankščiau pasižiūrėti, kad sustoti ir stovėti transporto priemonėms leidžiama dešinėje kelio pusėje, kuo dešiniau kelkraščio. Tai vis dėl to mano, kad vairuotojas, važiuojant keliu, matant apsnigtą kelio dangą, neprivalo žinoti nei topografinių žemėlapių, jis paprasčiausiai pasistato transporto priemonę, kuo dešiniau. Šiuo atveju, kaip ir buvo pasakyta, jokių ženklų nurodančių, kad ten yra dalis, skirta pėstiesiems, dviratininkams, šaligatvis ar veja, nėra. Vairuotojas pagrįstai gali manyti, kad ten yra paliekama stovėjimo vieta, transporto priemonėms, iš dalies užvažiuojant į kelkraštį. Institucijos manymu, šiuo atveju, skundas yra nepagrįstas. Visos abejonės yra traktuojamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai ir pati valstybė, šiuo metu, savivaldybė, sako ponas K., kad pasirūpino skalda, galėtų pasirūpinti ir kelio ženklais ir kelio bortais. Ne vieną kartą teismų praktikoje buvo pasisakyta, kad valstybės prerogatyva – užtikrinti, kad vairuotojui nekiltų jokių abejonių, ar jis nusižengė ar nenusižengė. Šiuo atveju, abejonės yra. Kam ta skalda skirta? Arba kelkraščiui sustiprinti arba dviračių, pėsčiųjų takui įrengti. Šiuo atveju, kadangi nebuvo paneigtos abejonės, vairuotojas pagrįstai, mano, kad toje dalyje galima sustoti ir tuo labiau, kad ta dalis yra apsnigta, jis nežino, ar ten dar yra kelio danga ar ne. Tuo labiau iš apačios įvažiuojant, iš degalinės yra pakankamai plataus asfalto ir jei dalis asfalto nėra išvalyta, tai vairuotojas tikrai neprivalo sustoti ir patikrinti, kokia kelio danga jis važiuoja. Tuo labiau, kad ten yra nuolat statomi automobiliai, ir vėl kartoti, kad iš vienos pusės, kur yra bortas, galima statyti automobilius, o iš kitos pusės, kur nėra kelio borto, jau yra draudžiama, tai būtų netikslinga ir neteisinga. Pareiškėjas pateikė nuotraukas, taip pat nenurodė konkretumo, dėl ko yra pažeidžiama, lakoniškai tik konstatavo, kad netinkamoje vietoje, nors nei kelio ženklai, nėra kelio ženklų nurodančių, leistiną, nei draudžiamą stovėjimo būdą. Pats vairuotojas palieka transporto priemonę, įsitikinęs, kad tai yra saugu, šiuo atveju tai yra apsnigta teritorija, pakankamai kieta. Taip pat šiuo atveju abejonės nuotraukomis panaikintos nebuvo, posėdžio metu ponas K. nenurodė, kodėl ten būtent ten yra draudžiama statyti ir vien tik tai, kad savivaldybė pabarstė skaldą, bet neužtikrino pačio fakto, kad toje vietoje yra draudžiama statyti ar, kad ten bus padaryti takeliai, šaligatvis, kuris bus akivaizdžiai atskirtas nuo važiuojamosios dalies. Nutarimas šiuo atveju yra priimtas teisėtai ir pagrįstai.
Pareiškėjo skundas paliekamas nenagrinėtu.
Nagrinėjant skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, teismas patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Siekiant tai išsiaiškinti, teismas nagrinėdamas bylą, vadovaujasi byloje surinktais faktiniais duomenimis, įrodymais. ANK 569 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais.
Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Iš bylos nustatyta, jog Institucijos 2024 m. vasario 20 d. skundžiamu nutarimu, ANK 565¹ straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, buvo nutraukta administracinio nusižengimo bylos teisena pagal E. K. pranešimą dėl to, kad 2024 m. vasario 9 d., 15.43 val., adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, automobiliai, kurių valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pažeidžia stovėjimo tvarką, nevykdo KET 150.5 punkto reikalavimų. Sprendimas nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną motyvuojamas tuo, kad iš pateiktų fotonuotraukų neįmanoma nustatyti, ar nufotografuotos transporto priemonės pažeidžia KET, visiškai nėra aišku, koks iš tikrųjų KET pažeidimas padarytas, taip pat nėra objektyvių duomenų pagrindžiančių pranešėjui padarytą žalą, kadangi pranešėjo ryšys su galimu administraciniu nusižengimu yra dėl to, kad jį užfiksavo.
Matyti, kad šioje byloje iš esmės keliami du klausimai, t. y. klausimas dėl pareiškėjo teisęs skųsti institucijos nutarimą ir klausimas dėl automobilių statymo prie (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teisėtumo.
ANK 621 straipsnis, reglamentuojantis teisę apskųsti nutarimą administracinio nusižengimo byloje, numato, kad šio kodekso 615 straipsnio 1 dalyje nurodytų institucijų nutarimus, taip pat šio kodekso 608 straipsnio 6 dalyje nurodytus nutarimus administracinių nusižengimų bylose apylinkės teismui gali apskųsti asmuo, dėl kurio atitinkamas nutarimas priimtas, nukentėjusysis (ar jų atstovai), o šio kodekso 592 straipsnio 5 dalyje nurodytais atvejais – ir prokuroras. Šio kodekso 5651 straipsnio 1 punkte nustatytu pagrindu priimtus šio kodekso 608 straipsnio 6 dalyje nurodytus nutarimus apylinkės teismui gali apskųsti asmuo, kuris pranešė apie administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, jeigu jis yra nurodęs, kad šia veika jam padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala. ANK 608 straipsnyje numatyta, jog atlikus administracinio nusižengimo tyrimą, kai nustatoma šio kodekso 565¹ straipsnyje numatyta aplinkybė, institucija, kurios pareigūnas atliko tyrimą, priima nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną (6 dalis). Prieš priimant šio straipsnio 6 dalyje nurodytą nutarimą, turi būti įvertinta, ar yra fizinis asmuo, nurodęs, kad jam padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, arba juridinis asmuo, nurodęs, kad jam padaryta turtinė ar neturtinė žala. Sprendimas pripažinti arba atsisakyti pripažinti šioje dalyje nurodytą asmenį nukentėjusiuoju įrašomas į nutarimą. Šio straipsnio nuostatos netaikomos, jeigu administracinio nusižengimo bylos teisena nutraukiama šio kodekso 565¹ straipsnio 6 ir 8 punktuose nustatytais pagrindais (7 dalis).
Skundžiamu nutarimu administracinio nusižengimo teisena nutraukta nustačius, kad padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių (ANK 565¹ straipsnio 1 punktas).
Pareiškėjas yra įsitikinęs, jog byloje pateiktose nuotraukose nufotografuoti automobiliai statomi pažeidžiant KET, o jis yra nukentėjęs, kadangi yra daugelio komisijų narys, kuris rūpinasi tuo, kad automobilizacija Vilniaus mieste ir šalyje nedidėtų, nes tai yra įsipareigojimai E. S., klimato kaitai ir panašiai. Anot pareiškėjo, kai yra leidžiama nesilaikyti KET, tai yra didinamas vairuotojų patogumas, todėl yra tolstama nuo tikslų, dėl kurių pareiškėjas daug metų dirba. Be to, jis šia gatve važinėja dviračiu, o dėl netinkamai pastatytų automobilių kelio šonuose pasidaro išgraužos. Be to, automobiliai būna statomi taip, kad užstatomas miško takelis, dėl ko trukdoma praeiti / pravažiuoti dviračiu.
Teismo vertinimu, pareiškėjas, argumentuodamas tuo, jog jis, būdamas įvairių komisijų nariu, į bylą nepateikė jokių įrodymų nei apie tai, kad jis yra įgaliotas ginti viešąjį interesą ar atstovauti komisijų interesus teisme. Taip pat nėra pateikta įrodymų apie pareiškėjo posėdyje paminėtų komisijų teisėtų interesų pažeidimą.
Pasisakydamas dėl jo, kaip fizinio asmens interesų pažeidimo, pareiškėjas įvardijo aplinkybes, jog jis gaišo laiką fotografuodamas automobilius, siųsdamas juos policijai, taip pat patyrė nepatogumus, kylančius su toje vietoje statomų automobilių sukeliama žala, t. y. jis tuo keliu važinėja dviračiu, o kelio šonuose atsiranda duobės. Sutiktina su Institucijos atstovu, jog pareiškėjas konkrečių įrodymų, kurie patvirtintų jo patirtą žalą ar neigiamas pasekmes, nepateikė. Pažymėtina, jog byloje nėra pateiktą įrodymų, kad pareiškėjas nurodytu metu būtų negalėjęs pravažiuoti, kad dėl to būtų patyręs išlaidų, sugadinęs sau priklausantį turtą, susižeidęs pats ar pan. Vien pareiškėjo deklaratyvūs teiginiai, iš esmės išreiškiantys nepasitenkinimą susidariusia situacija, neįrodo padarytos žalos (turtinės, neturtinės ar fizinės) fakto. Tuo tarpu pasisakant dėl laiko gaišimo fiksuojant galimai padarytus pažeidimus ir pan., teismų praktikoje yra laikomasi pozicijos, jog teiginiai apie laiko gaišimą siunčiant pranešimus apie padarytus pažeidimus ar savanaudiškais tikslais pažeidinėjamų visuotinai priimtų bendrabūvio normų matymą nesuteikiančia pareiškėjui teisės būti pripažintam nukentėjusiuoju (Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-162-576/2024).
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog pareiškėjui administracinio nusižengimo byloje pagrįstai nesuteiktas joks (tame tarpe ir nukentėjusiojo) procesinis statusas, kadangi nenustatyta, kad jam kaip asmeniui, kuris pranešė apie administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, šia veika padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala. Atitinkamai darytina išvada, jog pareiškėjas nėra subjektas, galintis apskųsti Institucijos 2024 m. vasario 20 d. nutarimą.
Kita vertus, sutiktina su Institucijos atstovu, kad vertinant bylos medžiagoje esančias fotonuotraukas, neįmanoma tiksliai nustatyti (dėl sniego dangos), ar fotonuotraukose matomi bei pareiškėjo minimi automobiliai pažeidžia KET 150.5 punktą, taip pat, ar jie yra palikti ant vejos ar šaligatvio, o ne ant kelio dangos. Pareiškėjas teismo posėdžio metu paaiškino, kad toje vietoje kelio plotis galimai yra 8 metrai, tačiau teismo vertinimu, iš pateiktų fotonuotraukų neabejotinai pasakyti, kad automobiliai sustatyti išeinant iš tokio pločio negalima. Pareiškėjas fotonuotraukas institucijai nusiuntė praėjus keletui dienų nuo jų padarymo, dėl ko pareigūnai iš esmės net neturėjo galimybės operatyviai sureaguoti ir nuvykus į vietą įsitikinti automobilių statymo teisėtumu, atlikti papildomų veiksmų. Taip pat pateiktose fotografijose nėra užfiksuoti jokie išmatavimai, atstumai, kurie leistų objektyviai įvertinti automobilių padėtį netgi praėjus kuriam laikui. Teismo vertinimu, šiuo metu atlikti papildomus tyrimo veiksmus galimybės yra apskritai išnykusios, todėl bylos grąžinimas institucijai nebūtų tikslingas. Tuo tarpu atsakomybėn gali būti traukiami asmenys tik tada, kai dėl jų kaltės abejonių nelieka.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, bylos nagrinėjimo metu nustačius, kad pareiškėjas nėra subjektas, galintis apskųsti Institucijos nutarimą, E. K. skundas paliktinas nenagrinėtu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4, 6 dalimis, teismas
nutaria:
E. K. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2024 m. vasario 20 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje ROIK: 24232098681 palikti nenagrinėtu.
Nutartis per 7 (septynias) kalendorines dienas nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.