Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Regina Bertašienė, sekretoriaujant Vilmai Petraitienei, dalyvaujant vertėjai Danutei Kontarienei, ieškovo atstovams J. B., advokatui Valdui Rutavičiui, atsakovams S. Z., I. Z., atsakovų atstovui advokatui Vitalijui Gunčiui, viešame tesimo posėdyje išnagrinėjo A. G. (A. G.) ieškinį atsakovams S. Z., I. Z. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nustatytos faktinės aplinkybės.

Rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2008-09-19 ieškovas su atsakovais sudarė buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį, kuria ieškovas nupirko, o atsakovai pardavė butą už 102 525,48 EUR. Sutartyje nurodyta, kad 2008-09-09 ieškovas su AB bankas "Hansabankas" sudarė sutartį Nr. 08-102565-FA, pagal kurią ieškovas gavo 97 399,21 EUR kreditą minėto buto pirkimui. Toje pačioje sutartyje įformintas ir nekilnojamojo daikto perdavimas priėmimas (t. 1, b.l. 21-23). Ieškovui nuosavybės teisė į butą Nekilnojamojo turto registrų duomenimis įregistruota nuo 2008-09-19 (t. 1, b.l. 80 – 82). Pagal turto vertės nustatymo pažymą (t. 1, b. l. 8) apžiūrėjimo ir vertės nustatymo aktą, kurią sudarė UAB "Lituka" ir Ko (t. 1, b. l. 9-20), 2008-04-25 nustatyta buto rinkos vertė yra 354 000,00 Lt, likvidacinė turto vertė 283 000 Lt. Turto vertės nustatymo ataskaitą užsakė atsakovė S. G. (Z.), buto vertinimo tikslas pateikti AB bankui „Hansabankas", Klaipėdos skyriui. 2009-10-14 pagal ieškovo užsakymą UAB „Aidilos“ atliktas kitas buto vertinimas, nustatyta, kad buto rinkos vertė buto pirkimo pardavimo metu, t.y. 2008-09-19 buvo 288 000,00 Lt (t. 1, b. l. 120). 2009-10-12 surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas (t.1, b. l. 29-30, 92-97), kuriame užfiksuota buto būklė. Į bylą pateikta policijos nuovados surinkta medžiaga dėl tarp šalių kilusio ginčo (t.1 , b.l. 36-70, 62-65, 790). Ieškovas pateikė buto adresu: (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį, 2009-05-18 sudarytą su O. T. (t. 1., b.l. 24), taip pat 600,00 Lt vertės kasos čekį, išduotą UAB „Būrų užeiga“;

550, 00 Lt čekį už durų remontą (t. 1, b.l. 73).

Ginčas tarp šalių kyla dėl žalos atlyginimo: atsakovas teigia, kad atsakovams laiku neišsikrausčius iš jam nuosavybės teise priklausančio buto jis patyrė 5600,00 Lt tiesioginių nuostolių, kuriuos remiantis Civilinio kodekso 6.249 straipsniu privalo atlyginti atsakovai; taip pat Civilinio kodekso 6.263 straipsnio pagrindu prašo priteisti 66000,00 Lt per atsakovų gyvenimo bute laikotarpį sumažėjusią buto rinkos vertę bei 246,07 Lt nesumokėto mokesčio už komunalinius patarnavimus. Atsakovai pripažįsta tik 246,07 Lt mokesčio už 2009 m. rugsėjo mėnesio komunalinius patarnavimus. Kitoje dalyje su ieškiniu nesutinka, nurodo, kad jokios žalos butui nepadarė, butą paliko tokį, koks jis buvo pirkimo – pardavimo metu, tik pasiėmė dalį baldų, šviestuvus, nes nebuvo sutarta, kad butas parduodamas su visais daiktais. Nepripažįsta ieškovo patirtų nuostolių: nurodo, kad ieškovo sutuoktinė turi nuosavą butą, todėl nebuvo reikalo nuomotis buto ir viešbučio.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Civilinio kodekso 6.245 straipsnio 1 dalyje civilinė atsakomybė apibrėžta kaip turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius).

Pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti yra žalos padarymo faktas, todėl turto sunaikinimo ar sugadinimo atveju žalą patyręs asmuo turi teisę reikalauti žalos atlyginimo, nes civilinės atsakomybės paskirtis – kompensuoti nukentėjusiojo patirtą žalą: asmuo turi būti grąžinamas į tokią turtinę padėtį, kokioje jis buvo iki žalos jam padarymo. Žala (nuostoliai) yra asmens turto netekimas, pakenkimas tam tikram objektui, dėl ko mažėja objekto ekonominė vertė, prarandamos jo kokybinės savybės. Žala atsiranda kaip tiesioginiai nuostoliai (turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos), taip pat negautos pajamos (Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriai civilinės atsakomybės rūšiai (tiek sutartinei, tiek deliktinei) taikyti reikalinga nustatyti visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas: nukentėjusios šalies patirtą žalą (nuostolius), atsakingos dėl žalos atsiradimo šalies neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą) ir kaltę (išskyrus griežtosios civilinės atsakomybės taikymo atvejus) bei priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį.

Dėl 66000 Lt žalos, padarytos atsakovo butui

Ieškovas tvirtina, kad atsakovai žymiai pablogino ieškovo turtą – butą ir padarė jam 66000 Lt turtinę žalą. Keldamas tokį savo reikalavimą atsakovams, ieškovas turi įrodyti susidariusios žalos faktą bei žalos dydį, atsakovų neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį, tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos. Taigi, žalos dydį ieškovas įrodinėja rašytiniais įrodymais - dviem turto vertinimais ir antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu. UAB "Lituka" ir Ko 2008-04-25 nustatyta buto rinkos vertė yra 354 000,00 Lt, likvidacinė turto vertė 283 000 Lt (t. 1, b. l. 9-20), o UAB „Aidilos“ atliktu buto vertinimu nustatyta, kad buto rinkos vertė buto pirkimo pardavimo metu, t.y. 2008-09-19 buvo 288 000,00 Lt (t. 1, b. l. 120). Atkreiptinas dėmesys, kad pirmas buto vertinimas buvo skirtas pateikti bankui, siekiat gauti kreditą, antrasis vertinimas atliktas tarp šalių kilus ginčui, po to, kai atsakovai išsikraustė iš buto. UAB "Lituka" ir Ko atliktame vertinime iškirta rinkos vertė ir likvidacinė vertė, UAB „Aidilos“ vertinime vertės neišskirtos ir nurodyta viena turto vertė. Nors buto vertinimai daryti skirtingiems tikslams ir skirtingų vertintojų, tačiau pirmajame vertinime nurodyta likvidacinė buto vertė yra mažesnė, negu antrajame vertinime nurodyta vertė. Teismas nesutinka su ieškovo atstovo pozicija, kad turto vertinimas yra oficialus įrodymas, kuriuo remiantis galima nustatyti žalos dydį. Pažymėtina, kad nei vienas byloje pateiktas įrodymas neturi jokios išankstinės, neginčijamos įrodomosios galios (Civilinio proceso kodekso 185 straipsnio 2 dalis), išskyrus Civilinio proceso kodekso 197 straipsnio 2 dalyje numatytus oficialius rašytinius įrodymus, kurie turi didesnę įrodomąją galią. Pateiktos turto vertinimo ataskaitos nėra oficialūs rašytiniai įrodymai, turintys didesnę įrodomąją galią. Turto vertinimo ataskaitos vertintinos kaip rašytinis įrodymas. Visus įrodymus teismas turi vertinti pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą objektyviu aplinkybių, kurios įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu (Civilinio proceso kodekso185 straipsnio 1 dalis). Esant paminėtam teisiniam reguliavimui būtina nustatyti, kuo konkrečiai buvo pablogintas butas, kad jo vertė sumažėjo 66000,00 Lt. UAB "Lituka" ir Ko atliktame vertinamo turto aprašyme (t. 1, b.l. 14) nurodyta, kad įėjimo į butą durys šarvotos. Grindų apdaila: laminatas, kiliminė danga, o virtuvėje ir vonioje – keramikinės plytelės. Sienos – apmušalai, o virtuvėje – apmušalai ir keramikinės plytelės, vonioje – keramikinės plytelės. Vidaus durys medinės, langai plastikiniai, su stiklo paketu. Apdailos kokybė paprasta. UAB „Aidila“ vertinamo turto aprašyme pažymėta, kad langai – paprasti mediniai su stiklu; balkonas yra įstiklintas, tačiau jame yra įsimetęs grybelis, butas perplanuotas (t. 1, b.l. 120). Atsakovai paaiškino, kad bute buvo ir yra tik vienas plastikinis langas, kiti paprasti mediniai langai buvo sutvarkyti, nudažyti, todėl UAB "Lituka" ir Ko vertintojas galėjo suklysti. Prie antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo pridėtose fotonuotraukose (t.1, b. l., 92-97) aiškiai matyti, kad bute nėra perklijuoti nauji tapetai, o esamų tapetų kraštai pagal langus neatplyšę. Todėl neįtikėtina, kad bute buvę plastikiniai langai galėjo būti pakeisti atgal į medinius, ar po pardavimo butas perplanuotas kitaip, nepaliekant jokių pėdsakų. Kitus buto sugadinimus ieškinyje ieškovas nurodo taip: „... prie įėjimo į balkoną nuplėšti tapetai (nuotrauka Nr. 7), balkonas nesutvarkytas, vienas langas įskilęs (nuotraukos Nr. 8, Nr. 9), šviestuvo miegamajame nėra (nuotraukos Nr. 13, Nr. 14), didžiajame kambaryje baldų nėra (nuotraukos Nr. 16, 17, 18, 19) didžiajame kambaryje nėra šviestuvo, trūksta elektros jungiklių (nuotraukos Nr. 20, 21, 22), mažojo kambario stumdomos durys įskilusios (nuotraukos Nr. 24, Nr. 25), mažajame kambaryje šviestuvo nėra (nuotrauka Nr. 26), virtuvėje nėra mikrobangų krosnelės, nors ji buvo perkant butą“. Paminėti trūkumai užfiksuoti antstolio surašytame faktinių aplinkybių konstatavimo protokole ir fotonuotraukose (t.1, b. l. 29-30, 92-97), tačiau atsakovas I. Z. parodė, kad tapetą sūnaus kambaryje prieš daug metų nuplėšė papūga, kurios narvelis stovėjo toje vietoje; abu atsakovai I. Z. ir S. Z., liudytoja N. Smirnova parodė, kad bute buvo du balkonai, kurių vienas įstiklintas ir sutvarkytas, o kitas nesutvarkytas. Pirkimo – pardavimo sutartyje nenurodyta, kad butas perkamas su visais bute buvusiais baldais ir daiktais. Jokių kitų įrodymų dėl baldų ir daiktų nepateikta, todėl nėra pagrindo daryti išvados, kad žala atsirado dėl pasiimtų baldų, šviestuvų ar mikrobangų krosnelės. Atsakovai iš esmės neginčija, kad jie paliko tokį butą, koks užfiksuotas antstolio protokole, tačiau be UAB "Lituka" ir Ko atlikto vertinamo turto aprašymo bei prie jo pridėtų neryškių kopijuotų nuotraukų, nėra jokių įrodymų, kad pirkimo pardavimo metu buto būklė buvo kitokia, negu tada, kai į butą pateko ieškovas ar kad buto būklę savo veiksmais pablogino atsakovai.

Teismas negali grįsti sprendimo prielaidomis. Padaryta žala turi būti tiksliai įvertinta ir apskaičiuojama. Įvertinus aukščiau aptartus įrodymus daroma išvada, kad ieškovas savo pareigos neįvykdė ir nepateikė teismui pakankamai įrodymų savo reikalavimams pagrįsti, todėl reikalavimas dėl 66000 litų priteisimo negali būti patenkintas. (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Tačiau iš atsakovų ieško naudai iš aukščiau paminėtos reikalavimo dalies priteistini 735, 00 Lt už lauko durų remontą ir vidaus plastikinę pertvarą. Apie tokio dydžio padarytą žalą ieškovas nurodo visuose procesiniuose dokumentuose ( byla Nr. 2-1277-796/2010), ikiteisminio tyrimo byloje (33-1-00823-09). Padaryta žala įrodyta rašytiniais įrodymais: ieškovas pateikė 550, 00 Lt čekį už durų remontą ir 185,00 Lt čekį už plastikinės pertvaros pakeitimą (t. 1, b.l. 70-74), todėl ši suma priteista iš atsakovų.

Dėl 5600,00 Lt tiesioginių nuostolių

Ieškovo ieškinys dalyje dėl nuostolių atlyginimo tenkintinas. Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis numato šalims pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, Civilinio proceso kodekso 179 straipsnio 1 dalis nustato šalims pareigą pateikti įrodymus. Taigi ieškovas pateikė įrodymus, kad nuo 2008-09-19 pirkimo – pardavimo sutarties (t.1, b.l. 21-23) pagrindu nuosavybės teisė į butą, esantį (duomenys neskelbtini), perėjo ieškovui. Ieškovas taip pat nurodo, kad 2009-05-15 grįžo iš jūros ir norėjo apsigyventi savo bute, o negalėdamas to padaryti dėl atsakovų kaltės, kartu su sutuoktine buvo priverstas nuomotis butą ir viešbutį. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad dėl atsakovų neteisėtų veiksmų jis negalėjo įgyvendinti savo nuosavybės teisės: gyventi nusipirktame bute. Kad jis siekė įgyvendinti savo teisę, dėl atsakovų iškeldinimo kreipėsi į policiją, teismą, įrodo rašytiniai įrodymai: policijos nuovados surinkta medžiaga dėl tarp šalių kilusio ginčo, ieškinys teismui (t.1, b.l. 36-70, 62-65, 790). Kaip turėtų išlaidų įrodymą jis pateikė buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį, 2009-05-18 sudarytą su O. T. (t. 1, b.l. 24), taip pat 600,00 Lt vertės kasos čekį, išduotą UAB „Būrų užeiga“ bei O. T. pajamų, gautų už nuomos mokestį, deklaraciją (t. 1., b.l. 170-173).

Atsakovai neginčija tos aplinkybės, kad jų butą 2008-09-19 nupirko ieškovas, tačiau nurodo, kad kurį laiką ieškovas leido jiems pasilikti bute. I. Z. ir S. Z. taip pat paaiškino, kad sūnus jų atžvilgiu elgėsi negražiai, nebendravo su jais, o savo teises siekė įgyvendinti per įvairias institucijas. Nagrinėjamoje ieškinio dalyje atsakovai turėjo įrodinėjimo pareigą, tačiau nepateikė įrodymų, kad nuo 2009 m. gegužės mėnesio jie turėjo teisę gyventi ieškovo bute.

Įstatymas numato, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (Civilinio kodekso 4.37 straipsnio 1 dalis). Nuosavybės teisė gali būti apribota tik paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimo (Civilinio kodekso 4.39 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, būdamas buto savininku ieškovas turėjo teisę įgyvendinti nuosavybės teisę, o atsakovai neturėjo teisės jam kliudyti, tačiau iš buto neišsikėlė. Nustatyta, kad būsto poreikius ieškovas patenkino išsinuomodamas butą ir viešbutį. Ta aplinkybė, kad ieškovo sutuoktinė turi butą, prielaida, kad ieškovas galėjo gyventi su savo ar sutuoktinės tėvais, nešalina atsakovų pareigos atlyginti ieškovo turėtus nuostolius – 5600,00 Lt.

Iš atsakovų taip pat priteistina 246,07 Lt mokesčio už 2009 m. rugsėjo mėnesio komunalinius patarnavimus. Šią sumą atsakovai pripažįsta, paaiškino, kad sąskaita už rugsėjo mėnesį buvo gauta po to kai jie išsikėlė iš buto. Įrodymų, kad sumokėjo 246,07 Lt nepateikė.

Patenkinus ieškinį iš dalies, turėtos bylinėjimosi išlaidos šalims priteistinos proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnis 2 dalis).

Ieškovas turėjo tokias išlaidas: 2156,00 Lt žyminio mokesčio (t. 1, b.l. 6, 126); 605,00 Lt už turto vertinimą (t.1, b.l. 88); 600,00 Lt už faktinių aplinkybių konstatavimą (t. 1, b.l. 89-90); 26,00 Lt už kopijavimo paslaugas (t.1, b.l. 117); 3000,00 Lt advokato atstovavimo išlaidos (t. 1, b.l. 121); 317,00 Lt antstoliui už laikinųjų apsaugos priemonių taikymą (t. 1, b.l. 155). Bendros ieškovo proceso išlaidos yra 6704,00 Lt. Ieškinys patenkintas 9,16 procentų. Todėl ieškovui iš atsakovų priteistina 9,16 procentų proceso išlaidų, kas sudaro 614,00 Lt.

Pašto išlaidos 18,00 Lt. Iš šalių jos nepriteistinos, nes padalinus priteistina suma nesudarytų 10,00 Lt.

Atsakovai nepateikė įrodymų, pagrindžiančių proceso išlaidas.

2011-10-14 teismo nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, sumažinant areštuoto turto vertę iki 6581,07 Lt sumos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 150 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti A. G. (A. G.) solidariai iš I. Z. ir S. Z. 6581,07 Lt. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti A. G. (A. G.) 307,00 Lt bylinėjimosi išlaidų iš I. Z. ir 307,00 Lt bylinėjimosi išlaidų iš S. Z..

Pakeisti 2011-10-14 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones sumažinant jų mastą ir palikti areštuotą atsakovams S. Z., a.k. (duomenys neskelbtini), ir I. Z., a.k. (duomenys neskelbtini), priklausantį kilnojamąjį ir (ar) nekilnojamąjį turtą, jo nesant ar esant nepakankamai - pinigines lėšas, esančias kredito įstaigose, neviršijant 6581,07 Lt sumos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.