Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės, Raimondo Buzelio, Arvydo Žibo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Korinda“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Daugiabučio namo savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Korinda“ dėl įpareigojimo atlikti tam tikrus veiksmus ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Korinda“ priešieškinį ieškovei Daugiabučio namo savininkų bendrijai (duomenys neskelbtini) dėl servituto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė prašė įpareigoti UAB „Korinda“ leisti Daugiabučio namo savininkų bendrijos A. (duomenys neskelbtini) įgaliotiems asmenims patekti į patalpas, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), patalpų plane pažymėtas šifrais 101 (23,41 kv. m.), 104 (99,99 kv. m.), 105 (15,47 kv. m.), 114 (16,60 kv. m.), 115 (47,33 kv. m.), 117 (11,90 kv. m.) 118 (19,39 kv. m.), 132 (4,09 kv. m.), 135 (4,15 kv. m.), R-28 (5,60 kv. m.), R-29 (6,66 kv. m.), R-33 (2,93 kv. m.), R-34 (2,26 kv. m.), R-35 (8,84 kv., m.), R-36 (17,58 kv. m.), R-37 (20,81 kv. m.), R-38 (4,59 kv. m.), R-39 (7,69 kv. m.), R-40 (15,77 kv. m.), R-41 (11,31 kv. m.), R-42 (11,35 kv. m.), 106 (3,06 kv. m.), 107 (2,49 kv. m.), 109 (23,33 kv. m.), 110 (9,09 kv. m.), 111 (2,86 kv. m.), 112 (12,86 kv. m.), 113 (16,96 kv. m.), 119 (16,30 kv. m.), remontuoti ir tvarkyti jose esančią namo bendro naudojimo mechaninę, elektros, techninę ir kitokią šildymo įrangą; priteisti ieškovei iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.Ieškovė nurodė, kad atsakovė yra viena iš daugiabučio namo adresu (duomenys neskelbtini) bendraturčių, nuosavybės teise valdanti 441,67 kv. m. ploto patalpas. Administruodama daugiabučio namo inžinerinę įrangą, ieškovė 2014 m. kovo 4 d. sudarė sutartį su UAB „Santermita“ dėl pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros. UAB „Santermita“ darbuotojai, atvykę pajungti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) šildymo sistemos, to negalėjo padaryti, nes nepateko į UAB „Korinda“ priklausančias rūsio patalpas R-36 (17,58 kv. m.). Į šią patalpą patenkama per kitas UAB „Korinda“ priklausančias patalpas: R-29 (6,66 kv.m.), R-28 (5,60 kv. m.), R-33 (2,93 kv. m.). Patalpa R-28 iš viso yra 9,10 kv. m. ploto, o atsakovės vardu registruota jos dalis – 5,60 kv. m. UAB „Korinda“ vadovei elektroniniu paštu buvo išsiųstas reikalavimas per 24 valandas sudaryti galimybę UAB „Santermita“ darbuotojams patekti į UAB „Korinda“ rūsio patalpas tikslu atlikti šildymo sistemos pajungimo darbus. Taip pat su UAB „Korinda“ direktore R. A. buvo ne kartą susisiekta telefonu, tačiau pastaroji vietoje to, kad sudarytų sąlygas patekti į rūsio patalpą R-36 ir pajungti namo šildymo sistemą, pradėjo kelti niekuo nepagrįstą reikalavimą bendrijai suremontuoti jos rūsio grindų betoninę dangą, kuri išardyta likviduojant dėl UAB „Korinda“ kaltės įvykusią santechninę avariją dar 2008 m. Toks atsakovės direktorės elgesys yra ne tik neteisėtas, tačiau yra amoralus moralės požiūriu: žinodama apie prasidėjusį šildymo sezoną ir neleisdama patekti prie jos valdomose patalpose esančios šildymo sistemos elementų ji faktiškai neleidžia name paleisti šildymo, tuo pasmerkdama šalti ir sirgti namo gyventojus, tarp jų mažamečius vaikus ir pensininkus. Atsakovė nėra bendrijos narė, todėl pagal CK 4.83 straipsnio 3 dalį pati privalėtų prižiūrėti jos patalpose esančius bendro naudojimo objektus, taigi ir bendrojo naudojimo mechaninę, elektros, sanitarinę – techninę ir kitokią įrangą. Vis tik ieškovė 2016 m. gegužės 12 d. visuotinio narių susirinkimo nutarimu nusprendė pakeisti UAB „Korinda“ patalpose esančius vamzdžius, tačiau atsakovė to padaryti neleido dėl esą atliktų apdailos darbų. Ieškovė pažymi, jog jokių apdailos darbų atsakovė su bendrija nederino. Nors namo šilumos mazgo (punkto) remonto darbai buvo pabaigti praėjusių metų vasarą, tačiau tik po šildymo sezono pradžios paaiškėjo, kad nesujungus vamzdžių, esančių atsakovės rūsio patalpoje R-36 neįmanoma paleisti šildymo namui. Ieškovė be atsakovės sutikimo neturi galimybės patekti į atsakovės patalpas ir gauti duomenis, kokiose atsakovei priklausančiose patalpose, kokia įranga yra. Atsakovės valdomos patalpos yra daugiabučio namo dalis, bet ne atskiras statinys ar pastatas, todėl net savavališkai atjungus dalį ar visą vamzdyną, ar kitą įrangą nuo viso namo sistemų, pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalies normą ji lieka bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu, priklausančiu ir kitiems namo bendrasavininkiams, todėl turi būti tinkamai eksploatuojama. Siekiant išvengti buvusios situacijos pasikartojimo, ieškovės įgaliotiems asmenims būtina turėti teisę patekti į patalpas remontuoti ir tvarkyti jose esančią namo bendro naudojimo mechaninę, elektros, techninę ir kitokią (šildymo) įrangą. Atsakovė UAB „Korinda“ priešieškiniu prašė nustatyti pastato (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (viešpataujantis daiktas), administratoriaus įgaliotiems specialistams patekti į patalpas (tarnaujantis daiktas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), prižiūrėti ir aptarnauti namo šildymo ir (ar) karšto vandens sistemų apraše nurodytas sistemas pagal atsakovei pateiktas instrukcijas ir grafikus, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog atsakovė ne kartą siūlė ieškovei pateikti abiems pusėms priimtiną sistemų priežiūros ir remonto grafiką bei specialistų pavardes. Atsakovė pripažįsta, kad jai nuosavybės teisėmis priklausančiose patalpose kažkur yra kažkokie pastato šildymo ir karšto vandens sistemos, kanalizacijos vamzdynai, kuriuos ieškovė, kaip administratorius, privalo prižiūrėti ir remontuoti. Vadovaujantis protingumo ir ekonomiškumo principais, tam kad išvengti ginčų ateityje, atsakovė reiškia priešieškinį dėl namo bendrojo naudojimo objektų esančių atsakovės patalpose priežiūros tvarkos nustatymo. Reikalavimas patekti ieškovės nurodytiems asmenims į atsakovei nuosavybės teisėmis priklausančias patalpas, faktiškai yra naudojimasis atsakovei priklausančiu nekilnojamuoju daiktu ir atitinka servituto sąvoką – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2018 m. vasario 7 d. sprendimu ieškinį patenkino, priešieškinį atmetė. Teismas įpareigojo UAB „Korinda“ leisti Daugiabučio namo savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) įgaliotiems asmenims patekti į patalpas, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas šifrais 101 (23,41 kv. m.), 104 (99,99 kv. m.), 105 (15,47 kv. m.), 114 (16,60 kv. m.), 115 (47,33 kv. m.), 117 (11,90 kv. m.) 118 (19,39 kv. m.), 132 (4,09 kv. m.), 135 (4,15 kv. m.), R-28 (5,60 kv. m.), R-29 (6,66 kv. m.), R-33 (2,93 kv. m.), R-34 (2,26 kv. m.), R-35 (8,84 kv., m.), R-36 (17,58 kv. m.), R-37 (20,81 kv. m.), R-38 (4,59 kv. m.), R-39 (7,69 kv. m.), R-40 (15,77 kv. m.), R-41 (11,31 kv. m.), R-42 (11,35 kv. m.), 106 (3,06 kv. m.), 107 (2,49 kv. m.), 109 (23,33 kv. m.), 110 (9,09 kv. m.), 111 (2,86 kv. m.), 112 (12,86 kv. m.), 113 (16,96 kv. m.), 119 (16,30 kv. m.), remontuoti ir tvarkyti jose esančią namo bendro naudojimo mechaninę, elektros, techninę ir kitokią šildymo įrangą; priteisė iš atsakovės 1 504 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei ir 4,15 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą.Teismas, remdamasis CK 4.82 straipsnio 1 dalyje, Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje įtvirtintu teisiniu reglamentavimu bei nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, padarė išvadą, jog atsakovei nuosavybės teise priklausančiose rūsio patalpose yra bendro naudojimo objektai: mechaninė, elektros, techninė ir kitokia (šildymo) įranga. Teismo vertinimu, nesinaudojimo bendrosios dalinės nuosavybės objektais faktas ir funkcinė jų paskirtis nepašalina kitų bendrosios dalinės nuosavybės savininko pareigų, susijusių su šių objektų valdymu, naudojimu, priežiūra ir atnaujinimu. Be to, atsakovės nuosavybės teise valdomos patalpos yra daugiabučio namo dalis, o ne atskiras statinys, todėl ir dėl šios priežasties, net ir atsijungus dalį vamzdyno ar visą vamzdyną ar kitą įrangą nuo namo sistemų, ši sistema lieka bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu, priklausančiu šiuo atveju ir atsakovei.Teismas nurodė, kad atsakovė, būdama bendrojo naudojimo objektų, kurie yra įrengti jai nuosavybės teise priklausančiose patalpose, savininke, nesudarydama galimybės patekti į jai nuosavybės teise priklausančias patalpas, tvarkyti šiuos bendrojo naudojimo objektus, nevykdo jai įstatymu nustatytos pareigos vykdyti bendraturčių daugumos priimtus sprendimus (CK 4.85 straipsnis) ir pareigos bendrojo naudojimo objektus valdyti ir jais naudotis, nepažeidžiant bendrųjų butų ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) teisių ir interesų, šiuo atveju, pažeidžiant kitų butų savininkų teisėtą interesą naudotis mechaninėmis, elektros ir technine ir kitokia įranga (CK 4.83 straipsnio 3 dalis). Teismo vertinimu, šie atsakovės veiksmai yra neteisėti, todėl sprendė, jog yra pagrindas tenkinti ieškovės ieškinio reikalavimą (CK 1.138 straipsnio 1 dalies 4 punktas).Atsižvelgdamas į tai, kad pareiga bendraturčiui leisti įgaliotiems asmenims remontuoti ar kitaip tvarkyti jo bute ir kitose patalpose esančią bendrojo naudojimo mechaninę, elektros, techninę ir kitokią įrangą CK 4.83 straipsnio 5 dalies pagrindu atsakovei kyla kaip bendrojo naudojimo įrangos (sistemos) bendrasavininkei, teismas sprendė, jog atsakovės priešieškinio reikalavimas nepagrįstas. Teismas nurodė, kad šiuo atveju siekiama užtikrinti bendrojo naudojimo objekto tinkamą eksploatavimą, kuris negali būti laikomas viešpataujančiu daiktu CK 4.111 straipsnio prasme. Be to, ieškovė yra tik daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytoja, tačiau nėra šių objektų savininkė, todėl ji nėra tinkamas subjektas servituto teisei į šiuos objektus nustatyti. Teismas pažymėjo, kad ieškovė neprašo nustatyti servituto, o servitutas, kaip daiktinė teisė, gali būti nustatyta tik tos teisės pageidaujant (CK 4.124 straipsnio 3 dalis). Servitutas teismo sprendimu nustatytinas tik tuo atveju, jeigu jo nenustačius nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Šiuo atveju ieškovės teisės gali būti užtikrintos įpareigojant atsakovę vykdyti CK 4.83 straipsnio 5 dalyje nustatytą pareigą. Atsižvelgdamas į tai, teismas atsakovės priešieškinio reikalavimą atmetė kaip nepagrįstą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniame skunde atsakovė UAB „Korinda“ prašo Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 7 d. sprendimą pakeisti, priešieškinį patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė Daugiabučio namo savininkų bendrija A. Mickevičiaus g. 6 prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš atsakovės ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys).Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl asmenims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto valdymo ir naudojimosi juo, asmenų teisių ir pareigų nustatymo, įgyvendinant turto valdymo ir naudojimosi tvarką (CK 4.75 straipsnis, 4.83 straipsnis). Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nustatė, jog VĮ „Registrų centras“ Kauno filiale nuo 2003 m. gruodžio 23 d. įregistruota Daugiabučio namo savininkų bendrija (duomenys neskelbtini) daugiabučiui namui, esančiam (duomenys neskelbtini) (tomas I, el. b. l. 8-10), valdyti ir administruoti (toliau nutartyje ir Bendrija). Atsakovė UAB „Korinda“ yra viena iš daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčių, nuosavybės teise valdanti 441,67 kv. m. ploto patalpas gyventajame name (duomenys neskelbtini), pažymėtas indeksais 101 (23,41 kv. m.), 104 (99,99 kv. m.), 105 (15,47 kv. m.), 114 (16,60 kv. m.), 115 (47,33 kv. m.), 117 (11,90 kv. m.) 118 (19,39 kv. m.), 132 (4,09 kv. m.), 135 (4,15 kv. m.), R-28 (5,60 kv. m.), R-29 (6,66 kv. m.), R-33 (2,93 kv. m.), R-34 (2,26 kv. m.), R-35 (8,84 kv., m.), R-36 (17,58 kv. m.), R-37 (20,81 kv. m.), R-38 (4,59 kv. m.), R-39 (7,69 kv. m.), R-40 (15,77 kv. m.), R-41 (11,31 kv. m.), R-42 (11,35 kv. m.), 106 (3,06 kv. m.), 107 (2,49 kv. m.), 109 (23,33 kv. m.), 110 (9,09 kv. m.), 111 (2,86 kv. m.), 112 (12,86 kv. m.), 113 (16,96 kv. m.), 119 (16,30 kv. m.). UAB „Korinda“, kaip dalies minėto namo patalpų savininkė, į Daugiabučio namo savininkų bendriją (duomenys neskelbtini) nėra įstojusi. Administruodama daugiabučio namo inžinerinę įrangą Bendrija 2014 m. kovo 4 d. sudarė sutartį su UAB „Santermita“ dėl pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros (tomas 1, el. b. l. 13-14, tomas 2, b. l. 35-36). 2016 m. gegužės 12 d. vykusio Namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo metu namo, esančio (duomenys neskelbtini) susirinkime buvo svarstytas klausimas dėl UAB „Santermita“ statinio apžiūros akto Nr. TAI -15-06-25/01 dėl namo karšto vandens ir šildymo vamzdynų renovavimo, buvo nutarta patvirtinti remonto darbus: UAB „Korinta“ patalpose pakeisti šildymo vamzdžius, šiam darbui samdyti UAB „Santermita“ (tomas 1, el. b. l. 18). 2016-06-08 apžiūros akte UAB „Santermita“ nurodė, jog pirmame aukšte UAB „Korida“ priklausančiose patalpose, šildymo sistemos stovai nėra izoliuoti, šildymo prietaisai demontuoti (tomas 2, el. b. l. 68). UAB „Santermita“ darbuotojai, atvykę atlikti remonto ir priežiūros darbus pagal pirmiau minėtą sutartį su Bendrija, negalėjo jų pradėti, nes nepateko į UAB „Korinda“ priklausančias rūsio patalpas R-36 (17,58 kv. m.). Į šią patalpą patenkama per kitas UAB „Korinda“ priklausančias patalpas: R-29 (6,66 kv.m.), R-28 (5,60 kv. m.), R-33 (2,93 kv. m.). Ieškovė pareiškė teisme ieškinį atsakovei, kuriame suformulavo reikalavimą įpareigoti UAB „Korinda“ leisti Daugiabučio namo savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) įgaliotiems asmenims patekti į atsakovei priklausančias patalpas, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), patalpų plane pažymėtas šifrais 101 (23,41 kv. m.), 104 (99,99 kv. m.), 105 (15,47 kv. m.), 114 (16,60 kv. m.), 115 (47,33 kv. m.), 117 (11,90 kv. m.) 118 (19,39 kv. m.), 132 (4,09 kv. m.), 135 (4,15 kv. m.), R-28 (5,60 kv. m.), R-29 (6,66 kv. m.), R-33 (2,93 kv. m.), R-34 (2,26 kv. m.), R-35 (8,84 kv., m.), R-36 (17,58 kv. m.), R-37 (20,81 kv. m.), R-38 (4,59 kv. m.), R-39 (7,69 kv. m.), R-40 (15,77 kv. m.), R-41 (11,31 kv. m.), R-42 (11,35 kv. m.), 106 (3,06 kv. m.), 107 (2,49 kv. m.), 109 (23,33 kv. m.), 110 (9,09 kv. m.), 111 (2,86 kv. m.), 112 (12,86 kv. m.), 113 (16,96 kv. m.), 119 (16,30 kv. m.), kad remontuoti ir tvarkyti jose esančią namo bendro naudojimo mechaninę, elektros, techninę ir kitokią šildymo įrangą (el. b. 1 tomas, b. l. 1-6).Atsakovė su reikalavimais nesutiko, teisme pateikė priešieškinį ieškovei, kuriame suformulavo reikalavimą nustatyti pastato (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (viešpataujantis daiktas), administratoriaus įgaliotiems specialistams patekti į patalpas (tarnaujantis daiktas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), prižiūrėti ir aptarnauti namo šildymo ir (ar) karšto vandens sistemų apraše nurodytas sistemas pagal atsakovei pateiktas instrukcijas ir grafikus (el. b. 2 tomas, b. l. 17, 18).Kauno apylinkės teismas 2018 m. vasario 7 d. sprendimu ieškinį patenkino, priešieškinį atmetė. Apeliaciniu skundu pirmosios instancijos teismo sprendimą skundžia atsakovė, esminiai apeliacinio skundo argumentai grindžiami tais motyvais, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, neteisingai išsprendė šalių ginčą, tuo pažeidė atsakovės teises ir teisėtus interesus (el. b. 2 tomas, b. l. 78-82).Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių objektų kilmę ir jų teisinį statusą detaliau reglamentuoja Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 5 dalis, pagal kurią bendrąja daline daugiabučio namo savininkų nuosavybe (bendrojo naudojimo objektais) be kitų objektų yra ir bendroji inžinerinė įranga – daugiabučio namo vandentiekio, kanalizacijos, dujų, šilumos, elektros, telekomunikacijų ir rodmenų tinklai, ventiliacijos kameros, vamzdynai ir angos, šildymo radiatoriai, elektros skydinės, liftai, televizijos kolektyvinės antenos ir kabeliai, šilumos mazgai, karšto vandens ruošimo įrenginiai, katilinės ir kita bendrojo naudojimo inžinerinė techninė įranga bendrojo naudojimo patalpose ar konstrukcijose, taip pat šie objektai, įrengti atskiriems gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkams nuosavybės teise priklausančiose patalpose, jeigu jie susiję su viso namo inžinerinės techninės įrangos funkcionavimu ir jeigu jie nėra trečiųjų asmenų nuosavybė. Iš byloje pateikto ginčo gyvenamojo namo Bendrojo naudojimo objektų aprašo (el. b. 1 t. b. l. 149- 158) matyti, kad bendrosios pastato konstrukcijos, vandentiekio, nuotekų šalinimo, dujų, šildymo, karšto vandens tiekimo, elektros, vėdinimo, šiukšlių šalinimo sistemos priklauso viso namo butų ir kitų patalpų savininkams. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms byloje ir įvertinus šios nutarties 17 punkte nurodytą ginčo teisinio santykio reglamentavimą, yra pagrindas daryti išvadą, kad ir atsakovei nuosavybės teise priklausančiose patalpose yra gyvenamojo namo bendro naudojimo objektai: mechaninė įranga, vandentiekio, nuotekų šalinimo, dujų, šildymo, karšto vandens tiekimo, elektros. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad atsakovės nuosavybės teise valdomos patalpos yra daugiabučio namo dalis, o ne atskiras statinys, todėl atsakovei atsijungus dalį vamzdyno ar visą vamzdyną ar kitą įrangą nuo namo sistemų, pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį, sistema lieka bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu, priklausančiu visiems gyvenamojo namo patalpų savininkams. CK 4.85 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pagrindinė bendrojo naudojimo objektų valdymo taisyklė: sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma. Byloje nustatyta, kad 2016 m. gegužės 12 d. vykusio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime buvo priimtas sprendimas atlikti namo karšto vandens ir šildymo vamzdynų renovavimo darbus, pakeisti vamzdynus ir UAB „Korinda“ priklausančiose patalpose (tomas 1, el. b. l. 64-66). Gyvenamojo namo Bendrija šiems darbams atlikti sudarė sutartį su UAB „Santermita“. Iš byloje surinktų įrodymų visumos ir atsakovės pateiktų procesinių dokumentų - atsiliepimo į ieškinį, priešieškinio turinio matyti, kad atsakovė nesutiko įsileisti Bendrijos pasamdyto asmens atstovų į savo patalpas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų 2016 m. gegužės 12 d. susirinkimo sprendimas atlikti namo karšto vandens ir šildymo vamzdynų renovavimo darbus, pakeisti vamzdynus ir UAB „Korinda“ priklausančiose patalpose yra privalomas atsakovei UAB „Korinda (CK 4.85 straipsnio 1 dalis). Įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs nuostatą, kad buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) privalo leisti įgaliotiems asmenims remontuoti ar kitaip tvarkyti jo bute ir kitose patalpose esančią bendrojo naudojimo mechaninę, elektros, techninę ir kitokią įrangą (CK 4.83 straipsnio 5 dalis). Galiojančios Kauno miesto savivaldybės tarybos 2010 m. liepos 22 d. sprendimu Nr. T-441 patvirtintos Kauno miesto daugiabučių gyvenamųjų namų naudojimo taisyklės ir jų 9 punktas nurodo, kad patalpų savininkai (naudotojai), naudodamiesi gyvenamosiomis ir kitomis patalpomis, taip pat namo bendrojo naudojimo objektais, turi nepažeisti kitų patalpų savininkų (naudotojų) teisių ir teisėtų interesų. Įgyvendindami šią nuostatą patalpų savininkai (naudotojai) privalo: tausoti inžinerinę įrangą, tinkamai ją naudoti (Taisyklių 9.1 punktas); namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus darbuotojui, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotam asmeniui, bendrijos pirmininkui ar jo įgaliotam asmeniui, vandens, dujų, šiluminės ir elektros energijos tiekimo įmonių darbuotojams, pateikusiems tarnybinius pažymėjimus, leisti bute ir kitose patalpose atlikti inžinerinės įrangos apžiūrą (Taisyklių 9.3 punktas). Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas byloje aplinkybes, jog atsakovė nevykdė Bendrijos 2016 m. gegužės 12 d. susirinkimo sprendimo, be teisinio ir faktinio pagrindo trukdė Bendrijos įgaliotiems asmenims patekti į gyvenamajame name turimas patalpas, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai įpareigojo atsakovę leisti Daugiabučio namo savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) įgaliotiems asmenims patekti į patalpas, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas šifrais 101 (23,41 kv. m.), 104 (99,99 kv. m.), 105 (15,47 kv. m.), 114 (16,60 kv. m.), 115 (47,33 kv. m.), 117 (11,90 kv. m.) 118 (19,39 kv. m.), 132 (4,09 kv. m.), 135 (4,15 kv. m.), R-28 (5,60 kv. m.), R-29 (6,66 kv. m.), R-33 (2,93 kv. m.), R-34 (2,26 kv. m.), R-35 (8,84 kv., m.), R-36 (17,58 kv. m.), R-37 (20,81 kv. m.), R-38 (4,59 kv. m.), R-39 (7,69 kv. m.), R-40 (15,77 kv. m.), R-41 (11,31 kv. m.), R-42 (11,35 kv. m.), 106 (3,06 kv. m.), 107 (2,49 kv. m.), 109 (23,33 kv. m.), 110 (9,09 kv. m.), 111 (2,86 kv. m.), 112 (12,86 kv. m.), 113 (16,96 kv. m.), 119 (16,30 kv. m.), remontuoti ir tvarkyti jose esančią namo bendro naudojimo mechaninę, elektros, techninę ir kitokią šildymo įrangą. Teisėjų kolegija pirmiau nurodomų motyvų pagrindu atmeta apeliacinio skundo argumentus, jog bylos medžiagoje nėra pateikta jokių įrodymų, kokia bendro naudojimo įranga yra atsakovės patalpose; kad jose nėra jokios mechaninės, elektros ir techninės įrangos; kad atsakovė nesinaudoja namo bendro naudojimo įranga, todėl negali būti laikoma šio turto bendrasavininke (skundo 9.1 ir 9.2 punktai).Teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovės priešieškinį dėl servituto nustatymo. Servitutas yra daiktinė teisė į svetimą daiktą, nustatoma siekiant užtikrinti viešpataujančio daikto tinkamą naudojimą (CK 4.111 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl asmenims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto valdymo ir naudojimosi juo, asmenų teisių ir pareigų nustatymo, įgyvendinant turto valdymo ir naudojimosi juo tvarką. Atsakovė ginčija ieškovės teisę patekti į patalpas, kad atlikti bendrojo naudojimo šilumos tiekimo sistemos remonto darbus. Teisėjų kolegija laiko neteisingu apeliacinio skundo teiginį, kad gyvenamojo namo šilumos tiekimo sistema pastato dalis, kuri taip pat yra (viešpataujantis) daiktas, kuriam gali būti nustatomas servitutas (skundo 9.3 punktas). Šios nutarties 18 punkte nurodyti motyvai, kad gyvenamojo namo šildymo sistema yra namo bendrojo naudojimo objektas, priklausantis visiems butų ir namo patalpų savininkams. Servitutas į bendrojo naudojimo objektą negali būti nustatomas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog ieškovė yra tik daugiabučio gyvenamojo namo administratorė, tačiau nėra namo savininkė, todėl ji nėra ir tinkama šalis servituto teisei į kitų asmenų nuosavybę nustatyti. Nustatyta, kad ieškovė bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme turėjo 420 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (el. b. 2 t. b. l. 96, 97). Apeliacinį skundą atmetus, šios išlaidos priteisiamos iš apeliantės (CPK 98 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Korinda“ (į. k. 134475161) Daugiabučio namo savininkų bendrijai (duomenys neskelbtini) (į. k. 135415548) 420 Eur išlaidų, turėtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.