Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas, eA-2086-1188/2023

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2023-09-20
Bylos Nr.: eA-2086-1188/2023
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-05070-2021-0
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: Apeliacinė instancija
Rezultatas: Sprendimas panaikintas ir priimtas naujas sprendimas

Teisėjai: Gintaras Kryževičius (pirm.), Egidijus Šileikis (pirm.), Beata Martišienė
Atsakovas: Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos
Pareiškėjas: S. Z.
Trečiasis asmuo: Lietuvos kariuomenė, Lietuvos

Kategorijos

21.3.2Atleidimas, pritaikius tarnybinę atsakomybę

Administracinė byla Nr. eA-2086-1188/2023Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05070-2021-0Procesinio sprendimo kategorija 21.3.2 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. rugsėjo 20 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovų Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos, apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. Z. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos kariuomenė) dėl sprendimo panaikinimo, grąžinimo į tarnybą, vidutinio darbo užmokesčio priteisimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas S. Z. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti krašto apsaugos ministro 2021 m. lapkričio 26 d. įsakymą Nr. P-1390 „Dėl drausminės nuobaudos vyr. srž. S. Z. skyrimo, jo išleidimo į atsargą ir skyrimo atlikti tarnybą rezerve“ (toliau – ir Įsakymas); 2) panaikinus Įsakymą, grąžinti pareiškėją į pareigas; 3) priteisti pareiškėjui nesumokėtą vidutinį tarnybos dienos atlyginimą už kiekvieną priverstinio nebuvimo tarnyboje dieną nuo 2021 m. gruodžio 11 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 4) priteisti pareiškėjui maitinimosi išlaidų kompensaciją už kiekvieną priverstinio nebuvimo tarnyboje dieną nuo 2021 m. gruodžio 11 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 5) netenkinus pareiškėjo prašymo dėl Įsakymo pripažinimo neteisėtu ir jo panaikinimo, pakeisti Įsakymu paskirtą drausminę nuobaudą – atleidimą iš tarnybos į kitą su atleidimu iš tarnybos nesusijusią drausminę nuobaudą; 6) priteisti pareiškėjui dėl jo neteisėto atleidimo iš tarnybos 1 000 Eur dydžio neturtinę žalą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų (toliau – ir SP) vadas 2021 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. V-150 (toliau – ir Pratybų įsakymas) organizavo karines pratybas „Perkūno griausmas 2021“, patvirtino pratybose dalyvausiančių karių sąrašą (toliau – ir Dalyvių sąrašas), nurodė į Dalyvių sąrašą įtrauktiems kariams dalyvauti pratybose, taip pat pratybose dalyvausiantiems kariams nustatė kareivinių režimo tarnybą Dalyvių sąraše nurodytais laikotarpiais. Pratybos turėjo vykti 2021 m. gegužės 10 d.–2021 m. gegužės 28 d. laikotarpiu, o kareivinių režimo tarnyba visiems pratybų dalyviams turėjo būti taikoma 2021 m. gegužės 16 d.–2021 m. gegužės 28 d. laikotarpiu (SP vadui kareivinių režimo tarnyba taikoma nebuvo). SP vadas 2021 m. gegužės 27 d. ryte pratybų dalyvius informavo, kad pratybos baigėsi.

3. Paaiškino, kad iki atleidimo iš profesinės karo tarnybos (toliau – ir PKT) vykdė SP vadovybės Štabo ir aprūpinimo kuopos (toliau – ir ŠAK) valdymo grupės intendanto pareigas. ŠAK buvo skirtas atsakingu už pratybų (jų dalyvių) aprūpinimą, pratybų vietos ir ginklų apsaugą. 2021 m. gegužės 27 d. dalyvius iš pratybų paleidus, pratybų dalyviai pridavinėjo pratybose naudotus daiktus (lovas, stalus ir t. t.), kuriuos priiminėjo pareiškėjas, o po to kartu su vyr. srž. G. J. krovė juos į tarnybines transporto priemones. Pareiškėjas ginklą su kitais ŠAK kariais pridavė apie 16-17 val. Nelikus vadavietėje jokių vertingų ar saugotinų daiktų, ŠAK vadas nuėmė budėjimą prie vadavietės, motyvuodamas pratybų pabaiga. ŠAK vadas 2021 m. gegužės 27 d. apie 21 val. surinko visus pratybose dalyvavusius ŠAK karius ir informavo, kad kitą dieną (2021 m. gegužės 28 d.) dar reikės priduoti pratybose naudotas palapines ir paklausė, kas nori važiuoti namo į Vilnių ir grįžti atgal kitą dieną į Kauną, o kas pasiliks vietoje ir nakvos palapinėse. Pareiškėjas kartu su dalimi kitų pratybose dalyvavusių ŠAK karių nusprendė pasilikti Sausumos pajėgų Juozo Vitkaus inžinerijos batalione (toliau – ir JVIB) ir į tarnybos vietą į Vilnių grįžti 2021 m. gegužės 28 d. susitvarkius pratybų vietą ir pridavus palapines.

4. Pareiškėjas teigė, kad 2021 m. gegužės 27 d. pasibaigus pratyboms, laisvu nuo tarnybos laiku, apie 21.50 val., pareiškėjas su keliais likusiais ŠAK kariais (vyr. srž. G. J., gr. M. B. ir vyr. srž. D. G.) išvyko iš JVIB teritorijos į Kauno miestą. Pareiškėjas su kitais ŠAK kariais išvyko apsirengę civiliais rūbais, vakarienės metu nieko blogo neįtardami visi išgėrė po 1–2 butelius alaus, į JVIB teritoriją nakvoti grįžo apie 22.40 val. 2021 m. gegužės 28 d. apie 00.20 val. pareiškėjui buvo nustatytas 0,66 promilės neblaivumas (įvertinus paklaidą). Patikrinus karių blaivumą, JVIB budėtojas kariams nurodė, kad eitų ilsėtis ir lauktų atvykstančio Karo policijos ekipažo, kuris nustatys tikrąjį karių blaivumą ir su tuo susijusias aplinkybes. Karo policijos ekipažas neatvyko ir pareiškėjo blaivumo netikrino. 2021 m. gegužės 28 d. prasidėjus tarnybai pareiškėjas su kitais ŠAK kariais pridavė likusias palapines ir apie 13.30 val. grįžo į Vilnių.

5. Pareiškėjas teigė, kad jis nepadarė drausmės pažeidimo, už kurio tariamą padarymą jis buvo atleistas iš PKT. Blaivumo patikrinimo metu, t. y. 2021 m. gegužės 28 d. 00.25 val. naktį, pareiškėjui buvo laisvas nuo tarnybos metas. Pareiškėjas tikslų jam taikytą kareivinių režimo laikotarpį sužinojo tik 2021 m. birželio 3 d., t. y pasibaigus pratyboms, jau vykstant tarnybiniam patikrinimui, dokumentų valdymo informacinėje sistemoje @vilys buvo supažindintas su Pratybų įsakymu, o tuo pačiu – ir Dalyvių sąraše nustatytais lauko pratybų kareivinių režimu tiksliais laikotarpiais. ŠAK vadui po to, kai iš vadavietės buvo surinkti ir išvežti Ginkluotųjų pajėgų tinklas ir pratybų dalyvių ginklai, nutraukus budėjimą prie vadavietės ir ŠAK karių paklausus, kas nori nakčiai važiuoti namo, o kas likti, pareiškėjas neturėjo net menkiausios abejonės, kad pratybos, o tuo pačiu ir kareivinių režimas yra baigti.

6. Pažymėjo, kad nors pagal Pratybų įsakyme patvirtintą pirminį Dalyvių sąrašą visi pratybų dalyviai kareivinių režimo tarnybą turėjo atlikti iki 2021 m. gegužės 28 d., tačiau jau po to, kai pratybos buvo baigtos 2021 m. gegužės 27 d., ir pareiškėjo atžvilgiu buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas, Dalyvių sąrašas ne vieną kartą buvo koreguojamas, post factum (po to) tikslinant pratybų dalyviams taikyto kareivinių režimo laikotarpius, visų SP padalinių kariams nustatant kareivinių režimo pabaigą 2021 m. gegužės 27 d., išskyrus tų ŠAK karių, kurie nakčiai iš 2021 m. gegužės 27 d. į 2021 m. gegužės 28 d. pasiliko JVIB teritorijoje, įskaitant pareiškėją, paliekant jiems kareivinių režimo tarnybos pabaigos datą tokią pačią, kaip ir pirminiame Dalyvių sąraše, t. y. 2021 m. gegužės 28 d.

7. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad su rašytiniu Pratybų įsakymu buvo supažindintas tik 2021 m. birželio 16 d., todėl visais pratybų klausimais, taip pat ir tarnybos atlikimo kareivinių režimu, pareiškėjas vadovavosi vadų (viršininkų) duotais žodiniais nurodymais, kuriais 2021 m. gegužės 27 d. buvo aiškiai išreikštas pratybų ir kareivinių režimo pabaigos momentas. Pareiškėjas iš JVIB išvyko visiškai laisvai, nes jau nebuvo jokios kareivinių režimo teritorijos, o tik paprasta JVIB ribomis apibrėžta karinė teritorija. Nevykstant pratyboms, nebuvo jokio pagrindo 2021 m. gegužės 28 d. pareiškėjui nustatyti kareivinių režimo tarnybą.

8. Pažymėjo, kad pareiškėjui drausminė nuobauda buvo paskirta už buvimą neblaiviu tarnybos metu, tačiau Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (toliau – ir KASOKTĮ) 43 straipsnio 1 dalis numato imperatyvią pareigą tarnyboje esantį neblaivų karį aukštesniojo vado (viršininko) įsakymu nušalinti nuo pareigų tos dienos likusiam tarnybos laikui, t. y. 2021 m. gegužės 28 d. Pareiškėjo nušalinimo klausimas nebuvo sprendžiamas, nes de facto (iš tikrųjų) nebuvo nuo ko nušalinti, t. y. jokia tarnyba tuo metu iki 2021 m. gegužės 28 d. 8.00 val. nebuvo vykdoma.

Šalies argumentai

9. Pareiškėjo teigimu, jo blaivumą tikrino įgaliojimų neturintis asmuo, kadangi pagal Asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo ir kontrolės krašto apsaugos sistemoje tvarkos aprašo, patvirtinto krašto apsaugos ministro 2009 m. spalio 14 d. įsakymu Nr. V-978 (toliau – ir Aprašas), 5 punktą karius dėl neblaivumo turi teisę tikrinti tik atsakingi asmenys, kuriais Aprašo taikymo prasme gali būti tik karo policininkai, KAS institucijos ar jos padalinio vadovas arba šio vadovo įgaliotas asmuo. Karo policijos budėtojui atsisakius į JVIB siųsti karo policininkų ekipažą, JVIB budėtojas kpt. J. T. karių blaivumą tikrinti prašė karo medikų, tačiau šie karių blaivumą tikrinti taip pat atsisakė. Kaip 2021 m. birželio 3 d. paaiškino pats JVIB budėtojas, karo policininkams ir medikams atsisakius, karių blaivumą nusprendė patikrinti pats, iš greitojo reagavimo grupės paėmęs alkotesterį ir alkotesterio parodymų registravimo žurnalą. Tarnybinio patikrinimo metu turėjo būti nustatyta, kad JVIB vadas buvo įgaliojęs JVIB budėtoją pačiam tikrinti JVIB esančių karių blaivumą, tačiau pačioje SP vado patvirtintoje 2021 m. rugsėjo 27 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje dėl karių buvimo neblaiviais pratybų metu Nr. GT-5 (toliau – ir Tarnybinio patikrinimo išvada) tokių įgaliojimų suteikimo faktas nėra konstatuotas ar kaip nors kitaip patvirtintas. Pareiškėjo turimais duomenimis, JVIB vadas JVIB standartinių veiklos procedūrų IV skyriaus 15 priede yra patvirtinęs JVIB taikomą blaivumo patikrinimo schemą, tačiau joje reglamentuojama tik blaivumo patikrinimo procedūra ir nenurodoma kas, be Apraše nurodytų asmenų, JVIB yra įgaliotas tikrinti karių blaivumą. Tačiau, net jei būtų galima daryti prielaidą, kad pagal patvirtintą schemą JVIB esančių karių blaivumą tikrinti yra įgaliotas JVIB budėtojas, pačių JVIB standartinių veiklos procedūrų nauja redakcija, o kartu ir blaivumo patvirtinimo schema, JVIB vado buvo patvirtintos 2021 m. gegužės 28 d. 13:38:53 val., t. y. gerokai vėliau nei pareiškėjui 2021 m. gegužės 28 d. JVIB buvo patikrintas blaivumas, t. y. pareiškėjo blaivumo tikrinimo metu nurodyta schema dar negaliojo. Pareiškėjo blaivumo 2021 m. gegužės 28 d. tikrinimo metu JVIB budėtojas nebuvo atsakingu asmeniu Aprašo taikymo prasme ir jo atlikto pareiškėjo blaivumo patikrinimo rezultatai teisinių pasekmių nesukelia. Be to, pareiškėjas tarp pirmo ir antro blaivumo tikrinimo alkotesteriu kartu su kitais tikrintais kariais buvo išleistas parūkyti ir tiek prieš pat pirmą kartą, tiek prieš antrą kartą tikrinantis alkotesteriu blaivumą, pareiškėjas valgė alkoholio turinčius saldainius, tuo tarpu alkotesterio instrukcija reikalauja, kad būtų užtikrintas bent 15 minučių tarpas tarp tikrinamojo alkoholio pavartojimo ir testo atlikimo. Aprašo 11 punktas numato, kad blaivumo tikrinimas atliekamas griežtai vadovaujantis techninės priemonės naudojimo aprašymu, todėl JVIB budėtojas turėjo pasidomėti, ar neegzistuoja naudoto alkotesterio instrukcijoje nurodytos aplinkybės, dėl kurių reikia užtikrinti 15 minučių tarpą, priešingu atveju, tikrinimo rezultatai bus netikslūs. Taip pat Aprašo 12 punktas numato, kad asmuo turi teisę ne vėliau kaip per 1 valandą nuo tikrinimo pačiam kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą su prašymu savo lėšomis atlikti medicininę apžiūrą, tačiau JVIB budėtojas, vietoje paaiškinimo apie tokią teisę, po paties atlikto blaivumo patikrinimo pareiškėjui liepė eiti į palapinę ir laukti, kol atvyks Karo policijos ekipažas ir teisės aktų nustatyta tvarka patikrins jo blaivumą, kuris taip ir neatvyko. Taigi patikrinimas atliktas su akivaizdžiais pažeidimais, turėjusiais neigiamą įtaką pareiškėjo teisėms (buvo atimta galimybė pasitikrinti savo blaivumą sveikatos priežiūros įstaigoje pačiam) ir galėjusiais turėti neigiamą įtaką tikrinimo rezultatų patikimumui (nebuvo užtikrintas 15 min. laiko tarpas tarp alkoholio turinčių saldainių vartojimo ir tikrinimo).

10. Pareiškėjas dėl tarnybinį patikrinimą atlikusio karininko nurodė, kad kpt. S. S., atlikdamas tarnybinį patikrinimą dėl galimo pareiškėjo neblaivumo tarnybos metu, pateko į interesų konfliktą, nes, siekiant patraukti pareiškėją drausminėn atsakomybėn, tarnybinio patikrinimo metu buvo būtina nustatyti, jog pareiškėjui blaivumo tikrinimo metu buvo tarnybos metas, kai tuo tarpu 2021 m. gegužės 27 d. ŠAK vadas kariams pats nurodė, kad dėl pasibaigusių pratybų ir budėjimo prie vadavietės, kareivinių režimas baigėsi ir pageidaujantys vykti į Vilnių ŠAK kariai gali su juo kartu 2021 m. gegužės 27 d. vakare išvykti. Pareiškėjo vertinimu, atleidimas iš tarnybos yra akivaizdžiai neproporcinga ir neadekvati drausminė nuobauda, tuo labiau, kad de facto, klausimas, ar 2021 m. gegužės 28 d. pareiškėjui buvo kasdieninė, ar kareivinių režimo tarnyba, buvo sprendžiamas jau po pratybų vykusiu Dalyvių sąrašo keitimu, JVIB nepasilikusiems kariams kareivinių režimo tarnybos laikotarpio pabaigą keičiant iš 2021 m. gegužės 28 d. į 2021 m. gegužės 27 d. Krašto apsaugos sistemoje pareiškėjas tarnauja dar nuo 2002 metų ir per visą šį ilgą tarnybos laikotarpį niekada nebuvo baustas drausmine tvarka, tuo tarpu už gerą tarnybą buvo skatintas 9 kartus. Pareiškėjo nuomone, teismas, atsižvelgdamas į šiame skunde nurodytas aplinkybes ir siekdamas, kad pareiškėjui būtų paskirta proporcinga drausminė nuobauda, atitinkanti teisingumo ir protingumo kriterijus, galėtų spręsti klausimą dėl skundžiamu Įsakymu paskirtos drausminės nuobaudos pakeitimo į su atleidimu nesusijusią nuobaudą.

11. Pareiškėjas teigė, kad skundžiamas neteisėtas Įsakymas sukėlė didelius dvasinius išgyvenimus ir dėl to, kad prieš tarnybos draugus buvo paverstas didžiausiu pažeidėju, su įvykio aplinkybėmis detaliai nesusipažinę tarnybos kolegos pradėjo laikyti pareiškėją nepatikimu, discipliną pažeidžiančiu asmeniu, kuris neva piktnaudžiauja alkoholiu. Pareiškėjo reputacijai ir geram vardui buvo padaryta neatitaisoma žala. Dėl šių aplinkybių pareiškėjui sumažėjo bendravimo ir kasdienio pragyvenimo, tinkamo ir adekvataus savo šeimos aprūpinimo galimybės, buvo pažeista jo tiek kaip asmens, tiek kaip kario, reputacija, dėl to pareiškėjas iki šiol patiria gilius išgyvenimus.

12. Pareiškėjas teismo posėdyje paaiškino, kad kariuomenėje tarnybą pradėjo 2002 metais. Niekada nebuvo baustas, laikėsi kariuomenėje nustatytų reikalavimų. Buvo ne kartą skatintas. Kuopoje nesutarimai prasidėjo atkėlus P. Jis su visais konfliktavo. Iki pratybų niekas normaliai nenurodė, kada bus pratybos, su įsakymais nebuvo supažindintas. Visą laiką apie pratybų pabaigą paskelbdavo pulkininkas arba generolas rikiuotės metu. Ir šį kartą 2021 m. gegužės 27 d. generolas V. po rikiuotės paskelbė, kad pratybos baigtos. Paaiškino, kad jiems buvo įprasta, kad po pratybų tvarkydavosi dar net savaitę, jų buvo toks darbas, tai kasdienė tarnyba, o ne kareivinių rėžimas. Apie tokias frazes, kaip aktyvioji ir pasyvioji pratybų fazės pirmą kartą girdi.

Atsiliepimas

13. Atsakovas ir Lietuvos valstybės atstovas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija (toliau – ir KAM) atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

14. Atsakovas paaiškino, kad pagal Karo tarnybos statuto, patvirtinto krašto apsaugos ministro 2008 m. vasario 29 d. įsakymu Nr. V-163 (toliau – ir Statutas), 43.3 papunktį kareivinių režimo tarnyba yra viena iš karo tarnybos rūšių. Kareivinių režimo tarnyba laikytina karo tarnyba ir kartu tapatintina su Lietuvos Respublikos Lietuvos kariuomenės drausmės statuto patvirtinimo įstatymo (toliau – ir Drausmės statutas) vartojama sąvoka „tarnybos metu“. Remiantis SP vado Pratybų įsakymu ir jo pakeitimų – SP vado įsakymų Nr. V-163, Nr. V-165, Nr. V-I72 ir Nr.V-180 akivaizdžiai matyti, kad pareiškėjui buvo nurodyta dalyvauti pratybose ir šio įsakymo 4 punkte jam buvo nustatytas kareivinių režimas lauko pratybų metu pagal įsakymo 1 priede „Karių, dalyvaujančių pratybose „Perkūno griausmas“ sąrašas“ nurodytus laikotarpius, t. y. nuo 2021 m. gegužės 14 d. iki 2021 m. gegužės 28 d. imtinai. Pareiškėjas drausmės pažeidimą padarė esant įsakymu nustatytam kareivinių režimui tarnybos metu. Tarnybinio patikrinimo metu nenustatyta, kad būtent pareiškėjui buvo leista 2021 m. gegužės 27 d. išvykti iš pratybų vietos – Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono ar kareivinių režimas minėtą dieną (drausmės pažeidimo padarymo dieną) būtų panaikintas. 2021 m. gegužės mėnesio SP vadovybės Štabo ir aprūpinimo kuopos Profesinės kario tarnybos karių tarnybos laiko apskaitos žiniaraštis Nr. TL-77 taip pat patvirtina, kad pareiškėjui ir daugumai šios kuopos karių lauko pratybos kareivinių režimu (LPKR) buvo nurodytos (pažymėtos) nuo 2021 m. gegužės 14 d. iki 2021 m. gegužės 28 d. (įskaitytinai). Kariams už tarnybą lauko pratybose kareivinių režimu buvo skirtas KASOKTĮ nuostatomis nustatytas priedas. Pareiškėjui nei rašytiniu nei žodiniu vadų įsakymu nebuvo leista išvykti iš pratybų vietos.

15. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas skunde teismui nurodo kitas aplinkybes nei tarnybinio tyrimo metu. Pareiškėjas paaiškinimuose buvo nurodęs, kad alkoholio nevartojo, tačiau skalaudamas dantis netyčia nurijo gurkšnį burnos skalavimo skysčio, valgė saldainius su alkoholiu. Pareiškėjas teigė, kad alkoholio visų pratybų metu nevartojo, o alkotesterio parodymai (00.06 val. – 0,86 promilės, 00.25 val. – 0,71 promilės) galėjo būti dėl rūkymo ir dantų skalavimo skysčio. Kario teigimu, laiko tarpas tarp dantų skalavimo skysčio vartojimo ir neblaivumo tikrinimo buvo iki 5 min. Vėlesniame paaiškinime pareiškėjas nurodė, kad naudojo „Hexoral“ burnos skalavimo skystį, patvirtino, kad rūkykloje vyr. srž. D. G. ir gr. M. B. valgė saldainius, kuriais jį pavaišino, t. y. jis tarp pirmo ir antro patikrinimo alkotesteriu taip pat valgė saldainius. Atsakovo vertinimu, šios aplinkybės parodo pareiškėjo parodymų nenuoseklumą, siekimą išvengti drausminės atsakomybės, tačiau kitu aspektu, kaip ir pats patvirtina, jog dar turėjo vykdyti tarnybines užduotis ir pratybos jam nebuvo pasibaigusios.

16. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo argumentais, jog jis nežinojo apie lauko pratybas kareivinių režimu, nes su Pratybų įsakymu susipažino tik 2021 m. birželio mėn. Pažymėjo, kad pareiškėjas turi didelę patirtį karo tarnyboje ir pagal savo atliekamas aprūpinimo funkcijas, paprastai tokie specialistai į pratybas atvyksta pirmieji ir išvyksta paskutinieji, nes jie turi įrengti pratybų vietas, o po pratybų viską surinkti ir priduoti stovyklavietes, aprūpinti kitus karius, todėl naivu būtų tikėti, kad pareiškėjas, dalyvaudamas pratybose, nežinojo apie lauko pratybas kareivinių režimu.

17. Atsakovas pažymėjo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2012 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. V-24 „Dėl pavojingų įrenginių ir pavojingų veiksnių sąrašų patvirtinimo“ dalyvavimas visų rūšių karinėse pratybose (įskaitant pasirengimą) priskiriamas pavojingiems veiksniams. Pagal Drausmės statuto 42 straipsnio 2 punktą „<... karių, vykdančių užduotis aplinkoje, veikiamoje pavojingų veiksnių, ar dirbančių su potencialiai pavojingais įrenginiais pagal krašto apsaugos ministro patvirtintą sąrašą, iškvėptame ore, kraujyje ar kituose organizmo skysčiuose leidžiama maksimali etilo alkoholio koncentracija tarnybos metu yra 0,2 promilės, visais kitais atvejais tarnybos metu – 0,4 promilės. Viršijus šioje dalyje nustatytą leistiną normą, kariai laikomi neblaiviais.“ Pareiškėjui buvo nustatytas kareivinių režimas lauko pratybų metu iki 2021 m. gegužės 28 d., t. y. pažeidimo metu jam buvo taikomas kareivinių režimas ir leidžiama maksimali etilo alkoholio koncentracija buvo 0,2 promilės. Pareiškėjui nustatytas neblaivumas – 0,81 promilės ir 0,66 promilės viršija iškvėptame ore, kraujyje ar kituose organizmo skysčiuose leidžiamą maksimalią etilo alkoholio koncentraciją ir kasdieninės tarnybos metu – 0,4 promiles. Laikant, jog įrodytas pareiškėjo neblaivumo faktas tarnybos metu, argumentai, susiję su procedūrine neblaivumo patikrinimo dalimi laikytini nesudarančiais pagrindo keisti ginčijamą Įsakymą ar abejoti įrodymais – alkoholio matuoklio (sertifikuoto) parodymais, surinktais rašytiniais duomenimis bei liudytojų parodymais nustatytomis aplinkybėmis.

18. Nesutiko ir su pareiškėjo motyvais, kad jis nebuvo informuotas apie galimybę savarankiškai pasitikrinti blaivumą per vieną valandą sveikatos priežiūros įstaigoje. Pareiškėjas sutiko tikrintis neblaivumą ir sutiko su alkoholio matuoklio parodymais, neprašė bataliono budėtojo išvykti pasitikrinti blaivumą sveikatos priežiūros įstaigoje. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, jog jis ketino (bandė) kreiptis į medicinos personalą dėl medicininės apžiūros ir kraujo mėginio paėmimo. Aprašas yra norminis teisės aktas ir yra žinomas kariams, Lietuvos kariuomenėje galioja nuo 2009 metų, todėl pareiškėjas, kaip turintis didelę patirtį tarnyboje, turėjo žinoti savo teises ir galėjo jomis pasinaudoti.

19. Nesutikdamas su pareiškėjo argumentais, kad JVIB budėtojas neturėjo įgaliojimų tikrinti pareiškėjo ir kitų karių neblaivumą, atsakovas pažymėjo, kad Aprašo 5 punkte nustatyta, jog krašto apsaugos sistemos institucijos (toliau – ir KAS), jos padalinio vadovas (viršininkas) ar jo įgaliotas asmuo, Lietuvos Respublikos arba tarptautinės operacijos karinio vieneto vadas ar jo įgaliotas asmuo (vadovo, vado įsakymu skiriamas asmuo), karo policininkai (toliau – atsakingi asmenys) turi teisę tikrinti dėl neblaivumo ar apsvaigimo nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų asmenis išvardintus 5.1–5.3 p., į kurių sąrašą patenka ir kariai. Pagal JVI bataliono vado 2021 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. V-I patvirtintų Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono standartinių veiklos procedūrų 4.7.4 sk. 2.2 p. „Bataliono vadas ar jo įgaliotas asmuo (bataliono vado įsakymu skiriamas asmuo), kuopų vadai, Štabo skyrių viršininkai bei juos pavaduojantys asmenys, karo policininkai ir bataliono budėtojas bei jo padėjėjas (toliau – atsakingi asmenys) turi teisę tikrinti karius, darbuotojus ir kitus teisėtai bataliono teritorijoje esančius asmenis dėl neblaivumo ar apsvaigimo nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų.“ Pagal 2021 m. gegužės 28 d. JVI bataliono vado įsakymu Nr. V-418 patvirtintų Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono standartinių veiklos procedūrų 4.7.4 sk. 2.2 papunktį „Bataliono vadas ar jo įgaliotas asmuo (bataliono vado įsakymu skiriamas asmuo), kuopų vadai, Štabo skyrių viršininkai bei juos pavaduojantys asmenys, karo policininkai ir bataliono budėtojas bei jo padėjėjas (toliau – atsakingi asmenys) turi teisę tikrinti karius, darbuotojus ir kitus teisėtai bataliono teritorijoje esančius asmenis dėl neblaivumo ar apsvaigimo nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų.“. Taigi iš abiejų JVI bataliono įsakymų 4.7.4 sk. 2.2 papunkčio galiojusių skirtingu metu matyti, kad šios nuostatos nepasikeitė ir pagal jas bataliono budėtojas turėjo teisę tikrinti karių neblaivumą. Kitas argumentas, jog pareiškėjas nebuvo nušalintas nuo pareigų ir tokiu būdu buvo pažeista budėtojo instrukcija ar neblaivumo patikrinimo schema, nėra reikšmingas, nes tai nedarė įtakos neblaivumo (alkoholio kiekio) nustatymui ar atsiradimui pareiškėjo organizme.

20. Dėl tarnybinį patikrinimą atlikusio karininko nurodė, kad nebuvo pažeistos Drausmės statuto nuostatos. Tarnybinį patikrinimą atlikęs karininkas kpt. S. S. nebuvo įvykio dalyvis, nes 2021 m. gegužės 27 d. išvyko į Vilnių, o pareiškėjui neblaivumas nustatytas 2021 m. gegužės 28 d. Šis karininkas nepateko į interesų konfliktą, nes lauko pratybų kareivinių režimą įsakymu gali nustatyti ir jį atšaukti tik SP vadas brg. Gen. R. V.. Pagal Statuto 107 punktą profesinės karo tarnybos kariai, tarnaujantys kareivinių režimo tarnyboje, iš kareivinių režimo teritorijos išleidžiami atlikti tarnybos užduočių ir KAS institucijos ar pagrindinio karinio vieneto vado (viršininko) sprendimu dėl pripažintų svarbių priežasčių, jei vadas (viršininkas) nusprendžia, kad kario išleidimas netrukdys įvykdyti jam pavestų užduočių. Pareiškėjui pagrindinio karinio vieneto vado – SP vado sprendimo (leidimo) išvykti iš kareivinių režimo teritorijos tiek rašytinio tiek žodinio nebuvo. Taigi ŠAK vadas kpt. S. S. pagal teisės aktus negalėjo panaikinti lauko pratybų kareivinių režimu bei savo įsakymu leisti savo kuopos kariams išvykti iš šių pratybų teritorijos, tai reiškia, kad jis neturėjo intereso.

21. Atsakovo vertinimu, pareiškėjui paskirta proporcinga nuobauda ir pagrindo skirti švelnesnę nuobaudą nėra. Atsakovas teigiamai vertino pareiškėjo tarnybą iki pažeidimo padarymo, tačiau teigiama charakteristika ir ištarnauti metai nesudaro pagrindo atleisti pareiškėją nuo drausminės atsakomybės. Pareiškėjas nepripažino ir nesigailėjo dėl padaryto drausmės pažeidimo, geranoriškai nebendradarbiavo tyrimo metu, o elgėsi priešingai, keitė parodymus, kėlė naujas įvykio versijas, nebuvo nustatyta kario atsakomybę lengvinančių aplinkybių tyrimo metu. Neblaivumas tarnybos metu, juolab pratybų kareivinių režimo metu, o ypač profesinės karo tarnybos kario, priskirtinas vienų pavojingiausių veikų visuomenei ir tokia veika padaroma esminė žala KAS institucijos vardui: griaunamas pasitikėjimas KAS institucija ir jos nariais, viešai šiurkščiai pažeidžiama nustatyta karo tarnybos tvarka, todėl Lietuvos kariuomenėje ji neturi būti toleruojama.

22. Atsakovas Įsakymu pagrįstai ir teisėtai pareiškėją atleido iš tarnybos, todėl išvestinis reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo neturi būti tenkinamas. KASOKTĮ nėra numatytas neturtinės žalos atlyginimas dėl neteisėto kario atleidimo, todėl net ir pripažinus, kad pareiškėjas atleistas iš tarnybos pažeidžiant teisės aktų nuostatas, priteisti neturtinės žalos atlyginimą teisinio pagrindo nebūtų. Be to, pareiškėjas skunduose nenurodė aplinkybių ir nepateikė įrodymų, patvirtinančių neturtinės žalos atsiradimo, t. y. kaip nurodyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje.

Atsiliepimas

23. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos kariuomenė su pareiškėjo skundu nesutiko.

24. Nurodė, kad tarnybinio patikrinimo metu nenustatyta, jog pratybos ar kareivinių režimas 2021 m. gegužės 27 d. būtų pasibaigę. Pareiškėjas pratybose nuo pat pradžių dalyvavo pratybų įsakyme nustatytoje vietoje ir laiku, aiškiai žinojo, kokias priemones reikia turėti su savimi bei kokias funkcijas jis turi atlikti (t. y. pratybas aptarnaujančio vaidmenį), suprato ir savo veiklos formatą, kad dalyvauja pratybose, todėl visuma šių aplinkybių leidžia neabejotinai teigti, jog pareiškėjas žinojo apie savo dalyvavimą pratybose su visomis su tuo susijusiomis aplinkybėmis ir draudimais, įskaitant draudimą vartoti alkoholinius gėrimus bei būti tarnybos metu neblaiviam.

25. Trečiasis suinteresuotas asmuo atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas, vadovaujantis 2021 m. gegužės 7 d. SP vado Pratybų įsakymu, pratybų metu turėjo vykdyti tiek prieš pratybų pradžią iškeltas, tiek pratybų eigoje jam keliamas užduotis, sietinas su ŠAK funkcijomis. Pareiškėjas, kuris vykdė ŠAK Intendanto pareigas, kuriam pagal Pratybų įsakymą (2.1 p.) užduotys yra įrengti darbo vietas pratybų personalui, vykdyti ginkluotųjų pajėgų tinklo apsaugą, vykdyti įeigos kontrolę, turėjo nustatytas pareigas, sietinas su pratybų dalyvių aptarnavimu, kaip ir pareigas pasibaigus aktyviai pratybų fazei (2021 m. gegužės 27 d.) atitinkamai tvarkyti pratybų teritoriją išrenkant pratybų dalyvių darbo vietas, surenkant suteiktas priemones. Pagal aptartą įsakymą pareiškėjui, kaip ŠAK kariui, pratybos nesibaigė ties jų aktyviąja faze (2021 m. gegužės 27 d.), o tęsėsi ir 2021 m. gegužės 28 d. su tam keliamomis užduotimis. Todėl pareiškėjo pozicija, kad 2021 m. gegužės 28 d. jam jau turėjo būti ne pratybų diena, o kartu ir ne tarnybos diena, atmestina. Vadovaujantis Pratybų įsakymu, Statuto 43.4 punktu, pareiškėjas laikytinas pasiųstu į pratybas, t. y., nuo pat pratybų pradžios pagal įsakymą dienos iki pat pratybų pagal įsakymą pabaigos dienos jam taikytinas apribojimas elgesiui tarnyboje, kaip ir visą laikotarpį draudžiama vartoti alkoholinius gėrimus, nes karys visą laiką laikytinas esantis tarnyboje (tarnybos metas). Pareiškėjas save bando sutapatinti su pratybų aktyviosios fazės dalyviais, nors jo funkcijos yra sietinos su pratybų pačiu aptarnavimu dalyvaujant pratybose, tai reiškia, kad 2021 m. gegužės 27 d. aktyviosios fazės dalyviams išvykus, jam pareiga likti ir sutvarkyti pratybų teritoriją yra neišnykusi pagal tą patį Pratybų įsakymą, kuriuo nustatyta, kad pratybos vyksta iki 2021 m. gegužės 28 d. Todėl nepriklausomai nuo to kaip pareiškėjas vertintų kareivinių režimo aplinkybę, pati dalyvavimo pratybose tąsa, įskaitant tarnybos metą, yra neginčijama, ką patvirtina ir nurodoma teismų praktika.

26. Nesutiko, kad pareiškėjo blaivumą tikrino neįgaliotas tikrinti blaivumą asmuo. Pažymėjo, kad JVIB vado 2021 m. sausio 4 d. įsakymu patvirtintų Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono standartinių veiklos procedūrų 4.7.4 sk. 2.2 punktas ir 2021 gegužės 28 d. JVIB bataliono vado įsakymu Nr. V-418 patvirtintų Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono standartinių veiklos procedūrų 4.7.4 sk. 2.2 punktas išliko identiški, nuostatos nepasikeitusios, todėl pareiškėjo skunde išdėstyti argumentai dėl bataliono budėtojo neteisėto karių neblaivumo patikrinimo nepagrįsti. Pareiškėjo neblaivumo faktą įrodo ne tik objektyvūs įrodymai – neblaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai, bet ir liudytojo vrš. V. P. 2021 m. gegužės 28 d. parodymai (išvados medžiaga), kur nurodoma, kad pareiškėjas buvo įspėtas dėl alkoholio vartojimo bei jau ankščiau pareiškėjas įtartas alkoholio vartojimu ir neblaivumu. Taigi įrodymų nuoseklumas nebuvo nuneigtas ir iš esmės jie neprieštarauja vieni kitiems, todėl pagrįstai padaryta išvada, kad pareiškėjas tarnyboje buvo neblaivus.

27. Pasisakydamas dėl nuobaudos proporcingumo padarytam pažeidimui trečiasis suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad pareiškėjas yra PKT karys, todėl tiek tarnybos tiek ir ne tarnybos metu jam privalu laikytis karių mandagumo, visuotinai priimtų elgesio normų, savo elgesiu, drausme, kultūra būti pavyzdžiu kitiems asmenims bei pavaldiniams. Pagal visuomenėje susiklosčiusių vertybių sistemą, moralės nuostatas ir galiojančias KDS normas, karininko neblaivumas tarnybos metu, priskirtinas prie veikų ypač neigiamai vertinamų visuomenėje ir tokia veika padaroma esminė žala KAS institucijos vardui: griaunamas pasitikėjimas KAS institucija ir jos nariais, viešai šiurkščiai pažeidžiama nustatyta karo tarnybos tvarka, todėl Lietuvos kariuomenėje ji neturi būti toleruojama. Pareiškėjui turėjo būti taikytina griežčiausia drausminė atsakomybė ir tik drausminės nuobaudos skyrimas – atleidimas iš tarnybos, būtų proporcingas padarytam pažeidimui.

II.

28. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. kovo 24 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

29. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. birželio 14 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 24 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymėjo, kad reikia visapusiškai išsiaiškinti teisiškai reikšmingą aplinkybę, t. y. ar pareiškėjo neblaivumo patikrinimo metu, profesinės tarnybos kariui (pareiškėjui) vis dar buvo taikomas kareivinių režimas.

III.

30. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. gegužės 31 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino. Panaikino Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2021 m. lapkričio 26 d. įsakymą Nr. P-11390 „Dėl drausminės nuobaudos vyr. srž. S. Z. skyrimo, jo išleidimo į atsargą ir skyrimo atlikti tarnybą rezerve“ ir grąžino S. Z. į Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų Štabo ir aprūpinimo kuopos Valdymo grupės intendanto pareigas. Priteisė S. Z. iš Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos vidutinį darbo užmokestį už priverstinę pravaikštą už kiekvieną darbo dieną nuo atleidimo iš tarnybos dienos (nuo 2021 m. gruodžio 11 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Priteisė pareiškėjui S. Z. iš Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos maitinimosi išlaidų kompensaciją už kiekvieną priverstinio nebuvimo tarnyboje dieną nuo pareiškėjo atleidimo iš tarnybos dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Taip pat priteisė pareiškėjui ir Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos 2 215,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

31. Teismas nustatė, kad pareiškėjas iki atleidimo buvo profesinės karo tarnybos karys (turintis puskarininkio karinį laipsnį – vyresnysis seržantas), ėjęs Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų Štabo ir aprūpinimo kuopos Valdymo grupės intendanto pareigas.

32. Lietuvos kariuomenės SP vadas Pratybų įsakymu organizavo karines pratybas „Perkūno griausmas 2021“, patvirtino pratybose dalyvausiančių karių sąrašą (toliau – ir Dalyvių sąrašas), į kurį buvo įtrauktas pareiškėjas. Pratybos vyko nuo 2021 m. gegužės 10 d. iki 2021 m. gegužės 28 d. Šio įsakymo 4 punktu buvo nustatytas pratybose dalyvaujantiems kariams kareivinių režimas lauko pratybų metu šio įsakymo 1 priede nurodytais laikotarpiais, t. y. pareiškėjui kareivinių režimo tarnyba pratybose buvo nustatyta nuo 2021 m. gegužės 16 d. iki 2021 m. gegužės 28 d. imtinai. Pratybos vyko Sausumos pajėgų Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono (toliau – ir JVIB) teritorijoje Kaune.

33. JVIB budėtojas 2021 m. gegužės 28 d. 01.30 val. pateikė skubų pranešimą SP vadovybės ŠAK kuopininkui, kuriuo informavo apie nustatytą 4 karių neblaivumą. SP vadas 2021 m. birželio 2 d. dokVis sistemoje pateikė užduotį SP vadovybės ŠAK vadui kpt. S. S. atlikti tarnybinį patikrinimą dėl aplinkybių, nurodytų JVIB budėtojo 2021 m. gegužės 28 d. 01.30 val. skubiame pranešime.

34. Sausumos pajėgų vado patvirtintoje 2021 m. rugsėjo 27 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje dėl karių buvimo neblaiviais pratybų metu Nr. GT-5 (toliau – ir Tarnybinio patikrinimo išvada) nurodyta, kad 2021 m. gegužės 27 d. apie 23 val. 30 min. JVIB budėtojui kpt. J. T. SP vadovybės ŠAK kuopininkas vrš. V. P. pranešė, kad JVIB teritorijoje esančioje rūkykloje tuo metu buvo galimai neblaivūs kariai. Patikrinus devynis profesinės karo tarnybos Sausumos pajėgų vadovybės štabo ir aprūpinimo kuopos karius, keturiems buvo nustatytas neblaivumas. Pareiškėjui buvo nustatytas 0,86 promilių girtumas. 2021 m. gegužės 28 d. apie 0.20 val. pakartotinai atlikus girtumo nustatymą, pareiškėjui nustatytas 0,71 promilių girtumas. Atsižvelgiant į alkotesterio galimą paklaidą, neblaivumo patikrinimo rezultatais laikyta 2021 m. gegužės 28 d. 00.06 val. – 0,81 promilės, 00.20 val. – 0,66 promilės. Atlikus tarnybinį tyrimą, padaryta išvada, kad pareiškėjas S. Z. 2021 m. gegužės 28 d. 00 val. 20 min. buvo tarnybos metu neblaivus (alkotesterio parodymai įvertinus paklaidą 0,66 promilės), todėl jo veika turi būti kvalifikuojama kaip Drausmės statuto 67 straipsnio pažeidimas ir pasiūlyta pareiškėjui skirti drausminę nuobaudą – atleidimą iš profesinės karo tarnybos.

35. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministras, vadovaudamasis Lietuvos kariuomenės drausmės statuto 67 straipsniu, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 7 punktu, Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo 24 straipsnio 1 dalimi ir atsižvelgdamas į Tarnybinio patikrinimo išvadą, skundžiamu Įsakymu pareiškėjui skyrė drausminę nuobaudą – atleidimą iš tarnybos – už šiurkštų karių drausmės pažeidimą, numatytą Lietuvos kariuomenės drausmės statuto 67 straipsnyje, atleido pareiškėją 2021 m. gruodžio 9 d. iš Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų Štabo ir aprūpinimo kuopos Valdymo grupės intendanto pareigų, 2021 m. gruodžio 10 d. nutraukė profesinės karo tarnybos sutartį su pareiškėju ir išleido jį iš profesinės karo tarnybos į atsargą; skyrė pareiškėją po atleidimo iš profesinės karo tarnybos atlikti tarnybą aktyviajame kariuomenės personalo rezerve.

Žemesnės instancijos teismas

36. Teismas rėmėsi ginčui aktualiomis Lietuvos kariuomenės drausmės statuto (toliau – ir Drausmės statutas), KASOKTĮ), Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo, Karo tarnybos statuto, patvirtinto krašto apsaugos ministro 2008 m. vasario 29 d. įsakymu Nr. V-163, nuostatomis, kitais teisės aktais bei teismų praktika.

37. Teismas nurodė, kad paminėti teisės aktai reglamentuoja, jog pratybos apima laiką, kai kariai atlieka karinius veiksmus, tobulindami įgūdžius, reikalingus karinėms operacijoms vykdyti (konkrečiai: jas planuoti, joms pasiruošti ir jas vykdyti). Be to, pratybos gali vykti tiek nustačius, tiek nenustačius kareivinių režimo tarnybą. Statuto nuostatos nedraudžia kareivinių rėžimo tarnybą nustatyti ir kitu (ne pratybų) metu, tačiau tokį režimą sieja su nuolatinio kario buvimo kariniame vienete būtinybe. Tai pat Drausmės statuto 67 straipsnyje nustatytas reglamentavimas apima atvejus, kai karys yra neblaivus kareivinių režimo tarnybos metu.

38. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui buvo pritaikyta drausminė nuobauda – atleidimas iš tarnybos, už šiurkštų karių drausmė pažeidimą, numatytą Drausmės statuto 67 straipsnyje.

39. Teismas nurodė, kad ginčo dėl to, jog pareiškėjas 2021 m. gegužės 27 d. vartojo alkoholinius gėrimus (alų), byloje nėra, tai pareiškėjas pripažino savo skunde bei teismo posėdyje, nors tarnybinio patikrinimo metu pareiškėjas savo neblaivumą teisino burnos skalavimo skysčio netyčiniu nurijimu, saldainių su alkoholio įdaru valgymu, o skunde teismui nurodė, kad 2021 m. gegužės 27 d. apie 21.50 val. išvyko iš JVIB teritorijos pavalgyti ir vakarienės metu išgėrė 1–2 butelius alaus.

Šalies argumentai

40. Pareiškėjas nesutikdamas su Įsakymu teigė, kad, nors Pratybų įsakyme Pratybų laikas nustatytas nuo 2021 m. gegužės 10 d. iki 2021 m. gegužės 28 d., Pratybos, o tuo pačiu ir kareivinių režimas pasibaigė 2021 m. gegužės 27 d. Pažymėjo, kad apie pratybų pabaigą nurodė ne tik SP vadas 2021 m. gegužės 27 d. ryte, skelbdamas pratybų pabaigą (dėl to iš JVIB išvyko absoliuti dauguma pratybų dalyvių, išvežti ginklai, nutraukta apsauga, atšauktas maitinimas), tačiau ir SPV ŠAK vadas kpt. S. S., 2021 m. gegužės 27 d. leisdamas savo pavaldiniams apsispręsti, kad gali vykti į Vilnių. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo vertinimu, jis Įsakymu neteisėtai ir nepagrįstai pripažintas neblaiviu tarnybos metu.

Atsiliepimas

41. Atsakovo teigimu, SP vado Pratybų įsakymu ir jį vėliau keitusiais SP vado 2021 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. V-163, 2021 m. gegužės 18 d. įsakymu Nr. V-165, 2021 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. V-180 (atgaline tvarka priimtas įsakymas) pareiškėjui nustatyta kareivinių režimo laikotarpio pabaiga, priešingai nei kitiems kariams, nebuvo keista, t. y. paskutinė kareivinių režimo diena pareiškėjui buvo nustatyta 2021 m. gegužės 28 d. Tai, anot atsakovų bei trečiojo suinteresuoto asmens, patvirtina ir 2021 m. gegužės mėnesio ŠAK profesinės kario tarnybos karių tarnybos laiko apskaitos žiniaraštis Nr. TL-77, kuriame pažymėta, jog pareiškėjui lauko pratybos kareivinių režimas (LPKR) pažymėtas nuo 2021 m. gegužės 14 d. iki 2021 m. gegužės 28 d. įskaitytinai. Tiek atsakovas, tiek trečiasis suinteresuotas asmuo išskiria „aktyviąją pratybų fazę“ ir „pasyviąja pratybų fazę“. „Aktyvioji pratybų fazė“ baigėsi 2021 m. gegužės 27 d. kitiems pratybose dalyvavusiems kariams, tuo tarpu pareiškėjui kaip ir kitiems SP ŠAK kariams, pratybos nebuvo pasibaigusios, kadangi jiems prasidėjo „pasyvioji pratybų fazė“.

Žemesnės instancijos teismas

42. Teismas pažymėjo, kad byloje būtina nustatyti teisiškai reikšmingą aplinkybę, ar pareiškėjas alkoholį vartojo tarnybos metu, tai yra, ar neblaivumo patikrinimo metu profesinės tarnybos kariui (pareiškėjui) vis dar buvo taikomas kareivinių režimas.

43. Byloje nėra ginčo dėl to, kad 2021 m. gegužės 27 d. vyko rikiuotė, kurios metu Sausumos pajėgų vadas, generolas R. V., paskelbė pratybų pabaigą. Tačiau atsakovas argumentuoja, kad tuo metu baigėsi tik „aktyvioji pratybų fazė“.

44. Teismas įvertinęs ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, pažymėjo, kad teisės aktuose nėra vartojamos teisinės sąvokos „pasyvioji pratybų fazė“ ir „aktyvioji pratybų fazė“. Nei atsakovo, nei trečiojo suinteresuoto asmens atstovai teismo posėdžio metu taip pat negalėjo nurodyti teisės akto, kuriame būtų išskirtas toks pratybų skirstymas. Pratybų įsakyme tarnyba kareivinių režimu buvo siejama būtent su dalyvavimu pratybose (Pratybų įsakymo 4 punktas). Taigi iš Pratybų įsakymo galima spręsti, kad kareivinių režimo galiojimas siejamas būtent su lauko pratybomis, konkrečius laikotarpius nurodant Pratybų įsakymo 1 priede.

45. Karinės pratybos (mokymai) yra apibrėžiamos kaip kariniai veiksmai, atliekami ugdant karių individualiojo ir kolektyvinio veikimo įgūdžius vykdyti karines operacijas, apimantys planavimą, pasiruošimą ir vykdymą (Karo tarnybos statuto 108 punktas). Nagrinėjamu atveju teismas nustatė, kad gegužės 27 d. apie pietus jau buvo baigti kariniai veiksmai, kurie buvo susiję su karinių operacijų vykdymo imitavimu: kariai buvo pridavę ginklus bei Pratybų dalyvių identifikacines korteles, ginklai buvo išvežti, nebebuvo vykdoma ginkluota bunkerio apsauga, nebebuvo tiekiamas maitinimas, didžioji dauguma pratybų dalyvių išvyko namo. Teismas sprendė, kad pratybos buvo pasibaigusios ir SP vadovybės ŠAK kariai (taip pat ir pareiškėjas), tvarkydami pratybų vietą, nevykdė pratybų karinių veiksmų, o atliko jiems įprastas darbines funkcijas, numatytas pareiginiuose nuostatuose. Šiuo atveju teismas kritiškai vertino atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens teiginius, kad pareiškėjo atžvilgiu prasidėjo „pasyvioji pratybų fazė“, kurios joks teisės aktas nereglamentuoja. Todėl nesant pratyboms, t. y. karinių veiksmų imitavimui, jų planavimui ar pasiruošimui, teismas vertino, kad nebuvo pagrindo atlikus pareiškėjo neblaivumo vertinimą taikyti Drausmės statuto 42 straipsnio 2 dalį.

46. Teismas pažymėjo, kad karių neblaivumas buvo tikrintas tada, kai net ir pratybų vietos tvarkymo darbai – aplinkos tvarkymas (ir jokie kiti darbai) nebuvo atliekami, o kariai arba ilsėjosi (miegojo) palapinėje, arba buvo išėję iš dušo, t. y. nei vienas pratybos vietoje buvęs ŠAK karys nevykdė jokių funkcijų ar pavedimų, todėl teismas sprendė, kad neblaivumo tikrinimo metu pareiškėjui buvo poilsio, o ne tarnybos laikas.

47. Teismas nurodė, kad atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovų teigimu, maitinimo, ginklų pridavimas bei išvežimas dar nereiškia, kad pareiškėjo atžvilgiu nėra taikoma „pasyvioji pratybų faze”, t. y. kad pratybos jo atžvilgiu yra pasibaigę. Tačiau Pratybų įsakymas tarnybą kareivinių režimu sieja būtent su pratybomis, o Pratybų įsakymo 5 priedo 3 punkto (a) (2) dalyje nurodoma, kad pratybose dalyvaujantiems kariams bus organizuotas karštas maistas ir maitinimo ciklas (pusryčiai, pietūs ir vakarienė) vyks tokiu laiku: pusryčiai nuo 08:00 iki 09:00; pietūs nuo 12:00 iki 13:00; vakarienė nuo18:00 iki 19:00. Pratybų įsakymo 5 priedo 3 punkto (a) (8) dalyje nurodoma, kad pratybų dalyviai atvykę į pratybas privalo registruotis pas personalo specialistą, kur bus išduota identifikavimo kortelė. Identifikavimo kortelę privaloma nešioti matomoje vietoje visų pratybų metu. Taigi, identifikacinių kortelių surinkimas ir maitinimo nutraukimas visų Pratybų dalyvių atžvilgiu nepaneigia, jog Pratybos visiems kariams, be kita ko, ir pareiškėjui buvo pasibaigusios. Nustačius, kad laiku (2021 m. gegužės 28 d., 00.20 val.), kai buvo tikrinamas pareiškėjų blaivumas, nebebuvo vykdomos pratybų funkcijos, teismas sprendė, jog nebegaliojo ir kareivinių rėžimas, kuris, pagal Pratybų įsakymą, buvo siejamas su pratybomis. Byloje nenustatė, kad būtų buvęs koks nors kitas pagrindas kareivinių rėžimui.

48. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju byloje nenustatyta, jog nuo gegužės 27 d. vakaro būtų buvęs reikalingas pareiškėjų buvimas kareivinių teritorijoje, ypač, kad būtų buvęs reikalingas nuolatinis buvimas. Priešingai, liudytojų teigimu, tą patvirtino ir pats S. S., kariai galėjo pasirinkti, ar likti nakvoti, ar išvykti gegužės 27 d. vakare į Vilnių. Taigi tiesioginis pareiškėjų vadas kapitonas S. S. leido kariams ne tik išvykti, bet ir apskritai palikti pratybų teritoriją ir grįžti į Vilnių. S. S. patvirtino, kad kariams, kurie grįžo iš pratybų teritorijos į Vilnių kareivinių rėžimas nebebuvo taikomas, išskyrus jį patį. Teismo posėdyje apklausti liudytojai patvirtino, ir ši aplinkybė nebuvo nuginčyta, kad pratybų metu egzistavusi ŠAK kuopai aktuali dienotvarkė gegužės 27 d. vakare nebebuvo taikoma (nes nebebuvo budėjimų saugant „bunkerį“), o gegužės 28 dienai darbotvarkė apskritai nebuvo sudaryta.

49. Pratybų dalyvių sąrašas ir jiems taikomi kareivinių režimo laikotarpiai buvo keičiami SP vado 2021 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. V-163 ir 2021 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. V-180. Minėti įsakymai nebuvo taikomi pareiškėjo atžvilgiu. Pagal paskutinį Įsakymo pakeitimą 2021 m. gegužės 27 d. kareivinių režimas pasibaigė beveik visiems 131 Pratybų dalyvių sąraše nurodytų karių, išskyrus 10 Štabo ir aprūpinimo kuopos karių (įskaitant pareiškėją). Paskutinis Pratybų įsakymo pakeitimas buvo atliktas jau pasibaigus Pratyboms, t. y. birželio 3 d. nustatant, kuriems kariams pratybos baigėsi gegužės 27 d.

50. Teismas pažymėjo, kad didžiosios daugumos karių išvykimo – 2021 m. gegužės 27 d. metu galiojo Pratybų įsakymas, kuriame buvo nustatyta, kad Pratybos baigiasi gegužės 28 d. Teismas atkreipė dėmesį, kad generolas R. V. įsakymą kitų karių atžvilgiu keitė raštu, jau po Pratybų, t. y. atgaline tvarka tik birželio 3 d. Atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens, tokia praktika, t. y. atsižvelgiant į susiklosčiusią faktinę padėtį pratybų metu keisti įsakymus buvo kariuomenėje įprasta. Taigi nagrinėjamu atveju apie Pratybų pabaigą kariai buvo informuoti žodiniu generolo įsakymu. Be to, ar pareiškėjo atžvilgiu vėliau bus keičiamas Pratybų įsakymas, nustatant jiems pratybų pabaigą gegužės 27 d., priklausė nuo jų tiesioginio vado kpt. S. S. valios, nes, kaip patvirtino teismo posėdyje S. S., jis teikė duomenis personalo skyriui, kuris atsižvelgdamas į tai ruošė Pratybų įsakymo pakeitimo projektą. Pareiškėjo atžvilgiu įsakymas nebuvo pakeistas vien dėl to, kad jis neišvyko į Vilnių, nors tokią galimybę turėjo. Tačiau tokia situacija pareiškėjui be abejo sudarė pagrindą manyti, kad jam pratybos 2021 m. gegužės 27 d. yra pasibaigę, kaip ir kitiems kariams, kurie išvyko.

51. Teismas nurodė, kad ginčo atveju aktualu ir tai, jog pareiškėjas su rašytiniu Pratybų įsakymu buvo supažindintas tik 2021 m. birželio 3 d., tai yra jau pasibaigus pratyboms. Pareiškėjas neneigia, kad apie pratybas ir jų tikėtiną trukmę jis buvo informuotas žodžiu per susirinkimus ir ruošiantis pratyboms. Tai, teismo vertinimu, atskleidžia galiojusią praktiką, kad kariai pasikliaudavo žodine vado informacija.

52. Pažymėjo, kad S. S. Pratybų įsakymo 2.2.6 punktu buvo pavesta būtent 2021 m. gegužės 28 d. organizuoti ginklų ir šaudmenų gabenimą į SPV ginklinę (Viršuliškių g. 36, Vilnius), tačiau byloje nustatyta ir nėra ginčo, kad ginklai paties S. S. į SPV ginklinę Vilniuje buvo išgabenti prieš Pratybų įsakyme nurodytą terminą, t. y. 2021 m. gegužės 27 d. Kadangi Pratybų įsakymą patvirtino Sausumos pajėgų vadas R. V., atitinkamai, tik jis galėjo leisti pakeisti įsakymą, todėl teismas sprendė, kad žodinis leidimas visiems baigti Pratybas 2021 m. gegužės 27 d. buvo duotas.

53. Teismas vertino, kad S. S. parodymai leidžia daryti išvadą, jog ir pats S. S. suprato, kad karines operacijas imituojantys veiksmai (pratybų elementas) arba nuolatinio (nepertraukiamo) pareiškėjų buvimo karinėje teritorijoje būtinybė (kareivinių rėžimo elementas) 2021 m. gegužės 27 d. vakare nebeegzistavo. Šį faktą patvirtino ir visi teismo posėdžio metu apklausti liudininkai.

54. Nors trečiojo asmens atstovas nurodė, kad S. S. leidimas pasirinkti, kas grįžta, reiškia, jog grįžtantiems pratybos baigiasi, o likusiems – tęsiasi, toks aiškinimas neatitinka pratybų ir tarnybos kareivinių rėžimu esmės, ir yra sunkiai paaiškinamas kariuomenės kaip statutinės organizacijos veikloje. Tuo labiau, kad sprendimą dėl pratybų pabaigos, kas atitinkamai reiškia ir kareivinių rėžimo pabaigą, nes jis ginčo atveju išimtinai buvo siejamas su pratybomis, galėjo priimti tik Sausumo pajėgų vadas, generolas R. V.. Nesant tokiam generolo sprendimui, akivaizdu, kad pats S. S. negalėjo spręsti dėl pratybų ir atitinkamai ir kareivinių rėžimo pabaigos.

55. Vertinant tiek faktinę situaciją, tiek subjektyvų liudytojais apklaustų karių supratimą, teismui nekilo abejonių, kad Pratybos 2021 m. gegužės 27 d. pasibaigė. Kadangi Pratybų įsakyme tarnyba kareivinių režimu buvo siejama būtent su dalyvavimu pratybose (Pratybų įsakymo 4 punktas), tuo laiku pasibaigė ir tarnyba kareivinių rėžimu.

56. Teismas atkreipė dėmesį, kad jeigu visgi tarnyba kareivinių rėžimu tęsėsi ir naktį iš 2021 m. gegužės 27 d. į gegužės 28 d., t. y. tuomet, kai buvo nustatytas pareiškėjo neblaivumas, pagal KASOKTĮ 43 straipsnio 1 dalyje nustatytą imperatyvią pareigą tarnyboje esantis neblaivus karys aukštesniojo vado (viršininko) įsakymu turėjo būti nušalintas nuo pareigų tos dienos likusiam tarnybos laikui. Tačiau jokie nušalinimo veiksmai nuo tarnybos (gegužės 28 d. ) nebuvo atliekami.

57. Atsižvelgdamas į išdėstytų aplinkybių visumą, teismas konstatavo, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje buvo nepagrįstai konstatuota, jog pareiškėjo neblaivumas nustatytas jam esant kareivinių rėžimo tarnyboje, ir atitinkamai taikant 0,2 promilės neblaivumo ribą.

58. Teismas pripažino, kad pareiškėjas neblaivumo patikrinimo metu nebedalyvavo Pratybose, nes Pratybos buvo pasibaigusios, todėl tarnybinio patikrinimo išvadoje nepagrįstai konstatuotas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2012 m. sausio 9 d. įsakyme Nr. V-24 „Dėl Pavojingų įrenginių ir pavojingų veiksnių sąrašų patvirtinimo“ nurodyto pavojingo veiksnio – dalyvavimas visų rūšių karinėse pratybose (įskaitant pasirengimą) – egzistavimas. Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytos faktinės aplinkybės neatitiko tikrovės, o jų pagrindu padarytos išvados negali būti laikomos pagrįstomis ir teisingomis.

59. Teismas sprendė, kad pareiškėjas neblaivumo nustatymo metu, kai jam buvo nustatyta 0,66 promilių neblaivumas, buvo laisvas nuo tarnybos metas, todėl nėra jokio pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, numatytą Drausmės statuto 67 straipsnyje, todėl ginčijamas Įsakymas naikintinas kaip nepagrįstas.

60. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju tarnybinį patikrinimą atliko ir tarnybinio patikrinimo išvadą, kurios pagrindu buvo priimtas ginčijamas Įsakymas, atliko Lietuvos kariuomenės SP vadovybės ŠAK vadas kpt. S. S.. Nors atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens įsitikinimu, tokį patikrinimą turėjo teisę atlikti S. S. ir tam nebuvo jokio interesų konflikto, tačiau teismas su tokia atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens pozicija nesutiko. Liudininkas S. S. teismo posėdžio metu pripažino, kad kartu su dalimi ŠAK karių 2021 m. gegužės 27 d. išvyko iš Pratybų vietos į Vilnių ir į Pratybų vietą nebegrįžo, tačiau pagal 2021 m. birželio 3 d. Pratybų įsakymo pakeitimą, jam pratybos ir kareivinių režimo tarnyba tęsėsi iki 2021 m. gegužės 28 d. Taigi, S. S. galbūt buvo suinteresuotas patikslinti Pratybų įsakyme nurodytą faktinę pratybų trukmę. Be to, 2021 m. birželio 3 d. Pratybų įsakymo pakeitime numatyti karių kareivinių režimo laikotarpiai buvo nurodomi jo pateiktų duomenų pagrindu ir jis galėjo spręsti, kuriems kariams kareivinių režimas lieka.

61. Teismas nesutiko su pareiškėjo skundo teiginiais, kad jo blaivumą tikrino neįgaliotas tikrinti blaivumą asmuo, kadangi teisės aktai leido bataliono budėtojui tikrinti dėl neblaivumo karius, esančius teisėtai bataliono teritorijoje.

62. Teismas pažymėjo, kad Aprašo 12 punkte numatyta teisė ne vėliau kaip per 1 valandą nuo tikrinimo pačiam kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą su prašymu savo lėšomis atlikti medicininę apžiūrą. Tokia teisė pareiškėjui nebuvo išaiškinta, tą tvirtino teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjas bei nepaneigė neblaivumo patikrinimą atlikęs J. T.. Pareiškėjui pačiam imtis iniciatyvos ir išvykti atlikti medicininę apžiūrą nebuvo galimybės, kadangi J. T. nurodė, jog pareiškėjui (ir kitiems trims neblaiviems kariams) reikia laukti kol atvyks jį (juos) patikrinti karo policija. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog karo policija karių neblaivumo perpatikrinimui neatvyko.

63. Teismas nurodė, kad KASOKTĮ 48 straipsnio 3 dalyje numatyta, jeigu teismas nustato, jog asmuo yra atleistas iš profesinės karo tarnybos, savanorių karo tarnybos ar kitos savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos be šiame įstatyme numatyto pagrindo, teismas gali jį grąžinti į profesinę karo tarnybą, savanorių karo tarnybą ar kitą savanorišką nenuolatinę karo tarnybą. Teismo grąžintas į profesinę karo tarnybą, savanorių karo tarnybą ar kitą savanorišką nenuolatinę karo tarnybą asmuo skiriamas į pareigas ar į laikinąjį profesinės karo tarnybos personalo rezervą karo tarnybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka, jam atlyginama už visą priverstinio nebuvimo tarnyboje laiką.

64. Panaikinus ginčijamą Įsakymą, pareiškėjas grąžintinas į pareigas ir jam priteistinas nesumokėtas vidutinis tarnybos dienos atlyginimas už kiekvieną priverstinio nebuvimo tarnyboje dieną nuo 2021 m. gruodžio 11 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; taip pat, atsižvelgiant į KASOKTĮ 63 straipsnio 8 dalį, pareiškėjui priteistina maitinimosi išlaidų kompensaciją už kiekvieną priverstinio nebuvimo tarnyboje dieną nuo 2021 m. gruodžio 11 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

65. Pasisakydamas dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti jam neturtinę žalą, teismas nurodė, kad šiuo konkrečiu atveju neatmestina galimybė, jog atleidimas iš pareigų pareiškėjui sukėlė stresą, neigiamus išgyvenimus, tačiau sprendė, kad ginčijamo Įsakymo pripažinimas neteisėtu ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą priteisimas yra pakankama satisfakcija, todėl netenkino pareiškėjo prašymo dėl neturtinės žalos priteisimo.

66. Teismas taip pat priteisė pareiškėjui iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

IV.

67. Atsakovai apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

Atsiliepimas

68. Atsakovai teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė ginčo esmės, neįvertino pareiškėjo atleidimo iš tarnybos pagrindų. Teismas pirmiausiai turėjo išnagrinėti ir aiškiai sprendime pasisakyti dėl pareiškėjo atleidimo iš tarnybos pagrindų pagrįstumo ir teisėtumo. Tačiau pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ir nepilnai išnagrinėjo pareiškėjo profesinės karo tarnybos sutarties nutraukimo ir atleidimo iš tarnybos pagrindus, tiesiogiai nurodytus ginčijame Įsakyme. Teismas bylą išnagrinėjo iš esmės tik vienu aspektu - dėl pareiškėjui paskirtos drausminės nuobaudos vadovaujantis Drausmės statuto 67 straipsnio pagrindu pagrįstumo. Iš ginčijamo teismo sprendimo aiškiai matyti, kad teismas neišnagrinėjo ir nepasisakė dėl pareiškėjo atleidimo iš tarnybos KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalies 7 punktu, kaip savarankiško profesinės karo tarnybos sutarties nutraukimo, pagrindo pagrįstumo ir teisėtumo, nors ir atsakovas baigiamosiose kalbose šią aplinkybę akcentavo bei buvo nurodęs savo atsiliepime. Taigi vien šiuo motyvu galime teigti, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo nevisapusiškai ir neobjektyviai bei neatskleidė bylos ginčo esmės.

69. Atsakovai akcentuoja, kad Įsakymas priimtas vadovaujantis Drausmės statuto 67 straipsniu, KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalies 7 punktu, Karo prievolės įstatymo 24 straipsnio 1 dalimi, ir atsižvelgiant į Lietuvos kariuomenės SP vado patvirtintą 2021 m. rugsėjo 27 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. GT-5.

70. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nagrinėjamoje byloje taip pat taikomas KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalies 7 punktas, kaip savarankiškas profesinės karo tarnybos nutraukimo pagrindas. Nagrinėjamoje byloje Drausmės statuto 67 straipsnyje nustatytas kario buvimas tarnybos metu neblaiviu iš dalies sutampa su KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalies 7 punkte įtvirtintu draudimu kariui tarnybos metu būti neblaiviu.

71. Iš Įsakymo preambulės ir jo 3 punkto matyti, kad nustačius aplinkybę - pareiškėjo buvimą tarnybos metu neblaiviu, buvo tinkamai pritaikytos KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalies 7 punkto nuostatos nutraukiant su juo profesinės karo tarnybos sutartį ir atleidžiant iš tarnybos. Be kita ko iš įsakymo preambulės matyt, kad krašto apsaugos ministras nepasirinko (netaikė) KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalies 4 punkto, kuriame numatyta, kad profesinės karo tarnybos kario sutartis gali būti nutraukiama ir (ar) karys atleidžiamas iš tarnybos krašto apsaugos sistemoje Krašto apsaugos ministerijos ar kariuomenės vadovybės iniciatyva arba valia, kai nustatyta, kad karys drausmės statuto numatytais atvejais pažeidė tarnybos drausmę ar neatliko savo pareigų. Šiuo atveju krašto apsaugos ministras vadovaudamasis įstatymo – KASOKTĮ suteikta diskrecija nusprendė už pažeidimą - pareiškėjo (kario) buvimą tarnybos metu neblaiviu, taikyti KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalies 7 punktą, o ne 4 punktą, ir įprastos drausminės atsakomybės taikymo tvarkos. KASOKTĮ 10 straipsnio 2 dalies 19 punktas ir 38 straipsnio 2 dalis nustato krašto apsaugos ministro kompetenciją priimti tokio pobūdžio įsakymus.

72. Atsakovai pažymi, kad procesiniuose dokumentuose ir pasisakydamas teisme baigiamoje kalboje atstovas akcentavo, jog nutraukiant profesinės karo tarnybos sutartį ir atleidžiant karį iš tarnybos vadovaujantis KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalies 7 punktu (kaip savarankiškas sutarties nutraukimo ir kario atleidimo iš tarnybos pagrindas) pagrindu, pakanka nustatyti aplinkybę, kad karys tarnybos metu buvo neblaivus. Tačiau pirmosios instancijos teismas neįsigilino į bylos esmę, nagrinėdamas bylą nekreipė dėmesio į Įsakymo preambulėje nurodytus pareiškėjo atleidimo iš tarnybos pagrindus, į Įsakymo 3 punktą, kuriuo buvo nutraukta pareiškėjo profesinės karo tarnybos sutartis ir jis atleistas iš tarnybos bei išleistas į atsargą vadovaujantis KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalies 7 punktu, ir dėl šios teisės normos taikymo sprendime nepasisakė. Tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas byloje kilusį ginčą, taip pat netinkamai taikė materialiosios teisės normas, sprendimas nepakankamai motyvuotas.

Atsiliepimas

73. Atsakovai nesutinka su pirmosios instancijos vertinimu, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytos faktinės aplinkybės neatitiko tikrovės, o jų pagrindu padarytos išvados negali būti laikomos pagrįstomis, todėl teismas nusprendė, jog nėra jokio pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, numatytą Drausmė statuto 67 straipsnyje, todėl ginčijamas Įsakymas naikintinas kaip nepagrįstas. Teismas pilnai neįsigilino į bylos esmę, bylą išnagrinėjo iš esmės tik vienu aspektu - dėl pareiškėjui paskirtos drausminės nuobaudos vadovaujantis Drausmės statuto 67 straipsnio pagrindu, netinkamai taikydamas materialiosios teisės normas ir teismų praktikoje suformuotas KASOKTĮ taikymo taisykles.

74. Atsakovai teigia, kad KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalies 7 punkte numatytas profesinės karo tarnybos ar kario savanorio tarnybos sutarties nutraukimas ir (ar) kario atleidimas iš tarnybos krašto apsaugos sistemoje nelaikytini drausmine nuobauda, o yra savarankiškas, su drausmės pažeidimu nesietinas profesinės karo tarnybos ar kario savanorio tarnybos sutarties nutraukimo ir (ar) kario atleidimo iš tarnybos krašto apsaugos sistemoje pagrindas. Taigi kario tarnybos metu buvimas neblaiviu negali būti siejamas su drausmės nusižengimui konstatuoti būtinais sudėties elementais ir visais tarnybiniam patikrinimui ir išvadai keliamais reikalavimais. KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalies 7 punkto taikymo esme, svarbu konstatuoti (nustatyti) aplinkybę - kario tarnybos metu buvimą neblaiviu.

Žemesnės instancijos teismas

75. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismo tarnybinio patikrinimo išvados įvertinimas tik drausmės pažeidimo kontekste buvo netinkamas. Teismas vertino drausmės pažeidimo sudėties elementus, tarnybinio patikrinimo atlikimo procedūrinius pažeidimus ir kitas detales (karininko, atlikusio tarnybinį patikrinimą, suinteresuotumą, šališkumą). Be kita ko iš teismo sprendimo dalies, kurioje pasisakoma dėl tarnybinio patikrinimo išvados (sprendimo 101. 5 pastraipa) matyti, kad pirmosios instancijos teismo buvo remtasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kuri buvo suformuota ir susijusi su valstybės tarnautojų ar pareigūnų drausmės pažeidimais. Šios praktikos taikymas lėmė pirmosios instancijos teismo tarnybinio patikrinimo išvados įvertinimą tik drausmės pažeidimo aspektu, o ne pagal KASOKTĮ reglamentavimą ir teismų praktiką, susijusia su karių atleidimu. Taigi pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą dėl tarnybinio patikrinimo išvados ir ginčijamų įsakymų pripažinimo nepagrįstais neteisėtumo.

76. Nagrinėjamoje byloje atleidžiant pareiškėją iš tarnybos vadovaujantis KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalies 7 punkto pagrindu svarbu buvo nustatyti aplinkybę ar pareiškėjas tarnybos metu buvo neblaivus. Ministrui gavus tarnybinio patikrinimo išvadą su visa medžiaga ir ją įvertinus, pakako konstatuoti aplinkybę, kad pareiškėjas tarnybos metu buvo neblaivus ir priimti Įsakymą.

Atsiliepimas

77. Atsakovai teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino aplinkybes dėl Pratybų įsakymo privalomumo pareiškėjui tarnybos meto ir priėjo nepagrįstų išvadų.

Žemesnės instancijos teismas

78. Pirmosios instancijos teismas sprendimo motyvacinėje dalyje nurodė, kad nagrinėjamu atveju yra aktualu, jog Pratybų įsakyme tarnyba kareivinių režimu buvo siejama būtent su dalyvavimu pratybose (Pratybų įsakymo 4 punktas). Taigi, iš Pratybų įsakymo galima daryti išvadą, kad kareivinių režimo galiojimas siejamas būtent su lauko pratybų metu, konkrečius laikotarpius nurodant Pratybų įsakymo 1 priede.

79. Atsakovų vertinimu, nepaisant to, kad Pratybų įsakymas yra galiojantis ir nenuginčytas, kuriame aiškiai nustatytas konkretus pareiškėjui pratybų laikotarpis nuo 2021 m. gegužės 14 d. iki 2021 m. gegužės 28 d. įskaitytinai, pirmosios instancijos teismas visgi nusprendė, jog pratybos kareivinių rėžimu baigėsi 2021 m. gegužės 27 d., vertindamas pagal pareiškėjo subjektyvų suvokimą ir faktinių aplinkybių požymius.

Atsiliepimas

80. Atsakovai nesutinka su pirmosios instancijos nurodytų aplinkybių įvertinimu ir padarytomis išvadomis, nes toks vertinimas neatitinka karių tarnybos santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatų, esminių karo tarnybos principų, suformuotos teismų praktikos, įrodymų vertinimo taisyklių. Teismas klaidingai sprendė dėl Pratybų įsakymo privalomumo ir pratybų pabaigos laiko bei tarnybos meto. Toks vertinimas, kad kariai gali spręsti apie įsakymų privalomumą, jų vykdymą pagal savo subjektyvų aplinkybių suvokimą arba pagal aplinkybių požymius, netinkamas ir neatitinka karo tarnybos santykius reglamentuojančių teisė normų. Be to teismas netinkamai vertino pareiškėjo ir kitų 2021 m. gegužės 27 ir 28 d. atliekamus įvairius pratybų vietos sutvarkymo darbus, nepriskirdamas ir nesiedamas jų su pratybomis, nes Pratybų įsakyme (2 punkte) SPV ŠAK, kaip kariniui vienetui, buvo skirtos apibendrintos užduotys, jų nedetalizuojant. Taip pat netinkamai įvertinta aplinkybė, jog neblaivumo tikrinimo metu pareiškėjui buvo poilsio laikas, t. y., teismo vertinimu, ne tarnybos metas.

81. Atsakovai pažymi, kad pareiškėjas nekėlė klausimų dėl Pratybų įsakymo vykdymo, teisėtumo. Nagrinėjamoje byloje pagal pirmosios instancijos teismo vertinimą pareiškėjui neblaivumo nustatyto metu buvo ne tarnybos metas. Taigi Pratybų įsakymo dalis (4 punktas), kuria nustatytas lauko pratybų kareivinių rėžimo (laikotarpis) neteisėta arba netaikytina. Tokiu atveju reiškia, jog pareiškėjas galėjo vartoti alkoholį, būti neblaivus vidurnaktį iš 2021 m. gegužės 27 d. į 28 d. pratybų teritorijoje – JVIB. Atsakovo nuomone, toks aplinkybių įvertinimas neatitinka ne tik KASOKTĮ, Drausmės statuto nuostatų, Karo tarnybos statute nustatytų teisės normų, esminių karo tarnybos vykdymo principų (besąlyginio imperatyvių įsakymų vykdymo principo ir kt.), bet ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotų KASOKTĮ ir karo tarnybos statuto taikymo taisyklių, protingumo kriterijų. Pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytas aiškinimas dėl Pratybų įsakymo ir bendra pozicija dėl vadų įsakymų privalomumo ir jų vykdymo, sprendžiant patiems kariams pagal aplinkybių požymius ir subjektyvius pamąstymus, yra ydingas ne tik krašto apsaugos sistemai, bet ir valstybės gynybos prasme.

82. Pratybų įsakymas ir jo dalis dėl pratybų laikotarpio buvo galiojanti ir pareiškėjo nenuginčyta. Pareiškėjas tarnybinio patikrinimo metu ir vėliau po tarnybinio patikrinimo išvados patvirtinimo net nekvestionavo ir neginčijo Pratybų įsakymo. Be kita ko pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, kad pareiškėjui nustatyta kareivinių režimo laikotarpio pabaiga pakeista nebuvo, t. y. lauko pratybų kareivinių režimo laikotarpis buvo nustatytas nuo 2021 m. gegužės 14 d. iki 2021 m. gegužės 28 d. įskaitytinai. Ši aplinkybė patvirtina Pratybų įsakymo galiojimą ir privalomumą, taip pat ir tai, kad teismas darė prieštaringas ir klaidingas išvadas, jog pratybos ir kareivinių režimas pareiškėjui baigtas 2021 m. gegužės 27 d. ir jo neblaivumo metu buvo laisvas nuo tarnybos metas. Atsakovų vertinimu, remiantis ir šiais motyvais, pirmosios instancijos sprendimas turėtų būti panaikintas.

Atsiliepimas

83. Atsakovai teigia, kad pirmosios instancijos teismas sprendimo motyvacinėje dalyje išdėstyti motyvai paremti formaliu ir lingvistiniu Karo tarnybos statuto nuostatų aiškinimu, neatsižvelgiant į bylos faktinius duomenis, į karo tarnybos organizavimo principus. Teismo sprendimo išvada, kad iš gegužės 27 į 28 d. pareiškėjui nevyko pratybos, pagrįsta tik tuo, kad teisės aktuose nėra nustatyta, jog pratybos apima ir veiklą, kuri nėra susijusi su įgūdžių planuoti, pasiruošti ir vykdyti karines operacijas tobulinimu. Teismo vertinimu tai reiškia, kad karių atliekamos logistinės (aprūpinimo, pratybos vietos įrengimo ir sutvarkymo) funkcijos, nėra pratybų dalis. Pagal šį pirmosios instancijos teismo aiškinimą kariai, užimantys administracinio ir logistinio (pvz. aptarnaujančio, maitinimą ar materialinį aprūpinimą teikiantys, apskaitą tvarkantys, teisininkai ir pan.) negalėtų dalyvauti pratybose, nes neatitiktų teismo išaiškintų Karo tarnybos statuto nuostatų. Atsakovas su tokiu aiškinimu nesutinka, nes karinis vienetas yra bendrą užduotį turintis patvirtintos struktūros Lietuvos kariuomenės vienetas (KASOKTĮ 2 str. 12 p.). Kariniame vienete, kaip matyti ir iš Pratybų įsakymo, SP yra įvairių specialybių ir funkcijas atliekančių karių, kurie bendrai vykdo pratybose iškeltus uždavinius siekia pratybų tikslų. Sudėtinga įsivaizduoti aptariamu atveju, kaip karines operacijas organizuojantys ir vykdantys kariai be logistinių pajėgumų galėjo vykdyti šias pratybas.

84. Be kita ko, teismas darydamas išvadas dėl pratybų ir kareivinių rėžimo netaikymo pareiškėjams, neatsižvelgė ne tik į Pratybų įsakymo 4 punktą ir 1 priede nustatytą pratybų laikotarpį, bet ir į tai, kad šiame įsakyme nėra valandomis ar paros dalimis išskirtas pratybų laikotarpiai. Pagal Karo tarnybos statuto 43.3 ir 43.4 punktus ir kitas šio statuto nuostatas pratybos kareivinių režimas nustatomas laikotarpiu, neišskiriant iš jo poilsio meto.

Atsiliepimas

85. Atsakovai teigia, kad nors ir pirmosios instancijos teismas sprendime pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju nėra aktualūs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimai (pvz., 2011 m. balandžio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A- 662-2565-11), kas laikoma vykimo į tarptautinę operacijas pradžios ir pabaigos momentu, nes kareivinių režimo tarnyba ir tarnyba tarptautinėse operacijose, pratybose ir kituose karinio bendradarbiavimo renginiuose pagal Karo tarnybos statyto 43.4. punktą yra atskiros karinės tarnybos rūšys, tačiau, atsakovo vertinimu, nagrinėjamo ginčo atveju pratybų laikotarpis turėtų būti aiškinamas taip kaip minėtoje nutartyje. Karo tarnybos statuto 43.4. punkte nustatyta, kad karo tarnyba, atsižvelgiant į jos pobūdį, skirstoma į tarnybą tarptautinėse operacijose, pratybose ir kituose karinio bendradarbiavimo renginiuose. Būtent šią 43.4. punkto nuostatą Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išaiškino kaip vientisą sakinį, tik tarptautinės operacijos kontekste. Taigi nagrinėjamo ginčo atveju pratybų laikotarpis apima Pratybų įsakyme nurodytą laikotarpį nuo 2021 m. gegužės 14 d. iki 2021 m. gegužės 28 d. įskaitytinai, šiuo atveju ir pareiškėjo grįžimo į nuolatinę dislokacijos vietą Vilniuje momentą (2021 m. gegužės 28 d.). Vadovaujantis Pratybų įsakymu, Karo tarnybos statuto 43.4 punktu, pareiškėjas laikytinas pasiųstu į pratybas, t. y., nuo pat pratybų pradžios pagal įsakymą dienos iki pat pratybų pagal įsakymą pabaigos dienos jam taikytinas apribojimas elgesiui tarnyboje, kaip ir visą laikotarpį draudžiama vartoti alkoholinius gėrimus, nes karys visą laiką laikytinas esantis tarnyboje (tarnybos metas). Akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog neblaivumo tikrinimo metu pareiškėjui buvo poilsio, o ne tarnybos laikas, yra nepagrįsta.

86. Pirmosios instancijos teismas sprendime klaidingai atskleidė atsakovo poziciją dėl pratybų „aktyviosios ir pasyviosios fazės”, nes atsakovas savo procesiniuose dokumentuose (atsiliepimuose ir kt.) niekada nenurodė ir neskirstė pratybų į šias fazes, bet pratybas laikė kaip vientisas, t. y. taip, kaip jos yra apibrėžtos Pratybų įsakyme, Karo tarnybos statute. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstyti motyvai dėl pratybų aktyviosios ir pasyviosios fazės yra nepagrįsti. Be to pirmosios instancijos teismas sprendime vėlgi nepasisakė dėl atsakovo baigiamosiose kalbose akcentuojamų aplinkybių dėl pratybų įsakymo privalomumo, jo vykdymo ir tuo pačiu tarnybos meto, tai be kita ko parodo, jog byla išnagrinėta nevisapusiškai, neobjektyviai ir šališkai.

Žemesnės instancijos teismas

87. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo (sprendė), kad pareiškėjui neblaivumo nustatymo metu, kai jam buvo nustatyta 0,66 promilių neblaivumas, buvo laisvas nuo tarnybos metas, todėl nėra jokio pagrindo pripažinti, jog pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, numatytą Drausmės statuto 67 straipsnyje, todėl ginčijamas Įsakymas naikintinas kaip nepagrįstas. Teismas taip pat nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjas tarnybos metu buvo blaivus ir jam netaikytina kariams nustatyta (leidžiama) maksimali etilo alkoholio koncentracija tarnybos metu - 0,4 promilės, o pratybų metu 0,2 promilės (Drausmes statuto 42 str. 2 d.).

88. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi suinteresuotų bylos baigtimi liudytojų M. B., G. J. ir D. G., kurie taip pat buvo atleisti iš tarnybos dėl neblaivumo tomis pačiomis aplinkybėmis dėl neblaivumo bei pareiškėjo giminaičio V. Z. parodymais. Teismas neatskleidė liudytojų T. J., S. S., T. D., V. P. duotų parodymų teisme esmės.

89. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. birželio 14 d. nutartimi grąžindamas šią bylą iš naujo nagrinėti, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas turėjo imtis iniciatyvos, tiek tenkinti pareiškėjo prašymą apklausti liudytoju asmenį davusį įsakymą apie Pratybų pabaigą, išsiaiškinti šio įsakymo dėl pratybų pabaigos adresatus, įsakymo privalomumo pobūdį bei kitus asmenis, o šiai aplinkybei nepasitvirtinus, apklausti teismo posėdžio metu kitus asmenis, galinčius patvirtinti arba paneigti pareiškėjo nurodomas aplinkybes. Nagrinėjamoje byloje buvo svarbu apklausti tiesioginius vadus ŠAK vadą - S. S. ir kuopininką V. P., kuris išvykus S. S. liko tiesioginis vadas pareiškėjui, siekiant nustatyti ar jie pareiškėjui davė žodinį įsakymą baigti tarnybą 2021 m. gegužės 27 d.

Atsiliepimas

90. Atsakovų vertinimu, pirmosios instancijos teismas nurodytų aplinkybių neišsiaiškino, neišanalizavo liudytojų parodymų ir remiantis jais nenustatė, ar buvo duoti vadų įsakymai pareiškėjui baigti pratybas arba baigti tarnybą 2021 m. gegužės 27-28 d., nes iš ginčijamo sprendimo matyti, kad teismas pasirėmė tik dalimi ŠAK kuopos vado S. S. liudijimais ir jo liudijimą sprendime išdėstė (išreiškė) klaidingai, kitų liudytojų parodymai nebuvo įvardijami. Liudytojas S. S. nagrinėjant bylą teisme 2022 m. lapkričio 10 d. teismo posėdyje pakankamai aiškiai patvirtino, kad įsakymo baigti tarnybą 2021 m. gegužės 27 d. nedavė.

91. Atsakovai nesutinka su pirmosios instancijos teismo liudytojo S. S. parodymų įvertinimu ir teismo išvada, kad pratybos baigėsi gegužės 27 d., jog buvo žodinis leidimas visiems baigti pratybas gegužės 27 d. Šiuo atveju įvertinus liudytojų S. S. ir V. P. parodymus, nėra jokio pagrindo spręsti, kad būtent pareiškėjui ir kitiems likusiems kariams buvo duotas žodinis įsakymas baigti pratybas arba suteikta laisva tarnybos diena kaip yra numatyta Karo tarnybos statuto 89-90 punktuose.

Žemesnės instancijos teismas

92. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad gegužės 27 d. pratybos buvo pasibaigusios pareiškėjui ir SP vadovybės ŠAK kariai (be kita ko ir pareiškėjas), tvarkydami pratybų vietą, nevykdė pratybų karinių veiksmų, o atliko jiems įprastas darbines funkcijas numatytas pareiginiuose nuostatuose, kad karių neblaivumas apskritai buvo tikrintas tada, kai net ir pratybų vietos tvarkymo darbai - aplinkos tvarkymas (ir jokie kiti darbai) nebuvo atliekami, o kariai arba ilsėjosi (miegojo) palapinėje, arba buvo išėję iš dušo, t. y. nei vienas pratybos vietoje buvęs ŠAK karys nevykdė jokių funkcijų ar pavedimų, pareiškėjui buvo poilsio laikas.

Atsiliepimas

93. Atsakovai dėl karininko, atlikusio tarnybinį patikrinimą, S. S. suinteresuotumo ir šališkumo nurodo, kad jeigu pareiškėjas tarnybinio patikrinimo metu manė, jog tarnybinį patikrinimą atlikęs karininkas yra suinteresuotas ar šališkas, vadovaujantis Drausmės statuto 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, turėjo teisę karininką nušalinti nuo tarnybinio patikrinimo atlikimo, tačiau šia teise nepasinaudojo.

94. Atsakovai nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad pareiškėjas neblaivumo nustatymo nakties iš gegužės 27 d. į 28 d. metu pagal KASOKTĮ 43 straipsnio 1 dalį aukštesnio vado (viršininko ) įsakymu turėjo būti nušalintas nuo pareigų. Remiantis vien tik formalaus įsakymo nebuvimo dėl pareiškėjo nušalinimo nuo tarnybos, nėra pagrindo spręsti apie pratybų ir kareivinių režimo, arba tarnybos laiką, tuo pačiu ir apie pareiškėjo neblaivumą.

95. Atsakovų vertinimu pirmosios instancijos teismo išvados dalis, kad 2021 m. gegužės 27 d. apie 21.50 vai. pareiškėjas išvyko iš JVIB teritorijos pavalgyti ir vakarienės metu, anot pareiškėjo, išgėrė 1-2 butelius alaus yra nepagrįsta byloje esančiais įrodymais. Be kita ko teismas pastarosios aplinkybės sprendime nemotyvuoja, nepagrindžia įrodymais ir aiškiai nepasisako, kada pareiškėjas klaidino teismą ir proceso šalis, teigdamas dėl neblaivumo atsiradimo dėl burnos skalavimo skysčio netyčiniu nurijimu ir saldainių su alkoholio įdaru valgymo arba dėl 1-2 butelių alaus išgėrimo Kauno miesto kavinėje. Remiantis byloje esančiais įrodymais akivaizdu, kad abi pareiškėjo nurodytos neblaivumo jo organizme atsiradimo versijos yra neįtikinamos ir nepagrįstos įrodymais.

Atsiliepimas

96. Pareiškėjas atsiliepime į atsakovų apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

97. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai taikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas bei nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos jų taikymo praktikos. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo sprendimą panaikinti.

98. Pareiškėjas teigia, kad atsakovų pozicija, jog teismas pareiškėjo atleidimą įvertino tik vienu aspektu, neatskleidė bylos esmės, yra nepagrįsta. Nors atsakovas kryptingai bando atskirti įsakyme dėl atleidimo išvardintas teisės aktų normas, tačiau tokie atsakovo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudaro pagrindo abejoti sprendimo teisėtumu.

99. Pareiškėjas nurodo, kad visos įsakymo dėl atleidimo preambulėje išvardintos teisės normos yra neatsiejamai susijusios ir kyla iš jam inkriminuoto drausmės pažeidimo, todėl jų negalima mechaniškai atskirti. Teismo sprendime, sprendžiant dėl pareiškėjo atleidimo iš profesinės karo tarnybos teisėtumo, buvo vertinami tiek KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalies 7 punktas, tiek Drausmės statuto 67 straipsnis. Tai, kad pareiškėjas atleistas iš profesinės karo tarnybos kario pareigų būtent skiriant jam Drausmės statuto 67 straipsnyje numatytą drausminę nuobaudą - atleidimą iš tarnybos, patvirtina tiek įsakymo dėl atleidimo pavadinimas („Dėl drausminės nuobaudos vyr. srž. S. Z. skyrimo, jo išleidimo į atsargą ir skyrimo atlikti tarnybą rezerve"), tiek jo turinys. Įsakymo dėl atleidimo 1 punkte nurodoma, kad KAM skiria drausminę nuobaudą – atleidimą iš tarnybos - pareiškėjui, už šiurkštų karių drausmės pažeidimą, numatytą Drausmės statuto 67 straipsnyje.

Žemesnės instancijos teismas

100. Drausmės statuto 67 straipsnis šiuo aspektu yra imperatyvi teisės norma, kadangi numato vienintelę sankciją, kuri gali būti taikoma profesinės karo tarnybos kariui už buvimą neblaiviu tarnybos metu ir nenumato jokių alternatyvų. Tuo tarpu KASOKTĮ 38 straipsnis yra procedūrinis straipsnis, kuris numato profesinės karo tarnybos, kario savanorio ar savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutarties nutraukimo pagrindus, subjektus, kurie priima tokio pobūdžio sprendimus, reglamentuoja karių išleidimą į rezervą ir kitus su atleidimu iš profesinės kario tarnybos susijusius klausimus.

101. Vertinant sistemiškai įsakyme dėl atleidimo nurodytas teisės normas, kurių dispozicija didele dalimi sutampa, akivaizdu, kad KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalies 7 punkte yra nurodomas procedūrinis profesinės karo tarnybos kario sutarties nutraukimo pagrindas, taip pat subjektai, turintys teisę priimti tokio pobūdžio sprendimus. Tuo tarpu materialinis Įsakyme dėl atleidimo nurodytas pareiškėjo atleidimo iš profesinės karo tarnybos pagrindas yra būtent Drausmės statuto 67 straipsnis, kadangi nesant įrodytam šioje normoje padarytam pažeidimui, pareiškėjas nebūtų atleistas iš profesinės karo tarnybos kario pareigų. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad nekonstatavus pareiškėjo veiksmuose Drausmės statuto 67 straipsnyje nurodyto pažeidimo, jis negalėjo būti atleistas iš profesinės karo tarnybos pagal KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalies 7 punktą.

Šalies argumentai

102. Pareiškėjas teigia, kad nurodytu atveju visos teismo sprendimo išvados padarytos nuosekliai ir sistemiškai aiškinant ir taikant abiejų nurodytų teisės aktų nuostatas, todėl atsakovo pozicija, jog pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, yra visiškai nepagrįsta. Taip pat atsakovo pozicija, kad nurodytu atveju KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalies 7 punktas turi būti vertinamas kaip savarankiškas pareiškėjo atleidimo iš tarnybos pagrindas, yra nepagrįsta ir dėl to, jog visiškai niveliuoja tarnybinio patikrinimo ir tarnybinio patikrinimo išvados reikšmę, sprendžiant klausimą dėl pareiškėjo atleidimo iš tarnybos.

103. Pareiškėjas nurodo, kad apeliaciniame skunde pateikiamos interpretacijos, neva, teismas turėjo atskirai (nekonkretizuojant, pagal kokią procedūrą) įvertinti pareiškėjo atleidimo pagal KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalies 7 punktą teisėtumą, o to nepadaręs, negalėjo pripažinti atleidimo iš karo tarnybos neteisėtu, yra visiškai nepagrįstos.

104. Pareiškėjas dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su Pratybų įsakymo privalomumu, nurodo, kad byloje nustatyta teisiškai reikšminga aplinkybė, jog pareiškėjas su rašytiniu Pratybų įsakymu nebuvo supažindintas nei iki pratybų pradžios, nei jų eigoje (pasirašytinai su Pratybų įsakymu buvo supažindintas tik jau pasibaigus pratyboms ir vykstant tarnybiniam patikrinimui. Dėl šios priežasties atsakovo nurodoma aplinkybė, ar Pratybų įsakymas yra galiojantis (nenuginčytas), ar ne, nėra teisiškai reikšminga, kadangi pareiškėjas iki Pratybų pabaigos jo nematė, atitinkamai, negalėjo juo vadovautis. Be to, byloje nustatyta kita teisiškai reikšminga aplinkybė, kad Pratybų įsakymas nuo jo priėmimo 2021 m. gegužės 7 d. buvo keičiamas 4 kartus ir paskutinis pakeitimas atliktas 2021 m. birželio 3 d. t. y. jau pasibaigus pratyboms. Esant tokiai situacijai, akivaizdu, kad jis galėjo ir turėjo vadovautis tik žodiniais vadų įsakymais, įskaitant ir informaciją apie pratybų trukmę.

Žemesnės instancijos teismas

105. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad iš pratybų vietos išvykus 121 iš visų 131 pratybose dalyvavusių karių, išvežus iš pratybų vietos ginklus, slaptąją įrangą bei techniką, savo noru pratybų vietoje likusiems 10 karių pratybos negalėtų tęstis toliau, nes priešinga išvada neatitiktų karo tarnybos santykius reglamentuojančių teisės aktų.

106. Atsakovai, siekdami įrodyti, jog pratybos pareiškėjui ir kitiems pratybų vietoje likusiems kariams tebesitęsė, turėjo pateikti įrodymus, kaip (kokiu pagrindu) tuo metu pratybos buvo organizuojamos, kokias užduotis, susijusias su karinių operacijų planavimu, pasiruošimu ir vykdymu tuo metu atliko pareiškėjas ir kiti kariai. Tačiau tokia informacija nagrinėjant bylą nebuvo pateikta. Priešingai, bylos nagrinėjimo metu apklausti liudytojai, įskaitant ir kpt. S. S., patvirtino, kad pareiškėjas nei 2021 m. gegužės 27 d. vakare, nei 2021 m. gegužės 28 d. ryte jokių tarnybinių užduočių neturėjo ir nevykdė, todėl taip pat laisvai galėjo išvykti namo jau 2021 m. gegužės 27 d.

Žemesnės instancijos teismas

107. Pareiškėjas vertina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog 2021 m. gegužės 27 d. vakare pareiškėjui ir kitiems kariams pratybos jau buvo pasibaigusios. Teismas sprendime visiškai pagrįstai išaiškino ir atskyrė, kad pareiškėjo ir kitų ŠAK karių funkcijos pratybų ir ne pratybų metu akivaizdžiai skyrėsi. Pratybų metu ŠAK kariai kartu su kitais kariais vykdė funkcijas, susijusias su įgūdžių, reikalingų karinėms operacijoms vykdyti, tobulinimu ir apimančius tų veiksmų planavimą, pasiruošimą ir vykdymą, konkrečiai, ginkluotą apsaugą prie vadavietės.

108. Teismas padarė pagrįstą ir teisingą išvadą, kad 2021 m. gegužės 28 d. vidurnaktį vykusio blaivumo patikrinimo metu pareiškėjui ir kitiems ŠAK kariams nebuvo taikoma kareivinių režimo tarnyba ir jie nebuvo laikomi dalyvaujančiais pratybose.

Šalies argumentai

109. Pareiškėjas dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų, susijusių su liudytojų parodymų vertinimu, nurodo, kad teismas nepažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, vertindamas byloje apklaustų liudytojų parodymus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

V.

110. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilęs dėl Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2021 m. lapkričio 26 d. įsakymo Nr. P-1390, kuriuo už šiurkštų karių drausmės pažeidimą skirta drausminė nuobauda – atleidimas iš tarnybos – Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų Štabo ir aprūpinimo kuopos Valdymo grupės intendantui S. Z., jį atleidžiant 2021 m. gruodžio 9 d. iš minėtų pareigų, teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat pareiškėjo reikalavimo grąžinti jį į minėtas pareigas, priteisti jam nesumokėtą vidutinį tarnybos dienos atlyginimą ir maitinimosi išlaidų kompensaciją už kiekvieną priverstinio nebuvimo tarnyboje dieną nuo 2021 m. gruodžio 11 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, taip pat 1 000 Eur dydžio neturtinę žalą ir patirtas bylinėjimosi išlaidas, o nepripažinus Įsakymo neteisėtu ir jo nepanaikinus, pakeisti Įsakymu paskirtą drausminę nuobaudą – atleidimą iš tarnybos į kitą su atleidimu iš tarnybos nesusijusią drausminę nuobaudą.

111. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Remiantis šio straipsnio 2 dalimi, teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Nenustačiusi aplinkybių, patvirtinančių galimus reikšmingai pažeistus valstybės, savivaldybės ir asmenų teises bei įstatymų saugomus interesus, teisėjų kolegija bylą apeliacine tvarka nagrinėja neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

112. Krašto apsaugos ministras 2021 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. P-1390 „Dėl drausminės nuobaudos vyr. srž. S. Z. skyrimo, jo išleidimo į atsargą ir skyrimo atlikti tarnybą rezerve“, be kita ko, skyrė drausminę nuobaudą – atleidimą iš tarnybos – vyr. srž. S. Z., Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų Štabo ir aprūpinimo kuopos Valdymo grupės intendantui, už šiurkštų karių drausmės pažeidimą, numatytą Lietuvos kariuomenės drausmės statuto 67 straipsnyje (1 p.); atleido 2021 m. gruodžio 9 d. šį asmenį iš Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų Štabo ir aprūpinimo kuopos Valdymo grupės intendanto pareigų (2 p.); nutraukė 2021 m. gruodžio 10 d. profesinės karo tarnybos sutartį su šiuo asmeniu ir išleido jį iš profesinės karo tarnybos į atsargą (3 p.); skyrė šį asmenį po atleidimo iš profesinės karo tarnybos atlikti tarnybą aktyviajame kariuomenės personalo rezerve (4 p.).

113. Šis ministro Įsakymas, kaip nurodyta jo pirminėje pastraipoje, priimtas atsižvelgiant į Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų vado patvirtintą 2021 m. rugsėjo 27 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. GT-5.

114. Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų vado patvirtintoje 2021 m. rugsėjo 27 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. GT-5 atitinkamai konstatuota, kad 2021 m. gegužės 27 d. apie 23.30 val. gavus informaciją apie neblaivius karius ir juos patikrinus, nustatytas, be kita ko, vieno iš devynių tikrintų karių, t. y. S. Z. girtumas – 0,86 promilės, o pakartotinai atlikus testavimą 2021 m. gegužės 28 d. apie 0.20 val. – 0,71 promilės. Šis karys, kaip ir dar trys kiti kariai (D. G., G. J., M. B., ), kuriems nustatytas mažesnis neblaivumas (atitinkamai 0,54 ir 0,49; 0,50 ir 0,39; 0,37 ir 0,31), bei likę kiti penki tikrinti kariai, kuriems neblaivumas nenustatytas (alkotesteris parodė 0.00 promilės) nuo atitinkamos 2021 m. gegužės mėnesio dienos dalyvavo Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų vado 2021 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. V-150 organizuotuose karinėse pratybose „Perkūno griausmas 2021“ ir neblaivumo patikrinimo metu buvo saistomi nustatyto kareivinių režimo lauko pratybų metu iki 2021 m. gegužės 28 d. įskaitytinai, t. y. 23.59 min.

115. Pabrėžtina, kad, vadovaujantis Karo tarnybos statuto, patvirtinto krašto apsaugos ministro 2008 m. vasario 29 d. įsakymu Nr. V-163, 43 punktu, karo tarnyba, atsižvelgiant į jos pobūdį, skirstoma į: kasdienę tarnybą (43.1 punktas); budėjimą (43.2 punktas); kareivinių režimo tarnybą (43.3 punktas); tarnybą tarptautinėse operacijose, pratybose ir kituose karinio bendradarbiavimo renginiuose (43.4 punktas); tarnybą, atliekamą kitose ne KAS valstybės institucijose, užsienio valstybių ir tarptautinėse karinėse ir gynybos institucijose (43.5 punktas); tarnybą, atliekamą karių stažuotės, mokymosi ir komandiruotės laikotarpiu (43.6 punktas); tarnybą, atliekamą įvedus aukštesnį nei įprastinis budrumo lygį (43.7 punktas).

116. Remiantis Karo tarnybos statuto 86 punktu, kareivinių režimo tarnyba nustatoma kai reikalingas nuolatinis (nepertraukiamas) kario buvimas karinėje teritorijoje ar kariniame vienete, ji atliekama karinėje ar kitoje nustatytoje teritorijoje, kur taikomas kareivinių režimas, paprastai pagal patvirtintą dienotvarkę, neturint teisės išvykti iš tos kareivinių režimo teritorijos be atskiro vado (viršininko) leidimo, jei tokia tarnyba trunka ne trumpiau nei vieną parą.

117. Pažymėtina, kad pareiškėjo S. Z. skunde pirmosios instancijos teismui akcentuojama, kad „Pratybų vadovas, t. y. SP vadas, 2021-05-27 <...> rikiuotės aikštėje paskelbė pratybų pabaigą, ir vietoje Dalyvių sąraše nurodytos 2021-05-28 pratybų pabaigos datos pratybų dalyviai iš pratybų buvo paleisti viena diena anksčiau, t. y. 2021-05-27. <...> visą laiką, tiek prieš pratybas, tiek pratybų metu Pareiškėjas vadovavosi vadų (viršininkų) teikiama žodine informacija ir žodiniais įsakymais. <...> 2021-05-27 ryte rikiuotės metu SP vadas pratybų dalyviams <...> padėkojo jiems už dalyvavimą pratybose, o ŠAK [Štabo ir aprūpinimo kuopos] vadui po to, kai iš vadavietės buvo surinkti ir išvežti Ginkluotųjų pajėgų tinklas ir pratybų dalyvių ginklai, nutraukus budėjimą prie vadavietės ir ŠAK karių paklausus, kas nori nakčiai važiuoti namo, o kas likti, Pareiškėjas neturėjo net menkiausios abejonės, kad pratybos, o tuo pačiu ir kareivinių režimas yra baigti“.

118. Akcentuotina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. liepos 19 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-1915-415/2023 išnagrinėjo pagal vertintinas faktines aplinkybes ir taikytiną teisinį reglamentavimą iš esmės analogišką atsakovų Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos, apeliacinį skundą. Jis buvo paduotas dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. balandžio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal dviejų karių, pareiškėjų M. B. ir G. J., kurie dalyvavo minėtose Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų vado 2021 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. V-150 organizuotose karinėse pratybose „Perkūno griausmas 2021“ ir kuriems, kaip ir kariui S. Z., buvo nustatytas atitinkamas neblaivumas 2021 m. gegužės 27 d. pabaigoje ir pakartotinai 2021 m. gegužės 28 d. pradžioje, skundus atsakovams Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos, (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos kariuomenė) dėl įsakymo panaikinimo, grąžinimo į tarnybą, vidutinio darbo užmokesčio priteisimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

119. Be to, akcentuotina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. rugsėjo 6 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-2034-968/2023 išnagrinėjo dar vieną pagal vertintinas faktines aplinkybes ir taikytiną teisinį reglamentavimą iš esmės analogišką atsakovų Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos, bei pareiškėjo D. G. apeliacinius skundus. Jie buvo paduoti dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal už šiurkštų karių drausmės pažeidimą iš tarnybos atleisto kario, pareiškėjo D. G., kuris taip pat dalyvavo minėtose Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų vado 2021 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. V-150 organizuotose karinėse pratybose „Perkūno griausmas 2021“ ir kuriam, kaip ir kariui S. Z. (taip pat kariams M. B., G. J.), buvo nustatytas atitinkamas neblaivumas 2021 m. gegužės 27 d. pabaigoje ir pakartotinai 2021 m. gegužės 28 d. pradžioje, skundą atsakovams Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos kariuomenė, dėl sprendimo panaikinimo, grąžinimo į tarnybą, vidutinio darbo užmokesčio priteisimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

120. Nurodytoje pirmojoje išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. eA-1915-415/2023 galutinai ir neskundžiamai patenkintas minėtų atsakovų apeliacinis skundas ir panaikintas minėto pirmosios instancijos teismo 2023 m. balandžio 20 d. sprendimas bei priimtas naujas sprendimas atmesti pareiškėjų M. B. ir G. J. skundus, pabrėžiant, kad:

119.1 pirma; esant tokiai teisinei padėčiai, kai galiojančiu Sausumos pajėgų vado įsakymu pareiškėjams kareivinių režimas nustatytas iki 2021 m. gegužės 28 d. (įskaitytinai), Štabo ir aprūpinimo kuopos vado žodinis įsakymas apie pratybų pabaigą ir kareivinių režimo pareiškėjams panaikinimą (pakeitimą) nuo 2021 m. gegužės 27 d. (įskaitytinai), tuo pačiu iš esmės pripažįstant įgaliojimų viršijimo teisinę situaciją, turi būti įrodytas taikant įsakymo teisėtumo prezumpcijos principą, kylantį iš Karo tarnybos statuto 25 punkte įtvirtinto teisinio reguliavimo, nustatančio, kad vado (viršininko) veiksmai turi atitikti aukštesniojo vado (viršininko) nustatytus tikslus; vadas (viršininkas) prisiima visišką atsakomybę už savo iniciatyva priimtus sprendimus. Teisėtumo prezumpcija suponuoja, kad taikomas aukščiausias įrodymų patikimumo konstatuojant faktus, patvirtinančius tokį kuopos vado žodinio įsakymo, keičiančio aukštesniojo vado įsakymą, turinį standartas;

119.2 antra, byloje nėra pagrindo išvadai, jog pareiškėjų vadas S. S. savo žodinių įsakymu nuo 2021 m. gegužės 27 d. (įskaitytinai) panaikino (pakeitė) Sausumos pajėgų vado įsakymu pareiškėjams iki 2021 m. gegužės 28 d. (įskaitytinai) nustatytą kareivinių režimą;

119.3 trečia, dėl nurodytų argumentų teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pareiškėjams iki 2021 m. gegužės 28 d. (įskaitytinai) buvo nustatytas kareivinių režimas dėl karinių pratybų;

119.4 ketvirta, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2012 m. sausio 9 d. įsakyme Nr. V-24 „Dėl pavojingų įrenginių ir pavojingų veiksnių sąrašų patvirtinimo“ nustatyta, kad dalyvavimas visų rūšių karinėse pratybose (įskaitant pasirengimą) priskiriamas pavojingiems veiksniams. Pagal Drausmės statuto 42 straipsnio 2 punktą karių, vykdančių užduotis aplinkoje, veikiamoje pavojingų veiksnių ar dirbančių su potencialiai pavojingais įrenginiais pagal krašto apsaugos ministro patvirtintą sąrašą, iškvėptame ore, kraujyje ar kituose organizmo skysčiuose leidžiama maksimali etilo alkoholio koncentracija tarnybos metu yra 0,2 promilės, visais kitais atvejais tarnybos metu – 0,4 promilės. Viršijus šioje dalyje nustatytą leistiną normą, kariai laikomi neblaiviais;

119.5 penkta, pareiškėjai buvo profesinės karo tarnybos kariai ir dėl neblaivumo karo tarnybos metu jie teisėtai atleisti iš tarnybos.

120. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pastaruoju išaiškinimu ir vertinimu nesivadovauti, nes šie ir kiti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. liepos 19 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eA-1915-415/2023 argumentai ir jais grindžiamos išvados, taip pat šiems argumentams ir šioms išvadoms pritariantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 6 d. sprendimas pagal vertintinas faktines aplinkybes ir taikytiną teisinį reglamentavimą analogiškoje administracinėje byloje Nr. eA-2034-968/2023, turi precedento reikšmę nagrinėjamoje byloje.

121. Administracinį teismą saisto jo paties sukurti precedentai ir jo paties suformuota tuos precedentus pagrindžianti doktrina (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3924-575/2015). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas privalo užtikrinti savo jurisprudencijos tęstinumą (nuoseklumą, neprieštaringumą) ir savo sprendimų prognozuojamumą remdamasis savo jau suformuota administracinės teisės doktrina ir precedentais.

122. Tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų (žr. Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimą).

123. Kitų atsakovo apeliacinio skundo aspektų nagrinėjimas pareiškėjo skundo pirmosios instancijos teismui bei šio teismo sprendimo argumentų kontekste nelemia nagrinėjamo ginčo baigties, todėl teisėjų kolegija jų nevertina.

124. Dėl teisėjų kolegijos nurodytų motyvų pirmosios instancijos teismo sprendimas pripažįstamas nepagrįstu ir neteisėtu, todėl naikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas atmetamas (ABTĮ 144 str. 1 d. 2 p., 146 str. 1 d., 147 str.).

125. Pareiškėjas prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad galutinis procesinis sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai, jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Atsakovų Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos, apeliacinį skundą patenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 31 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo S. Z. skundą atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Gintaras KryževičiusBeata MartišienėEgidijus Šileikis