Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas, eA-1915-415/2023

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2023-07-19
Bylos Nr.: eA-1915-415/2023
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-05067-2021-6
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: Apeliacinė instancija
Rezultatas: Sprendimas panaikintas ir priimtas naujas sprendimas

Teisėjai: Dainius Raižys (pirm.), Gintaras Kryževičius (pirm.), Egidijus Šileikis
Atsakovas: Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos
Pareiškėjas: M. B., G. J.
Trečiasis asmuo: Lietuvos kariuomenė, Lietuvos

Kategorijos

21.3.2Atleidimas, pritaikius tarnybinę atsakomybę

Administracinė byla Nr. eA-1915-415/2023Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05067-2021-6Procesinio sprendimo kategorija 21.3.2 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. liepos 19 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovų Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos, apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. balandžio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų M. B. ir G. J. (G.J.) skundus atsakovams Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos, (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos kariuomenė) dėl įsakymo panaikinimo, grąžinimo į tarnybą, vidutinio darbo užmokesčio priteisimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas M. B. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Krašto apsaugos ministro 2021 m. gruodžio 1 d. įsakymą Nr. P-1406 „Dėl drausminės nuobaudos gr. M. B. skyrimo, jo išleidimo į atsargą ir skyrimo atlikti tarnybą rezerve“ (toliau – ir Įsakymas 1); 2) panaikinus Įsakymą 1, grąžinti pareiškėją į pareigas; 3) priteisti pareiškėjui nesumokėtą vidutinį tarnybos dienos atlyginimą už kiekvieną priverstinio nebuvimo tarnyboje dieną nuo 2021 m. gruodžio 11 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 4) priteisti pareiškėjui maitinimosi išlaidų kompensaciją už kiekvieną priverstinio nebuvimo tarnyboje dieną nuo 2021 m. gruodžio 11 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 5) netenkinus pareiškėjo prašymo dėl Įsakymo 1 pripažinimo neteisėtu ir jo panaikinimo, pakeisti Įsakymu 1 paskirtą drausminę nuobaudą – atleidimą iš tarnybos į kitą su atleidimu iš tarnybos nesusijusią drausminę nuobaudą; 6) priteisti pareiškėjui dėl jo neteisėto atleidimo iš tarnybos 1 000 Eur dydžio neturtinę žalą; 7) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Įsakymu 1 pareiškėjui M. B., Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų Štabo ir aprūpinimo kuopos Transportavimo būrio Krovinių transportavimo skyriaus specialiosios technikos vairuotojui, už šiurkštų karių drausmės pažeidimą, nustatytą Lietuvos kariuomenės drausmės statuto (toliau – ir Drausmės statutas) 67 straipsnyje, paskirta drausminė nuobauda atleidimas iš tarnybos 2021 m. gruodžio 9 d., 2021 m. gruodžio 10 d. nutraukta profesinės karo tarnybos sutartis ir pareiškėjas išleistas iš profesinės karo tarnybos į atsargą.

Šalies argumentai

3. Pareiškėjas G. J. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Krašto apsaugos ministro 2021 m. gruodžio 1 d. įsakymą Nr. P-1409 „Dėl drausminės nuobaudos vyr. srž. G. J. (G. J.) skyrimo, jo išleidimo į atsargą ir skyrimo atlikti tarnybą rezerve“ (toliau – ir Įsakymas 2); 2) panaikinus Įsakymą 2, grąžinti pareiškėją į pareigas; 3) priteisti pareiškėjui nesumokėtą vidutinį tarnybos dienos atlyginimą už kiekvieną priverstinio nebuvimo tarnyboje dieną nuo 2021 m. gruodžio 1 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 4) priteisti pareiškėjui maitinimosi išlaidų kompensaciją už kiekvieną priverstinio nebuvimo tarnyboje dieną nuo 2021 m. gruodžio 11 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 5) netenkinus pareiškėjo prašymo dėl Įsakymo 2 pripažinimo neteisėtu ir jo panaikinimo, pakeisti Įsakymu 2 paskirtą drausminę nuobaudą – atleidimą iš tarnybos į kitą su atleidimu iš tarnybos nesusijusią drausminę nuobaudą; 6) priteisti pareiškėjui dėl jo neteisėto atleidimo iš tarnybos 1 000 Eur dydžio neturtinę žalą; 7) priteisti pareiškėjui bylinėjimosi išlaidas.

4. Įsakymu 2 pareiškėjui G. J., Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų Štabo ir aprūpinimo kuopos Tiekimo būrio vado pavaduotojui, už šiurkštų karių drausmės pažeidimą, numatytą Lietuvos kariuomenės drausmės statuto 67 straipsnyje, paskirta drausminė nuobauda atleidimas iš tarnybos, 2021 m. gruodžio 10 d. nutraukta profesinės karo tarnybos sutartis ir pareiškėjas išleistas iš profesinės karo tarnybos į atsargą.

Šalies argumentai

5. Pareiškėjai skunduose nurodė, kad:

5.1. Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų (toliau – ir SP) vadas 2021 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. V-150 (toliau – ir Pratybų įsakymas) organizavo karines pratybas „Perkūno griausmas 2021“, patvirtino pratybose dalyvausiančių karių sąrašą (toliau – ir Dalyvių sąrašas), nurodė į Dalyvių sąrašą įtrauktiems kariams dalyvauti pratybose, taip pat pratybose dalyvausiantiems kariams nustatė kareivinių režimo tarnybą Dalyvių sąraše nurodytais laikotarpiais. Pratybos turėjo vykti 2021 m. gegužės 10 d. – 2021 m. gegužės 28 d., o kareivinių režimo tarnyba visiems pratybų dalyviams turėjo būti taikoma 2021 m. gegužės 16 d. – 2021 m. gegužės 28 d. laikotarpiu (SP vadui kareivinių režimo tarnyba taikoma nebuvo). 2021 m. gegužės 27 d. ryte SP vadas pratybų dalyvius informavo, kad pratybos baigėsi.

5.2. Pareiškėjas M. B. iki atleidimo iš profesinės karo tarnybos (toliau – ir PKT) vykdė SP vadovybės Štabo ir aprūpinimo kuopos (toliau – ir ŠAK) transportavimo būrio specialiosios technikos vairuotojo pareigas, o pareiškėjas G. J. – vykdė SP vadovybės ŠAK tiekimo būrio vado pavaduotojo pareigas. ŠAK buvo skirtas atsakingu už pratybų (jų dalyvių) aprūpinimą, pratybų vietos ir ginklų apsaugą. 2021 m. gegužės 27 d. dalyvius iš pratybų paleidus, pratybų dalyviai pridavė pratybose naudotus daiktus (lovas, stalus ir t. t.), kuriuos priėmė vyr. srž. S. Z., o po to kartu su pareiškėju G. J. krovė juos į tarnybines transporto priemones. Pareiškėjai ginklą su kitais ŠAK kariais pridavė apie 16-17 val. Nelikus vadavietėje jokių vertingų ar saugotinų daiktų, ŠAK vadas atšaukė budėjimą prie vadavietės, motyvuodamas pratybų pabaiga. ŠAK vadas 2021 m. gegužės 27 d. apie 21 val. surinko visus pratybose dalyvavusius ŠAK karius ir informavo, kad kitą dieną (2021 m. gegužės 28 d.) dar reikės priduoti pratybose naudotas palapines ir paklausė, kas nori važiuoti namo į (duomenys neskelbtini) ir grįžti atgal kitą dieną į (duomenys neskelbtini), o kas pasiliks vietoje ir nakvos palapinėse. Pareiškėjai kartu su dalimi kitų pratybose dalyvavusių ŠAK karių nusprendė pasilikti Sausumos pajėgų JVIB ir į tarnybos vietą į (duomenys neskelbtini) grįžti 2021 m. gegužės 28 d. susitvarkius pratybų vietą ir pridavus palapines.

5.3. 2021 m. gegužės 27 d. pasibaigus pratyboms, laisvu nuo tarnybos laiku, apie 21.50 val., pareiškėjas M. B. su keliais likusiais ŠAK kariais (vyr. srž. D. G., vyr. srž. G. J. ir vyr. srž. S. Z.) išvyko iš JVIB teritorijos į (duomenys neskelbtini) miestą. Pareiškėjai su kitais ŠAK kariais išvyko apsirengę civiliais rūbais, vakarienės metu nieko blogo neįtardami visi išgėrė po 1-2 butelius alaus, į JVIB teritoriją nakvoti grįžo apie 22.40 val. Suprasdami, kad kitą rytą turės tęsti palapinių pridavimo darbus ir tarnybos metu būti blaivūs, pareiškėjai su minėtais ŠAK kariais daugiau jokio alkoholio nevartojo. JVIB budėtojui alkotesteriu patikrinus karių blaivumą, 2021 m. gegužės 28 d. iš karto po vidurnakčio pareiškėjui M. B. buvo nustatytas 0,26 promilės neblaivumas, o pareiškėjui G. J. – 0,50 promilės neblaivumas. Patikrinus karių blaivumą, JVIB budėtojas kariams nurodė, kad eitų ilsėtis ir lauktų atvykstančio Karo policijos ekipažo, kuris nustatys tikrąjį karių blaivumą ir su tuo susijusias aplinkybes. Karo policijos ekipažas neatvyko ir pareiškėjų blaivumo netikrino. 2021 m. gegužės 28 d. prasidėjus tarnybai pareiškėjai su kitais ŠAK kariais pridavė likusias palapines ir apie 13.30 val. grįžo į (duomenys neskelbtini).

5.4. Pareiškėjai nepadarė drausmės pažeidimų, už kurių tariamą padarymą jie buvo atleisti iš PKT. Blaivumo patikrinimo metu, t. y., 2021 m. gegužės 28 d. 00.25 val. naktį, pareiškėjams buvo laisvas nuo tarnybos metas. Pareiškėjai tikslų jiems taikytą kareivinių režimo laikotarpį sužinojo tik pasibaigus pratyboms, jau vykstant tarnybiniam patikrinimui, net ne pasirašytinai, o žodžiu iš tarnybos draugų. Tiek prieš pratybas, tiek pratybų metu pareiškėjai vadovavosi vadų (viršininkų) teikiama žodine informacija ir žodiniais įsakymais. ŠAK vadui po to, kai iš vadavietės buvo surinkti ir išvežti Ginkluotųjų pajėgų tinklas ir pratybų dalyvių ginklai, nutraukus budėjimą prie vadavietės ir ŠAK karių paklausus, kas nori nakčiai važiuoti namo, o kas likti, pareiškėjai neturėjo net menkiausios abejonės, kad pratybos, o tuo pačiu ir kareivinių režimas, yra baigti.

5.5. Nors pagal Pratybų įsakyme patvirtintą pirminį Dalyvių sąrašą visi pratybų dalyviai kareivinių režimo tarnybą turėjo atlikti iki 2021 m. gegužės 28 d., tačiau jau po to, kai pratybos buvo baigtos 2021 m. gegužės 27 d., ir pareiškėjų atžvilgiu buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas, Dalyvių sąrašas ne vieną kartą buvo koreguojamas, tikslinant pratybų dalyviams taikyto kareivinių režimo laikotarpius, visų SP padalinių kariams nustatant kareivinių režimo pabaigą 2021 m. gegužės 27 d., išskyrus tų ŠAK karių, kurie nakčiai iš 2021 m. gegužės 27 d. į 2021 m. gegužės 28 d. pasiliko JVIB teritorijoje, įskaitant pareiškėjus, paliekant jiems kareivinių režimo tarnybos pabaigos datą tokią pačią, kaip ir pirminiame Dalyvių sąraše, t. y., 2021 m. gegužės 28 d.

5.6. Pareiškėjai su Pratybų įsakymu buvo supažindinti tik 2021 m. birželio 16 d., todėl visais pratybų klausimais, įskaitant ir tarnybos atlikimo kareivinių režimu, pareiškėjai vadovavosi vadų (viršininkų) duotais žodiniais nurodymais, kuriais 2021 m. gegužės 27 d. buvo aiškiai išreikštas pratybų ir kareivinių režimo pabaigos momentas. Pareiškėjai iš JVIB išvyko visiškai laisvai, nes jau nebuvo jokios kareivinių režimo teritorijos, o tik paprasta JVIB ribomis apibrėžta karinė teritorija. Nevykstant pratyboms, nebuvo jokio pagrindo 2021 m. gegužės 28 d. pareiškėjams nustatyti kareivinių režimo tarnybą.

5.7. Pareiškėjams drausminės nuobaudos buvo paskirtos už buvimą neblaiviais tarnybos metu, tačiau KASOKTĮ 43 straipsnio 1 dalis numato imperatyvią pareigą tarnyboje esantį neblaivų karį aukštesniojo vado (viršininko) įsakymu nušalinti nuo pareigų tos dienos likusiam tarnybos laikui, t. y., 2021 m. gegužės 28 d. Pareiškėjų nušalinimo klausimas nebuvo sprendžiamas, nes faktiškai nebuvo nuo ko nušalinti, t. y. jokia tarnyba tuo metu iki 2021 m. gegužės 28 d. 08.00 val. nebuvo vykdoma.

5.8. Pareiškėjų blaivumą tikrino įgaliojimų neturintis asmuo. Karių neblaivumą turi teisę tikrinti tik atsakingi asmenys, kuriais gali būti tik karo policininkai, KAS institucijos ar jos padalinio vadovas arba šio vadovo įgaliotas asmuo. Karo policijos budėtojui atsisakius į JVIB siųsti karo policininkų ekipažą, JVIB budėtojas kpt. J. T. karių blaivumą tikrinti prašė karo medikų, tačiau šie karių blaivumą tikrinti atsisakė. JVIB budėtojas, karo policininkams ir medikams atsisakius, karių blaivumą nusprendė patikrinti pats iš greitojo reagavimo grupės paėmęs alkotesterį ir alkotesterio parodymų registravimo žurnalą. Tarnybinio patikrinimo metu turėjo būti nustatyta, kad JVIB vadas buvo įgaliojęs JVIB budėtoją pačiam tikrinti JVIB esančių karių blaivumą, tačiau pačioje Tarnybinio patikrinimo išvadoje tokių įgaliojimų suteikimo faktas nėra konstatuotas ar kaip nors kitaip patvirtintas.

5.9. JVIB vadas JVIB standartinių veiklos procedūrų IV skyriaus 15 priede yra patvirtinęs JVIB taikomą blaivumo patikrinimo schemą, tačiau joje reglamentuojama tik blaivumo patikrinimo procedūra ir nenurodoma kas, be Asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo ir kontrolės krašto apsaugos sistemoje tvarkos apraše, patvirtintame krašto apsaugos ministro 2009 m. spalio 14 d. įsakymu Nr. V-978 (toliau – ir Aprašas), nurodytų asmenų, JVIB yra įgaliotas tikrinti karių blaivumą. Tačiau, net jei būtų galima daryti prielaidą, kad pagal patvirtintą schemą JVIB esančių karių blaivumą tikrinti yra įgaliotas JVIB budėtojas, pačių JVIB standartinių veiklos procedūrų nauja redakcija, o kartu ir blaivumo patvirtinimo schema, JVIB vado buvo patvirtintos 2021 m. gegužės 28 d. 13:38:53 val., t. y. vėliau nei pareiškėjams 2021 m. gegužės 28 d. JVIB buvo patikrintas blaivumas, o pareiškėjų blaivumo tikrinimo metu nurodyta schema dar negaliojo. Pareiškėjų blaivumo 2021 m. gegužės 28 d. tikrinimo metu JVIB budėtojas nebuvo atsakingu asmeniu Aprašo taikymo prasme ir jo atlikto pareiškėjų blaivumo patikrinimo rezultatai teisinių pasekmių nesukelia.

5.10. Pareiškėjai tarp pirmo ir antro blaivumo tikrinimo alkotesteriu kartu su kitais tikrintais kariais buvo išleisti parūkyti ir tiek prieš pat pirmą kartą, tiek prieš antrą kartą tikrinantis alkotesteriu blaivumą pareiškėjai valgė alkoholio turinčius saldainius, tuo tarpu alkotesterio instrukcija reikalauja, kad būtų užtikrintas bent 15 minučių tarpas tarp tikrinamojo alkoholio pavartojimo ir testo atlikimo. Aprašo 11 punktas numato, kad blaivumo tikrinimas atliekamas griežtai vadovaujantis techninės priemonės naudojimo aprašymu, todėl JVIB budėtojas turėjo pasidomėti, ar neegzistuoja naudoto alkotesterio instrukcijoje nurodytos aplinkybės, dėl kurių reikia užtikrinti 15 minučių tarpą, priešingu atveju, tikrinimo rezultatai bus netikslūs. Taip pat Aprašo 12 punktas numato, kad asmuo turi teisę ne vėliau kaip per 1 valandą nuo tikrinimo kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą su prašymu savo lėšomis atlikti medicininę apžiūrą, tačiau JVIB budėtojas, vietoje paaiškinimo apie tokią teisę, po paties atlikto blaivumo patikrinimo pareiškėjams liepė eiti į palapinę ir laukti, kol atvyks Karo policijos ekipažas ir teisės aktų nustatyta tvarka patikrins jų blaivumą, kuris taip ir neatvyko. Vadinasi, patikrinimas atliktas su akivaizdžiais pažeidimais, turėjusiais neigiamą įtaką pareiškėjų teisėms (buvo atimta galimybė pasitikrinti savo blaivumą sveikatos priežiūros įstaigoje patiems) ir galėjusiais turėti neigiamą įtaką tikrinimo rezultatų patikimumui (nebuvo užtikrintas 15 min. laiko tarpas tarp alkoholio turinčių saldainių vartojimo ir tikrinimo).

5.11. Kpt. S. S., atlikdamas tarnybinį patikrinimą dėl pareiškėjų neblaivumo tarnybos metu, pateko į interesų konfliktą, nes, siekiant patraukti pareiškėjus drausminėn atsakomybėn, tarnybinio patikrinimo metu buvo būtina nustatyti, kad pareiškėjams blaivumo tikrinimo metu buvo tarnybos metas, kai tuo tarpu 2021 m. gegužės 27 d. ŠAK vadas kariams pats nurodė, kad dėl pasibaigusių pratybų ir budėjimo prie vadavietės, kareivinių režimas baigėsi ir pageidaujantys vykti į (duomenys neskelbtini) ŠAK kariai gali su juo kartu 2021 m. gegužės 27 d. vakare išvykti.

5.12. Pareiškėjų atleidimas iš tarnybos yra neproporcinga ir neadekvati drausminė nuobauda, tuo labiau, kad faktiškai klausimas, ar 2021 m. gegužės 28 d. pareiškėjams buvo kasdieninė, ar kareivinių režimo tarnyba, buvo sprendžiamas jau po pratybų vykusiu Dalyvių sąrašo keitimu, JVIB nepasilikusiems kariams kareivinių režimo tarnybos laikotarpio pabaigą keičiant iš 2021 m. gegužės 28 d. į 2021 m. gegužės 27 d. Krašto apsaugos sistemoje pareiškėjas M. B. tarnauja nuo 2001 m., o G. J. nuo 2002 m. ir per visą šį ilgą tarnybos laikotarpį niekada nebuvo bausti drausmine tvarka, o už gerą tarnybą buvo skatinti 7 kartus. Teismas, atsižvelgdamas į šiuose skunduose nurodytas aplinkybes ir siekdamas, kad pareiškėjams būtų paskirta proporcinga drausminė nuobauda, atitinkanti teisingumo ir protingumo kriterijus, galėtų spręsti klausimą dėl skundžiamais įsakymais paskirtų drausminių nuobaudų pakeitimo į su atleidimu nesusijusias nuobaudas.

5.13. Pareiškėjai patyrė dvasinius išgyvenimus ir dėl to, kad prieš tarnybos draugus buvo paversti didžiausiais pažeidėjais, su įvykio aplinkybėmis detaliai nesusipažinę tarnybos kolegos pradėjo laikyti pareiškėjus nepatikimais, discipliną pažeidžiančiais asmenimis, kurie tariamai piktnaudžiauja alkoholiu. Pareiškėjų reputacijai ir geram vardui buvo padaryta neatitaisoma žala, todėl sumažėjo bendravimo, kasdienio pragyvenimo, tinkamo ir adekvataus savo šeimos aprūpinimo galimybės, buvo pažeista pareiškėjų, kaip asmenų ir karių, reputacija.

Atsiliepimas

6. Atsakovai Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos, ir Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija, atsiliepimuose į skundus prašė juos atmesti.

7. Atsakovai atsiliepimuose į skundus nurodė, kad:

Žemesnės instancijos teismas

7.1. Pagal Karo tarnybos statuto, patvirtinto krašto apsaugos ministro 2008 m. vasario 29 d. įsakymu Nr. V -163, 43.3 papunktį, kareivinių režimo tarnyba yra viena iš karo tarnybos rūšių. Kareivinių režimo tarnyba laikoma karo tarnyba ir tapatinama su Drausmės statute vartojama sąvoka „tarnybos metu“. Remiantis SP vado Pratybų įsakymu ir jo pakeitimais: SP vado įsakymais Nr. V-163, Nr. V-165, Nr. V-I72 ir Nr. V-180, matyti, kad pareiškėjams buvo nurodyta dalyvauti pratybose ir Pratybų įsakymo 4 punkte jiems buvo nustatytas kareivinių režimas lauko pratybų metu pagal paminėto įsakymo 1 priede „Karių, dalyvaujančių pratybose „Perkūno griausmas“ sąrašas“ nurodytus laikotarpius, t. y. nuo 2021 m. gegužės 14 d. iki 2021 m. gegužės 28 d. (imtinai). Pareiškėjai drausmės pažeidimą padarė esant įsakymu nustatytam kareivinių režimo tarnybos metu. Tarnybinių patikrinimų metu nenustatyta, kad pareiškėjams buvo leista 2021 m. gegužės 27 d. išvykti iš pratybų vietos – J. V. inžinerijos bataliono ar kareivinių režimas paminėtą dieną (drausmės pažeidimų padarymo dieną) būtų panaikintas. 2021 m. gegužės mėn. SP vadovybės Štabo ir aprūpinimo kuopos Profesinės kario tarnybos karių tarnybos laiko apskaitos žiniaraštis Nr. TL-77 taip pat patvirtina, kad pareiškėjams ir daugumai šios kuopos karių lauko pratybos kareivinių režimu (LPKR) buvo nurodytos (pažymėtos) nuo 2021 m. gegužės 14 d. iki 2021 m. gegužės 28 d. (imtinai). Kariams už tarnybą lauko pratybose kareivinių režimu buvo skirtas KASOKTĮ nuostatomis nustatytas priedas. Pareiškėjams nei rašytiniu, nei žodiniu vadų įsakymu nebuvo leista išvykti iš pratybų vietos.

Šalies argumentai

7.2. Pareiškėjai skunduose nurodo kitas aplinkybes nei tarnybinio tyrimo metu. Pareiškėjai paaiškinimuose nurodė, kad alkoholio nevartojo, tačiau skalavo dantis su burnos skalavimo skysčiu, valgė saldainius su alkoholiu. Pareiškėjų parodymai buvo nenuoseklūs ir tai parodo pareiškėjų siekį išvengti drausminės atsakomybės. Pareiškėjai turėjo vykdyti tarnybines užduotis ir pratybos jiems dar nebuvo pasibaigusios.

7.3. Pareiškėjai turi didelę patirtį karo tarnyboje ir pagal savo atliekamas funkcijas paprastai tokie specialistai į pratybas atvyksta pirmieji ir išvyksta paskutinieji, nes jie turi įrengti pratybų vietas, o po pratybų viską surinkti ir priduoti stovyklavietes, aprūpinti kitus karius, todėl negalima preziumuoti, kad pareiškėjai, dalyvaudami pratybose, nežinojo apie lauko pratybas kareivinių režimu.

7.4. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2012 m. sausio 9 d. įsakyme Nr. V-24 „Dėl pavojingų įrenginių ir pavojingų veiksnių sąrašų patvirtinimo“ nurodoma, kad dalyvavimas visų rūšių karinėse pratybose (įskaitant pasirengimą) priskiriamas pavojingiems veiksniams. Pagal Drausmės statuto 42 straipsnio 2 punktą „<...> karių, vykdančių užduotis aplinkoje, veikiamoje pavojingų veiksnių ar dirbančių su potencialiai pavojingais įrenginiais pagal krašto apsaugos ministro patvirtintą sąrašą, iškvėptame ore, kraujyje ar kituose organizmo skysčiuose leidžiama maksimali etilo alkoholio koncentracija tarnybos metu yra 0,2 promilės, visais kitais atvejais tarnybos metu – 0,4 promilės. Viršijus šioje dalyje nustatytą leistiną normą, kariai laikomi neblaiviais.“ Pareiškėjams buvo nustatytas kareivinių režimas lauko pratybų metu iki 2021 m. gegužės 28 d., t. y. pažeidimo metu jiems buvo taikomas kareivinių režimas ir leidžiama maksimali etilo alkoholio koncentracija buvo 0,2 promilės. Pareiškėjams nustatytas neblaivumas viršijo iškvėptame ore, kraujyje ar kituose organizmo skysčiuose leidžiamą maksimalią etilo alkoholio koncentraciją ir kasdieninės tarnybos metu – 0,4 promiles. Pripažinus pareiškėjų neblaivumą tarnybos metu, argumentai, susiję su procedūrine neblaivumo patikrinimo dalimi, laikomi nesudarančiais pagrindą keisti skundžiamus įsakymus ar abejoti įrodymais – alkoholio matuoklio parodymais, surinktais rašytiniais duomenimis bei liudytojų parodymais nustatytomis aplinkybėmis.

7.5. Pareiškėjai sutiko tikrintis neblaivumą bei sutiko su alkoholio matuoklio parodymais, neprašė bataliono budėtojo išvykti pasitikrinti blaivumą sveikatos priežiūros įstaigoje. Pareiškėjai nepateikė jokių duomenų, jog jie ketino (bandė) kreiptis į medicinos personalą dėl medicininės apžiūros ir kraujo mėginio paėmimo. Aprašas, kuris reglamentuoja asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo ir kontrolės Krašto apsaugos sistemoje, yra norminis teisės aktas ir yra žinomas kariams. Šis Aprašas Lietuvos kariuomenėje galioja nuo 2009 m., todėl pareiškėjai, kaip turintys didelę patirtį tarnyboje, turėjo žinoti savo teises ir galėjo jomis pasinaudoti.

7.6. Aprašo 5 punkte nustatyta, kad krašto apsaugos sistemos institucijos, jos padalinio vadovas (viršininkas) ar jo įgaliotas asmuo, Lietuvos Respublikos arba tarptautinės operacijos karinio vieneto vadas ar jo įgaliotas asmuo (vadovo, vado įsakymu skiriamas asmuo), karo policininkai (toliau – atsakingi asmenys) turi teisę tikrinti dėl neblaivumo ar apsvaigimo nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų asmenis, išvardintus 5.1 – 5.3 punktuose, į kurių sąrašą patenka ir kariai. Pagal JVI bataliono vado 2021 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. V-I patvirtintų J. V. inžinerijos bataliono standartinių veiklos procedūrų 4.7.4 sk. 2.2 p. „Bataliono vadas ar jo įgaliotas asmuo (bataliono vado įsakymu skiriamas asmuo), kuopų vadai, Štabo skyrių viršininkai bei juos pavaduojantys asmenys, karo policininkai ir bataliono budėtojas bei jo padėjėjas (toliau – atsakingi asmenys) turi teisę tikrinti karius, darbuotojus ir kitus teisėtai bataliono teritorijoje esančius asmenis dėl neblaivumo ar apsvaigimo nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų“. Pagal 2021 m. gegužės 28 d. JVI bataliono vado įsakymu Nr. V-418 patvirtintų J. V. inžinerijos bataliono standartinių veiklos procedūrų 4.7.4 sk. 2.2 p. „Bataliono vadas ar jo įgaliotas asmuo (bataliono vado įsakymu skiriamas asmuo), kuopų vadai, Štabo skyrių viršininkai bei juos pavaduojantys asmenys, karo policininkai ir bataliono budėtojas bei jo padėjėjas (toliau – atsakingi asmenys) turi teisę tikrinti karius, darbuotojus ir kitus teisėtai bataliono teritorijoje esančius asmenis dėl neblaivumo ar apsvaigimo nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų“. Taigi iš abiejų JVI bataliono įsakymų 4.7.4 sk. 2.2 p., galiojusių skirtingu metu, matyti, kad šios nuostatos nepasikeitė ir pagal jas bataliono budėtojas turėjo teisę tikrinti karių neblaivumą. Tai, jog pareiškėjai nebuvo nušalinti nuo pareigų ir tokiu būdu buvo pažeista budėtojo instrukcija ar neblaivumo patikrinimo schema, nėra reikšmingas, nes tai neįtakojo neblaivumo (alkoholio kiekio) nustatymą ar atsiradimą pareiškėjų organizme.

7.7. Tarnybinį patikrinimą atlikęs kpt. S. S. nebuvo įvykio dalyvis, nes 2021 m. gegužės 27 d. išvyko į (duomenys neskelbtini), o pareiškėjų neblaivumas nustatytas 2021 m. gegužės 28 d. Šis karininkas nepateko į interesų konfliktą, nes lauko pratybų kareivinių režimą įsakymu gali nustatyti ir jį atšaukti tik SP vadas brg. gen. R. V. Pagal Karo tarnybos statuto 107 p., profesinės karo tarnybos kariai, tarnaujantys kareivinių režimo tarnyboje, iš kareivinių režimo teritorijos išleidžiami atlikti tarnybos užduočių ir KAS institucijos ar pagrindinio karinio vieneto vado (viršininko) sprendimu dėl pripažintų svarbių priežasčių, jei vadas (viršininkas) nusprendžia, kad kario išleidimas netrukdys įvykdyti jam pavestų užduočių. Pareiškėjams pagrindinio karinio vieneto vado – SP vado sprendimo (leidimo) išvykti iš kareivinių režimo teritorijos tiek rašytinio, tiek žodinio nebuvo. Taigi ŠAK vadas kpt. S. S. pagal teisės aktus negalėjo panaikinti lauko pratybų kareivinių režimu bei savo įsakymu leisti savo kuopos kariams išvykti iš šių pratybų teritorijos, tai reiškia, kad jis neturėjo intereso.

7.8. Pareiškėjams paskirtos proporcingos nuobaudos, nėra pagrindo skirti švelnesnes nuobaudas. Pareiškėjų tarnyba iki pažeidimo padarymo vertinama teigiamai, tačiau teigiama charakteristika ir ištarnauti metai, nesudaro pagrindo atleisti pareiškėjus nuo drausminės atsakomybės. Pareiškėjai nepripažino ir nesigailėjo dėl padarytų drausmės pažeidimų, geranoriškai nebendradarbiavo tyrimo metu, o elgėsi priešingai, keitė parodymus, kėlė naujas įvykio versijas, nebuvo nustatyta karių atsakomybę lengvinančių aplinkybių tyrimo metu. Neblaivumas tarnybos metu, juolab pratybų kareivinių režimo metu, o ypač profesinės karo tarnybos kario, priskirtinas vienų pavojingiausių veikų visuomenei ir tokia veika padaroma esminė žala KAS institucijos vardui: griaunamas pasitikėjimas KAS institucija ir jos nariais, viešai šiurkščiai pažeidžiama nustatyta karo tarnybos tvarka, todėl Lietuvos kariuomenėje ji netoleruojama.

7.9. Pareiškėjai skundžiamais įsakymais pagrįstai ir teisėtai buvo atleisti iš tarnybos, todėl jų reikalavimas atlyginti neturtinę žalą neturėtų būti patenkinamas. KASOKTĮ nėra numatytas neturtinės žalos atlyginimas dėl neteisėto kario atleidimo, todėl net ir pripažinus, kad pareiškėjai atleisti iš tarnybos pažeidžiant teisės aktų nuostatas, priteisti neturtinės žalos atlyginimą teisinio pagrindo nebūtų. Be to, pareiškėjai skunduose nenurodė aplinkybių ir nepateikė įrodymų, patvirtinančių neturtinės žalos atsiradimą, t. y., kaip yra nurodyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje.

Atsiliepimas

8. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos kariuomenė atsiliepimuose į skundus su jais nesutiko.

9. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimuose į skundus nurodė, kad:

9.1. Tarnybinio patikrinimo metu nenustatyta, jog pratybos ar kareivinių režimas 2021 m. gegužės 27 d. būtų pasibaigę. Pareiškėjai pratybose nuo pat jų pradžios dalyvavo pratybų įsakyme nustatytoje vietoje ir laiku, aiškiai žinojo, kokias priemones reikia turėti su savimi bei kokias funkcijas jie turi atlikti, suprato ir savo veiklos formatą, kad dalyvauja pratybose, todėl visuma šių aplinkybių leidžia teigti, kad pareiškėjai žinojo apie savo dalyvavimą pratybose su visomis su tuo susijusiomis aplinkybėmis ir draudimais, įskaitant draudimą vartoti alkoholinius gėrimus bei būti tarnybos metu neblaiviems.

9.2. Pareiškėjai, vadovaujantis 2021 m. gegužės 7 d. SP vado Pratybų įsakymu, pratybų metu turėjo vykdyti tiek prieš pratybų pradžią iškeltas, tiek pratybų eigoje jiems keliamas užduotis, susietas su ŠAK funkcijomis. Pagal aptartą įsakymą pareiškėjams, kaip ŠAK kariams, pratybos nesibaigė ties jų aktyviąja faze (2021 m. gegužės 27 d.), o tęsėsi ir 2021 m. gegužės 28 d., su tam keliamomis užduotimis. Todėl pareiškėjų pozicija, kad 2021 m. gegužės 28 d. jiems jau turėjo būti ne pratybų diena, o kartu ir ne tarnybos diena, nepagrįsta. Vadovaujantis Pratybų įsakymu, Karo tarnybos statuto 43.4 punktu, pareiškėjai laikomi pasiųstais į pratybas, t. y., nuo pat pratybų pradžios pagal įsakymą dienos iki pat pratybų pagal įsakymą pabaigos dienos jiems taikytinas apribojimas elgesiui tarnyboje, kaip ir visą laikotarpį draudžiama vartoti alkoholinius gėrimus, nes karys visą laiką laikytinas esantis tarnyboje (tarnybos metas). Pareiškėjai bando save sutapatinti su pratybų aktyviosios fazės dalyviais, nors jų funkcijos yra siejamos su pratybų aptarnavimu dalyvaujant pratybose, tai reiškia, kad 2021 m. gegužės 27 d. aktyviosios fazės dalyviams išvykus, jiems pareiga likti ir sutvarkyti pratybų teritoriją yra neišnykusi pagal tą patį Pratybų įsakymą, kuriuo nustatyta, kad pratybos vyksta iki 2021 m. gegužės 28 d. Todėl nepriklausomai nuo to kaip pareiškėjai vertintų kareivinių režimo aplinkybę, pati dalyvavimo pratybose tąsa, įskaitant tarnybos metą, yra neginčijama.

9.3. JVIB vado 2021 m. sausio 4 d. įsakymu patvirtintų J. V. inžinerijos bataliono standartinių veiklos procedūrų 4.7.4 sk. 2.2 p. ir 2021 gegužės 28 d. JVIB bataliono vado įsakymu Nr. V-418 patvirtintų Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono standartinių veiklos procedūrų 4.7.4 sk. 2.2 p. išliko identiški, nuostatos nepasikeitusios, todėl pareiškėjų skunduose išdėstyti argumentai dėl bataliono budėtojo neteisėto karių neblaivumo patikrinimo nepagrįsti.

9.4. Pareiškėjų neblaivumo faktą įrodo ne tik objektyvūs įrodymai – neblaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai, bet ir liudytojo vrš. V. P. 2021 m. gegužės 28 d. parodymai (išvados medžiaga), kur nurodoma, kad pareiškėjai buvo įspėti dėl alkoholio vartojimo bei jau ankščiau pareiškėjai įtarti alkoholio vartojimu ir neblaivumu. Taigi, įrodymų nuoseklumas nebuvo paneigtas ir iš esmės jie neprieštarauja vieni kitiems, todėl pagrįsta išvada, kad pareiškėjai tarnyboje buvo neblaivūs.

9.5. Pareiškėjai yra PKT kariai, kurie tiek tarnybos, tiek ir ne tarnybos metu, privalo laikytis karių mandagumo, visuotinai priimtų elgesio normų, savo elgesiu, drausme, kultūra būti pavyzdžiu kitiems asmenims bei pavaldiniams. Pagal visuomenėje susiklosčiusių vertybių sistemą, moralės nuostatas ir galiojančias KDS normas, karininko neblaivumas tarnybos metu, priskirtinas prie veikų ypač neigiamai vertinamų visuomenėje ir tokia veika padaroma esminė žala KAS institucijos vardui: griaunamas pasitikėjimas KAS institucija ir jos nariais, viešai šiurkščiai pažeidžiama nustatyta karo tarnybos tvarka, todėl Lietuvos kariuomenėje ji netoleruojama. Todėl mano, kad pareiškėjui turėjo būti taikytina griežčiausia drausminė atsakomybė. Tik drausminės nuobaudos skyrimas – atleidimas iš tarnybos, būtų proporcingas padarytam pažeidimui.

10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. kovo 30 d. sprendimais administracinėse bylose Nr. eI3-2273-331/2022 ir eI3-2269-331/2022 atmetė pareiškėjų M. B. ir G. J. skundus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. birželio 8 d. nutartimis administracinėse bylose Nr. eA-2567-815/2022 ir eA-2564-556/2022 panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimus ir perdavė bylas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai neišsiaiškino teisiškai reikšmingos aplinkybės, t. y. ar pareiškėjų neblaivumo patikrinimo metu jiems vis dar buvo taikomas kareivinių režimas.

Žemesnės instancijos teismas

11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi nutarė administracinę bylą Nr. eI3-5113-1064/2022 pagal pareiškėjo G. J. skundą (teisminio proceso Nr. 3-61-3-05071-2021-1) ir administracinę bylą Nr. eI3-5081-1064/2022 pagal M. B. skundą (teisminio proceso Nr. 3-61-3-05067-2021-6) sujungti į vieną administracinę bylą, suteikiant jai Nr. eI3-5081-1064/2022.

II.

12. Vilniaus apygardos administracinis teismas, iš naujo išnagrinėjęs bylą, 2023 m. balandžio 20 d. sprendimu iš dalies patenkino pareiškėjų M. B. ir G. J. skundus: panaikino Įsakymą 1 ir Įsakymą 2, grąžino pareiškėjus į tarnybą, priteisė pareiškėjams nesumokėtą vidutinį tarnybos dienos atlyginimą už kiekvieną priverstinio nebuvimo tarnyboje dieną nuo 2021 m. gruodžio 11 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, priteisė pareiškėjams maitinimosi išlaidų kompensaciją už kiekvieną priverstinio nebuvimo tarnyboje dieną nuo 2021 m. gruodžio 11 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, priteisė pareiškėjui M. B. iš atsakovo Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos 14 833,87 Eur, o G. J. – 9 014,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, kitas pareiškėjų skundų dalis atmetė.

13. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad:

13.1. Pareiškėjas M. B. iki atleidimo buvo PKT karys (turintis puskarininkio karinį laipsnį – grandinis), ėjęs Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų Štabo ir aprūpinimo kuopos Transportavimo būrio Krovinių transportavimo skyriaus specialiosios technikos vairuotojo pareigas, o pareiškėjas G. J. iki atleidimo buvo PKT karys (turintis puskarininkio karinį laipsnį – vyresnysis seržantas), ėjęs Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų Štabo ir aprūpinimo kuopos Tiekimo būrio vado pavaduotojo pareigas.

13.2. Lietuvos kariuomenės SP vadas Pratybų įsakymu organizavo karines pratybas „Perkūno griausmas 2021“, patvirtino pratybose dalyvausiančių karių sąrašą, į kurį buvo įtraukti pareiškėjai. Pratybos vyko nuo 2021 m. gegužės 10 d. iki 2021 m. gegužės 28 d. Šio įsakymo 4 punktu buvo nustatytas pratybose dalyvaujantiems kariams kareivinių režimas lauko pratybų metu šio įsakymo 1 priede nurodytais laikotarpiais, t. y. pareiškėjams kareivinių režimo tarnyba pratybose buvo nustatyta nuo 2021 m. gegužės 14 d. iki 2021 m. gegužės 28 d. imtinai. Pratybos vyko SP JVIB teritorijoje (duomenys neskelbtini).

13.3. SP vadas 2021 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. V-163, 2021 m. gegužės 18 d. įsakymu Nr. V-165, 2021 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. V-180 keitė Karių, dalyvavusių pratybose, sąrašą, (atitinkamai ir tarnybos kareivinių režimu laikotarpius), tačiau pareiškėjams nustatyta kareivinių režimo laikotarpio pabaiga pakeista nebuvo, t. y. kareivinių režimo laikotarpis buvo nustatytas nuo 2021 m. gegužės 14 d. iki 2021 m. gegužės 28 d. imtinai.

13.4. JVIB budėtojas 2021 m. gegužės 28 d. 01.30 val. pateikė skubų pranešimą SP vadovybės (SPV) ŠAK kuopininkui, kuriuo informavo apie nustatytą 4 karių neblaivumą. SP vadas 2021 m. birželio 2 d. dokVis sistemoje pateikė užduotį SPV ŠAK vadui kpt. S. S. atlikti tarnybinį patikrinimą dėl aplinkybių, nurodytų JVIB budėtojo 2021 m. gegužės 28 d. 01.30 val. pranešime.

13.5. SP vado patvirtintoje 2021 m. rugsėjo 27 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje dėl karių buvimo neblaiviais pratybų metu Nr. GT-5 nurodyta, kad 2021 m. gegužės 27 d. apie 23 val. 30 min. JVIB budėtojui kpt. J. T. SPV ŠAK kuopininkas vrš. V. P. pranešė, kad JVIB teritorijoje esančioje rūkykloje tuo metu buvo galimai neblaivūs kariai. Patikrinus devynis profesinės karo tarnybos SP vadovybės ŠAK karius, keturiems buvo nustatytas neblaivumas.

13.6. Pareiškėjui M. B. buvo nustatytas 0,37 promilių girtumas. 2021 m. gegužės 28 d. apie 0.20 val. pakartotinai atlikus girtumo testą, pareiškėjui nustatytas 0,31 promilių girtumas. Atsižvelgiant į alkotesterio galimą paklaidą, neblaivumo patikrinimo rezultatais laikyta 2021 m. gegužės 28 d. 00.06 val. – 0,32 promilės, 00.27 val. – 0,26 promilės. Atlikus tarnybinį tyrimą, padaryta išvada, kad pareiškėjas M. B. 2021 m. gegužės 28 d. 00 val. 27 min. buvo tarnybos metu neblaivus (alkotesterio parodymai įvertinus paklaidą 0,26 promilės), todėl jo veika turi būti kvalifikuojama kaip Drausmės statuto 67 straipsnio pažeidimas ir pasiūlyta pareiškėjui skirti drausminę nuobaudą – atleidimą iš profesinės karo tarnybos. Pareiškėjui G. J. buvo nustatytas 0,50 promilių girtumas. 2021 m. gegužės 28 d. apie 0.20 val. pakartotinai atlikus girtumo testą, pareiškėjui nustatytas 0,39 promilių girtumas. Atsižvelgiant į alkotesterio galimą paklaidą, neblaivumo patikrinimo rezultatais laikyta 2021 m. gegužės 28 d. 00.05 val. – 0,45 promilės, 00.25 val. – 0,34 promilės. Atlikus tarnybinį tyrimą, padaryta išvada, kad pareiškėjas G. J. 2021 m. gegužės 28 d. 00 val. 25 min. buvo tarnybos metu neblaivus (alkotesterio parodymai įvertinus paklaidą 0,34 promilės), todėl jo veika turi būti kvalifikuojama kaip Drausmės statuto 67 straipsnio pažeidimas ir pasiūlyta pareiškėjui skirti drausminę nuobaudą – atleidimą iš profesinės karo tarnybos.

13.7. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministras, vadovaudamasis Drausmės statuto 67 straipsniu, KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 44 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo 24 straipsnio 1 dalimi ir atsižvelgdamas į Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų vado patvirtintą 2021 m. rugsėjo 27 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. GT-5, skundžiamu įsakymu Nr. P-1406 pareiškėjui M. B. skyrė drausminę nuobaudą – atleidimą iš tarnybos, už šiurkštų karių drausmės pažeidimą, numatytą Drausmės statuto 67 straipsnyje, atleido pareiškėją 2021 m. gruodžio 9 d. iš Lietuvos kariuomenės SP ŠAK specialiosios technikos vairuotojo pareigų, 2021 m. gruodžio 10 d. nutraukė profesinės karo tarnybos sutartį su pareiškėju ir išleido jį iš profesinės karo tarnybos į atsargą. Krašto apsaugos ministras, vadovaudamasis Drausmės statuto 67 straipsniu, KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalies 7 punktu, Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo 24 straipsnio 1 dalimi ir atsižvelgdamas į Tarnybinio patikrinimo išvadą, skundžiamu įsakymu Nr. P-1409 pareiškėjui G. J. skyrė drausminę nuobaudą – atleidimą iš tarnybos, už šiurkštų karių drausmės pažeidimą, numatytą Drausmės statuto 67 straipsnyje, atleido pareiškėją 2021 m. gruodžio 9 d. iš Lietuvos kariuomenės SP ŠAK Tiekimo būrio vado pavaduotojo pareigų, 2021 m. gruodžio 10 d. nutraukė profesinės karo tarnybos sutartį su pareiškėju ir išleido jį iš profesinės karo tarnybos į atsargą.

14. Teismas, apžvelgęs ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, išaiškino, jog pratybos apima laiką, kai kariai atlieka karinius veiksmus, tobulindami įgūdžius, reikalingus karinėms operacijoms atlikti, t. y., jas planuoti, joms pasiruošti ir vykdyti. Pratybos gali vykti tiek nustačius, tiek ir nenustačius kareivinių režimo tarnybą. Statuto nuostatos nedraudžia kareivinių režimo tarnybą nustatyti ir kitu (ne pratybų) metu, tačiau toks režimas siejamas su nuolatiniu kario buvimu kariniame vienete. Teismas pažymėjo, jog ginčui aktualiose teisės aktuose nėra pratybų skirstymo į aktyviąją ar pasyviąją fazes, kaip atsiliepimuose į skundą nurodė trečiasis suinteresuotas asmuo, o Pratybų įsakyme tarnyba kareivinių režimu siejama su dalyvavimu pratybose. Atsižvelgiant į tai, padarė išvadą, kad kareivinių režimas yra siejamas būtent su lauko pratybomis, kurių konkretūs laikotarpiai nurodomi Pratybų įsakymo 1 priede.

15. Teismas nenustatė, kad pareiškėjų neblaivumo patikrinimo metu buvo imituojami, planuojami arba ruošiamasi kariniams veiksmams. Teismas iš proceso šalių ir liudytojų paaiškinimų nustatė, kad tokie veiksmai buvo užbaigti gegužės 27 d. popietę ir ŠAK būrys (įskaitant ir pareiškėjus) ėmė tvarkyti pratybų vietą.

Žemesnės instancijos teismas

16. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad teisės aktuose nėra nustatyta, jog pratybos apima ir veiklą, kuri nėra susijusi su įgūdžių planuoti, pasiruošti ir vykdyti karines operacijas tobulinimu. Todėl vietos po pratybų sutvarkymas, išardant naudotas palapines, sukraunant ir išvežant baldus, pagal Karo tarnybos statutą nėra priskiriamas prie pratybų veiksmų. Teismas nustatęs, kad aptariamu laiku, kai buvo tikrinamas pareiškėjų blaivumas, nebebuvo vykdomos pratybų funkcijos, padarė išvadą, kad nebegaliojo ir kareivinių režimas, kuris, pagal Pratybų įsakymą, buvo siejamas su pratybomis.

17. Teismas nurodė, jog byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjai su Pratybų įsakymu ir jame nustatyta pratybų trukme raštu būtų buvę supažindinti iki pratybų pabaigos. Teismas, įvertinęs teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, konstatavo, kad pareiškėjai gegužės 27 d. vakare galėjo pagrįstai galvoti, kad pratybos (ir kartu – tarnyba kareivinių režimu) jiems yra pasibaigusios, todėl konstatavo, kad pratybos baigėsi gegužės 27 d. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjų neblaivumas buvo nustatytas nakties iš gegužės 27 d. į gegužės 28 d. metu, bet jau po vidurnakčio, t. y. 2021 m. gegužės 28 d., tai, jeigu pareiškėjai buvo laikomi esantys pratybose / tarnyboje kareivinių režimu / tarnyboje, jie turėjo būti nušalinti tos dienos (t. y., gegužės 28 d.) tarnybos laikui ir M. B. negalėjo vairuoti tarnybinio automobilio į (duomenys neskelbtini). Kadangi to padaryta nebuvo, teismas nusprendė, jog tokia tarnyba pareiškėjų neblaivumo patikrinimo nebuvo vykdoma, ji prasidėjo tik gegužės 28 d. 08.00 val., o tuo metu pareiškėjų blaivumas nekėlė abejonių.

18. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog nagrinėjamu atveju nėra aktualūs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimai, kas laikoma vykimo į tarptautinę operaciją pradžios ir pabaigos momentu, nes kareivinių režimo tarnyba ir tarnyba tarptautinėse operacijose, pratybose ir kituose karinio bendradarbiavimo renginiuose pagal Karo tarnybos statuto 43.4 punktą yra atskiros karinės tarnybos rūšys. Be to, nėra aktuali atsakovų nurodyta teismų praktika, susijusi su neblaivių karių elgesiu, nes byloje nenustatyta, kad pareiškėjų elgesys, pavartojus alkoholį, buvo nepagarbus ar netinkamas.

19. Teismas konstatavo, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje nepagrįstai konstatuota, jog pareiškėjų neblaivumas nustatytas jiems esant kareivinių režimo tarnyboje, taikant 0,2 promilės neblaivumo ribą. Teismas vertino, jog pareiškėjai neblaivumo patikrinimo metu nebedalyvavo pratybose, nes jos buvo pasibaigusios. Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytos faktinės aplinkybės neatitiko tikrovės, o jų pagrindu padarytos išvados, teismo vertinimu, negali būti laikomos pagrįstomis ir teisingomis. Aplinkybė, kad formaliai Pratybų įsakymas dėl pareiškėjų nebuvo pakeistas, negali suponuoti drausminės atsakomybės jiems taikymo, nes ne nuo pareiškėjų valios priklausė ir ne jie pagal statusą buvo įpareigoti užtikrinti Pratybų įsakymo atitiktį faktinei situacijai.

20. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju tarnybinį patikrinimą atliko ir tarnybinio patikrinimo išvadą, kurios pagrindu buvo priimti skundžiami įsakymai, atliko Lietuvos kariuomenės SP vadovybės ŠAK vadas kpt. S. S., kuris buvo interesų konflikte, nes galėjo manipuliuoti informacija dėl pratybų pabaigos pareiškėjų atžvilgiu. Ši priežastis, teismo vertinimu, pati savaime yra pakankama pripažinti tarnybinį patikrinimą neobjektyviu, o išvadą – neteisėta. Teismas nustatęs, kad šia išvada buvo remiamasi priimant skundžiamus įsakymus, konstatavo, kad jie negali būti teisėti, todėl panaikino skundžiamus įsakymus. Teismas nusprendė, jog panaikinus skundžiamus įsakymus, pareiškėjai grąžinami į pareigas ir jiems priteistinas nesumokėtas vidutinis tarnybos dienos atlyginimas už kiekvieną priverstinio nebuvimo tarnyboje dieną nuo 2021 m. gruodžio 11 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos bei maitinimosi išlaidų kompensacija už kiekvieną priverstinio nebuvimo tarnyboje dieną nuo 2021 m. gruodžio 11 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

21. Teismas vertino, jog pareiškėjų atleidimas galėjo sukelti jiems stresą ir neigiamus išgyvenimus, tačiau pripažino, jog skundžiamų įsakymų neteisėtumas ir nesumokėto vidutinio tarnybos dienos atlyginimo priteisimas yra pakankama satisfakcija.

22. Pirmosios instancijos teismas priteisė pareiškėjui M. B. – 14 833,87 Eur, o G. J. – 9 014,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

III.

23. Atsakovai Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos, apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. balandžio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjų M. B. ir G. J. skundus kaip nepagrįstus.

Atsiliepimas

24. Atsakovai apeliaciniame skunde nurodo, kad:

24.1. Pirmosios instancijos teismas neįsigilino į bylos esmę, neišnagrinėjo ir nepasisakė dėl pareiškėjų atleidimo iš tarnybos KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalies 7 punkto, kaip savarankiško profesinės karo tarnybos sutarties nutraukimo, pagrindo pagrįstumo. Teismas neatkreipė dėmesio į skundžiamų įsakymų preambulėse nurodytus pareiškėjų atleidimo iš tarnybos pagrindus, į šių įsakymų 3 punktą, kuriuo buvo nutrauktos pareiškėjų profesinės karo tarnybos sutartys ir kariai atleisti iš tarnybos bei išleisti į atsargą, t. y., teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas nagrinėdamas byloje kilusį ginčą. Teismas bylą išnagrinėjo iš esmės tik vienu aspektu – dėl pareiškėjams paskirtos drausminės nuobaudos pagrįstumo, be to, nesilaikė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 10 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A662-1519/2013 suformuluotų KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalies teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių.

Žemesnės instancijos teismas

24.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad tarnybinio patikrinimo išvada neteisėta. Teismas netinkamai taikė KASOKTĮ įtvirtintas teises normas, susijusias su tarnybinio patikrinimo atlikimu ir išvadomis, nesilaikė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje dėl šių normų taikymo suformuluotų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių. Kario tarnybos metu buvimas neblaiviu negali būti siejamas su drausmės nusižengimui konstatuoti būtinais sudėties elementais ir visais tarnybiniam patikrinimui ir išvadai keliamais reikalavimais. KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalies 7 punkto taikymo prasme, svarbu konstatuoti kario tarnybos metu buvimą neblaiviu, ši įstatymo norma nėra laikoma drausmės pažeidimu, o yra savarankiškas, profesinės karo tarnybos ar kario savanorio tarnybos sutarties nutraukimo ir (ar) kario atleidimo iš tarnybos krašto apsaugos sistemoje pagrindas.

24.3. Nepaisant to, kad Pratybų įsakymas yra galiojantis ir nenuginčytas, kuriame nustatytas konkretus pareiškėjams pratybų laikotarpis nuo 2021 m. gegužės 14 d. iki 2021 m. gegužės 28 d., pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad pratybos kareivinių režimu baigėsi 2021 m. gegužės 27 d. vertinant pagal karių subjektyvų suvokimą ir nereikšmingų faktinių aplinkybių požymius. Teismo vertinimas ir aplinkybės dėl pratybų pabaigos neatitinka ne tik KASOKTĮ, Drausmės statuto nuostatų, Karo tarnybos statute nustatytų teisės normų, karo tarnybos vykdymo principų, bet ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuluotų KASOKTĮ ir Karo tarnybos statuto taikymo taisyklių, protingų kriterijų.

24.4. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino liudytojų parodymus ir byloje esančius įrodymus, netinkamai ištyrė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. birželio 8 d. nutartyje, kuria byla buvo grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, aplinkybes, padarė nepagrįstą išvadą dėl pratybų kareivinių režimo pabaigos. Byloje esantys duomenys, S. S. ir kitų nesuinteresuotų bylos baigtimi liudytojų parodymai patvirtina, kad pareiškėjams Štabo aprūpinimo kuopos vadas ir kiti vadai nedavė žodinio įsakymo užbaigti pratybas ir tarnybą 2021 m. gegužės 27 d.

Atsiliepimas

25. Pareiškėjas M. B. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

26. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo jį naikinti. Pakartotinai nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ištaisyti trūkumai, nurodyti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. birželio 8 d. nutartyje, kuria ši byla buvo grąžinta nagrinėti iš naujo. Byloje surinkti rašytiniai įrodymai, dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimai ir liudytojų parodymai leido teismui nustatyti teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad 2021 m. gegužės 28 d. vykdant pareiškėjo ir kitų karių neblaivumo patikrinimą pratybos jau buvo pasibaigusios, tarnybinio patikrinimo išvadoje nustatytos faktinės aplinkybės neatitiko tikrovės, o jų pagrindu padarytos išvados negali būti laikomos pagrįstomis ir teisingomis, pareiškėjas nepagrįstai buvo pripažintas neblaiviu tarnybos metu. Teismas pagrįstai panaikino skundžiamą Įsakymą 1 ir nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos, nagrinėjant analogiško pobūdžio bylas.

27. Pareiškėjas G. J. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

28. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad grąžinus bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, teismas visapusiškai išnagrinėjo tiek atsakovo atstovo, tiek trečiojo suinteresuoto asmens pateiktus įrodymus, argumentus, detaliai išnagrinėjo aplinkybes, dėl kurių byla buvo grąžinta nagrinėti iš naujo. Pareiškėjas nesutinka, jog nagrinėjamoje byloje turėjo būti vadovaujamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 10 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A662-1519/2013. Teismas, nagrinėdamas bylas, teisės normas aiškina ir taiko konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir jas susiedamas su taikytina teisės norma. Todėl kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste. Nagrinėjamu atveju paminėtos bylos ir nagrinėjamos bylos aplinkybės skiriasi. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino atsakovų pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančiomis teisės normomis nepagrįstas išvadas, be to, pareiškėjas klaidinančiai interpretuoja liudytojų parodymus. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino liudytojų parodymus. Todėl pareiškėjo nuomone, teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Dėl pareiškėjams taikyto režimo neblaivumo nustatymo metu

29. Vadovaujantis Karo tarnybos statuto, patvirtinto krašto apsaugos ministro 2008 m. vasario 29 d. įsakymu Nr. V-163, 43 punktu karo tarnyba, atsižvelgiant į jos pobūdį, skirstoma į: kasdienę tarnybą (43.1 punktas); budėjimą (43.2 punktas); kareivinių režimo tarnybą (43.3 punktas); tarnybą tarptautinėse operacijose, pratybose ir kituose karinio bendradarbiavimo renginiuose (43.4 punktas); tarnybą, atliekamą kitose ne KAS valstybės institucijose, užsienio valstybių ir tarptautinėse karinėse ir gynybos institucijose (43.5 punktas); tarnybą, atliekamą karių stažuotės, mokymosi ir komandiruotės laikotarpiu (43.6 punktas); tarnybą, atliekamą įvedus aukštesnį nei įprastinis budrumo lygį (43.7 punktas).

30. Remiantis Karo tarnybos statuto 86 punktu, kareivinių režimo tarnyba nustatoma kai reikalingas nuolatinis (nepertraukiamas) kario buvimas karinėje teritorijoje ar kariniame vienete, ji atliekama karinėje ar kitoje nustatytoje teritorijoje, kur taikomas kareivinių režimas, paprastai pagal patvirtintą dienotvarkę, neturint teisės išvykti iš tos kareivinių režimo teritorijos be atskiro vado (viršininko) leidimo, jei tokia tarnyba trunka ne trumpiau nei vieną parą.

31. Statuto 87 punkte nustatyta, kad kareivinių režimo tarnybos atlikimo tvarką ir dienotvarkę nustato KAS institucijos ar pagrindinio karinio vieneto vadas (viršininkas) karinio vieneto SVP arba KAS institucijos vidaus tvarkos taisyklėse (darbo reglamente), laikydamasis šiame Statute nustatytų reikalavimų ir kariuomenės vado patvirtintų reikalavimų.

32. Vadovaujantis Statuto 108 punktu, karinės pratybos (mokymai) – kariniai veiksmai, atliekami ugdant karių individualiojo ir kolektyvinio veikimo įgūdžius vykdyti karines operacijas, apimantys planavimą, pasiruošimą ir vykdymą. Statuto 108³ punkte nustatyta, kad organizuojant ir vykdant karines pratybas (mokymus) joms gali būti nustatoma kareivinių režimo tarnyba, jei atitinka Statuto 86 punkto sąlygas. Tai nurodoma įsakyme dėl karinių pratybų (mokymų) organizavimo.

33. Remiantis SP vado Pratybų įsakymu ir jo pakeitimais: SP vado įsakymais Nr. V-163, Nr. V-165, Nr. V-I72 ir Nr. V-180, pareiškėjai dalyvavo pratybose ir Pratybų įsakymo 4 punkte jiems buvo nustatytas kareivinių režimas lauko pratybų metu Įsakymo 1 priede „Karių, dalyvaujančių pratybose „Perkūno griausmas“, sąrašas“ nurodytu laikotarpiu - nuo 2021 m. gegužės 14 d. iki 2021 m. gegužės 28 d. (imtinai).

34. Vadovaujantis Karo tarnybos statuto 4.3. p., įsakymas – vado (viršininko) pavedimas (nurodymas), duodamas žodžiu, raštu (įforminant dokumento blanke, užrašant rezoliuciją dokumente arba kita rašytine forma), o vykdant karinę operaciją – ir sutartiniais ženklais ar signalais, kuriais perduodama įpareigojanti informacija.

35. Šio teismo sprendimo 33 punkte nurodytų Įsakymų I priede pareiškėjams kareivinių režimas nustatytas iki 2021 m. gegužės 28 d. (imtinai). Rašytiniais vado įsakymais pareiškėjams kareivinių režimo terminas nebuvo pakeistas į 2021 m. gegužės 27 d. Byloje nėra rašytinių įrodymų, kuriais remiantis būtų pagrindas pripažinti, jog pareiškėjams kareivinių režimo terminas buvo pakeistas į 2021 m. gegužės 27 d. Sausumos pajėgų vado žodiniu įsakymu. Šio esminę reikšmę bylai turinčio fakto nėra pagrindo konstatuoti ir remiantis kitais byloje surinktais bei ištirtais įrodymais (liudytojų parodymais).

36. Esant tokiai teisinei padėčiai, kai galiojančiu Sausumos pajėgų vado įsakymu pareiškėjams kareivinių režimas nustatytas iki 2021 m. gegužės 28 d. (imtinai), Štabo ir aprūpinimo kuopos vado žodinis įsakymas apie pratybų pabaigą ir kareivinių režimo pareiškėjams panaikinimą (pakeitimą) nuo 2021 m. gegužės 27 d. (imtinai), tuo pačiu iš esmės pripažįstant įgaliojimų viršijimo teisinę situaciją, turi būti įrodytas taikant įsakymo teisėtumo prezumpcijos principą, kylantį iš Karo tarnybos statuto 25 punkte įtvirtinto teisinio reguliavimo, nustatančio, kad vado (viršininko) veiksmai turi atitikti aukštesniojo vado (viršininko) nustatytus tikslus; vadas (viršininkas) prisiima visišką atsakomybę už savo iniciatyva priimtus sprendimus. Teisėtumo prezumpcija suponuoja, kad taikomas aukščiausias įrodymų patikimumo konstatuojant faktus, patvirtinančius tokį kuopos vado žodinio įsakymo, keičiančio aukštesniojo vado įsakymą, turinį standartas.

37. Vadovaujantis šio teismo sprendimo 36 punkte nurodytomis įrodinėjimui ir įrodymų vertinimui ginčo teisiniuose santykiuose taikytinomis taisyklėmis konstatuotina, kad byloje nėra pagrindo išvadai, jog pareiškėjų vadas S. S. savo žodinių įsakymu nuo 2021 m. gegužės 27 d. (imtinai) panaikino (pakeitė) Sausumos pajėgų vado įsakymu pareiškėjams iki 2021 m. gegužės 28 d. (imtinai) nustatytą kareivinių režimą.

38. Teisėjų kolegija, atsižvelgama į teisinį reguliavimą, nustatytą Karo tarnybos statuto 108 ir 108³ punktuose, prieina prie išvados, kad Sausumos pajėgų vadas Įsakymu (su priedais) apibrėžė pratybų ir dėl pratybų pareiškėjams taikomą kareivinių režimo terminą, Įsakymas nėra ginčo byloje dalykas, o pirmosios instancijos teismas, imdamasis aiškinti teisę ir sprendime nurodydamas, kad:

“Pirma, aptartuose teisės aktuose nėra nustatyto pratybų skirstymo į „aktyviąją“ ar „pasyviąją“ fazes, todėl toks trečiojo suinteresuoto asmens įvardijimas teisine prasme nėra reikšmingas. Nagrinėjamu atveju yra aktualu, kad Pratybų įsakyme tarnyba kareivinių režimu buvo siejama būtent su dalyvavimu pratybose (Pratybų įsakymo 4 punktas). Taigi, iš Pratybų įsakymo galima daryti išvadą, kad kareivinių režimo galioja siejamas būtent su lauko pratybų metu, konkrečius laikotarpius nurodant Pratybų įsakymo 1 priede;

Antra, pratybos pagal teisės aktus yra siejamos būtent su kariniais veiksmais, kurių metu tobulinami įgūdžiai, reikalingi karinėms operacijoms vykdyti ir apimantys tų veiksmų planavimą, pasiruošimą ir vykdymą. Nagrinėjamu atveju byloje nėra įrodymų, kad pareiškėjų neblaivumo tikrinimo metu (naktį iš gegužės 27 d. į gegužės 28 d.) tebevyko karinių veiksmų imitavimas, jų planavimas ar pasiruošimas jiems. Priešingai, tiek iš šalių, tiek iš liudytojų paaiškinimų matyti, kad tokie veiksmai (darbas „bunkeryje“, naudojant slaptą ryšių įrangą, šio „bunkerio“ ginkluota apsauga vykdant nepertraukiamą budėjimą) buvo baigti dar gegužės 27 d. popietę ir ŠAK būrys (įskaitant pareiškėjus) ėmėsi tvarkyti pratybų vietą;

Trečia, pažymėtina, kad teisės aktuose nėra nustatyta, jog pratybos apima ir veiklą, kuri nėra susijusi su įgūdžių planuoti, pasiruošti ir vykdyti karines operacijas tobulinimu. Tai reiškia, kad vietos po pratybų sutvarkymas išardant naudotas palapines, sukraunant ir išvežant baldus, pagal Karo tarnybos statutą nėra priskiriamas prie pratybų veiksmų;

Ketvirta, nustačius, kad aptariamu laiku, kai buvo tikrinamas pareiškėjų blaivumas, nebebuvo vykdomos pratybų funkcijos, kartu darytina išvada, kad nebegaliojo ir kareivinių rėžimas, kuris, pagal Pratybų įsakymą, buvo siejamas su pratybų metu. Tuo pačiu pažymėtina, kad byloje nenustatyta, jog būtų buvęs koks nors kitas pagrindas kareivinių rėžimui”, be pagrindo nesirėmė galiojančiu ir byloje neginčijamu Įsakymu ir įvykius interpretavo nepaisydamas karo tarnybos specifikos, orientuodamasis į civiliniam gyvenimui taikomus tikrosios reikalų padėties vertinimo principus, bei akivaizdžiai siaurinamai aiškino karinių pratybų teisinę sampratą šios bylos kontekste pažymint jau vien tai, kad visiškai neįvertinti Štabo ir aprūpinimo kuopos funkcijų tokiose pratybose ypatumai, o būtent tokios kuopos funkcijos lemia, kad kareivinių režimas dėl karinių pratybų kuopos kariams Įsakymu nustatytas iki bus baigtas šiai kuopai priskirtų funkcijų pratybų metu vykdymas. Tai, kad dalis karių iš pratybų vietos išvyko 2021 m. gegužės 27 d., neturi reikšmės vertinant pareiškėjų veiksmus, nes jie buvo tarp likusių karinių pratybų teritorijoje karių ir užduočių vykdymą tęsė 2021 m. gegužės 28 d. Pažymėtina, kad pareiškėjams taikomo režimo aspektu 2021 m. gegužės 28 d. atliktų užduočių mastas nėra reikšminga aplinkybė.

39. Dėl nurodytų argumentų teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pareiškėjams iki 2021 m. gegužės 28 d. (imtinai) buvo nustatytas kareivinių režimas dėl karinių pratybų.

Dėl atleidimo iš profesinės karo tarnybos teisėtumo

40. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2012 m. sausio 9 d. įsakyme Nr. V-24 „Dėl pavojingų įrenginių ir pavojingų veiksnių sąrašų patvirtinimo“ nustatyta, kad dalyvavimas visų rūšių karinėse pratybose (įskaitant pasirengimą) priskiriamas pavojingiems veiksniams. Pagal Drausmės statuto 42 straipsnio 2 punktą karių, vykdančių užduotis aplinkoje, veikiamoje pavojingų veiksnių ar dirbančių su potencialiai pavojingais įrenginiais pagal krašto apsaugos ministro patvirtintą sąrašą, iškvėptame ore, kraujyje ar kituose organizmo skysčiuose leidžiama maksimali etilo alkoholio koncentracija tarnybos metu yra 0,2 promilės, visais kitais atvejais tarnybos metu – 0,4 promilės. Viršijus šioje dalyje nustatytą leistiną normą, kariai laikomi neblaiviais.

41. Pareiškėjams iškvėptame ore buvo nustatyta per 0,2 promilės etilo alkoholio koncentracija tarnybos metu. Kadangi pažeidimo metu jiems buvo taikomas kareivinių režimas, leidžiama maksimali etilo alkoholio koncentracija buvo 0,2 promilės.

42. Aprašo 5 punkte nustatyta, kad krašto apsaugos sistemos institucijos, jos padalinio vadovas (viršininkas) ar jo įgaliotas asmuo, Lietuvos Respublikos arba tarptautinės operacijos karinio vieneto vadas ar jo įgaliotas asmuo (vadovo, vado įsakymu skiriamas asmuo), karo policininkai (toliau – atsakingi asmenys) turi teisę tikrinti dėl neblaivumo ar apsvaigimo nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų asmenis, išvardintus 5.1 – 5.3 punktuose, į kurių sąrašą patenka ir kariai. Pagal JVI bataliono vado 2021 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. V-I patvirtintų Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono standartinių veiklos procedūrų 4.7.4 sk. 2.2 p. bataliono vadas ar jo įgaliotas asmuo (bataliono vado įsakymu skiriamas asmuo), kuopų vadai, Štabo skyrių viršininkai bei juos pavaduojantys asmenys, karo policininkai ir bataliono budėtojas bei jo padėjėjas (toliau – atsakingi asmenys) turi teisę tikrinti karius, darbuotojus ir kitus teisėtai bataliono teritorijoje esančius asmenis dėl neblaivumo ar apsvaigimo nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Taigi, bataliono budėtojas turėjo teisę tikrinti karių blaivumą. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo konstatuoti ir esminių procedūrinių pažeidimų jam atliekant patikrinimą dėl neblaivumo.

43. Pažymėtina, jog aplinkybė, kad pažeidžiant budėtojo instrukciją ir neblaivumo patikrinimo schemą pareiškėjai nebuvo nušalinti nuo pareigų, neturi įtakos ginčijamų įsakymų pagrįstumui bei teisėtumui.

44. Remiantis Drausmės statuto 38 straipsnio 1 dalimi, atleidimas iš tarnybos yra drausminė nuobauda, skiriama kariui už šiurkštų drausmės pažeidimą.

45. Drausmės statuto 67 straipsnyje, kaip šiurkštus drausmės pažeidimas pripažįstamas neblaivaus kario buvimas tarnybos metu. Profesinės karo tarnybos karys už tokią veiką atleidžiamas iš tarnybos. Pažymėtina, kad Drausmės statutas dėl tokios veikos profesinės karo tarnybos kariui nenumato jokių alternatyvių drausminių nuobaudų, t. y. už tokį šiurkštų drausmės pažeidimą profesinės karo tarnybos kariai yra atleidžiami iš tarnybos.

46. Kadangi pareiškėjai buvo profesinės karo tarnybos kariai, dėl neblaivumo karo tarnybos metu jie teisėtai atleisti iš tarnybos.

Dėl tarnybinio patikrinimo išvados

47. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad tarnybinio patikrinimo išvada yra neteisėta dėl tarnybinį patikrinimą atlikusio ir tarnybinio patikrinimo išvadą surašiusio kpt. S. S. interesų konflikto.

48. Teisėjų kolegija šiame teismo sprendime jau išdėstė motyvus, dėl kurių konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstas išvadas vertindamas pareiškėjams 2021 m. gegužės 28 d. taikytą tarnybos režimą, taip pat išvakarių įvykius ir S. S. įsakymo turinį. Todėl vertindama jo atlikto tarnybinio patikrinimo išvados teisėtumą interesų konflikto aspektu teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra teisinių prielaidų pripažinti, jog atlikdamas tarnybinį patikrinimą jis kaip nors veikė savigynos interesais siekdamas atskleisti ne tikrąją reikalų padėtį, o juos pakreipti sau naudinga linkme ir pareiškėjų nenaudai.

49. Byloje nėra įrodyta S. S. interesų konfliktą sudarančių aplinkybių egzistavimo faktas (ABTĮ 56 str. 7 d.), todėl teisėjų kolegija ir šią pirmosios instancijos teismo sprendime padarytą išvadą pripažįsta nepagrįstą.

Dėl galutinės procesinės bylos baigties

50. Dėl teisėjų kolegijos nurodytų motyvų pirmosios instancijos teismo sprendimas pripažįstamas nepagrįstu ir neteisėtu, todėl naikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjų skundai atmetami (ABTĮ 144 str. 1 d. 2 p., 146 str. 1 d., 147 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Atsakovų Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos, apeliacinį skundą patenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. balandžio 20 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjų M. B. ir G. J. (G. J.) skundus atsakovams Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos, atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Gintaras KryževičiusDainius RaižysEgidijus Šileikis