Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas Vitalijus Krivičius, sekretoriaujant Gitanai Būbnienei, dalyvaujant ieškovui V. K., ieškovo atstovei advokatei Audronei Neniškienei, nedalyvaujant atsakovei I. K. (teismo šaukimas įteiktas tinkamai, neatvykimo priežastys nežinomos), trečiųjų asmenų AB „Suskystintos dujos“, UAB „Vilkaviškio vandenys“, UAB „Marijampolės atliekų tvarkymo centras“, AB „ESO“ atstovams, institucijos, teikiančios išvadą, Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-697-831/2016 pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovei I. K., dėl jų santuokos nutraukimo bei kitų reikalavimų ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Su atsakove I. K. ieškovas turi dvi nepilnametes dukras - P. K., gim. (duomenys neskelbtini) ir E. K., gim. (duomenys neskelbtini) Abi dukros yra nepilnametės, jomis reikia tinkamai rūpintis ir prižiūrėti. Mano, kad nutraukus santuoką nepilnamečių dukrų - P. K. ir E. K. gyvenamoji vieta turėtų būti nustatytina kartu su ieškovu. Mano, kad dukroms augti ir gyventi kartu su ieškovu bus daug geriau, nei su atsakove, kuriai trūksta noro ir motyvacijos tinkamai rūpintis dukromis. Atsakovė be dukrų Paulinos ir Emilijos, turi dar keturis nepilnamečius vaikus, iš kurių trys - A. L., D. L. ir A. L., gyvena Kybartų globos namuose. Šiuo metu dukros Paulina ir Emilija gyvena su vyresniąja atsakovės dukra A. L., socialiniame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Dukros su tėvu negyvena todėl, kad ieškovas 2016 m. sausio 8 d. išsikraustė iš buto, esančio Darvino g. 11-10, Kybartai, Vilkaviškio r. sav., o mergaitės liko gyventi su motina. Tačiau, ieškovo duomenimis atsakovė I. K. šiuo metu yra išvykusi į užsienį, todėl mergaitės liko gyventi socialiniame būste, kartu su vyresniąja seserimi Agne. Tačiau, nors dukros gyvena atskirai, jos kiekvieną dieną tėvą lanko, o tėvas rūpinasi jomis, superka visus reikalingiausius daiktus. Dukros P. K. gyvenamosios vietos klausimas jau buvo išspręstas 2009-06-23 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-839-831/2009, kuriuo Paulinos gyvenamoji vieta buvo nustatyta su ieškovu. Šiuo metu ieškovas gyvena jo motinai L. K. nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Jei E. K. gyvenamoji vieta būtų nustatyta, kartu su ieškovu, jis ieškotųsi kito, didesnio būsto, kuris būtų patogus gyventi jam ir jo abejoms dukroms. Ieškovui nustatytas 15 proc. darbingumo lygis. Atsakovo pajamos sudaro netekto darbingumo pensija 220,19 Eur ir priežiūros išlaidų tikslinė kompensacija 112 Eur. Šių pinigų ieškovui užtenka pragyvenimui.

Dukros P. K. išlaikymo klausimas yra išspręstas 2009 m. birželio 23 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-839-831/2009, kuriuo dukros Paulinos, gim. 2004-03-28, išlaikymui iš atsakovės priteista po 400,00 Lt, kas atitinka 116 EUR, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukros pilnametystės. Mano, kad nustačius E. K., gyvenamąją vieta su ieškovu, iš atsakovės turi būti priteistas išlaikymas, tokio pat dydžio, kaip ir P. K., kadangi jų poreikiai labai panašūs. Atsakovė yra darbinga ir fiziškai sveika, turi visas galimybes padėti materialiai išlaikyti dukras, todėl privalo vykdyti įstatyminę pareigą ir prisidėti prie dukrų išlaikymo.

Be to, ieškovas parodė, kad gyvenant santuokoje bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise jokio nekilnojamojo ar būtino registruoti registruose turto neįsigijo. Kilnojamuosius daiktus yra pasidalinę iki santuokos nutraukimo. Ieškovas nurodo, kad jis ir atsakovė turi įsiskolinimų tretiesiems asmenims AB „Suskystintos dujos“ įsiskolinimas 2016 m. balandžio 24 d. sudarė 61,15 Eur., UAB „Vilkaviškio vandenys“ įsiskolinimas 2016 m. birželio 1 d. sudarė 96,52 Eur., UAB Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centras 80,30 Eur, AB ESO 2015 m. gruodžio 31 d. įsiskolinimas 46,17 Eur. Ieškovas mano, kad, kad visas skolas turi sumokėti atsakovė, kadangi nuo 2016 m. sausio 8 d. jis negyvena bute Darvino g. 11-10, Kybartai, Vilkaviškio sav. Kol jis pats gyveno minėtame bute, už komunalinius patarnavimus mokėjo. Be to, jis vienas įvykdė finansinius įsipareigojimus pagal 2015 m. sausio 26 d. Vartojimo kredito sutartį Nr. 1503654/96ta 400,80 EUR; pagal 2015 m. gruodžio 28 d. Vartojimo kredito sutartį Nr. 9795271001 207,48 EUR; Jo sumokėta suma yra didesnė nei šiuo metu esantys įsiskolinimai už komunalinius patarnavimus ir jis nereikalauja iš atsakovės priteisti jam 1/2 sumokėtų sumų.?Be to, jis iki šiol moka įmokas už mobiliojo ryšio paslaugas ir telefono aparatą, kuriuo naudojasi atsakovė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl santuokos nutraukimo.

Teismas, išklausęs ieškovo paaiškinimus, ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus, nustatė, kad ieškovas ir atsakovė 2011 m. kovo 19 d. sudarė santuoką, santuoka įregistruota Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 66. Teismas sprendžia, kad šiuo metu ieškovo ir atsakovės santuoka yra faktiškai ir galutinai iširusi, kadangi jie jau nuo 2016 m. sausio 8 d. negyvena santuokinio gyvenimo, bendro ūkio neveda, apskritai jokių santykių nepalaiko, gyvena atskirai vienas nuo kito ir nėra jokio pagrindo tikėtis, kad kada nors vėl pradės gyventi kartu.

Ieškovas prašo pripažinti, kad dėl santuokos iširimo yra kalta atsakovė.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas šioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. O to paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina.

Aiškindamas ir taikydamas nurodytas CK normas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. K. v. G. S., bylos Nr. 3K-7-6/2007; kt.). Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. Dž. v. P. Dž., bylos Nr. 3K-3-175/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-254/2010; kt.). Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų kito sutuoktinio ar šeimos interesams. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-254/2010; kt.).

Nagrinėjamu atveju, ieškovas santuokos iširimo priežastimi nurodo netinkamą atsakovės elgesį jo atžvilgiu, o būtent, kad atsakovė susirado kitą vyrą ir išvyko gyventi atskirai. Dar iki jai paliekant jį galutinai, jų tarpusavio santykiai buvo blogi. Atsakovė dažnai išgėrinėjo, nesurūpino tinkamai šeima. Pradėjo negižinėti į namus po keletą dienų. Ji į ieškovo paklausimus kur eina ir ką veikia atsakydavo, kad ji laisvas žmogus ir gali veikti ką nori, t.y., atsakovė iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK 3.26, 3.27, 3.28 straipsniuose, dėl ko jų bendras gyvenimas ir tapo negalimas.

Teismas pažymi, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių įrodinėti nereikia (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis), todėl ieškovui tenka pareiga įrodyti aplinkybę dėl netinkamo atsakovės elgesio. Tačiau šioms nurodytoms aplinkybėms patvirtinti be savo paties paaiškinimų jokių kitų įrodymų ieškovas nepateikė.

Tuo tarpu atsakovė savo atsiliepime į pradinį ieškinį nurodė, kad atsakovo informacijoje yra daug šmeižto ir neatitinkančių realybės teiginių, be to jų santuoka pradėjo griūti dėl jo išdavystės, įvykusios prieš 2 metus. Nors pati atsakovė pagrindine jos ir ieškovo santuokos iširimo priežastimi nurodo ieškovo neištikimybę jai, tačiau atsakovė taip pat iš esmės jokių įrodymų (be savo paties paaiškinimų atsiliepime į pradinį ieškinį) dėl to nepateikia.

Todėl teismas, įvertindamas faktus, kad nei vienas iš sutuoktinių neįrodė, jog santuokinių ryšių nutraukimą įtakojo ieškovo arba atsakovės netinkamas elgesys, sprendžia, kad dėl santuokos iširimo kalti abeji sutuoktiniai. Terminas susitaikyti nenustatytinas, ir ieškovo V. K. Ir I. K. santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (LR CK 3.61 str.).

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos po santuokos nutraukimo.

Su atsakove I. K. ieškovas turi dvi nepilnametes dukras - P. K., gim. 2004 m. sausio 28 d. ir E. K., gim. 2010 m. birželio 22 d. Dukros P. K. gyvenamosios vietos klausimas jau buvo išspręstas 2009-06-23 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-839-831/2009, kuriuo P. K. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su ieškovu. Tačiau ieškovui 2016 m. sausio 8 d. išvykus gyventi iš buto, esančio (duomenys neskelbtini) abi dukros liko gyventi su motina. Ieškovas teigia, kad šiuo metu, nors atsakovė ir yra išvykusi į užsienį, o dukros paliktos gyventi su vyresniąja atsakovės dukra A. L., socialiniame bute, esančiame (duomenys neskelbtini) jis jomis rūpinasi, nuperka ką reikia, o mergaitės aplanko jį kiekvieną dieną, o teismui nusprendus ir E. K. gyvenamąją vietą nustatyti kartu su juo, jis ieškosis kito, didesnio gyvenamojo būsto, kad galėtų jame patogiai gyventi su abejomis dukromis. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes sprendžia, kad nepilnametės dukros E. K. gyvenamoji vieta po santuokos nutraukimo taip pat nustatytina kartu su jos tėvu, ieškovu, nes pripažintina, kad tai geriausiai atitiktų vaiko interesus (CK 3.169 straipsnis).

Teismas kartu pažymi, kad vaikų gyvenamosios vietos nustatymas kartu su tėvu, t.y. ieškovu, nepanaikina motinos, t.y. atsakovės, teisės ir pareigos bendrauti su vaikais ir dalyvauti juos auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1 dalis). Atsakovė turės teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su vaikais pagal savo bei vaiko poreikius bei galimybes (CK 3.170 straipsnio 2, 3 dalys).

Dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo.

CK 3.192 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tėvai negali atsisakyti vykdyti šios pareigos ir ją privalo vykdyti net ir gyvendami atskirai nuo vaikų (CK 3.159 straipsnio 1 dalis). Todėl atsakovė po santuokos nutraukimo privalės prisidėti prie savo nepilnamečių vaikų išlaikymo.

Išlaikymas nepilnamečiui vaikui gali būti priteisiamas trimis formomis: kas mėnesį mokant periodines išmokas, sumokant konkrečią vienkartinę pinigų sumą, priteisiant vaikui tam tikrą turtą (CK 3.196 straipsnio 1 dalis). Ieškovės pasirinkta išlaikymo forma – kas mėnesį mokamos piniginės išmokos, pripažintina tinkamiausia nepilnamečiams vaikams, kadangi byloje nėra duomenų, kad atsakovas turi pakankamai piniginių lėšų ar kito turto, kas leistų priteisti išlaikymą kitomis formomis, be to, periodinėmis išmokomis bus užtikrinamas kasdienių nepilnamečių vaikų poreikių tenkinimas.

Vadovaujantis CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, teikiamo vaikams išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir turi būti pakankamas užtikrinti bent minimalius vaikų poreikius.

Pagal byloje esančius duomenis nustatyta, kad ieškovo mėnesines pajamas sudaro 220,19 Eur netekto darbingumo pensija ir priežiūros išlaidų tikslinė kompensacija 112 Eur. Neturint duomenų apie atsakovės šiuo metu gaunamas pajamas, tiksliai įvertinti atsakovės turtinę padėtį nėra galimybės. Ieškovo ir atsakovės vardu nekilnojamojo turto ar transporto priemonių Lietuvos Respublikoje nėra registruota. Teismas sprendžia, kad prašomo priteisti dydžio išlaikymas atitinka nepilnamečio vaiko interesus. Be to, 2009 m. birželio 23 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-839-831/2009, dukros Paulinos, gim. 2004-03-28, išlaikymui iš atsakovės priteista po 400,00 Lt, kas atitinka 116 EUR, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukros pilnametystės. Todėl teismui nustačius E. K., gyvenamąją vieta su ieškovu, iš atsakovės turi būti priteistas išlaikymas, tokio pat dydžio, kaip ir Paulinai, kadangi jų poreikiai labai panašūs. Todėl iš atsakovės priteistinas ieškovo prašomo dydžio išlaikymas jų nepilnametei dukrai E. K., t. y. periodinėmis išmokomis, mokamomis jai po 116 Eur nuo ieškinio padavimo dienos (2016 m. birželio 30 d.) iki vaiko pilnametystės, indeksuojant šią sumą dėl infliacijos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (CK 3.208 straipsnis), pavedant ieškovui tvarkyti išlaikymui skirtas pinigines lėšas uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnis). Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo nukreiptina skubiai vykdyti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 282 straipsnio 2 dalis 1 punktas).

Tačiau teismas pažymi, kad iš esmės pasikeitus atsakovo ar ieškovės turtinei padėčiai ar vaikų poreikiams, išlaikymo forma ir dydis ateityje gali būti pakeisti teismine tvarka (CK 3.201 straipsnis).

Kreditorinių įsipareigojimų vykdymas po santuokos nutraukimo.

Remiantis šalių paaiškinimais bei byloje esančiais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad šalys bendrų kreditorinių įsipareigojimų neturi.

Šiek tiek kitaip yra su prievolėmis, kurias prašoma pripažinti atsakovės asmeninėmis prievolėmis. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės skolinius įsipareigojimus AB „Suskystintos dujos“, Vytauto g. 4a, Vilkaviškis 61,15 Eur; UAB „Vilkaviškio vandenys“, Pramonės g. 13, Vilkaviškis 96,52 Eur; UAB „Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centras, Vytauto g. 10, 68137 Marijampolė 80,30 Eur ir AB „Energijos skirstymo operatorius: 46,17 Eur.

AB „Energijos skirstymo operatorius“ atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, 2016 m. rugpjūčio 8 d. skola už sunaudotą elektros energiją sudaro 145, 22 Eur, o prievolė atsiskaityti už suteiktas paslaugas iki santuokos nutraukimo turėtų būti pripažinta solidaria ieškovo ir atsakovės prievole.

UAB „Vilkaviškio vandenys“ atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad minėti kreditoriniai įsipareigojimai bendrovei bendroje sumoje yra 109,05 Eur kartu su 5 proc. metinėmis palūkanomis nuo priteistos sumos po santuokos nutraukimo pasiliktų solidariai V. K. ir I. K..

AB „Suskystintos dujos“ atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad ieškovas V. K. skolingas 61,15 Eur.

Remiantis CK 3.109 straipsnio 2 dalimi, kiekvienas sutuoktinis turi teisę sudaryti sandorius, būtinus išlaikyti šeimos namų ūkį ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą. Pagal prievoles, kylančias iš sandorių, būtinų išlaikyti šeimos namų ūkiui ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą, abu sutuoktiniai atsako solidariai, nesvarbu, koks jų turto teisinis režimas. Todėl teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes ir į tai, kad socialiniame būste gyveno ir vis dar gyvena ieškovo ir atsakovės bendri vaikas, ieškovo prašymas pripažinti komunalinius įsiskolinimus atsakovės asmeninėmis prievolėmis netenkintinas.

Kiti su santuokos nutraukimu susiję klausimai.

Po santuokos nutraukimo, ieškovui pageidaujant, šalims paliktinos santuokos metu turėtos pavardės: „K.“ ir „K.“ (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Išlaikymo ieškovas iš atsakovės sau nereikalauja, todėl išlaikymas ieškovui iš atsakovės nepriteistinas (CK 3.72 straipsnio 1-3 dalys). Taip pat nėra pagrindo priteisti atsakovės išlaikymą iš ieškovo.

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas.

Valstybė šioje byloje patyrė 92,46 Eur bylinėjimosi išlaidų (41 € žyminio mokesčio už neturtinius ieškinio reikalavimus, 42 € žyminio mokesčio už reikalavimus dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo (nuo kurio mokėjimo ieškovas buvo atleista pagal įstatymą), 9,46 € patirtų pašto išlaidų)).

Be to valstybė patyrė 115, 80 € išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos teikimu ieškovui.

Ieškovas šioje byloje yra atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu Nr. 2.1.-(NTP-2)-16T-138-674 (b.l. 18).

Atsižvelgiant į patenkintų ieškovo reikalavimų dalį, iš atsakovės valstybei priteistina 166,61 Eur bylinėjimosi išlaidų ((92,46 Eur + 115,80 Eur) × 80 %) CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CK 3.61, 3.69, 3.72, 3.117 straipsniais ir CPK 307, 310, 385 straipsniais, teismas

nusprendė:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Santuoką, sudarytą 2011 m. kovo 19 d. Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 23 tarp V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) ir I. K., a.k. (duomenys neskelbtini) nutraukti, pripažįstant, kad ji iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovui V. K., a.k. (duomenys neskelbtini), palikti jo pavardę „K.“, o atsakovei I. K., a.k. (duomenys neskelbtini), palikti santuokos metu turėtą pavardę „K.“.

Nustatyti nepilnametės dukros E. K., gimusios (duomenys neskelbtini)., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su tėvu, ieškovu V. K., a.k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovės I. K., a.k. (duomenys neskelbtini), nepilnametės dukros E. K., gimusios 2010 m. birželio 22 d., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą periodinėmis išmokomis mokant jai po 116 Eur (vieną šimtą šešiolika eurų ) kas mėnesį, – nuo ieškinio pareiškimo teismui dienos (2016 m. birželio 30) iki vaiko pilnametystės, indeksuojant šią sumą dėl infliacijos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, pavedant šį turtą valdyti vaikų tėvui, ieškovui V. K., a.k. (duomenys neskelbtini), uzufrukto teise.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovės I. K., a.k. (duomenys neskelbtini), 73,97 Eur (septyniasdešimt tris eurus ir 97 euro ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei, - procesinių dokumentų įteikimo išlaidas ir žyminį mokestį (šios bylinėjimosi išlaidos valstybei turi būti sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, įstaigos kodas – 188659752, sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, banko kodas – 73000, įmokos kodas - 5660).

Priteisti iš atsakovės I. K., a.k. (duomenys neskelbtini), bylinėjimosi išlaidas valstybei susijusias su antrinės teisinės pagalbos teikimu ieškovui - 92,64 Eur (devyniasdešimt keturis eurus ir 64 euro ct). Antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas: „Swedbank“ AB Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Citadele“ Nr. (duomenys neskelbtini), AB DNB bankas Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas Nr. (duomenys neskelbtini), bendrovė Šiaulių bankas Nr. (duomenys neskelbtini), D. B. A/S Lietuvos filialas Nr. (duomenys neskelbtini), Nordea Bank AB Lietuvos skyrius Nr. (duomenys neskelbtini), Uždaroji akcinė bendrovė Medicinos bankas Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą - 188659752, įmokos kodą - 5630, mokėjimo paskirtį - įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo nukreipti vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.