Šiaulių apygardos teismo nutartis

Pranešėja Vilija Valantienė Civilinė byla Nr. 2A-416-440/2013

Teisėja Silva Gerybienė Teisminio proceso Nr. 2-29-3-02330-2012-9

N U T ARTIS

2013 m. gegužės 27 d.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Vilijos Valantienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. V. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. V. ieškinį atsakovui R. J. dėl priteisto išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis (toliau tekste LR CPK). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 straipsnio 2 dalis). Teismas, remdamasis ištirtais ir teisiškai įvertintais duomenimis, konstatuoja, kad absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų šioje byloje nenustatyta (LR CPK 329 straipsnis).

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka.

Atsakovas R. J. atsiliepime į apeliacinį skundą pateikė prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Vadovaujantis LR CPK 322 straipsniu, apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Pažymėtina, kad atsakovas prašydamas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, šio savo prašymo nemotyvavo bei nepagrindė jokiais argumentais. Atsižvelgiant į tai, bei įvertinus bylos medžiagą teismui nėra pagrindo padaryti išvados, jog apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą rašytinio proceso tvarka, negalėtų tinkamai išnagrinėti bylos ir priimti teisingo sprendimo, teisėjų kolegija sprendžia, kad netenkintinas atsakovo prašymas apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Dėl nepilnamečiui vaikui priteistino išlaikymo dydžio.

Pagrindas reikalauti keisti nustatytą išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tėvų turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą, kurie turi būti esminiai. Spręsdamas vaiko išlaikymo dydžio klausimą teismas visais atvejais privalo vadovautis prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu. Nustatytas vaiko išlaikymo dydis privalo būti toks, kad galėtų būti tenkinami bent minimalūs vaiko poreikiai (CK 3.198 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas ( šiuo metu nustatytas 1000,00 Lt). Teismas ne kartą yra pasisakęs, kad mažesnis išlaikymas teismo gali būti priteisiamas tik išskirtiniais atvejais, kai tėvai dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos būklės objektyviai nėra pajėgūs teikti didesnį išlaikymą. Paprastai minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas vaikui gali būti priteisiamas ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios. Tokia pozicija paaiškinama tuo, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, laikinai negaunant pajamų ar kitomis aplinkybėmis. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.

Teisėjų kolegija sutinka su ieškovės argumentais, pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad priteistas vaikui išlaikymas po 200,00 Lt ir papildomai skiriamos lėšos, kurios bendrai mėnesiui sudaro 283,00 Lt, yra nebepakankamos vaikui išlaikyti ir tokio dydžio išlaikymas negali būti pripažintas tinkamu, nes jis, atsižvelgiant į vaiko amžių ( 10 metų), nebeužtikrina vaiko poreikių, kurie objektyviai išaugo dėl jo amžiaus, padidėjusių poreikių, pasikeitusios ekonominės situacijos valstybėje, ir tai yra pagrindas spręsti išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą. Vertindamas šalių turtinę padėtį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė ne tik į šalių gaunamas pajamas, bet ir į turimą turtą, taip pat šalių pateiktus duomenis apie turimas išlaidas. Įvertino duomenis dėl atsakovo turimo turto, jo galimybių užsidirbti, gauti pajamų ir padarė išvadą, kad atsakovo turtinė padėtis negali būti pripažinta ypač bloga dėl ko atsakovas negalėtų teikti vaikui didesnio išlaikymo.

Ieškovė pateikė duomenis pagrindžiančius jos turėtas išlaidas vaiko išlaikymui, už butą, komunaliniams mokesčiams, kitoms reikmėms ( 14 -18, 31, 93-103), duomenis, kad šiuo metu nedirba, apie išmokėtas nedarbo draudimo išmokas už tris mėnesius, kas sudaro 964, 52 Lt ( 26, 49, 50 b.l.). Byloje pateikti dokumentai apie ieškovės turimą nekilnojamąjį turtą, nekilnojamojo turto nuomą ( 19-25,27, 51-52 b.l.), kreditorinius įsipareigojimus bankui Swedbank AB ( 28-30, 105-107 b.l.). Ieškovės šeimoje auga du sūnūs H. V., gim. (duomenys neskelbtini)ir N. V., gim. (duomenys neskelbtini) ( 13 b.l.). Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovės šeimyninė, materialinė padėtis yra pasikeitusi po 2007-08-16 priimto sprendimo dėl vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo.

Nors ieškovė nurodė, kad padidėjo sūnaus poreikiai, o atsakovo teikiamas išlaikymas yra neproporcingas, pažymėtina, kad kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į vaiko amžių, jo poreikius, tėvų turtinę padėtį, jų galimybes teikti išlaikymą ir kitas aplinkybes. Ieškovės argumentas, kad vaiko išlaikymui reikalinga ne mažesnė kaip 1 MGL -1000,00 Lt suma negali būti absoliutinama. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad sprendimo priėmimo metu atsakovas nedirba, registruojasi darbo biržoje, išmokų negauna. Tai patvirtina atsakovo pateikta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus pažyma (39, 67 b. l.). Byloje pateikti duomenys apie atliktus mokėjimus iš atsakovo turimos banke sąskaitos, matyti duomenys apie jo turėtas pajamas ( 40-43 b.l.). Apeliantė nurodžiusi aplinkybes dėl atsakovo galimai gaunamų pajamų, jo darbo užsienyje, mokamų mokesčių, galimai turimo ir kito nekilnojamojo turto nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų ( LR CPK 178 str.) Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nepateikė leistinų įrodymų dėl jos nurodytų aplinkybių, teismas taip pat nenustatė konkrečių aplinkybių, ieškovės argumentai, kad atsakovo materialinė padėtis yra geresnė nei nurodė atsakovas, atmestini, kaip nepagrįsti.

Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nurodė, jog atsakovas atsižvelgiant į padidėjusius nepilnamečio vaiko poreikius privalo teikti didesnį išlaikymą nepilnamečiui vaikui. Teismas tenkindamas iš dalies ieškovės prašymą, vertino kad 350,00 Lt suma yra protinga, reali, atsakovas turi galimybę ją mokėti. Teismas įvertino tai, kad atsakovas nedirba, rūpinasi garbaus amžiaus tėvais, tėvas gimęs (duomenys neskelbtini), motina (duomenys neskelbtini), tai patvirtina pateikti dokumentai ( 54 b.l.). Atsižvelgė į atsakovo turimą turtą ( 68-91 b.l.). Iš dalies sutiktina su apeliantės argumentais, kad atsakovas nepateikė duomenų, kad jo tėvams reikalinga slauga, iš to sektina, kad nėra pakankami duomenų ar jiems reikalinga pastovi globa. Tačiau įvertinus atsakovo tėvų amžių nėra pagrindo atmesti atsakovo nurodytų argumentų, kad tėvams jo pagalba ir parama yra reikalinga. Apeliacinės instancijos teismo kolegijos nuomone šios aplinkybės nesutrukdė teismui teisingai įvertinti visumos byloje esančių įrodymų. Pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad atsakovas nuosavybės teise turi žemės sklypus ir mechaninių dirbtuvių dalis, turi turtą, kurį galėtų realizuoti ar išnuomoti. Atsakovas būdamas sveikas ir tvirtas vyras, turi imtis visų įmanomų priemonių išlaikymui teikti, aktyviai ieškoti darbo ar padienių darbų pajamoms įgyti. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais ir jų nekartoja. Tuo pačiu pažymėtina, kad asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių atsakovo darbingumo sumažėjimą ar neįgalumą, todėl, būdamas sveikas, darbingas turi galimybę gauti didesnes pajamas.

Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į LR CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Todėl visais atvejais abu tėvai privalo teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.

Visais vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo atvejais teismas privalo atsižvelgti ir taikyti LR CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kurio esmė – visų pirma užtikrinti vaiko interesus.

Kita vertus, analizuojant konkretaus vaiko poreikio turinį ir apimtį būtina atsižvelgti į teisės aktuose įtvirtintas vaiko teises, į poreikius būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti. Taigi turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir panašiai. Taigi, sprendžiant dėl vaiko išlaikymo dydžio konkrečiu atveju, reikia atsižvelgti į protingus vaiko poreikius, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai. Konkrečiu atveju atsižvelgiant į tai, kad nepilnametis H. V. gimęs (duomenys neskelbtini), šiuo metu jam dešimt metų, įvertinus ieškovės pateiktus duomenis dėl padidėjusių vaiko poreikių, turimų išlaidų apeliacinės instancijos teismo kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priteistas išlaikymo dydis yra pakankamas vaiko poreikiams tenkinti. Be to, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad iš pirmosios instancijos teismo byloje nustatytų aplinkybių yra pagrindo vertinti, kad atsakovas šiuo metu neturi galimybės mokėti ieškovės prašomos priteisti 700,00 Lt išlaikymo sumos.

Taigi, apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl išlaikymo dydžio nesudaro pagrindo pripažinti, kad nustatant vaikui šiuo metu reikalingo išlaikymo dydį nukrypta nuo proporcingumo principo, todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad iš atsakovo priteistas išlaikymas yra proporcingas nepilnamečio sūnaus būtiniems poreikiams ir šalių turtinei padėčiai.

Dėl delspinigių 0,5 procentų už kiekvieną uždelstą dieną priteisimo

Apeliantė pareiškė prašymą priteisti delspinigius 0,5 procentų už kiekvieną uždelstą dieną bei bylinėjimosi išlaidas.

Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad ieškovės prašomi priteisti 0,5 procentai delspinigių už prašomą ieškiniu priteisti sumą, jos nemokant, atmestini, nes įstatymai tokių delspinigių priteisimo nenustato, tai nėra laikytina skola.

Netesybos tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta. Susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis (LR CK 6.72 straipsnis, 6.73 straipsnis). Delspinigiai dažniausiai skaičiuojami pažeidus prievolės įvykdymo terminą. Be to, delspinigiai pasižymi tęstinumu, nes jie skaičiuojami už kiekvieną prievolės įvykdymo termino praleidimo laiko tarpą (dieną, savaitę ar mėnesį ir pan.). Delspinigių išieškojimo teismine tvarka atveju reikalavimui dėl netesybų priteisimo pareikšti taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas (LR CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Įvertinus šias bei kitas įstatymo nuostatas sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad įstatyme delspinigių skaičiavimas nuo kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nepilnamečiui vaikui išlaikyti, nenumatytas.

Dėl naujų įrodymų vertinimo ir išreikalavimo

LR CPK įtvirtinta ribota apeliacija. Bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme yra pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma, skirta patikrinti neįsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengiant LR CPK 320 straipsnyje ir apeliaciniame skunde nurodytų ribų. Ribotai apeliacijai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. LR CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Kita vertus, draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus, yra numatytos išimtys. Apeliantė pareiškė prašymą įpareigoti R. J. pateikti įrodymus dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini) nuosavybės, kadangi Mažeikių rajono apylinkės teismas nekreipė dėmesio į šį prašymą. Pateikė teismui pridėjimui prie bylos dokumentus dėl jos sudarytų sutarčių, atliktų mokėjimų, kvitus dėl turėtų išlaidų. Apeliantė, išskyrus tai, kad nagrinėjant bylą iškilo neteisingų pamastymų, nenurodė kodėl ji minėtų dokumentų negalėjo pateikti anksčiau. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantės kartu su apeliaciniu skundu pateikti įrodymai, pareikšti prašymai galėjo būti pateikti pirmos instancijos teismui, todėl atsisako juos vertinti. Apeliacinio teismo kolegija sprendžia, kad byloje esančių ištirtų ir įvertintų įrodymų pirmosios instancijos teisme pakako teismo priimtam sprendimui pagrįsti. Be to sprendžia, kad tai netrukdo apeliacinės instancijos teismui įvertinti byloje nustatytas aplinkybes.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį apeliantės apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo (LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Apeliantės R. V. apeliacinis skundas dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 7 d. sprendimo atmestinas, sprendimas paliktinas nepakeistas.

Dėl kitų apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

LR CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atmetus apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (LR CPK 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.