Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2022-09-06 · Civilinė byla Nr. e2-18065-845/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-09-06
Bylos Nr.
e2-18065-845/2022
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-13411-2022-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Lijana Le Huede
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Autobanga“
Atsakovas
J. G.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-18065-845/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-13411-2022-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.17; 3.1.7.6; 3.2.4.11; 3.2.6.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. rugsėjo 6 d.VilniusVilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lijana Le Huede

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Autobanga“ ieškinį atsakovei J. G. dėl nuostolių ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Autobanga“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės J. G. 885,58 Eur nuostolių, 71,45 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2019 m. rugsėjo 29 d. tarp automobilio nuomotojos ieškovės, atstovaujamos įgalioto asmens, vadybininkės A. B. ir automobilio nuomininkės atsakovės buvo sudaryta automobilio nuomos sutartis Nr. 2019/VLN ID#22437. Sutarties pagrindu atsakovė iš ieškovės 16 parų, t. y. nuo 2019 m. rugsėjo 29 d. iki 2019 m. spalio 15 d. 11:00 val., išsinuomojo automobilį Ford Focus (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilio nuomos sutarties pagrindu atsakovė ieškovei sutarties sudarymo metu sumokėjo sutartimi nustatytą 220,80 Eur nuomos mokestį ir 300,00 Eur dydžio užstatą. Pažymėjo, kad automobilio perdavimo atsakovei metu 2019 m. rugsėjo 29 d. buvo pasirašytas Automobilio apžiūros aktas, kuriuo šis automobilis atsakovei buvo perduotas Kauno oro uoste. Pasibaigus Nuomos sutarties terminui, atsakovė pratęsė to paties automobilio nuomos terminą papildomai 30 (trisdešimt) parų, t. y. nuo 2019 m. spalio 15 d. iki 2019 m. lapkričio 14 d. 11:00 val. Pasibaigus papildomam terminui, atsakovė dar kartą pratęsė automobilio nuomos terminą papildomai 31 (trisdešimt vienai) parai, t. y. nuo 2019 m. lapkričio 14 d. iki 2019 m. gruodžio 15 d. 11:00 val. Pasibaigus antrą kartą pratęstam terminui, atsakovė vėl pratęsė automobilio nuomos terminą papildomai 25 (dvidešimt penkioms) paroms, t. y. nuo 2019 m. gruodžio 15 d. iki 2020 m. sausio 9 d. 11:00 val.

Taip pat ieškovė nurodė, kad 2019 m. gruodžio 27 d. atsakovė atvyko į ieškovės partnerių UAB „Autobaltic“ autoservisą Vilniuje su apgadintu išsinuomotu automobiliu; servise automobiliui buvo pakeista sugadinta dešinės pusės galinė padanga. Atsakovė pateikė rašytinį aplinkybių paaiškinimą, kuriame nurodė, kad „2019 m. gruodžio 26 d. 10:30 val., vairuodama išsinuomotą automobilį Ford Focus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavau pro vartus ir užkabino vartų šoną, ko pasėkoje buvo nubrauktas šiek tiek dešinės pusės šonas ir prakirsta dešinė galinė padanga. Apie įvykį policijai nepranešė ir deklaracijos nepildė“. Tuo pačiu metu buvo užpildytas automobilio apžiūros aktas, kuriuo nustatyti šie automobilio apgadinimai - pradurta kairės pusės galinė padanga, subraižytas ratlankis, įbrėžtos priekinės ir galinės dešinės pusės durelės ir rato arka, - visi automobilio apgadinimai užfiksuoti fotonuotraukose. Pažymėjo, kad ieškovė išaiškino atsakovei, kad policiją, remiantis kelių eismo taisyklėmis, ji privalėjo išsikviesti iš karto, kadangi buvo apgadintas ne jai priklausantis turtas - automobilis bei trečiųjų asmenų turtas - kelio vartų dalis. Atsakovei buvo pakartotinai priminta, kad eismo įvykio deklaracija yra pildoma tik tuomet, kai eismo įvykyje dalyvavo ne mažiau kaip 2 dalyviai ir dėl eismo įvykio aplinkybių yra aiškiai sutariama. Šiuo atveju, eismo įvykyje dalyvavo tik vienas automobilis, kuris nepriklausė atsakovei ir tokiu atveju privalėjo būti iškviesta policija įvykiui užfiksuoti. Nurodė, kad 2020 m. sausio 9 d. atsakovė grąžino išsinuomotą automobilį ieškovei. Ieškovė kreipėsi į ieškovės partnerių UAB „Autobaltic“ autoservisą tikslu įvertinti nuomotam automobiliui padarytą žalą. UAB „Autobaltic“ autoservisas, apžiūrėjęs automobilį, įvertino būtinus atlikti remonto darbus ir 2020 m. sausio 28 d. pateikė ieškovei remonto darbų sąmatą Nr. 518 bendrai 998,95 Eur sumai. Taip pat ieškovė pažymėjo, jog 2020 m. sausio 29 d. ji išsiuntė atsakovei pranešimą-pretenziją dėl žalos atlyginimo dėl apgadinimų su nuotraukomis, nurodant, kad ji dėl šio įvykio nepateikė eismo įvykio deklaracijos ir/ar policijos pažymos. Pabrėžė, jog ieškovė patikrino automobilio nuotraukas, darytas prieš klientei išsinuomojant automobilį, ir įsitikino, jog pažeidimai yra nauji, t. y. tokie, kurių nebuvo nuomojant automobilį atsakovei ir apie kuriuos pastaroji nepranešė ieškovei. Iš faktinių aplinkybių matyti, kad eismo įvykio atveju policija kviesta nebuvo, atsakovė nei policijos pažymos, nei eismo įvykio deklaracijos nepateikė. Pasak ieškovės, atsakovė, apgadinusi automobilį, remiantis automobilio nuomos sutarties sąlygomis, turėjo nedelsdama ieškovei kaip nuomotojai apie tai pranešti telefonu ir per 24 val. pateikti raštišką paaiškinimą, eismo įvykių deklaraciją ir/arba policijos pažymą, tačiau šių savo sutartinių įsipareigojimų ji neįvykdė. Nurodė, kad 2020 m. vasario 26 d. MB „Baskaita“ pervedė ieškovei 300,00 Eur sumą, kurios paskirtis „Išskaita už autoįvykį“, tačiau nei atsakovė, nei MB „Baskaita“ ieškovės neinformavo apie šio mokėjimo pavedimo padarymą, taip pat nepaaiškino šio mokėjimo paskirties nurodymo. 2020 m. vasario 28 d. ieškovė pagal Sutarties sąlygas išskaičiavo iš atsakovės nuomos sutartyje nurodytos banko kortelės 885,58 Eur sumą nuomoto automobilio remonto išlaidoms padengti, o 2020 m. kovo 6 d. ieškovė grąžino MB „Baskaita“ 300,00 Eur sumą. UAB „Autobaltic“ autoservisas atliko atsakovės nuomoto ir apgadinto remonto darbus bei 2020 m. kovo 9 d. išrašė ir pateikė ieškovei 2020 m. kovo 9 d. PVM sąskaitą-faktūrą BALT Nr. 3384 už atliktus remonto darbus, už kuriuos buvo atsiskaityta su ieškove bei UAB „Autobaltic“, sudarius tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktą. Šie dokumentai patvirtina, kad atsakovės nuomotas automobilis Ford Focus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) faktiškai buvo suremontuotas, atsakovės padaryti apgadinimai pašalinti, UAB „Autobaltic“ išrašė sąskaitą-faktūrą už remonto darbus, o ieškovė ją apmokėjo ir patyrė nuostolius dėl šio automobilio remonto, kuriuos ir prašo priteisti iš atsakovės.

Atsakovė J. G. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, pripažinti 600,00 Eur kompensaciją kaip galutinę maksimalią kompensaciją. Nurodė, kad 2019 m. rugsėjo 29 d. tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta automobilio nuomos sutartis Nr. 2019/VLN ID#22437, kurios pagrindu atsakovė iš ieškovės išsinuomojo automobilį Ford Focus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Vėliau sutartis kelis kartus buvo pratęsta. Pažymėjo, kad atsakovė tinkamai vykdė savo prievolę mokėti nuomos įmokas ir kitas su sutartimi susijusias sumas. Nuomos sutartyje numatyta, kad Nuomininko atsakomybės dydis (kiekvieno įvykio metu) iki 600,00 Eur. 2019 m. gruodžio 26 d. dieną atsakovė, vairuodama išsinuomotą automobilį, padarė eismo įvykį – įvažiuojant į uždarą gyvenvietę, kliudė tvorą. Įvykio metu buvo pažeista dešinė galinė automobilio padanga bei padaryti kiti dešinės galinės automobilio dalies pažeidimai. Kadangi nebuvo nukentėjusių žmonių, policija nebuvo kviesta, tvora nebuvo apgadinta, eismo įvykio deklaracija pildyta nebuvo. 2019 m. gruodžio 26 d. iškart po įvykio atsakovė paskambino sutartyje nurodytu numeriu bei pranešė apie įvykį; apie būtinybę kviesti policiją ar pildyti eismo įvykio deklaraciją, ieškovė neužsiminė. 2019 m. gruodžio 27 d. – nesulaukusi skambučio iš ieškovės, atsakovė pati dar kartą pasiskambino sutartyje nurodytu telefonu. Skambučio metu gavo instrukcijas nuvykti į UAB „Autobaltic“ servisą remontui. UAB „Autobaltic“ servise atsakovė pateikė rašytinį įvykio paaiškinimą. Vėlesnėje komunikacijoje tarp ieškovės ir atsakovės, atsakovė ne kartą pabrėžė, kad savo pareigas pagal sutartį įvykdė, sutiko su faktu, kad dėl eismo įvykis įvyko dėl jos kaltės.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 441 straipsnio pagrindu, teismas turi teisę pats nuspręsti, kokia forma ir tvarka nagrinėti bylą, taip pat trumpai išdėstyti motyvus. EŽTT savo nuoseklioje praktikoje, aiškindamas asmens teisės į teisingą teismą principo įgyvendinimą, pažymėjo, jog pareiga nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka nėra absoliuti; galimas teisminis nagrinėjimas, kuris nereikalauja žodinio bylos nagrinėjimo: pavyzdžiui tuomet, kai nekyla klausimų dėl patikimumo ar ginčijamų faktų, dėl kurių būtina būti išklausytam, taip pat kai teismas gali teisingai ir pagrįstai išspręsti bylą šalių pateiktų įrodymų ir paaiškinimų pagrindu (Jussila v. Finland, no. 73053/01, 23 November 2006, § 41). Taip pat Europos Žmogaus Teisių Teismas pabrėžė, jog kiekvienu atveju būtina nustatyti, ar aplinkybės buvo tokio pobūdžio, kurios galėjo atleisti teismą nuo žodinio teismo posėdžio; tai galėtų būti situacijos, kai keliami teisniai klausimai nėra ypatingai sudėtingi (Saccoccia v. Austria, no. 69917/01, 4 May 2009, § 73, § 75-76). Taigi, atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos pobūdį, ieškinio sumą ir EŽTT praktiką, teismas mano, jog protinga, efektyvu ir ekonomiška bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Be to, šiame kontekste svarbu pabrėžti, kad EŽTT savo praktikoje (Koni v. Cyprus, no. 66048/09, 27 October 2015, § 46) nurodė, jog Konvencijos 6 straipsnis (teisė į teisingą teismą) neužtikrina teisės asmeniškai dalyvauti civiliniame procese, tačiau garantuoja teisę pristatyti savo bylą (paaiškinimus) teismui. EŽTT šiame sprendime pabrėžė, jog asmens dalyvavimas procese turi būti analizuojamas platesniame teisės į teisingą procesą kontekste; todėl teismas privalo patikrinti ar asmeniui - proceso šaliai - buvo suteikta protinga galimybė susipažinti ir komentuoti dėl pareiškimų bei įrodymų, pateiktų kitos šalies ir pristatyti savo bylą tokiomis sąlygomis, kurios nesukeltų esminių nepatogumų šaliai prieš oponentą (Koni v. Cyprus, no. 66048/09, 27 October 2015, § 47). Nagrinėjamojoje byloje šalys savo pozicijas yra išdėstę procesiniuose dokumentuose, pateikė rašytinius įrodymus bei paaiškinimus. Taigi adversarinio proceso ir šalių lygiateisiškumo principai užtikrinti tinkamai, šalims buvo suteikta teisė komentuoti dėl išdėstytų pozicijų ir pateiktų įrodymų. Juolab, kad šalys sutiko, jog byla būtų nagrinėjama rašytinio proceso. Nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą teismui spręsti, jog šalių teisė į teisingą teismą nebus pažeista (Europos Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Bylos duomenimis nustatyta, jog šalis siejo automobilio nuomos teisiniai santykiai. Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų ir procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių matyti, kad 2019 m. rugsėjo 29 d. tarp automobilio nuomotojo ieškovės, atstovaujamos įgalioto asmens, vadybininkės A. B. ir automobilio nuomininkės atsakovės buvo sudaryta automobilio nuomos sutartis Nr. 2019/VLN ID#22437. Sutarties pagrindu atsakovė iš ieškovės 16 parų, t. y. nuo 2019 m. rugsėjo 29 d. iki 2019 m. spalio 15 d. 11:00 val., išsinuomojo automobilį Ford Focus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir atsakovė sumokėjo ieškovei sutarties sudarymo metu 220,80 Eur nuomos mokestį bei 300,00 Eur dydžio užstatą. Automobilio perdavimo atsakovei metu, 2019 m. rugsėjo 29 d. buvo pasirašytas automobilio apžiūros aktas, kuriuo šis automobilis atsakovei buvo perduotas Kauno oro uoste, taip pat išnuomoto automobilio būklė buvo užfiksuota nuotraukose. Pasibaigus nuomos sutarties terminui, atsakovė pratęsė jį papildomai 30 parų, t. y. nuo 2019 m. spalio 15 d. iki 2019 m. lapkričio 14 d. 11:00 val., ir automobilio nuomos pratęsimo susitarimo pagrindu atsakovė ieškovei sumokėjo šiuo susitarimu nustatytą 414,00 Eur nuomos mokestį. Pasibaigus papildomam terminui, atsakovė dar kartą pratęsė to paties automobilio nuomos iš ieškovės terminą papildomai 31 parai, t. y. nuo 2019 m. lapkričio 14 d. iki 2019 m. gruodžio 15 d. 11:00 val., ir automobilio nuomos pratęsimo susitarimo pagrindu atsakovė ieškovei sumokėjo šiuo susitarimu nustatytą 427,80 Eur nuomos mokestį. Pasibaigus šiam papildomam terminui, atsakovė dar trečią kartą pratęsė to paties automobilio nuomos terminą papildomai 25 paroms, t. y. nuo 2019 m. gruodžio 15 d. iki 2020 m. sausio 9 d. 11:00 val., ir automobilio nuomos pratęsimo susitarimo pagrindu atsakovė ieškovei sumokėjo 345,00 Eur nuomos mokestį.

Taip pat byloje nustatyta, kad 2019 m. gruodžio 27 d. atsakovė atvyko į ieškovės partnerių UAB „Autobaltic“ autoservisą, Vilniuje, apgadintu išsinuomotu automobiliu, kuriame šiam automobiliui buvo pakeista sugadinta dešinės pusės galinė padanga. Atsakovė pateikė rašytinį aplinkybių paaiškinimą, kuriame nurodė, kad „2019 m. gruodžio 26 d. 10:30 val., vairuodama išsinuomotą automobilį Ford Focus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo pro vartus ir užkabino vartų šoną, ko pasekoje buvo nubrauktas šiek tiek dešinės pusės šonas ir prakirsta dešinė galinė padanga. Apie įvykį policijai nepranešė ir deklaracijos nepildė“. Taip pat nustatyta, kad buvo užpildytas automobilio apžiūros aktas, kuriame konstatuoti šie automobilio apgadinimai - pradurta kairės pusės galinė padanga, subraižytas ratlankis, įbrėžtos priekinės ir galinės dešinės pusės durelės ir rato arka; visi automobilio apgadinimai užfiksuoti fotonuotraukose. Bylos duomenys liudija, jog ieškovė išaiškino atsakovei, kad policiją, remiantis kelių eismo taisyklėmis, ji privalėjo išsikviesti iš karto, kadangi buvo apgadintas ne jai priklausantis turtas - automobilis bei trečiųjų asmenų turtas - kelio vartų dalis. Atsakovei buvo pakartotinai priminta, kad eismo įvykio deklaracija yra pildoma tik tuomet, kai eismo įvykyje dalyvavo ne mažiau kaip du dalyviai ir dėl eismo įvykio aplinkybių yra aiškiai sutariama. Kadangi eismo įvykyje dalyvavo tik vienas automobilis, kuris nepriklausė atsakovei, policija privalėjo būti iškviesta policija tam, kad užfiksuotų įvykį, nustatytų įvykio aplinkybes. Nustatyta, kad 2020 m. sausio 9 d. atsakovė grąžino išsinuomotą automobilį ieškovei. Ieškovė kreipėsi į UAB „Autobaltic“ autoservisą tikslu įvertinti nuomotam automobiliui padarytą žalą. UAB „Autobaltic“ autoservisas, detaliai apžiūrėjęs automobilį, įvertino būtinus atlikti remonto darbus ir 2020 m. sausio 28 d. pateikė ieškovei remonto darbų sąmatą Nr. 518 bendrai 998,95 Eur sumai.

Byloje konstatuota, kad 2020 m. sausio 29 d. ieškovė išsiuntė atsakovei pranešimą-pretenziją dėl žalos atlyginimo dėl apgadinimų su nuotraukomis, nurodant, kad atsakovė dėl šio įvykio nepateikė eismo įvykio deklaracijos ir/ar policijos pažymos. Ieškovė patikrino automobilio nuotraukas, darytas prieš atsakovei išsinuomojant automobilį, ir nustatė, kad pažeidimai yra nauji, t. y. tokie, kurių nebuvo prieš išnuomojant automobilį atsakovei ir apie kuriuos atsakovė nepranešė ieškovei. Bylos faktiniai duomenys liudija, kad eismo įvykio metu policija kviesta nebuvo, atsakovė nei policijos pažymos, nei eismo įvykio deklaracijos nepateikė. Šios bylos kontekste svarbu pažymėti, kad atsakovė, apgadinusi automobilį, remiantis automobilio nuomos sutarties sąlygomis (Sutarties 3.5 p.), turėjo nedelsdama ieškovei kaip nuomotojai apie tai pranešti telefonu ir per 24 val. pateikti raštišką paaiškinimą, eismo įvykių deklaraciją ir/arba policijos pažymą, tačiau atsakovė šių savo sutartinių įsipareigojimų neįvykdė. Nustatyta, kad 2020 m. vasario 26 d. MB „Baskaita“ pervedė ieškovei 300,00 Eur sumą, nurodydama paskirtį „Išskaita už autoįvykį“, tačiau nei atsakovė, nei MB „Baskaita“ ieškovės neinformavo apie šio mokėjimo pavedimo atlikimą, taip pat nepaaiškino šio mokėjimo paskirties pobūdžio. Bylos duomenys liudija, kad ieškovė 2020 m. vasario 28 d. pagal Sutarties sąlygas išskaičiavo iš atsakovės nuomos sutartyje nurodytos banko kortelės 885,58 Eur sumą nuomoto automobilio remonto išlaidoms padengti, o 2020 m. kovo 6 d. ieškovė grąžino MB „Baskaita“ 300,00 Eur sumą. Konstatuota, kad UAB „Autobaltic“ autoservisas atliko atsakovės nuomoto ir apgadinto remonto darbus bei 2020 m. kovo 9 d. išrašė ir pateikė ieškovei 2020 m. kovo 9 d. PVM sąskaitą-faktūrą BALT Nr. 3384 už atliktus remonto darbus, už kuriuos buvo atsiskaityta ieškovei ir UAB „Autobaltic“ sudarius tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktą. Šie dokumentai patvirtina, kad atsakovės nuomotas automobilis Ford Focus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) faktiškai buvo suremontuotas, atsakovės padaryti apgadinimai pašalinti, UAB „Autobaltic“ išrašė sąskaitą-faktūrą už remonto darbus, o ieškovė ją apmokėjo ir patyrė nuostolius dėl šio automobilio remonto, kuriuos ir prašo priteisti iš atsakovės. Nors ieškovė prašė ne vėliau kaip iki 2020 m. vasario 25 d. atlyginti žalą dėl išsinuomoto automobilio apgadinimo pagal pridedamus išlaidas automobilio remonto darbams pagrindžiančius dokumentus 885,58 Eur sumai, atsakovė iki šiol savo prievolės geruoju nėra įvykdžiusi (CPK 178 straipsnis).

Civilinė atsakomybė galima tik nustačius visas jos sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246-6.249 straipsniai), išskyrus atvejus, kai civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Materialinių teisinių civilinės atsakomybės santykių sąlygos suponuoja ir atitinkamas procesines sutartinio santykio šalių pareigas kilus ginčui. Įprastai sprendžiant ginčą tarp nukentėjusiojo ir atsakingo už žalą asmens bylose dėl žalos atlyginimo, procesinė pareiga įrodyti civilinės atsakomybės sąlygas tenka nukentėjusiam asmeniui.

Nagrinėjamu atveju, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad esamų pateiktų įrodymų visuma patvirtina, jog pagal ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes bei pateiktus įrodymus konstatuotinas priežastinis ryšys tarp neteisėtų atsakovės veiksmų ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis ir atsiradusios žalos. Ieškovė žalą įrodė, pateikdama įrodymus, susijusius su nuostoliais, atsiradusiais dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ir kaltės. Tuo tarpu atsakovė įrodymų, paneigiančių jos neteisėtų veiksmų ir žalos faktą, teismui nepateikė. Atitinkamai teismas sprendžia, kad yra pagrindas priteisti ieškovei iš atsakovės 885,58 Eur nuostolių atlyginimą.

Pagal CK 6.261 straipsnį praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nuostolių atsiranda dėl fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku, ir teisė reikalauti palūkanų nustato minimalų jų kompensavimą (CK 6.260 straipsnio 2 dalis, 6.261 straipsnis). Tokias įstatyme nustatytas palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių prievolės nevykdymo padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-751/2003; 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003; 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2005). Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovės priteistinos 71,45 Eur kompensacinės palūkanos, paskaičiuotos nuo prievolės įvykdymo termino iki kreipimosi į teismą už 589 dienas, taikant metinę 5 procentų normą.

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą (957,03 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. birželio 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovė prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas - už ieškinį sumokėtą 22 Eur žyminį mokestį ir 2 268,75 Eur dydžio išlaidas už advokato suteiktas teisines paslaugas. Pateiktos sutartys, mokėjimo dokumentai patvirtina, kad ieškovė realiai patyrė nurodytas bylinėjimosi išlaidas, tačiau atsižvelgiant į advokato darbo ir laiko sąnaudas, į tai, kad byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, joje nekeliami nauji teisiniai klausimai, byla nėra sudėtinga, ieškovė nerinko papildomai įrodymų, - teismas prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas mažina, nes jos yra neprotingai didelės; juolab, įvertintina ir ieškinio suma, kuri gerokai yra ženkliai mažesnė už prašomas priteisti atstovavimo išlaidas. Nagrinėjamu atveju pripažinus, kad ieškovės pareikšti reikalavimai yra pagrįsti ir ieškinį patenkinus visiškai, ieškovei iš atsakovės priteistina 22 Eur bylinėjimosi išlaidų ir 1 100 Eur dydžio išlaidas už advokato suteiktas teisines paslaugas (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5,00 EUR), todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Autobanga“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 885,58 Eur (aštuonis šimtus aštuoniasdešimt penkis eurus ir 58 ct) nuostolių, 71,45 Eur (septyniasdešimt vieną eurą ir 45 ct) palūkanų, 5 (penkių) procentų metinių palūkanų už priteistą sumą (957,03 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. birželio 16 d.) dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 122,00 Eur (vieną tūkstantį vieno šimto dvidešimt dviejų eurų ir 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Lijana Le Huede