Utenos apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio bylos nagrinėjimo tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. B. skundą dėl Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 89-ANR_N-1946-2025 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 25271135458.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus pareigūnas 2025 m. gegužės 12 d. administracinio nusižengimo byloje ROIK: 25271135458 priėmė nutarimą Nr. 89-ANR_N-1946-2025, kuriuo M. B. už Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto pažeidimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 427 straipsnio 1 dalį paskyrė administracinę nuobaudą – 1 050 Eur baudą ir administracinio poveikio priemones – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą keturiasdešimt aštuoniems mėnesiams ir transporto priemonės (automobilio „Volkswagen Multivan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio (duomenys neskelbtini)) konfiskavimą.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas ir nubaustas M. B., atstovaujamas advokato Rimvydo Rakausko, pateikė skundą, kuriame prašo pakeisti Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. gegužės 12 d. nutarimą dalyje dėl administracinio poveikio priemonių – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą skirti dvylikai mėnesių ir paskirti draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose įrengti antialkoholiniai variklio užraktai, trisdešimt šešiems mėnesiams, panaikinti transporto priemonės „Volkswagen Multivan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimą ir taikant dalinį turto konfiskavimą, konfiskuoti dalies minėtos transporto priemonės vertę atitinkančią pinigų sumą 5 000 Eur.

Skunde pareiškėjas nurodo, kad neginčija, jog padarė administracinį nusižengimą, sutinka su paskirta bauda ir jos dydžiu, tačiau mano, kad jam skundžiamu nutarimu skirtos administracinio poveikio priemonės yra per griežtos, tinkamai neindividualizuotos, kadangi skiriant administracinio poveikio priemones nebuvo atsižvelgta į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, su juo susijusias aplinkybes, pareiškėjo asmenybę, turtinę padėtį. Akcentuoja, kad paskirta minimali administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas keturiasdešimt aštuoniems mėnesiams pareiškėjui ir jo šeimai, kurioje auga du nepilnamečiai vaikai, bus nepakeliamai sunki našta, nes 4 500 Eur šeimos pajamos užtikrina tik būtinuosius poreikius. Teisės vairuoti atėmimas pareiškėjui ir jo šeimai reikštų ir pragyvenimo šaltinio praradimą bei ženklų pajamų sumažėjimą, nes ilgalaikis teisės vairuoti transporto priemones atėmimas apsunkins galimybes tęsti esamą darbą bei įsidarbinti kitoje darbovietėje. Pareiškėjo nuomone, jo padarytų teisei priešingų veiksmų pavojingumas yra akivaizdžiai mažesnis, kadangi pažeidimas padarytas vėlai vakare, beveik nesant transporto priemonių keliuose. Be to, pareiškėjas nemanė, jog suvartotas alkoholio kiekis viršys leistiną apsvaigimo ribą, jautėsi gerai, jokių neblaivumo požymių nejautė. Taip pat nesuprato, jog jam yra atimta teisė vairuoti. Nesutinka su automobilio konfiskavimu, kadangi automobilis yra ne jo. Automobilis priklauso jo darbdaviui Vokietijos susivienijimui (duomenys neskelbtini), pareiškėjui ši transporto priemonė buvo duota atostogų metu kelionei iš Vokietijos į Lietuvą. Transporto priemonės savininkas nežinojo ir negalėjo žinoti, kad jam priklausanti transporto priemonė bus panaudota darant administracinį nusižengimą, taip pat jam nebuvo žinoma ir apie tai, jog pareiškėjui yra atimta teisė vairuoti transporto priemones. Pareiškėjo nuomone, yra pagrindas taikyti dalį automobilio vertės konfiskavimą, nes nusižengimu žala nepadaryta, o visos automobilio vertės konfiskavimas būtų neproporcinga ir neadekvati administracinio poveikio priemonė, nes jam būtų sukeliamos žymiai didesnės neigiamos turtinės pasekmės, negu siekiama administracinės atsakomybės taikymu, todėl prašo sumažinti konfiskuotinos sumos dydį iki 5 000 Eur.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas palaikė pareiškėjo skundą jame nurodytais motyvais, netgi sutinka su tuo, jog draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose įrengti antialkoholiniai variklio užraktai, būtų taikomas trisdešimt šešis mėnesius arba ilgiau. Taip pat administracinio poveikio priemonę – turto konfiskavimą prašo taikyti ne visa apimtimi, nes nusižengimu žala nepadaryta, pareiškėjas pripažįsta kaltę ir gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, todėl visos automobilio vertės, kuri pagal bylos duomenis yra apie 37 000 Eur, konfiskavimas būtų neproporcinga ir neadekvati administracinio poveikio priemonė.

Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką Utenos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui buvo pranešta.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas iš dalies.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta visapusiškai ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais. Be to, nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos visos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog M. B. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 427 straipsnio 1 dalį ir nubaustas 1 050 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu keturiasdešimt aštuoniems mėnesiams ir transporto priemonės (automobilio „Volkswagen Multivan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio (duomenys neskelbtini)) konfiskavimu už tai, kad jis 2025 m. balandžio 17 d. 23 val. 10 min. Ignalinoje, Turistų gatvėje vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,88 promilės neblaivumas, kai jam buvo paskirta nuobauda pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį ir nepraėjo vieni metai nuo paskirtos administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos.

Administracinė atsakomybė pagal ANK 427 straipsnio 1 dalį kyla už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivus (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, arba vengęs apsvaigimo patikrinimo, arba alkoholį (nustatytas ne mažiau negu 0,41 promilės neblaivumas), narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojęs iki patikrinimo vairuotojas, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda už šioje dalyje, šio kodekso 420 straipsnio 4, 5 dalyse, 422 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5 dalyse, 423 straipsnio 3 dalyje, 424 straipsnio 6 dalyje numatytus administracinius nusižengimus, jei nepraėjo vieni metai nuo paskirtos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos, arba kuris turi nepanaikintą ar neišnykusį teistumą už nusikalstamą veiką, kurią jis padarė neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuodamas transporto priemonę. Pagal ANK 427 straipsnio 2 dalį privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo ketverių iki septynerių metų arba asmenims, kuriems nustatytas neblaivumas (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės), teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki šešerių metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų šešių mėnesių iki dvejų metų, o ANK 427 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad už ANK 427 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą privaloma skirti transporto priemonės konfiskavimą. Taigi, už M. B. padaryto nusižengimo padarymą yra nustatytas imperatyvus įpareigojimas skirti administracinio poveikio priemones – specialiosios teisės atėmimą ir turto konfiskavimą.

Įstatymo leidėjas už teisės pažeidimo, numatyto ANK 427 straipsnio 1 dalyje padarymą, to paties straipsnio 2 ir 3 dalyse numatęs itin griežtas administracinio poveikio priemones, tuo tik pabrėžė pažeidimo sunkumą ir jo galimų pasekmių svarbą visuomenėje. Kartu su nuobauda skiriamos administracinio poveikio priemonės turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Dėl turto konfiskavimo

Kaip minėta, už ANK 427 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą yra nustatytas imperatyvus įpareigojimas skirti administracinio poveikio priemonę – turto konfiskavimą.

Vertinant transporto priemonių konfiskavimo taikymo teisėtumą, atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio nuostatų, jog nuosavybės teises saugo įstatymai, ANK 29 straipsnio 1 dalies nuostatų, kad be apribojimų gali būti konfiskuojami tik pažeidėjui nuosavybės teise priklausantys daiktai, išplaukia, kad kitiems asmenims nuosavybės teise priklausantys daiktai gali būti konfiskuojami tik išimtiniais atvejais, atidžiai įvertinant padaryto nusižengimo pavojingumą, atkreipiant dėmesį į tai, kaip savininkas transporto priemonę perdavė pažeidėjui arba kaip kitaip buvo sudarytos sąlygos tuo daiktu pasinaudoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-23/2012, Nr. 2AT-3-697/2017).

Pagal ANK 29 straipsnio 4 dalies nuostatas gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis turtas, jeigu: 1) perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti; 2) turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) turtas jam buvo perleistas kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.), yra pažeidėjas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridinio asmens vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas, gautas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Taigi, nagrinėjamu atveju turi būti sprendžiamas klausimas, ar egzistuoja bent viena iš nurodytų sąlygų.

Šiuo atveju yra reikšmingas tik pirmosios sąlygos egzistavimas – perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, asmuo, kuriam nuosavybės teise priklauso turtas, žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti.

Skundžiamame nutarime nepagrįstai nurodyta, jog M. B. administracinį nusižengimą padarė transporto priemone, kurios savininku-valdytoju yra jis pats. Iš skundo nagrinėjimui pateiktos bylos medžiagos ir prie skundo pateiktų dokumentų matyti, jog transporto priemonė – automobilis „Volkswagen Multivan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo M. B., priklauso Vokietijos juridiniam asmeniui (duomenys neskelbtini), suteikusiam teisę automobiliu M. B. jo atostogų metu iš Vokietijos vykti į Lietuvą. Tačiau administracinio nusižengimo bylos medžiagoje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie neginčytinai patvirtintų, kad automobilio savininkas žinojo, jog jam priklausanti transporto priemonė bus naudojama kaip administracinio nusižengimo padarymo priemonė.

Apibendrinant visa tai kas aptarta dėl konfiskavimo, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju nėra būtinos sąlygos transporto priemonės konfiskavimui, kad (duomenys neskelbtini), t. y. juridinis asmuo, kuriam automobilis „Volkswagen Multivan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso, M. B. perleisdamas transporto priemonę žinojo, jog šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti. Iš to seka, jog byloje nenustatyta ANK 29 straipsnio 4 dalyje nurodyta sąlyga, būtina ne pažeidėjui priklausančios transporto priemonės konfiskavimo taikymui. Taigi, nagrinėjamoje byloje administracinio poveikio priemonės – transporto priemonės, kuria naudodamasis M. B. padarė nusižengimą, konfiskavimas yra negalimas ir neatitinka įstatyme nustatytų reikalavimų, todėl jis naikintinas.

ANK 29 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismo ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) nutarimu iš pažeidėjo ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieškoma konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma. Kadangi nagrinėjamu atveju konfiskuotinas turtas – automobilis „Volkswagen Multivan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso ne pažeidėjui M. B., o trečiajam asmeniui – (duomenys neskelbtini) ir nėra ANK 29 straipsnio 4 dalyje numatytų teisėtų pagrindų šio turto konfiskavimui, vadovaujantis ANK 29 straipsnio 5 dalimi, iš M. B. išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma.

Nors ANK tiesiogiai nėra numatyta galimybė išieškoti ne visą, o dalį konfiskuotino turto (šiuo atveju – transporto priemonės, kurią vairuodamas asmuo padarė administracinį nusižengimą) vertę atitinkančios pinigų sumos, tokia galimybė nėra numatyta ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse, tačiau, nepaisant to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje baudžiamosiose bylose dėl transporto priemonių vairavimo, kai vairuoja neblaivus asmuo, yra ne kartą pasisakyta, kad toks baudžiamojo poveikio priemonės taikymo būdas yra galimas. Teismų praktikoje įtvirtinta, jog taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalies nuostatas turi būti įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas, t. y. teismas turi diskreciją spręsti, ar iš asmens išieškoti visą konfiskuotino turto vertę, ar tik jos dalį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019, 2K-195-788/2019, 2K-50-303/2020). Sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, turi būti įvertintos visos byloje esančios reikšmingos aplinkybės, t. y. atsižvelgta į padaryto nusikaltimo aplinkybes, nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-119-976/2018). Šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiamas prioritetas, negalima pasirinktinai išskirti ir sureikšminti tik kai kurias iš jų, nes tokiu atveju būtų pažeistas išsamaus bylos aplinkybių ištyrimo principas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-315-303/2018).

Nagrinėjamu atveju M. B. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių KET pažeidimų, kuris pasireiškė pavojingumu tiek pačiam vairuotojui, tiek visuomenės saugumui. Bylos duomenimis nustatyta, kad M. B. neblaivus vairuojantis transporto priemonę buvo sulaikytas tamsiu paros metu, mieste, vykdamas iš sodybos viename kaime, kur vartojo alkoholinius gėrimus, į sodybą kitame kaime. Taigi eismo sąlygos ir važiuotas atstumas reikalavo didesnio atidumo ir atsargumo, juo labiau jog kartu važiavo ir keturi keleiviai, iš kurių vienas taip pat buvo neblaivus, o kiti trys nepilnamečiai (gimę 2009, 2013 ir 2016 m). Pažymėtina ir tai, kad pirmojo patikrinimo alkotesteriu metu M. B. nustatytas 1,65 prom. neblaivumas (po paklaidos – 1,62 prom.), antrojo patikrinimo alkotesteriu metu – 0,90 prom. (po paklaidos – 0,89 prom., nutarime nurodyta 0,88 prom.), t. y. daugiau nei du kartus viršijo ribą, nuo kurios asmeniui apskritai draudžiama vairuoti transporto priemones (0,41 prom.). Taigi, akivaizdu, jog tik atsitiktinumo dėka (M. B. neblaivumo faktas buvo nustatytas policijos pareigūnams vykdant vairuotojų blaivumo kontrolę) buvo išvengta rimtesnių neatsakingo ir lengvabūdiško M. B. elgesio pasekmių. Dėl vairavimo apsvaigus nuo alkoholio pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį M. B. 2024 m. balandžio 17 d. buvo paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trylikai mėnesių (nuo 2024 m. balandžio 1 d. iki 2025 m. balandžio 30 d.). Tiek ankstesnio baustumo faktas, tiek ta aplinkybė, kad jis šiuo atveju vairavo transporto priemonę, kai jam buvo nustatytas 0,88 prom. neblaivumas, sudaro M. B. inkriminuoto ANK 427 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymius, be to, jis vairavo ir neturėdamas teisės vairuoti. Šios aplinkybės apibūdina padaryto nusižengimo pavojingumą bei M. B. asmenybę, todėl privalo būti vertinamos ir sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste. Nors darbdavio M. B. yra charakterizuojamas teigiamai, matyti, jog jis iš savo klaidų nepasimokė ir toliau daro itin šiurkščius KET pažeidimus. Nors skunde nurodoma, kad visos automobilio vertės konfiskavimas sukels neigiamas turtines pasekmes, tačiau teismas pažymi, kad kilę neigiami padariniai yra paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens neatsakingo elgesio rezultatas. M. B. jau buvo baustas už analogišką administracinį nusižengimą, todėl neabejotinai suvokė, kuo rizikuoja vėl vairuodamas neblaivus, neturėdamas teisės vairuoti, kai ši atimta, privalėjo numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį bei galimas pasekmes, kilsiančias jam dėl KET pažeidimo, būti suinteresuotas nedaryti nusižengimų, galinčių lemti transporto priemonės konfiskavimą arba jos vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimą.

Taigi, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą, M. B. asmenybę neigiamai charakterizuojančius duomenis, teismas sprendžia, kad iš M. B. turi būti išieškota visa automobilio „Volkswagen Multivan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė. Pažeidėjas yra darbingo amžiaus, dirbantis, gauna pajamas, todėl nėra pagrindo spręsti apie sunkią jo finansinę padėtį, kas leistų spręsti, jog konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma būtų neproporcinga.

Teismų praktikoje konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu, o byloje nesant tokių duomenų, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal atitinkamų juridinių asmenų pažymas apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę. Nagrinėjamu atveju vadovaujamasi byloje esančiais viešosios įstaigos „Emprekis“ duomenimis, pagal kuriuos vidutinė 2019 m. pagaminto automobilio „VW T6 Multivan“ 2.0 TDI Comfortline kaina Lietuvoje 2025 m. birželio mėnesį buvo 37 760 Eur. Tačiau atsižvelgiant į 2025 m. balandžio 25 d. transporto priemonės apžiūros protokole užfiksuotus automobilio „Volkswagen Multivan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimus (dešinės pusės keleivio durų įbrėžimas, kairės pusės priekinio rato posparnio įbrėžimas), minėta kaina mažinama iki 30 000 Eur ir tokio dydžio suma išieškotina iš M. B..

Dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo

Pareiškėjas taip pat prašo teisės vairuoti transporto priemones atėmimą skirti dvylikai mėnesių ir paskirti draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose įrengti antialkoholiniai variklio užraktai, trisdešimt šešiems mėnesiams, tačiau tenkinti šį prašymą nėra pagrindo.

Administracinio poveikio priemonės skiriamos siekiant įgyvendinti nuobaudos paskirtį (ANK 27 straipsnio 1 dalis). ANK 427 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą ir konfiskuoti automobilį. Tai reiškia, kad aptariamos administracinio poveikio priemonės nėra alternatyvios, jų skyrimas imperatyviai nurodytas kaip privalomas visais atvejais, kai asmuo padaro administracinį nusižengimą, numatytą ANK 427 straipsnio 1 dalyje. Nors ANK 34 straipsnio 6 dalyje įstatymų leidėjas numatė galimybę paskirti asmeniui švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje ar administracinio poveikio priemonės neskirti, ši galimybė yra išimtis iš bendrųjų administracinių nuobaudų skyrimą reglamentuojančių normų ir gali būti taikoma tik esant tam tikroms aplinkybėms, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai). Tačiau tokių aplinkybių M. B. administracinio nusižengimo byloje nėra.

Skundžiamu nutarimu M. B. paskirta ANK 427 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bauda artima minimaliai ir privalomai skirta šio straipsnio 2 dalyje numatyta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trumpiausiam ketverių metų (48 mėnesių) terminui.

Byloje nėra ginčo dėl administracinio nusižengimo fakto, aplinkybių ar administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės. M. B. sutinka su padarytu nusižengimu, pripažįsta savo kaltę ir dėl padaryto nusižengimo nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nėra M. B. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, bet pažymėtina, kad vairavimas, būnant neblaiviu, yra vienas pavojingiausių administracinių nusižengimų, keliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, todėl pažeidėjo nurodytos aplinkybės – dėl padaryto nusižengimo gailisi, teisė vairuoti transporto priemones reikalinga darbui, gauti pajamas, rūpintis vaikais ir kt. – negali lemti administracinės poveikio priemonės neskyrimo ar švelnesnės nei įstatymo numatyta administracinės poveikio priemonės skyrimo.

Nagrinėjamu atveju M. B. padarė itin pavojingą administracinį nusižengimą – pakartotinai vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,88 prom. neblaivumas. Taigi, neblaivumo laipsnis, nuo kurio asmuo yra traukiamas administracinėn atsakomybėn už vairavimą neblaiviam (0,41 prom.) buvo viršytas daugiau nei dvigubai. Kaip minėta anksčiau, tai rodo, kad M. B. elgėsi itin neatsakingai ir tokiais savo veiksmais kėlė pavojų ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai, gyvybei bei turtui. ANK 427 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėtis yra formali ir kilusių padarinių nereikalauja, dėl to vien tai, kad asmuo savo veiksmais nesukėlė padarinių, nesudaro pagrindo skirti jam švelnesnę nuobaudą ir (ar) administracinio poveikio priemonę, nei numatyta straipsnio, pagal kurį asmuo atsako, sankciją, ar iš viso jos neskirti. Neabejotina, jog dėl administracinių sankcijų taikymo M. B. patirs tam tikrus nepatogumus, tačiau patiriami suvaržymai nereiškia, kad dėl neturėjimo teisės vairuoti jis negalės dirbti ar daryti įprastus kasdieninius darbus, rūpintis šeima. Neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas ir tai nesudaro pagrindo šias aplinkybes vertinti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Asmeniui pritaikius atitinkamas administracinio poveikio priemones, bus patiriami tam tikri nepatogumai, tačiau šios aplinkybės egzistavo ir M. B. inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo metu, tačiau tai jo nuo neteisėto elgesio nesustabdė. Akivaizdu, kad nubaustasis dar iki pažeidimo padarymo žinojo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga atliekant darbines funkcijas, tačiau ši aplinkybė nebuvo pakankama, kad sulaikytų jį nuo pažeidimo darymo. Asmeniniai pažeidėjo, jo šeimos narių poreikiai jokiu būdu negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo, visuomenės viešojo intereso užtikrinti saugumą keliuose, eliminuoti neblaivius vairuotojus. Taip pat pažymėtina, jog ginčijamos administracinio poveikio priemonės taikymas pažeidėjui netrukdo dirbti kitokio pobūdžio darbą, t. y. darbą, kuriame jo užimamos pareigos nebūtų tiesiogiai susijusios su teisės vairuoti transporto priemones turėjimu, toje pačioje ar kitoje bendrovėje, ir tokiu būdu gauti pajamų, reikalingų tiek savo, tiek šeimos būtiniausiems poreikiams patenkinti.

Įvertinęs padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, paskirtas straipsnio sankcijoje numatytas minimalias administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę (teisės vairuoti transporto priemones atėmimą), teismas sprendžia, kad M. B. administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonės paskirtos atsižvelgiant į jo asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, nėra per griežtos ir negali būti švelninamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 636, 641 straipsniais, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4, 6 dalimis,

nutaria:

Pareiškėjo M. B., atstovaujamo advokato Rimvydo Rakausko, skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. gegužės 12 d. nutarimą Nr. 89-ANR_N-1946-2025 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 25271135458 dalyje dėl administracinio poveikio priemonės – turto konfiskavimo skyrimo ir panaikinti automobilio „Volkswagen Multivan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio (duomenys neskelbtini), konfiskavimą.

Išieškoti iš M. B. valstybės naudai konfiskuotino turto – automobilio „Volkswagen Multivan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą, t. y. 30 000 Eur (trisdešimt tūkstančių eurų).

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Dėl nutarties per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties paskelbimo gali būti paduotas apeliacinis skundas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmus.