- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-02
- Bylos Nr.
- A2-758-324/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-05988-2018-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Gudynienė
- Pareiškėjas
- Ž. Ž.
- Kreditorius
- akcinei bendrovei SEB bankas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Ž. Ž. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2- 3523-713/2019 pagal pareiškėjo Ž. Ž. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2YT-12776-1052/2018 pagal pareiškėjų Z. Ž. ir Ž. Ž. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, dalyvaujant kreditoriui akcinei bendrovei SEB bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apylinkės teismas 2018 m. gegužės 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT- 12776- 1052/2018 abiejų sutuoktinių bendru sutikimu nutraukė šalių santuoką, įregistruotą 2006 m. rugsėjo 23 d. Šiaulių r. savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos įrašo Nr. 260; po santuokos nutraukimo pareiškėjui paliko pavardę Ž., pareiškėjai – Ž.; patvirtino pareiškėjų 2018 m. kovo 23 d. sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.
Šalies argumentai
2. Pareiškėjas pateikė prašymą atnaujinti šios bylos procesą, panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 10 d. sprendimo dalį, kuria, patvirtinus sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, išspręstas sutuoktinių turto padalijimo klausimas, ir priimti naują sprendimą – netvirtinti šalių 2018 m. kovo 23 d. sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, o bylą dėl santuokos nutraukimo sustabdyti, kol sutuoktiniai sudarys naują sutartį.
3. Nurodė, kad teismas patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuri iš esmės pažeidžia pareiškėjo interesus. Jis ne tik perleido visą santuokoje įgytą turtą (išskyrus vieną automobilį) pareiškėjai, negaudamas piniginės kompensacijos už ½ dalį santuokoje įgyto turto, bet ir liko su pareiškėja solidariu skolininku pagal AB SEB banko 2016 m. birželio 1 d. kredito sutartį Nr. 03A1618212064-R5, kuria pareiškėjams buvo suteiktas 51 140 Eur dydžio kreditas buto su priklausiniais, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimui. Tokiu būdu, tvirtinant sutartį, buvo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida – netaikyta CK 3.53 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta taisyklė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 30 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesą.
5. Nurodė, kad sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių buvo pasirašyta 2018 m. kovo 23 d., klausimas dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutikimu buvo nagrinėjamas 2018 m. gegužės 10 d. žodinio proceso tvarka, teismo posėdyje dalyvavo pats pareiškėjas. Kadangi teismui tvirtinti pateikta šalių santuokos nutraukimo pasekmių sutartis yra nedidelės apimties, parašyta aiškiai, laisva valia pasirašyta tiek pareiškėjo, tiek jo sutuoktinės, nėra pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjas nesuprato aiškiai išreikštų sutarties sąlygų dėl santuokoje įgyto turto padalijimo bei prievolių solidarumo. Jis sutiko, kad visas nekilnojamasis turtas atitektų pareiškėjai, su kuria liko gyventi nepilnamečiai vaikai. Tai yra aiški gyvenimiška priežastis nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo. Įvertinus sutartį sutuoktinių interesų apsaugos aspektu, nėra pagrindo jos dalį dėl turto padalijimo bei prievolių paskirstymo pripažinti prieštaraujančia įstatymo reikalavimams, viešajai tvarkai ir gerai moralei bei pažeidžiančia pareiškėjo turtines teises.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
6. Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 30 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2YT-12776-1052/2018. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Teismas patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuri iš esmės pažeidžia pareiškėjo interesus, nes jis ne tik perleido visą santuokoje įgytą turtą (išskyrus vieną automobilį) pareiškėjai, negaudamas piniginės kompensacijos už ½ dalį santuokoje įgyto turto, bet ir liko su pareiškėja solidariu skolininku pagal AB SEB banko 2016 m. birželio 1 d. kredito sutartį Nr. 03A1618212064-R5, kuria pareiškėjams buvo suteiktas 51 140 Eur dydžio kreditas buto su priklausiniais, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimui.
6.2. Pareiškėjo interesus būtų atitikusi tokia sutartis, kuria 1) arba santuokoje įgytas turtas būtų padalintas sutuoktiniams lygiomis dalimis, 2) arba pareiškėja būtų įsipareigojusi išmokėti pareiškėjui ½ dalies santuokoje įgyto turto vertės dydžio piniginę kompensaciją, 3) arba prievolė AB SEB bankui būtų modifikuota į asmeninį pareiškėjos skolinį įsipareigojimą).
6.3. Ginčijama nutartimi teismas esminę reikšmę suteikė aplinkybei, jog pareiškėjas pats pasirašė sutartį ir dalyvavo teismo posėdyje, todėl neva suprato, kokias pasekmes sukels toks turto padalijimas, tačiau nevertino pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kodėl sutartis pažeidžia pareiškėjo teises ir turtinius interesus bei fakto, kad pareiškėjas nebuvo atstovaujamas profesionalaus teisininko ir jam nebuvo išaiškintos sutarties pasirašymo pasekmės.
Atsiliepimas
7. Suinteresuotas asmuo AB SEB bankas atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad pareiškėjo atskirajame skunde išdėstytos aplinkybės ir teiginiai yra nepagrįsti, o teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
7.1. CK 3.116 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog CK trečiosios knygos VIII skyriaus „Turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimas“ normos taikomos, jeigu nėra sutuoktinių sutarties dėl bendro turto padalijimo.
7.2. Proceso atnaujinimas galimas tik esant pakankamiems esminės klaidos byloje įrodymams, pareiškėjui veikiant sąžiningai ir aktyviai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-111/2010).
Žemesnės instancijos teismas
7.3. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad turto pasidalijimas, nustatant kam ir kuri dalis sutuoktinių turto atitenka, kuomet santuoka nutraukiama ypatingosios teisenos tvarka, yra išimtinai sutuoktinių diskrecijoje. Nei CK 3.117 straipsnyje įtvirtinto sutuoktinių turto lygių dalių principo, nei CK 3.123 straipsnyje numatytų kriterijų, leidžiančių nukrypti nuo šio principo, teismas, esant sutuoktinių sutarčiai, savarankiškai negali taikyti. 2018 m. kovo 23 d. vykusio teismo posėdžio metu pats pareiškėjas sutiko, kad nekilnojamasis turtas atitektų pareiškėjai, kadangi vaikai lieka gyventi su mama, neprieštaravo ir kitoms sutarties sąlygoms, jas suprato, pasirašė, todėl nėra pagrindo atnaujinti bylos procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintu pagrindu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Nagrinėjamoje byloje vertinama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai neatnaujino proceso byloje, kurioje pareiškėjų santuoka buvo nutraukta, teismo sprendimu patvirtinus pareiškėjų sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
10. Bylų dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu nagrinėjimo taisykles nustato CPK XXXV skyriaus normos. Formuodamas teismų praktiką bylose dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu kasacinis teismas yra akcentavęs, kad sutuoktiniai nutraukti santuoką supaprastinto proceso tvarka gali tik tuo atveju, jeigu prašymas nutraukti santuoką ir sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių atitinka CK ir CPK normų reikalavimus, t. y. neprieštarauja viešajai tvarkai ir nepažeidžia sutuoktinių, jų nepilnamečių vaikų, vieno arba abiejų sutuoktinių kreditorių teisėtų interesų. Priešingu atveju, teismui nustačius, kad prašymas dėl santuokos nutraukimo ir sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių neatitinka įstatymo reikalavimų ir sutuoktiniams nepašalinus nustatytų trūkumų, prašymas dėl santuokos nutraukimo paliekamas nenagrinėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje pagal M. Š. ir V. Š. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo sutuoktinių bendru sutikimu, bylos Nr. 3K-3-384/2008, 2014 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje pagal A. Š. ir S. Š. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, bylos Nr. 3K-3-375/2014).
11. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, patvirtinantį pareiškėjų sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, materialinės ir procesinės teisės normas pritaikė tinkamai.
12. Atmestini apelianto argumentai dėl aiškios teisės normos taikymo klaidos, teismui patvirtinus pareiškėjų susitarimą dėl solidarios prievolės kreditoriui. Kreipdamiesi į teismą dėl santuokos nutraukimo, pareiškėjai nepateikė kreditoriaus SEB banko, AB, sutikimo modifikuoti solidarią prievolę į asmeninį pareiškėjos skolinį įsipareigojimą. Byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjai tokio sutikimo kreditoriaus būtų prašę. Priešingai –kreditorius pateikė pareiškimą, kuriame nurodomas neprieštaravimas, jog po santuokos nutraukimo visos prievolės, kylančios iš pareiškėjų 2016 m. birželio 1 d. kredito sutarties Nr. 03A1618212064-R5, ir toliau liktų solidariomis, turtą pasidalijant pareiškėjų nuožiūra. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis), todėl nepriklausomai nuo to, kaip pareiškėjai susitarė pasidalinti turtą, nesant kreditoriaus išreikštos valios dėl prievolės modifikavimo negalima daryti išvados apie aiškią teisės normos taikymo klaidą, teismui tokią sutartį patvirtinus. Pažymėtina, kad apeliantas tokios teisės normos ir neįvardijo.
13. Teigdamas apie pagrindą, kuriuo grindžia prašymą atnaujinti bylos procesą, pareiškėjas remiasi CK 3.53 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta teisės norma, leidžiančia teismui netvirtinti sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, jeigu ji prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus, ir nurodo, jog iš viso santuokoje įgyto turto – buto, trijų žemės sklypų ir dviejų automobilių – jam nuosavybėn atiteko tik vienas automobilis, niekuo nekompensuojant didesnės pareiškėjai atitekusios turto dalies. Tokį turto pasidalijimą nagrinėjant bylą teismo posėdyje pareiškėjas motyvavo pareiškėjos bei vaikų, liekančių gyventi su motina, interesais. Nagrinėdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo pirmosios instancijos teismas sprendė, jog priežastis, dėl kurios pareiškėjai nusprendė nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo, yra aiški ir gyvenimiška, todėl beveik viso bendros jungtinės nuosavybės teise įgyto turto paskyrimo pareiškėjai nevertino kaip esminio vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų pažeidimo.
14. Apeliacinės instancijos teismas su šia išvada sutinka.
15. CK 3.116 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog CK trečiosios knygos VIII skyriaus „Turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimas“ normos taikomos, jeigu nėra sutuoktinių sutarties dėl bendro turto padalijimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl santuokos nutraukimo supaprastinto proceso tvarka, nenustatinėja turto balanso, t.y. šiuo atveju netaikomos CK trečiosios knygos VIII skyriaus normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-384/2008); bendro turto (jo kiekio ir vertės) nurodymas ir reikalavimo jį padalyti suformavimas yra šalių, o ne teismo pareiga – tokios pat sąlygos galioja ir tvirtinant sutartį dėl santuokos nutraukimo padarinių (LR CK 3.51 straipsnio 1 dalies 2 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2006). Tai paneigia apelianto argumentus apie skundžiama nutartimi neįvertintą aplinkybę, jog teismo sprendimas patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių pažeidžia sutuoktinių lygių dalių bendrojoje jungtinėje nuosavybėje principą. Be kita ko, pažymėtina, jog sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių pareiškėjai susitarė pasidalinti ne tik nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, bet ir pinigines lėšas, esančias kiekvieno iš pareiškėjų finansų įstaigose jų sąskaitose, nuosavybėn atitenkant savo sąskaitoje esančioms lėšoms. Šių lėšų dydžio pareiškėjai nenurodė, todėl negalima daryti išvados, jog apeliantui iš bendrosios jungtinės nuosavybės atiteko tik vienas automobilis.
16. Apelianto teiginys apie santuokos nutraukimo pasekmių sutarties patvirtinimo nesupratimą atmestinas kaip nepagrįstas ir nesąžiningas. Sutarties 6.2 punkte pareiškėjas patvirtino, jog ji įsigalioja nuo tos dienos, kai įsiteisėja teismo sprendimas nutraukti santuoką tarp šalių ir patvirtinti šią sutartį. Atmestini pareiškėjo teiginiai nesuvokus apie savo interesų pažeidimą neturint advokato. Pažymėtina, kad byla dėl santuokos nutraukimo buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, ji iškelta abiejų pareiškėjų iniciatyva. Pareiškėja teismo posėdyje nedalyvavo, buvo atstovaujama valstybės garantuojamos teisinės pagalbos advokatės. Jei pareiškėjas taip pat pageidavo advokato, galėjo pateikti prašymą atidėti teismo posėdį, jei neturėjo finansinių galimybių sudaryti atstovavimo sutartį su advokatu – galėjo kreiptis dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos. Jo argumentus dėl galimybės pasinaudoti advokato pagalba nesuvokimo paneigia kreipimasis į teisininkus proceso atnaujinimo klausimu. Iš prašymo atnaujinti bylos procesą matyti, kad savo teisių pažeidimu apeliantas laiko ne minimą sutarties patvirtinimo nesuvokimą, o tai, kad po teismo sprendimo priėmimo jis moka ne tik kredito įmokas, bet ir komunalinius mokesčius už butą, atitekusį buvusios sutuoktinės nuosavybėn. Nutarties 12 punkte pagrindžiama, kad pareiškėjų prievolės bankui solidarumas nėra teisės taikymo klaida. Patvirtindamas sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, teismas nenusprendė dėl pareiškėjo pareigos mokėti buto komunalinius mokesčius, todėl pastarąja aplinkybe pareiškėjas remiasi nepagrįstai.
17. Vadovaujantis išdėstytais motyvais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindo aplinkybes, todėl nutartis nekeistina (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.