Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

G. J., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis pagal verslo liudijimą, gyv. (duomenys neskelbtini), teistumas išnykęs, kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 5 p., 8 p.,

R. U., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, bedarbis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Kėdainių rajono apylinkės teismo 2008-10-14 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., 187 str. 1 d. laisvės apribojimu 1 m. 6 mėn.;

2) Kauno miesto apylinkės teismo 2009-03-03 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. 182 str. 1 d. laisvės apribojimu 1 m., uždraudžiant bendrauti su tam tikrais asmenimis, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 7 val., jei tai nesusiję su darbu, per 3 mėn. pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje; vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kėdainių rajono apylinkės teismo 2008-10-14 nuosprendžiu paskirta bausme dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė 2 m. laisvės apribojimo, uždraudžiant bendrauti su tam tikrais asmenimis, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 7 val., jei tai nesusiję su darbu, per 3 mėn. pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje;

3) Kauno miesto apylinkės teismo 2010-03-10 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. 15 MGL (1950 Lt) bauda; vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., 2 d., paskirta bausmė subendrinta visiško sudėjimo būdu su Kauno miesto apylinkės teismo 2009-03-03 paskirtos ir neatliktos subendrintos bausmės dalimi ir paskirta galutinė subendrinta bausmė 8 mėn. laisvės apribojimo, uždraudžiant bendrauti su tam tikrais asmenimis, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 7 val., jei tai nesusiję su darbu, per 3 mėn. pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, iki 2010-06-01 atlyginti 2008-10-14 nuosprendžiu priteistą žalą ir bauda 15 MGL (1950 Lt);

4) Kauno miesto apylinkės teismo 2012-04-10 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1 d. 50 parų arešto bausme; vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., 2 d., paskirta bausmė subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2010-03-10 nuosprendžiu paskirta ir neįvykdyta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė: 50 (penkiasdešimt) parų arešto ir 15 MGL, t.y. 1950 Lt bauda; vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str. 2 d., į arešto bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2011 m. spalio 12 d. iki 2011 m. spalio 14 d. (dvi paros).

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 5 p., 8 p.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis G. J. 2013-07-07 apie 20 val. Kaune, prie Lampėdžių karjero, ties Raudondvario pl. 281 esančia kavine, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupėje su R. U. iš chuliganiškų paskatų nesunkiai sutrikdė dviejų asmenų - A. A. B. bei A. P. sveikatą, t.y. R. U. metaliniu strypu sudavus du smūgius A. A. B. į šoną ir sprandą, du kartus sudavus kumščiu į veidą, pargriovus A. A. B., po ko G. J. sudavė A. A. B. ne mažiau kaip keturis smūgius kumščiais ir kojomis į pilvą ir galvą, tuo metu R. U. metaliniu strypu tyčia smogė A. P. į krūtinę, A. P. smūgį atrėmus dešine ranka, padarė jam dešinės plaštakos V piršto artimesnio pirštakaulio lūžį, po ko R. U. sudavė dar du smūgius kumščiu A. A. B. į galvos sritį, tokiu būdu bendrais tyčiniais veiksmais A. A. B. padarė poodines kraujosruvas nosyje, juosmenyje, kakle, kaktoje, odos nubrozdinimus pasmakrėje, nugaroje, juosmenyje, kairiame petyje, kairėje mentyje, muštinę žaizdą ir poodinę kraujosruvą kairės ausies kaušelyje, odos nubrozdinimą ir poodinę kraujosruvą kairiame šone, nosies kaulų lūžį, kairių VII-VIII šonkaulių lūžius, o A. P. dešinės plaštakos V piršto artimesnio pirštakaulio lūžį, tai yra padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 138 str. 2 d. 5 p., 8 p.

Kaltinamasis R. U. 2013-07-07 apie 20 val. Kaune, prie Lampėdžių karjero, ties Raudondvario pl. 281, esančia kavine, veikdamas bendrininkų grupėje su G. J. iš chuliganiškų paskatų nesunkiai sutrikdė dviejų asmenų - A. A. B. bei A. P. sveikatą, t.y. metaliniu strypu sudavė du smūgius A. A. B. į šoną ir sprandą, po to du kartus sudavė kumščiu į veidą, pargriaudamas A. A. B., po ko metaliniu strypu tyčia smogė A. P. į krūtinę, A. P. smūgį atrėmus dešine ranka, padarė jam dešinės plaštakos V piršto artimesnio pirštakaulio lūžį, tuo metu G. J. sudavė A. A. B. ne mažiau kaip keturis smūgius kumščiais ir kojomis į pilvą ir galvą, po ko R. U. sudavė dar du smūgius A. A. B. kumščiu į galvą, tokiu būdu bendrais tyčiniais veiksmais A.A. B. padarė poodines kraujosruvas nosyje, juosmenyje, kakle, kaktoje, odos nubrozdinimus pasmakrėje, nugaroje, juosmenyje, kairiame petyje, kairėje mentyje, muštinę žaizdą ir poodinę kraujosruvą kairės ausies kaušelyje, odos nubrozdinimą ir poodinę kraujosruvą kairiame šone, nosies kaulų lūžį, kairių VII-VIII šonkaulių lūžius, o A. P. dešinės plaštakos V piršto artimesnio pirštakaulio lūžį, tai yra padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 138 str. 2 d. 5 p., 8 p.

Kaltinamasis G. J. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad pas jį į svečius atvažiavo R. U.. R. per žiūronus pamatė, kad du žmonės prisigaudė žuvies, todėl nuėjo jiems paaiškinti, kad susirinktų savo šiukšles. Jis tuo tarpu liko namuose. Tada nukentėjusysis A. B. R. pagrasino peiliu ir jie pradėjo stumdytis. Viskas vyko 250 m. atstumu nuo jo namų, todėl pamatęs tai, jis nubėgo jų skirti. U. kažką turėjo rankose – strypą ar pagalį. Priėjęs du kartus sudavė B. ranka per galvą. Tada susistumdė su kitu nukentėjusiuoju A. P.. P. netrenkė, jokio pagalio neturėjo. R. su B. besistumdydami nusirideno nuo skardžio. Gal jam atrodė, kad jis spyrė, tačiau jis nespyrė. Jis su A. nesimušė ir nesirito, tik jam sudavė, kai juos bandė išskirti. Jis taiso automobilius. Gyvena netoli ir jam nepatinka ten ta smarvė.

Teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis LR BPK 276 str. 1 d. 3 p., pagarsinti kaltinamojo G. J. 2013-07-08 ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2013-07-07 apie 19 val. iš matymo pažįstamų žmonių sužinojo, kad prie Lampėdžių karjero trys vyriškiai žvejoja, o vienas iš vyriškių ir valo pagautą žuvį, taip teršdamas aplinką. Jis kartu su R. U., apie 28 m. amžiaus, gyvenančiu Vilijampolės mikrorajone, sugalvojo, kad reikia jiems nueiti ir pažiūrėti, ar vyriškiai sutvarkė aplinką, t.y. ar nepaliko šiukšlių, žuvies liekanų. Maždaug 20.00 val. jis kartu su R. nuėjo prie Lampėdžių karjero, į tą vietą, kurioje žvejojo trys žvejai. Pamatė, kad ant skardžio sėdi trys vyriškiai, jie darinėjo žuvį. Tada artėjant link jų pamatė, kad R. rankose turi apie pusės metro ilgio metalinį strypą. Iš kur jis jį gavo, jis nežino, nepastebėjo. Kai jie priėjo prie vyriškių, R. niekam nieko nesakęs sudavė vieną smūgį vienam vyriškiui, į kurią vietą, tiksliai pasakyti negali, bet jam atrodo į nugaros šoną. Vyriškis buvo apie 40 m. amžiaus, stambaus kūno sudėjimo. Tada vyriškis atsistojo ir puolė gintis. Jis tuo tarpu sugriebė kitą vyriškį ir jie pradėjo grumtis, jis neleido jam eiti. Nežino, ar jis vyriškiui sudavė, bet gali būti, kad grumtynių metu galėjo suduoti keletą smūgių. Pamatė, kad R. su vyriškiu nusirideno nuo skardžio. Tada jis su tuo vyriškiu, su kuriuo jis grūmėsi irgi nulipo nuo skardžio ir bandė juos išskirti. Kur visą laiką buvo trečias vyriškis, jis nežino, nematė. Jis R. su tuo vyriškiu išskyrė, jie daugiau nesimušė. Kiek R. sudavė vyriškiui smūgių, jis nežino. Kai jis juos išskyrė, R. pradėjo eiti nuo Lampėdžių karjero, o jis dar liko prie vyriškių, kalbėjosi. Tada atvažiavo policijos pareigūnai ir jį sulaikė. Įvykio metu buvo aplinkui žmonių, kurie matė, kai jie susimušė su vyriškiais. Žodinio konflikto tarp jų ir vyriškio jokio nebuvo, jie nesikeikė (1 t., b.l. 139).

Pagarsinus šiuos parodymus, kaltinamasis G. J. papildomai nurodė, kad jie ne abu kartu su U. nuėjo prie nukentėjusiųjų. Taip jis apklausos metu negalėjo pasakyti. Jis nematė, kiek ten tų žvejų iš viso buvo. Nuėjus U., jis po kiek laiko grįžo ir pasakė, kad jam grasino peiliu, tada jie nuėjo prie nukentėjusiųjų kartu. Jis nematė kada U. pasiėmė pagalį. Pamatė tik, kai jau sudavė smūgį. Pagaliu B. sudavė 1 smūgį. Neprisimena, ar P. sudavė pagaliu. Nebuvo kada atsiprašyti nukentėjusiųjų. Mano, kad reiškiamas per didelis civilinis ieškinys. Sutinka atlyginti civilinį ieškinį. Gailisi dėl savo veiksmų. Įvykio metu buvo neblaivus. Jis turi verslo liudijimą, pagal kurį ir dirba. Dirba nepastoviai. Jo draugė išlaiko jį. Jis turi du vaikus. Jie nuomojasi namą. Su B. civiliniu ieškiniu susipažino. Su jo turtine ir neturtine žala nesutinka, nes jis jo nemušė.

Kaltinamasis R. U. kaltu prisipažino, parodė, kad jis su žmona ir vaikais nuvyko pas G.. Ten baliaus viduryje kažkas pasakė, kad žvejai išdarinėja žuvį. Tada jis nuėjo jiems pasakyti, kad nedarinėtų žuvies. Nukentėjęs rankoje turėjo peilį ir pasakė „Eik iš čia“. Jis nuėjo, tačiau po to grįžo ir jį sumušė. Jis jiems sakė, kad reikia susirinkti šiukšles. Prie nukentėjusiųjų grįžo jau kartu su G.. Prie žolių rado pagalį. Jie ėjo prie nukentėjusiųjų, nes norėjo išmušti peilį iš rankų. Atėjęs jis trenkė A. B. per ranką. Tada jis jį puolė ir jie nusirideno. Viso lazda sudavė 1-2 kartus. Kai lipo į viršų, vieną kartą sudavė ranka. Sutinka atlyginti civilinius ieškinius, tik ne tokias sumas, kurios nurodytos. Jei yra dokumentai, pagrindžiantys turtinę žalą, tada jis sutinka ją atlyginti. Sutinka atlyginti 2000 Lt civilinį ieškinį. Su. A. P. turtiniu ieškiniu sutinka, su neturtiniu – ne. Sutiktų atlyginti A. P. naudai 1000 Lt neturtinį ieškinį. Su VSDFV ir Kauno teritorinės ligonių kasos civiliniais ieškiniais sutinka. Jis yra vedęs. Šiuo metu dirba tik žmona. Turi vaiką, kuriam 5 metai. Nukentėjusiųjų atsiprašė, blogai vertina savo veiksmus.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamųjų prisipažinimo, jų kaltė įrodyta nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais, byloje surinkta ir ištirta medžiaga:

Nukentėjusysis A. A. B. parodė, kad tai buvo sekmadienis, liepos 7 d. Buvo pirma atostogų diena. Draugas pakvietė nuvykti į Lampėdžių karjerą žvejoti. Nuvykę jie pažvejojo apie porą valandų, tačiau nieko nepagavo, todėl nusprendė vykti namo. G. visiems padalino po dvi žuvis. Jis paėmė šiukšlių maišą ir pradėjo valyti žuvį specialiu peiliu. Tada priėjo du jaunuoliai, kurie prisistatė kaip gamtos tvarkdariai ir pasakė, kad negalima šiukšlinti. Jis pasakė, kad šiukšlių nebus. Be to, jie dar surinko ir kitas šiukšles, kurias ten rado. Jis manė, kad tie vaikinai neetatiniai darbuotojai. Tada jis toliau valė žuvį atsitūpęs, kai tuo tarpu jam sušuko „Ką tu čia peiliu grasini“. Jie buvo išgėrę. Vaikinai nuėjo, o jie liko valyti žuvį. Kadangi po valymo liko žvynų, tai G. laikė maišą, o jis juos rinko. Tada važiavo automobilis, kuris sustojo. Jam A. riktelėjo, kad jis saugotųsi ir jis pamatė, kaip R. užsimojo jam lazda. Jam pataikė į šonkaulį ir jis trūko. Po to jis pamatė, kad vėl lazda leidžiasi ir ji jam pataikė į sprandą. Pamatė, kaip jo draugas grumiasi su U.. Bandė ištraukti lazdą, bet tuo metu lazda slydo ir jam trenkė ir sulaužė nosį. Jis sakė, kad yra daug kartų teistas, kad jo tėvas „faras“, kad juos užmuš. Tada jis stvėrė jį, nes manė, kad gali išsitraukti ginklą ir jie nusirideno nuo šlaito. Nusprendė, kad jo nepaleis, todėl jam įkišo pirštus į akiduobes. Stengėsi jo nesužeisti, tačiau jo jėgos seko. Tada atbėjo kitas kaltinamasis G. ir jis pajuto stiprų smūgį į ausį. Tada jis užsikniaubė. Po to sekė dar keli smūgiai, nežino ar rankom, ar kojom. Tada atbėgo A., rinkosi žmonės. Jie daugiau nebepuolė. Kaltinamieji norėjo pasišalinti. Jis jiems sakė, kad to nebus. Atvyko policija. Jam pareigūnai padėjo surasti akinius. J. sulaikė, o U. nuėjo. Byloje yra nurodyta kokie sužalojimai jam buvo padaryti. Sudaužytų akinių kvitą pristatė. Jam buvo daryta akių operacija – dabar jis nešioja linzes. Jis yra bitininkas. Tais metais turėjo 50 bičių šeimų. Jos buvo paruoštos transportavimui. Jis norėjo pirmadienį išvežti bites į ganyklas, tačiau po tokios traumos jis negalėjo transportuoti bičių. Vienoj teritorijoje tiek bičių šeimų negalėjo išgyventi. Jis turėjo tik nuostolį, nes tas bites reikėjo maitinti. Jei bitės būtų buvę išvežtos, jos būtų davusios pelno. Tvirtina pareikštą civilinį ieškinį. Mažina neturtinį reikalavimą iki 5000 Lt. Šią žalą sudaro nepatogumai, patirtos neigiamos emocijos. U. atpažinimo metu skėstelėjo rankom – gal tai buvo atsiprašymas. J. – neatsiprašė. Atleidžia kaltinamiesiems.

Nukentėjusysis A. P. parodė, kad A. yra ramus žmogus. Jis į kelią tupėjo nugara, šalia jo tupėjo G.. O jis - iš dešinės pusės. Pamatė ateinančius vaikinus. Jie garsiai kalbėjo ir priėjo prie jų. G. pasakė, kad jie teršia aplinką, o jis ją tvarko. Pasakė, kad jie čia nepageidautini. A., net neatsisukdamas, pasakė, kad jie nieko nepaliks, susitvarkys. Po to U., kuris atrodė labiau apsvaigęs nuo alkoholio, pradėjo reikšti pretenzijas. Jis pasakė, kad jie suprato. Matydami A. rankose peilį, jie pasakė: „Tu čia mandras, nes turi peilį“. Vaikinai nuėjo. Jie suvalė šiukšles, o po 5 minučių atvyko juodos spalvos „Audi“ automobilis. Jis sustojo už 30 metrų. Iš mašinos iššoko R. U. ir laikydamas daiktą, panašų į kirvį ir grasindamas, kad užmuš pribėgo prie jų. Pirmas smūgis kliuvo A. į šoną. Po to buvo antras smūgis. Jie su G. spėjo atsistoti. Antras smūgis buvo į galvos sritį. Kai užsimojo trečią kartą, jis bandė tą vėzdą sugriebti. Tada jam teko smūgis į krūtinę. Tada jis užsimojo dar kartą – smūgis kliuvo į ranką. Tada jis staigiai stvėrė vėzdą ir jo jau nebepaleido. Vamzdį jie laikė kartu su R. ir galinėjosi. Prie jų pribėgo J. ir A.. R. paleido vamzdį ir puolė A.. Jie liko kartu su G. laikyti tą vamzdį. Tada aplinkui pradėjo rinktis žmonės. Jis įkalbėjo G., kad šis jam atiduotų tą įrankį, kurį jis numetė į krūmus. Po to jis pamatė gulinčius R. su A. ir link jų nuskubėjusį G.. Matė, kaip G. smogė A., o po to du kartus spyrė koja jam. Jis nuskubėjo prie jų, atsistojo ir taip viskas apsiramino. A. pasigedo akinių. Tada atvyko policija, greitoji medicinos pagalba. Nežino, kas iškvietė policiją. Palaiko civilinį ieškinį. Turtinė žala yra įrodyta dokumentais. Neturtinė žala – tai patirtas nerimas, emocijos, psichologinis šokas. Dėl skausmo širdies plote, teko kreiptis į kardiologus. Dėl nemigos, kreipėsi į psichologus. Kaltinamieji jo neatsiprašė. Akistatos metu U. skėstelėjo rankomis, tačiau nemano, kad tai – atsiprašymas.

Liudytojas G. M. parodė, kad nukentėjusiuosius pažįsta. Jie yra draugai. Jis su žmona prie Lampėdžių karjero žvejojo kartu su žmona. Taip pat pakvietė atvykti ir draugus. Jie atvažiavo. Žmona išvyko namo, o pasiliko valyti žuvį. Tada atėjo du vaikinai. Jie pradėjo sakyti, kad jie šiukšlina. Jie sakė, kad viską išvalys ir jie nuėjo. Po 10-15 min. tie patys vaikinai atvyko su automobiliu. Vienas iš jų iššoko iš automobilio su vamzdžiu ir trenkė A. per šonkaulius. Jis pribėgęs nieko nesakė, tiesiog trenkė. Po to A. griebė tą lazdą. Tuo tarpu jis nubėgo pakviesti kitų žvejų. Kai jis grįžo, A. su vaikinu jau buvo nusiritę nuo šlaito. Jie skyrė vyrus. A. griebė pagalį ir dar gavo per ranką. Nežino, kas iškvietė policiją. Nedažnai būna toje vietoje. Kaltinamųjų ankščiau nematė. Už automobilio vairo buvo G. J..

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G1771/13(02) matyti, kad A. A. B. konstatuota poodinės kraujosruvos nosyje, juosmenyje, kakle, kaktoje, odos nubrozdinimai pasmakrėje, nugaroje, juosmenyje, kairiame petyje, kairėje mentyje, muštinė žaizda ir poodinė kraujosruva kairės ausies kaušelyje, odos nubrozdinimas ir poodinė kraujosruva kairės ausies kaušelyje, odos nubrozdinimas ir poodinė kraujosruva kairiame šone, nosies kaulų lūžis, kairių VII-VIII šonkaulių lūžiai. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, dvylikos ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Duomenų, prieštaraujančių užduotyje nurodytoms traumos aplinkybėm ir nurodytam traumos laikui, nėra. Dėl nosies kaulų bei kairių VII-VIII šonkaulių lūžių A.A. B. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Konstatuoti sužalojimai galėjo būti padaryti artimu vienas kitam metu. Nėra medicininių duomenų sužalojimų eiliškumui nustatyti. Kiekvienas sužalojimas padarytas vieno ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Konstatuoti sužalojimai griuvimui ar tyčiniam savęs žalojimui nebūdingi. Sužalojimų padarymo metu tiriamasis galėjo būti įvairiose padėtyse jį žalojančio asmens atžvilgiu. Nosies kaulų lūžis bei kairių VII-VIII šonkaulių lūžiai tiek vertinant juos atskirai, tiek kartu atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. Visi kiti pirmame punkte išvardinti sužalojimai tiek vertinant juos po vieną, tiek jų visumą, atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b.l. 43-44).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G2534/13 (02) matyti, kad A. P. nustatyta dešinės plaštakos V piršto artimesnio pirštikaulio lūžis, nubrozdinimas kairio kelio srityje. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku. Nustatyti, koks sužalojimų eiliškumas pagal sužalojimų aprašymą, nėra galimybės. Sužalojimai galėjo būti padaryti dviejų ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje: vienas – į dešinę plaštaką, padarant V piršto artimesnio pirštikaulio lūžį; vienas – į kairio kelio sritį, padarant nubrozdinimą. Duomenų apie susirgimus ir/arba kitus faktus dėl kurių tiriamasis negalėtų pats susižaloti, nėra. Nustatyti, ar visi sužalojimai yra vienodo senumo, nėra galimybės. Sužalojimų padarymo metu tiriamasis galėjo būti įvairiose padėtyse. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu. Nubrozdinimas laikomas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Dešinės plaštakos V piršto artimesnio pirštikaulio lūžis laikomas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl jo sveikata sutrikdoma ilgiau 10 dienų (1 t., b.l. 65).

Iš 2013-07-09 Asmens parodymo atpažinti protokolo matyti, kad A.A. B. atpažino G. J., kaip asmenį, kuris buvo prie Lampėdžių karjero ir jam sudavė į galvą, spyrė (1 t., b.l. 91- 94).

Iš 2013-07-09 Asmens parodymo atpažinti protokolo matyti, kad A. P. atpažino G. J., kaip asmenį, kuris buvo įvykio metu (1 t., b.l. 95-98).

Iš 2013-07-15 Asmens parodymo atpažinti protokolo matyti, kad A.A. B. atpažino R. U., kaip asmenį, kuris buvo prie Lampėdžių karjero ir jį užpuolė metaliniu strypu (1 t., b.l.99-101).

Iš 2013-07-15 Asmens parodymo atpažinti protokolo matyti, kad A. P. atpažino R. U., kaip asmenį, kuris buvo prie Lampėdžių karjero incidento metu (1 t., b.l. 102-104).

Iš Pristatyto asmens testo alkoholiui protokolo Nr. 3819 matyti, kad G. J. buvo nustatytas sunkus 2,80 promilių girtumas (1 t., b.l. 118).

Pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 5, 8 p. atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino du ar daugiau asmenų dėl chuliganiškų paskatų. Chuliganiškos paskatos – tai nusikalstamo elgesio motyvas, kuris konstatuojamas nustačius, kad sveikatos sutrikdymo veiksmus lėmė noras pademonstruoti aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės bei elgesio normų ignoravimą, siekis priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, kai nėra jokių smurtinius veiksmus pateisinančių priežasčių arba kaip pretekstas savo veiksmams panaudojama mažareikšmė dingstis. Tais atvejais, kai kaltininkas fizinį smurtą naudoja dėl kilusių asmeninių nesutarimų, konflikto su nukentėjusiaisiais, keršydamas šiems dėl jų pačių poelgių ir pan., t.y. kai nusikalstamus veiksmus lemia konkrečios, juos paaiškinančios priežastys, chuliganiškos paskatos (nesunkų sveikatos sutrikdymą kvalifikuojanti aplinkybė) neinkriminuojamos (Lietuvos A. T. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-454/2011). Byloje ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamieji be jokio pateisinamo motyvo ir priežasties, elgdamiesi įžūliai, tyčia sužalojo nukentėjusiuosius, t.y. jų smurtinius veiksmus nukentėjusiųjų atžvilgiu iššaukė chuliganiškos paskatos. Byloje nustatyta, kad kaltinamųjų smurtą iššaukė menkavertė dingstis – manymas, kad nukentėjusieji paliks gamtoje šiukšles. Iki įvykio kaltinamieji ir nukentėjusieji pažįstami nebuvo, todėl jokių asmeninių paskatų panaudotam smurtui būti negalėjo. Byloje surinkti ir ištirti įrodymai tik patvirtina, kad kaltinamųjų suduoti smūgiai buvo tyčiniai.

Teismas, įvertinęs visas aukščiau aptartas aplinkybės, konstatuoja, jog kaltinamųjų G. J. ir R. U. veikoje yra BK 138 str. 2 d. numatytą nusikaltimą kvalifikuojantys požymiai, numatyti 5 ir 8 punktuose, t.y. nesunkiai sužaloti du asmenys dėl chuliganiškų paskatų. Chuliganiškos paskatos paprastai pasireiškia neišprovokuota agresija, nukentėjusiojo užpuolimu ir jo sužalojimu be tarpusavio santykių priežasties arba panaudojant tam menkavertę dingstį. Taigi nagrinėjamu atveju neabejotinai nustatyta, jog kaltinamieji be jokios priežasties pradėjo vartoti fizinį smurtą prieš nukentėjusiuosius, todėl jų padaryta nusikalstama veika padaryta dėl chuliganiškų paskatų, nes ji įvykdyta dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo. Kaltinamųjų elgesys buvo atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos.

Be to, byloje nustatyta, kad nukentėjusieji buvo mušami dviejų asmenų, t.y. G. J. ir R. U., t.y. šie asmenys veikė bendrininkų grupėje. Iš nagrinėjamoje byloje nustatytų bendrininkų veiksmų akivaizdu, kad jie veikė sutartinai, nukentėjusiųjų atžvilgiu smurtinius veiksmus atliko tiek vienas, tiek kitas ir suvokė, kad bendrais veiksmais dalyvauja nukentėjusiųjų sužalojimo procese. Iš bylos duomenų, nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad kaltinamieji, mušdami nukentėjusiuosius, suvokė veikos pavojingumą, galimybę atsirasti įvairiems pavojingos veikos padariniams, todėl jie pripažintini atsakingais už atsiradusius padarinius. Pažymėtina ir tai, kad kaltinamasis R. U. siekdamas sužaloti nukentėjusiuosius, atsinešė ir metalinį strypą.

Surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad nusikaltimo sudėtis, esanti kaltinamųjų G. J. ir R. U. veikoje, visiškai įrodyta, jų veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 138 str. 2 d. 5, 8 p.

Kaltinamieji yra kalti ir baustini.

Dėl bausmės paskyrimo.

G. J. bei R. U. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta aplinkybę, kad jie prisipažino padarę nusikalstamą veiką ir dėl to gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis teismas pripažįsta tai, kad jie buvo apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo reikšmės nusikalstamos veikos padarymui ir veikė bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p., 9 p.).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikaltimų motyvus ir tikslus, nusikaltimų stadijas, kaltinamųjų asmenybes, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 54-61 str. nuostatomis.

Atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis G. J. padarė vieną apysunkį tyčinį baigtą nusikaltimą (BK 11 str. 4 d., 15 str.), į tai, kad teistas, teistumas išnykęs (1 t., b.l. 155-157), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės padalinio Psichiatrijos ligoninės stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė (1 t., b.l. 159), Kauno apskrities Priklausomybės ligų centre neužregistruotas (1 t., b.l. 161), turi galiojančių administracinių nuobaudų (1 t., b.l. 166-167).

Be to, atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis R. U. padarė vieną apysunkį tyčinį baigtą nusikaltimą (BK 11 str. 4 d., 15 str.), į tai, kad teistas (1 t., b.l. 169-173), Kauno apskrities Priklausomybės ligų centre neužregistruotas (2 t., b.l. 17), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės padalinio Psichiatrijos ligoninės stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė (2 t., b.l. 19), turi galiojančių administracinių nuobaudų (2 t., b.l. 20-23).

Visuma šių aplinkybių, apibūdinančių padarytas nusikalstamas veikas, kaltinamųjų asmenybes, jų turtinę, socialinę padėtį, duoda pagrindą manyti, kad kaltinamieji teigiamų išvadų dėl savo poelgių nedaro ir nėra linkę keistis, yra linkę pažeidinėti įstatymus, nėra linkę laikytis visuomenėje priimtų elgesio taisyklių, elgtis tinkamai.

Kaltinamiesiems skirtina vienintelė sankcijoje numatyta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas (LR BK 50 str.). Sąlygų taikyti kaltinamiesiems LR BK 62 str. ar 54 str. 3 d. nuostatas ir paskirti švelnesnę bausmės rūšį nei numatyta sankcijoje, byloje nenustatyta. Nustatydamas bausmės dydį teismas atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumo laipsnį – kaltinamieji padarė nusikaltimus žmogaus sveikatai, į tai, kad kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Teismas sprendžia, kad kaltinamiesiems skiriamos laisvės atėmimo bausmės trukmė nustatytina mažesnė nei sankcijoje už nusikaltimus numatytas bausmės vidurkis (BK 54 str. 2 d., 61 str.). Į G. J. skirtos bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2013-07-07 21.30 val. iki 2013-07-09 16 val. 21 min. (1 t., b.l. 119, 120). Teismas, įvertinęs aukščiau paminėtas aplinkybes, mano, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 str., gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl bausmės vykdymas atidėtinas (BK 75 str.1-2 d.), paskiriant įpareigojimus.

G. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina (1 t., b.l. 143, 144). R. U. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina (1 t., b.l. 152, 153).

Dėl Kauno teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio

Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 1005,58 Lt žalos atlyginimo (1 t., b.l. 106-107). Bylos duomenimis nustatyta, kad A. P., A. A. B. dėl sveikatos sutrikdymo buvo gydyti asmens sveikatos priežiūros įstaigose. A. P. 2013-07-07 VšĮ Kauno klinikinėje ligoninėje buvo suteikta ambulatorinė skubiosios pagalbos paslauga dėl pirštikaulio lūžio, dalis nepatikslinta, radiologo konsultacija dėl radiologinio ištyrimo, neklasifikuojamo kitur; 2013-07-15 A. P. konsultuotas ortopedo traumatologo dėl piršto sumušimo, kai nagas nepažeistas. Nukentėjusiajam A. P. suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kaina 191,18 Lt. A.A. B. 2013-07-07 LSMU ligoninėje VšĮ Kauno klinikose buvo suteikta ambulatorinė rentgenodiagnostikos gydytojo konsultacija dėl specialaus patikrinimo, nepatikslinto, atlikta kompiuterinė tomografija (ambulatorinėmis sąlygomis); 2013-07-08 nukentėjusysis konsultuotas echoskopuotojo dėl specialaus patikrinimo, nepatikslinto, krūtinės chirurgo dėl sukrėtimo. UAB „Diagnostikos centre“ 2013-07-15 A.A. B. konsultuotas otorinolaringologo dėl nosies kaulų lūžio. A.A. B. nuo 2013-07-19 iki 2013-07-23 VšĮ Respublikinėje Kauno ligoninėje buvo gydytojas dėl nosies kaulų lūžio. Nukentėjusiajam atliktos medicininės intervencijos: bendroji anestezija, nosies takų irigacija, nosies tamponų pašalinimas, nosikaulių lūžio uždara repozija. A.A. B. gydymo kaina – 814,40 Lt. Už nukentėjusiesiems suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas apmokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Suteiktų gydymo paslaugų kaina – 1005,58 Lt. Šios gydymo išlaidos sveikatos priežiūros įstaigai apmokėtos iš PSDF biudžeto lėšų vadovaujantis LR sveikatos draudimo įstatymo 26, 27 str., taip pat teritorinės ligonių kasos ir sveikatos priežiūros įstaigos sutartimi. Kauno teritorinė ligonių kasa, apmokėjusi nukentėjusiųjų gydymo išlaidas, įgyja teisę kreiptis į atsakingą asmenį dėl žalos PSDF biudžetui atlyginimo, todėl prašo priteisti solidariai iš G. J. ir R. U. 1005,58 Lt žalą, už nukentėjusiųjų gydymą.

Teismo nuomone, visos šios gydymo įstaigų paslaugos, suteiktos nukentėjusiesiems, tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusios su įvykio metu nukentėjusiųjų patirtomis traumomis, todėl Kauno teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys tenkintinas visa apimtimi.

Dėl Valstybinio socialinio draudimo valdybos Kauno skyriaus civilinio ieškinio

Byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius pareiškė civilinį ieškinį dėl 2483,32 Lt žalos atlyginimo (1 t., b.l. 112-113). Ieškinyje nurodyta, kad apdraustasis A. P. laikotarpiu nuo 2013-07-09 iki 2013-08-16 buvo laikinai nedarbingu. VSDFV Kauno skyriui elektroniniu būdu buvo pateikti A. P. nedarbingumo pažymėjimai už laikino nedarbingumo laikotarpį nuo 2013-07-09 iki 2013-08-16. A. P. 2013-09-20 prašyme skirti ligos pašalpą buvo nurodyta, kad jis laikinai nedarbingu tapo dėl smurtinių kito asmens veiksmų. Kauno apsk. VPK Kauno m. Santakos PK KPS 2013-10-23 raštu Nr. 20-24-S-13574 informavo, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra pareikšti įtarimai asmenims, nuo kurių veiksmų galimai nukentėjo A. P.. Vadovaudamasis Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 8 str., 14 str. ir Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų 19 p., 34 p., 58 p., VSDFV Kauno skyrius 2013-09-24 sprendimu A. P. paskyrė ir iš viso už laikino nedarbingumo laikotarpį nuo 2013-07-09 iki 2013-08-16 išmokėjo 2483,32 Lt ligos pašalpą. Pagal LR Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 str. 1 d., juridiniai arba fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras išmokas arba kurių nuteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka.

Esant aukščiau išdėstytam, teismas mano, kad Valstybinio socialinio draudimo valdybos civilinis ieškinys yra pagrįstas ir teisėtas. Fondui atsiradusi žala yra susijusi tiesioginiu priežastiniu ryšiu su įvykio pasekmėmis, todėl ieškinys tenkintinas visa apimtimi.

Dėl nukentėjusiųjų civilinių ieškinių

LR CK 6.249 str. 1 d. numatyta, kad žala yra asmens turto neteikimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos, taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

Byloje nukentėjusysis A.A. B. pareiškė civilinį ieškinį (1 t., b.l. 20-22), kuriame savo patirtą turtinę žalą grindė tuo, kad nuo 2012 m. jis buvo įtrauktas į sąrašą „Dėl pareiškėjų, kuriems skiriama parama pagal Paramos Lietuvos bitininkystės sektoriui 2011-2013 m. programos priemones, sąrašo patvirtinimo“, pagal „Avilių transportavimo į ganyklas racionalizavimą“ ir gavo paramą iš Lietuvos bitininkystės sektoriaus. 2012 m. turėjo 62 bičių šeimas. Gavus paramą, jo tuo metu metinės pajamos buvo 27000 Lt. Dėl 2013 m. liepos 7 d. įvykio metu patirtos traumos jis negalėjo transportuoti avilių į ganyklas ir dėl to patyrė 15000 Lt turtinę žalą. Be to, jo patirtą turtinę žalą sudaro: už sudaužytus akinius (800 Lt), už naujus akinius (116 Lt), už LOR pirminę konsultaciją (20 Lt), už VšĮ Kauno klinikose atliktas paslaugas (50 Lt), už įsigytus vaistus (91,95 Lt). Vadinasi viso, patirtą turtinę žalą sudaro 16077,95 Lt.

Byloje nukentėjusysis A. P. pareiškė civilinį ieškinį (2 t., b.l. 64-65), kuriame savo patirtą turtinę žalą grindė tuo, kad dėl kaltinamųjų nusikalstamos veikos jis patyrė 915,52 Lt turtinę žalą, kuri susidarė dėl nedarbingumo laikotarpio nuo 2013-07-09 iki 2013-08-16, viso 28 darbo dienos, nes nesant šios nusikalstamos veikos jo atžvilgiu jam būtų išmokėta atostoginė kompensacija 3604,72 Lt, tačiau dėl patirto nedarbingumo darbovietės (ASU) ir VSDF priskaičiuota kompensacija sudarė tik 2689,20 Lt.

Kadangi nukentėjusiųjų pareikšti civiliniai ieškiniai dėl turtinės žalos atlyginimo yra visiškai pagrįsti prie bylos medžiagos esančiais rašytiniais įrodymais, todėl jie tenkintini.

LR CK 6.250 str. 2 d. numatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais (LR CK 6.250 str. 1 d.). LR CK 6.283 str. 1 d. (žalos atlyginimas sveikatos sužalojimo atveju) įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas. Jo taikymas reiškia, kad nukentėjusįjį reikia grąžinti į tokią padėtį, kokioje jis buvo iki nusikaltimo padarymo. Be turtinės, šiuo atveju atlyginama ir neturtinė žala (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Aukščiausias teismas, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą, yra ne kartą pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus reiškia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimą (Lietuvos A. T. nutartis Nr. 3K-3-103/2009). Neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad jos dydį kiekvieną kartą nustato teismas remdamasis trimis pagrindais: vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 str. 2 d., 6.282 str.); atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingais pripažintus kriterijus; pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Tuo pačiu negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai, nereiškia, kad gali būti reikalaujama beribės kompensacijos. Nukentėjusiojo - ieškovo padėtis negali būti nepagrįstai pagerinta, o kaltininko - atsakovo nepagrįstai pabloginta.

Vadovaujantis LR CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgiama į: 1) jos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) jo turtinę padėtį; 4) padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos dydžio nustatymą pirmiausia lemia nusikalstama veika sukeltus padarinius apibūdinančios aplinkybės, iš kurių sprendžiama apie nukentėjusio skausmingų išgyvenimų dydį, neigiamų padarinių perspektyvas, jų ilgalaikiškumą ir kt.

Byloje nukentėjusysis A.A. B. pareiškė reikalavimą dėl patirtos 25000 Lt neturtinės žalos, kurią grindė tuo, kad dėl patirtų sužalojimų jis patyrė gilų emocinį šoką, dvasinį diskomfortą bei nervinį sukrėtimą. Po šio išpuolio nebegali džiaugtis kasdieniniais dalykais, atsipalaiduoti, kaskart seka žlugdantis baimės jausmas, ėmė nebepasitikėti savimi ir aplinkiniais, kiekvieną dieną jaučia didelę nervinę įtampą. Dėl didelio streso ir bemiegių naktų sumažėjo jo bendravimo galimybės, dabar į kiekvieną praeivį žiūri įtartinai, su didele baime. Nuo to labai kenčia jo socialinis gyvenimas, vengia žmonių, nebeišeina pasivaikščioti ar susitikti su draugais, kaimynais. Dėl patirtų turtinių nuostolių, pablogėjo jo gyvenimo kokybė, nebegali sau leisti gyventi ramiai, nes kiekvieną dieną kamuoja nervinė įtampa, kaip išgyventi, sumokėti mokesčius, dėl to patiria didelius nepatogumus, dvasinius išgyvenimus. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis A. A. B. sumažino civilinio ieškinio dalį dėl neturtinės žalos priteisimo iki 20000 Lt.

Taip pat, byloje nukentėjusysis A. P. pareiškė reikalavimą dėl 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Savo reikalavimą grindžia tuo, kad dėl kaltinamųjų nusikalstamos veikos jis patyrė didelį emocinį šoką, bijo dėl savo ir draugo gyvybės bei saugumo. Jaučiasi pažemintas, įbaugintas. Dėl patirtų išgyvenimų įvykio metu nuolat jaučia nerimą, stresą, jį kankina nemiga, neigiamos emocijos, depresija. Jis patyrė gilų psichologinį sukrėtimą. Po įvykio lankėsi pas psichiatrą dėl baimės, nesaugumo jausmo, emocijų labilumo, miego sutrikimų. Taip pat buvo atsiradę skausmai širdies plote.

Taigi byloje buvo nustatyta, jog sužalojimai padaryti tyčiniais sąmoningais veiksmais, t.y. šių veiksmų pasėkoje A. A. B. konstatuota poodinės kraujosruvos nosyje, juosmenyje, kakle, kaktoje, odos nubrozdinimai pasmakrėje, nugaroje, juosmenyje, kairiame petyje, kairėje mentyje, muštinė žaizda ir poodinė kraujosruva kairės ausies kaušelyje, odos nubrozdinimas ir poodinė kraujosruva kairės ausies kaušelyje, odos nubrozdinimas ir poodinė kraujosruva kairiame šone, nosies kaulų lūžis, kairių VII-VIII šonkaulių lūžiai, o A. P. nustatyta dešinės plaštakos V piršto artimesnio pirštikaulio lūžis, nubrozdinimas kairio kelio srityje. Dėl kaltinamųjų G. J. ir R. U. padarytos nusikalstamos veikos, nukentėjusieji patyrė didelius nepatogumus, dažnai turėjo lankytis pas medikus.

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, į CK 6.250 str. kriterijus, apžvelgęs Lietuvos teismų praktiką bylose, kuriose nesunkiai ir nežymiai sutrikdyta žmogaus sveikata, vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu, mano, kad nukentėjusiajam A.A. B. turi būti priteistina 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, o A. P. – 2500 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Dėl proceso išlaidų.

LR BPK 106 str. 2 d. nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti ir iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Kauno apylinkės teisme buvo gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo (2 t., b.l. 60). Teismas, atsižvelgęs į nukentėjusiojo atstovo darbo ir laiko sąnaudas, išlaidos advokato paslaugoms apmokėti yra realios ir pagrįstos, todėl priteistinos iš kaltinamųjų valstybės naudai.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1) bliuzonas, saugomas Kauno m. Santakos PK (1 t., b.l. 86) – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinas.

2) penkios kupiūros: trys 200 litų nominalo vertės kupiūros Nr. AH0332730, AF0618381, AF6451452, dvi 20 litų nominalo vertės kupiūros Nr. AF5208965, AE8785843, iš viso 640 litų, paimtus asmens kratos protokolu, saugomus Kauno apskrities VPK Finansų skyriuje (1 t., b.l. 133) – konfiskuoti, nukreipiant civilinių ieškinių atlyginimui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 301-302 str., 303 str. 1 d., 2 d., 304 str., 305 str. 1 d., 307 str. 1 d., 308 str. 1 d., 115 str. 1 d.,

nusprendžia:

G.J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d., 5 p., 8 p. ir nuteisti jį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis LR BK 75 str. 1 d., bausmės vykdymą atidėti 1 (vienerių) metų laikotarpiui, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 06 val., jei tai nesusiję su darbu, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dalyvauti elgesio pataisos programoje ir baigti visą programą

G. J. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

R. U. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d., 5 p., 8 p. ir nuteisti jį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 75 str. 1 d., bausmės vykdymą atidėti 2 (dviejų) metų laikotarpiui, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 06 val., jei tai nesusiję su darbu, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dalyvauti elgesio pataisos programoje ir baigti visą programą.

R. U. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti pilnai. Priteisti solidariai iš G. J. ir R. U. 1005,58 Lt (vieną tūkstantį penkis litus 58 ct) turtinės žalos atlyginimo Valstybinės ligonių kasos prie SAM naudai (žala mokama į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos PSDF biudžetui padarytos žalos surenkamąją sąskaitą Nr. LT21 7300 0100 0248 4333, nurodant juridinio asmens kodą 191351679, banką – AB „Swedbank“).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius civilinį ieškinį tenkinti pilnai. Priteisti solidariai iš G. J. ir R. U. 2483,32 Lt 9du tūkstančius keturis šimtus aštuoniasdešimt tris litus 32 ct) žalos atlyginimo valstybės naudai (žala mokama į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos sąskaitą Nr. LT58 4010 0424 0349 5020m nurodant juridinio asmens kodą 188677437, banką – Ab DnB bankas).

Nukentėjusiojo A.A. B. ieškinį tenkinti dalinai. Priteisti solidariai iš G. J. ir R. U. 16077,95 Lt (šešiolika tūkstančių septyniasdešimt septynis litus 95 ct) turtinės ir 5000 Lt (penkis tūkstančius litų) neturtinės žalos atlyginimo A.A. B. naudai.

Nukentėjusiojo A. P. ieškinį tenkinti dalinai. Priteisti solidariai iš G. J. ir R. U. 915,52 Lt (devynis šimtus penkiolika litų 52 ct) turtinės ir 2500 Lt (du tūkstančius penkis šimtus litų) neturtinės žalos atlyginimo A. P. naudai.

Priteisti solidariai iš G. J. ir R. U. 420 Lt (keturis šimtus dvidešimt litų) proceso išlaidų valstybės naudai (antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Bliuzoną, saugomą Kauno m. Santakos PK – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Penkias kupiūras: tris 200 litų nominalo vertės kupiūras Nr. AH0332730, AF0618381, AF6451452, dvi 20 litų nominalo vertės kupiūras Nr. AF5208965, AE8785843, iš viso 640 litų, paimtas asmens kratos protokolu, saugomas Kauno apskrities VPK Finansų skyriuje, konfiskuoti, nukreipiant civilinių ieškinių atlyginimui.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.