- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-11-19
- Bylos Nr.
- 2-17-737/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-01143-2011-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jūratė Petraškienė
- Ieškovas
- UAB „General Financing“
- Atsakovas
- V S
- Trečiasis asmuo
- G. N., K. Ž.
- Advokatai
- Edvardas Bandariavičius, Edvardas Bandariavičiussu
dalyvaujant ieškovės UAB „General Financing“ atstovėms Agnei Morkevičiūtei ir Gražinai Čiupinytei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės UAB „General Financing“ ieškinį atsakovui V S. K., tretiesiems asmenims G. N. ir K. Ž. dėl skolos, delspinigių, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo bei atsakovo V S. K. priešieškinį ieškovui UAB „General Financing“, tretiesiems asmenims G. N. ir K. Ž. dėl sutarties pripažinimo negaliojančia ir nepagrįsto praturtėjimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė UAB „General Financing“ ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo V S. K. 3675,3 Lt mokėtinų įmokų, 809,93 t delspinigių, viso 4485,23 įsiskolinimą bei 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas V S. K. priešieškiniu prašo pripažinti negaliojančia jo su ieškovu UAB „General Financing“ 2010-02-10 sudarytą vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), priteisti iš ieškovo 918 Lt bei bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovės atstovės Agnė Morkevičiūtė ir Gražina Čiupinytė teisiamojo posėdžio metu ieškinį palaikė, priešieškinį prašė atmesti. Paaiškino, kad 2010-02-08 su atsakovu V S. K. sudarė vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) finansavimo sandorį Nr. 1. Pagal šią sutartį, ieškovė atsakovui iš viso suteikė 3468,49 Lt vartojimo kreditą terminui iki 2012-05-11. Atsakovas pats sumokėjo 6 įmokas, t.y. 912 Lt (klaidingai priešieškiniu prašo priteisti 918 Lt), o vėliau nuo 2010-08-11 nustojo vykdyti prievolę. Buvo sudarytos dvi sutartys, viena žodinė pirkimo – pardavimo sutartis „Topocentre“, pagal kurią daiktas (televizorius) perėjo atsakovui, kita- rašytinė vartojimo kredito sutartis, pagal kurią atsakovui suteiktas kreditas mokėjimų išdėstymo būdu. Atsakovas, sudarydamas sutartį, tikėjosi naudos sau, jam pasiūlytas sargo darbas. Sutartį sudarė lengvabūdiškai tikėdamasis, kad kaltinamieji K. Ž. ir G. N. vykdys mokėjimus. Kaltinamieji pažadų netesėjo, todėl atsakovas pasijuto apgautas ir patyręs žalą. Sutartis buvo sudaryta ieškovės ir atsakovo: dviejų veiksnių asmenų, rašytine forma. Ji atspindi tikrąją šalių valią. Atsakovas atėjo į parduotuvę ketindamas sudaryti vartojimo kredito sutartį ir savo vardu įgyti prekę kitam asmeniui. Be to, ne kaltininkai, o pats atsakovas pateikė savo dokumentus pardavėjai, kurie buvo reikalingi vartojimo kredito sutarties sudarymui. Tam, kad pardavėja įsitikintų, jog atsakovas adekvačiai suvokia situaciją, nėra jokio sukčiavimo, atsakovui buvo užduoti kontroliniai klausimai, į kuriuos jis tiksliai ir teisingai atsakė. Jokių neįprastų aplinkybių ieškovės atstovė nepastebėjo, įtarimų, kad kažkas vyko nesąžiningai, nekilo. Atstovė nematė ir negirdėjo, kad kaltinamieji būtų įtikinėję atsakovą paimti televizorių, negirdėjo, kad būtų žadėję įmokas mokėti už atsakovą. Sutartis neturi valios trūkumų, sutarties sudarymo metu nebuvo jokio pagrindo abejoti atsakovo veiksnumu ar sugebėjimu suvokti, kad sudarydamas sutartį jis prisiima atsakomybę bei įsipareigoja ją vykdyti. Atsakovas neinformavo ieškovo, kad televizorių perka ne sau bei kad įmokas jam pažadėjo sumokėti kitas asmuo, nei įstatymas, nei sutartis nedraudžia nupirktos prekės atiduoti kitam asmeniui arba prisiimti įsipareigojimus dėl vartojimo kredito sutarties vykdymo už kitą asmenį.
Šalies argumentai
Atsakovas V.S. K. su ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti, priešieškinį tenkinti. Nurodo, kad tikrieji sandorio sudarytojai buvo G. N. ir K. Ž., jie Jonavos rajono apylinkės teismo 2012-05-09 nuosprendžiu buvo pripažinti kaltais, nes veikdami apgaule įgijo svetimą turtą. G. N. ir K. Ž. pasiūlė jam paimti televizorių, nes pensininkui bus pigiau, atėję į parduotuvę jie šnekėjo su pardavėja, kai reikėjo paso, atsakovas pasą padavė. G. N. ir K. Ž. apžiūrėjo televizorių, patys televizorių nusinešė, žadėjo, kad už jį mokės pinigus. G. N. viską darė, vadovavo, padavė avansą ir liepė atsakovui mokėti, atsakovas net nežiūrėjo, kokią pinigų sumą padavė. Pirkto televizoriaus jis negavo, K. Ž. ir G. N. įmokų pagal sutartį nemokėjo. Jis pats sumokėjo 5 įmokas mokėjo, nes galvojo, kad reikės mokėti, kol G. N. ir K. Ž. nesugavo, paskui įmokų nebemokėjo.
Atsakovo atstovas advokato padėjėjas Edvardas Bandariavičius su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, priešieškinį tenkinti. Paaiškino, kad atsakovas yra pagyvenęs žmogus, kuris nieko nenusimano, jam 71 m., baigęs 8 klases, prekių išsimokėtinai anksčiau nepirkęs. Visus veiksmus atliko G. N. ir K. Ž. – jie išsirinko televizorių, išnešė jį iš parduotuvės, atsakovui liepė pasirašyti, valią įsigyti televizorių išreiškė ne V. S. K., o G. N. ir K. Ž., kurie įkalbėjo pasirašyti išperkamosios nuomos sutartį, veikė per V. S. K.. Sutartį sudarant nebuvo išreikšta V. S. K. valia imti kreditą prekės įsigijimui.
Trečiasis asmuo G. N. atsiliepimo nei į ieškinį, nei į priešieškinį nepateikė, teismo posėdyje dalyvauti nepageidavo.
Trečiasis asmuo K. Ž. atsiliepimo nei į ieškinį, nei į priešieškinį nepateikė, apie posėdį pranešta viešo paskelbimo būdu, į teismo posėdį K. Ž. neatvyko.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, kad tretieji asmenys į teismo posėdį neatvyko be svarbių priežasčių, byla nagrinėjama jiems nedalyvaujant (LR CPK 247 str. 2 d.).
Ieškinys tenkinamas iš dalies.
Priešieškinis atmetamas.
Ieškovės, jos atstovių, atsakovo, jo atstovo paaiškinimais, rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovė UAB „General Financing“ 2010-02-08 su atsakovu Vladislovu S. K. sudarė vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) finansavimo sandorį Nr. 1, pagal kurį ieškovė atsakovui suteikė 3468,49 Lt vartojimo kreditą terminui iki 2012-05-11, o atsakovas įsipareigojo laiku ir tinkamai mokėti įmokas (b. l. 3-5). Abi šalys pripažįsta faktą, kad dalį įmokų atsakovas ieškovui yra sumokėjęs. AB „Snoro“ banko mokėjimų patvirtinimais, nustatyta, kad V.S. K. per 6 kartus 2010-04-12 - 2010-07-19 laikotarpiu UAB „General Financing“ kredito dengimui yra sumokėjęs 912 Lt. (b.l.55). Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-10-814/2012 (b. l. 46-50) nustatyta, kad K. Ž. ir G. N. nuteisti pagal BK 182 str. 1 d. už tai nustatyta, kad 2010 m. vasario 8 d. būdami Jonavos mieste, veikdami bendrai, turėdami tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, įkalbėjo V S. K. UAB „Topo Centras“ parduotuvėje, esančioje Jonavos m., J.Basanavičiaus g. 6, sudaryti prekės - televizoriaus Samsung UE 32 B6000VW pirkimo sutartį, pažadėdami už nupirktą televizorių patys mokėti vartojimo kredito įmokas, nors iš anksto žinojo, kad įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį turės vykdyti V.S. K., taip apgaule savo naudai įgijo svetimą nukentėjusiajam V.S. K. priklausantį turtą - televizorių Samsung UE 32 B6000VW 3100 Lt vertės. Atsakovas baudžiamojoje byloje pripažintas nukentėjusiuoju. Pažyma apie asmeniui priskaičiuotas ir išmokėtas išmokas, nustatyta, kad V.S. K. mokamos našlio bei senatvės pensijos. Gaunamos mėnesinės pajamos sudaro vidutiniškai apie 1000 Lt.(b.l.52-53).
Sandoriai – tai sąmoningi, laisva valia atliekami asmenų veiksmai, kuriais siekiama teisinio rezultato, t. y. jais siekiama sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau CK) 1.63 straipsnio 1 dalis). Sutartis yra dvišalis ar daugiašalis sandoris. Pagal CK 6.154 straipsnio 1 dalį sutartimi vienas ar keli asmenys susitaria sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus, o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. Civilinėje teisėje pripažįstama, kad civilinių santykių dalyviai, sudarydami sutartis, yra lygūs ir laisvi sukurti civilines teises ir pareigas, t. y. sutarties šalys turi teisę savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Sandorių negaliojimo instituto paskirtis – siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas.
Nustatyta, kad 2010-02-08 vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) finansavimo sandorį su ieškove sudarė atsakovas V S. K., pats pateikdamas pasą, pats pasirašydamas. Atsakovas buvo veiksnus, žinojo ir suprato kokiu tikslu jis atvyko į parduotuvę, tikėjosi pažadėto įdarbinimo, nesidomėjo ir nevertino sandorio pasekmių, sandorį pasirašė pats, niekieno neverčiamas. Nei baudžiamosios bylos, nei šios civilinės bylos nagrinėjimo metu, nebuvo nustatyta, kad UAB „Topo centras“ pardavėjai, veikusiai ieškovės vardu, sudarant sutartį su atsakovu, būtų kilę abejonės, kad atsakovas negalėjo suprasti sutarties esmės ar, kad jo atžvilgiu vykdomas sukčiavimas. Byloje nėra duomenų, jog UAB „General Financing“ atstovas, parduotuvės pardavėjas, elgėsi nesąžiningai, sudarydamas sutartį su atsakovu arba, kad jam būtų buvę žinoma apie atsakovo atžvilgiu vykdomą apgaulę. Jei apgaulę pavartoja ne kita sandorio šalis, o tretieji asmenys, sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu tik tokiu atveju, jei kita sandorio šalis žinojo, ar turėjo žinoti apie minėtus faktus. Taigi, atsakovui neįrodžius, kad ieškovams buvo žinoma apie K. Ž. ir G. N. ketinimus atsakovą apgauti, nėra pagrindo sandorį pripažinti negaliojančiu, kaip sudarytą dėl apgaulės.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, jog suklydimas buvo esminis, t. y. konstatuojama dėl suklydimo fakto ir jo esmingumo. Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokioms pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes. Protingumo principas sutarties šalims reiškia, kad jie patys turi rūpintis savo teisėmis ir pareigomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-27 nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-531/2009). Bylos duomenimis atsakovas yra garbaus amžiaus (71 m.), 8 klasių išsilavinimo, pensininkas, jo teigimu pirmą kartą sudarantis tokį sandorį. Atsakovas naiviai pasitikėjo mažai pažįstamais asmenimis, pats neginčija, kad sutartį yra pasirašęs. Teismas sprendžia, kad atsakovo lengvabūdiškas elgesys sudarant sutartį ir klaidingo rezultato tikėjimasis vertintinas kaip didelis neapdairumas ir tai reiškia, jog atsakovas prisiėmė pasekmių riziką.
Ta aplinkybė, kad Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-10-814/2012 (b. l. 46-50) K. Ž. ir G. N. pripažinti kaltais pagal BK 182 str. 1 d. pripažinti kaltais dėl apgaulės, nepanaikina atsakovo atsakomybės pagal sudarytą sutartį ir nesudaro teisinio pagrindo sutartį pripažinti negaliojančia (LR 6.225 str.).
Atsakovas priešieškinyje nurodė, kad buvo pažeisti ne tik sutarties šalies, bet ir viešieji interesai, o pats sandoris prieštarauja viešos tvarkos ir geros moralės principui (LR CK 1.81 str.). Sandoris, kuris prieštarauja gerai moralei ir viešajai tvarkai, laikomas tokiu, kuris turi turinio trūkumų. Norint įrodyti, kad sutartis yra niekinė, kaip prieštaraujanti viešajai tvarkai ir gerai moralei, atsakovas turi įrodyti, kad sandoris turi turinio trūkumų. Išanalizavus tarp šalių sudarytą sutartį, nebuvo nustatyta, kad sutarties turinys prieštarautų viešajai tvarkai ir gerai moralei. Pagal CK 1.81 str. prasmę, turi būti įrodyta, kad pagrindinis ir vienintelis sutarties šalių ketinimas buvo nukreiptas į tikslo, priešingo viešajai tvarkai ar gerai moralei, pasiekimą (LAT Civilinių bylų skyriaus 2003 m. sausio mėn. 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62). Tokius šalių ketinimus, jeigu jie nėra akivaizdūs, privalo įrodyti sutartį ginčijantis asmuo (LR CPK 58 str. 1 d.). Ieškovas nepateikė įrodymų, kad atsakovai siekė tikslo, kuris priešingas viešajai tvarkai ar gerai moralei, todėl nėra pagrindo sudarytą vartojimo kredito sutartį pripažinti negaliojančia, nurodytu pagrindu.
Be to, vadovaujantis CK 1.79 straipsniu, šalis, turinti teisę sandorį nuginčyti, gali jį patvirtinti, patvirtinusi sandorį, šalis netenka teisės jį ginčyti. Preziumuojama, kad šalis sandorį patvirtino, jeigu po to, kai ji įgijo galimybę sandorį patvirtinti arba nuginčyti, jį visiškai ar iš dalies įvykdė. Nustatyta, kad V.S. K. jau netrukus po sandorio suprato, kad jis trečiųjų asmenų yra apgautas, tačiau nepaisant to, jis sandorį iš dalies įvykdė – sumokėjo ieškovui 912 Lt įmokų. Taigi, dalinis sandorio įvykdymas taip pat yra viena iš aplinkybių, dėl kurių tarp šalių sudaryta vartojimo kredito sutartis negali būti pripažinta negaliojančia.
Taigi, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, atsakovo priešieškinis atmestinas kaip nepagrįstas.
Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 str.). Nustatyta, kad ieškovas sutartimi prisiimtus įsipareigojimus įvykdė pilnai, tuo tarpu atsakovas įvykdė tik dalį įsipareigojimų. Todėl ieškovas pagrįstai kreipėsi į teismą, dėl įsiskolinimo priteisimo. Nors ieškovė buvo sąžininga sutarties šalis, tačiau ji yra vartojimo kreditus teikianti įmonė, kuri taip pat turi prisiimti sudaromų sandorių riziką (LR Finansų įstaigų įstatymo 2002-09-10 Nr. IX-1068, Žin. 2002 Nr. 91-3891 3 str. 1 d. 3 p., 32 str. 5 p.). Todėl atsižvelgiant į tai, kad atsakovas sutarties nevykdė ne piktavališkai, o dėl to, kad buvo apgautas, ir tikėjosi, kad įpareigojimu įvykdys asmenys, kurie jo atžvilgiu sukčiavo; į tai, kad atsakovas pagal sutartį nei pinigų nei prekės asmeniškai negavo, nebūtų sąžininga ieškovei iš šio sandorio turėti pelno. Todėl ieškovei iš atsakovo pilnai priteistina vartotojo kredito suma, atskaičius V.S. K. sumokėtas įmokas 2556,49 Lt (3468,49Lt -912 Lt), nepriteisiant sutartinių palūkanų. O įvertinus tai, kad netesybos atlieka ne baudinę, o kompensuojamąją funkciją, ir jomis siekiama atlyginti nukentėjusiai šaliai nuostolius, o ne garantuoti ieškovui pelną, teismas prašomus priteisti delspinigius mažina 50 proc., priteisdamas ieškovei iš atsakovo 405 Lt delspinigių. Teismo nuomone, šis delspinigių dydis tikrai nebus mažesnis už minimalius kreditoriaus patirtus nuostolius.
Kadangi atsakovas sutartinės prievolės tinkamai nevykdė, iš jo priteistinos įstatyme numatytos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (2961,49 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme 2011-05-09 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (LR CK 6.37 str. ir 6.210 str.).
Ieškovė paduodama ieškinį sumokėjo 135 Lt žyminio mokesčio. Ieškinį patenkinus 66 % iš atsakovo ieškovei priteistina 89,10 Lt žyminio mokesčio.
Priešieškinį atmetus, iš atsakovo valstybei priteistina 214 Lt žyminio mokesčio, kurio mokėjimas jam buvo atidėtas (b.l.59).
Byloje susidarė 31,54 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Šios išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų (ieškinio ir priešieškinio) reikalavimų daliai, priteisiant iš atsakovo V.S. K. 27,85 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Iš ieškovo priteistinų išlaidų suma yra mažesnė už nustatytą minimalią priteistiną sumą, todėl iš ieškovo procesinių dokumentų įteikimo išlaidos nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 259 str., 260 str., 263-270 str., teismas
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo Vladislovo S. K. (a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) ieškovės UAB „General Financing“ (įmonės kodas 300515252, adresas Perkūnkiemio g. 3, Vilnius, a.s Nr. (duomenys neskelbtini) AB DnB NORD bankas, banko kodas 40100) naudai 2556,49 Lt (du tūkstančius penkis šimtus penkiasdešimt šešis litus 49 ct) įsiskolinimo, 405 Lt (keturis šimtus penkis litus) delspinigių, 89,10 (aštuoniasdešimt devynis litus 10 ct) žyminio mokesčio bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (2961,49 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme 2011-05-09 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Priešieškinį atmesti.
Priteisti valstybei iš atsakovo Vladislovo S. K. (a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) 241,85 Lt (du šimtus keturiasdešimt vieną litą 85 ct) bylinėjimosi išlaidų (Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, įmonės kodas 188659752, surenkamoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), esanti „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).
Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per 30 dienų Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Jonavos rajono apylinkės teismą.