Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Kristinos Domarkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Albinos Pupeikienės, Alonos Romanovienės,

rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo A. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-07-27 sprendimo dėl išlaikymo pilnamečiams vaikams priteisimo civilinėje byloje pagal ieškovių A. G. ir D. G. ieškinį atsakovui A. G., trečiasis asmuo R. G., dėl išlaikymo pilnamečiams vaikams priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1, 2 d.). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje. Apeliantas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Nustatyta, kad atsakovas nenurodė motyvų, kodėl byla turėtų būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimą į apeliacinį skundą, jame išdėstytus motyvus, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.

Dėl naujų įrodymų pateikimo

Atsakovas kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė apeliacinės instancijos teismui naujus įrodymus – 2016-08-12 mokėjimo pavedimą Klaipėdos lopšeliui-darželiui „Bangelė“. Ieškovių atstovas teikdamas atsiliepimą ir atsikirsdamas į atsakovo apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes ir prie jo pridėtus įrodymus taip pat pateikė naujus įrodymus – 2016-09-22 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos raštą Nr. (4.28)-R2-2670 su priedu; 2016-08-21 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos raštą Nr. (10.2.3.4-40)10-7252; 2016-08-26 siuntimus pas okulistą (2 vnt.); 2016-08-12 „Eurovaistinės“ vaistų įsigijimą patvirtinantį kvitą; 2016-08-04 UAB „Anšilas“ ir 2016-08-02 UAB „Raminora“ kvitus, patvirtinančius išlaidas reabilitacijai; 2016-09-08 išrašus iš medicininių dokumentų ir ortopedinių padukų įsigijimą patvirtinančius įrodymus; 2016-10-08 TIKETOS bilietus į spektaklį „Altorių šešėly“. LR CPK 314 str. nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, pirmiausia yra nukreipta prieš nesąžiningus proceso dalyvius. Ši nuostata neturi būti taikoma formaliai ir turi būti derinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu. Teismas pažymi, kad atsakovas kartu su apeliaciniu skundu pateikia 2016-08-12 bankinį pavedimą lopšeliui-darželiui „Bangelė“. Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, kad teismas nevertino, kad jis teikia išlaikymą kitai nepilnametei dukrai, šiuo atveju mokėdamas už dukros darželį, todėl kaip tai patvirtinantį įrodymą teikią minėtą bankinį pavedimą. Tačiau atsakovas nenurodė aplinkybių, kodėl šis ar kiti įrodymai, kuriais atsakovas iš esmės siekia įrodyti naujas faktines aplinkybes apeliacinės instancijos teisme, nebuvo pateikti bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Darytina išvada, kad atsakovas, siekdamas įrodyti kitai dukrai teikiamą išlaikymą, šias aplinkybes patvirtinančius dokumentus ar kitus įrodymus galėjo teikti bylos nagrinėjimo iš esmės metu, todėl šį įrodymą atsisakytina priimti. Ieškovių atstovas atsikirsdamas į atsakovo apeliacinį skundą kartu pateikė naujus įrodymus, pagrindžiančius ieškovių būtinųjų poreikių išlaidas ir jų dydį. Pažymėtina, kad didžioji dalis naujų įrodymų: 2016-09-22 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos raštas su priedu; 2016-08-21 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos raštas; 2016-08-26 siuntimai pas okulistą (2 vnt.); 2016-08-12 „Eurovaistinės“ vaistų įsigijimą patvirtinantis kvitas, 2016-08-04 UAB „Anšilas“ ir 2016-08-02 UAB „Raminora“ kvitai, patvirtinantys išlaidas reabilitacijai; 2016-09-08 išrašai iš medicininių dokumentų ir ortopedinių padukų įsigijimą patvirtinantys įrodymai, susiję su ieškovių sveikata. Nustatyta, kad minėti įrodymai atsirado po teismo sprendimo priėmimo, todėl darytina išvada, kad ieškovės jų pateikti pirmosios instancijos teismui neturėjo galimybės, jų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, todėl nauji įrodymai, susiję su ieškovių sveikatos išlaidomis, pridedami prie bylos ir vertinami kartu su kitais įrodymais. Ieškovių atstovas taip pat pateikė bilietus į spektaklį. Šie nauji įrodymai susiję ne su būtinųjų poreikių tenkinimu, galėjo būti pateikti bylos nagrinėjo metu, todėl apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti šiuos naujus įrodymus. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas pilnamečiams vaikams D. G. ir A. G., teisėtumo ir pagrįstumo. Apeliantas, nesutinka su priimtu teismo sprendimu, kuriuo iš jo pilnametėms dukroms kiekvienai priteistas išlaikymas po 350 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2016 m. sausio 7 d., iki jos baigs (duomenys neskelbtini) 12 klasę. Teigia, kad teismas netinkamai taikė paramos pilnamečiam besimokančiam vaikui priteisimo kriterijus, nes nenustatė būtinumo ieškovėms teikti tokio dydžio išlaikymą, taip pat neįvertino atsakovo turtinės padėties. Tėvų pareiga išlaikyti paramos reikalingus pilnamečius vaikus, ne vyresnius negu 24 metų ir besimokančius vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, įtvirtinta CK 3.192¹ straipsnio 1 dalyje. Nustatytas toks reglamentavimas, pagal kurį, esant galimybei, tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaiką nepasibaigia jam sulaukus pilnametystės, jeigu jis mokosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, yra ne vyresnis negu 24 metų ir jam būtina parama. Šis teisinis reglamentavimas įtvirtintas po Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 7 d. nutarime pateikto išaiškinimo, kad paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas iš esmės skiriasi nuo nepilnamečių vaikų išlaikymo instituto, todėl, sprendžiant dėl paramos teikimo pilnamečiam vaikui, būtina nustatyti kitus teisiškai reikšmingus faktus, nei sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimus, jau iki konkretaus pirmiau nurodyto teisinio reglamentavimo įtvirtinimo CK normose suformulavo galimus išlaikymo pilnamečiam vaikui, besimokančiam aukštojoje ar profesinėje mokykloje, priteisimo kriterijus, kurių vieni taikytini, sprendžiant dėl paramos būtinumo pilnamečiam besimokančiam asmeniui, kiti – dėl tėvų galimybių ją teikti (pvz., žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. T. ir kt. v. A. T. , bylos Nr. 3K-3-188/2007; 2008 m. sausio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. M. v. G. M., bylos Nr. 3K-3-25/2008; 2008 m. balandžio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. L. v. A. L., bylos Nr. 3K-3-248/2008; išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. R. v. J. R. , bylos Nr. 3K-7-204/2009; 2015 m. kovo 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. E. v. S. V., bylos Nr. 3K-3-121-313/2015; kt.). Kasacinis teismas nuosekliai laikosi praktikos, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama dėl abiejų šių grupių kriterijų ir jie vertinami atskirai, t. y. pirma, nustatoma, ar išlaikymo prašančiam pilnamečiam besimokančiam asmeniui išlaikymas yra būtinas; antra, įvertinamos realios tėvų galimybės tokį išlaikymą teikti. Pažymėtina, kad svarbu užtikrinti šių išlaikymo priteisimo sąlygų pusiausvyrą: net ir nustačius esant pirmosios grupės sąlygą – išlaikymo poreikį, toks išlaikymas negali būti priteisiamas nesant antrosios sąlygos – realių tėvų galimybių teikti išlaikymą pilnamečiam vaikui. Taigi ir nagrinėjamu atveju būtina įvertinti abi šias sąlygas ir jas apibūdinančius kriterijus.Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovės A. G. ir D. G., gimusios (duomenys neskelbtini), pilnametėmis tapo (duomenys neskelbtini). Byloje nustatyta, kad ieškovės šiuo metu mokosi (duomenys neskelbtini) 12 klasėje pagal vidurinio ugdymo programą. Gimnaziją numato baigti 2017-07-15 (t 2., b. l. 101) Pirmosios instancijos teismas priteisdamas išlaikymą nurodė, jog ieškovės nors būdamos pilnametėmis, tačiau besimokydamos pagal vidurinio ugdymo programą, siekdamos studijuoti aukštojoje mokykloje, neturi galimybių savarankiškai gauti pajamų. Taip pat pažymėtina tai, jog atsakovas bylos nagrinėjimo metu iš esmės neginčijo aplinkybės, jog ieškovėms išlaikymas reikalingas, ir sutiko jį teikti, todėl ginčo dėl to nėra. Atsakovas nesutinka su priteisto išlaikymo dydžiu, ginčydamas išlaidų kelionėms, sveikatai, korepetitorių paslaugoms dydžius. Taip pat nurodo, jog būsto išlaidos ieškovių pateiktose lentelėse turėtų būti dalijamos keturiems asmenims, o ne trims asmenims, kadangi ieškovės gyvena su mama ir jos gyvenimo draugu. Nagrinėjamu atveju būtina nustatyti, ar ieškovėms priteistas išlaikymo dydis atitinka realius ir būtinus ieškovių poreikius. Iš ieškovių teismui pateiktų poreikių detalizavimo lentelių matyti, kad A. G. poreikių suma sudaro 1273,00 Eur, D. G. – 1241,00 Eur, iš kurių 260,00 Eur maistui, 90,00 Eur sveikatos priežiūrai, 100,00 Eur rūbams, 40,00 Eur higienos reikmenims, 56,00 Eur būsto ir telefono išlaidoms, 40,00 Eur mokymosi išlaidoms, 197,00 Eur (165,00 Eur) korepetitoriams, 30,00 Eur transportui, 30,00 Eur sporto klubui, 90,00 Eur laisvalaikiui, 300,00 Eur kelionėms, išvykoms, 40,00 Eur kitoms išlaidoms. Pirmosios instancijos teismas sumažindamas ieškovių prašomą priteisti išlaikymo dydį rėmėsi tuo, kad ieškovių išlaidos kelionėms ir laisvalaikiui yra pernelyg didelės, tačiau teismas detaliau nevertino šių bei kitų išlaidų dydžio pagrįstumo ir būtinumo. Teisėjų kolegija susipažinusi su ieškovių pateikta išlaidų detalizacija nesutinka su 90 Eur išlaidų dydžiu sveikatos priežiūrai, 300 Eur kelionių išlaidomis, 197 Eur ir 165 Eur išlaidomis korepetitoriams, todėl pirmosios instancijos teismo pagal minėtų išlaidų dydžius priteistas išlaikymo dydis mažintinas. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad dalį išlaidų sveikatos priežiūrai sudaro mokami vizitai pas gydytojus (t. 2., b. l. 179, 188). Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nustatė, kad A. G. diagnozuota abiejų pėdų skersinė plokščiapėdystė, kojos kauliuko deformacija – į išorinę pusę pakrypęs nykštys, toliaregystė ir kraujagysliniai galvos skausmai. D. G. taip pat diagnozuota skersinė abiejų kojų plokščiapėdystė, kojos kauliuko deformacija – į išorinę pusę pakrypęs nykštys, stuburo iškrypimas, širdies ūžesiai, jaunatvinė idiopatinė skoliozė krūtinės ir juosmens srityje. Teismas nustatė, jog dėl minėtų sveikatos sutrikimų abiem ieškovėms reikalingos nuolatinės oftalmologo, traumatologo-ortopedo konsultacijos, dėvėti specialią – ortopedinę avalynę, vartoti vitaminus, o D. G. būtina ir nuolatinė kardiologo konsultacija. Tačiau pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į šių išlaidų pagrįstumą ir nuolatinumą. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad speciali avalynė nėra įsigyjama reguliariai, o išlaidos skiepams yra vienkartinio pobūdžio. Pažymėtina, kad mokiniai, kurie mokosi mokyklose pagal bendrojo ugdymo programas grupinio mokymosi forma kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu, yra draudžiami privalomuoju sveikatos draudimu, todėl apsilankymai pas gydytojus turint išankstinį šeimos gydytojo siuntimą yra apmokami iš valstybės lėšų (Sveikatos draudimo įstatymas 6 str. 4 d. 7 p.). Teismas atkreipia dėmesį, kad byloje yra duomenys apie tam tikras medicinines procedūras, tokias kaip kraujo tyrimas, skiepai nuo gimdos kaklelio vėžio, atliktas privačiose medicinos įstaigose, kas savaime nesudaro pagrindo šių išlaidų vertinti kaip būtinųjų, jos galėtų būti kompensuojamos ar iš dalies kompensuojamos, šias procedūras atliekant valstybinėse sveikatos įstaigose (t. 2, b. l. 77, 124, 176). Sutiktina su ieškovių nurodomomis aplinkybėmis, kad dėl tam tikrų ieškovių sveikatos sutrikimų reikalingi apsilankymai pas gydytojus, tačiau gydytojų konsultacijos bei tyrimai yra apmokami iš valstybės lėšų, dalis ieškovių nurodytų išlaidų, patiriamų dėl sveikatos sutrikimų, yra vienkartinio pobūdžio. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad LR CK 3.196 str. 1 d. 2 p. numato, kad išlaikymas gali būti priteisiamas konkrečia pinigų suma, todėl ieškovėms turint papildomų, vienkartinių išlaidų skiepams, ortopedinėms priemonės, esant aiškiam jų išlaidų dydžiui, jos gali būti priteisiamos atskira tvarka. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas priteisdamas išlaikymo dydį neįvertino šių aplinkybių, todėl nesumažino išlaikymo dydžio dėl ieškovių išlaidų, skiriamų sveikatos priežiūrai. Apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstomis pripažino ieškovių išlaidas korepetitoriams. Nurodo, jog ieškovės sumokėjo tik už anglų kalbos pamokas, taip pat besimokančių vaikų turi būti pagrįsti tik būtinieji poreikiai, todėl išlaidos anglų kalbos pamokoms nepagrįstos, nes ieškovių interesus turi tenkinti gimnazijoje įgytos užsienio kalbos žinios. Su šiuo apeliacinio skundo argumentu teismas sutinka iš dalies. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieškovės rašytiniais įrodymais pagrindė papildomas anglų kalbos pamokas, kurių išlaidos sudaro 180 Eur už 2016 m. vasario mėnesį (t. 2, b. l. 11, 81; t. 4, b. l. 151). Tikėtina, kad tokio dydžio suma yra mokama ir kitais mėnesiais. Tuo tarpu ieškovės A. G. papildomų matematikos ir chemijos pamokų išlaidos nėra pagrįstos jokiais rašytiniais įrodymais. Todėl, nesant šias išlaidas patvirtinančių sąskaitų faktūrų ar kitų rašytinių įrodymų, iš kurių būtų galima identifikuoti, jog ieškovės šias išlaidas patyrė ir reguliariai patiria, išlaikymo dydžio dalis atitinkamai mažintina. Atmestini atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai, jog dažniausiai korepetitoriai neturi galimybės pateikti pinigų gavimą patvirtinančių dokumentų. Šiuo atveju ieškinys pateiktas 2016-02-22, kai ieškovės tebesimokė 11 klasėje, teismo sprendimas priimtas 2016-07-27, todėl atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ieškovės turėjo galimybę visas patiriamas išlaidas pagrįsti leistinais rašytiniais įrodymais (CPK 178 str.). Apeliantas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog ieškovių išlaidos būstui skaičiuojamos trims asmenims, nors ieškovės gyvena keturių asmenų šeimoje. Nustatyta, kad ieškovių mėnesinės išlaidos būstui sudaro 50 Eur (150 Eur / 3) per mėnesį. Iš ieškovių teismui pateiktų apskaičiavimų būsto išlaikymui nustatyta, kad per mėnesį už butą, kuriame gyvena ieškovės, mokama 150 Eur komunalinių mokesčių (t. 2, b. l. 7, (priedai). Nustatyta, kad mokesčiai skaičiuojami už butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso V. T. (t. 2, b. l. 108, 110). Iš ieškinyje nurodomų aplinkybių, kad ieškovių išlaikymo pareiga tenka ieškovių motinai bei jos gyvenimo draugui, darytina išvada, kad ieškovių pateikta išlaidų suma, tenkanti būsto išlaikymui ir apskaičiuota trims asmenims, nėra tiksli. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iš byloje ieškovių pateiktų mokėjimų už keliones į užsienio šalis nustatyta, kad juos atlieka V. T.. Kadangi butas, kuriame gyvena ieškovės, priklauso V. T., jis yra to buto savininkas, todėl sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog būsto išlaikymo, kuriame gyvena ieškovės, išlaidos turi būti apskaičiuotos keturiems asmenims. Apeliantas nesutinka su 300 Eur suma, skiriama ieškovių kelionių išlaidoms. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, jog ieškovių išlaidos kelionėms ir laisvalaikiui yra pernelyg didelės, dėl to sumažino bendrą išlaikymo dydį. Išlaikymo pilnamečiam vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje besimokančiam paramos būtinam vaikui dydžiui nustatyti taikytinos sąlygos pagal įstatymo analogiją (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas pilnamečio moksleivio poreikiui bei tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas sąlygas viduriniam išsilavinimui įgyti. Pažymėtina, kad pilnamečio moksleivio išlaikymas, kuriuo užtikrinamos būtinos sąlygos viduriniam išsilavinimui įgyti, negali būti suprastas siaurai, tik kaip garantijų pažangumui pasiekti suteikimas. Toks išlaikymas apima platų būtinų sąlygų išsilavinimui gauti spektrą (žr., pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3k-7-204/2009). Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovėms reikalinga 300 Eur išlaidų suma yra skirta egzotiškoms kelionėms į Egiptą, Tailandą, Jungtinius Arabų Emiratus, taip pat kelionėms į Nidą, Druskininkus. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad tokio dydžio išlaidos kelionėms nėra susijusios su pilnamečių asmenų būtinumu siekti vidurinio išsilavinimo ir yra gerokai per didelės. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovių kelionių išlaidų suma sudaro po 300 Eur/mėn. kiekvienai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokio dydžio suma per mėnesį nėra būtina pilnamečių vaikų poreikiams patenkinti. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas netinkamai vertino rašytinius įrodymus, susijusius su atsakovo turtine padėtimi, ir padarė nepagrįstas išvadas, kad jis gali teikti teismo nustatyto dydžio išlaikymą. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso pakankamai daug kilnojamojo ir nekilnojamojo turto (t. 2, b. l. 45–52), ką taip pat nustatė pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime. Pirmosios instancijos teismas priteisdamas išlaikymą vadovavosi byloje esančiais įrodymais ir iš jų darė išvadą, kad atsakovo turtinė padėtis leidžia ieškovėms teikti išlaikymą. Pažymėtina, kad teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovas išlaiko dar vieną dukrą, kuri yra nepilnametė, todėl vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais ieškovių reikalaujamą 400 Eur išlaikymo sumą sumažino iki 350 Eur kiekvienai ieškovei. Konstitucinis Teismas 2007 m. birželio 7 d. nutarime pabrėžė, kad tėvų ir vaikų, net sulaukusių pilnametystės, santykiai daugeliu atžvilgių yra ypatingi, jų ryšiai yra konstituciškai vertingi. Tačiau tai savaime nereiškia, jog galima nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad pilnametystės sulaukusių vaikų savarankiškai priimtų sprendimų įgyvendinimo našta būtų besąlygiškai perkeliama tėvams, kurie tuos sprendimus priimantiems pilnamečiams vaikams jau neturi ir negali turėti jokios valdžios (tėvų valdžios). Įstatymų leidėjui apsisprendus įstatymu įtvirtinti tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo paramos reikalingus pilnamečius vaikus, kai jie mokosi mokyklose, negalima paneigti kurių nors Konstitucijos ginamų ir saugomų tėvų teisių (inter alia, nuosavybės teisės) bei teisėtų interesų, kitų asmenų teisių bei teisėtų interesų. Nenukrypstant nuo konstitucinės doktrinos, sprendžiant dėl tėvų galimybių teikti paramą pilnamečiam vaikui, kasacinio teismo praktikoje formuluojami tokie kriterijai: tėvai turi realių galimybių teikti išlaikymą; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. E. v. S. V., bylos Nr. 3K-3-121-313/2015; 2015 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje E. B. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-194-219/2015; kt.). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas įvertino visas anksčiau nurodytas sąlygas. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas ne tik disponuoja didelės vertės nekilnojamuoju turtu (atsakovui priklauso 5 žemės sklypai, 5 butai / patalpos Klaipėdoje bei Palangoje), bet ir gauna reguliarių pajamų iš nekilnojamojo turto nuomos, kurios sudaro 657,00 Eur. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą pilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims, todėl nepagrįstas atsakovo argumentas, jog sprendžiant dėl priteisiamo išlaikymo dydžio neturėtų būti vertinamas jo turimas nekilnojamasis turtas. Atsižvelgiant į kasacinio teismo formuojamą praktiką ir byloje nustatytas faktines aplinkybes, atmestinas apeliacinio skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, ar atsakovas turės galimybę teikti išlaikymą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas vertino sąlygas, būtinas skirti pilnamečiam vaikui išlaikymą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovėms išlaikymas yra būtinas, įvertino realias atsakovo galimybės teikti išlaikymą, tačiau netinkamai įvertino ieškovėms būtino išlaikymo dydį. Kolegija, įvertinusi byloje pateiktus rašytinius įrodymus, duomenis apie pilnamečių ieškovių išlaidas, būtinas jų išlaikymui, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas skirdamas po 350 Eur išlaikymo sumą kiekvienai ieškovei tinkamai nevertino visų byloje esančių įrodymų, tinkamai netyrė jų pagrįstumo, todėl neįvertino, ar skirto dydžio išlaikymas yra būtinas. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs byloje surinktus duomenis konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo ieškovėms skirta 350 Eur išlaikymo suma mažintina. Byloje nustatyta, kad atsakovėms esant nepilnametėmis atsakovas teikė 263,56 Eur išlaikymą kiekvienai ieškovei. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, jog ieškovės mokosi vidurinėje mokykloje, gyvena kartu su vienu iš tėvu, jog byloje nėra pateiktų įrodymų, pagrindžiančių būtiną teikti didesnį išlaikymą, nei buvo teikiamas, todėl pirmosios instancijos teismo priteistą 350 Eur kiekvienai ieškovei išlaikymą mažina iki 270 Eur kiekvienai ieškovei (CPK 326 str. 1 d. 3 p.) netaikant indeksacijos. Apeliacinės instancijos teismas netaiko indeksacijos atsižvelgdamas į tai, jog laikotarpis kuriam yra priteisiamas išlaikymas yra neilgas, be to vertina, jog priteisiama išlaikymo suma yra pakankama tenkinti ieškovių poreikius.Atsakovas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė išlaikymo teikimo datą – 2016-01-07. Nurodo, jog ieškovės iš atsakovo gavo po 500 Eur, todėl išlaikymo priteisimo terminas turėtų būti nukeltas, kadangi 500 Eur suma kiekvienai ieškovei buvo įteikta kaip išlaikymas. Su šiuo apeliacinio skundo argumentu apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovo prašymą išlaikymą skirti nuo 2016-03-07, kadangi atsakovas neįrodė, jog 1000 Eur suma ieškovėms buvo skirta kaip išlaikymas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog faktines aplinkybes, kad 1000 Eur buvo skirta kaip išlaikymas, vadovaujantis CPK 178 str., turėjo įrodyti atsakovas. Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta dovanos sąvoka ginčuose dėl išlaikymo skyrimo. Kišenpinigius, kaip ir išlaikymą, būtina skirti nuo didesnės vertės proginių ar kitų papildomų išlaidų, pavyzdžiui, dovanų vestuvių, mokyklos baigimo ir kitų įsimintinų progų pagrindu ar įteiktų be progos, jei tai nepriskirtina prie būtinųjų išlaikymo išlaidų. Progines išmokas teikti nėra pareigos, t. y. jos teikiamos laisva valia, nekontroliuojant šių lėšų panaudojimo, todėl negalima teigti, kad jos bus panaudotos būtent būtiniesiems vaiko poreikiams tenkinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartį Nr. 3K-3-114/2010). Nustatyta, kad atsakovas iki ginčo teisme teikė anksčiau nustatytą išlaikymą tuo metu nepilnametėms ieškovėms po 263,56 Eur, išlaikymo dydį indeksuojant. 2015-12-14 ieškovėms sukako 18 metų. Iš bylos šalių paaiškinimų nustatyta, kad 1000 Eur sumą atsakovas skyrė kaip dovaną ieškovėms tapus pilnametėmis. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas ir anksčiau dovanodavo ieškovėms brangias dovanas, vertinant gimtadienio simbolinę reikšmę bei atsakovo turtinę padėtį, ieškovių paaiškinimus, darytina išvada, jog atsakovas neįrodė, jog suma buvo skirta kaip išlaikymas. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo nepriteisti ieškovių patirtų bylinėjimosi išlaidų, kadangi ieškovės neturėdamos pajamų turėjo kreiptis dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo. Apeliacinės instancijos teismas šį skundo motyvą atmeta kaip nepagrįstą. Įstatymai nenumato asmenims, neturintiems pajamų, kurių teisės yra pažeistos, pareigos kreiptis dėl nemokamos teisinės pagalbos bei nedraudžia pasirinkti jų teisėms atstovaujantį asmenį. Šiuo atveju ieškovės pasinaudojo privačia teisine pagalba, o patenkinus ieškovių ieškinį iš dalies atsakovui atsirado pareiga šias išlaidas atlyginti (CPK 93 str. 2 d.). Asmeniui, kuriam valstybė suteikė teisinę pagalbą, pralaimėjusi ginčą šalis turi atlyginti bylinėjimosi išlaidas valstybei (CPK 96 str. 1 d.). Kadangi ginčas nebuvo išspręstas šalims sudarant taikos sutartį, ieškinio patenkinimo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas bylinėjimosi išlaidas privalėtų atlyginti nepaisant to, ar ieškovėms atstovavo privatus advokatas, ar valstybės garantuojamas.

Dėl bylos baigties

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, išnagrinėjus atsakovo pateiktą apeliacinį skundą konstatuojama, jog atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Dėl netinkamo proceso teisės normų, susijusių su įrodymų vertinimu, taikymo keistina skundžiamo sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo ieškovėms A. G. ir D. G., priteistą išlaikymą kiekvienai ieškovei sumažinant iki 270 Eur nuo 2016-01-07, iki ieškovės baigs (duomenys neskelbtini), netaikant indeksacijos (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovės byloje pareiškė vieną savarankišką reikalavimą dėl išlaikymo dydžio, dėl kurio kilo ginčas, ir du išvestinius žyminiu mokesčiu neapmokestinamus procesinius reikalavimus – dėl 5 proc. metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Ieškovės prašė priteisti joms po 400 Eur išlaikymo kas mėnesį, teismas priteisė 270 Eur, todėl ieškovių ieškinys tenkintas 68 proc. (270 Eur x 100 proc. / 400 Eur = 67,5 proc.). Todėl iš atsakovo ieškovėms turėtų būti priteisiamas 966,62 Eur (1421,50 Eur x 68 proc.) turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas pirmosios instancijos teisme, o iš ieškovių atsakovui 160 Eur (500 Eur x. 32 proc.). Atlikus tarpusavio įskaitymą, ieškovėms iš atsakovo priteisiama 806,62 Eur (966,62 Eur – 160 Eur = 806,62 Eur) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti pirmosios instancijos teisme. Kadangi teismas pakeitė ieškovėms priteistą išlaikymo dydį, taip pat perskaičiuojama iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina žyminio mokesčio, nuo kurio sumokėjimo ieškovės buvo atleistos, suma. Vietoj Klaipėdos miesto apylinkės teismo priteistos 189 Eur, žyminio mokesčio sumos priteistina 146 Eur (270 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc. x 2 = 145,80 Eur) (CPK 83, 84 str., 96 str. 3 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Atsižvelgiant į tai, jog apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, proporcingai paskirstomos šalių bylinėjimosi išlaidos, turėtos apeliacinės instancijos teisme. Bylos duomenimis, atsakovas už apeliacinį skundą sumokėjo 81,00 Eur žyminio mokesčio ir byloje turėjo 300 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Iš viso atsakovas patyrė 381 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškovių atstovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau duomenų, kad ieškovės būtų patyrusios bylinėjimosi išlaidų, įrodymų, pagrindžiančių jų dydį, teismui nėra pateikta, todėl jų priteisimo klausimas nesprendžiamas (CPK 178 str.). Atsižvelgiant į tai, jog išlaikymas ieškovėms buvo sumažintas nuo 350 Eur iki 270 Eur, konstatuojama, kad teismas patenkino 53 proc. atsakovo reikalavimų, todėl atsakovui iš ieškovių priteistina 201,93 Eur (381 Eur × 53 proc.), tai yra po 100,96 Eur iš kiekvienos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 27 d. sprendimą dėl išlaikymo ieškovėms A. G. ir D. G., 5 proc. metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo pakeisti ir šias dalis išdėstyti taip:

Priteisti iš atsakovo A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pilnametėms dukroms A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. G., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą kiekvienai po 270 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2016-01-07, iki ieškovės baigs (duomenys neskelbtini) 12 klasę, t. y. 2017-07-15, netaikant indeksacijos.

Priteisti iš atsakovo A. G. a. k. (duomenys neskelbtini) 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 270,00 Eur išlaikymo sumos nuo einamojo mėnesio, už kurį turi būti mokamas išlaikymas, paskutinės dienos iki priteisto išlaikymo sumokėjimo dienos ieškovėms A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. G., a. k. (duomenys neskelbtini)

Ieškovėms A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. G., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti 806,62 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovo A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 146 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.

Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Atsakovui A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti 100,96 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Atsakovui A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. G., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti 100,96 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.