Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Liudytoja I. S. parodė, kad dirba lopšelyje-darželyje (duomenys neskelbtini) auklėtoja. Kaltinamąją R. M. (P.) pažįsta, ji į darželį vedė sūnų E. P.. Prisimena, jog gavo mamos žinutę, kad E. bėgiojo po kambarį ir susižeidė į lovos kraštą, ji parašė, kad vaikutį apžiūrės, kai atvyks į darželį. Pagal įstaigos tvarką, turi surašyti aktą ir informuoti visuomenės sveikatos specialistę. Kitą dieną, gal apie 8.30 val., E. į darželį atvedė mama. Mama parodė, kur buvo kraujosruvos. Jos buvo dviejose vietose ant kojos ir aukščiau. Mama parašė paaiškinimą kas nutiko, parašė, kad E. griūdamas susižalojo. Po kurio laiko į grupę atėjo visuomenės sveikatos specialistė R. P. vaikams pamatuoti temperatūras. Ją informavo apie tą įvykį, perdavė surašytą aktą. Specialistė apžiūrėjo E.. Jai dar kartą paminėjo mamos paaiškinimą, ji dar paklausė ir paties E., bet jis tik pasakė užsigavęs ir nubėgo žaisti. Po pietų, atvykus direktorei į įstaigą, jai buvo visa perduota informacija. Visų kitų veiksmų ėmėsi direktorė. Apie 15.30 val. direktorė pranešė, kad rūbinėlėje sulaikytų tėvelius, kad atvažiuoja vaikų teisių apsaugos specialistai. Vaikų teisių apsaugos specialisčių ir vaiko pokalbyje nedalyvavo, tėveliai buvo iškviesti į kitas patalpas. E. po kelių dienų buvo paimtas iš įstaigos, darželio nebelankė. Karantino laikotarpiu vaikai buvo ugdomi nuotoliniu būdu, E. tėvai daug dalyvaudavo veiklose, po to buvo atostogose, o kai grįžo, kolegės pasakė, kad E. elgiasi netinkamai, mušasi su vaikais, laužo inventorių. Vasaros laikotarpiu jai skambino mama, sakė, kad kitoje grupėje labai sunku, o nuo rugsėjo vaikas grįžo atgal į jos grupę. Vaikas buvo nenustygstantis, trukdė ugdomąją veiklą, netinkamai elgėsi, stumdė kėdutes, stumdė vaikus, keikėsi, bendravimas buvo ypatingai sunkus. Dėl to mamą kvietėsi į vaiko gerovės komisijos posėdį. Mama minėjo tik tiek, kad vaikas pasikeitęs po vasaros ir kad namuose elgiasi taip pat. Vaikas buvo sunkus, į pastabas reaguodavo labai agresyviai. Vaikui duodamos pastabos jį pastūmėdavo elgtis dar netinkamiau, jis mušė vaikus, laužydavo inventorių. Kvietėsi mamą pokalbiui. Tada buvo priimtas sprendimas dėl kreipimosi į Pedagoginę psichologinę tarnybą, į psichologą dėl pagalbos suteikimo. Kai E. buvo grąžintas į šeimą, jis dar lankė darželį, o nuo 2021-08-17 lanko kitą darželį. Po to įvykio jis elgėsi lygiai taip pat netinkamai, net prašydavo papildomo žmogaus padėti, ateidavo socialinis darbuotojas. Grupėje taip elgiasi daugiausia tik E.. Neteko girdėti, kad E. prieš tą įvykį būtų susižalojęs darželyje. Nėra iš E. girdėjusi, kad mama jį būtų mušusi, mama tik sakydavo, kad imsis griežtų priemonių, bet kad muštų, nėra girdėjusi, po to mama sakė, kad yra bejėgė, prašė greičiau ieškoti pagalbos. Nuo sausio 1 d. dėl E. pati buvo rašiusi visą adaptuotą programą, o kada jie gavo tą programą, dabar negali pasakyti. Žinant koks jis judrus vaikas, irgi galvodavo, kad jis tikrai galėjo susižaloti pats. Netgi tėveliams atėjus pasiimti E., jiems kartais būdavo sunku su vaiku susitvarkyti, E. ne visada norėdavo eiti namo, norėdavo pasilikti. Kartais E. sakydavo, kad jo neleidžia į lauką. Mamos draugą E. visada vadindavo tėčiu. Būdavo, kad vaiką pasiimti ateidavo mamos draugas, E. pats puldavo jam spirti, pakumščiuoti, kartais jie pasiginčydavo, bet išeidavo kartu. Auklėtojos padėjėja buvo priimta sausio mėnesį, bet vaiko elgesys vis tiek nesikeitė, vaikas sakė ir papjausiąs, ir galvą nupjausiąs. Auklėtojos padėjėja dirbdavo individualiai su E., ji visą laiką buvo šalia to vaiko, jam padėdavo atlikti individualias užduotis, jie kartu eidavo į lauką.

Liudytoja R. P. parodė, jog dirba lopšelyje-darželyje (duomenys neskelbtini) visuomenės sveikatos specialiste. Kaltinamosios nepažįsta. Tikslios datos neprisimena, galėjo būti 2020 m. spalio 12 d., atėjo į grupę pamatuoti vaikams temperatūras ir grupės auklėtoja perdavė aktą, su kuriuo susipažino ir po pietų tą aktą perdavė įstaigos vadovei. Akte buvo nurodyta, kad E. P. yra galimai patyręs smurtą, yra smurtinės žymės ant kūno. Tas žymes matė, kurioje vietoje buvo tos žymės, neprisimena. Kiek pamena, buvo mėlynės, jai atrodė, kad tos mėlynės galimai galėjo būti padarytos tą pačią dieną. Viena mėlynė buvo ant kojos, kita ant strėnų, viena buvo pailga, o kita apvali. Su vaiku nekalbėjo, jį tik apžiūrėjo ir susipažino su aktu. Vėliau, atvykus įstaigos vadovei, visa informacija buvo perduota vadovei. Anksčiau dėl smurto vaiko atžvilgiu jokių duomenų neturėjo, o dėl vaiko elgesio buvo gauta pranešimų, kad E. elgiasi netinkamai. Su kitu vaiku E. nėra bendravusi. Kad E. būtų galėjęs susižaloti darželio žaidimų aikštelėje, jai nežinoma.

Liudytoja R. A. parodė, kad dirba Šiaulių vaiko teisių apsaugos skyriuje vyriausiąja specialiste. Kaltinamąją R. P. (M.) žino darbiniais reikalais. Pirmą kartą su R. P. susidūrė 2020-10-12. Tą dieną tarnyboje buvo gautas pranešimas iš Šiaulių vaikų lopšelio-darželio (duomenys neskelbtini) apie galimą mažamečio E. P. teisių pažeidimą, buvo pranešta, kad ant E. P. kūno pastebėta mėlynė ir mažametis yra galimai patyręs smurtą. Su kolege I. B. nuvažiavo į darželį, bendravo su vaiku, su juo kalbėjo, matė ant vaiko kūno mėlynes. Tada E. teigė, kad užsigavo šokinėdamas nuo lovos ant lovos, nes nuo lovos nukrito, o koją užsigavo žaidimų aikštelėje, o darželyje darbuotojoms vaikas pasakė, kad jį skriaudė mama. Kitą dieną vėl nuvyko į darželį, pakartotinai bendravo su vaiku ir jis teigė, kad dažnai neklauso mamos, tada mama jį muša diržu, tėtis taip pat būna supykęs. Pakartotinai apklausiant vaiką, jis smulkiau nepasakojo. Kurioje vietoje buvo kraujosruvos, nepamena. Ar tos kraujosruvos pagal spalvą galėjo atsirasti tuo pačiu metu, negali pasakyti. Pirmą kartą su vaiku bendravo tik dviese, pirmą kartą jis sakė, kad nukrito šokinėdamas, o antrą kartą pasakė, kad jį mušė mama. Vaikui buvo nustatyta laikinoji priežiūra, buvo informuotas VTAS, E. P. buvo nustatyta laikinoji priežiūra pas senelę L. D., o kai pasibaigė laikinoji globa, vaiko gyvenamoji vieta buvo nustatyta vaikų globos namuose. Laikinoji globa buvo nustatyta nuo 2021-01-21 iki 2021-02-23, o vėliau, kai mamai buvo panaikintos kardomosios priemonės, vaikas buvo grąžintas mamai. Bendravo ir su E. broliu E., vaikas teigė, kad kai E. neklauso, mama muša ir jam skauda. E. taip pat buvo nustatyta laikinoji priežiūra kartu su broliu. E. sakė, kad jo mama neskriaudžia, nes jis klauso, o E., kai jis neklauso, mama muša. Bendravo ir su mama, mama nurodė, kad ji vaiko neskriaudė, kad vaikas aktyvus ir užsigavo pats.

Liudytoja I. B. parodė, jog 2020 m. spalio mėnesį dirbo vaiko teisių apsaugos skyriuje vyriausiąja specialiste. Prisimena, kad turėjo paimti vaiką dėl galimo smurto šeimoje. Pranešimą gavo iš ugdymo įstaigos. Vyko su kolege R. A.. Kadangi šeimoje yra du vaikai, prisimena, kad vyko į dvi ugdymo įstaigas. Darželyje kartu su jomis dalyvavo darželio socialinė pedagogė. Vaikas, vardu E., buvo (duomenys neskelbtini). Vaikas parodė, kad jam skauda rankų pirštukus ir sakė, kad juos užgavo. Sakė, kad užgavo vyriškis, kurio vardo neprisimena. Atrodo, kad tėčiu jo nevadino. Sakė, kad užgavo dėl to, kad neklausė. Ant pirštukų buvo žymelės. Socialinė darbuotoja taip pat pasakė, kad vaikui sužalojimui padaryti ant pirštukų. Neprisimena ar minėjo apie sužalojimus, padarytus ant kūno, šlaunies, nugaros. Jeigu gerai prisimena, vyko į ligoninę, kad vaikas būtų apžiūrėtas specialistų. Į ligoninę su vaiku vyko ji ir kolegė. Daugiau niekas kitas nevažiavo. Ligoninėje vaikas buvo apžiūrėtas. Po vaiko apžiūros buvo išrašyta medicininė pažyma. Iš ligoninės vaiką parvežė atgal į darželį. Vaikui jokių sužalojimų nebuvo nustatyta. Kitas vaikas, su kuriuo taip pat bendravo, buvo mokykloje. Tik neprisimena, ar tą pačią dieną, ar kitą dieną su juo kalbėjo. Vaikams buvo nuspręsta nustatyti laikiną priežiūrą. Taip pat bendravo su mama, kuri sakė, kad niekas vaikų neskriaudžia, kad jais rūpinasi. Buvo apklausta ikiteisminio tyrimo metu, sakė tiesą. Tuo metu geriau prisiminė aplinkybes.

Siekiant patikrinti liudytojos I. B. parodymus, buvo perskaityti jos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai.

Liudytoja I. B., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2020-10-12, tikslaus laiko neprisimena, ji su savo kolege R. A. vyko į lopšelį-darželį (duomenys neskelbtini) dėl galimo smurto prieš vaiką. Kai nuvyko į darželį, pas socialinę pedagogę buvo atvestas E. P.. Vaiko buvo paklausta, kaip jam sekasi, kaip jaučiasi. E. nenorėjo bendrauti, tik pasakė, kad pykstasi su broliu, kad tėtis keikiasi ir negražiai šneka, daugiau nieko nesakė. 2020-10-13 vėl su kolege R. vyko į tą patį darželį pabendrauti su E.. Šį kartą su E. vienoje patalpoje buvo tik ji ir jos kolegė R.. Pokalbio metu buvo klausiama, kaip jis sutaria su mama, su tėčiu. E. pasisakė, kad jis neklauso mamos, dėl to jį muša su diržu, jam skauda ir jis verkia. Kadangi tokio amžiaus vaikas nesiorientuoja datose, neklausė, kada jį mušė su diržu. E. taip pat nesakė, kiek kartų jį mušė su diržu. Jis dar paminėjo, kad tėtis jį muša, kai būna supykęs. E. taip pat sakė, kad mušasi su broliu E., nes jie nepasidalina daiktais. Kiek prisimena, ant E. kūnelio buvo mėlynės, tačiau ji pati neprisimena, kurioje vietoje jos buvo. Darželio auklėtoja buvo minėjusi, kad E. judrus vaikas. Nepastebėjo, kad E. norėjo nukreipti kalbą, tačiau jis visur buvo aktyvus, judrus. E. labai greitai prisiriša prie žmogaus. Nepasakytų, kad E. įtaigus vaikas. 2020-10-13 ji ir kolegė R. nuvyko į lopšelį-darželį (duomenys neskelbtini) pabendrauti su E. broliu E.. Pokalbyje su E. dalyvavo darželio socialinė pedagogė. E. pasakė, kad jis pykstasi su broliu, mušasi, pasakojo, kad turi savo kambarį, turi kompiuterį, žaislus. Taip pat E. pasakė, kad kai brolis neklauso tėvų, E. muša diržu, E. dėl to verkia, jam skauda. E. pasakė, kad jo nemuša tėvai, nes jis klauso. Apie šokinėjimą ant lovos E. nieko nepasakojo. E. šnekėjo pakankamai aiškiai, tiesiogiai atsakinėjo į klausimus. (2 t., b. l. 73-76).

Liudytojas T. M. parodė, jog daugiau kaip dvejus metus gyvena su R. P.. R. vaikai jį vadina tėčiu, jis elgiasi kaip vaikų tėvas. Žino, kuo yra kaltinama R. P., ją neteisingai apkaltino sūnus E.. E. mėgsta lakstyti, neklauso. Datos nepamena, 2020 metų rudenį, apie 17-18 val. visi buvo namuose (duomenys neskelbtini). Buvo miegamajame, R. buvo virtuvėje. Išgirdo kaip E. savo kambaryje šokinėja nuo vienos lovos ant kitos lovos, liepė jam baigti, tačiau E. neklausė, atsikalbinėjo ir toliau šokinėjo, po to griuvo ir pradėjo verkti. Tuo metu E. buvo (duomenys neskelbtini) metai. Nuėjo pas jį į kambarį. R. jau buvo atėjusi pas jį, ji paėmė vaiką ant rankų, E. verkė, sakė nugriuvęs. Ar jam buvo kokių nors sužalojimų, tuo metu nepastebėjo. Po to R. apžiūrėjo vaiką ir pamatė ant dešinės kojos šlaunies mėlynos spalvos mėlynę, bet gal ji buvo iš seniau, daugiau mėlynių nepastebėjo. Kviesti medikus minties nekilo. Ar ant nugaros buvo kokios mėlynės, nepastebėjo. Kitą dieną vaiką išleido į darželį. Vakare nuėjo pasiimti vaiko, tačiau auklėtoja liepė palaukti, nes atvažiuos tarnybos. Iš pradžių jam nieko nepaaiškino. Po to R. pasakė, kad tarnybos iškviestos dėl tos mėlynės, kad ją kaltina vaiko sumušimu. Po to vaikas dar labiau neklausė ir visą laiką mušėsi su broliu. Vieną kartą vaikas buvo iš darželio grįžęs su kraujosruva, jis pasakė, kad auklėtoja mušė, bet gali būti, kad jis pats susižalojo. Po to išmoko lūpomis čiulpti ranką, pasidaro mėlynę ir po to pats juokiasi. Jeigu sudrausmina E., sako, kad neleis į lauką, tada jis sako pasakysiąs, kad jie jį muša. E. neklauso. Kartą buvo pasiėmęs peilį ir su juo nubėgo į kambarį pas brolį, norėjo broliui įdurti, bet R. spėjo nubėgti ir peilį atimti. Dėl netinkamo vaiko elgesio kreipėsi pagalbos į specialistus - psichologus.

Liudytoja L. D. (L. D.) parodė, jog kaltinamoji R. P. (M.) yra jos dukra, su dukra santykiai geri. Dukra su šeima gyvena atskirai, kas vyksta jų namuose, nežino, pasakyti negali. Po 2020-10-12 jai buvo atvesti abu dukters vaikai, atrodo, kad juos atvedė VTAS specialistai, sakė, kad vaikai paimti iš mamos, kad E. buvo mušamas. Kiek pamena, jai paskambino iš vaiko teisių apsaugos skyriaus ir paklausė, ar galės paimti vaikus, ji pasakė, kad gali paimti. Klausė E., kas atsitiko, iš pradžių vaikas nieko nesakė, po to sakė nukritęs, užsigavęs. Matė kažkokias mėlynes ant E. kojų. Kartais, kai anksčiau pati pasiimdavo vaikus iš darželio, ant abiejų būdavo mėlynių, auklėtoja sakydavo, kad yra daug vaikų, visų nespėja sužiūrėti. Vaikai klausinėjo, kada ateis mama ir tėtis, po to kažkiek apsiramino. Vėliau daugiausia E. verkdavo ir prašydavosi pas mamą. E. klausė, gal jis ką nors bloga mamai padarė, jis sakė, kad nieko nepadaręs, po to sakė atsiprašysiąs mamos, kad daugiau taip nedarys, o dėl ko atsiprašys, nepasakė, tik jis labai verkė. Abiejų vaikų klausė, ar mama mušė juos kada nors, vaikai sakė, kad nemušė, tik sakė, kad jie tarpusavyje pasimušdavo. Vaikai pas ją prabuvo apie du mėnesius. Kaip dukra bausdavo vaikus, nežino, tik jeigu jai būnant vaikai neklausydavo, dukra juos pasodindavo ant kėdutės ir kalbėdavosi su jais. E. yra agresyvus, jis smarkiai mušdavo brolį arba spardydavo į sieną, jeigu jam ko nors neduodavo ar neleisdavo, jis pradėdavo šaukti: „nenoriu, nedarysiu“, tuomet jį palikdavo ramybėje ir jis pats vienas nusiramindavo. Būdavo, kad E. prie jos save gnaibydavo, daužydavo, paėmęs kietą daiktą save mušdavo. Paklausus, kodėl jis taip daro, jis atsakydavo, kad dėl to, jog ji jam kažko neleido. Pasakius E. nusiraminti, jis sakydavo jai prie jo nelįsti, pasakysiąs, kad ji jį mušanti, pabėgsiąs iš namų. E. sakydavo neisiąs į darželį, nes jį skriaudžia auklėtoja, o kuri auklėtoja, nesakydavo. Dukra sakydavo, kad vaikas elgiasi netinkamai, bet ji dukrai sakydavo, kad vaikas išaugs.

2020-10-13 Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pranešime nurodyta, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Skyrius) 2020-10-12 gavo iš Šiaulių lopšelio-darželio (duomenys neskelbtini) pranešimą apie nepilnamečio E. P., gim. (duomenys neskelbtini), galimą vaiko teisių pažeidimą. 2020-10-12 Skyriaus specialistai, gavę pranešimą, nuvyko į ugdymo įstaigą, bendravo su vaiku. Vaikas nepatvirtino, jog prieš jį galimai smurtavo mama R. P. ar patėvis R. M.. Į ugdymo įstaigą buvo iškviesti policijos pareigūnai, greitoji medicinos pagalba. 2020-10-13 Skyriaus specialistai pakartotinai bendravo su mažamečiu E. P.. Vaikas teigė, kad mama R. P. ir patėvis T. M. jį muša diržu, kai jis neklauso tėvų. 2020-10-13 bendraujant su nepilnamečio E. P. broliu E. P., gim. (duomenys neskelbtini), vaikas pasakojo, kad patėvis ir mama brolį muša diržu, kai brolis neklauso. (1 t., b. l. 5-10).

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2020-10-13 informacijoje apie gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą Nr. 6JGP-3888 nurodyta, kad apie galimą vaiko teisių pažeidimą 2020-10-12 15.51 val. pranešė Šiaulių lopšelio-darželio (duomenys neskelbtini) socialinė darbuotoja, kuri nurodė, jog mažametis E. P. ugdymo įstaigoje pastebėtas su mėlynėmis ant kūno, sužalojimai įvairūs, kelia įtarimų. 2020-10-13 10.30 val. Šiaulių lopšelyje-darželyje (duomenys neskelbtini) buvo bendrauta su E. P.. Jis pasakojo, kad gyvena su mama R., tėčiu T. ir broliu E.. Su broliu kartais pykstasi. Vaiko teigimu, kai brolis neklauso mamos, mama brolį muša su diržu, jo nemuša, nes jis klauso mamos. T. supykęs taip pat muša brolį su diržu. Brolis tada verkia, nes jam skauda. (2 t., b. l. 2-6).

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2020-10-13 informacijoje apie gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą Nr. 6JGP-3887 nurodyta, kad apie galimą vaiko teisių pažeidimą 2020-10-12 15.51 val. pranešė Šiaulių lopšelio-darželio (duomenys neskelbtini) socialinė darbuotoja, kuri nurodė, jog mažametis E. P. ugdymo įstaigoje pastebėtas su mėlynėmis ant kūno, sužalojimai įvairūs, kelia įtarimų. 2020-10-12 16.30 val. Šiaulių lopšelyje-darželyje (duomenys neskelbtini) bendrauta su E. P.. E. P. pasakojo, kad užsigavo šokinėdamas ant lovos, nes nuo jos nukrito, koją užsigavo žaidimų aikštelėje, prie parduotuvės, kur gyvena močiutė. Vaikas pasakojo, kad jo tėtis niekada nemušė, mama taip pat niekada nemušė, tik kai supyksta šaukia ant jo. Ant vaiko nugaros ir kojos buvo matyti mėlynių žymės. 2020-10-13 11.30 val. su E. bendrauta pakartotinai, ugdymo įstaigoje. E. pasakojo, kad namuose tėtis kalba gražiai, bet jis pats kalba negražiai, nes pas tėtį ateinantys draugai keikiasi. Pasak vaiko, jis dažnai neklauso mamos, tada mama jį muša su diržu, tėtis taip pat supykęs jį muša, jam skauda, nes diržas labai skaudus, tada jis verkia. Vaiko teigimu, mama jam padarė skaudžiai. (2 t., b. l. 7-11).

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2020-10-13 vaiko situacijos vertinimo anketoje Nr. 6VSV-2021 nurodyta, kad 2020-06-12 15.51 val. skyriuje gauta informacija iš Šiaulių lopšelio-darželio (duomenys neskelbtini) socialinės darbuotojos, jog mažametis E. P. ugdymo įstaigoje pastebėtas su mėlynėmis ant kūno. Vaiko motina pasakojo, jog mažametis susižeidė namuose, krisdamas nuo lovos, tačiau socialinės darbuotojos teigimu sužalojimai įvairūs, kelia įtarimų. Su E. P. buvo bendrauta 2020-10-12 16.30 val. lopšelyje-darželyje (duomenys neskelbtini). E. pasakojo, kad užsigavo šokinėdamas ant lovos, nes nuo jos nukrito, koją užsigavo žaidimų aikštelėje, prie parduotuvės, kur gyvena močiutė. Pasak vaiko, jis namuose jaučiasi gerai. Kai užsigavo koją, truputį skaudėjo, mama užklijavo pleistrą. Pasak vaiko, su broliu pešasi visą dieną, nes nepasidalina televizoriumi. Vaikas pasakojo, kad jo tėtis niekada nemušė, mama taip pat niekada nemušė, tik kai supyksta, šaukia ant jo. Ant vaiko nugaros ir kojos buvo matyti mėlynių žymės. 2020-10-13 11.30 val. su E. bendrauta pakartotinai, ugdymo įstaigoje. Vaikas teigė, kad tėtis namuose kalba gražiai, bet jis pats kalba negražiai, nes pas tėtį ateinantys draugai keikiasi. Pasak vaiko, jis dažnai neklauso mamos, tada mama jį muša su diržu, tėtis taip pat supykęs jį muša. Pasak vaiko, jam skauda, nes diržas labai skaudus, tada jis verkia. Vaiko teigimu, mama jam padarė skaudžiai. 2020-10-12 16.50 val. bendrauta su lopšelio-darželio direktorės pavaduotoja ugdymui L. K.. Specialistė teigė, kad vaiko motina, R. P. nėra motyvuota priimti siūlomą pagalbą. Vaiko elgesys yra problematiškas, todėl ugdymo įstaigoje buvo organizuojamas vaiko gerovės komisijos posėdis, mamai pasiūlyta vaiką užregistruoti į PPT, lankyti pozityvios tėvystės mokymus. Pasak L. K., vaiko motinai trūksta žinių apie pozityvų vaikų auklėjimą. Moteris yra linkusi atsakomybę už vaiką perkelti kitiems su vaiku dirbantiems specialistams. Moters teigimu, mama yra prasitarusi, kad dėl vaiko elgesio baigia prarasti kantrybę. Pavaduotoja teigė, kad ne kartą yra pastebėta kitų specialistų, kad vaiko patėvis T. M. atėjęs pasiimti vaiko, elgiasi su vaiku grubiai, nevengia vartoti necenzūrinius žodžius darželio teritorijoje vaiko atžvilgiu. E. elgesys darželyje yra agresyvus kitų vaikų atžvilgiu, vaikas naudoja fizinę jėgą prieš kitus vaikus, mėto maistą, vartoja necenzūrinius žodžius, grasina iššokti per langą, nupjauti visiems galvas ir kt. Pasak pavaduotojos, tai kelia nerimą, nes galbūt namuose situacija nėra visiškai gera ir vaikas tokiu savo agresyviu elgesiu išreiškia susikaupusias negatyvias emocijas. Įvertinus vaiko situaciją buvo nustatytas vaiko apsaugos poreikis, nuspręsta taikyti vaiko laikinosios priežiūros priemonę, priimtas sprendimas paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą ir vaiką laikinai apgyvendinti saugioje aplinkoje. (2 t., b. l. 12-22).

R. P. (M.) 2020-10-12 rašytame akte nurodoma, kad E. savaitgalį šokinėjo ant lovos, kojytė išslydo ir susitrenkė nugarą ir šlaunį, prie akto pridėtos nuotraukos, kuriose užfiksuotos kraujosruvos ant vaiko šlaunies priekinės pusės ir nugaros. (2 t., b. l. 58-60).

2020-10-22 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūra; apžiūros metu nusikalstamos veikos pėdsakų nerasta. (1 t., b. l. 19-31).

2020-11-04 kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota policijos pareigūnų, 2020-10-12 atvykusių į vaikų lopšelį-darželį, Body kamerų vaizdo įrašų apžiūra; vaizdo įrašuose užfiksuota, kad atvykus medikams yra apžiūrimas vaikas, ant jo nugaros matoma kraujosruva; vaiko mama aiškina, kad berniukas šeštadienį po pietų, apie 16 val., šokinėjo ant lovos, nukrito, susitrenkė nugarą, taip pat rodo sužalojimą ant kojos; medikė paaiškina, kad su vaiku bendravo, vaikas sakė, kad jis jaučiasi gerai, jam nieko neskauda; darželio darbuotoja sako, jog E. jai sakęs, kad susižalojo lovoje ir žaidimų aikštelėje. (2 t., b. l. 123-126).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. 1359/2020(04) nurodyta: E. P. nustatytos poodinės kraujosruvos nugaros kairėje, dešinėje šlaunyje; nustatyti sužalojimai padaryti prieš VšĮ GMP 2020-10-12 suteikiant medicininę pagalbą; remiantis medicininių dokumentų duomenimis nėra galimybės tiksliai pasisakyti, su kokiu konkrečiu daiktu kontaktuojant padaryti E. P. nustatyti sužalojimai; diržas, pagal žalojančių daiktų rūšinę priklausomybę priskiriamas kietam bukam daiktui; E. P. nustatyta kraujosruva nugaros kairėje galėjo būti padaryta kontaktuojant su kietu buku daiktu ar paviršiumi; poodinė kraujosruva dešinėje šlaunyje galėjo būti padaryta kontaktuojant su kietu buku daiktu; padaryti sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu; nustatyti sužalojimai padaryti dviejų trauminių poveikių metu; neatmetama galimybė, kad E. P. nustatyti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti griuviminės traumos metu. (1 t., b. l. 167-168).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus papildomoje specialisto išvadoje Nr. pG1508/2020(04) nurodyta: E. P. nustatyta poodinė kraujosruva nugaros kairėje galėjo būti padaryta kontaktuojant su kietu buku daiktu ar paviršiumi; poodinė kraujosruva dešinėje šlaunyje galėjo būti padaryta kontaktuojant su kietu buku daiktu; diržas pagal žalojančių daiktų rūšinę priklausomybę priskiriamas kietam bukam daiktui; remiantis turimų medicininių dokumentų duomenimis nėra galimybės tiksliai pasisakyti su kokiu konkrečiai daiktu kontaktuojant padaryti E. P. nustatyti kūno sužalojimai. (1 t., b. l. 173-174).

Iš 2020-11-25 parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad R. M. (tuo metu – P.) parodė bute vaikų kambarį, parodė lovą, kur šokinėjo E., parodė, kur buvo ji ir T. M. tuo metu, kai išgirdo stuktelėjimą ir vaiko verksmą, ant manekeno parodė vietas, kur matė E. sužalojimus. (2 t., b. l. 165-183).

Specialistės L. L. paaiškinime nurodyta, kad nukentėjusiajam E. P. apklausos metu ji ribų nenustatė - leido daryti ką nori, leido žaisti su žaislais. Dėl to jis buvo atsipalaidavęs, buvo šnekus, nebuvo išsigandęs. E. reikėjo kelis kartus užduoti klausimus, nes jis buvo susikoncentravęs į žaislus. Jis dažnai vaikščiojo, norėjo įjungti visus daiktus, išnešti šiukšles, kišo jas į kišenes, buvo išsiblaškęs. Berniukas vis keitė parodymus, tai yra, tai sakė, kad jį mušė, po to, kad nemušė. Jis nepasakė, kodėl vis kaitaliojo nuomonę, nukreipdavo kalbą žaisdamas su žaislais. Jis į jos užduodamą klausimą atsakydavo klausimu. Tai gali rodyti, kad jis vengia atsakymo į klausimus. (1 t., b. l. 63-66).

Psichologė ekspertė T. G.-N. teisme paaiškino, jog ekspertizės atlikimo metu ji turėjo įvertinti vaiko kognityvinius gebėjimus, kurie leistų ar neleistų duoti parodymus. E. nebuvo nustatyta kalbos ir pažintinių gebėjimų sutrikimų, dėl kurių jis negalėtų pasakyti konkrečių faktinių aplinkybių, tai yra, kas, ką darė. Ekspertizės metu buvo stebimas E. išreikštas vengiantis elgesys, nenoras kalbėti apie tai, kas vyko namuose, bandymas išsisukti, tačiau kartu jis savo žodžiais patvirtino tą patį, ką buvo kalbėjęs su vaiko teisių specialistais ir apklausos metu. E. P. emocinės reakcijos, temos vengiantis elgesys ir kartu pažintiniai gebėjimai leidžia tikėti, kad vaikas pasakojo savo patirtas patirtis. Vaiko pasakymas: „mušė, nemušė“ būtų kompleksinis paaiškinimas, kylantis tiek iš jam diagnozuotų sutrikimų, tiek iš bendrai temos vengiančio elgesio, kuris gali kilti iš jam reikšmingų asmenų poveikio. Akte pažymėta, jog vaikas išgyvena kaltės, atsakomybės jausmus dėl to, kad negyvena pas mamą. Pirmosios ekspertizės atlikimo metu į ekspertizės įstaigą vaikas atvyko su globėja, jis ilgėjosi mamos, pats įvardino, kad jo prašo nekalbėti apie bylai reikšmingas aplinkybes. Prašomas kitų asmenų E. gali pasakoti prašomą istoriją, tačiau tos pozicijos jis nepajėgus išlaikyti ilgą laiką, spontaniškai jis vis tiek prasitaria apie turimas smurtines patirtis namuose - vaikas pasakė, kad jo nemušė, bet gali parodyti, kur jį mušė su diržu. Vaikui sunku laikytis prašymo nekalbėti dėl amžiaus, dėl besivystančių pažintinių gebėjimų, dėl nustatytų emocijų sutrikimų. Papildomos ekspertizės metu buvo nustatyta, kad E. P. gali atgaminti konkrečią faktinę informaciją – kas, ką darė, jis atgamino tuo metu buvusius įvykius, todėl padaryta išvada, kad jis gali prisiminti, tačiau kaip ir pažymėtina akte, jam sunkiau kalbėti apie konkrečias detales, tačiau konkrečias faktines aplinkybes jis gali prisiminti ir atgaminti. Ekspertizės atlikimo metu E. išsakė baimę, kad kalbant apie tai, kas buvo, nenorėtų, kad „jį atimtų“.