Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2022-06-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1-48-409/2022

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2022-06-21Šiaulių apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNuosprendis · 2022-11-30Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-06-21
Bylos Nr.
1-48-409/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-41161-2020-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Astra Karpytė
Kaltinamasis
R. M.
Nukentėjusysis
E. P.
Advokatai
Rolandas Tamašauskas, Mindaugas Jonaitis, Aušra Būtautaitė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-48-409/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-41161-2020-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; 1.1.9.10; 1.2.4.6.2.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. birželio 21 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Astra Karpytė,sekretoriaujant Jolantai Stanelienei, Daivai Jankūnienei,dalyvaujant prokurorėms Lilijai Saldukienei, Aurelijai Rakštienei,

kaltinamajai R. M. (dokumentuose – M., buvusi pavardė P. (P.), jos gynėjams advokatui Rolandui Tamašauskui, advokato padėjėjai Aušrai Būtautaitei,

mažamečio nukentėjusiojo E. P. įgaliotam atstovui advokatui Mindaugui Jonaičiui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Baltarusijos pilietė, (duomenys neskelbtini), turinti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, vidurinio ir profesinio išsilavinimo, ištekėjusi, dirbanti (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. M. mušdama mažamečiui padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, būtent: 2020 m. spalio mėnesį iki spalio 12 d., tiksliai nenustatytu tiksliu laiku, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), suduodama diržu tiksliai nenustatytą smūgių skaičių mažamečiui sūnui E. P., padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus: poodines kraujosruvas nugaros kairėje, dešinėje šlaunyje.

Apklausta teisme kaltinamoji R. M. kaltės nepripažino ir parodė, jog 2020 m. spalio mėnesį, datos neprisimena, savaitgalį, atrodo šeštadienį, buvo namuose. Ji buvo virtuvėje, gamino valgį. Vyresnysis sūnus buvo svetainėje, žiūrėjo televizorių, vyras T. M. buvo miegamajame, o sūnus E., kuris buvo apsipykęs su broliu, nuėjo į savo kambarį žaisti. Būdama virtuvėje girdėjo, kad E. išdykauja, šokinėja ant lovos. E. pasakė, kad nešokinėtų, nes užsigaus, labai skaudės. Po kurio laiko išgirdo kritimo garsą ir E. verksmą. Išjungė viryklę ir atbėgo į kambarį, kuriame pamatė ant grindų gulintį ir verkiantį E.. Pradėjo vaiką raminti. Kai jis apsiramino, apžiūrėjo skaudamas vietas. Vaikas sakė ir rodė, kad užsigavo nugarą ir šoną. Iš pradžių ant šono buvo paraudimas, kraujosruvos nebuvo. Po to nuėjo į virtuvę, kur šaldė skaudamas vietas. Nekraujavo, vaikas buvo sąmoningas, ramus, su ja kontaktavo, todėl nekilo mintis kviesti greitąją medicinos pagalbą. Po kiek laiko sūnus nusiramino ir vėl nuėjo dūkti. Vėliau vakare pamatė, kad toje vietoje, kur sūnus užsigavo, yra kraujosruva. Guldant E. miegoti, pamatė kraujosruvą ir ant šlaunies, paklausus, ar ta kraujosruva atsirado nukritus nuo lovos, sūnus pasakė, kad ne, kad užsigavo žaidimų aikštelėje, prie močiutės namų. Sekmadienį E. darželio auklėtojai parašė pranešimą, kad E. užsigavo, yra mėlynė. Auklėtoja atsakė, kad kai ateis į darželį, reikės parašyti protokolą. Tokia yra nustatyta tvarka, kad tokį dokumentą reikia parašyti tuomet, kai vaikas užsigauna ne darželyje. Pirmadienį atėjus į darželį parodė vaiko užsigautas vietas, pasirašė dokumentą ir išėjo į darbą. Po pietų jai vyras parašė, kad atvyko tarnybos, kad buvo paimti vaikai. Vaikai buvo perduoti jos mamai. Vaikus prižiūrėjo jos mama, ji tik padėjo savo mamai vaikus atvesti į teismą, kur buvo apklausiami pas ikiteisminio tyrimo teisėją, nes abu vaikai labai judrūs ir mamai vienai buvo sunku. Jai pačiai E. apklausoje nebuvo leista dalyvauti. Vyresniajam sūnui E. yra nustatytas neįgalumas, jis kiekvieną dieną keičia savo nuomonę, apie įvykius pasakoja skirtingai. E. turi elgesio sutrikimų, jis elgiasi kaip nori, nesupranta, ko iš jo nori suaugusieji, nesupranta, kad turi gerbti suaugusius žmones, tačiau pagrindines aplinkybes – ką veikia, ką daro, jis gali papasakoti. Šiuo metu sūnus E. yra grąžintas ir gyvena pas ją. Būna, kad su vaiku pasikalba, jis prisimena, kaip buvo atimtas, kad buvo pas globėją, kuri augina šuniuką, nemėgstantį vaikų. Tačiau būna ir taip, kad sūnus fantazuoja, prisigalvoja nebūtų dalykų, naktimis atsikelia, ateina miegoti pas ją, sako, kad jam baisu, kambaryje yra pabaisų. Jis netgi ja manipuliuoja. Yra sakęs, kad jeigu ji jam neduos saldainių, pasakys, kad ji jį muša. Lankėsi pas psichiatrą, pas psichologą. Po to įvykio sūnus pradėjo elgtis dar blogiau, žiauriau, muša kitus, muša neįgalų brolį, namuose netgi griebėsi peilio ketindamas įdurti broliui. Yra buvę savęs žalojimo atvejų – čiulpia ranką, kol atsiranda mėlynės, kasosi iki kraujo. Psichiatrė išrašė vaistų, kurie padėjo tik trumpą laiką. Netgi būnant Vilniuje, pas vaikų psichiatrą, sūnus užsigavo. Yra gautos išvados, kad vaikas hiperaktyvus, nustatytas dėmesio sutrikimas. Sūnui yra išrašyti vaistai, siekiant mažinti aktyvumą, jis lanko futbolo, žolės riedulio treniruotes. Užsižiūrėjęs yra atsitrenkęs į durų staktą, eidamas į futbolo treniruotę yra atsitrenkęs į metalinį strypą. Iki teisme nagrinėjamo įvykio vaikas niekur nesigydė, nes laukė eilės Pedagoginėje psichologinėje tarnyboje. Be šios tarnybos išvados niekur negalėjo kreiptis, gavus išvadą, kreipėsi į šeimos gydytoją, o vėliau ir pas kitus specialistus. Prieš sūnų E. nesmurtavo, jo nemušė, jokios nusikalstamos veikos nepadarė.

Mažametis nukentėjusysis E. P., apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad dabar jis gyvena pas močiutę, nes mama muša. Su mama ir tėčiu T. sutaria gerai. Atvažiavo policija su greitąja medicinos pagalba ir pasakė, kad jį muša mama. Jo mama nemušė. Medikams pasakė, kad mama jį mušė, nežino, kodėl taip pasakė. Pasakė, kur jam sudavė mama. Gali parodyti, kur mušė – į koją ir iš nugaros pusės į juosmenį, virš kaulo. Niekas nematė, kai mama jį mušė. Tuo metu namie buvo mama ir tėtis. Mama jį mušė su diržu. Mama jo nemušė, jį mušė brolis. Brolis jį mušė su ranka, sudavė į pilvą. Brolis jam trenkė daug kartų. Su mama sutaria gerai, visada klauso mamos, namie neišdykauja. Kai gyveno pas mamą, turėjo savo kambarį. Mėgsta žaisti savo kambaryje, patinka šokinėti ant lovos. Žaidimų aikštelėje šokinėjo ir nukrito. Šokinėjo ant lovos ir nukrito ant grindų, jam skaudėjo koją – parodė šlaunį ir nugaros apačią. Prisimena tą dieną, kai tėtis atvyko į darželį, nes mama buvo su jo broliu. Tada darželyje kalbėjo apie daržoves. Skaudėjo tada, kai nukrito nuo lovos. Jo paprašė nepasakoti apie mamą, to prašė mama. (1 t., b. l. 59-60).

Mažametis liudytojas E. P., apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad gyvena su močiute, seneliu ir R.. E. gyvena kartu su juo. Jis norėtų gyventi su tėčiu ir mama. Su mama sutaria gražiai. Mamos vardas R., pavardės nežino. Tėčio vardas T., pavardės nežino. Brolio vardas E. P.. Su tėčiu T. sutaria gražiai. Su broliu sutaria gražiai. Jo brolis ir mama sutaria blogai. E. spyrė jam į akį, o mamai į akinius. E. neklauso mamos. Nežino, kaip mama drausmina E., kai jos neklauso. Mama veda ir pastato tualete, kuriame yra vorų, diržu nemuša. Kai gyveno pas mamą, jis gyveno tame pačiame kambaryje su E.. Jie norėtų eiti namo pas mamą ir tėtį. Jis nebuvo darželyje ir nieko nepasakojo auklėtojoms. E. šokinėjo ant lovos ir buvo nukritęs ant grindų. E. užsigavo, kai nukrito ant grindų. E. skaudėjo, kai užsigavo, ir jis verkė. Mama su broliu išėjo į virtuvę. Mama žinojo, kad E. užsigavo. Nematė mėlynių ant E. kojos ir nugaros. (2 t., b. l. 36-37).

Liudytoja N. B. parodė, jog kaltinamąją R. M. (P.) žino kaip ugdytinių E. P. ir E. P. mamą. E. P. buvo ugdomas lopšelyje darželyje (duomenys neskelbtini), po to išėjo į darželį (duomenys neskelbtini), vėliau lankė darželį (duomenys neskelbtini), o antrasis berniukas E. lankė darželį (duomenys neskelbtini), po to išėjo į logopedinį darželį. Tikslios datos, kada kreipėsi į policiją ir vaikų teisių apsaugos skyrių dėl galimo smurto prieš E., neprisimena. Tuo metu laikinai ėjo lopšelio-darželio (duomenys neskelbtini) direktorės pareigas. Atėjus į darbą, į kabinetą atėjo ugdytinio auklėtoja I., jos pavardės neatsimena. Ji buvo parengusi trijų lapų informaciją apie netinkamą berniuko elgesį ir norėjo aptarti tai, ką ji parašė. Bedėstydama tą informaciją ji užsiminė, kad tą dieną vaikas atėjo su labai didele mėlyne. Paklausė, kokio dydžio ta mėlynė, kurioje vietoje, ir tada jos paprašė, kad ji grįžtų į grupę ir nufotografuotų būtent tą mėlynę ir parodytų, nes tuo metu galiojo operacijų vadovo nuostatos, kad ugdyme nedalyvaujantys asmenys neitų į grupes. Kai pamatė tą nuotrauką, įtarė, kad tokio dydžio ir tokios formos mėlynė, tokių griežtų formų, vaikui pačiam užsigavus negalėjo susidaryti. Todėl, įtardama, kad prieš vaiką galėjo būtų smurtaujama, kreipėsi į atitinkamas institucijas. Kiek pamena, ta mėlynė buvo ant šlaunies. Kad auklėtoja būtų pastebėjusi daugiau mėlynių, nepamena, kalbėjosi būtent apie tą didelę mėlynę. Ji sunerimo dėl tos mėlynės dydžio ir formos, nes ta mėlynė buvo išskirtinai didelė ir išskirtinai stačiakampio formos. Auklėtoja informavo, kad įstaigoje su tėveliais yra priimta tokia taisyklė, kad jeigu vaiką atveda su sužalojimu, tėvai netgi raštu privalo parašyti, kad atvedė vaiką jau su kažkokiu sužalojimu. Berniuko mama jau buvo parašiusi tokį raštą. Kadangi dirbo dviejose įstaigose, į tą įstaigą atėjo jau po pietų ir iš karto sužinojusi apie tą įvykį, ėmėsi veiksmų. Jai buvo pasakyta, kad tėvų rašte buvo parašyta, jog vaikas krito nuo lovos ir užsigavo. Iš karto kreipėsi į vaikų teisių apsaugos skyrių ir policiją, kuriems pranešė pirmiau, neatsimena, bet pirmieji atvyko policijos pareigūnai. Jie laukė, kol atvyks vaikų teisių apsaugos darbuotojai. Toliau, jos žiniomis, jie berniuką pasikvietė į atskirą patalpą ir kalbėjosi, pokalbyje dalyvavo specialistai, ji pati pokalbio metu patalpoje nebuvo. Ką pasakojo pats vaikas darželio darbuotojoms, nežino. Per tą laikotarpį kol dirbo, žino, kad vaiku rūpintis buvo pavesta R. mamai. Tuo metu, kol rūpinosi močiutė, vaikas lankė darželį. Ar jo elgesys pasikeitė, nežino, su juo nedirbo, bet, kad apskritai jo elgesys buvo sunkus, jai buvo žinoma, net buvo įdarbinta auklėtojos padėjėja, kuri dirbo individualiai su E. P.. Buvo informuota, kad berniukas smurtauja, kad jis nesilaiko taisyklių, girdėjo darbuotojų pasakojimą, kad vaikas valgio metu mėto maistą į kitus vaikus, į suaugusiuosius. Pati asmeniškai tiesiogiai su vaiko mama beveik nebendravo. Įstaigoje veikė vaiko gerovės komisija, žino, kad mama nuo rugsėjo pradžios buvo kviečiama ieškoti pagalbos, buvo rekomenduota tirti vaiką Pedagoginėje psichologinėje tarnyboje. Buvo sutarta dėl pagalbos teikimo ir vėliau ta pagalba buvo teikiama. Ji pati vaiko gerovės komisijos posėdžiuose nedalyvavo, tik koridoriuje porą kartų pasikalbėjo su mama. Pokalbių metu juto R. pyktį darželio darbuotojų adresu, jai atrodė, kad darželio darbuotojai nori R. šeimai pakenkti. Mano, kad mama sureagavo jautriai į tą faktą, kad buvo pranešta tarnyboms. Nors vaiko mama buvo pateikusi informaciją dėl vaiko susižalojimo namuose, mėlynės dydis ir taisyklingos mėlynės kraštinės įpareigojo pasitikrinti, ar tikrai nebuvo kitaip negu teigė tėvai, todėl prašė tarnybų išsiaiškinti kaip yra iš tikrųjų. Ar vaikų teisių specialistai su E. kalbėjosi ir dar kitą dieną, neatsimena. Atvejų, kad E. P. darželyje būtų susižalojęs tiek, kad jam būtų teikiama pirmoji medicinos pagalba, nebuvo, galėjo būti tik smulkių sužalojimų.

Liudytoja I. S. parodė, kad dirba lopšelyje-darželyje (duomenys neskelbtini) auklėtoja. Kaltinamąją R. M. (P.) pažįsta, ji į darželį vedė sūnų E. P.. Prisimena, jog gavo mamos žinutę, kad E. bėgiojo po kambarį ir susižeidė į lovos kraštą, ji parašė, kad vaikutį apžiūrės, kai atvyks į darželį. Pagal įstaigos tvarką, turi surašyti aktą ir informuoti visuomenės sveikatos specialistę. Kitą dieną, gal apie 8.30 val., E. į darželį atvedė mama. Mama parodė, kur buvo kraujosruvos. Jos buvo dviejose vietose ant kojos ir aukščiau. Mama parašė paaiškinimą kas nutiko, parašė, kad E. griūdamas susižalojo. Po kurio laiko į grupę atėjo visuomenės sveikatos specialistė R. P. vaikams pamatuoti temperatūras. Ją informavo apie tą įvykį, perdavė surašytą aktą. Specialistė apžiūrėjo E.. Jai dar kartą paminėjo mamos paaiškinimą, ji dar paklausė ir paties E., bet jis tik pasakė užsigavęs ir nubėgo žaisti. Po pietų, atvykus direktorei į įstaigą, jai buvo visa perduota informacija. Visų kitų veiksmų ėmėsi direktorė. Apie 15.30 val. direktorė pranešė, kad rūbinėlėje sulaikytų tėvelius, kad atvažiuoja vaikų teisių apsaugos specialistai. Vaikų teisių apsaugos specialisčių ir vaiko pokalbyje nedalyvavo, tėveliai buvo iškviesti į kitas patalpas. E. po kelių dienų buvo paimtas iš įstaigos, darželio nebelankė. Karantino laikotarpiu vaikai buvo ugdomi nuotoliniu būdu, E. tėvai daug dalyvaudavo veiklose, po to buvo atostogose, o kai grįžo, kolegės pasakė, kad E. elgiasi netinkamai, mušasi su vaikais, laužo inventorių. Vasaros laikotarpiu jai skambino mama, sakė, kad kitoje grupėje labai sunku, o nuo rugsėjo vaikas grįžo atgal į jos grupę. Vaikas buvo nenustygstantis, trukdė ugdomąją veiklą, netinkamai elgėsi, stumdė kėdutes, stumdė vaikus, keikėsi, bendravimas buvo ypatingai sunkus. Dėl to mamą kvietėsi į vaiko gerovės komisijos posėdį. Mama minėjo tik tiek, kad vaikas pasikeitęs po vasaros ir kad namuose elgiasi taip pat. Vaikas buvo sunkus, į pastabas reaguodavo labai agresyviai. Vaikui duodamos pastabos jį pastūmėdavo elgtis dar netinkamiau, jis mušė vaikus, laužydavo inventorių. Kvietėsi mamą pokalbiui. Tada buvo priimtas sprendimas dėl kreipimosi į Pedagoginę psichologinę tarnybą, į psichologą dėl pagalbos suteikimo. Kai E. buvo grąžintas į šeimą, jis dar lankė darželį, o nuo 2021-08-17 lanko kitą darželį. Po to įvykio jis elgėsi lygiai taip pat netinkamai, net prašydavo papildomo žmogaus padėti, ateidavo socialinis darbuotojas. Grupėje taip elgiasi daugiausia tik E.. Neteko girdėti, kad E. prieš tą įvykį būtų susižalojęs darželyje. Nėra iš E. girdėjusi, kad mama jį būtų mušusi, mama tik sakydavo, kad imsis griežtų priemonių, bet kad muštų, nėra girdėjusi, po to mama sakė, kad yra bejėgė, prašė greičiau ieškoti pagalbos. Nuo sausio 1 d. dėl E. pati buvo rašiusi visą adaptuotą programą, o kada jie gavo tą programą, dabar negali pasakyti. Žinant koks jis judrus vaikas, irgi galvodavo, kad jis tikrai galėjo susižaloti pats. Netgi tėveliams atėjus pasiimti E., jiems kartais būdavo sunku su vaiku susitvarkyti, E. ne visada norėdavo eiti namo, norėdavo pasilikti. Kartais E. sakydavo, kad jo neleidžia į lauką. Mamos draugą E. visada vadindavo tėčiu. Būdavo, kad vaiką pasiimti ateidavo mamos draugas, E. pats puldavo jam spirti, pakumščiuoti, kartais jie pasiginčydavo, bet išeidavo kartu. Auklėtojos padėjėja buvo priimta sausio mėnesį, bet vaiko elgesys vis tiek nesikeitė, vaikas sakė ir papjausiąs, ir galvą nupjausiąs. Auklėtojos padėjėja dirbdavo individualiai su E., ji visą laiką buvo šalia to vaiko, jam padėdavo atlikti individualias užduotis, jie kartu eidavo į lauką.

Liudytoja R. P. parodė, jog dirba lopšelyje-darželyje (duomenys neskelbtini) visuomenės sveikatos specialiste. Kaltinamosios nepažįsta. Tikslios datos neprisimena, galėjo būti 2020 m. spalio 12 d., atėjo į grupę pamatuoti vaikams temperatūras ir grupės auklėtoja perdavė aktą, su kuriuo susipažino ir po pietų tą aktą perdavė įstaigos vadovei. Akte buvo nurodyta, kad E. P. yra galimai patyręs smurtą, yra smurtinės žymės ant kūno. Tas žymes matė, kurioje vietoje buvo tos žymės, neprisimena. Kiek pamena, buvo mėlynės, jai atrodė, kad tos mėlynės galimai galėjo būti padarytos tą pačią dieną. Viena mėlynė buvo ant kojos, kita ant strėnų, viena buvo pailga, o kita apvali. Su vaiku nekalbėjo, jį tik apžiūrėjo ir susipažino su aktu. Vėliau, atvykus įstaigos vadovei, visa informacija buvo perduota vadovei. Anksčiau dėl smurto vaiko atžvilgiu jokių duomenų neturėjo, o dėl vaiko elgesio buvo gauta pranešimų, kad E. elgiasi netinkamai. Su kitu vaiku E. nėra bendravusi. Kad E. būtų galėjęs susižaloti darželio žaidimų aikštelėje, jai nežinoma.

Liudytoja R. A. parodė, kad dirba Šiaulių vaiko teisių apsaugos skyriuje vyriausiąja specialiste. Kaltinamąją R. P. (M.) žino darbiniais reikalais. Pirmą kartą su R. P. susidūrė 2020-10-12. Tą dieną tarnyboje buvo gautas pranešimas iš Šiaulių vaikų lopšelio-darželio (duomenys neskelbtini) apie galimą mažamečio E. P. teisių pažeidimą, buvo pranešta, kad ant E. P. kūno pastebėta mėlynė ir mažametis yra galimai patyręs smurtą. Su kolege I. B. nuvažiavo į darželį, bendravo su vaiku, su juo kalbėjo, matė ant vaiko kūno mėlynes. Tada E. teigė, kad užsigavo šokinėdamas nuo lovos ant lovos, nes nuo lovos nukrito, o koją užsigavo žaidimų aikštelėje, o darželyje darbuotojoms vaikas pasakė, kad jį skriaudė mama. Kitą dieną vėl nuvyko į darželį, pakartotinai bendravo su vaiku ir jis teigė, kad dažnai neklauso mamos, tada mama jį muša diržu, tėtis taip pat būna supykęs. Pakartotinai apklausiant vaiką, jis smulkiau nepasakojo. Kurioje vietoje buvo kraujosruvos, nepamena. Ar tos kraujosruvos pagal spalvą galėjo atsirasti tuo pačiu metu, negali pasakyti. Pirmą kartą su vaiku bendravo tik dviese, pirmą kartą jis sakė, kad nukrito šokinėdamas, o antrą kartą pasakė, kad jį mušė mama. Vaikui buvo nustatyta laikinoji priežiūra, buvo informuotas VTAS, E. P. buvo nustatyta laikinoji priežiūra pas senelę L. D., o kai pasibaigė laikinoji globa, vaiko gyvenamoji vieta buvo nustatyta vaikų globos namuose. Laikinoji globa buvo nustatyta nuo 2021-01-21 iki 2021-02-23, o vėliau, kai mamai buvo panaikintos kardomosios priemonės, vaikas buvo grąžintas mamai. Bendravo ir su E. broliu E., vaikas teigė, kad kai E. neklauso, mama muša ir jam skauda. E. taip pat buvo nustatyta laikinoji priežiūra kartu su broliu. E. sakė, kad jo mama neskriaudžia, nes jis klauso, o E., kai jis neklauso, mama muša. Bendravo ir su mama, mama nurodė, kad ji vaiko neskriaudė, kad vaikas aktyvus ir užsigavo pats.

Liudytoja I. B. parodė, jog 2020 m. spalio mėnesį dirbo vaiko teisių apsaugos skyriuje vyriausiąja specialiste. Prisimena, kad turėjo paimti vaiką dėl galimo smurto šeimoje. Pranešimą gavo iš ugdymo įstaigos. Vyko su kolege R. A.. Kadangi šeimoje yra du vaikai, prisimena, kad vyko į dvi ugdymo įstaigas. Darželyje kartu su jomis dalyvavo darželio socialinė pedagogė. Vaikas, vardu E., buvo (duomenys neskelbtini). Vaikas parodė, kad jam skauda rankų pirštukus ir sakė, kad juos užgavo. Sakė, kad užgavo vyriškis, kurio vardo neprisimena. Atrodo, kad tėčiu jo nevadino. Sakė, kad užgavo dėl to, kad neklausė. Ant pirštukų buvo žymelės. Socialinė darbuotoja taip pat pasakė, kad vaikui sužalojimui padaryti ant pirštukų. Neprisimena ar minėjo apie sužalojimus, padarytus ant kūno, šlaunies, nugaros. Jeigu gerai prisimena, vyko į ligoninę, kad vaikas būtų apžiūrėtas specialistų. Į ligoninę su vaiku vyko ji ir kolegė. Daugiau niekas kitas nevažiavo. Ligoninėje vaikas buvo apžiūrėtas. Po vaiko apžiūros buvo išrašyta medicininė pažyma. Iš ligoninės vaiką parvežė atgal į darželį. Vaikui jokių sužalojimų nebuvo nustatyta. Kitas vaikas, su kuriuo taip pat bendravo, buvo mokykloje. Tik neprisimena, ar tą pačią dieną, ar kitą dieną su juo kalbėjo. Vaikams buvo nuspręsta nustatyti laikiną priežiūrą. Taip pat bendravo su mama, kuri sakė, kad niekas vaikų neskriaudžia, kad jais rūpinasi. Buvo apklausta ikiteisminio tyrimo metu, sakė tiesą. Tuo metu geriau prisiminė aplinkybes.

Siekiant patikrinti liudytojos I. B. parodymus, buvo perskaityti jos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai.

Liudytoja I. B., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2020-10-12, tikslaus laiko neprisimena, ji su savo kolege R. A. vyko į lopšelį-darželį (duomenys neskelbtini) dėl galimo smurto prieš vaiką. Kai nuvyko į darželį, pas socialinę pedagogę buvo atvestas E. P.. Vaiko buvo paklausta, kaip jam sekasi, kaip jaučiasi. E. nenorėjo bendrauti, tik pasakė, kad pykstasi su broliu, kad tėtis keikiasi ir negražiai šneka, daugiau nieko nesakė. 2020-10-13 vėl su kolege R. vyko į tą patį darželį pabendrauti su E.. Šį kartą su E. vienoje patalpoje buvo tik ji ir jos kolegė R.. Pokalbio metu buvo klausiama, kaip jis sutaria su mama, su tėčiu. E. pasisakė, kad jis neklauso mamos, dėl to jį muša su diržu, jam skauda ir jis verkia. Kadangi tokio amžiaus vaikas nesiorientuoja datose, neklausė, kada jį mušė su diržu. E. taip pat nesakė, kiek kartų jį mušė su diržu. Jis dar paminėjo, kad tėtis jį muša, kai būna supykęs. E. taip pat sakė, kad mušasi su broliu E., nes jie nepasidalina daiktais. Kiek prisimena, ant E. kūnelio buvo mėlynės, tačiau ji pati neprisimena, kurioje vietoje jos buvo. Darželio auklėtoja buvo minėjusi, kad E. judrus vaikas. Nepastebėjo, kad E. norėjo nukreipti kalbą, tačiau jis visur buvo aktyvus, judrus. E. labai greitai prisiriša prie žmogaus. Nepasakytų, kad E. įtaigus vaikas. 2020-10-13 ji ir kolegė R. nuvyko į lopšelį-darželį (duomenys neskelbtini) pabendrauti su E. broliu E.. Pokalbyje su E. dalyvavo darželio socialinė pedagogė. E. pasakė, kad jis pykstasi su broliu, mušasi, pasakojo, kad turi savo kambarį, turi kompiuterį, žaislus. Taip pat E. pasakė, kad kai brolis neklauso tėvų, E. muša diržu, E. dėl to verkia, jam skauda. E. pasakė, kad jo nemuša tėvai, nes jis klauso. Apie šokinėjimą ant lovos E. nieko nepasakojo. E. šnekėjo pakankamai aiškiai, tiesiogiai atsakinėjo į klausimus. (2 t., b. l. 73-76).

Liudytojas T. M. parodė, jog daugiau kaip dvejus metus gyvena su R. P.. R. vaikai jį vadina tėčiu, jis elgiasi kaip vaikų tėvas. Žino, kuo yra kaltinama R. P., ją neteisingai apkaltino sūnus E.. E. mėgsta lakstyti, neklauso. Datos nepamena, 2020 metų rudenį, apie 17-18 val. visi buvo namuose (duomenys neskelbtini). Buvo miegamajame, R. buvo virtuvėje. Išgirdo kaip E. savo kambaryje šokinėja nuo vienos lovos ant kitos lovos, liepė jam baigti, tačiau E. neklausė, atsikalbinėjo ir toliau šokinėjo, po to griuvo ir pradėjo verkti. Tuo metu E. buvo (duomenys neskelbtini) metai. Nuėjo pas jį į kambarį. R. jau buvo atėjusi pas jį, ji paėmė vaiką ant rankų, E. verkė, sakė nugriuvęs. Ar jam buvo kokių nors sužalojimų, tuo metu nepastebėjo. Po to R. apžiūrėjo vaiką ir pamatė ant dešinės kojos šlaunies mėlynos spalvos mėlynę, bet gal ji buvo iš seniau, daugiau mėlynių nepastebėjo. Kviesti medikus minties nekilo. Ar ant nugaros buvo kokios mėlynės, nepastebėjo. Kitą dieną vaiką išleido į darželį. Vakare nuėjo pasiimti vaiko, tačiau auklėtoja liepė palaukti, nes atvažiuos tarnybos. Iš pradžių jam nieko nepaaiškino. Po to R. pasakė, kad tarnybos iškviestos dėl tos mėlynės, kad ją kaltina vaiko sumušimu. Po to vaikas dar labiau neklausė ir visą laiką mušėsi su broliu. Vieną kartą vaikas buvo iš darželio grįžęs su kraujosruva, jis pasakė, kad auklėtoja mušė, bet gali būti, kad jis pats susižalojo. Po to išmoko lūpomis čiulpti ranką, pasidaro mėlynę ir po to pats juokiasi. Jeigu sudrausmina E., sako, kad neleis į lauką, tada jis sako pasakysiąs, kad jie jį muša. E. neklauso. Kartą buvo pasiėmęs peilį ir su juo nubėgo į kambarį pas brolį, norėjo broliui įdurti, bet R. spėjo nubėgti ir peilį atimti. Dėl netinkamo vaiko elgesio kreipėsi pagalbos į specialistus - psichologus.

Liudytoja L. D. (L. D.) parodė, jog kaltinamoji R. P. (M.) yra jos dukra, su dukra santykiai geri. Dukra su šeima gyvena atskirai, kas vyksta jų namuose, nežino, pasakyti negali. Po 2020-10-12 jai buvo atvesti abu dukters vaikai, atrodo, kad juos atvedė VTAS specialistai, sakė, kad vaikai paimti iš mamos, kad E. buvo mušamas. Kiek pamena, jai paskambino iš vaiko teisių apsaugos skyriaus ir paklausė, ar galės paimti vaikus, ji pasakė, kad gali paimti. Klausė E., kas atsitiko, iš pradžių vaikas nieko nesakė, po to sakė nukritęs, užsigavęs. Matė kažkokias mėlynes ant E. kojų. Kartais, kai anksčiau pati pasiimdavo vaikus iš darželio, ant abiejų būdavo mėlynių, auklėtoja sakydavo, kad yra daug vaikų, visų nespėja sužiūrėti. Vaikai klausinėjo, kada ateis mama ir tėtis, po to kažkiek apsiramino. Vėliau daugiausia E. verkdavo ir prašydavosi pas mamą. E. klausė, gal jis ką nors bloga mamai padarė, jis sakė, kad nieko nepadaręs, po to sakė atsiprašysiąs mamos, kad daugiau taip nedarys, o dėl ko atsiprašys, nepasakė, tik jis labai verkė. Abiejų vaikų klausė, ar mama mušė juos kada nors, vaikai sakė, kad nemušė, tik sakė, kad jie tarpusavyje pasimušdavo. Vaikai pas ją prabuvo apie du mėnesius. Kaip dukra bausdavo vaikus, nežino, tik jeigu jai būnant vaikai neklausydavo, dukra juos pasodindavo ant kėdutės ir kalbėdavosi su jais. E. yra agresyvus, jis smarkiai mušdavo brolį arba spardydavo į sieną, jeigu jam ko nors neduodavo ar neleisdavo, jis pradėdavo šaukti: „nenoriu, nedarysiu“, tuomet jį palikdavo ramybėje ir jis pats vienas nusiramindavo. Būdavo, kad E. prie jos save gnaibydavo, daužydavo, paėmęs kietą daiktą save mušdavo. Paklausus, kodėl jis taip daro, jis atsakydavo, kad dėl to, jog ji jam kažko neleido. Pasakius E. nusiraminti, jis sakydavo jai prie jo nelįsti, pasakysiąs, kad ji jį mušanti, pabėgsiąs iš namų. E. sakydavo neisiąs į darželį, nes jį skriaudžia auklėtoja, o kuri auklėtoja, nesakydavo. Dukra sakydavo, kad vaikas elgiasi netinkamai, bet ji dukrai sakydavo, kad vaikas išaugs.

2020-10-13 Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pranešime nurodyta, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Skyrius) 2020-10-12 gavo iš Šiaulių lopšelio-darželio (duomenys neskelbtini) pranešimą apie nepilnamečio E. P., gim. (duomenys neskelbtini), galimą vaiko teisių pažeidimą. 2020-10-12 Skyriaus specialistai, gavę pranešimą, nuvyko į ugdymo įstaigą, bendravo su vaiku. Vaikas nepatvirtino, jog prieš jį galimai smurtavo mama R. P. ar patėvis R. M.. Į ugdymo įstaigą buvo iškviesti policijos pareigūnai, greitoji medicinos pagalba. 2020-10-13 Skyriaus specialistai pakartotinai bendravo su mažamečiu E. P.. Vaikas teigė, kad mama R. P. ir patėvis T. M. jį muša diržu, kai jis neklauso tėvų. 2020-10-13 bendraujant su nepilnamečio E. P. broliu E. P., gim. (duomenys neskelbtini), vaikas pasakojo, kad patėvis ir mama brolį muša diržu, kai brolis neklauso. (1 t., b. l. 5-10).

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2020-10-13 informacijoje apie gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą Nr. 6JGP-3888 nurodyta, kad apie galimą vaiko teisių pažeidimą 2020-10-12 15.51 val. pranešė Šiaulių lopšelio-darželio (duomenys neskelbtini) socialinė darbuotoja, kuri nurodė, jog mažametis E. P. ugdymo įstaigoje pastebėtas su mėlynėmis ant kūno, sužalojimai įvairūs, kelia įtarimų. 2020-10-13 10.30 val. Šiaulių lopšelyje-darželyje (duomenys neskelbtini) buvo bendrauta su E. P.. Jis pasakojo, kad gyvena su mama R., tėčiu T. ir broliu E.. Su broliu kartais pykstasi. Vaiko teigimu, kai brolis neklauso mamos, mama brolį muša su diržu, jo nemuša, nes jis klauso mamos. T. supykęs taip pat muša brolį su diržu. Brolis tada verkia, nes jam skauda. (2 t., b. l. 2-6).

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2020-10-13 informacijoje apie gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą Nr. 6JGP-3887 nurodyta, kad apie galimą vaiko teisių pažeidimą 2020-10-12 15.51 val. pranešė Šiaulių lopšelio-darželio (duomenys neskelbtini) socialinė darbuotoja, kuri nurodė, jog mažametis E. P. ugdymo įstaigoje pastebėtas su mėlynėmis ant kūno, sužalojimai įvairūs, kelia įtarimų. 2020-10-12 16.30 val. Šiaulių lopšelyje-darželyje (duomenys neskelbtini) bendrauta su E. P.. E. P. pasakojo, kad užsigavo šokinėdamas ant lovos, nes nuo jos nukrito, koją užsigavo žaidimų aikštelėje, prie parduotuvės, kur gyvena močiutė. Vaikas pasakojo, kad jo tėtis niekada nemušė, mama taip pat niekada nemušė, tik kai supyksta šaukia ant jo. Ant vaiko nugaros ir kojos buvo matyti mėlynių žymės. 2020-10-13 11.30 val. su E. bendrauta pakartotinai, ugdymo įstaigoje. E. pasakojo, kad namuose tėtis kalba gražiai, bet jis pats kalba negražiai, nes pas tėtį ateinantys draugai keikiasi. Pasak vaiko, jis dažnai neklauso mamos, tada mama jį muša su diržu, tėtis taip pat supykęs jį muša, jam skauda, nes diržas labai skaudus, tada jis verkia. Vaiko teigimu, mama jam padarė skaudžiai. (2 t., b. l. 7-11).

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2020-10-13 vaiko situacijos vertinimo anketoje Nr. 6VSV-2021 nurodyta, kad 2020-06-12 15.51 val. skyriuje gauta informacija iš Šiaulių lopšelio-darželio (duomenys neskelbtini) socialinės darbuotojos, jog mažametis E. P. ugdymo įstaigoje pastebėtas su mėlynėmis ant kūno. Vaiko motina pasakojo, jog mažametis susižeidė namuose, krisdamas nuo lovos, tačiau socialinės darbuotojos teigimu sužalojimai įvairūs, kelia įtarimų. Su E. P. buvo bendrauta 2020-10-12 16.30 val. lopšelyje-darželyje (duomenys neskelbtini). E. pasakojo, kad užsigavo šokinėdamas ant lovos, nes nuo jos nukrito, koją užsigavo žaidimų aikštelėje, prie parduotuvės, kur gyvena močiutė. Pasak vaiko, jis namuose jaučiasi gerai. Kai užsigavo koją, truputį skaudėjo, mama užklijavo pleistrą. Pasak vaiko, su broliu pešasi visą dieną, nes nepasidalina televizoriumi. Vaikas pasakojo, kad jo tėtis niekada nemušė, mama taip pat niekada nemušė, tik kai supyksta, šaukia ant jo. Ant vaiko nugaros ir kojos buvo matyti mėlynių žymės. 2020-10-13 11.30 val. su E. bendrauta pakartotinai, ugdymo įstaigoje. Vaikas teigė, kad tėtis namuose kalba gražiai, bet jis pats kalba negražiai, nes pas tėtį ateinantys draugai keikiasi. Pasak vaiko, jis dažnai neklauso mamos, tada mama jį muša su diržu, tėtis taip pat supykęs jį muša. Pasak vaiko, jam skauda, nes diržas labai skaudus, tada jis verkia. Vaiko teigimu, mama jam padarė skaudžiai. 2020-10-12 16.50 val. bendrauta su lopšelio-darželio direktorės pavaduotoja ugdymui L. K.. Specialistė teigė, kad vaiko motina, R. P. nėra motyvuota priimti siūlomą pagalbą. Vaiko elgesys yra problematiškas, todėl ugdymo įstaigoje buvo organizuojamas vaiko gerovės komisijos posėdis, mamai pasiūlyta vaiką užregistruoti į PPT, lankyti pozityvios tėvystės mokymus. Pasak L. K., vaiko motinai trūksta žinių apie pozityvų vaikų auklėjimą. Moteris yra linkusi atsakomybę už vaiką perkelti kitiems su vaiku dirbantiems specialistams. Moters teigimu, mama yra prasitarusi, kad dėl vaiko elgesio baigia prarasti kantrybę. Pavaduotoja teigė, kad ne kartą yra pastebėta kitų specialistų, kad vaiko patėvis T. M. atėjęs pasiimti vaiko, elgiasi su vaiku grubiai, nevengia vartoti necenzūrinius žodžius darželio teritorijoje vaiko atžvilgiu. E. elgesys darželyje yra agresyvus kitų vaikų atžvilgiu, vaikas naudoja fizinę jėgą prieš kitus vaikus, mėto maistą, vartoja necenzūrinius žodžius, grasina iššokti per langą, nupjauti visiems galvas ir kt. Pasak pavaduotojos, tai kelia nerimą, nes galbūt namuose situacija nėra visiškai gera ir vaikas tokiu savo agresyviu elgesiu išreiškia susikaupusias negatyvias emocijas. Įvertinus vaiko situaciją buvo nustatytas vaiko apsaugos poreikis, nuspręsta taikyti vaiko laikinosios priežiūros priemonę, priimtas sprendimas paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą ir vaiką laikinai apgyvendinti saugioje aplinkoje. (2 t., b. l. 12-22).

R. P. (M.) 2020-10-12 rašytame akte nurodoma, kad E. savaitgalį šokinėjo ant lovos, kojytė išslydo ir susitrenkė nugarą ir šlaunį, prie akto pridėtos nuotraukos, kuriose užfiksuotos kraujosruvos ant vaiko šlaunies priekinės pusės ir nugaros. (2 t., b. l. 58-60).

2020-10-22 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūra; apžiūros metu nusikalstamos veikos pėdsakų nerasta. (1 t., b. l. 19-31).

Iš 2020-10-21 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, jog R. P. pateikė juodos spalvos odinį diržą. (2 t., b. l. 107-110).

2020-11-05 daiktų apžiūros protokole užfiksuota pateikto diržo apžiūra. (2 t., b. l. 111-119).

2020-11-04 kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota policijos pareigūnų, 2020-10-12 atvykusių į vaikų lopšelį-darželį, Body kamerų vaizdo įrašų apžiūra; vaizdo įrašuose užfiksuota, kad atvykus medikams yra apžiūrimas vaikas, ant jo nugaros matoma kraujosruva; vaiko mama aiškina, kad berniukas šeštadienį po pietų, apie 16 val., šokinėjo ant lovos, nukrito, susitrenkė nugarą, taip pat rodo sužalojimą ant kojos; medikė paaiškina, kad su vaiku bendravo, vaikas sakė, kad jis jaučiasi gerai, jam nieko neskauda; darželio darbuotoja sako, jog E. jai sakęs, kad susižalojo lovoje ir žaidimų aikštelėje. (2 t., b. l. 123-126).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. 1359/2020(04) nurodyta: E. P. nustatytos poodinės kraujosruvos nugaros kairėje, dešinėje šlaunyje; nustatyti sužalojimai padaryti prieš VšĮ GMP 2020-10-12 suteikiant medicininę pagalbą; remiantis medicininių dokumentų duomenimis nėra galimybės tiksliai pasisakyti, su kokiu konkrečiu daiktu kontaktuojant padaryti E. P. nustatyti sužalojimai; diržas, pagal žalojančių daiktų rūšinę priklausomybę priskiriamas kietam bukam daiktui; E. P. nustatyta kraujosruva nugaros kairėje galėjo būti padaryta kontaktuojant su kietu buku daiktu ar paviršiumi; poodinė kraujosruva dešinėje šlaunyje galėjo būti padaryta kontaktuojant su kietu buku daiktu; padaryti sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu; nustatyti sužalojimai padaryti dviejų trauminių poveikių metu; neatmetama galimybė, kad E. P. nustatyti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti griuviminės traumos metu. (1 t., b. l. 167-168).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus papildomoje specialisto išvadoje Nr. pG1508/2020(04) nurodyta: E. P. nustatyta poodinė kraujosruva nugaros kairėje galėjo būti padaryta kontaktuojant su kietu buku daiktu ar paviršiumi; poodinė kraujosruva dešinėje šlaunyje galėjo būti padaryta kontaktuojant su kietu buku daiktu; diržas pagal žalojančių daiktų rūšinę priklausomybę priskiriamas kietam bukam daiktui; remiantis turimų medicininių dokumentų duomenimis nėra galimybės tiksliai pasisakyti su kokiu konkrečiai daiktu kontaktuojant padaryti E. P. nustatyti kūno sužalojimai. (1 t., b. l. 173-174).

Iš 2020-11-25 parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad R. M. (tuo metu – P.) parodė bute vaikų kambarį, parodė lovą, kur šokinėjo E., parodė, kur buvo ji ir T. M. tuo metu, kai išgirdo stuktelėjimą ir vaiko verksmą, ant manekeno parodė vietas, kur matė E. sužalojimus. (2 t., b. l. 165-183).

Specialistės L. L. paaiškinime nurodyta, kad nukentėjusiajam E. P. apklausos metu ji ribų nenustatė - leido daryti ką nori, leido žaisti su žaislais. Dėl to jis buvo atsipalaidavęs, buvo šnekus, nebuvo išsigandęs. E. reikėjo kelis kartus užduoti klausimus, nes jis buvo susikoncentravęs į žaislus. Jis dažnai vaikščiojo, norėjo įjungti visus daiktus, išnešti šiukšles, kišo jas į kišenes, buvo išsiblaškęs. Berniukas vis keitė parodymus, tai yra, tai sakė, kad jį mušė, po to, kad nemušė. Jis nepasakė, kodėl vis kaitaliojo nuomonę, nukreipdavo kalbą žaisdamas su žaislais. Jis į jos užduodamą klausimą atsakydavo klausimu. Tai gali rodyti, kad jis vengia atsakymo į klausimus. (1 t., b. l. 63-66).

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2021 m. sausio 29 d. - vasario 26 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 103MS-18/2021 nurodyta: 1) Objektyvių duomenų, kad E. P. nusikalstamos veikos padarymo jo atžvilgiu metu būtų sirgęs lėtiniu ar laikinu psichikos sutrikimu, negauta; 2) E. P. nenustatyti tokie elgesio ir emocinės veiklos ypatumai, dėl kurių jis negalėtų suvokti konkrečių faktinių („kas, kur, ką darė“) aplinkybių, jų įsiminti ir vėliau atgaminti apklausų metu; 3) E. P. nagrinėjamų įvykių metu galėjo suprasti su juo atliekamų veiksmų pobūdį, tačiau jo supratimas apie tokių veiksmų reikšmę buvo ir yra ribotas dėl jo amžiaus. Aktyviai priešintis įtariamosios veiksmams jis negalėjo dėl mažo amžiaus ir priklausomo santykio su ja; 4) Nenustatytos priežastys, dėl kurių nebūtų galima tikėti ir remtis E. P. 2020-11-18 duotais parodymais. Papildoma tiriamojo apklausa nėra tikslinga - mažai tikėtina, kad apklausiamas dar kartą vaikas pateiks daugiau aplinkybių ir jas detaliau paaiškins, labiau tikėtina, kad dėl išgyvenamų ilgesio, kaltės ir atsakomybės jausmų jis atsisakys kalbėti arba ims neigti savo žodžius; 5) E. P. dėl mažo amžiaus yra natūraliai paveikus reikšmingų suaugusiųjų nuomonei. Tiriamojo parodymai buvo ir yra veikiami jam reikšmingų asmenų (mamos, močiutės). Dėl patiriamo poveikio E. P. klausiamas apie patirtis namuose, pirmiausia bando paneigti galimai patirtą smurtą arba pakeisti pokalbio temą, tačiau šios pozicijos ilgai neišlaiko ir spontaniškai vis prasitaria apie galimas smurtines patirtis; 6) E. P. konstatuojami (duomenys neskelbtini), šį sutrikimą lėmė keletas veiksnių, todėl sieti tik su tiriamais įtariamosios R. P. veiksmais nėra galimybės. (1 t., b. l.123-131).

Teisme pateikus papildomus dokumentus, buvo paskirta nauja teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizė.

Atlikus naują ekspertizę, gautas Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos 2022 m. kovo 1 d. – kovo 31 d. ekspertizės aktas Nr. 103MS-37/2022, kuriame nurodyta, kad ekspertizės atlikimo metu naudoti metodai – klinikinis stebėjimas ir vertinimas, pusiau struktūruotas interviu, gautos bylos medžiagos ir medicininės dokumentacijos analizė. E. P., kalbėdamas apie byloje tiriamus įvykius, vengia atsakyti į klausimus, stengiasi išsisukti nuo tiesaus atsakymo, pakeisti veiklą. Paprašytas pasakyti, kaip iš tikrųjų buvo, susigūžia, nuleidžia galvą, tylesniu balsu pasako: „mušė, bet nebeatsimenu kur“. Tikslinantis, ar dabar kitiems pasakytų, jei būtų mušamas, papurto galvą, išsako: „nesakyčiau, nes nereikia“, paaiškina: „nenorėčiau, kad mane atimtų“. Nurodo, kad šiuo metu jo „niekas nemuša“, išsako, kad „geriau kai nemuša, nes kai muša tada skauda“. Padarytos išvados: Objektyvių duomenų, kad E. P., bylai aktualiu laikotarpiu (t. y. nuo 2020 m. spalio mėnesio iki 2020-11-18) būtų sirgęs lėtiniu ar laikinu psichikos sutrikimu, negauta. Šiuo metu E. P. konstatuojami (duomenys neskelbtini), kuris buvo nustatytas anksčiau atliktos ekspertizės metu bei (duomenys neskelbtini), kuris pirmą kartą medicininėje dokumentacijoje buvo fiksuotas bylai aktualiu laikotarpiu (t. y. 2020-11-10), bei (duomenys neskelbtini). E. P. nenustatyti tokie psichikos sutrikimai, dėl kurių jis negalėtų suprasti konkrečių faktinių bylos aplinkybių ir duoti apie jas parodymų. Nenustatytos priežastys, dėl kurių byloje tiriamų įvykių metu (t. y. 2020 m. spalio mėn.) E. P. nebūtų galėjęs suprasti jo atžvilgiu galimai atliekamų įtariamosios veiksmų pobūdžio (t. y. kad yra mušamas), dėl mažo amžiaus šių veiksmų reikšmės (kad tai yra nusikaltimas, kad už tai baudžiamas, kad tai gali turėti pasekmių jo raidai) byloje tiriamu laikotarpiu suprasti jis negalėjo. Byloje tiriamų įvykių metu E. P. nebuvo nustatyta tokių kalbos ir pažintinės veiklos ypatumų (dėmesio, atminties, mąstymo), dėl kurių jis negalėtų duoti parodymų apie konkrečias faktines (kas, kur, ką darė) aplinkybes. E. P. nenustatyti tokie psichikos sutrikimai, dėl kurių jis negalėtų suprasti konkrečių faktinių bylos aplinkybių ir duoti apie jas parodymų. (4 t., b. l. 5-13).

Ekspertizių išvadas teisme patvirtino psichiatrė ekspertė S. S. ir psichologė ekspertė T. G.-Nagi.

Psichiatrė ekspertė S. S. teisme paaiškino, jog ekspertizės atliktos susipažinus su pateikta bylos medžiaga ir individualiai bendraujant su vaiku. E. P. nebuvo nustatyta psichikos sutrikimų, dėl kurių jis negalėtų suprasti faktinių bylos aplinkybių ir duoti apie jas parodymų. Ekspertizių metu apibendrinus tiek bylos medžiagą, tiek turimą medicininę dokumentaciją, tiek psichiatrinį – psichologinį ištyrimą E. P. buvo konstatuoti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini). Sutrikimai neturi įtakos jo gebėjimui suprasti faktines bylos aplinkybes ir duoti apie juos parodymus. Ekspertizės metu buvo stebimas E. P. vengiantis ir nesusikaupiantis elgesys. Tai sąlygoja vaikui nustatytas aktyvumo ir dėmesio sutrikimas, kurį lemia negebėjimas susikaupti kryptingai veiklai. Pagal jo amžių lengviau susikaupti žaidimo metu, ne pokalbiui, pokalbis jį išvargina, jis nesukaupia dėmesio. Tokį vaiko elgesį sąlygojo ir emocinis komponentas – jis vengė kalbėti apie jam emociškai sunkius dalykus, apie jam artimus asmenis, apie tai, dėl ko jis negyvena namuose. Taip pat buvo nustatytas ir aplinkos – artimų asmenų poveikis nekalbėti apie šiuos dalykus.

Psichologė ekspertė T. G.-N. teisme paaiškino, jog ekspertizės atlikimo metu ji turėjo įvertinti vaiko kognityvinius gebėjimus, kurie leistų ar neleistų duoti parodymus. E. nebuvo nustatyta kalbos ir pažintinių gebėjimų sutrikimų, dėl kurių jis negalėtų pasakyti konkrečių faktinių aplinkybių, tai yra, kas, ką darė. Ekspertizės metu buvo stebimas E. išreikštas vengiantis elgesys, nenoras kalbėti apie tai, kas vyko namuose, bandymas išsisukti, tačiau kartu jis savo žodžiais patvirtino tą patį, ką buvo kalbėjęs su vaiko teisių specialistais ir apklausos metu. E. P. emocinės reakcijos, temos vengiantis elgesys ir kartu pažintiniai gebėjimai leidžia tikėti, kad vaikas pasakojo savo patirtas patirtis. Vaiko pasakymas: „mušė, nemušė“ būtų kompleksinis paaiškinimas, kylantis tiek iš jam diagnozuotų sutrikimų, tiek iš bendrai temos vengiančio elgesio, kuris gali kilti iš jam reikšmingų asmenų poveikio. Akte pažymėta, jog vaikas išgyvena kaltės, atsakomybės jausmus dėl to, kad negyvena pas mamą. Pirmosios ekspertizės atlikimo metu į ekspertizės įstaigą vaikas atvyko su globėja, jis ilgėjosi mamos, pats įvardino, kad jo prašo nekalbėti apie bylai reikšmingas aplinkybes. Prašomas kitų asmenų E. gali pasakoti prašomą istoriją, tačiau tos pozicijos jis nepajėgus išlaikyti ilgą laiką, spontaniškai jis vis tiek prasitaria apie turimas smurtines patirtis namuose - vaikas pasakė, kad jo nemušė, bet gali parodyti, kur jį mušė su diržu. Vaikui sunku laikytis prašymo nekalbėti dėl amžiaus, dėl besivystančių pažintinių gebėjimų, dėl nustatytų emocijų sutrikimų. Papildomos ekspertizės metu buvo nustatyta, kad E. P. gali atgaminti konkrečią faktinę informaciją – kas, ką darė, jis atgamino tuo metu buvusius įvykius, todėl padaryta išvada, kad jis gali prisiminti, tačiau kaip ir pažymėtina akte, jam sunkiau kalbėti apie konkrečias detales, tačiau konkrečias faktines aplinkybes jis gali prisiminti ir atgaminti. Ekspertizės atlikimo metu E. išsakė baimę, kad kalbant apie tai, kas buvo, nenorėtų, kad „jį atimtų“.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinęs šiuos įrodymus, teismas laiko, jog kaltinamosios R. M. kaltė įrodyta. Kaltinamoji R. M. kaltės nepripažino, nurodydama, kad ji prieš nukentėjusįjį E. P. nesmurtavo, jo nemušė, nukentėjusysis nugarą susižalojo šokinėdamas namuose ant lovos, o koją susižalojo žaidimų aikštelėje. Šiuos parodymus paneigia nukentėjusiojo E. P. parodymai, duoti apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu, kai jis, nors ir sakė, kad jo mama nemušė, tačiau tuoj pat pasakė, kad gali parodyti kur mušė, ir parodė koją ir nugarą. Liudytoja N. B. teisme parodė, kad pamačius kraujosruvų, buvusių ant E. P. nugaros ir šlaunies, nuotraukas, jai kilo įtarimas, kad prieš E. P. galėjo būti smurtaujama, nes kraujosruvų dydis, forma, jų griežti kontūrai kėlė abejonių, kad tokios kraujosruvos galėjo būti padarytos į ką nors atsitrenkiant, todėl kvietė policijos pareigūnus ir vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistus. Liudytojos – vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistės - R. A. ir I. B. teisme patvirtino, jog kalbantis su nukentėjusiuoju E. P., jis pasakė, kad jam neklausant mama jį mušė ir jam skaudėjo, taip pat patvirtino, jog kalbantis su liudytoju E. P., šis sakė, kad, kai brolis E. neklauso mamos, jį mama muša diržu ir broliui skauda, jis verkia. Šie nukentėjusiojo E. P. ir liudytojo E. P. paaiškinimai užfiksuoti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2020-10-13 vaiko situacijos vertinimo anketoje Nr. 6VSV-2021, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2020-10-13 informacijoje apie gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą Nr. 6JGP-3887, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2020-10-13 informacijoje apie gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą Nr. 6JGP-3888. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizių aktuose taip pat užfiksuota, kad ekspertizių atlikimo metu E. P. vengė kalbėti apie galimai patirtą smurtą, tačiau sakė, kad namuose negyveno dėl to, kad mama jį mušė. Atliktų ekspertizių išvadose nurodyta, jog E. P. geba atgaminti konkrečią faktinę informaciją – kas, ką darė, kad jis atgamino tuo metu buvusius įvykius, ir pasakė, kad jį mama mušė. Ekspertizės aktuose taip pat nurodyta, kad buvo nustatytas ir aplinkos – artimų asmenų (mamos, močiutės) poveikis E. P. nekalbėti apie smurtines patirtis. Nukentėjusiojo E. P. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją protokole taip pat užfiksuota, jog E. P. pasakė, kad mama prašė apie ją nekalbėti. Tai paaiškina nukentėjusiojo E. P. parodymų prieštaringumą, tai, jog jis nenori kalbėti apie mamos smurtavimą, tačiau tokios pozicijos nuosekliai neišlaiko, pasakydamas, kad mama mušė, kad jis gali parodyti, kur mušė ir parodė nugarą ir koją, kur buvo kraujosruvos. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad kaltinamoji R. M. smurtavo prieš nukentėjusįjį E. P. – mušė jį, todėl jos kaltę teismas laiko įrodyta. Teismas nesivadovauja liudytojų T. M. ir L. D. parodymais, kad prieš nukentėjusįjį E. P. mama nesmurtavo, kadangi šie asmenys yra kaltinamosios artimieji – vyras ir mama, aiškiai suinteresuoti palankia kaltinamajai bylos baigtimi.

Kaltinamoji R. M. mušdama mažametį šeimos narį – sūnų E. P. padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus, todėl jos veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, požymius.

Skirdamas bausmę kaltinamajai R. M., teismas atsižvelgia į tai, jog kaltinamoji padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. Jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Ji anksčiau neteista (2 t., b. l. 140-142), administracine tvarka nebausta (2 t., b. l. 143), dirba. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, kaltinamajai R. M. skirtina švelniausia Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta bausmė – minimalaus dydžio bauda.

Atsižvelgiant į tai, jog nusikalstamą veiką kaltinamoji padarė prieš mažametį šeimos narį, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, kaltinamajai skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Ikiteisminio tyrimo metu paskirta kaltinamajai kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 184-186) paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Byloje pateikta valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2022-06-13 pažyma Nr. (12.35Mr) PT-4759 dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų 715,21 EUR, susidariusių teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajam E. P. priteisimo valstybei.

Kadangi pažyma pateikta jau baigus teisminį įrodymų tyrimą, prašymas išspręsti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimą, paliktinas nenagrinėtu, jis spręstinas įsiteisėjus nuosprendžiui Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 361 straipsnio nustatyta tvarka.

Daiktiniai įrodymai: 1) diržas, saugomas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugykloje pagal 2021-03-15 kvitą serija ŠAP Nr. 0008429, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintinas R. M., nes nėra surinkta pakankamai duomenų, kad būtent tas diržas buvo nusikaltimo padarymo priemonė; 2) du kompaktiniai diskai su garso ir vaizdo įrašais paliktini saugoti prie baudžiamosios bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

R. M. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, ir skirti bausmę – 50 MGL dydžio, tai yra, 2500 EUR (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų) baudą.

Paskirtą baudą R. M. įpareigoti sumokėti per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, R. M. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, šią priemonę įvykdant per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę R. M. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Daiktinius įrodymus – diržą, saugomą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugykloje pagal 2021-03-15 kvitą serija ŠAP Nr. 0008429, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti R. M.; 2) du kompaktinius diskus su garso ir vaizdo įrašais palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Prašymą dėl valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo palikti nenagrinėtą.

Išaiškinti R. M., jog nuosprendžiu paskirtą baudą privaloma mokėti į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB bankas „Swedbank“, įmokos kodas – 6801. Sumokėjimą patvirtinančius dokumentus būtina pateikti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų raštinei. Jeigu sumokama banko įstaigoje, tuomet pateikti banko įmokos mokėjimo kvito originalą, o jei sumokama internetu, pateikti atspausdintą mokėjimo pavedimą, patvirtintą banko antspaudu.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėja Astra Karpytė