- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-05-17
- Bylos Nr.
- AS-439-556/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01322-2016-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Dainius Raižys (pirm.), Veslava Ruskan, Arūnas Sutkevičius (pran.)
- Pareiškėjas
- A. B.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 30 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas A. B. (toliau – ir pareiškėjas) patikslintu skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 30 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2016 m. gegužės 11 d. Kauno tardymo izoliatoriui jis pateikė prašymą dėl leidimo leisti jam laikinai išvykti už Kauno tardymo izoliatoriaus ribų dalyvauti sūnaus sutvirtinimo sakramento priėmimo apeigose. Pažymėjo, kad Kauno tardymo izoliatorius pareiškėjo prašymą netinkamai užregistravo – pareiškėjas nepasirašė gaunamų dokumentų registracijos žurnale, be to, prašymas nebuvo išnagrinėtas per parą. Kauno tardymo izoliatorius 2016 m. gegužės 18 d. sprendimu Nr. 49-120 pareiškėjo 2016 m. gegužės 11 d. prašymo netenkino. 2016 m. gegužės 16 d. pareiškėjas taip pat padavė skundą Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas), tačiau pastarasis skundą neteisėtai 2016 m. gegužės 24 d. raštu persiuntė nagrinėti Kauno tardymo izoliatoriui, t. y. tai pačiai institucijai, dėl kurios neteisėtų veiksmų buvo paduotas skundas. Pažymėjo, kad pareiškėjo skundas Kauno tardymo izoliatoriui buvo persiųstas nesilaikant nustatyto 5 dienų termino, be to, 2016 m. gegužės 24 d. Kalėjimų departamento rašte nėra nurodytos skundo nenagrinėjimo priežastys. Pareiškėjas teigė, kad Kalėjimų departamentas neteisėtais veiksmais atsisakydamas atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus suvaržė pareiškėjo teises, pažeidė Lietuvos Respublikos Konstituciją. Kauno tardymo izoliatorius neteisėtai ir pažeisdamas terminus išnagrinėjo pareiškėjo 2016 m. gegužės 16 d. skundą, šio skundo neužregistravo pareiškėjui pasirašant gaunamų dokumentų registracijos žurnale, todėl Kauno tardymo izoliatoriaus 2016 m. birželio 14 d. sprendimas yra neteisėtas. Neturtinę žalą pareiškėjas grindė aplinkybėmis, kad atsakovai organizuotai pažeidė skundo nagrinėjimo terminą, eigos procedūrą ir slėpė nuo atsakomybės neteisėtus Kauno tardymo izoliatoriaus veiksmus. Pažymėjo, kad tokiais neteisėtais veiksmais buvo atimta pareiškėjo teisė dalyvauti sūnaus sutvirtinimo sakramento priėmimo apeigose ir suvaržyta teisė paduoti kasacinį skundą civilinėje byloje Nr. 2-l-714/2015. Išvardintos aplinkybės, pasak pareiškėjo, patvirtina, kad Kauno tardymo izoliatorius ir Kalėjimų departamentas organizuotais neteisėtais veiksmais padarė jam žalą, pasireiškusią konstitucinių teisių suvaržymu ir pažeidimu, sukeldami nepatogumus, trukdymus gintis minėtoje civilinėje byloje ir dvasinius pergyvenimus šeimoje, kurių negalima atstatyti.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas Kauno tardymo izoliatorius atsiliepimu su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad pareiškėjas 2016 m. gegužės 11 d. prašymu kreipėsi į Kauno tardymo izoliatoriaus administraciją dėl teisės išvykti už Kauno tardymo izoliatoriaus ribų dalyvauti sūnaus religinėse apeigose suteikimo. Pažymėjo, kad pareiškėjo prašymas nebuvo patenkintas, kadangi neatitiko Suėmimo vykdymo įstatymo 30 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintų pagrindų. Atkreipė dėmesį, kad dėl minėtų aplinkybių pareiškėjas į teismus kreipėsi ne vieną kartą. Teigė, kad pareiškėjo skundas deklaratyvus, jo argumentai nutolę nuo pirminio prašymo – leidimo išvykti už Kauno tardymo izoliatoriaus ribų dalyvauti religinėse apeigose. Pareiškėjas skunde nenurodė, koks yra ryšys tarp nesuteikto leidimo trumpam išvykti ir galimybės paduoti tinkamą kasacinį skundą civilinėje byloje. Kauno tardymo izoliatoriaus pareigūnų veiksmai pareiškėjo atžvilgiu buvo teisėti, todėl nėra vienos iš valstybės civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų. Manė, kad pareiškėjo skundo tikslas yra siekimas užsidirbti pinigų.
Šalies argumentai
Atsakovo atstovas Kalėjimų departamentas su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad Kalėjimų departamente buvo gautas ir išnagrinėtas A. B. 2016 m. gegužės 16 d. skundas dėl leidimo laikinai išvykti už Kauno tardymo izoliatoriaus ribų. Vadovaudamasis Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalimi, pareiškėjo skundas 2016 m. gegužės 24 d. raštu buvo persiųstas nagrinėti Kauno tardymo izoliatoriui. Pažymėjo, kad pareiškėjo prašyme nurodyta priežastis – sūnaus sutvirtinimo priėmimo sakramentas, nepatenka į Suėmimo vykdymo įstatyme nurodytų priežasčių sąrašą, kurių pagrindu gali būti leista išvykti už tardymo izoliatoriaus teritorijos ribų. Todėl leidimas išvykti už tardymo izoliatoriaus ribų pareiškėjui nebuvo duotas. Kalėjimų departamento nuomone, Kauno tardymo izoliatoriaus sprendimas yra parengtas nepažeidžiant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nustatytų reikalavimų, pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis. Atsakovo teigimu, Kalėjimų departamento veiksmai pareiškėjo atžvilgiu buvo teisėti, todėl nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. kovo 30 d. nutartimi pareiškėjo A. B. skundą paliko nenagrinėtą.
Teismas vadovavosi Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis ir Civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatomis, reglamentuojančiomis žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo bei civilinės atsakomybės klausimus (CK 6.271 str., 6.246–6.249 str.). Pažymėjo, kad sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar Institucijos arba jų pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas taip pat pažymėjo, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios Institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.
Atsižvelgęs į pareiškėjo skunde nurodytas, jo teigimu, neturtinės žalos atsiradimą lėmusias aplinkybes, bei įvertinęs Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenis, teismas nustatė, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gruodžio 13 d. sprendimu išnagrinėjo administracinę bylą Nr. I-8364-484/2016 pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovams Kauno tardymo izoliatoriui, Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo, kurioje pareiškėjas neturtinę žalą grindė aplinkybėmis, kad pareiškėjo prašymas dėl trumpalaikės išvykos už Kauno tardymo izoliatoriaus ribų buvo išnagrinėtas netinkamai, priimti nepagrįsti sprendimai, dėl ko buvo suvaržyta jo teisė dalyvauti religinėse apeigose, kas sukėlė dvasinių išgyvenimų ir nepatogumų šeimoje, užkirto kelią paduoti kasacinį skundą civilinėje byloje Nr. 2-1-714/2015.
Teismas įvertinęs nagrinėjamoje byloje pateikto skundo pagrindą bei Vilniaus apygardos administracinio teismo byloje Nr. I-8364-484/2016 nagrinėto skundo pagrindą, padarė išvadą, kad jie iš esmės yra identiški, t. y. pareiškėjas reikalavimą dėl žalos atlyginimo grindžia tomis pačiomis aplinkybėmis, jog netinkamas jo prašymo dėl trumpalaikės išvykos už Kauno tardymo izoliatoriaus ribų nagrinėjimas, nepagrįstų sprendimų priėmimas, lėmė jo teisių suvaržymą, užkirto kelią paduoti kasacinį skundą civilinėje byloje Nr. 2-1-714/2015, sukėlė nepatogumus ir išgyvenimus. Teismas pažymėjo, jog aplinkybė, kad aptartuose skunduose skiriasi prašomos neturtinės žalos suma, nesudaro pagrindo abejoti skundų tapatumu. Teismas pastebėjo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gruodžio 13 d. sprendime Nr. I-8364-484/2016 pasisakė dėl pareiškėjo reikalavimų, minėtas teismo sprendimas dar nėra įsiteisėjęs, kadangi apeliaciniu skundu buvo apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, todėl pareiškėjo skundą nagrinėjamoje administracinėje byloje paliko nenagrinėtu (ABTĮ 105 str. 4 p.).
III.
Pareiškėjas A. B. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.
Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta, ją priimant neteisingai buvo taikomos materialinės ir procesinės teisės normos. Pažymėjo, jog priimdamas skundžiamą nutartį, teismas netinkamai pritaikė ABTĮ 3, 5, 17, 33, 88 straipsnių nuostatas, nes pasak pareiškėjo, skundo dalykas ir pagrindas nagrinėjamoje administracinėje byloje ir administracinėje byloje Nr. I-8364-484/2016 skiriasi ne tik prašoma priteisti neturtinės žalos suma.
Nurodo, jog administracinėje byloje Nr. I-8364-484/2016 yra nagrinėjamas skundas dėl Kalėjimų departamento ir Kauno tardymo izoliatoriaus veiksmų, kuriais buvo priimti 2016 m. birželio 30 d. sprendimas Nr. 2S-3633 ir 2016 m. gegužės 18 d. sprendimas Nr. 49-120, pripažinimo neteisėtais ir jais padarytos žalos atlyginimo, o šioje administracinėje byloje skundo pagrindas yra Kalėjimų departamento ir Kauno tardymo izoliatoriaus veiksmai, kurių neteisėtumą pagrindžia 2016 m. gegužės 24 d. sprendimas Nr. 2S-2911 ir 2016 m. birželio 16 d. sprendimas Nr. II-3225, kuriais padaryta neturtinė žala. Todėl, pasak pareiškėjo, paminėtos aplinkybės patvirtina, kad skundų pagrindai ir dalykai yra netapatūs. Dėl šios priežasties teismas netinkamai pritaikė ABTĮ 105 straipsnio nuostatas.
Pasak pareiškėjo, yra bandoma neteisėtai daryti įtaką administracinės bylos Nr. I-8364-484/2016 eigai apeliacinėje instancijoje ir tam tikslui tyčia vilkinamas skundo išnagrinėjimas ir patenkinimas šioje administracinėje byloje.
Atsiliepimas
Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.
Kalėjimų departamento teigimu, teismas pagrįstai įvertinęs nagrinėjamoje byloje pateikto skundo pagrindą ir Vilniaus apygardos administracinio teismo byloje Nr. I-8364-484/2016 nagrinėto skundo pagrindą, padarė išvadą, kad jie iš esmės yra identiški, t. y. pareiškėjas reikalavimą dėl žalos atlyginimo grindžia tomis pačiomis aplinkybėmis, jog netinkamas jo prašymo dėl trumpalaikės išvykos už Kauno tardymo izoliatoriaus ribų nagrinėjimas, nepagrįstų sprendimų priėmimas, lėmė jo teisių suvaržymą, užkirto kelią paduoti kasacinį skundą, sukėlė nepatogumus ir išgyvenimus.
Pažymėjo, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gruodžio 13 d. sprendime pasisakė dėl pareiškėjo reikalavimų, minėtas teismo sprendimas dar nėra įsiteisėjęs, nes apeliaciniu skundu buvo apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, todėl pareiškėjo skundas nagrinėjamoje byloje pagrįstai paliktas nenagrinėtu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Pareiškėjas A. B. atskiruoju skundu ginčija Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartį, kuria teismas pareiškėjo A. B. skundą paliko nenagrinėtą ABTĮ 105 straipsnio 4 punkto pagrindu.
ABTĮ 105 straipsnio 4 punkte nustatyta, jog teismas skundą (prašymą, pareiškimą) palieka nenagrinėtą, jeigu teisme nagrinėjamas administracinis ginčas tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.
Administracinės bylos Nr. I-8364-484/2016 bei nagrinėjamos bylos šalys iš esmės sutampa (pareiškėjas ir atsakovas tie patys). Abiejose bylose pareiškėjas kėlė reikalavimus tam pačiam atsakovui, t. y. Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Papildomai administracinėje byloje Nr. I-8364-484/2016 pareiškėjas kėlė reikalavimus panaikinti Kauno tardymo izoliatoriaus 2016 m. gegužės 16 d. sprendimą Nr. 49-120, Kalėjimų departamento 2016 m. birželio 30 d. sprendimą Nr. 25-3633, todėl administracinėje byloje Nr. I-8364-484/2016 papildomai atsakovais nurodyti Kauno tardymo izoliatorius ir Kalėjimų departamentas.
Pažymėtina, jog pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą, sudaro skundo (prašymo) pagrindą, o pareiškėjo materialinis-teisinis reikalavimas atsakovui sudaro skundo (prašymo) dalyką (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-323/2009). Spręsdamas dėl skundo dalyko ir pagrindo tapatumo, teismas vertina, ar pareiškėjas inicijuoja ginčą teisme dėl tapačių teisinių santykių ir siekia iš esmės tapačių teisinių pasekmių. Todėl vien tik lingvistiniai reikalavimo suformulavimo skirtumai nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad ginčas yra ne dėl to paties dalyko ir ne tuo pačiu pagrindu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-52/2012). Nauju skundo dalyku nelaikytinas kitokios nei anksčiau reikalauta pinigų sumos nurodymas, pavyzdžiui, skirtingas žalos įvertinimas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad nors pareiškėjas, prašydamas priteisti neturtinės žalos atlyginimą, anksčiau inicijuotose administracinėse bylose nurodė skirtingą neturtinės žalos įvertinimą nei nagrinėjamoje byloje, tai iš esmės neturi teisinės reikšmės konstatuojant administracinių ginčų tapatumo faktą. Teisėjų kolegija pabrėžė, kad priešingas aiškinimas sudarytų galimybę pareiškėjui piktnaudžiauti teise kreiptis į teismą, kiekvieną kartą remiantis iš esmės tais pačiais argumentais, tačiau prašant atlyginti skirtingo dydžio neturtinę žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-214/2010).
Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog ta aplinkybė, kad administracinėje byloje Nr. I-8364-484/2016 pareiškėjas žalą vertino kita suma (10 000 Eur) nei nagrinėjamoje byloje (30 000 Eur), neužkerta kelio konstatuoti administracinių ginčų tapatumo faktą.
Tiek nagrinėjamoje byloje, tiek ir administracinėje byloje Nr. I-8364-484/2016 pareiškėjas atsakovo neteisėtus veiksmus siejo su jo Kauno tardymo izoliatoriui 2016 m. gegužės 11 d. pateikto prašymo suteikti jam leidimą trumpalaikei išvykai už tardymo izoliatoriaus ribų, tikslu 2016 m. gegužės 13 d. – 2016 m. gegužės 16 d. vykti į savo sūnaus sutvirtinimo sakramento priėmimo iškilmes, registravimo, nagrinėjimo terminų ir procedūrų pažeidimais, bei iš to kildino neturtinę žalą, pasireiškusią konstitucinių teisių suvaržymu ir pažeidimu, nepatogumų ir dvasinių išgyvenimų jam ir jo šeimai sukėlimu, kurių negalima atstatyti. Be to, tiek nagrinėjamoje byloje, tiek ir I-8364-484/2016 administracinėje byloje pareiškėjas nurodė, kad minėtais neteisėtais pareigūnų veiksmais jam buvo suvaržyta teisė paduoti kasacinį skundą civilinėje byloje Nr. 2-1-714/15.
Pareiškėjas skunduose abiejose bylose dėstė iš esmės tokias pačias aplinkybes, susijusias su jo 2016 m. gegužės 11 d. prašymo nagrinėjimu Kauno tardymo izoliatoriuje ir skundų dėl minėto prašymo nagrinėjimu Kalėjimų departamente. Ta aplinkybė, kad pareiškėjas, argumentuodamas pareigūnų veiksmų neteisėtumą, iš kurių kildina neturtinę žalą, nurodo skirtingus Kauno tardymo izoliatoriaus ir Kalėjimų departamento sprendimus, t. y. nagrinėjamoje byloje 2016 m. gegužės 24 d. Kalėjimų departamento raštą Nr. 2S-2911 (b. l. 6) ir Kauno tardymo izoliatoriaus 2016 m. birželio 14 d. sprendimą Nr. 11-3225 (b. l. 5), o administracinėje byloje Nr. I-8364-484/2016 – Kauno tardymo izoliatoriaus 2016 m. gegužės 18 d. sprendimą Nr. 49-120 ir Kalėjimų departamento 2016 m. birželio 30 d. sprendimą Nr. 2S-3633, nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo paneigti nagrinėjamos bylos ir administracinės bylos Nr. I-8364-484/2016 skundų tapatumo.
Pastebėtina, jog pareiškėjo 2016 m. gegužės 11 d. prašymą Kauno tardymo izoliatorius išnagrinėjo, priimdamas 2016 m. gegužės 18 d. sprendimą Nr. 49-120, kurį pareiškėjas apskundė Kalėjimų departamentui, o šis, jį išnagrinėjęs, priėmė 2016 m. birželio 30 d. sprendimą Nr. 2S-3633.
Pats pareiškėjas, nesulaukęs kol bus išnagrinėtas jo Kauno tardymo izoliatoriui pateiktas 2016 m. gegužės 11 d. prašymas, dėl to paties prašymo 2016 m. gegužės 16 d. padavė skundą Kalėjimų departamentui, kuris 2016 m. gegužės 24 d. raštu Nr. 2S-2911 pareiškėjo skundą persiuntė Kauno tardymo izoliatoriui, o šis jį išnagrinėjęs priėmė 2016 m. birželio 14 d. sprendimą Nr. 11-3225. Tokiu būdu spręstina, jog pareiškėjas pradėjo antrą tapatų jo paties 2016 m. gegužės 11 d. prašymo nagrinėjimo procesą, tačiau nagrinėjamu atveju tai nesudaro pagrindo teisme antrą kartą nagrinėti tas pačias aplinkybes.
Įvertinus tai, kas pirmiau nurodyta, darytina išvada, jog nagrinėjamos bylos bei administracinės bylos Nr. I-8364-484/2016 šalys, skundo dalykas ir faktinis skundo pagrindas yra tapatūs. Taigi abiejose bylose nagrinėjamas ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.
Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. gruodžio 13 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-8364-484/2016 pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą, šis teismo sprendimas yra apskųstas apeliacine tvarka, todėl nėra įsiteisėjęs. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis minėta administracinė byla apeliacine tvarka nėra išnagrinėta.
Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kas pirmiau išdėstyta, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi ABTĮ 105 straipsnio 4 punktu ir pareiškėjo A. B. skundą paliko nenagrinėtą, kadangi pareiškėjas kėlė žalos atlyginimo klausimą dėl to paties dalyko, tuo pačiu pagrindu ir tam pačiam atsakovui, kurie jau buvo nagrinėti administracinėje byloje Nr. I-8364-484/2016.
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjo teisės ar teisėti interesai buvo pažeisti. Skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta ir ją naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl pareiškėjo atskirasis skundas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą atmesti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.