- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-07
- Bylos Nr.
- e2S-427-619/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-00765-2019-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrutė Kalinauskienė
- Skolininkas
- UAB „Statybų technologijos“
- Kreditorius
- G. L.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Andrutė Kalinauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi skolininkės UAB „Statybų technologijos“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditoriaus G. L. pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo skolininkui UAB „Statybų technologijos“ dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kreditorius G. L. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, kuriuo prašė priteisti iš skolininko UAB „Statybų technologijos“ 3 100,00 Eur skolą, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Kreditorius reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – ieškinio reikalavimų sumai areštuoti atsakovui priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, priklausantį skolininkui ir esantį pas skolininką arba pas trečiuosius asmenis, o jo nesant pinigines lėšas, esančias visose skolininko vardu atidarytose banko sąskaitose.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. sausio 11 d. nutartimi patenkino kreditoriaus G. L. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Kreditoriaus G. L. pareiškimo reikalavimams užtikrinti taikė laikinąsias apsaugos priemones – skolininkės uždarosios akcinės bendrovės „Statybų technologijos“ nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, esančio pas atsakovą ir/arba trečiuosius asmenis, areštą, uždraudžiant jį perleisti kitiems asmenims. Nesant ar nepakankant reikalavimams užtikrinti skolininko nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, areštavo pinigines lėšas, esančias atsakovo atsiskaitomosiose sąskaitose kredito įstaigose ir/arba pas kitus trečiuosius asmenis, leidžiant iš areštuojamų lėšų atsiskaityti tik su ieškovu, valstybės ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetais bei darbuotojais. Bendra areštuoto skolininko turto vertė neturi būti iš esmės didesnė už pareiškimo sumą – 3 100,00 Eur. Išaiškino kreditoriui, kad dėl turto suradimo ir aprašymo jis turi kreiptis į antstolį. Jeigu į antstolį nesikreipiama ir nepatikslinami areštuoto turto duomenys, laikinosios apsaugos priemonės galioja 14 (keturiolika) dienų nuo šios nutarties priėmimo dienos. Nutarties vykdymą nurodė pavesti antstoliui pagal kreditoriaus pasirinkimą ir jo lėšomis. Išaiškino skolininkui, kad jis atsako už nustatytų apribojimų pažeidimą nuo šios nutarties įregistravimo turto arešto aktų registre momento.
4. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pateiktą pareiškimą, sprendė, jog kreditorius tikėtinai pagrindė savo pareiškimo reikalavimą.
5. Atsižvelgdamas į tai, kad kreditoriaus reikalavimai yra turtinio pobūdžio bei tai, kad skolininko reali turtinė padėtis nėra žinoma, o skolininkas daugiau negu 12 mėnesių Registro tvarkytojui nepateikė metinės finansinės atskaitomybės dokumentų (CPK 179 straipsnio 3 dalis), pirmosios instancijos teismas sprendė, jog šios aplinkybės yra pagrindas abejoti skolininko sąžiningumu ir nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Atskiruoju skundu skolininkas UAB „Statybų technologijos“ prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 11 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti pareiškėjo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
7. Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė, jog kreditoriaus pareiškimas tikėtinai pagrįstas. Pažymi, jog pareiškėjas reikalavimą grindžia tik vienašališkai išrašyta PVM sąskaita – faktūra, tačiau reikalavimas kildinamas iš rangos teisinių santykių, kreditorius teisę į atlyginimą už jo atliktus darbus gali kildinti tik iš priėmimo perdavimo akto.
Šalies argumentai
8. Apeliantas taip pat nurodo, jog pareiškėjo prašoma priteisti suma skolininkui nėra didelė. Tai patvirtina apeliantės finansinės atskaitomybės dokumentai už 2017 m. Byloje taip pat nėra duomenų, kad skolininkas ketina slėpti ar slepia turtą. Taigi, neegzistuoja įstatyme numatytos sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
Atsiliepimas
9. Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėjas G. L. prašė jį atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
10. Nurodė, jog nagrinėjamos bylos procesas pradėtas pateikiant pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, kuomet jokie įrodymai nepateikiami (CPK 433 str. 3 d.). Kita vertus teismas spręsdamas dėl pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo, kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo netikrina. Pareiškėjo vertinimu vien ta aplinkybė, jog skolininkas daugiau nei pusę metų vengia įvykdyti prievolę sudaro realią grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui.
11. Pareiškėjo vertinimu, nepagrįsti apelianto argumentai, jog reikalavimo suma jam nėra didelė. Atkreipia dėmesį, jog viešai prieinamais duomenimis apeliantė turi socialinio draudimo skolą. Be to, skolininkas nėra pateikęs finansinės atskaitomybės ataskaitų registrų centrui. Todėl tikėtina, kad apelianto turtinė padėtis yra sunki.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
13. Byloje nustatyta, kad kreditorius ūkininkas G. L. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, kuriuo prašė priteisti iš skolininko UAB „Statybų technologijos“ 3 100,00 Eur skolą, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Kreditorius reikalavimų įvykdymo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – ieškinio reikalavimų sumai areštuoti skolininkui priklausantį turtą.
14. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai priėmė skundžiamą nutartį, kuria tenkino prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
15. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti būsimo procesinio sprendimo byloje realų ir tinkamą įvykdymą. Tokių priemonių taikymo pagrindu yra pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas turi ištirti ir įvertinti pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia šių priemonių ėmimosi būtinumą. Kaip minėta, jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys, pirma, tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, antra, yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar prašyme dėl tokių priemonių taikymo nurodytų aplinkybių pakanka jų taikymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-242-178/2016). Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
16. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas laikinąsias apsaugos pritaikė atsakovui, motyvuodamas tuo, kad neturint duomenų apie skolininko turtinę padėti ir jam daugiau negu 12 mėnesių Registro tvarkytojui neteikiant metinės finansinės atskaitomybės dokumentų yra pagrindas abejoti skolininko sąžiningumu ir konstatuoti esant grėsmę galimai palankiam pareiškėjui teismo sprendimo įvykdymui.
17. Skolininkė UAB „Statybų technologijos“ pateiktame atskirajame skunde nurodo, jog šiuo atveju nėra laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinų sąlygų kadangi pareiškimas nėra prima facie pagrįstas, o 3 100 Eur reikalavimo suma nelaikytina didele skolininkui, taip pat byloje nėra duomenų apie skolininkės nesąžiningumą.
Dėl preliminaraus reikalavimo pagrįstumo
18. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje Nr. 2-674/2014; 2014 m. liepos 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014). Pagal prima facie doktriną atliekamo ieškinio pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-1040/2013; 2013 m. spalio 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-2476/2013).
19. Nagrinėjamu atveju laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos pareiškimui dėl teismo įsakymo išdavimo užtikrinti. Prašydamas išduoti teismo įsakymą kreditorius neprivalo pagrįsti savo reikalavimo ir jo faktinio pagrindo įrodymais (CPK 433 straipsnio 3 dalis), o teismas, spręsdamas pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo klausimus, netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo (CPK 435 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina ir tai, jog atmesti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl ieškinio reikalavimų prima facie nepagrįstumo teismas gali tik tuo atveju, jei ieškovo reikalavimo tenkinimo negalimumas yra akivaizdus jau pradinio jo pateikimo momentu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje proceso stadijoje, įvertinus kreditoriaus pateiktą pareiškimą, negalima konstatuoti, kad pareiškėjo reikalavimo nepagrįstumas yra akivaizdus. Atsižvelgiant į išdėstytą, apelianto argumentai susiję su kreditoriaus pareikštais įrodymais, šioje proceso stadijoje nesudaro pagrindo laikyti, jog pareiškimas nėra preliminariai pagrįstas.
Dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo vykdymui
20. Pažymėtina, jog naujausioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakoma, jog byloje, kurioje yra pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti reikšminga ne tik ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, bet ir jo elgesys iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu, leidžiantis įvertinti atsakovo (ne)sąžiningumą. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuomet, kai, be kita ko, esama duomenų ir apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017; 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-629-302/2017; 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1034-464/2017). Asmens nesąžiningumo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atveju teisės aktai nepreziumuoja, todėl šio išimtinio ir itin antrosios ginčo šalies interesus varžančio procesinio instituto taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus ar atliekamus veiksmus (turimo turto slėpimas, perleidimas, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-01-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016-06-16 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016-06-23 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016).
21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo nurodyta aplinkybė, jog skolininkas nebuvo pateikęs registrų centrui finansinės atskaitomybės dokumentų, savaime nesudaro pagrindo spręsti apie jo sąžiningumą. Kitų duomenų sudarančių pagrindą abejoti apeliantės sąžiningumu nėra. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė įmonės balansą iš kurio matyti, jog 2017 m. įmonės turtą sudarė 196 716 Eur, iš kurių 11 537 Eur yra materialus turtas, o per vienerius metus mokėtinos sumos siekė 19 879 Eur. Nors kreditorius kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė duomenis apie apeliantės turėtą įsiskolinimą Sodrai, tačiau pateikti duomenys taip pat patvirtina, jog apeliantė nevengia atsiskaitinėti su kreditoriais ir skolą mažina. Remiantis viešai Sodros prieinamais duomenimis, atskirojo skundo nagrinėjimo metu apeliantė nėra skolingą fondo biudžetui (CPK 179 str. 3 d.). Remiantis VĮ Regitra duomenimis apeliantės vardu yra registruotos 4 transporto priemonės.
22. Remiantis nustatytomis aplinkybėmis yra pagrindas spręsti, jog reikalavimo suma (3 100 Eur) nelaikytina didele apeliantei UAB „Statybos technologijos“. Be to neturint duomenų apie apeliantės nesąžiningumą ar siekį paslėpti, perleisti ar kitaip apsunkinti turimą turtą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismui nebuvo teisinio pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
23. Remiantis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog yra pagrindas panaikinti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 11 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – kreditoriaus G. L. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.
24. Apeliantė prašo priteisti iš pareiškėjo visas jos apeliacinės instancijos teisme patirtas išlaidas. Pažymėtina, jog bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas išsprendžiamas užbaigiant bylos nagrinėjimą sprendimu ar nutartimi priklausomai nuo visos bylos baigties, o ne nuo atskiro procesinio veiksmo byloje rezultato. Todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nesprendžiamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 d. 2 p., teismas
nutaria:
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 11 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – kreditoriaus G. L. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.