- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-10-06
- Bylos Nr.
- 1-391-439/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-30253-2020-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Elena Simonavičienė
- Kaltinamasis
- R. Š.
- Nukentėjusysis
- I. G.
- Advokatai
- Piotras Orlovas, Sergiejus Buta
- Kategorijos
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 1.2.14.10.3Nedidelės vertės svetimo turto sunaikinimas ar sugadinimas (BK 187 str. 3 d.)
- 2.3.6.4.2.2.3.6.4.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)., (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas 2008-10-03 Klaipėdos apygardos teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 223 str. 1d. ( 2 veikos) ir BK 199 (2) str. 1d. galutine bausme 100 MGL (12500 Lt) bauda, teistumas išnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 3 dalį, pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kaltinamasis R. Š. 2020 m. liepos 29 d., apie 22.20 val., (duomenys neskelbtini), ant keliuko, kuris yra prie sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), kumščiu sudavė vieną smūgį į savo sesers I. G. automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) dešinės pusės priekines dureles, taip jas apgadindamas ir padarydamas nukentėjusiajai I. G. 185 eurų turtinę žalą;
Be to, kaltinamasis R. Š. 2020 m. liepos 29 d. apie 22.20 val., (duomenys neskelbtini), ant keliuko, kuris yra prie sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), griebė savo seserį I. G. už rankų, paėmė už pečių ir purtė ją bei kumščiu vieną kartą sudavė jai į veidą. Tokiais veiksmais nukentėjusiajai I. G. padarė dešinio žando srities sumušimą, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.
Įrodymai ir jų vertinimo motyvai
Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. Š. kaltės pagal jam pareikštą kaltinimą nepripažino ir paaiškino, kad I. G. jo sesuo. Nebendrauja su seserimi nuo 2006 metų, yra susipykę, dirbo kartu, norėjo atsiskirti ir prasidėjo konfliktai. Gyvena P. k., yra servitutinis kelias pravažiavimui ir galima pravažiuoti. Pro jo gyvenamąjį namą pravažiavus gyvena jo tėtis P. P. Š.. Prieš mėnesį iki 2020-07-29 sesers dukra P. nufilmavo kaip ją puola šuniukai. Jis turi 2 šuniukus, dieną laiko voljere, vakare 9-10 val. paleidžia, jie nekelia grėsmės. 2020-07-29, apie 22 val. vakaro, net po 22 val., keliuku prie jo gyvenamojo namo atėjo P. ir erzino šuniuką 3-4 kartus su pagaliu, kuris lojo ir cypė, buvo palaidas, nepririštas. Ji erzindavo ir prieš tai. Jis jai sakė, kad ji ne vaikščiotų taip vėlai, neerzintų šuniukų, o ir senelis miega. Vakare po 10 val., kitą dieną vėl erzino. Sakė jai, kad neerzintų šunų, kad kvies policiją. Ji nubėgo pas senelį, kuris ją įsileido. Jis irgi nuėjo ten, pagaliukas buvo prie pečiaus, jis P.liepė sėdėti ir pasakė, kad skambins policijai, ir po 10 valandos paskambino 112. Laukė policijos apie 10 min. Atvažiavo I. dideliu greičiu ant kiemo, sustojo ir šaukė jam kodėl jis užkabinėja jos vaiką. Parėjo jo sugyventinė E. ir I. ją užsipuolė, gal paėmė už rankos. I. nubėgo ant kelio, šaukė, kad kvies policiją. Jis stovėjo prie sesers automobilio 3-4 metrų atstumu, nieko nedarė, rankose laikė iš mergaitės paimtą pagaliuką. I. su E. „koliavosi“, susistumdė. Jis sakė I., kad pasiimtų vaiką ir neleistų erzinti šuniukų. Nematė ar sesers automobilis buvo sugadintas, jokių defektų nematė, buvo tamsoka. Atvyko sesers vyras, kai jis nuo kiemo tempė šiukšlines. Jis kalbėjo prancūziškai, suprato, kad jis sakė: „ kas čia vyksta, kodėl muši I.?“. Jis jam nieko neatsakė. I. kviesdama policiją šaukė: „ mane mušė, muša, gelbėkite“. Vyrui atvažiavus I. buvo susiėmusi už žando. Kitų asmenų nebuvo, nežino kas jai sumušė žandą, gal pati susimušė lipdama iš automobilio, gal užsigavo bėgdama. Jis nebuvo priėjęs prie sesers automobilio. Durelių įlenkimo nematė. Jis nematė kokia atvyko sesuo, gal ji apsimetė. Mano, jog konfliktas vyko apgalvotai. Atvyko greitoji, I. nusivedė į automobilį. Paskui atvyko policija, jis papasakojo kas vyko, patikrino jo blaivumą, parodė pagalį, kurį jam liepė padėti ant žemės. Tėtis atėjo po I. paskambinimo, gal po 2 minučių. Konfliktas kilo dėl to, kad užkabinėja I. dukrą. Ginklu sesers vyrui negrasino, tai išgalvota, ginklą turi savigynai. Nesutinka su civiliniu ieškiniu. Mergaitės konflikte nebuvo, ji buvo su seneliu kambaryje. Vietoje, kur vyko konfliktas, senelio namo nesimato. Nežino ar mergaitė su seneliu buvo lauke, už 15 metrų yra gyvatvorė, didelė liepa, galima pasislėpti. Jo tėtis su P. buvo atėjęs prieš kviečiant policiją. Kai atvažiavo sesers vyras viskas jau buvo aprimę ir tėvukas buvo išėjęs. Sesuo stovėjo, gal sėdėjo prie automobilio, kai atvyko jos vyras, kur mergaitė buvo negali pasakyti. Jo šunys yra mišrūnai, 20-25 cm. aukščio, sveria apie 8-10 kg., gali įkąsti, jeigu yra erzinami.
Nukentėjusioji I. G. sutiko duoti parodymus ir parodė, kad 2020-07-29 vakare buvo savo ūkyje, buvo apie 21.20 val., kai jai paskambino verkdama dukra P., kuri šaukė: „mamyte kuo greičiau atvažiuok“. Dukra vakare eidavo pas senelį sulašinti į akis lašus. Už 5 minučių išvažiavo. Vėliau nukentėjusioji pripažino, kad dukra galėjo jai paskambinti iki 22.13 val. Važiuojant keliuku pamatė brolį, kuris tempė šiukšlines, dar nebuvo tamsu, paklausė jo kas yra. Brolis sušuko: „ aš tave, kūrva, užmušiu“. Brolis buvo prie mašinos iš dešinės keleivio pusės. Pajuto stiprų smūgį į mašinos dureles ir mašina užgeso, pro atidarytą automobilio langelį keleivio pusėje lindo brolis ir šaukė „užmušiu“. Tada ji išlipo iš mašinos, o brolis pribėgo prie jos pro mašinos galą ir griebė jai už pečių, už rankų, kumščiu sudavė į dešinį skruostą, daugiau į žandikaulio apatinę dalį, dėl ko ji ilgai juto stiprų skausmą. Buvo patinimas ir paraudimas žandikaulio. Tai matė E. K., kuri šaukė: „paleisk tą kūrvą“. Jai atvykus konfliktas įvyko su broliu, E. K. tik šaukė ant jos „kūrva dviejų vyrų, tu nieko nemoki tik prancūzui čiulpti bybį“, tai girdėjo dukra P., kuri pribėgo prie jos po sumušimo. Jos tėtis atėjo vėliau. Vyrui paskambino P. prieš kviečiant greitąją. Jos vyras prancūziškai pasakė jos broliui: „nieko nemoki, tik moteris skriausti“. Tada brolis pasakė vyrui: „tave tik nušauti“. Žino, kad brolis turi ginklą. Ji niekur kitur nesusižalojo, ją sužalojo brolis R. Š. ir įlenkė jos automobilio „(duomenys neskelbtini)“ dureles. Automobilį policija apžiūrėjo po įvykio jos kieme, buvo naktis, apie 2.30 val., nufotografavo, subraižymų buvo iš anksčiau. Nuvežė automobilį į servizą, sumokėjo 185 eurus už remontą su dažymu. Patyrė neturtinę žalą: labai pergyveno, sutriko sveikata, patyrė skausmą. Medikė pamatavo spaudimą, kuris buvo sukilęs iki 200, jai suleido vaistus nusiraminimui, medikė apžiūrėjo kitas kūno vietas, ji rodė jai dešinį žandą. Pas ekspertą vyko ant rytojaus. Tėvas negalėjo matyti įvykio, nes buvo toli ir jis blogai mato, galėjo girdėti triukšmą. Su broliu konfliktuoja dėl keliuko, kuriam yra nustatytas servitutas ir galima pravažiuoti tuo keliuku. Anksčiau pas brolį buvo 5 šunys, jie buvo palaidi. Mergaitė važiuoja su dviračiu, su paspirtuku ir senelis jai liepė visada turėti botagiuką. Po smūgio ji skambino 112, nežino po kiek laiko skambino, iš streso galėjo ir kitaip pasakyti. Po įvykio atlikta jos kūno apžiūra, kraujo žymių, kraujosruvų nebuvo, buvo tik patinę ir paraudę.
Liudytoja J. K. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini). Prisimena, jog gavo iškvietimą, jog sumušta moteris. Buvo jau tamsu, moteris daug verkė, buvo sutinęs, paraudęs veidas, gal nuo verkimo, sakė sumušė brolis, lygtai sakė jog gavo per veidą. Suleido jai raminamųjų vaistų, akivaizdžių sužalojimų nebuvo. Automobilyje apžiūrėjo ją, nepamena ar sakė kaip sumušė ją. Patinęs veidas galėjo būti ir nuo verkimo ir nuo pliaukštelėjimo ranka. Matavo spaudimą, atliko kas reikalaujama. Mėlynės po sumušimo atsiranda vėliau, iš karto nebūna. Kraujosruvos taip pat neatsiranda iš karto, galėjo visa tai išryškėti vėliau. Sudavus kumščiu būna nubrozdinimas ar prakirtimas.
Liudytojas H. J. A. G. parodė, jog I. G. yra jo žmona, o R. Š. yra žmonos brolis, su kuriuo jokių santykių nėra arba tik konfliktai, kurie vyksta nuo 2006 m. Jis 2003 m. atvyko į Lietuvą ir tapo su R. Š. partneriais žemės ūkyje. Nusipirko žemės, darė verslą šeimos rate. 2006 m. R. nebenorėjo dirbti ir norėjo veiklą padalinti per pusę. Pasakė jam, kad tai yra labai daug pinigų, jis atsakė, kad niekur nėra pasirašęs dėl pinigų ir nuo to laiko prasidėjo teismai apie 7 metus. Jis laimėjo visas pretenzijas, o R. bankrutavo, vėliau jis savo veiklą tęsė per tarpininkus ir jo žmona E. K., nors ji nėra jo žmona, bet turi 3 vaikus, gyvena kartu apie 200 metrų atstumu. Jie dažnai eina pro R. Š. ir E. K. namus, pas žmonos tėvus. Kelią per bankroto procedūrą sutvarkė taip, kad R. pardavė žemę. Po to I. tėvas per teismą išreikalavo, kad kelias būtų servitutinis. Jo žmona tėčiui padėjo teisme. Dukra ėjo tuo keliu ir R. buvo agresyvus su jo žmona. Apie konfliktą paskambino dukra P., kad jis ateitų. Atėjęs rado žmoną ant kelio verkiančią, R. buvo šalia. Negali pasakyti tiksliai kur buvo dukra P.. Žmona buvo sutrikusi, ant skruosto buvo kraujosruva, pasakė, kad ją sumušė R., sudavė į veidą, į skruostą, kad R. rankose turėjo pagalį ir trenkė į mašiną. Ant mašinos matė įlenkimo žymę. Matė tai ir policija. Kiek atsimena, buvo ant durelių įlenkimas, buvo atlikta apžiūra ir užfiksuota. Neatsimena ant kurių durelių. R. jis pasakė „kad jeigu nori mušti moterį, mušk mane“. R. pasakė „dėl tavęs užsiimsiu su ginklu“. R. sakė, kad viskas įvyko dėl to, kad jie vaikšto tuo keliu, o jis nenori, kad jie vaikščiotų. Jo dukra vaikšto tuo keliu, kur paleisti penki šunys, ji eidama turi mažą pagaliuką, kad jie neįkąstų jai. R. turėjo reikalų su policija dėl šunų, bet nieko nedarė, nesiėmė jokių veiksmų. Žmonai sužalojimų ryte neišryškėjo, jai buvo stresas, ji buvo sukrėsta. E. buvo toliau, sakė keiksmažodžius, įžeidinėjo ir jį, ir jo žmoną. Po jo atvykimo į kiemą greitoji pagalba atvyko po 2 minučių. Neatsimena, ant kurio skruosto buvo žmonai kraujosruva, tik matė, kad buvo, apžiūrėjo greitoji pagalba. Kitą dieną žmona važiavo į Kauną ir ten tą patį patvirtino. Žmona sakė, kad trenkė R. su kumščiu. Žmonai buvo sukrėtimas, naktimis nemiegojo.
Liudytojas P. P. Š. sutiko duoti parodymus ir parodė, kad R. Š. yra jo sūnus. P. ateidavo kas dieną, lašindavo jam lašus į akis. Pas jį yra jos arkliukas. Kai ji su dviračiu važiuoja, kai eina, ją puola šuniukai, todėl davė jai nedidelį pagaliuką pabaidymui ir ji nešiojosi jį. Buvo pavakarys, švietė saulė, atėjo P. sulašinti vaistus. Atėjo ir R., sako „ko muši šunis, kur turi tą pagalį“, pakėlė balsą. Jis sakė kad P. mušė šunis, jis ramino jį ir sakė, kad ji nemuša tų šuniukų, tas pagaliukas tik pabaidymui. R. išėjo. Langas buvo atidarytas. Liepė P. eiti namo, bet ji bijojo, prašė telefono paskambinti mamai, kad atvažiuotų parsivežti, palaukė pas jį. Paskui išgirdo E. balsą: „kūrva tu“, išgirdo ir R. balsą. Jis liepė P. eiti, truputį palydėjo ją ir netoli tujų P. sakė eiti ir ji nubėgo. Paskui jis priėjo arčiau ir pamatė I. mašiną, prie I. pribėgo P.. I. sakė, kad kvies policiją, kad R. davė į petį ar krūtinę, ar į veidą su kumščiu. Sužalojimų nematė, nes blogai mato. R. stovėjo toliau už mašinos. I. vyro nematė. R. nieko nepaaiškino, I. sėdėjo mašinoje. Jis ir ją, ir R. varė namo. Jie konfliktavo. Atvažiavo policija ir jis nuėjo. Sakė I., kad R., ar kas ten, trenkė į mašiną. Nematė ar sudavė smūgį, jis buvo namuose. I. sėdėjo mašinoje, neišlipo, sakė sudavė R.. P. nuėjo pirma, jis vos paeina.
Liudytoja E. K., kaltinamojo sugyventinė, sutiko duoti parodymus ir parodė, jog I. G. yra vyro sesuo. Jie gyvena tame pačiame kaime, tik skirtingose sodybose. Apie 14 metų tęsiasi konfliktai. Turi 2 šuniukus, vienas voljere, kitas kambaryje. Liepos 29 d., apie 21-22 val., buvo pritemę, kalytė bėginėjo po kiemą ir parbėgo pakelta kojyte ir cypdama. Vyras pamatė P., kuriai 12 metų, su pagaliuku. Ji (liudytoja) nuėjo į fermą, o R. nuėjo pasikalbėti pas tėvą su P. dėl šuniukų. Atvažiavo I., šoko iš mašinos, kibo jai (liudytojai) į atlapus. Jos apsistumdė, dėl to, kodėl gąsdina jos dukrą. I. įlipo į mašiną, ieškojo telefono ir paskui vyras pamatė policiją. Sužalojimų, mėlynių ar kraujosruvų nematė ant I. veido. I., sėdėdama po obelimi, šaukė „ gelbėkite užmuš R.“. Ji I. nesudavė, tik patraukė jos rankas nuo savo bliuskutės. I.šokinėjo iš mašinos, gal užsigavo į mašinos staktą, mašinos durelės tai užsidarė, atsidarė, tiksliai nematė, buvo prietema. R. skambino 112, kai parėjo nuo tėvelio. Kai atvažiavo I. R. kalbėjosi su pareigūnais, nebuvo laiko konfliktuoti. Jis matė I. mašiną, ji buvo užstatyta, tada turėjo lipti per mašiną. Servitutas yra R. tėvo, žemės sklypas yra jos patėvio, ji vadovauja Žemės ūkio bendrovei, jai leido naudotis žeme. Kai atvažiavo greitoji I. įlipo į greitąją, nežino ką jai nustatė. Niekas jai neapgadino automobilio. Nematė ir jokio I. sužalojimo. Ji visada kalba ant jų. Ji pirmyn atgal šokinėjo į mašiną ir galėjo užsigauti. Konfliktas vyko dėl P. elgesio. Gal ir buvo konfliktiškų, nešvankių žodžių. Konflikto metu nei P., nei senelio nebuvo. Atėjo tik po konflikto. Vienas šuo buvo voljere, kitas kambarinis, išbėga į lauką ir vėl grįžta. Išleidžia vakare prižiūrėti teritorijos. Š. P. pažinojo. Nebuvo 5 šunų, tuo metu buvo 3 šunys. R. buvo kiemo teritorijoje, netoli mašinos. Konfliktas vyko prie mašinos, iš vairuotojo pusės 2-3 minutes. I. po konflikto ieškojo telefono, skambino ir šaukė, kad R. Š. vejasi ir nori užmušti. R. nebuvo apėjęs mašinos. Buvo prietema, gana tamsu. Ji ėjo nuo tvarto ir atvažiavo I., R. buvo kieme, jis nebuvo vairuotojo pusėje, ji viską matė nuo pradžios.
Iš mažametės liudytojos P. G. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo teisėjui ir pagarsintų teisiamajame posėdyje, nustatyta, kad liudytoja parodė, jog gyvena su tėvais. Jos dėdė R. sumušė jos mamą. Ji ėjo pas senelį pasiėmusi pagaliuką. Atėjo dėdė ir sakė jai „tu, kurva, pati tuoj gausi iš to pagalio". Atėjo R. prie senelio namų durų, ją senelis ramino. Senelis prašė R., kad ją paliktų ramybėje. R. griebė iš jos pagalį ir sakė tu „blet" pati gausi iš to pagalio. Atvažiavo mama, pamatė kaip mamos mašinoje tai užsidegė tai vėl išsijungė šviesos. Tada senelis pasakė, bėk pas mamą, ji nubėgo ir sustojo prie tujų. Ji matė, kaip buvo atidarytas mamos mašinos langas, mama greitai išlipo iš mašinos, tada R. iš karto atėjo, paėmė mamą už pečių, ją purtė labai stipriai. Mamą sumušė R., viena ranka laikė mamą už peties, o su kitos rankos kumščiu jai trenkė į veidą. Ji tada priėjo. R. nuėjo skambinti policijai, R. sakė „jūsų šeima yra šizofrenikų, sakė tu kurva, tu kekšė". Atvažiavo tėtis ir tada atvažiavo greitoji. R. pagrasino tėčiui prancūziškai, kad jį nušaus. Apžiūrėjo greitoji mamą, atvažiavo policija ir jos tada grįžo namo. Neprisimena dienos, kada įvyko įvykis dienos, o patį įvykį labai gerai prisimena. Buvo rugpjūtis, savaitės dienos nežino, buvo maždaug 9 val. vakaro. Laikė rankoje pagalį. Ėjo pas senelį ir tada ją užsipuolė R.. Jis atbėgo ir pasakė „tu kurva gausi“, kad užmuš iš to pagalio, „sutvarkysiu". Ji bėgo pas senelį ir sakė, kad greičiau atrakintų duris, nes jis tuo metu žadėjo eiti miegoti. Ji gyvena netoli nuo senelio namų. Už dėdės R. gyvena jos senelis. Įėjo į kambarį senelis dar bandė R. sustabdyti, kad paliktų ją ramybėje. Senelis su juo dar ginčijosi tarpdury. R. prasibrovė pro senelį, griebė iš jos pagalį, kurį ji laikė rankoje. R. išėjo, senelis ją ramino. Ji mamai paskambino iš senelio jai duoto telefono, pasakė mamai, kaip ji bijo. Jai būnant su seneliu pamatė, kaip atvažiavo mama. Mama sustojo su mašina, netoli R. kiemo. Tada ji išėjo iš senelio namų ir jie buvo prie namo durų. Tada pamatė mašinos šviesas, kurios vis išsijungia ir vėl užgęsta, tada senelis pasakė jai bėgti pas mamą. Nubėgo prie tujų, kurios buvo 2-4 metrų atstumu. Nėjo toliau, nes buvo labai išsigandusi ir tada pamatė, kaip R. bando sugriebti mamą per automobilio langą. Matė, kaip R. buvo įkišęs pro langą ranką, bandė pagriebti mamą, bet jam nepavyko. Tada mama išlipo iš mašinos, pro vairuotojo dureles. Jos mama nuėjo prie bagažinės lango. Tada R. su viena ranka stipriai purtė abiem rankom, įsikibęs į drabužius, mama verkė, nieko jam nesakė. Po to R. paleido ranką ir trenkė su kita ranka į žandą, jai atrodo į dešinę pusę kumščiu, kaire ranka. Atvažiavo tėtis, R. pagrasino tėčiui prancūziškai, kad jį nušaus. R. nuėjo prie savo namų ant žolės. Mama skambino greitajai, kad atvažiuotų. R.jos mamai daug kartų sakė: "Aš tavo vaikus sutvarkysiu, tave užmušiu". Mama nieko nesakė, visą laiką laikė žandą ir daug verkė. Buvo atėjęs senelis, bet jis buvo trumpai ir iš karto išėjo. Po to atvažiavo greitoji. Mama ilgai sėdėjo policijos automobilyje. Kitą dieną po įvykio buvo atvykusios dvi moterys iš vaikų teisių, jos klausė jos ar jai kas buvo, klausė kaip ji sutaria su seneliu. Sakė joms, kad sutaria labai gerai, papasakojo joms tai, ką ir dabar pasakojo. R. vaikų konflikto metu nebuvo. Liepos 30 d. ne visai viską papasakojo, gal šiek tiek mažiau, nes bijojo pasakoti viską. Jai dabar lengviau prisiminti tuos įvykius, nei tą dieną (1tomas b. l. 152-154). Iš protokolo nustatyta, jog kaltinamasis R. Š. dalyvavo mažametės liudytojos P. G. apklausoje, klausimų neturėjo liudytojai, pastabų dėl protokolo teisingumo nepareiškė.
Iš 2020-07-29 Tauragės AVPK reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio R. V. tarnybinio pranešimo (1 tomas, b.l.13-14) nustatyta, kad 2020-07-29 jam dirbant kartu su vyr. patruliu, užtikrinant eismo saugumą ir viešąją tvarką, apie 22 val. 24 min. buvo gautas pranešimas iš Tauragės AVPK budėtojo, jog (duomenys neskelbtini), 42 metų pranešėją rankomis mušė jos brolis, trenkė į veidą, kartu yra viena nepilnametė pranešėjos dukra, abu asmenys vietoje. Atvykus į nurodytą vietą pasitiko pranešėja I. G., kuri paaiškino, kad jos dukra P. G., gim. (duomenys neskelbtini), ėjo pas senelį P. P. Š., kuris gyvena tame pačiame kaime, ji su savimi visada pasiima medinį pagaliuką, kad atsigintų nuo brolio R. Š. šunų, nes jie būna palaidi ir einant keliu visada puola. Kadangi broliui nepatiko, kad jos dukra su mediniu pagaliuku nusibaido šunis, jis pasakė jai, kad kvies policiją, jog ji muša jo šunis. Dukra išsigandusi paskambino mamai ir prašė, kad ji atvažiuotų iki senelio. Važiuodama viduryje kelio sutiko brolį, kuris iškart puolė ją ir trenkė ranka į veido sritį, vėliau dar sugriebęs už pečių papurtė. Ji patyrė fizinį skausmą, ant išorinės kūno dalies (veido) medikai nustatė patinimą, anksčiau buvo kviesta policija. Pabendravus su R. Š. šis teigė, kad jo sesers dukra eina pro kiemą ir kiekvieną kartą specialiai erzina jo šunis. Kad šiandien jis pamatė, jog vėl erzina šunis, išėjo į kiemą ir pasakė jai, kad ji eitų namo, nes yra jau vėlu ir nustotų erzinti jo šunis. Po kurio laiko atvykusi sesuo griebė jo draugę E. K. už pečių ir supurtė kelis kartus. Teigė, kad jis sesers I. G. nemušė. Abu konflikto dalyviai buvo blaivūs. Įvykis filmuotas (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
Iš 2020-07-30 I. G. pareiškimo (1 tomas, b.l.1-3) nustatyta, kad 2020-07-30 Tauragės AVPK reagavimo skyriuje buvo gautas pareiškėjos I. G. pareiškimas apie padarytą nusikalstamą veiką. Pareiškėja pareiškime nurodė, kad 2020-07-29, apie 21:20 val., ties (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esančia sodyba, gatvėje, jos brolis R. Š., gim. (duomenys neskelbtini), rankomis griebė ją už rankų, trenkė ranka jai į veidą bei sugriebė už pečių ir purtė ją. Taip pat trenkė į automobilį, įlenkė automobilio priekines dešinės pusės duris. Dėl tokių brolio R. Š. veiksmų jai buvo sukeltas fizinis skausmas ir padaryta 100 eurų turtinė žala. Iš pareiškimo taip pat nustatyta, kad buvo pasiūlyta pareiškėjai papasakoti visa, kas jai gali būti žinoma apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti. Pareiškėja I. G. parodė, kad 2020-07-29, apie 21:13 val., jai paskambino verkdama jos dukra P.ir pasakė, kad ji atvažiuotų. Žinojo, kad dukra išėjo pas jos (pareiškėjos) tėvą, kuris gyvena (duomenys neskelbtini). Ji sėdo į automobilį ir išvažiavo pas savo tėvą į jo namus. Privažiavusi (duomenys neskelbtini), pamačiusi keliu einantį brolį R. Š., kuris vežė šiukšlių konteinerį pastatyti prie gatvės, sustojo ir atidariusi automobilio langą paklausė brolio kas atsitiko jos dukrai. Brolis priėjęs trenkė į jos automobilio dešinės pusės priekines duris, su kuo trenkė nepastebėjo. Iš karto po smūgio brolis pradėjo ją vadinti necenzūriniais žodžiais, pasakė, kad "išdaužys jai snukį". Po šių žodžių jis lindo pro atidarytą automobilio langą ir mėgino ją sugriebti, bet ji buvo per toli, tada R. atidarė automobilio duris, o ji išlipo iš automobilio. Tuo metu brolis pribėgo prie jos, iškart griebė ją už rankų, ji mėgino ištraukti rankas, bet jis neleido, ji jam sakė, kad nemėgintų jam trenkti, nes brolis atrodė labai supykęs, bet jis atsakė, kad šiandien ją užmuš. Tai pasakęs jis jai trenkė iš kumščio į dešinės pusės smakrą. Su kuria ranka trenkė negali pasakyti, nes viskas vyko labai greitai ir nepastebėjo. Po smūgio brolis dar sugriebė ją už pečių ir purtė bei tampė. R. atsitraukė tuo metu, kai atbėgo jo sugyventinė E. K. ir pasakė jos broliui "nieko tu jai nebedaryk, tai kūrvai, žiūrėk dabar kaip apsimeta". E. K. priėjo labai arti jos ir pasakė "tu dviejų vyrų kūrva, nieko gyvenime nebaigusi, tu tik moki prancūzui čiulpti bybį". Ji jai atsakė, kad keliukas yra visų, juo gali naudotis visi, bet ji vėl ją vadino necenzūriniais žodžiais. Atbėgo jos dukra ir sakė, kad išgirdo ją šaukiančią, todėl paskambino jos vyrui H.-J. ir paprašė, kad atvažiuotų, nes vyksta kažkas blogo. Atvyko jos vyras, jis į konfliktą nesikišo, o R. Š. jam prancūziškai pasakė, kad jį nušaus. Tuo metu atvyko ir GMP, apžiūrėjo ją ir nustatė dešinės pusės smakro sutinimą. Po visko apžiūrėjo automobilį ir pastebėjo, kad yra įlenktos priekinės dešinės pusės durys, dėl to jai padaryta apie 100 eurų turtinė žala. Su broliu R. Š. konfliktuoja apie 14 metų, konfliktai nėra pastovūs. Dažnai nukenčia jos dukra nuo brolio šeimos užgauliojimų, kai važiuoja pas jos tėvą, nes keliukas yra šalia brolio namų.
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės nustatyta, kad 2020-07-29, 22 val. 20 min. Tauragės AVPK gautas R. Š. pareiškimas, jog kaimynų giminaitė ((duomenys neskelbtini)) savavališkai eina per pranešėjo kiemą, ne pirmą kartą erzina pagaliu pranešėjo tėvo (sklypas šalia) šunį. Yra buvę, kad po tokių erzinimų mergaitės tėvai rašė pareiškimą, kad ją neva apkandžiojo tėvo šuo. Pranešėjas kalbėjo su kaimynais, bet šie nereaguoja į pastabas. Pranešėjo skambučio pradžios data ir laikas: 2020-07-29, 22:15(1 tomas, b.l.16-18). Taip pat nustatyta, kad 2020-07-29, 22 val. 24 min. Tauragės AVPK gautas I. G. pranešimas, kad 42 metų pranešėją rankomis mušė jos brolis, trenkė į veidą, kartu yra 1 nepilnametė pranešėjos dukra (1 tomas, b.l.19-23).
Iš VšĮ Tauragės rajono pirminės sveikatos priežiūros centro pateiktos greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės (1 tomas, b.l. 71-73) nustatyta, kad 2020-07-29 greitoji medicininė pagalba į nukentėjusiosios I. G. iškvietimą atvyko į vietą 22 val. 42 min., užfiksuotas nukentėjusiajai skausmas veide, patirtas dėl užpuolimo, suteikta pagalba: medikamentai diazepamas, 5mg/ml, injekcinis tirpalas.
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad 2020-07-30, 02:11-02:30 val. atlikta automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūra, kurios metu užfiksuota, kad automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priekinės dešinės pusės durys yra įlenktos, visas automobilio kėbulas turi smulkių pabraižymų (1 tomas b. l. 24-30).
Iš VĮ Regitra informacijos apie kelių transporto priemones nustatyta, kad transporto priemonės valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) markė (duomenys neskelbtini), valdytoja – savininkė I. G. (2 tomas, b.l.193).
Iš 2021-02-04 UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo -teismo eksperto ( turto vertintojo) Z. T. informacinės pažymos nustatyta, kad automobilio (duomenys neskelbtini), 2006-01-09 registracijos, dešinės pusės priekinių durelių vertė 2020-07-29 datai buvo 198 eurų (3 tomas b. l. 10).
Iš 2020-10-30 UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitos faktūros serija (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad atliktas I. G. automobilio Volvo, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini) dešinės pusės priekinių durų remontas – dažymas, kurių kaina su PVM 185 eurai (1 tomas b. l. 89). Iš 2020-10-30 mokėjimo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad I. G. sumokėjo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą 185 eurus pagal sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) (1 tomas, b.l.90).
Iš asmens apžiūros protokolo nustatyta, kad 2020-07-30, 02:00-02:10 val. I. G. kūno apžiūros metu ant jos veido ar kitų kūno vietų jokių sužalojimų ar smurto žymių nesimato (1 tomas b. l. 49-54).
Iš 2020-07-30 valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad I. G. konstatuota dešinio žando srities sumušimas. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu paveikus nurodytą sritį. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku, t.y. 2020-07-29 ir aplinkybėmis. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 tomas b. l. 68).
Iš 2021-02-05 valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad I. G. konstatuota dešinio žando srities sumušimas. Objektyvaus tyrimo metu palpuojant konstatuota dešinio žando srityje skausmingumas, patinimas. GPM gydytojo konstatuota diagnozė: ūminė reakcija į stresą, skausmas veide. Ūmios stresinės reakcijos priežastis – trauminė patirtis, tai apima sužalojimą ir buvo panaudoti medikamentai -diazepamo injekcinis tirpalas. Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) I. G. nustatytų sužalojimų atvykę į įvykio vietą GMP darbuotojai galėjo ir nenustatyti – nustatyta organizmo reakcija į stresą (3 tomas, b.l.6-7).
Iš nukentėjusiosios I. G. 2020-09-04 parodymų patikrinimo vietoje protokolo nustatyta, kad nukentėjusioji parodymų patikrinimo metu parodė vietą, kur vyko įvykis, kurio metu nukentėjo ji ir jos automobilis (duomenys neskelbtini), parodė vietą kur įvykio metu stovėjo jos automobilis, parodė vietą, kur vyko konfliktas tarp jos ir R. Š., kur ji buvo, kai jai buvo suduota. Taip pat parodė vietą, kur konflikto metu stovėjo E. K.. Išmatuota ir nustatyta, kad atstumas nuo vietos, kur vyko konfliktas tarp I. G. ir R. Š. ir vietos, kur buvo E. K., yra 4,6 m. Taip pat nukentėjusioji parodė vietą, kur prie tujų stovėjo jos dukra P. G.. Išmatuotas atstumas nuo konflikto vietos iki vietos, kur stovėjo P. G. ir nustatyta, kad atstumas yra 19 m. Išmatuotas atstumas nuo vietos prie tujų, kur stovėjo P. G. iki jos senelio Š.namo, nustatyta, jog atstumas yra 49,60m. kur stovėjo kiti asmenys (1 tomas, b. l. 55-60).
Iš nukentėjusiosios I. G. 2020-11-23 parodymų patikrinimo vietoje protokolo (1 tomas, b.l.61-65) nustatyta, kad nukentėjusioji I. G. parodė vietą, esančią ant automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini) dešinės pusės priekinių durelių, kur buvo automobilio sugadinimas. Ši vieta yra 78 cm aukštyje nuo žemės ir 52 cm atstumu nuo durelių kairės pusės krašto.
Iš reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo nustatyta, kad I. G. pateikė VĮ Registrų centro išrašą ir teismo nutartį (1 tomas, b.l.93-94). Iš minėtų dokumentų nustatyta, kad žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nustatytas neterminuotai atlygintinas kelio servitutas važinėti įvairiomis transporto priemonėmis, eiti pėsčiomis, varyti gyvulius.
Iš 2020-09-14 akistatos protokolo nustatyta, kad buvo atlikta akistata tarp nukentėjusios I. G. ir liudytojos E. K., kurios metu kiekviena laikėsi savo anksčiau duotų parodymų (1 tomas b. l. 134-137).
Iš 2020-09-10 akistatos protokolo nustatyta, kad buvo atlikta akistata tarp I. G. ir R. Š., kurios metu abu patvirtino kiekvienas savo duotus parodymus (2 tomas b. l. 28-31).
Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo nustatyta, kad parodymų patikrinimo vietoje metu R. Š. parodė vietą, kur vyko konfliktas tarp I. G. ir E. K.. Taip pat parodė vietą, kur jis buvo, kai vyko konfliktas tarp jų. Taip pat parodė vietą, kur jis buvo, kai tarp jo ir I. G. buvo mažiausias atstumas (2 tomas b. l. 39-45).
Iš daiktų apžiūros protokolo (1 tomas, b.l.186-189) nustatyta, jog apžiūrėti vaizdo ir garso įrašai iš body kamerų. Apžiūros metu apžiūrėti policijos pareigūnų daryti vaizdo ir garso įrašai 2020-07-29 įvykio vietoje body kameromis: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Įrašuose užfiksuoti įvykio vietoje konflikto dalyvių paaiškinimai apie įvykio aplinkybes. Pareigūnas nueina prie greitosios med. pagalbos automobilio, kur greitosios pagalbos darbuotoja jam pasako: “...nukentėjusi yra viena moteris, žaizdų nėra...“, „...patinęs žandas, šiek tiek, nežymiai...“. Moteris, atpažįstama kaip I. G., kalba: „ ....trenkė va Š. R....“, “...taip, iš kumščio. Ir ant kelio va kaip mašina stovi, mano durys neuždarytos, prie pat durų mašinos pradėjo mane tampyti...“,“...labai skaudžiai trenkė į veidą...“, „...visą purtė ir sakė užmušiu...“.
Iš daiktų apžiūros protokolo (2 tomas, b.l.197-200) nustatyta, kad apžiūrėti telefoninių skambučių garso įrašai, gauti iš bendrojo pagalbos centro: 2020-07-29, 22:15:21 val. garso įrašas, 2:16 min. trukmės, iš telefono numerio (duomenys neskelbtini). Atidarius šį garso įrašą girdėti vyro ( kuris vėliau pasako, kad jis yra R. Š.) ir BPC darbuotojos pokalbis, kad nepilnametė sesers mergaitė atėjusi su pagaliu specialiai erzina šunis ir jis nežino ką daryti, kviečia policiją į (duomenys neskelbtini), jog perspėtų, nurodo, kad mergaitė dabar nuėjo pas senolį į kambarį. Atidarius garso įrašą 2020-07-29, 22 :21:51 val., 1:21 val. trukmės, girdėti moters (vėliau pasakė, kad yra ji I. G.) ir BPC darbuotojos pokalbis. Moteris prašo padėti, nurodo, kad ją ant kelio užpuolė brolis, sumušė, visa dreba, davė į žandus, iš rankos trenkė, jai yra stresas, yra jos dukra, kuri verkia.
Iš www.kalendorius.today nustatyta kad nagrinėjamo įvykio dieną, t.y. 2020-07-29, saulė leidosi 21:25 val. (3 tomas b. l. 17).
Iš 2020-07-30 Vaiko nuomonės išklausymo akto (1 tomas, b.l.166-167), surašyto Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Tauragės rajone vyriausiosios specialistės J. M., dalyvaujant vyriausiajai specialistei G. A., tiriant 2020-07-30 gautą R. Š. skundą dėl mažametės P. G., gim. (duomenys neskelbtini), netinkamo elgesio, nustatyta, jog akte be kita ko, užfiksuota tai, jog P. G. pasakojo, jog: „Kai mama vakar konfliktavo su E.ir dėdžiu R., P. buvo pas senelį, pačio konflikto nematė, bet girdėjo šauksmus, nubėgusi pas mamos toliau girdėjo suaugusių pokalbį. P. nenorėjo kartoti E.išsakytų mamos atžvilgiu žodžių. Ji teigė, kad buvo baisūs žodžiai“.
Iš koordinacinio centro „Gilė“ 2020-08-12 rašto Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog koordinacinis centras teikė psichologo konsultacijas nukentėjusiajai I. G. ir jos dukroms. Nurodyta, jog pas nukentėjusiąją stebimas nesaugumas ir nerimas dėl santykių su broliu, nukentėjusioji patiria įtampą ir nepageidaujamus emocinius išgyvenimus. Taip pat nurodyta, kad nukentėjusioji patyrė trauminius išgyvenimus, psichologinį, emocinį, netikėtą smurtą iš brolio, kas turi įtakos jos dabartinei gyvenimo kokybei. Epizodiškai pasireiškia simptomai: sutrinka miegas, vakare sunku užmigti, atsirado baimė, užeina tremoras, nerimas. Nukentėjusioji išgyvena stipresnį psichologinį stresą kalbėdama apie brolį (1 tomas, b.l.77-78). Iš 2020-09-09 koordinacinio centro „Gilė“ rašto nustatyta, kad centras 2020-09-09 teikė psichologo konsultacijas nukentėjusiajai I. G. ir jos dukrai P. G. (1 tomas, b.l.79).
Iš UAB „InMedica“ rašto, iš ambulatorinio apsilankymo aprašymų (2 tomas, b.l.99-107) nustatyta, kad I. G. kreipėsi į medikus po patirto sveikatos sutrikdymo. Iš aprašymuose nurodytų anamnezių nustatyta, kad nukentėjusiosios patirtas sveikatos sutrikdymas padarė didelę žalą nukentėjusiosios psichologinei būklei.
Motyvuojamoji dalis
Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 187 straipsnio 3 dalį tas, kas sunaikino ar sugadino nedidelės vertės svetimą turtą, padarė baudžiamąjį nusižengimą. Vadovaujantis šio straipsnio 4 dalimi už šią veiką asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas.
Pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė nustatyta tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą arba padarė nežymų sužalojimą ar trumpą susargdinimą savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Pagal Lietuvos Respublikos BK 248 straipsnio 1 dalį artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai.
Teismas sprendžia, jog iš visumos byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų, jų tarpusavio analizės įrodyta, jog kaltinamasis R. Š. įvykdė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas.
Kaltinamojo R. Š. nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos pagal Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 3 dalį, pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį, nes kaltinamasis 2020-07-29, apie 22.20 val., (duomenys neskelbtini), ant keliuko, kuris yra prie sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), kumščiu sudavė vieną smūgį į savo sesers I. G. automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) dešinės pusės priekines dureles, taip jas apgadindamas ir padarydamas nukentėjusiajai I. G. 185 eurų turtinę žalą, be to griebė savo seserį I. G. už rankų, paėmė už pečių ir purtė ją bei kumščiu vieną kartą sudavė jai į veidą, tokiais veiksmais padarė savo artimajam giminaičiui - seseriai I. G. dešinio žando srities sumušimą, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.
Teismas sprendžia, jog pateiktame kaltinime klaidingai nurodyta nagrinėjamo įvykio valanda - apie 21: 20 val., kadangi bylos faktinės aplinkybės patvirtina faktą, jog nagrinėjamas įvykis įvyko po kaltinamojo R. Š. skambučio į bendrąjį pagalbos centrą. Iš telefoninių skambučių garso įrašų, gautų iš bendrojo pagalbos centro nustatyta, jog kaltinamojo skambutis bendrajame pagalbos centre gautas 2020-07-29, 22:15:21 val., o nukentėjusiosios I. G. skambutis gautas 2020-07-29, 22:21:51 val. Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji parodė, kad dukra P. iš senelio telefono galėjo jai paskambinti iki 22 val. 13 min. Taip pat nukentėjusioji teismo posėdyje parodė, kad po smūgio ji skambino numeriu 112, kad nežino po kiek laiko skambino, galėjo iš streso ir kitaip pasakyti. Taigi, darytina išvada, jog nukentėjusioji suklydo, nurodydama įvykio valandą. Pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes ir byloje surinktus įrodymus teismas sprendžia, jog nagrinėjamas įvykis įvyko 2020-07-29, ne apie 21:20 val., bet apie 22:20 val. Šis kaltinimo netikslumas (valanda) ištaisytinas, nurodant teisingą įvykio valandą: apie 22 val. 20 min., kadangi tai nekeičia kaltinimo esmės.
Kaltinamasis apgadino nedidelės vertės svetimą turtą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 190 straipsnio 1 dalimi turtas yra nedidelės vertės – kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos. Iš 2021-02-04 UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo - teismo eksperto (turto vertintojo) Z. T. informacinės pažymos nustatyta, kad automobilio (duomenys neskelbtini), 2006-01-09 registracijos, dešinės pusės priekinių durelių vertė 2020-07-29 buvo 198 eurų (3 tomas b. l. 10). Bazinis bausmių ir nuobaudų dydis nuo 2018-01-01 yra 50 Eur (patvirtintas LRV nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008m. spalio 14d. nutarimo Nr.1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ pakeitimo (2017-08-30 Nr.707, TAR, 2017-09-05, kodas (duomenys neskelbtini)), todėl nukentėjusiosios I. G. apgadinto turto - automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) dešinės pusės priekinių durelių vertė viršija 3 MGL sumą, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos. Ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal nukentėjusiosios I. G. 2020-07-30 pareiškimą, jog brolis R. Š. trenkė į automobilį ir įlenkė automobilio priekines dešinės pusės duris.
Kaltinamojo kaltė, padarius BK 187 straipsnio 3 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką (baudžiamąjį nusižengimą), įrodyta nukentėjusiosios I. G. pareiškimu, nukentėjusiosios parodymų patikrinimo vietoje protokolu, teisiamajame posėdyje duotais nukentėjusiosios, liudytojų H. J. A. G., P. P. Š. parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame po įvykio, apie 2.30 val., nukentėjusiosios kieme, apžiūrėtas nukentėjusiajai priklausantis automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini) ir užfiksuotas automobilio dešinės pusės priekinių durų įlenkimas. Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiosios parodymais, kuriuos patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai.
Kaltinamasis neneigė, jog nukentėjusioji I. G. yra jo sesuo, taigi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 248 straipsnio 1 dalies nuostata, nukentėjusioji yra kaltinamojo artima giminaitė. Greitosios medicininės pagalbos kvietimo kortelėje užfiksuotas skausmas nukentėjusiosios I. G. veide, todėl, net ir nesant nežymaus sužalojimo požymio, kuris nustatytas aptartose specialistų išvadose, kaltinamojo R. Š. įvykdytos nusikalstamos veikos kvalifikacija nesikeistų, nes kaltinamasis sukėlė skausmą seseriai – artimai giminaitei.
Kaltinamasis R. Š. teigė, jog 2020-07-29 vyko apsistumdymas tarp I. G. ir E. K., kad jis tik stebėjo ir prie jų nebuvo nuėjęs, ir nukentėjusiajai smūgio nesudavė, nesugadino jos automobilio. Kaltinamojo R. Š. iškeltą versiją patvirtino tik jo sugyventinė, liudytoja E. K.. Tačiau Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2020-07-30 Vaiko nuomonės išklausymo akte užfiksuota, jog mažametė P. G. vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojoms G. A. ir J. M. papasakojo, kad „...mama vakar konfliktavo su E. ir dėdžiu R....“. Taigi, šis dokumentas, surašytas asmenų, nesuinteresuotų nagrinėjamo įvykio baigtimi, paneigia kaltinamojo ir jo sugyventinės, liudytojos E. K. versiją, jog kaltinamasis R. Š. nedalyvavo konflikte su nukentėjusiąja I. G..
Teismas neturi pagrindo netikėti mažametės liudytojos P. G. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjai. Mažametė liudytoja P. G. ikiteisminio tyrimo teisėjai paaiškino, kodėl ji ne viską papasakojo kitą dieną po įvykio iš vaikų teisių atvykusioms dviem moterims. Pažymėtina, jog kaltinamasis dalyvavo mažametės liudytojos apklausoje ir neturėjo klausimų liudytojai dėl jos duotų parodymų.
Kaltinamasis ir liudytoja E. K. taip pat teigė, kad nukentėjusioji I. G. galėjo pati susižaloti bėgdama, ar į automobilio dureles, kurias vis darinėjo. Tačiau byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad nukentėjusioji įvykio metu būtų buvusi sužalota kitų asmenų, ar būtų susižalojusi pati. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog į nagrinėjamą įvykį nukentėjusioji būtų atvykusi jau sužalota. Tokių kaltinamojo ir liudytojos E. K. parodymų nepatvirtina byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kiti byloje surinkti įrodymai. Nagrinėjamu atveju teismas turi pakankamą pagrindą abejoti būtent kaltinamojo R. Š. ir jo sugyventinės, liudytojos E. K. parodymų teisingumu, todėl juos vertina kaip kaltinamojo gynybinę poziciją, siekimą išvengti atsakomybės, kaip sugyventinės norą padėti kaltinamajam, savo šeimos nariui, išvengti atsakomybės. Akivaizdu, kad liudytoja E. K., neabejotinai norėdama kaltinamajam padėti išvengti atsakomybės, vengė nurodyti kaltinamojo neteisėtus veiksmus, teigdama, jog konfliktas vyko tarp jos ir nukentėjusiosios, o kaltinamasis nebuvo priėjęs prie jų, nebuvo priėjęs prie nukentėjusiosios automobilio, smūgių į automobilį ir nukentėjusiajai nesudavė. Todėl šiuo atveju minėtos liudytojos parodymai negali būti vertinami kaip patikimi, nustatant įvykio aplinkybes ir kaltinamojo veiksmus.
Tai, kad asmens apžiūros protokole nurodyta, jog nukentėjusiosios kūno apžiūros metu ant jos veido ar kitų kūno vietų jokių sužalojimų ar smurto žymių nesimato, nepaneigia, fakto, jog kaltinamasis nesudavė smūgio nukentėjusiajai. Teismas pažymi, jog nukentėjusiosios kūno apžiūra buvo atlikta nakties metu, be to protokole nėra nurodyta, jog nėra sužalojimų ar smurto žymių ant nukentėjusiosios veido ar kitų kūno vietų, o nurodyta, kad nesimato. Iš 2020-07-30 specialisto išvados nustatyta, kad nukentėjusioji ryte kreipėsi pas ekspertą, specialisto išvadoje nurodyta, jog tyrimas pradėtas 10 val. 50 min., tyrimo metu buvo nustatytas dešinio žando srities sumušimas, padarytas kietu buku daiktus paveikus nurodytą sritį nurodytu laiku, tai yra 2020-07-29 ir aplinkybėmis, sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Pakartotinė specialisto išvada patvirtino pirminę specialisto išvadą. Liudytoja apklausta J. K., suteikusi medicininę pagalbą po nagrinėjamo įvykio nukentėjusiajai, parodė, jog mėlynės, kraujosruvos po sumušimo atsiranda vėliau. Todėl logiška, kad po įvykio atlikdami nukentėjusiosios kūno apžiūrą ikiteisminio tyrimo pareigūnai galėjo nematyti nukentėjusiosios veide sumušimo žymių.
Pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes nustatyta, jog 2020-07-29 vakarą nagrinėjamas konfliktas prasidėjo būtent nuo kaltinamojo R. Š. veiksmų. Kaltinamasis užsipuolė nukentėjusiosios mažametę dukrą P. G., kuri, jo manymu, eidama keliu pro jo sodybą pas senelį ( kaltinamojo tėvą), erzino jo palaidą šunį. Kaltinamasis, nusekęs paskui mažametę į savo tėvo gyvenamąjį namą, atėmė iš mažametės pagaliuką, kurį jai kaltinamojo tėvas buvo davęs apsiginti nuo palaidų kaltinamojo šunų, kurių nagrinėjamo įvykio metu buvo penki. Išėjęs į tėvo namų kaltinamasis be jokio reikalo skambino į bendrąjį pagalbos centrą ir kvietė policiją. Nukentėjusioji I. G. į įvykio vietą atvyko tik paskambinus jos mažametei dukrai, kuri verkė ir prašė ją atvažiuoti. Byloje nustatyta, kad pro kaltinamojo sodybą einančiam keliui, kaltinamojo tėvo reikalavimu, padedant nukentėjusiajai, teismo sprendimu buvo neterminuotai nustatytas atlygintinas kelio servitutas važinėti įvairiomis transporto priemonėmis, eiti pėsčiomis, varyti gyvulius. Taigi, kaltinamasis ir jo sugyventinė nepagrįstai konfliktuoja su nukentėjusiosios šeima dėl praėjimo, pravažiavimo keliu, kuriam nustatytas servitutas, laikydamas sodyboje palaidus šunis. Teismas, sprendžia, jog nėra jokio pagrindo manyti, kad nukentėjusioji viską išsigalvojo ir apkalba kaltinamąjį.
Nukentėjusiosios I. G. parodymai nuo nagrinėjamo įvykio pradžios yra nuoseklūs, neprieštaringi, logiški ir atitinkantys byloje nustatytas faktines aplinkybes, todėl teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiosios parodymų teisingumu. Teismas pažymi, jog kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad baudžiamojo proceso įstatymas nedraudžia apkaltinamojo nuosprendžio grįsti vien tik nukentėjusiojo parodymais, jei nukentėjusiojo parodymai yra nuoseklūs, išsamūs, logiški, atitinka byloje nustatytas faktines aplinkybes (2018-05-31 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-166-699/2018).
Bausmės skyrimas
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam R. Š. atsižvelgia į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, į kaltinamojo asmenybę, į jo požiūrį į padarytas nusikalstamas veikas, į padarytą žalą, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, bei kitas nustatytas aplinkybes.
Kaltinamasis R. Š. padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą ir vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis, BK 12 straipsnis), anksčiau teismo teistas (2 tomas, b.l.55-58), tačiau teistumas išnykęs, todėl laikytinas neteistu, baustas administracine tvarka (2 tomas b. l. 59-62), baudžiamuoju nusižengimu padarytos turtinės žalos nukentėjusiajai neatlygino ir nepradėjo atlyginti, neatsiprašė nukentėjusiosios, nedirba, registruojasi Užimtumo tarnyboje, gyvena faktiškai su liudytoja E. K., turi tris nepilnamečius vaikus. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo R. Š. padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, sprendžia, jog BK 187 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatyta švelniausia alternatyvi bausmė – viešieji darbai, kaltinamajam neskirtina, nes kaltinamasis nepareiškė sutikimo juos atlikti. Kita alternatyvi bausmė – bauda kaltinamajam neskirtina, nes kaltinamasis augina tris nepilnamečius vaikus, oficialiai nedirba, be to, ši bausmė nenustatyta BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje. Teismas daro išvadą, jog bausmės tikslams pasiekti – sulaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam skirtina bausmė – laisvės apribojimas, mažesniam terminui, nei nustatytas jo vidurkis, be intensyvios priežiūros (BK 48 straipsnio 1dalis, 2dalis). Kaltinamajam vietoje intensyvios priežiūros skirtinas įpareigojimas atlyginti per 3 mėnesius nusikalstama veika padarytą 185 eurų turtinę žalą nukentėjusiai I. G. ir įpareigojimas neatlygintinai išdirbti 40 valandų per 5 mėnesius sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 straipsnio 4dalies 2punktas, 3punktas). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1dalimi, 4 dalimi kaltinamajam paskirtos bausmės subendrintinos, iš dalies jas sudedant, prie griežčiausios paskirtos bausmės pridedant dalį paskirtos švelnesnės bausmės.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 tomas, b.l.48-50) iki bausmės vykdymo pradžios nekeistina, pradėjus vykdyti bausmę - panaikintina.
Byloje nukentėjusioji I. G. kaltinamajam R. Š. pareiškė 3185.00 Eur civilinį ieškinį: dėl 185 Eur turtinės žalos atlyginimo, dėl 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, bei dėl turėtų proceso išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo (1 tomas, b.l.82-90).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, o įstatymų numatytais atvejais ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), negautos pajamos. Pagal Baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnį į turtinės žalos sąvoką įeina turtinė žala ir kiti materialiniai nuostoliai, susiję su nusikaltimo padarymu, kai atsiradusią žalą ir kaltininko veiksmus jungia priežastinis ryšys.
Kaltinamasis nukentėjusiajai baudžiamuoju nusižengimu padarytos žalos neatlygino. 2020-10-30 UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaita faktūra serija (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad buvo atliktas I. G. automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini) dešinės pusės priekinių durų remontas – dažymas, kurio kaina su PVM 185 eurai (1 tomas b. l. 89). 2020-10-30 mokėjimo nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad I. G. sumokėjo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą 185 eurus, pagal sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) (1 tomas, b.l.90). Teismas pripažįsta, kad tokio dydžio turtinė žala pagrįstai susidarė dėl kaltinamojo tyčinių veiksmų. Turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo, todėl nukentėjusiosios civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai. Iš kaltinamojo nukentėjusiosios naudai priteistinas 185 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimas.
Pagal CK 6.283 str. 1 d., jeigu fizinis asmuo sužalojamas, tai už žalą atsakingas asmuo, privalo atlyginti ir neturtinę žalą. Pagal LR CK 6.250 str. 2 d. neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Nustatant žalos dydį atsižvelgiama į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo ir protingumo kriterijus.
Teismui nekyla abejonių, kad dėl kaltinamojo pavartoto smurto nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą, nes jai buvo suduotas smūgis ranka į veidą. Specialisto išvadose nurodyta, kad I. G. konstatuotas dešinio žando srities sumušimas (skausmingumas, patinimas), ūminė reakcija į stresą (kurios priežastis trauminė patirtis, apimanti sužalojimą), dėl ko nukentėjusiajai konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas. Akivaizdu, kad nukentėjusioji, netikėtai patyrusi fizinį smurtą iš savo brolio, patyrė didelį išgąstį, stresą, emocinį pažeminimą, dėl ko jai pakilo kraujospūdis, buvo suteikta medicininė pagalba ( suleisti raminantys vaistai). Nukentėjusioji jautė dvasinius išgyvenimus po smurtinio įvykio, dėl ko lankėsi pas psichologą, kreipėsi į medikus. Iš medicininių dokumentų nustatyta, jog nukentėjusiosios patirtas sveikatos sutrikdymas padarė didelę žalą nukentėjusiosios psichologinei būklei. Kaltinamasis nukentėjusiosios neatsiprašė nei po įvykio, nei teisme. Sprendžiant dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio teismas įvertina tai, jog kaltinamasis padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas nukentėjusiosios atžvilgiu, yra darbingo amžiaus asmuo. Teismas įvertina ir tai, kad nukentėjusiajai kaltinamojo nusikalstama veika ilgalaikių sveikatos sutrikimų nepadaryta. Taigi, darytina išvada, jog nukentėjusiosios patirti dvasiniai išgyvenimai buvo laikini. Teismas, įvertinęs CK 6.250 straipsnio 2 dalyje neturtinės žalos nustatymo kriterijus, vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nukentėjusiajai pakankamas neturtinės žalos atlyginimas yra 500 eurų suma. Todėl iš kaltinamojo nukentėjusiosios naudai priteistinas 500 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas. Likusioje dalyje civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmestinas, nes neįrodytas.
Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nukentėjusioji I. G. civiliniu ieškiniu ir jos atstovas teisme prašo priteisti jai iš atsakovo R. Š. jos turėtas proceso išlaidas už advokato teisines paslaugas. Nukentėjusiąją, civilinę ieškovę ikiteisminiame tyrime ir teisme atstovavo advokatas Piotras Orlovas (1 tomas, b.l.103; 3 tomas, b.l.80). Nukentėjusioji iš viso patyrė 2347,50 Eur išlaidų už advokato pagalbą (1 tomas, b.l.85-88; 3 tomas, b.l. 92-95). Todėl šios nukentėjusiosios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo nukentėjusiajai, vadovaujantis BPK 104 straipsnio 2 dalies nuostatomis.
Byloje yra Tauragės AVPK veiklos skyriaus prašymas pripažinti proceso išlaidomis 106,84 Eur išlaidų, turėtų už psichologės dalyvavimą nepilnamečio vaiko apklausoje (1 tomas, b.l.156-162). Finansuoti baudžiamąjį procesą yra valstybės pareiga, todėl proceso išlaidos dėl psichologės dalyvavimo ikiteisminiame tyrime nepilnametės liudytojos apklausoje nepriteistinos. Šios išlaidos apmokamos iš ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros ar teismo lėšų. Šių išlaidų atlyginimo tvarką ir dydžius nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija ( BPK 104 str. 1d.), todėl prašymas netenkinamas.
Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: CD diskai ( 3 vnt.) su vaizdo įrašais juose, saugomi prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti baudžiamojoje byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1dalimi, 5dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 6 dalimi, 7dalimi,
nusprendžia:
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalį laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams, be intensyvios priežiūros, įpareigojant per 3 (tris) mėnesius atlyginti nusikalstama veika padarytą 185 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt penkis eurus) turtinę žalą nukentėjusiai I. G.;
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir nuteisti laisvės apribojimu 9 (devyniems) mėnesiams, be intensyvios priežiūros, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 40 valandų per 5 (penkis) mėnesius sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingiems žmonėms.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1dalimi, 4 dalimi paskirtas bausmes subendrinti, iš dalies jas sudedant, prie griežčiausios paskirtos bausmės pridedant paskirtos švelnesnės bausmės dalį ir paskirti R. Š. galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, be intensyvios priežiūros, įpareigojant per 3 (tris)mėnesius atlyginti nusikalstama veika padarytą 185 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt penkis eurus) turtinę žalą nukentėjusiai I. G. ir per 5 (penkis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 40 (keturiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais, pagalbos reikalingiems žmonėms.
Laisvės apribojimo bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos.
Kaltinamajam R. Š. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki bausmės pradėjimo vykdyti palikti nepakeistą, pradėjus vykdyti bausmę - panaikinti.
Civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti I. G. naudai iš R. Š. 185 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt penkis eurus) turtinės žalos atlyginimą, 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimą ir 2347,50 Eur (du tūkstančius tris šimtus keturiasdešimt septynis eurus 50 ct) proceso išlaidų, turėtų už advokato pagalbą. Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.
Turtinės, neturtinės žalos atlyginimas, proceso išlaidos už advokato pagalbą sumokėtinos į I. G. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB Šiaulių banke.
Netenkinti Tauragės AVPK prašymo pripažinti proceso išlaidomis 106,84 Eur turėtų išlaidų už psichologės dalyvavimą nepilnamečio vaiko apklausoje.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: CD diskus (3vnt.) su vaizdo įrašais juose, saugomus prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui, paduodant skundą per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.